Blog

Vis daugiau amerikiečių, siekdami numesti svorio ir pagerinti sveikatą, renkasi nuo nutukimo skirtus GLP-1 grupės vaistus – vieni juos leidžiasi kartą per savaitę, kiti vartoja kasdienes tabletes.

Remiantis sveikatos tyrimų grupės „KFF“ apklausa, apie 1 iš 8 JAV suaugusiųjų teigia vartojantys GLP-1 vaistą.

Nuo sausio mėnesio vien „Novo Nordisk“ naujajai „Wegovy“ tabletei, kaip teigia pati bendrovė, jau išrašyta daugiau nei 600 tūkst. receptų. Ankstyvoji analizė rodo, kad daugiau nei trečdalis vartotojų su šiais vaistais susiduria pirmą kartą, nurodo sveikatos priežiūros duomenų bendrovė „Truveta“.

Vis dėlto ekspertai pabrėžia: vien vaistų nepakanka. Norint pasiekti didžiausią naudą, būtini gyvenimo būdo pokyčiai – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas.

„Didžiausia klaida, kurią žmonės daro vartodami GLP-1 vaistus, yra manyti, kad receptas ir yra gydymas“, – sako gydytoja Katherine Saunders, nutukimo medicinos specialistė iš „Weill Cornell Medicine“ ir svorio mažinimo gydymo bendrovės „FlyteHealth“ bendraįkūrėja.

Nors GLP-1 vaistai gali padėti mažinti svorį ir gerinti sveikatos rodiklius ir be papildomų priemonių, nauja apžvalga, apėmusi beveik tris dešimtis tyrimų, rodo, kad poveikis tampa didesnis ir išlieka ilgiau, kai vaistai derinami su gyvenimo būdo korekcijomis.

Ekspertai primena, kad nutukimas yra vienas svarbiausių lėtinių ligų veiksnių, susijusių su širdies ligomis ir diabetu. Tačiau dėmesys turėtų būti nukreiptas ne vien į skaičius svarstyklėse, o į bendrą sveikatą, sako Harvardo medicinos mokyklos endokrinologė ir nutukimo specialistė dr. Jody Dushay.

„Sveikata – tai ką valgote, kiek judate, koks jūsų cukraus kiekis kraujyje, kraujospūdis, cholesterolis. Visi šie dalykai yra labai svarbūs“, – pabrėžia ji.

GLP-1 vaistai veikia taikydami žarnyne ir smegenyse esančius hormonus: jie lėtina virškinimą, mažina apetitą ir stiprina sotumo jausmą. Pasak K. Saunders, toks poveikis „sulygina žaidimo sąlygas“, todėl žmogui tampa lengviau įtvirtinti naudingus įpročius – valgyti mažiau ir daugiau judėti.

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad socialiniai tinklai ir reklama kartais sukuria įspūdį, jog tai greitas sprendimas, tačiau nutukimas yra sudėtinga, lėtinė ir progresuojanti liga, kuriai reikalinga nuosekli medicininė priežiūra.

Klinikiniuose tokių vaistų kaip „Wegovy“ ar „Zepbound“ tyrimuose dalyviai kartu su vaistais laikėsi struktūruotų gyvenimo būdo programų. Būtent tokios programos paprastai rekomenduojamos ir realioje praktikoje, kartu su kiekvienu nauju receptu.

Tai gali lemti ne tik reikšmingą svorio kritimą, bet ir geresnius sveikatos rodiklius.

Vasario mėnesį paskelbtame tyrime, kuriame analizuoti daugiau nei 98 tūkst. JAV karo veteranų duomenys, nustatyta, kad tie, kurie vartojo GLP-1 vaistus ir laikėsi 6–8 sveikų įpročių, turėjo 43 proc. mažesnę rimtų širdies ir kraujagyslių įvykių, tokių kaip insultas ar infarktas, riziką, palyginti su tais, kurie vaistų nevartojo ir laikėsi trijų ar mažiau tokių įpročių.

„Gyvensenos įpročiai gali reikšmingai sustiprinti modernių vaistų teikiamą naudą“, – teigia vienas iš tyrimo autorių, Harvardo „T.H. Chan“ visuomenės sveikatos mokyklos mitybos katedros vadovas dr. Frank Hu.

Norint sustiprinti GLP-1 vaistų poveikį ir sumažinti galimus šalutinius reiškinius, tokius kaip pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar raumenų masės mažėjimas, dr. J. Dushay ir kiti ekspertai pateikia konkrečias rekomendacijas.

Raumenų masei išlaikyti patariama su kiekvienu valgymu gauti po 20–30 gramų baltymų. Tam tinka žuvis, paukštiena, jogurtas, ankštinės daržovės. Taip pat rekomenduojama didinti skaidulų kiekį racione ir gerti daugiau vandens – maždaug 8–12 puodelių per dieną. Jei vargina rėmuo ar pykinimas, verta vengti kepto ir aštraus maisto bei negulti iškart po valgio.

Fiziniam aktyvumui patariama skirti bent 150 minučių aerobinės veiklos per savaitę, o idealu – apie valandą per dieną. Taip pat rekomenduojama 2–3 kartus per savaitę įtraukti 30 minučių jėgos treniruotes, pavyzdžiui, pratimus su svarmenimis ar pasipriešinimo gumomis.

Ne mažiau svarbus ir miegas – sveikam suaugusiajam rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Taip pat patariama imtis priemonių mažinti psichologinį ir emocinį stresą.

Galiausiai specialistai ragina reguliariai pasitikrinti pas sveikatos priežiūros specialistą ir įvertinti pažangą. Nors GLP-1 vaistai dažniausiai toleruojami, retais atvejais jie gali sukelti rimtų komplikacijų.

„Kažkas tikrai turi stebėti: koks yra svorio kritimo tempas, kokie šalutiniai reiškiniai, o ne tiesiog kas mėnesį išsiųsti receptą“, – sako dr. J. Dushay.

Po dešimtmečius trukusio sergamumo mažėjimo išsivysčiusiose šalyse tuberkuliozė (TB) vėl ima plisti, be to, vis dažniau tampa atspari stipriausiems antibiotikams.

„Pasaulio sveikatos organizacija“ situaciją vadina visuomenės sveikatos krize, tačiau mokslininkai skelbia apie naują proveržį, galintį padėti kovoti su viena pavojingiausių infekcinių ligų pasaulyje.

Tarptautinė tyrėjų komanda išnagrinėjo tris eksperimentinius antibiotikų junginius – ekumiciną, ilamicinus ir ciklomarinus – siekdama tiksliai nustatyti, kaip jie naikina tuberkuliozę sukeliančią bakteriją Mycobacterium tuberculosis.

Nors šie junginiai mokslininkams nėra naujiena, iki šiol trūko aiškumo, kaip tiksliai jie sutrikdo bakterijos gyvybines funkcijas. Tokia informacija yra itin svarbi kuriant veiksmingus ir plačiai pritaikomus vaistus.

Laboratoriniai bandymai parodė, kad visi trys junginiai veikia bakterijos viduje esantį molekulinį mechanizmą – ClpC1–ClpP1P2 kompleksą. Šis kompleksas būtinas M. tuberculosis gyvybingumui, nes padeda „sutvarkyti“ nereikalingus ar pažeistus baltymus, kitaip tariant, užtikrina baltymų perdirbimą ir atliekų šalinimą.

„TB bakterijos priklauso nuo šios perdirbimo sistemos, kad išgyventų, ypač stresinėmis sąlygomis žmogaus organizme“, – teigia Australijos „Sidnėjaus universiteto“ imunologas Warwickas Brittonas.

„Mūsų rezultatai rodo, kad šie junginiai sistemos paprasčiausiai neišjungia. Kiekvienas jų į ją įsikiša skirtingai ir sukelia plataus masto disbalansą visoje bakterijoje. Toks sutrikdymas susilpnina jos gebėjimą funkcionuoti ir išgyventi“, – priduria jis.

Tyrėjai pasitelkė analizės metodus, leidusius įvertinti daugiau kaip 3 tūkst. M. tuberculosis baltymų. Kiekvienas antibiotikų junginys buvo išbandytas atskirai, stebint, kaip kinta šių baltymų veikla ir pusiausvyra.

Nors visi trys junginiai trikdė baltymų perdirbimo sistemą, jų poveikis skyrėsi. Ryškiausią efektą sukėlė ekumicinas: po jo poveikio smarkiai padaugėjo apsauginio streso baltymo Hsp20, o tai rodo, kad bakterija patiria itin didelį stresą.

Toks tikslus veikimo mechanizmų supratimas leidžia kryptingiau vystyti antibiotikus su šiais junginiais: geriau prognozuoti, kokią žalą jie daro bakterijai, ir kaip juos būtų galima efektyviausiai derinti tarpusavyje.

„Stebėdami pokyčius beveik visame bakterijos baltymų tinkle, pamatėme, kaip vieno esminio komplekso sutrikdymas gali permodeliuoti visą jos vidinį baltymų kraštovaizdį“, – sako „Sidnėjaus universiteto“ cheminė biologė Isabel Barter.

„Šis gilesnis supratimas suteikia vertingų įžvalgų, kaip galėtume patobulinti šiuos junginius ir kurti tikslesnius bei veiksmingesnius anti-TB gydymo būdus“, – priduria ji.

Šiuo metu tuberkuliozė kasmet nusineša gerokai daugiau nei milijoną gyvybių. Liga plinta oro lašeliniu būdu – kosint ar net kvėpuojant. Nors TB yra pagydoma, veiksmingas gydymas nėra vienodai prieinamas visame pasaulyje. Be to, pilnas gydymo kursas dažnai trunka kelis mėnesius, o tai gali prisidėti prie antibiotikams atsparių atmainų atsiradimo.

Išgyvenamumą lemia ir socialinės bei ekonominės sąlygos, ir žmogaus imuninės sistemos būklė. Dar viena problema – latentinė infekcija: manoma, kad iki ketvirtadalio pasaulio gyventojų gali būti užsikrėtę TB bakterija, nors ne visiems ji išsivysto į aktyvią ligą.

Kiekvienas žingsnis, padedantis geriau suprasti, kaip tuberkuliozė įsitvirtina organizme ir kaip ją galima sustabdyti šiuolaikiniais vaistais, priartina prie tikslo ligą suvaldyti ar net išnaikinti.

Šis tyrimas išryškina perspektyvų taikinį – bakterijos baltymų skaidymo ir perdirbimo sistemą – ir tris junginius, galinčius ją atakuoti. Tai gali padėti aplenkti atsparių padermių plitimą.

„Mūsų tyrimas parodo potencialą tiesiogiai taikyti į šią baltymų degradacijos sistemą“, – teigia „Sidnėjaus universiteto“ cheminis biologas Richardas Payne’as.

„Suprasdami, kaip skirtingi junginiai su ja sąveikauja ir sutrikdo įprastą veikimą, galime strategiškiau kurti naujos kartos vaistus nuo tuberkuliozės“, – sako jis.

Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Nature Communications.