CP v2

Blog

  • Mokslininkai aptiko derinį: „Zepbound“ ir hormonų terapija gali tirpdyti svorį greičiau

    Mokslininkai aptiko derinį: „Zepbound“ ir hormonų terapija gali tirpdyti svorį greičiau

    Mokslininkai nustatė galimą vaistų derinį, kuris gali sustiprinti populiarių svorio mažinimo vaistų poveikį vyresnio amžiaus moterims.

    Nedidelėje retrospektyvinėje studijoje, kurioje buvo analizuojamos moterys, svoriui mažinti vartojusios įvairias tirzepatido dozes, po 15 mėnesių gydymo paaiškėjo, kad menopauzinę hormonų terapiją kartu vartojusios dalyvės numetė vidutiniškai 35 proc. daugiau kūno svorio nei tos, kurios hormonų terapijos nevartojo.

    Tyrimą atlikę JAV „Mayo Clinic“ ir „Wayne State University“ mokslininkai surinko 120 moterų sveikatos duomenis. Dauguma tiriamųjų buvo baltaodės, dažniausiai penkiasdešimtmetės. Aštuoniasdešimt dalyvių vartojo tik tirzepatidą, o 40 – tirzepatidą kartu su menopauzine hormonų terapija. Vidutiniškai jų sveikata buvo stebima apie 18 mėnesių.

    Vidutiniškai moterys, vartojusios ir tirzepatidą (GLP-1 pagrindu sukurtą vaistą, parduodamą pavadinimais „Zepbound“ arba „Mounjaro“), ir hormonų terapiją, neteko 19,2 proc. pradinio kūno svorio. Tuo metu tik tirzepatidą vartojusios moterys numetė vidutiniškai 14 proc. Skirtumas – 5,2 procentinio punkto – buvo statistiškai reikšmingas.

    Be to, didesnė hormonų terapiją vartojusių dalyvių dalis pasiekė 30 proc. ar didesnį bendrą kūno svorio sumažėjimą.

    Tyrimo autoriai tikisi ateityje atlikti kontroliuojamus, atsitiktinių imčių tyrimus, kad patikrintų, ar šis, iš pirmo žvilgsnio, vaistų „sinergijos“ efektas iš tiesų sukelia didesnį svorio mažėjimą.

    Šie pirminiai duomenys papildo ir ankstesnę 2024 m. studiją, kurioje dalis tų pačių „Mayo Clinic“ mokslininkų nustatė, kad po 12 mėnesių didesnė dalis po menopauzės esančių moterų, vartojusių semagliutidą kartu su hormonų terapija, pasiekė 10 proc. ar didesnį kūno svorio sumažėjimą, palyginti su tomis, kurios vartojo tik GLP-1 vaistą.

    „Tokio masto skirtumas pagrindžia poreikį ateities tyrimams, kurie padėtų aiškiau suprasti, kaip GLP-1 pagrindu sukurti nutukimo gydymo vaistai ir menopauzinė hormonų terapija gali sąveikauti“, – teigė pagrindinė autorė, moterų sveikatos tyrėja Regina Castaneda iš „Mayo Clinic“ centro.

    Menopauzė – laikotarpis, kai nutrūksta menstruacijos – yra reikšmingas gyvenimo etapas, lydimas didelių hormoninių pokyčių, galinčių paveikti tiek kūną, tiek smegenis. Ši transformacija ir jos pasekmės neretai sukelia nemalonius simptomus: nuovargį, karščio bangas, naktinį prakaitavimą, prastą miegą, sumažėjusį lytinį potraukį.

    Menopauzinė hormonų terapija taikoma siekiant palengvinti šiuos iššūkius ir gali suteikti tam tikrą apsaugą nuo su menopauze siejamų ligų, pavyzdžiui, osteoporozės ir galbūt širdies ligų. Dažniausiai vaistai vartojami tabletėmis, pleistrais arba tepamomis formomis, o jų tikslas – kompensuoti dalį sumažėjusių hormonų, pavyzdžiui, estrogeno ar progesterono.

    Nors kai kurie tyrimai rodo, kad menopauzinė hormonų terapija vėlesniame amžiuje gali padėti išvengti svorio augimo, nėra aišku, ar ji gali tiesiogiai skatinti svorio mažėjimą ir kokiais mechanizmais tai vyktų.

    Menopauzė apskritai istoriškai yra menkiau finansuojama ir mažiau tiriama sritis. Tuo pačiu GLP-1 vaistai yra palyginti nauja vaistų klasė, kurios poveikį mokslininkai vis dar siekia geriau suprasti.

    Žinoma, kad svorio augimas yra dažnas tiek prieš menopauzę, tiek po jos, taip pat ir moterims, turinčioms reprodukcinės sistemos sutrikimų, paveikiančių kiaušides ar gimdą. Pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromu sergančios pacientės dažniau susiduria su insulino reguliacijos problemomis, kurios gali didinti 2 tipo diabeto riziką ir skatinti svorio augimą.

    Šiame tyrime nebuvo išskirta hormonų terapijos rūšis ar dozės – visi hormonų terapijos variantai analizuoti kaip viena grupė.

    2025 m. spalį R. Castaneda „Menopause Society“ metiniame susitikime pristatė komandos rezultatus ir pabrėžė, kiek daug dar reikia išsiaiškinti.

    „Milijonai moterų vidutiniame amžiuje kovoja su svorio augimu, o realybė tokia, kad mes vis dar nežinome, koks yra atsakymas“, – sakė ji. „Mes nežinome, kodėl moterims, vartojančioms tirzepatidą kartu su hormonų terapija, stebime geresnius svorio mažėjimo rezultatus.“

    R. Castaneda atkreipė dėmesį į pirminius graužikų tyrimus, kuriuose nustatyta, kad estrogenų terapija gali sustiprinti natūralią GLP-1 signalizacijos sistemą. Vis dėlto rezultatai nėra nuoseklūs, o galimi ir kiti paaiškinimai, kaip teigia endokrinologė ir vyresnioji autorė Maria Daniela Hurtado Andrade.

    „Gali būti, kad hormonų terapiją vartojusios moterys jau anksčiau laikėsi sveikesnių įpročių, arba kad menopauzės simptomų palengvėjimas pagerino miegą ir gyvenimo kokybę, todėl tapo lengviau laikytis mitybos bei fizinio aktyvumo pokyčių“, – sakė M. D. Hurtado Andrade.

    Anot mokslininkų, vienintelis būdas tai patikrinti – atlikti griežtus klinikinius eksperimentus, skirtus šiam vaistų deriniui įvertinti.

    Ateityje M. D. Hurtado Andrade teigė, kad jos komanda ketina vykdyti atsitiktinių imčių kontroliuojamą tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar menopauzinės hormonų terapijos nauda „apima ne tik svorio mažėjimą – konkrečiai, ar hormonų terapija taip pat sustiprina šių vaistų poveikį kardiometaboliniams rodikliams“.

    „Jei tai pasitvirtins, šis darbas gali paspartinti naujų, įrodymais grįstų strategijų kūrimą ir taikymą, mažinant riziką milijonams po menopauzės esančių moterų, išgyvenančių šį gyvenimo etapą“, – pridūrė ji.

    Tyrimas publikuotas žurnale „The Lancet Obstetrics, Gynaecology, & Women’s Health“.

  • Mokslininkai įspėja: elektroninės cigaretės gali sukelti plaučių ir burnos vėžį

    Mokslininkai įspėja: elektroninės cigaretės gali sukelti plaučių ir burnos vėžį

    Elektroninių cigarečių vartojimas, tikėtina, didina plaučių ir burnos vėžio riziką, teigiama išsamioje apžvalgoje, kurioje įvertinta daugiau nei 100 mokslinių tyrimų.

    Analizėje apžvelgti žmonių ir gyvūnų tyrimai, taip pat laboratoriniai eksperimentai su ląstelėmis, tiriantys elektroninių cigarečių skystyje ir aerozolyje aptinkamų cheminių medžiagų poveikį. Tyrėjų teigimu, nuo 2017 m. publikuoti duomenys kelia vis didesnį susirūpinimą dėl galimo kancerogeninio poveikio.

    Nors dar trūksta ilgalaikių, populiacijos masto duomenų, todėl tikslios rizikos įvertinti kol kas neįmanoma, ankstyvieji signalai, mokslininkų manymu, yra pakankamai ryškūs, kad būtų galima perspėti visuomenę ir vengti anksčiau su cigaretėmis padarytų klaidų.

    „Nors rūkymui kadaise buvo suteikta abejonės nauda, šiandien tokios pačios nuolaidos neturėtų būti taikomos garinimui, atsižvelgiant į turimų duomenų apie kancerogeniškumą stiprumą“, – rašė tyrimo bendraautoriai Freddy Sitas ir Bernard Stewart iš Australijos „Naujojo Pietų Velso universiteto“.

    Elektroninės cigaretės išpopuliarėjo 2000-ųjų pradžioje kaip alternatyva įprastoms cigaretėms. Buvo teigiama, kad tai saugesnis ir mažiau nemalonų kvapą skleidžiantis nikotino vartojimo būdas, nes čia nedeginamas tabakas – prietaisas kaitina skystį, o vartotojas įkvepia susidariusį aerozolį.

    Vis dėlto šio įpročio paplitimas augo greitai, o informacijos apie galimą ilgalaikę žalą ilgą laiką trūko. Dalis visuomenės sveikatos specialistų jau anksčiau įspėjo apie galimus pavojus, remdamiesi tuo, kas žinoma apie elektroninėse cigaretėse randamas chemines medžiagas.

    Mokslininkai primena, kad priežastinį ryšį tarp rūkymo ir plaučių vėžio užtruko įrodyti labai ilgai – maždaug šimtmetį, o dar kelių dešimtmečių prireikė poveikiui tiksliai įvertinti. Dėl to naujų įrodymų apie galimą elektroninių cigarečių žalą buvo laukiama itin atidžiai.

    Tačiau daugelis ankstesnių tyrimų garinimą lygino su rūkymu arba riziką aiškino tuo, kad dalis garinančiųjų kartu rūko įprastas cigaretes. Šįkart tyrėjai siekė įvertinti elektroninių cigarečių poveikį „savaime“, atskirai nuo įprasto rūkymo.

    Apžvalgoje daugiausia dėmesio skirta tyrimams, kuriuose nagrinėtos tik elektroninės cigaretės arba lyginti garinantys ir nevartojantys žmonės. Į analizę nebuvo įtraukti darbai, kuriuose vertinti vadinamieji „dvigubi vartotojai“ (tie, kurie ir garina, ir rūko) arba elektroninės cigaretės tiesiogiai lygintos su įprastomis cigaretėmis. Taip pat pasirinkta analizuoti nuo 2017 m. publikuotus darbus, siekiant nesiremti ankstesniais, nevienodos kokybės duomenimis.

    Tyrėjai tyrimus suskirstė į tris pagrindines grupes: žmonių tyrimus, kuriuose nustatyti DNR pažaidos, oksidacinio streso ir uždegimo biomarkeriai; eksperimentinius tyrimus su pelėmis, kuriuose fiksuotas plaučių navikų vystymasis dėl elektroninių cigarečių aerozolio poveikio; bei laboratorines analizes, aiškinančias, kokiais keliais elektroninių cigarečių skysčiuose esantys junginiai, įskaitant žinomus kancerogenus, gali žaloti ląsteles.

    Taip pat aptarti klinikinių atvejų aprašymai, kai intensyviai garinę žmonės susirgo agresyviu burnos vėžiu, nors tradicinių rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas ar virusinės infekcijos, nebuvo arba jie buvo minimalūs. Kai kuriais atvejais liga pasireiškė neįprastai sunkiai ir palyginti jauniems pacientams.

    „Kiek žinome, ši apžvalga yra vienas tvirčiausių įvertinimų, kad garinantys žmonės gali turėti didesnę vėžio riziką nei tie, kurie negarino“, – teigė vėžio tyrėjas B. Stewart.

    „Įvertinus visus duomenis – klinikinį stebėjimą, gyvūnų tyrimus ir biologinius mechanizmus – elektroninės cigaretės, tikėtina, sukelia plaučių ir burnos vėžį“, – pridūrė jis.

    Dar vienas susirūpinimą keliantis aspektas – kaip elektroninės cigaretės naudojamos realiame gyvenime. Nors jos dažnai pristatomos kaip priemonė mesti rūkyti ir kai kurie įrodymai rodo galimą trumpalaikę naudą, daugelis žmonių visiškai neatsisako įprastų cigarečių ir pereina prie mišraus vartojimo.

    Be to, tyrimai rodo, kad jaunuoliai, kurie anksčiau nerūkė, bet pradėjo garinti, maždaug tris kartus dažniau tampa reguliariais įprastų cigarečių rūkaliais.

    Kai kurie duomenys leidžia įtarti, kad dvigubas vartojimas gali būti pavojingesnis nei vien rūkymas. Viename 2024 m. tyrime nustatyta, kad žmonėms, kurie ir garina, ir rūko, plaučių vėžio rizika buvo keturis kartus didesnė nei tiems, kurie tik rūko.

    Nors, mokslininkų teigimu, dar reikia papildomų darbų, kad būtų galima tiksliai įvertinti elektroninių cigarečių keliamą riziką, ilgalaikių duomenų rinkimas neišvengiamai užtruks. Daugelis vėžio formų gali išsivystyti tik po daugelio metų ar net dešimtmečių nuo pradinio poveikio.

    Kol kas, pasak tyrėjų, tenka remtis biologiniais ir eksperimentiniais signalais, padedančiais įvertinti galimą žalą. Jie pabrėžia, kad nors daliai rūkančiųjų elektroninės cigaretės gali padėti sumažinti įprastų cigarečių vartojimą, vis daugiau jaunų žmonių pradeda garinti nė karto nerūkę – taip jie įtraukiami į nikotino vartojimą ir įkvepia cheminių medžiagų mišinius, kurių kitu atveju galėtų išvengti.

    Tyrėjai tikisi, kad šios išvados padės valdžios institucijoms priimant ir tobulinant elektroninių cigarečių reguliavimą.

    „Ankstyvieji pranešimai rūkymą siejo su infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze, vėliau – su širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu ir plaučių vėžiu. Elektroninės cigaretės atsirado maždaug prieš 20 metų. Neturėtume laukti dar 80 metų, kad nuspręstume, ką daryti“, – sakė epidemiologas F. Sitas.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Carcinogenesis“.

  • Britai ieško kritinių mineralų: nauji ryšiai su Čile, kad ištrūktų iš Kinijos gniaužtų

    Britai ieško kritinių mineralų: nauji ryšiai su Čile, kad ištrūktų iš Kinijos gniaužtų

    Jungtinė Karalystė, siekdama spartinti perėjimą prie švarios energijos ir įgyvendinti tikslą pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų lygį, vis aktyviau ieško naujų partnerių kritinių mineralų tiekimo grandinėse. Šalyje vis garsiau kalbama apie būtinybę mažinti priklausomybę nuo Kinijos, kuri šiuo metu dominuoja pasaulinėse tiekimo grandinėse.

    Šį mėnesį JK klimato ministrė Katie White diplomatinio vizito metu lankėsi Čilėje, vienoje svarbiausių vario ir ličio gamintojų pasaulyje. Būtent šie mineralai yra itin reikšmingi švarioms technologijoms: jie naudojami vėjo jėgainių, baterijų ir elektromobilių gamyboje.

    K. White teigimu, JK siekia tapti savotišku tarpininku pasauliniuose švarios energijos sandoriuose ir siūlo save kaip patikimą partnerį. Pasak ministrės, artimiausiu metu su naująja dešiniųjų pažiūrų Čilės vyriausybe planuojama pradėti „įvadinius pokalbius“, o Santjagui siūloma sudaryti strateginę energetikos partnerystę.

    Susitikime su naujai paskirta Čilės energetikos ministre Ximena Rincon abi šalys, kaip nurodoma JK Energetinio saugumo ir nulinės taršos departamentui priskiriamame aprašyme, sutarė dirbti kartu įgyvendinant energetikos pertvarką ir kuriant atsparias tiekimo grandines atsinaujinančios energijos, elektrifikacijos ir branduolinės energetikos srityse.

    K. White pabrėžė, kad JK nori bendradarbiauti „su visais“, tačiau pirmiausia vadovausis nacionaliniais interesais. Ji neatskleidė, ar Londonas sieks konkretaus susitarimo su Čile dėl kritinių mineralų, panašaus į tuos, kuriuos JK jau yra sudariusi su „JAV“ ir „Kazachstanu“, tačiau pripažino, kad kritiniai mineralai taps vienu svarbiausių būsimų tiekimo grandinių bendradarbiavimo elementų.

    „Tai praktiškas būdas Čilei ir kitoms vyriausybėms dirbti kartu. Akivaizdu, kad Čilė turi milžiniškų išteklių. O mes galime pasiūlyti tai, kad nesame nei didžiausias tiekėjas, nei didžiausias pirkėjas. Esame per vidurį. Turime aiškų švarios energijos planą. Galima sakyti, esame beveik sąžiningas tarpininkas“, – kalbėjo K. White.

    Šis vizitas vyksta tuo metu, kai kitos valstybės taip pat agresyviai ieško būdų užsitikrinti mineralų tiekimą. Pavyzdžiui, „JAV“ pastaruoju metu itin aktyviai ieško naujų maršrutų ir šaltinių kritiniams mineralams, o tai rodo, kad konkurencija dėl išteklių tik didės.

    JK strategijoje dėl kritinių mineralų, paskelbtoje praėjusių metų pabaigoje, nurodoma, kad vien vario paklausa šalyje iki 2035 metų beveik padvigubės. Tuo metu ličio paklausa, dokumento duomenimis, augs net 1 110 proc., valstybėms konkuruojant dėl tiekimo.

    Lankydamasi vienoje didžiausių Čilės vario kasyklų, kuri šiuo metu eksportuoja žaliavą į įvairias šalis, įskaitant Kiniją, Pietų Korėją ir „JAV“, K. White sakė, kad JK turi ir savų išteklių, tačiau jų mastas nepakankamas.

    „Turime Kornvalio alavo ir ličio, bet manau, kad mastas čia yra milžiniškas“, – teigė ji.

    Ministrė pažymėjo, kad JK yra „pasirengusi glaudžiai dirbti su Čilės vyriausybe“. Anot jos, bendradarbiavimas gali reikšti ir tiesioginę prieigą prie dalies išteklių, ir galimybę atverti kitas prieigas tiekimo grandinėse.

    Remiantis strategija, Kinija ir toliau kontroliuoja apie 70 proc. retųjų žemių gavybos ir apie 90 proc. rafinavimo proceso. Toks koncentracijos lygis, kaip teigiama dokumente, daro pasaulines tiekimo grandines ypač pažeidžiamas sukrėtimams, įskaitant stichines nelaimes, karus ar geopolitines krizes.

    K. White įsitikinimu, didesnė įvairovė tiekimo grandinėse sustiprintų JK pozicijas vis labiau nenuspėjamame pasaulyje.

    „Vienas didžiausių mano nusivylimų yra tai, kad prieš 15 metų turėjome mąstyti strategiškiau apie kryptį, kuria judame, ir praradome dalį lyginamojo pranašumo. Didesnė įvairovė mūsų tiekimo grandinėje padarys mus stipresnius“, – sakė ji.

    Ministrė taip pat atmetė kritiką, esą mažesnė vidaus gavyba silpnina JK derybinę poziciją tarptautiniu mastu. Ji atkreipė dėmesį į Londono finansų sektoriaus galimybes ir pažengusius šalies planus pereiti prie švarių technologijų.

    „Manau, tai leidžia mums būti geru partneriu“, – teigė K. White.

    Pasak jos, šiame procese dalyvaus daug šalių, todėl JK siekia užimti tarpininko vaidmenį, padedant atverti tiekimo grandines, kurios būtų naudingos ekonomikai, energetiniam saugumui ir prisidėtų prie greitesnės pasaulinės energetikos transformacijos.

    Tuo pat metu kai kurios verslo asociacijos perspėja, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose kylanti energijos kaina gali riboti gamybos apimtis. Ši politika primena požiūrį, kurį 2022 metais taikė tuometinė ministrė pirmininkė Liz Truss, o opozicija tokią kryptį jau kritikuoja.

    Vienas vyriausybės pareigūnas teigė, kad energetikos departamentas neįsigijo jokių paslaugų, o procesas esą vyko laikantis visų „Whitehall“ taisyklių.

  • Briuselis siunčia aiškią žinią: europiečiams siūlo mažiau keliauti dėl gresiančio energijos stygiaus

    Briuselis siunčia aiškią žinią: europiečiams siūlo mažiau keliauti dėl gresiančio energijos stygiaus

    Europos Komisija ragina ES valstybes nares svarstyti galimybę mažinti naftos ir dujų vartojimą, ypač transporto sektoriuje, ruošiantis galimam ilgalaikiam energijos tiekimo sutrikimui, kurį kursto karas Irane.

    Šis raginimas, kurį nacionaliniams energetikos ministrams laiške pateikė ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas, atspindi augantį nerimą, kad konfliktas Persijos įlankoje iš kainų šoko gali peraugti į realią energijos išteklių tiekimo krizę, galinčią turėti rimtų pasekmių pasaulio ekonomikai.

    Laiške, su kuriuo susipažino „POLITICO“, D. Jørgensenas pažymi, kad nacionalinės vyriausybės turėtų apsvarstyti „savanoriškas paklausos mažinimo priemones, ypatingą dėmesį skiriant transporto sektoriui“.

    Praktiškai tai galėtų reikšti raginimus gyventojams rečiau naudotis automobiliais ar mažiau skraidyti, kad degalų būtų galima sutaupyti svarbesnėms reikmėms. Panašios priemonės jau taikomos kai kuriose Azijos valstybėse.

    Europos energetikos ministrai antradienį ketina rinktis į neeilinį posėdį, kuriame bus aptariama, kaip reaguoti į gilėjančią energijos krizę.

    D. Jørgensenas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos transporto sektorius susiduria su augančiomis sąnaudomis ir tiekimo trūkumais dėl didelės priklausomybės nuo Persijos įlankos. Pasak jo, ES iš šio regiono gaudavo daugiau kaip 40 proc. reaktyvinių degalų ir dyzelino importo.

    Jis pridūrė, kad didėjantį trūkumą dar labiau paaštrina „ribotos alternatyvių tiekėjų galimybės ir nepakankami tam tikrų produktų perdirbimo pajėgumai pačioje ES“.

    „Valstybės narės turėtų susilaikyti nuo priemonių, kurios gali didinti degalų vartojimą, riboti laisvą naftos produktų judėjimą arba mažinti ES naftos perdirbimo gamyklų gamybos paskatas“, – laiške nurodė D. Jørgensenas. Jis taip pat paragino šalis vertinti nacionalinių sprendimų poveikį kitoms valstybėms ir saugoti „visos ES masto nuoseklumą“.

    Kol kas Europos valstybės dar nėra įvedusios paklausos mažinimo priemonių, kurios buvo įprastos per 8-ajame dešimtmetyje kilusias naftos krizes, kai kai kuriose šalyse buvo taikomas degalų normavimas ar skelbiami „sekmadieniai be automobilių“.

    Tarptautinė energetikos agentūra jau yra pateikusi pasiūlymų, kaip šį kartą mažinti paklausą, įskaitant nuotolinio darbo skatinimą ir greičio ribojimų magistralėse mažinimą.

    Laiškas pasirodė tuo metu, kai silpsta pasitikėjimas, kad karas Irane greitai baigsis, todėl didėja ilgalaikio trūkumo tikimybė. Pasak D. Jørgenseno, ES šalys turėtų laiku pasirengti, „numatant galimą užsitęsusį sutrikimą“.

    Komisaras taip pat rekomendavo stiprinti stebėseną ir keitimąsi informacija, atidėti nebūtinus naftos perdirbimo įrenginių techninės priežiūros darbus bei svarstyti galimybę spartinti biodegalų naudojimą, kad dalis iškastinio kuro būtų pakeista alternatyvomis.

    Tuo pat metu tarptautinėje erdvėje skamba perspėjimai, kad rimta žala dideliam dujų gavybos objektui galėtų būti šalinama net penkerius metus. Be to, diskusijos dėl elektros kainų gali turėti ilgalaikių pasekmių, o kai kurios valstybės narės perspėja dėl masinės spekuliacijos, ES rengiantis prieš žiemą centralizuotai pirkti dujas.

    Siūlomos priemonės, anot Europos pareigūnų, turėtų sušvelninti karo Irane poveikį Europos gyventojams ir sumažinti galimos energijos stygiaus bangos mastą.

  • Prancūzija nuteisė šešėlinio tanklaivio kapitoną: Europa smogia „Rusijos“ naftos flotilei

    Prancūzija nuteisė šešėlinio tanklaivio kapitoną: Europa smogia „Rusijos“ naftos flotilei

    Prancūzijos teismas pirmadienį už akių nuteisė įtariamo „šešėlinio laivyno“ tanklaivio kapitoną iš Kinijos vieneriems metams laisvės atėmimo. Ši byla išryškina Paryžiaus ir kitų Europos sostinių pastangas pažaboti „Rusijos“ slaptą, dažniausiai senstančių naftos tanklaivių tinklą, naudojamą siekiant apeiti sankcijas, įvestas po Maskvos invazijos į Ukrainą.

    39 metų Zhangjie Chen buvo pripažintas kaltu dėl nepaklusimo pareigūnų nurodymams po to, kai pernai rugsėjį Prancūzijos specialiųjų pajėgų kariai tarptautiniuose vandenyse netoli Sen Nazero įlipo į laivą „Boracay“. Prokuratūros teigimu, laivas buvo išplaukęs iš „Rusijos“ Baltijos jūros uosto Primorsko, gabeno apie 100 mln. JAV dolerių vertės „Rusijos“ naftos krovinį, o taip pat du „Rusijos“ piliečius, kuriuos kapitonas įvardijo kaip saugumo agentus.

    Teismas skyrė maksimalią – vienerių metų – laisvės atėmimo bausmę ir 150 tūkst. eurų baudą. Taip pat buvo išduotas orderis kapitono areštui. Teismo posėdžio metu, kuris vyko vasarį, Chen, kaip skelbiama, buvo jūroje.

    Kapitono advokatas Henri de Richemont tvirtino, kad jo klientas vykdė nurodymus ir laukė laivybos kompanijos patvirtinimo, leidžiančio Prancūzijos pareigūnams įlipti į laivą. Jis taip pat ginčijo Prancūzijos teisę veikti tarptautiniuose vandenyse, teigdamas, kad Paryžius neturėjo jurisdikcijos įsikišti.

    Advokatas rėmėsi su „Rusija“ siejamo naftos tanklaivio „Eagle S“ atveju, kai įgula buvo įtarta pažeidusi povandeninius kabelius Suomijos įlankoje. Tuomet kaltinimai buvo atmesti Helsinkio teismo, kilus teisiniams neaiškumams dėl teisės nagrinėti šią bylą.

    H. de Richemont žiniasklaidai teigė ketinantis skųsti nuosprendį, nes, jo vertinimu, jis „teisiškai nesuprantamas“.

    Chen byla atidžiai stebima diplomatų ir pareigūnų, siekiančių griežtinti priemones prieš tanklaivius, gabenančius „Rusijos“ naftą. Per pastaruosius mėnesius Prancūzija sulaikė tris tokius laivus: „Boracay“, „Grinch“ ir „Deyna“.

    Kitos pakrančių valstybės, įskaitant Suomiją, Švediją, Estiją ir Belgiją, taip pat yra perėmusios įtariamus „šešėlinio laivyno“ laivus Baltijos ir Šiaurės jūrose.

    Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis strategijos ir nacionalinio saugumo ekspertas Charlie Edwards yra pažymėjęs, kad tai „kai kuriais atvejais privertė Kremlių prisitaikyti – perregistruoti „šešėlinio laivyno“ tanklaivius … o kartais pasitelkti ir karinius palydos vienetus“.

    Vis dėlto, pasak jo, tokie aukšto profilio patikrinimai kaip „Boracay“ atvejis sustabdo tik nedidelę dalį laivų, plaukiojančių prie Europos pakrančių. C. Edwards atkreipė dėmesį, kad nedaugelis Europos sostinių pajėgios ilgai išlaikyti itin intensyvų operacijų tempą, todėl atsitiktiniai patikrinimai gali atrodyti eskaluojantys situaciją, bet nebūti strategiškai lemiami.

    Europos vyriausybės ieško būdų sustiprinti savo įgaliojimus. Praėjusią savaitę „Jungtinė Karalystė“ suteikė savo pajėgoms naujas galias tikrinti ir sulaikyti sankcionuotus laivus. „Nyderlandai“ svarsto teisinius pakeitimus, kurie leistų taikytis į laivus, plaukiojančius su suklastotomis vėliavomis. Utrechto universiteto tarptautinės teisės profesorius Fred Soons teigė, kad dabartinis reguliavimas yra neaiškus.

    „Europos Sąjunga“, uždraudusi šimtams įtariamų „šešėlinio laivyno“ laivų įplaukti į jos uostus, taip pat stumia naują sankcijų paketą, nukreiptą į jūrines paslaugas. Siekiama, kad tokiems laivams būtų sunkiau ir brangiau gauti draudimą, įgulas bei kitas paslaugas, todėl „šešėlinio laivyno“ eksploatavimas taptų gerokai brangesnis.

    Vis dėlto planą blokuoja „Vengrijos“ veto, o dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose kylanti naftos kaina, kaip įspėjama, gali susilpninti „Europos Sąjungos“ sankcijų poveikį.

  • Česnakinis sultinys – senovinis receptas, kuris gali sustiprinti imunitetą ir atgaivinti kūną

    Česnakinis sultinys kilęs iš Viduržemio jūros regiono tradicijų. Pasak kai kurių pasakojimų, jis buvo žinomas dar senovėje – esą romėnai ir graikai jį gerdavo prieš svarbius įvykius, kad sustiprintų organizmą. Šiandien lietuviškoje (ir ne tik) virtuvėje toks sultinys nėra itin populiarus, tačiau verta tai pakeisti – jis išsiskiria skoniu ir gali turėti naudingų savybių.

    Česnakas laikomas viena aromatingiausių ir labiausiai vertinamų daržovių. Jis neretai vadinamas natūraliu antibiotiku, nes pasižymi antivirusinėmis, priešgrybelinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Peršalimo metu česnakas gali padėti organizmui kovoti su ligų sukėlėjais, taip pat yra turtingas antioksidantais. Be to, jis gali prisidėti prie vadinamojo blogojo cholesterolio mažinimo, palaikyti žarnyno veiklą ir gerinti medžiagų apykaitą.

    Įdomu tai, kad už daugelį česnako savybių atsakingas alicinas – stiprus natūralus sieros junginys. Jis susidaro tik tuomet, kai pažeidžiama česnako struktūra, pavyzdžiui, skiltelės sutraiškomos ar supjaustomos. Tada česnakas įgauna ryškesnį skonį ir, kaip teigiama, atsiskleidžia jo poveikis.

    Vis dėlto intensyvus aromatas patinka ne visiems, o žalias česnakas kai kuriems būna sunkiai virškinamas, gali dirginti skrandį ir sukelti pilvo pūtimą. Dėl to verta išbandyti šildantį, regeneracijai tinkantį česnakinį sultinį – verdant česnakas tampa švelnesnis, tačiau išlaiko didelę dalį naudingųjų savybių.

    Kaip paruošti česnakinį sultinį

    Pirmą česnako galvutę nulupkite, smulkiai sukapokite ir palikite maždaug 10 minučių pastovėti – per tą laiką aktyvuojasi vertingi junginiai.

    Antrą česnako galvutę taip pat nulupkite, o skilteles perspauskite per česnakspaudę. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir trumpai pakepinkite česnaką ant vidutinės ugnies, kol įgaus auksinį atspalvį. Svarbu neprideginti.

    Puode užvirinkite vandenį. Sudėkite šviežias žoleles ir abu paruoštus česnakus. Sumažinkite ugnį ir virkite apie 40 minučių. Kai išgaruos maždaug pusė skysčio, sultinį pagardinkite druska ir pipirais. Tuomet perkoškite per sietelį – sultinys paruoštas.

    Česnakinį sultinį rekomenduojama gerti reguliariai, kad būtų galima pilniau išnaudoti jo potencialą. Geriausia jį vartoti šiltą – tuomet jis šildo ir gali padėti organizmui greičiau atsigauti.

    Tokį nuovirą galima gerti kasdien kaip bendrą organizmo stiprinimo priemonę, ypač jaučiant nuovargį ar silpnumą. Pajutus pirmuosius peršalimo požymius, jis taip pat gali būti naudingas įtraukiant į mitybą.

    Žmonės, kuriems būdingas padidėjęs cholesterolio kiekis ar aukštas kraujospūdis, gali apsvarstyti šį sultinį kaip sveikos mitybos papildymą. Dėl antioksidantų jis taip pat gali padėti mažinti laisvųjų radikalų poveikį ir prisidėti prie apsaugos nuo oksidacinio streso.

  • Šarlotkos paslaptis: šiuo netikėtu priedu sutirštinus obuolius, skonis atsiskleidžia dar labiau

    Šarlotkos kepimas prasideda nuo tinkamų obuolių pasirinkimo. Geriausiai tinka tvirti, lengvai rūgštoki ir ne per daug sultingi vaisiai. Pernelyg vandeningi obuoliai išskiria daug sulčių ir apsunkina kepimą, todėl tuomet ypač svarbu pasirūpinti geru įdaro sutirštinimu.

    Obuolius nulupkite, sutarkuokite arba supjaustykite plonomis riekelėmis. Jei nusprendėte juos patroškinti, darykite tai ant silpnos ugnies, kad vandens perteklius natūraliai išgaruotų. Tai paprasčiausias būdas pagerinti masės konsistenciją be papildomų ingredientų. Kantrybė atsiperka: ilgesnis troškinimas suteikia gilesnį skonį ir tvirtesnę tekstūrą.

    Dedant obuolių tyrę ant trapaus pagrindo, verta prisiminti dar vieną taisyklę: pagrindą iš anksto lengvai apkepkite ir pabarstykite plonu džiūvėsėlių sluoksniu. Taip sultys pernelyg nesuminkštins tešlos. Žalių obuolių dėjimas tiesiai ant neapkepto pagrindo dažniausiai baigiasi neiškepusia, „šlapia“ tešla.

    Vienas iš variantų – įdėti bulvių krakmolo. Paprastai pakanka 1–2 šaukštų vienam kilogramui obuolių. Krakmolą iš pradžių reikėtų išmaišyti su trupučiu šalto vandens, o tada supilti į karštą obuolių masę ir intensyviai maišyti – tuomet sultys sutirštėja iki drebučius primenančios konsistencijos. Tai greitas ir skoniui neutralus sprendimas.

    Galima pasitelkti ir parduotuvinį kisielių ar pudingo miltelius. Įberti į verdančius obuolius jie ne tik sutirština įdarą, bet ir suteikia lengvą aromatą, pavyzdžiui, obuolių, citrinų ar aviečių. Panašiai veikia vanilinis ar grietinėlės skonio pudingas. Dažniausiai užtenka 1–2 šaukštų miltelių, kad įdaras taptų kremiškas ir tvirtesnis.

    Jei norite natūralesnių alternatyvų, galima naudoti sutrintą bananą arba išmirkytas čija sėklas. Bananas suteikia kremiškumo ir švelnios saldumos, o čija sėklos sudaro gelį, kuris suriša drėgmę. Tai tinkamas pasirinkimas ir tiems, kurie vengia glitimo.

    Dar vienas sprendimas – manų kruopos. Jos veikia tarsi švelni kempinė: sugeria sulčių perteklių ir paverčia jas aksominiu įdaru. Skirtingai nei didesnis krakmolo kiekis, manai dažniausiai nesukuria „želė“ efekto. Obuoliai išlieka minkšti, o įdaras lėkštėje neišbėga. Jei obuoliai nėra labai sultingi, užtenka 1 šaukšto kilogramui. Jeigu vaisiai itin vandeningi, kiekį galima padidinti iki 2 šaukštų, bet ne daugiau – perteklius padarys masę pernelyg kietą. Manų kruopas galima berti tiesiai į tarkuotus obuolius, įmaišyti pačioje troškinimo pabaigoje arba jomis pabarstyti vaisių sluoksnius kepinyje. Svarbu kruopas paskirstyti tolygiai.

    Papildomas privalumas – manų kruopos puikiai saugo trapų pagrindą nuo permirkimo. Smulkios dalelės įsigeria į obuolių masę ir kartu stabilizuoja visą įdarą. Rezultatas paprastas: šarlotka gražiai pjaustosi ir išlaiko formą.

    Skonį galima sustiprinti džiovintais vaisiais ir riešutais. Sauja razinų, džiovintų spanguolių ar abrikosų ne tik praturtins aromatą, bet ir sugers dalį sulčių. Kapoti riešutai suteiks malonaus traškumo. Be cinamono verta išbandyti žiupsnelį kardamono, imbiero ar muskato. O šaukštas sviesto, įmaišytas į obuolius, sušvelnins rūgštumą ir suteiks šilkinės tekstūros.

    Tobula obuolių masės konsistencija priklauso nuo proporcijų ir nuojautos. Visada pradėkite nuo mažesnio sutirštiklio kiekio ir, jei reikia, įdėkite dar. Taip lengviausiai kontroliuosite įdaro struktūrą. Sėkmingo kepimo.

  • Į kavą vietoj cukraus deda žiupsnelį druskos: sako, padeda virškinimui ir net „numuša“ kartumą

    Kava – kasdienis ritualas milijonams žmonių visame pasaulyje. Ji lydi rytus, susitikimus ir popietės poilsio akimirkas. Tinkamai paruošta kava gali būti vertingų antioksidantų šaltinis, ypač kai geriama su pienu. Visai kitaip yra tuomet, kai į puodelį keliauja cukrus: saldinta kava dažniausiai tampa „tuščių“ kalorijų šaltiniu, kuris reguliariai vartojamas gali neigiamai paveikti sveikatą.

    Cukrus – vienas dažniausių kavos priedų, tačiau kartu ir vienas mažiausiai palankių organizmui. Nors jis pagerina gėrimo skonį, tuo pačiu paverčia puodelį gerokai kaloringesniu. Nuolatinis cukraus vartojimas siejamas su antsvorio rizika, prastesne insulino apykaita ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų tikimybe. Be to, cukrus užgožia natūralų kavos skonį, todėl sunkiau pajusti tikrąjį jos aromatą.

    Dėl šios priežasties vis daugiau žmonių ieško alternatyvų. Viena netikėčiausių – žiupsnelis druskos. Nors skamba keistai, nedidelis kiekis druskos kavos nepadaro sūrios. Priešingai, jis padeda subalansuoti skonį ir išryškinti gėrimo gylį. Tai paprastas būdas sumažinti cukraus kiekį, neatsisakant malonumo gerti kavą – dažnai užtenka vos kruopelytės.

    Druska pirmiausia keičia kavos skonį. Joje esantis natris padeda neutralizuoti kartumą, kuris daliai žmonių būna nemalonus. Dėl to kava tampa švelnesnė ir labiau subalansuota net ir be cukraus. Šis triukas ypač praverčia, kai kava pasižymi intensyviu kartumu arba yra ruošiama iš prastesnės kokybės pupelių.

    Kalbant apie poveikį organizmui, druska atlieka svarbias funkcijas: ji reikalinga elektrolitų pusiausvyrai, padeda nervų sistemai ir raumenims, taip pat prisideda prie tinkamo skysčių balanso. Kadangi kava turi šlapimą varantį poveikį, nedidelis druskos kiekis gali padėti išlaikyti skysčių pusiausvyrą. Be to, druska skatina virškinimo sulčių gamybą, todėl gali palaikyti virškinimo procesus. Dar vienas praktinis aspektas – kava su druska dažniausiai būna mažiau kaloringa nei saldinta.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad druskos į kavą reikėtų berti daug. Druskos perteklius mityboje gali lemti padidėjusį kraujospūdį, skysčių kaupimąsi organizme ir didesnę širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Svarbiausia – saikas: žiupsnelis kavos puodelyje yra tik dalis dienos normos. Per parą rekomenduojama neviršyti 5 gramų druskos.

    Nors kai kam kava su druska gali atrodyti kaip kulinarinė keistenybė, daugelyje šalių ši praktika žinoma jau seniai. Įdomu tai, kad jos populiarumas ne visada kilo vien iš skonio pomėgių.

    1914 metais, kai JAV karinio jūrų laivyno sekretorius Josephus Daniels uždraudė vartoti alkoholį visuose laivuose, įgulos nariai vis dažniau rinkosi kavą, kuri greitai tapo kasdieniu ritualu. Tačiau ilguose reisuose kavos pupelės įgaudavo ryškesnio kartumo, o laivuose neretai trūkdavo cukraus ar grietinėlės.

    Tuomet, kaip pasakojama, atsitiktinai pastebėta, kad druska padeda slopinti nemalonų kartumą. Priežastis buvo paprasta: vandens gėlinimo įranga veikė nepakankamai efektyviai, todėl į gėrimą patekdavo sūresnio vandens. Ilgainiui pastebėta, kad toks priedas sušvelnina kartų aromatą.

    Šiandien tokį kavos ruošimo būdą galima sutikti, pavyzdžiui, Turkijoje, Serbijoje, Taivane, Vietname ar Etiopijoje. Ten druskos žiupsnelis padeda pabrėžti natūralų pupelių skonį ir išryškinti aromatą.

    Iš kitų išsiskiria Švedija ir Suomija, kur kartais sutinkama dar neįprastesnė tradicija. Į vadinamąją kaffeost kavą dedama ne tik druskos, bet ir sūrių priedų, pavyzdžiui, karvės, ožkos ar net šiaurės elnių pieno sūrio gabalėlių. Tai parodo, kokios įvairios gali būti tradicijos, susijusios su vienu, atrodytų, puikiai pažįstamu gėrimu.

    Kava su druska – paprastas būdas pakeisti skonį ir sumažinti cukraus kiekį mityboje. Nors toks sprendimas gali pasirodyti neįprastas, jis turi ir kulinarinį, ir praktinį pagrindą. Svarbiausia – nepersistengti ir į kasdienius įpročius žiūrėti sąmoningai.

  • Vien soda nepadės: ši naminė pasta nuvalys pageltusius langų rėmus iki blizgesio

    Vien soda nepadės: ši naminė pasta nuvalys pageltusius langų rėmus iki blizgesio

    Dažniausiai pageltusių langų rėmų problema išryškėja tuomet, kai jie pagaminti iš plastiko, pavyzdžiui, PVC. Spalvos pakitimai paprastai atsiranda dėl aplinkos veiksnių, pirmiausia – oro sąlygų. Ilgai veikiami intensyvios saulės rėmai gali pastebimai pagelsti: ultravioletiniai spinduliai ardo polimerų struktūrą, todėl medžiaga pamažu degraduoja ir keičia atspalvį.

    Įtakos turi ir išorinė tarša. Ore nuolat sklando dulkės, smulkios dalelės, įvairios apnašos, automobilių išmetamosios dujos, o šaltuoju sezonu – ir suodžiai iš namų šildymo. Ypač tai aktualu pastatams, esantiems prie judrių gatvių. Jei rėmai valomi retai arba nepakankamai kruopščiai, riebios apnašos gali įsigerti į plastiką ir suteikti jam gelsvą atspalvį.

    Dar vienas veiksnys – vadinamasis terminis senėjimas. Aukšta temperatūra gali lemti cheminių junginių susidarymą PVC struktūroje, o tai skatina geltonavimą. Toks efektas dažniau pastebimas prastesnės kokybės plastikuose. Šiuolaikinėse medžiagose neretai naudojami specialūs stabilizatoriai, saugantys nuo UV spindulių, todėl renkantis naujus langus verta atkreipti dėmesį į profilių kokybę ir jų sudėtį.

    Ar galima rėmus balinti balikliais?

    Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad pageltusiems rėmams geriausiai tiktų baliklis, kuris turėtų sugrąžinti baltumą. Tačiau tai klaidinga. Chloru paremtos priemonės, skirtos dezinfekcijai ir dėmių šalinimui, gali rimtai pažeisti PVC struktūrą.

    Baliklis, patekęs ant plastiko, sukelia cheminę reakciją rėmų paviršiuje. Medžiaga pradeda palaipsniui irti, tampa trapesnė, lengviau skilinėja ir pažeidžiama. Dėl to geltonos dėmės gali dar labiau išryškėti, o kartais atsiranda ir pilkų ar rusvų plotų. Reguliariai naudojant tokias priemones, galima net visiškai sugadinti langų rėmus.

    Naminis mišinys langų rėmams valyti

    Yra keletas buitinių būdų, kaip nuvalyti langų rėmus. Prieš griebiantis stiprios chemijos, verta išbandyti švelnesnes ir sveikatai saugesnes priemones. Vienas įdomesnių variantų – ramunėlių, valgomosios sodos ir indų ploviklio mišinys. Jį pasigaminti paprasta:

    • Į puodelį įdėkite du pakelius džiovintų ramunėlių ir užpilkite 250 ml verdančio vandens.
    • Uždenkite ir palikite pritraukti apie 10 minučių. Tuomet išimkite pakelius ir palaukite, kol užpilas atvės.
    • Į atvėsusį užpilą įberkite 7 šaukštus valgomosios sodos ir įpilkite 4 šaukštus indų ploviklio.
    • Gerai išmaišykite, kol masė taps vientisa.

    Gauta pasta turėtų būti gana tiršta. Užtepkite ją ant langų rėmų ir palikite maždaug 10 minučių. Soda veikia kaip švelni šveičiamoji priemonė – padeda pašalinti purvą, dulkes ir riebias dėmes. Indų ploviklis taip pat efektyviai tirpdo nešvarumus; geriausia rinktis bespalvį ir bekvapį. Ramunėlės dažnai laikomos švelniai šviesinančiu ingredientu, todėl buityje kartais naudojamos siekiant sumažinti gelsvą rėmų atspalvį, nors rezultatas gali skirtis priklausomai nuo dėmių pobūdžio ir senumo.

  • Nuo riebalų ant baldų iki blizgančios kriauklės: 2 ingredientų purškiklis iš apelsinų žievių

    Nuo riebalų ant baldų iki blizgančios kriauklės: 2 ingredientų purškiklis iš apelsinų žievių

    Apelsinų kvapas yra gaivus ir suteikia namams švaros pojūtį. Jis tinka ne tik per Kalėdas, bet ir pavasarį, kai į namus vis dažniau užsuka saulė. Tačiau ne visi žino, kad apelsinų žievelės naudingos ne vien dėl aromato.

    Apelsinuose yra limoneno – medžiagos, kuri plačiai naudojama pramonėje, pavyzdžiui, metalinių detalių nuriebalinimui prieš tolesnį apdorojimą. Ji puikiai tirpdo dėmes, todėl pasitelkiama elektronikos, spaudos ir dažų gamybos srityse.

    Šias limoneno valomąsias savybes galima pritaikyti ir namuose, pasigaminant natūralų valiklį. Jo poveikį sustiprina actas, taip pat žinomas dėl valymo savybių: jis naudojamas langams plauti, kalkėms šalinti ar skalbyklei dezinfekuoti.

    Valiklis iš apelsinų žievelių: kaip pasigaminti

    Namų valiklį pasigaminti paprasta – prireiks tik apelsinų žievelių ir acto.

    Į vieno litro stiklainį sudėkite 3–4 apelsinų žieveles ir užpilkite iki pat viršaus spiritiniu actu. Stiklainį pastatykite tamsioje vietoje ir palikite dviem savaitėms. Po to skystį nukoškite per sietelį, o žieveles gerai nuspauskite, kad išbėgtų likęs skystis. Jei norite ryškesnio apelsinų aromato, įlašinkite kelis lašus apelsinų eterinio aliejaus.

    Valiklis jau paruoštas naudoti. Perpilkite jį į purkštuvą ir laikykite šaldytuve. Geriausia sunaudoti per 2 savaites.

    Kur naudoti valiklį iš apelsinų žievelių

    Namų valiklis iš apelsinų žievelių turi plačias panaudojimo galimybes. Jis ypač praverčia didesnių tvarkymų metu virtuvėje – padeda susidoroti su riebalais ir pridegusiais nešvarumais. Juo galite valyti:

    • indukcinę kaitlentę,
    • virtuvės baldus,
    • kriauklę,
    • šaldytuvą,
    • mikrobangų krosnelę,
    • orkaitės stiklą.

    Šis valiklis tinka ir vonioje. Čia svarbų vaidmenį atlieka actas – jis dezinfekuoja ir veiksmingai šalina kalkes. Valikliu galima valyti:

    • praustuvą,
    • vonią,
    • plyteles,
    • tualetą,
    • čiaupus ir maišytuvus.

    Be to, valiklį galima naudoti veidrodžiams ir baldams. Dėl antistatinių savybių jis padeda paviršiams ilgiau išlikti švariems – dulkės kaupiasi lėčiau, o ant veidrodžių lieka mažiau ruožų.