CP v2

Blog

  • Socialinė-pilietinė veikla už mokyklos ribų: atnaujintas patikimų organizacijų sąrašas moksleiviams

    Socialinė-pilietinė veikla už mokyklos ribų: atnaujintas patikimų organizacijų sąrašas moksleiviams

    Socialinė-pilietinė veikla yra ugdymo dalis, kurią mokiniai atlieka laisvu nuo pamokų metu. Ji pasirenkama atsižvelgiant į prasmingumą, asmeninį tobulėjimą, socialinį teisingumą ir aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

    Savivaldybės ir mokyklos vis dažniau skatina šias veiklas vykdyti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, viešosiomis įstaigomis ar bendruomenių iniciatyvomis. Toks modelis leidžia mokiniams patirti realias situacijas ir aiškiau suprasti, kaip veikia pagalbos, savanorystės ir pilietinio įsitraukimo mechanizmai.

    Praktikoje socialinė-pilietinė veikla gali apimti pagalbą jautrioms visuomenės grupėms, tokioms kaip senjorai, vaikai ar asmenys su negalia. Taip pat dažnos veiklos yra prisidėjimas prie renginių organizavimo, dalyvių registracijos, renginių viešinimo, socialinių akcijų ir projektų įgyvendinimo, aplinkos tvarkymo bei bendruomeninių iniciatyvų koordinavimo.

    Atnaujintas organizacijų sąrašas

    Kad mokiniams būtų paprasčiau rasti tinkamas ir patikimas vietas veiklai atlikti, patikslintas ir papildytas organizacijų sąrašas, dažnai vadinamas socialinių-pilietinių veiklų meniu. Šis sąrašas padeda greičiau pasirinkti veiklą pagal interesus, laiką, vietą ir norimus ugdyti gebėjimus.

    Toks informacijos suvienodinimas svarbus ir mokykloms, nes mažina riziką, kad mokiniai rinksis neaiškios veiklos ar nepakankamai apibrėžtas veiklas. Aiškūs kontaktai, veiklų aprašymai ir atsakomybės ribos palengvina tiek veiklos suderinimą, tiek pasiekimų fiksavimą.

    Ką ugdo socialinė-pilietinė veikla?

    Pagrindinis socialinės-pilietinės veiklos tikslas yra skatinti mokinius aktyviu dalyvavimu prisidėti sprendžiant aktualias socialines problemas. Kartu ugdomos pilietiškumo, socialinė ir emocinė kompetencijos, taip pat atsakomybės jausmas ir sveikos gyvensenos nuostatos.

    Ne mažiau svarbu, kad mokiniai mokytųsi reflektuoti patirtį: įsivertinti savo sprendimų pagrįstumą, pastebėti, kokią pridėtinę vertę jų veikla suteikė jiems patiems ir bendruomenei. Šis gebėjimas ypač praverčia planuojant tolesnį mokymosi kelią, renkantis savanorystės kryptį ar net būsimą profesiją.

    Kodėl verta išeiti už mokyklos ribų?

    Veiklos už mokyklos ribų dažnai padeda mokiniams išeiti iš įprastos aplinkos ir praplėsti akiratį. Įsitraukimas į realius bendruomenės procesus suteikia progą užmegzti naujų pažinčių, geriau pažinti vietos organizacijas ir pamatyti, kaip sprendžiamos kasdienės socialinės problemos.

    Kad socialinė-pilietinė veikla būtų sklandi, svarbu ją iš anksto suderinti su mokyklos kuruojančiu asmeniu. Taip aiškiai susitariama dėl veiklos turinio, trukmės, atsakomybių ir to, kaip bus fiksuojami rezultatai.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Šiaulių apskrityje sergamumas gripu ir ŪVKTI traukiasi: išimtis – Joniškio rajonas

    Šiaulių apskrityje sergamumas gripu ir ŪVKTI traukiasi: išimtis – Joniškio rajonas

    Šiaulių apskrityje mažėja sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamento duomenimis, rodikliai krito visose apskrities savivaldybėse, išskyrus Joniškio rajoną.

    Naujausios ataskaitos duomenys apima 2026 metais 18 savaitę, tai yra balandžio 27 dieną–gegužės 3 dieną. Per šį laikotarpį Šiaulių apskrityje registruoti 5 gripo atvejai, 1 325 ŪVKTI atvejai ir 4 COVID-19 ligos atvejai.

    Bendras sergamumo rodiklis apskrityje siekė 500,12 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Palyginimui, 17 savaitę jis buvo 608,84, tad bendra kryptis išlieka mažėjanti.

    Kur sergamumas mažėjo labiausiai?

    Didžiausias atvejų skaičius tradiciškai fiksuotas Šiaulių mieste, kur per 18 savaitę registruoti 2 gripo atvejai, 672 ŪVKTI atvejai ir 3 COVID-19 ligos atvejai. Miesto suminis rodiklis siekė 604,37 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau buvo 763,27.

    Šiaulių rajone per 18 savaitę nustatytas 1 gripo atvejis, užregistruoti 223 ŪVKTI atvejai, o COVID-19 atvejų nefiksuota. Suminis rodiklis sumažėjo nuo 668,00 iki 558,33 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Mažėjimas matomas ir Kelmės rajone, kur ŪVKTI atvejų skaičius per savaitę krito nuo 108 iki 76, o gripas nefiksuotas abiem savaitėmis. Rodiklis sumažėjo nuo 452,88 iki 315,77 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Kodėl išsiskyrė Joniškio rajonas?

    Joniškio rajonas tapo vienintele savivaldybe apskrityje, kur suminis sergamumo rodiklis per savaitę paaugo. 17 savaitę jis siekė 349,76, o 18 savaitę padidėjo iki 354,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Nors pokytis nėra didelis, jis išsiskiria bendrame mažėjimo kontekste. 18 savaitę Joniškio rajone gripo atvejų nefiksuota, registruotas 71 ŪVKTI atvejis ir COVID-19 atvejų neužfiksuota.

    Tokie svyravimai savivaldybėse dažnai priklauso nuo sezoniškumo, aktyvesnio virusų plitimo uždarose kolektyvų aplinkose, taip pat nuo to, kiek gyventojų kreipiasi į gydymo įstaigas ir kiek atvejų patenka į statistiką. NVSC nuolat primena, kad sergamumo rodikliai geriausiai vertinami stebint kelių savaičių tendencijas.

    Hospitalizacijos ir rizikos grupės

    NVSC Šiaulių departamento duomenimis, per savaitę Šiaulių apskrities ligoninėse dėl gripo hospitalizuotų asmenų nebuvo. Dėl COVID-19 ligos hospitalizuotas 1 vyresnis nei 65 metų asmuo.

    Medikai pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis kvėpavimo takų infekcijos gali sukelti rimtesnes komplikacijas. Dėl to šiai grupei ypač svarbu stebėti sveikatą, laiku kreiptis į gydytoją, o susirgus likti namuose ir riboti kontaktus.

    Viešosios sveikatos specialistai taip pat primena bazines infekcijų kontrolės priemones, kurios aktualios ir sergamumui mažėjant: dažną rankų higieną, patalpų vėdinimą ir atsakingą elgesį pajutus simptomus. Tai ypač svarbu siekiant sumažinti virusų plitimą šeimose, mokyklose ir darbovietėse.

  • Pakruojo savivaldybė perka 16 būstų socialiniam fondui: kur siūlyti butus ir iki kada teikti pasiūlymus

    Pakruojo savivaldybė perka 16 būstų socialiniam fondui: kur siūlyti butus ir iki kada teikti pasiūlymus

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija skelbiamų derybų būdu perka būstus socialinio būsto fondo plėtrai. Pirkimas vykdomas įgyvendinant projektą 26-401-P-0002 Socialinio būsto prieinamumo didinimas Pakruojo rajono savivaldybėje.

    Iš viso planuojama įsigyti 16 būstų: 7 vieno kambario, 7 trijų kambarių ir 2 keturių kambarių butus. Pirkimas skaidomas į atskiras dalis, todėl kandidatai gali teikti pasiūlymą dėl vieno konkretaus būsto.

    Perkamų būstų paskirtis turi būti gyvenamoji, o siūlomi butai gali būti Pakruojo mieste ir Pakruojo, Sigutėnų, Jovarų bei Petrašiūnų kaimuose. Savivaldybė pabrėžia, kad siūlomas būstas turi atitikti nustatytus reikalavimus, kurie detalizuoti pirkimo sąlygose.

    Finansavimas numatytas iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų ir savivaldybės biudžeto. Tokiu modeliu savivaldybės siekia didinti socialinio būsto prieinamumą ir trumpinti laukiančiųjų eilę, ypač ten, kur rinkoje trūksta mažesnių ir vidutinio dydžio butų.

    Pirkimas vykdomas vadovaujantis Vyriausybės 2017 metų gruodžio 13 dieną nutarimu Nr. 1036, kuris nustato nekilnojamojo turto įsigijimo ar nuomos tvarką. Skelbiamų derybų procedūra reiškia, kad savivaldybė vertina pateiktus pasiūlymus ir, esant poreikiui, derasi dėl sąlygų pagal pirkimo dokumentus.

    Vienas esminių reikalavimų siūlomiems būstams yra energinio naudingumo klasė, kuri negali būti žemesnė nei C. Taip pat nurodoma, kad būstas negali turėti įsipareigojimų kredito įstaigoms, susijusių su kredito lėšomis ir valstybės parama dėl namo atnaujinimo investicijų.

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų gegužės 21 dieną 17.00 valandos Savivaldybės administracijoje, Kęstučio g. 4, Pakruojyje, 101 kabinete. Pasiūlymą galima pateikti asmeniškai, siųsti paštu arba perduoti per kurjerį, o po termino gauti dokumentai nebus nagrinėjami ir bus grąžinami pateikėjui.

    Pirkimo dokumentus ir aktualius patikslinimus kandidatai gali gauti Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriuje, Kęstučio g. 4, Pakruojyje, 120 kabinete. Dėl papildomos informacijos nurodomi kontaktai: tel. +370 421 69 070, el. paštas savivaldybe@pakruojis.lt.

  • UAB „Detonas“ sprogiųjų medžiagų gamykla Pakruojo rajone: ką parodė poveikio vertinimas

    UAB „Detonas“ sprogiųjų medžiagų gamykla Pakruojo rajone: ką parodė poveikio vertinimas

    2026 metais gegužės 5 dieną įvyko UAB „Detonas“ planuojamos ūkinės veiklos pristatymas visuomenei. Buvo aptarta sprogiųjų medžiagų gamyba Meliūnų kaime, Klovainių seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, ir jos galimas poveikis aplinkai bei visuomenės sveikatai.

    Pagrindinis pristatytas dokumentas buvo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita. Joje vertinama, kaip planuojama veikla gali paveikti artimiausią gyvenamąją aplinką, triukšmo ir oro taršos rodiklius, taip pat rizikas, susijusias su pramonine veikla.

    Ataskaitą parengė VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas. Viešo aptarimo metu buvo pristatyta, kad atlikus vertinimą nenustatyta poveikio, kuris viršytų higienos normas ir keltų reikšmingą riziką aplinkai ar visuomenės sveikatai.

    Remiantis vertinimo metu prognozuotos taršos sklaidos skaičiavimais, veiklai pasiūlyta nustatyti sanitarinę apsaugos zoną. Nurodytas siūlomas plotas siekia 7,2724 hektaro, o tokia zona paprastai taikoma siekiant atskirti pramoninę veiklą nuo jautresnių teritorijų ir užtikrinti prevencinius atstumus.

    Viešas supažindinimas yra procedūros dalis, kuri leidžia gyventojams ir suinteresuotoms institucijoms susipažinti su išvadomis ir teikti pastabas. Tolimesni sprendimai dėl veiklos ir sąlygų paprastai priimami įvertinus vertinimo dokumentus, derinimus ir galiojančius aplinkosaugos bei visuomenės sveikatos reikalavimus.

    Informaciją apie susirinkimą paskelbė Pakruojo rajono savivaldybė. Gyventojams aktualiausia praktinė dalis paprastai susijusi su sanitarinės apsaugos zonos ribomis, planuojamomis taršos mažinimo priemonėmis ir kontrolės mechanizmais, kurie taikomi pradėjus veiklą.

  • Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad teigiamai įvertinus parengtą projektą su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašyta 500 000 eurų vertės finansavimo sutartis. Lėšos bus skirtos valstybei priklausančių, prastos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstrukcijai Pakruojo rajone.

    Projektu numatoma atnaujinti Pakruojo užtvankos įrenginius, kurių būklė, savivaldybės teigimu, kasmet prastėja. Darbai apims po vandeniu esančių konstrukcijų rekonstrukciją ir užtvankos vizualinės dalies sutvarkymą, kad statinys būtų saugesnis ir patikimesnis eksploatuoti.

    Taip pat planuojama rekonstruoti melioracijos griovį, įvardijamą kaip Mažupės upė, kartu su jam priklausančiu tiltu. Šis melioracijos griovys driekiasi per Laipuškių ir Gačionių kadastro vietoves, todėl darbai turėtų turėti tiesioginį poveikį aplinkinių teritorijų vandens nuvedimui.

    Ko tikimasi iš investicijų

    Savivaldybė pabrėžia, kad projektas siejamas su efektyvesniu vandens valdymu ir geresnėmis sąlygomis žemės ūkiui. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką, kad prastos būklės statiniai ateityje sukels vandens pratekėjimo sutrikimus, užmirkimus ar infrastruktūros pažeidimus.

    Šiuo metu rengiami dokumentai darbų pirkimui, tad artimiausias etapas bus rangovų atranka ir konkrečių darbų grafikų sudarymas. Tikimasi, kad papildomas finansavimas leis pagreitinti tvarkymo darbus ir apimti daugiau probleminių vietų, nei būtų įmanoma vien iš kasmetinių asignavimų.

    Kiek lėšų skiriama šiemet

    Savivaldybės duomenimis, šiais metais melioracijos įrenginiams tvarkyti jau numatyta 369 000 eurų iš valstybės biudžeto ir 140 000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Papildomi 500 000 eurų, pasak savivaldybės, reikšmingai padidins galimybes pagerinti vandens valdymo ir melioracijos įrenginių būklę rajone.

    Melioracijos infrastruktūra daugelyje savivaldybių laikoma vienu svarbiausių ūkiui ir aplinkos apsaugai reikalingų pagrindų, nes nuo jos priklauso tiek dirbamų plotų būklė, tiek vandens pertekliaus suvaldymas intensyvių kritulių laikotarpiais. Pakruojo projektas orientuotas į labiausiai nusidėvėjusių statinių atnaujinimą, kad būtų sumažinta ilgalaikių gedimų ir avarijų tikimybė.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Lenkijoje nuo pirmadienio keisis degalų kainos: kokių benzino ir dyzelino tarifų tikėtis

    Lenkijos degalinėse nuo pirmadienio prognozuojami pastebimi kainų pokyčiai, kuriuos lemia pigesni degalai didmeninėje rinkoje. Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis vairuotojai dažniau matys nedidelius benzino ir dyzelino kainų mažėjimus, o autogazo tendencija turėtų išlikti palanki pirkėjams.

    Remiantis e-petrol.pl skaičiavimais, kitą savaitę vidutinė benzino Pb95 litro kaina gali svyruoti apie 1,46–1,48 euro, Pb98 apie 1,58–1,60 euro. Dyzelinas, jų vertinimu, gali kainuoti maždaug 1,63–1,66 euro už litrą, o autogazas apie 0,86–0,88 euro.

    Didmena pinga, degalinės reaguoja

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad didmeninėje rinkoje kainos pastaruoju metu traukėsi, o tai paprastai po kelių dienų atsispindi ir degalinėse. Pigimas fiksuojamas tiek benzinui, tiek dyzelinui, todėl didėja tikimybė, kad akcijos ir laikini kainų sumažinimai taps dažnesni.

    Vis dėlto degalų kainų kryptis nėra garantuota vien dėl didmenos. Galutinę kainą degalinėje veikia logistika, atsargų papildymo momentas, konkurencija konkrečiame regione ir mokesčių aplinka, todėl skirtinguose miestuose ar tinkluose kainos gali skirtis.

    Artimieji Rytai išlieka rizikos veiksnys

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainoms Europoje vis dar didelę įtaką daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja susiję naftos bei energijos rinkų svyravimai. Net ir atsiradus politiniams susitarimams, tiekimo atsigavimas dažnai neužtrunka dienų, o gali trukti savaites.

    „Labiausiai tikėtinas scenarijus iki gegužės vidurio yra tolesni nedideli benzino ir dyzelino kainų mažėjimai bei išliekanti autogazo pigimo tendencija“, – sakė e-petrol.pl analitikai.

    Jų teigimu, rinkoje vienu metu susiduria keli veiksniai: vartojamos sukauptos atsargos, artėjant šiltesniam sezonui didėja kelionių ir transporto paklausa, o energijos kainų šuoliai gali didinti logistikos sąnaudas. Dėl to net ir esant pigimo tendencijai kainos gali kisti nevienodai ir su pertraukomis.

  • Kodas 01 vairuotojo pažymėjime: kada privalomi akiniai ar lęšiai ir kokia bauda gresia

    Vairuotojo pažymėjime esantys specialūs kodai nurodo individualius apribojimus ar papildomas pareigas. Dažniausiai jie susiję su sveikatos būkle, ypač regėjimu, ir yra privalomi laikytis kiekvieną kartą sėdant prie vairo.

    Šie kodai įrašomi po medicininės patikros, kai gydytojas įvertina, ar žmogus gali vairuoti be korekcijos priemonių. Net ir turint regėjimo sutrikimų teisė vairuoti suteikiama, tačiau dokumente gali atsirasti įpareigojimas naudoti akinius ar kontaktinius lęšius.

    Dažniausiai sutinkamas yra kodas 01, reiškiantis, kad vairuojant būtina regėjimo korekcija. Jis turi kelias tikslesnes atmainas, kurios nurodo, kokia priemonė leidžiama arba privaloma konkrečiam vairuotojui.

    Ką reiškia kodai 01.01 ir 01.02?

    Kodas 01.01 reiškia pareigą vairuoti su akiniais, o 01.02 nurodo, kad vairuotojas turi naudoti kontaktinius lęšius. Taip pat gali būti įrašomas 01.06, kai leidžiama rinktis akinius arba lęšius, ir kiti regėjimo korekciją apibrėžiantys kodai.

    Praktikoje tai svarbu dėl paprastos priežasties: jei pažymėjime nurodyta konkreti priemonė, neužtenka „bet kokios“ korekcijos. Pavyzdžiui, kai įrašyta pareiga vairuoti su akiniais, vien lęšių naudojimas gali būti laikomas reikalavimo nevykdymu, ir atvirkščiai.

    Kokia bauda gali grėsti?

    Už pažymėjime nurodytų apribojimų ignoravimą gali būti taikoma piniginė bauda. Remiantis Lenkijoje taikoma praktika, už vairavimą be pažymėjime nurodytos regėjimo korekcijos priemonės gali grėsti apie 110 eurų bauda.

    Tokios situacijos dažniausiai iškyla per įprastą patikrinimą kelyje, kai pareigūnai sutikrina vairuotojo dokumente esančius kodus. Todėl vairuotojams verta iš anksto pasitikrinti, kas tiksliai įrašyta jų pažymėjime, ir užtikrinti, kad reikalavimas realiai vykdomas.

    Pažymėjime gali būti nurodomi ne tik regėjimo, bet ir kiti sveikatos apribojimai, pavyzdžiui, susiję su klausos aparatu ar ortopedinėmis priemonėmis. Jei sveikatos būklė pasikeitė, o apribojimas nebeaktualus, paprastai reikia pakartotinės medicininės apžiūros ir dokumento duomenų atnaujinimo.

  • Lenkijos atominė elektrinė Lubiatove-Kopaline: reguliuotojas pateikė svarbią išvadą projektui

    Lenkijos valstybinė bendrovė Polskie Elektrownie Jądrowe (PEJ) gavo Valstybinės atominės agentūros vadovo išvadą dėl Pirminės vietos parinkimo ataskaitos, parengtos planuojamai atominei elektrinei Lubiatove-Kopaline. Ši išvada patvirtina, kad pasirinkta vieta preliminariai įvertinta branduolinės saugos ir radiologinės apsaugos požiūriu.

    Pirminė vietos parinkimo ataskaita yra vienas iš ankstyvųjų etapų, kai tikrinama, ar teritorija apskritai tinkama tokio masto branduoliniam objektui. Praktikoje tai reiškia, kad vertinami ne tik gamtiniai veiksniai, bet ir galimi išoriniai pavojai bei tai, kaip būtų organizuojama gyventojų apsauga nenumatytų įvykių atveju.

    Kas įvertinta ataskaitoje

    PEJ nurodo, kad dokumentas yra didelės apimties ir apima daugybę tyrimų krypčių. Tarp jų minimos geologinės ir seisminės sąlygos, geologiniai-inžineriniai vertinimai, hidrogeologija, hidrologija ir meteorologiniai duomenys.

    Taip pat vertinti išoriniai įvykiai, kuriuos galėtų sukelti žmogaus veikla ar gamta, gyventojų tankis bei teritorijos naudojimas. Atskirai nagrinėtos galimybės įgyvendinti avarijų valdymo ir reagavimo planus radiologinio įvykio scenarijuje.

    „Reguliuotojo išvada dėl vietos yra dar vienas svarbus žingsnis pirmosios Lenkijos atominės elektrinės procese. Ji patvirtina, kad pasirinkta vieta leidžia užtikrinti branduolinę saugą ir radiologinę apsaugą“, – sakė energijos ministras Miłoszas Motyka.

    Kodėl ši išvada svarbi teisiškai

    Šis sprendimas svarbus ne tik kaip techninis patvirtinimas. PEJ teigimu, Seime svarstomi specialaus branduolinio reglamentavimo pakeitimai numato, kad tokia išvada taptų vienu iš dokumentų, pridedamų prie prašymo leisti atlikti kvalifikuotus parengiamuosius statybos darbus.

    Jei tokia tvarka įsigalios, projektas galėtų anksčiau pradėti dalį suplanuotų parengiamųjų darbų, taip mažinant grafiko rizikas. Vis dėlto branduolinėje energetikoje didžiausi terminų svyravimai paprastai siejami su leidimų grandine, tiekimo grandinių pasirengimu ir griežta darbų kokybės priežiūra.

    „Branduolinėje energetikoje nėra trumpesnio kelio, o sauga yra prioritetas“, – sakė PEJ vadovas Marekas Woszczykas.

    Kas toliau: leidimai ir statybos trajektorija

    Lubiatovo-Kopalino vietovę PEJ kaip pageidaujamą nurodė dar 2021 metais. Bendrovė taip pat skelbia turinti ankstesnius sprendimus, susijusius su poveikio aplinkai vertinimu ir teritorijos paruošimu, o parengiamieji darbai, pasak PEJ, pradėti 2025 metų rudenį.

    PEJ taip pat informuoja, kad 2026 metų kovo 31 dieną kreipėsi į reguliuotoją dėl statybos leidimo, o vienas iš pagrindinių priedų yra išsamesnė Vietos parinkimo ataskaita, apimanti detalesnes analizes ir matavimus. Gavus reguliuotojo leidimą, kitas kertinis etapas yra statybos leidimo išdavimas pagal regiono administravimo procedūras.

    Lenkijai siekiant diversifikuoti elektros gamybą ir mažinti iškastinio kuro dalį, atominės energetikos projektas pristatomas kaip vienas transformacijos ramsčių. Tačiau galutinis projekto tempas priklausys nuo nuoseklaus reguliacinių sprendimų priėmimo, finansavimo struktūros ir to, kaip sklandžiai vyks rangos bei įrangos tiekimo procesai.

  • Lenkija pasirašė SAFE paskolos sutartį: iki 43,7 mlrd. eurų gynybai ir ginkluotės sandorių sprintas

    Lenkija Varšuvoje pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl paskolos iš SAFE mechanizmo, skirto gynybos ir saugumo investicijoms. Pagal susitarimą šalis gali gauti iki 43,7 mlrd. eurų – didžiausią sumą tarp SAFE prašiusių Europos Sąjungos valstybių.

    SAFE, trumpinys iš Security Action for Europe, yra ES finansinė priemonė, kuria siekiama greičiau stiprinti Europos gynybos pajėgumus ir skatinti bendrus valstybių narių pirkimus. Šis instrumentas kurtas reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje ir poreikį sparčiau didinti amunicijos, oro gynybos, artilerijos bei kitų pajėgumų gamybą.

    Pirmoji sutartis ES ir avansas

    Lenkija tapo pirmąja ES šalimi, pasirašiusia SAFE paskolos sutartį su Europos Komisija. Skelbiama, kad netrukus po pasirašymo gali būti pervesta ir pradinė išmoka – 15 proc. visos sumos, tai yra apie 6,56 mlrd. eurų.

    Pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos Vyriausybės atstovai, taip pat Europos Komisijos nariai, atsakingi už biudžeto ir gynybos portfelius. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad šis finansavimas turėtų tiesiogiai sustiprinti šalies saugumą ir paremti nacionalinę gynybos pramonę.

    „Lenkija bus saugesnė šiais sudėtingais ir rizikingais laikais, o ši suma bus investuota tiesiai į mūsų saugumą, gynybos pramonę ir technologines galimybes“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Ką reiškia terminas iki gegužės pabaigos

    Kartu su finansavimu atsiranda ir laiko spaudimas. Iki gegužės pabaigos numatytas laikotarpis, kai Lenkija dar gali pasirašinėti dalį SAFE finansuojamų sutarčių viena, be privalomo bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis.

    Lenkijos valdžios atstovai viešai kalba apie planus iki šio termino sudaryti beveik 40 naujų ginkluotės įsigijimo sutarčių ir papildyti anksčiau pasirašytus kontraktus. Toks tempas reiškia intensyvų darbą tiek gynybos pirkimų institucijoms, tiek pramonei ir teisiniam vertinimui, nes dideli sandoriai dažnai tikrinami keliais lygmenimis.

    Projektų sąrašas, kryptys ir politiniai ginčai

    Europos Komisija yra pritarusi Lenkijos pateiktam projektų paketui, o šiuos projektus reikės įgyvendinti ir atsiskaityti iki 2030 metų pabaigos. Tačiau valdžia pripažįsta, kad sąrašas gali keistis, nes dalis planų priklauso nuo nacionalinių teisinių sprendimų ir politinių kompromisų.

    Lenkijoje SAFE tapo ir vidaus politikos ginčų objektu. Dalį iniciatyvų planuota nukreipti ne tik kariuomenei, bet ir vidaus saugumo struktūroms bei kariniam mobilumui svarbiai infrastruktūrai, tačiau tam reikalingas aiškus teisinis pagrindas ir suderintas finansavimo modelis.

    Kokie pirkimai gali būti finansuojami

    Lenkijos pareigūnai ne kartą kartojo, kad didžioji dalis SAFE lėšomis finansuojamų projektų vertės turėtų atitekti vietos pramonei. Tarp dažniausiai minimų prioritetų – pėstininkų kovos mašinos Borsuk ir 155 milimetrų savaeigės haubicos Krab, gaminamos su valstybine grupe susijusiose gamyklose.

    Be vietos gamybos, numatomi ir tarptautiniai pirkimai, ypač ten, kur Europoje trūksta pajėgumų arba reikia greitai užpildyti spragas. Tokiais atvejais SAFE logika yra ne tik įsigyti, bet ir stiprinti tiekimo grandines, gamybos pajėgumus, licencijas bei technologijų perdavimą, kad vėliau daugiau pajėgumų būtų kuriama Europoje.

    Finansavimo sąlygos ir PVM klausimas

    SAFE nėra dotacija – tai paskola. Skelbiama, kad grąžinimo laikotarpis siekia iki 45 metų nuo kiekvienos išmokos, o pirmuosius 10 metų įprastai numatoma mokėti tik palūkanas, negrąžinant pagrindinės sumos.

    Dar viena reikšminga detalė – SAFE lėšomis finansuojami gynybos pirkimai gali būti atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio. Lenkijos pusė yra nurodžiusi, kad tai gali reikšti dideles sutaupytas sumas, tačiau praktiniai klausimai, kaip tokia lengvata bus pritaikoma jau pasirašytoms ir vėliau refinansuojamoms sutartims, tebėra derinami institucijų viduje.

    Kodėl SAFE tapo strateginiu instrumentu

    SAFE mechanizmas siejamas su platesne ES kryptimi stiprinti gynybos pramonę ir mažinti fragmentaciją, kai valstybės perka skirtingas sistemas ir konkuruoja dėl tų pačių gamybos pajėgumų. Bendri užsakymai ir suderintos specifikacijos ES tikisi mažinti kainų spaudimą ir greitinti pristatymus, ypač amunicijos, oro gynybos ir artilerijos segmentuose.

    Lenkijai 43,7 mlrd. eurų lubos reiškia itin didelį papildomą finansinį rezervą gynybos modernizavimui iki 2030 metų. Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai bus pasirašyti kontraktai, kaip efektyviai bus išnaudotos PVM lengvatos ir ar pavyks suderinti nacionalinius prioritetus su ES skatinamu bendrų pirkimų modeliu.

  • 15 proc. mokestis ryczałtininkams ir griežtesnės lengvatos: Vyriausybė ruošia paketą 2027 metams

    Lenkijos Finansų ministerija rengia PIT, CIT ir ryczałto taisyklių pakeitimų paketą, kuriuo siekiama sumažinti lengvatų piktnaudžiavimą ir sugriežtinti kai kurias mokesčių spragas. Pagal viešai aptariamas gaires, dalis naujų nuostatų galėtų įsigalioti nuo 2027 metų sausio 1 dienos, numatant pereinamuosius laikotarpius.

    Vienas daugiausia dėmesio sulaukiančių siūlymų susijęs su 15 proc. tarifu pasirinktiems ryczałtu besimokantiems mokesčių mokėtojams. Aptariama, kad jis būtų taikomas, kai metinės pajamos viršija 100 000 Lenkijos zlotų, tai yra apie 23 000 eurų, o mokesčių mokėtojas visus metus neturi bent vieno darbuotojo visu etatu.

    „Pakeitimais siekiama apriboti situacijas, kai lengvatos ir supaprastinti režimai naudojami ne veiklai plėtoti, o mokesčiams optimizuoti“, – teigiama Finansų ministerijos poziciją apžvelgiančiuose komentaruose.

    Griežtinimas numatomas ir ryczałtininkams, kurie nuomoja turtą susijusioms įmonėms ar asmenims. Tokiais atvejais 15 proc. tarifas taip pat būtų siejamas su pajamų riba, kuri viršija maždaug 23 000 eurų per metus, taip siekiant mažinti dirbtinį pajamų perkėlimą tarp susijusių subjektų.

    Kartu peržiūrima vadinamoji būsto lengvata, taikoma pardavus nekilnojamąjį turtą nepraėjus penkeriems metams nuo įsigijimo, jei gautos lėšos skiriamos savo būsto poreikiams. Pagal aptariamus pakeitimus, pakartotinai pasinaudoti šia lengvata būtų galima tik po trejų metų nuo ankstesnio jos pritaikymo, kad lengvata netaptų nuolatiniu investicinių sandorių įrankiu.

    Dar viena kryptis susijusi su turto, išimto iš veiklos, pardavimu, pavyzdžiui, automobiliu po lizingo. Siūloma prailginti laikotarpį, per kurį tokio turto pardavimas šeimos nario vardu vis dar sukeltų prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį, nuo 6 mėnesių iki 3 metų.

    IT sektoriui aktualus klausimas gali būti IP Box lengvatos peržiūra, numatant papildomas sąlygas dėl realios veiklos apimties. Tarp svarstomų kriterijų minimas reikalavimas turėti bent tris darbuotojus ne trumpiau kaip 300 dienų per metus arba bendradarbiauti su specialistais, kurių atlygis atitiktų nustatytas ribas.

    Nors dauguma detalių dar yra derinamos, pagrindinė kryptis aiški: supaprastinti režimai ir lengvatos vis labiau bus siejami su realiu ekonominiu aktyvumu, o ne vien formaliais kriterijais. Verslui ir savarankiškai dirbantiems tai reiškia poreikį iš anksto peržiūrėti veiklos modelius, ypač jei planuojama dirbti be darbuotojų, naudotis būsto lengvata ar taikyti IP Box.