CP v2

Blog

  • Ignalinos pedagogai „Mokslo saloje“: kaip 140 eksponatų ir planetariumas keičia STEAM pamokas

    Ignalinos pedagogai „Mokslo saloje“: kaip 140 eksponatų ir planetariumas keičia STEAM pamokas

    Balandžio 28 dieną Ignalinos savivaldybės ugdymo įstaigų vadovai ir STEAM mokytojai dalyvavo edukacinėje išvykoje-seminare Kaune, Mokslo ir inovacijų populiarinimo centre Mokslo sala. Tai pirmasis tokio profilio centras Lietuvoje, įsikūręs Nemuno saloje, kuri pastaraisiais metais tampa ryškiu miesto mokslo, kultūros ir laisvalaikio traukos tašku.

    Išvykos dalyviai pradėjo nuo ilgalaikės ekspozicijos Žmogus. Gamta. Mašina, kurioje lankytojams siūloma mokytis per bandymus, klaidas ir atradimus. Ekspozicijoje įrengta apie 140 interaktyvių eksponatų, leidžiančių praktiškai išmėginti reiškinius ir sprendimus, su kuriais susiduriama kasdienėje aplinkoje.

    Ekspozicijos turinys apima septynias temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas ir komunikacija. Toks suskirstymas atitinka STEAM krypties logiką, kai gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika jungiami sprendžiant realaus pasaulio uždavinius.

    Patyriminis mokymasis praktikoje

    Seminaro metu daug dėmesio skirta patyriminio mokymosi principams, kurie šiandien vis dažniau taikomi ir Lietuvos mokyklose. Praktinis tyrinėjimas padeda mokiniams ne tik įsiminti faktus, bet ir suprasti priežasties bei pasekmės ryšius, ugdyti kritinį mąstymą, mokytis kelti klausimus ir pagrįsti atsakymus.

    Mokytojai išvykoje akcentavo, kad interaktyvios veiklos suteikia progą natūraliai diferencijuoti užduotis pagal skirtingus mokinių gebėjimus. Vieni gali atlikti paprastesnius stebėjimus, kiti gilintis į duomenų rinkimą, hipotezių tikrinimą ar realių problemų sprendimą.

    Planetariumas ir pažintis su Saule

    Edukacinės dienos programoje buvo ir apsilankymas moderniame planetariume, kuris išsiskiria kaip vienintelis tokio tipo Lietuvoje. Čia išvykos dalyviai žiūrėjo filmą Saulė – mūsų gyvoji žvaigždė, kviečiantį pažvelgti į Saulę kaip į nuolat kintantį, aktyvų ir gyvybei Žemėje lemiamą objektą.

    Tokie seansai, pedagogų teigimu, ypač tinka integruotoms pamokoms, kai astronomija siejama su fizika, geografija ar net biologija. Vaizdinė medžiaga ir kupolo formato projekcija padeda lengviau suvokti mastelius, procesus ir reiškinius, kuriuos klasėje perteikti sudėtinga.

    Ką dar siūlo Mokslo sala

    Viešnagės metu taip pat pristatyta, kad lankytojų laukia keturios STEAM laboratorijos, kuriose planuojamos įvairios praktinės veiklos skirtingoms amžiaus grupėms. Tokios erdvės svarbios ne tik mokykloms, bet ir neformaliajam švietimui, kai mokymasis vyksta per kūrybą, eksperimentus ir komandines užduotis.

    Išvykos dalyviai pabrėžė, kad Mokslo sala leidžia į mokymąsi pažvelgti kaip į patirtį, kurioje mokslas gali būti ir rimtas, ir įtraukiantis. Tokios edukacijos stiprina mokytojų idėjų banką ir suteikia konkrečių pavyzdžių, kaip STEAM veiklas perkelti į pamokas bei projektus mokyklose.

    Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnybos informacija.

  • Šveicarijos „Moonlight AI“ pritraukė 2,8 mln. eurų: iš kraujo tepinėlių vaizdų ieškos genominių užuominų

    Šveicarijos „Moonlight AI“ pritraukė 2,8 mln. eurų: iš kraujo tepinėlių vaizdų ieškos genominių užuominų

    Šveicarijos startuolis „Moonlight AI“ pranešė užbaigęs pradinio etapo investicijų raundą, per kurį pritraukė 2,8 mln. eurų. Bendrovė kuria klinikinei diagnostikai pritaikytą vaizdų analizės programinę įrangą, kuri, pasitelkdama DI, iš įprastų laboratorinių preparatų vaizdų siekia išgauti su genominiais pokyčiais susijusias įžvalgas.

    Į raundą investavo keli fondai iš skirtingų šalių, tarp jų Singapūre veikiantis „Lotus One Investment“, Šveicarijos „VP Venture Partners“ ir Tunise įkurtas „MEDIN Fund“. Prie jų prisidėjo Lichtenšteino „N&V Capital“ ir ankstesnis investuotojas iš Šveicarijos.

    „Mūsų technologija leidžia laboratorijoms gauti pritaikomus, greitus rezultatus iš preparatų, kuriuos jos jau naudoja kasdieniuose procesuose“, – sakė „Moonlight AI“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Christianas Ruizas.

    Bendrovė įkurta 2022 metais ir orientuojasi į hematologijos bei patologijos laboratorijų darbo srautą. Idėja paprasta: vietoje to, kad genominei informacijai gauti visada būtų būtina brangi ir laiko reikalaujanti papildoma įranga, dalį sprendimų ar prioritetų nustatymo būtų galima atlikti analizuojant rutininę kraujo ir citologijos tepinėlių vaizdinę medžiagą.

    Tokia kryptis atliepia platesnę precizinės onkologijos tendenciją, kai gydymo parinkimui vis dažniau remiamasi molekuliniais ir genominiais žymenimis. Praktikoje laboratorijoms iššūkiu išlieka tyrimų kaina, pajėgumai ir atsakymo laikas, todėl įmonės ieško sprendimų, galinčių paspartinti atranką ir efektyviau nukreipti, kada molekulinius tyrimus būtina atlikti pirmiausia.

    „Moonlight AI“ teigia, kad jų kuriama programinė įranga gali integruotis su laboratorijų vaizdinimo įranga ir padėti automatizuoti dalį sprendimų, susijusių su tolesnių tyrimų parinkimu. Pasak bendrovės, taip būtų galima sutrumpinti bendrą proceso trukmę ir geriau panaudoti ribotus diagnostikos išteklius, ypač didelių apimčių laboratorijose.

    Gautos lėšos bus nukreiptos į nuosavos duomenų bibliotekos plėtrą, siekiant susieti citopatologijos viso preparato vaizdus su kokybiškais genomikos duomenimis. Tokie rinkiniai laikomi kritiškai svarbiais medicininiams DI modeliams, nes nuo jų priklauso, ar sprendimai išliks tikslūs skirtingose laboratorijose, su skirtingais skeneriais ir įvairiomis pacientų populiacijomis.

    „Bendradarbiaudami su tarptautiniu klinikinių partnerių konsorciumu kuriame duomenų rinkinį, kuris padės užtikrinti modelių patikimumą realiose laboratorijų sąlygose“, – sakė „Moonlight AI“ technologijų vadovė ir viena iš įkūrėjų Nicole H. Romano.

    Įmonė taip pat planuoja plėsti komandą ir spartinti kelių sprendimų kūrimą, įskaitant mielodisplazinį sindromą, nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį ir lėtinę limfocitinę leukemiją. Kartu numatoma greitinti komercializaciją ir reguliacinių reikalavimų įgyvendinimą, nes medicininės diagnostikos programinei įrangai Europoje taikomi griežti saugos ir veiksmingumo kriterijai.

    Pranešime nurodoma, kad finansavimas sutapo su bendrovės teisinės formos pasikeitimu į Šveicarijos akcinę bendrovę. Toks žingsnis dažnai siejamas su pasirengimu tarptautinei plėtrai, aiškesne akcininkų struktūra ir patogesniu kapitalo pritraukimu ateityje.

    „DI diagnostikos sėkmė pirmiausia priklauso nuo klinikinių duomenų kokybės ir įvairovės, todėl plečiame partnerių ratą ir kviečiame prisijungti ligonines bei laboratorijas“, – sakė bendrovės medicinos vadovas ir vienas iš įkūrėjų Stefanas Habringeris.

  • Hormūzo sąsiaurio blokada keičia Irano prekybą: Kaspijos jūra tampa alternatyviu keliu į šiaurę

    Galimas Hormūzo sąsiaurio judėjimo apribojimas ar blokada Irano ekonomikai reikštų smūgį pagrindiniam naftos eksporto ir importo maršrutui. Tokiu scenarijumi Teheranas būtų priverstas sparčiau remtis šiauriniais keliais, o Kaspijos jūra įgytų naują strateginį svorį.

    Kaspijos jūra yra uždaras vandens telkinys, prie kurio turi priėjimą penkios valstybės: Iranas, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Turkmėnistanas ir Rusija. Analitikų vertinimu, būtent ši geografija leidžia Iranui bent iš dalies perorientuoti logistiką į regioną, kuriame lengviau pasiekti Rusijos ir Vidurio Azijos rinkas.

    Šiaurinis koridorius ir nauja logistika

    Praktinis pagrindas šiai krypčiai yra vadinamasis Tarptautinis Šiaurės–Pietų transporto koridorius, turintis sujungti Indiją, Iraną, Rusiją ir Europos rinkas per kelių, geležinkelių ir jūrų grandinę. Maršrutas iki šiol veikė ribotu pajėgumu, tačiau krizė Persijos įlankoje galėtų paspartinti infrastruktūros plėtrą ir krovinių srautų nukreipimą.

    Iranui tai reikštų didesnį dėmesį uostams Kaspijos pakrantėje, krovinių perkrovimo grandinėms ir sausumos jungtims į šiaurę. Kartu tai būtų ir bandymas sumažinti priklausomybę nuo vieno „butelio kaklelio“ Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai juda reikšminga dalis regiono energijos išteklių eksporto.

    Geopolitinė konkurencija Kaspijoje

    Vis dėlto Kaspijos regionas nėra neutrali erdvė. Rusija čia išlieka dominuojanti karinė jėga, o Azerbaidžano ir Kazachstano vaidmuo transporto ir energetikos grandinėse auga, todėl susikerta ekonominiai interesai ir saugumo skaičiavimai.

    Kazachstano ir kitų regiono valstybių naftos bei dujų ištekliai papildo bendrą strateginę mozaiką: transporto koridoriai tampa ne tik komercijos, bet ir įtakos instrumentu. Dėl to bet koks Irano bandymas plačiau remtis Kaspija neišvengiamai vyktų intensyvesnės regioninės konkurencijos sąlygomis.

    Ką realiai gali pakeisti Kaspijos jūra?

    Kaspijos jūra negali pilnai pakeisti Hormūzo sąsiaurio, nes tai kito tipo maršrutas su ribotesnėmis apimtimis, papildomais perkrovimais ir ilgesnėmis grandinėmis. Tačiau ji gali sušvelninti izoliacijos padarinius, ypač jei būtų sutrikdyti pagrindiniai Irano jūriniai keliai į pasaulines rinkas.

    Analitikų vertinimu, ypatingas vaidmuo tektų Azerbaidžanui, kuris dėl geografinės padėties gali tapti svarbiu tranzito mazgu iranietiškoms prekėms, nukreipiamoms į šiaurę. Tuo pat metu toks posūkis didintų politinę ir ekonominę tarpusavio priklausomybę tarp Irano ir Kaspijos regiono valstybių.

    Po karo veiksmų eskalacijos Artimuosiuose Rytuose ir vėliau įsigaliojus paliauboms, rizika jūrų logistikai išliko vienu svarbiausių veiksnių energijos ir prekybos rinkose. Net ir be visiškos blokados, bet kokie ribojimai Hormūzo sąsiauryje paprastai greitai persiduoda draudimo kainoms, krovinių gabenimo planams ir alternatyvių maršrutų paieškai.

  • Matematikos konkursas „Kengūra 2026“: paaiškėjo Ignalinos rajono etapo lyderiai

    Matematikos konkursas „Kengūra 2026“: paaiškėjo Ignalinos rajono etapo lyderiai

    Lietuvoje surengtas tarptautinis matematikos konkursas „Kengūra 2026“, kasmet suburiantis tūkstančius mokinių pasitikrinti logikos ir skaičiavimo įgūdžius. Ignalinos rajone konkurse dalyvavo 62 mokiniai iš visų trijų rajono gimnazijų.

    Suskaičiavus rezultatus, paaiškėjo savivaldybės etapo geriausiai pasirodę jaunieji matematikai skirtingose amžiaus grupėse. Konkursas vertinamas kaip vienas plačiausių tokio pobūdžio renginių mokykloms, nes užduotys pritaikytos įvairaus amžiaus mokiniams ir skatina sprendimo strategijas, o ne vien formules.

    Mažiausiųjų grupių nugalėtojai

    „Nykštukų“ grupėje (1–2 klasės) geriausiai sekėsi Gaudrei Damošiūtei ir Kamilei Janutėnaitei iš Vidiškių gimnazijos. Tarp lyderių taip pat pateko Nikita Frolovas, Lukrecija Lichačiauskaitė, Giris Cicėnas, Eglė Navarskaitė, Lukas Dervinis, Herkus Valėnas ir Benjaminas Čiplys iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos.

    „Mažylių“ grupėje (3–4 klasės) aukščiausius rezultatus surinko Laurynas Vielys, Morta Gasparavičiūtė, Sara Davalgaitė ir Barbora Baltuškaitė iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos. Prie stipriausiųjų šioje grupėje prisijungė ir Joris Urbonas iš Vidiškių gimnazijos.

    Vyresniųjų mokinių rezultatai

    „Bičiulių“ grupėje (5–6 klasės) rajone geriausi buvo Aistis Raketis ir Andrius Bartaška iš Vidiškių gimnazijos. Tarp stipriausiųjų taip pat įvardyti Konstantin Matoško, Artūras Šunevičius ir Deimantas Ramelis iš Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos.

    „Kadetų“ grupėje (7–8 klasės) išsiskyrė Zignas Navarskas ir Jonas Polita iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, taip pat Nikas Ulkinas iš Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos. Šių klasių užduotys paprastai reikalauja daugiau nuoseklaus mąstymo ir gebėjimo pritaikyti kelis sprendimo žingsnius.

    Juniorai ir senjorai

    „Juniorų“ (9–10 klasės) ir „Senjorų“ (11–12 klasės) grupėse geriausiai pasirodė Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokiniai Nojus Cicėnas, Enrikas Butavičius, Nojus Šimkus, Milda Vaitkevičiūtė ir Enrikas Baranauskas. Šiose grupėse užduotys paprastai artėja prie olimpiadinio tipo mąstymo ir tikrina gebėjimą greitai pastebėti dėsningumus.

    Organizatoriai ir pedagogai sveikino visus dalyvius, o ypač savivaldybės etapo lyderius, akcentuodami, kad tokie konkursai ugdo atkaklumą ir pasitikėjimą sprendžiant nestandartines užduotis. Informaciją pateikė Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro metodininkė Vita Bagdonienė.

  • Daugiau nei 40 000 „Tauron“ klientų pakeitė elektros tarifą: kiek realiai galima sutaupyti per metus?

    Daugiau nei 40 000 namų ūkių Lenkijoje nuo 2026 metų pradžios pasirinko daugiatarifes elektros kainodaros grupes, pranešė energetikos bendrovė „Tauron Polska Energia“. Tai maždaug du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, o augimas siejamas su aktyvesniu vartotojų domėjimusi, kaip sumažinti sąskaitas nekeičiant tiekėjo.

    Daugiatarifiai planai veikia paprastai: elektra pigesnė tada, kai sistemoje paklausa mažesnė, ir brangesnė piko valandomis. Tokia schema skatina dalį vartojimo perkelti į naktį ar kitas pigesnes valandas, pavyzdžiui, skalbimą, indaplovių naudojimą ar elektromobilio įkrovimą.

    „Tinkamai parinkta tarifų grupė, net ir su nedideliais įpročių pokyčiais, gali realiai sumažinti sąskaitas iki 20 proc. per metus“, – sakė „Tauron Sprzedaż“ valdybos pirmininkas Mariusz Purat.

    Bendrovės pateikiamu pavyzdžiu, gausiausiai klientų grupei, sunaudojančiai iki 2 MWh elektros per metus, sutaupymas gali siekti apie 500 zlotų, tai yra maždaug 115 eurų. Reali nauda priklauso nuo to, kiek vartotojas gali perkelti suvartojimą į pigesnes valandas ir ar namuose yra daugiau energijos imlių įrenginių.

    „Tauron“ siūlo kelias populiarias daugiatarifes grupes, tarp jų G12, G12w ir G13. Pavyzdžiui, G12 taikomos dvi zonos, o mažesnė elektros ir jos paskirstymo kaina galioja aštuonias nakties valandas ir dvi valandas dieną, todėl svarbiausias klausimas vartotojui yra ne pats tarifas, o jo kasdienė vartojimo struktūra.

    Įmonė taip pat vykdo edukacinę kampaniją ir kviečia klientus pasitikrinti, koks planas jiems būtų palankiausias, naudojantis internetiniu energijos patarėju. „Tauron“ teigimu, šiuo įrankiu pasinaudota beveik 700 000 kartų, o tai rodo, kad sprendimas vis dažniau priimamas remiantis skaičiavimais, o ne bendrais įsitikinimais.

    „Tauron Polska Energia“ yra holdinginė bendrovė, valdanti grupę, veikiančią elektros gamybos, skirstymo ir tiekimo srityse. Koncernas priskiriamas prie didžiausių Lenkijos energetikos įmonių, o grupę sudaro kelios dukterinės bendrovės, atsakingos už atskiras veiklas, įskaitant skirstymą ir klientų aptarnavimą.

  • KGHM ir „Lumina Metals“ derybos dėl vario: kodėl Naujosios Solės projektas gali būti naudingas abiem

    Lenkijos vario pramonėje ryškėja naujas žaidėjas: Kanados bendrovė „Lumina Metals“ svarsto galimybę šalyje vystyti Naujosios Solės apylinkėse planuojamą vario gavybos projektą. Toks scenarijus tiesiogiai paliestų KGHM, vieną svarbiausių Europos vario gamintojų, todėl bendrovės jau pradėjo formalizuoti galimą partnerystę.

    Gegužės 6 dieną KGHM ir „Lumina Metals“ pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo nusibrėžė derybų gaires dėl strateginio bendradarbiavimo krypčių. Pagrindinė ašis – galimos vario koncentrato tiekimo grandinės iš Naujosios Solės projekto į KGHM valdomas lydyklas.

    Artima lydykla – esminis pranašumas

    Vario rūdos išgavimas yra tik pirmasis etapas, o didžiausia vertė kuriama ją perdirbant – lydant ir rafinuojant. Dalis pasaulio kasyklų apsiriboja koncentrato gamyba ir jį eksportuoja į šalis, turinčias daug lydyklų pajėgumų, tačiau toks modelis stipriai priklauso nuo logistikos ir uostų prieinamumo.

    KGHM išskirtinumas – vertikaliai integruota struktūra ir nuosavos lydyklos. Tokia infrastruktūra mažina priklausomybę nuo eksporto maršrutų ir leidžia didesnę pridėtinę vertę palikti šalyje, ypač kai kasybos projektas yra arti perdirbimo pajėgumų.

    Naujosios Solės projektui tai gali tapti kertiniu argumentu: potencialus pirkėjas yra visai šalia, o koncentrato nereikėtų gabenti į uostus ir plukdyti tūkstančius kilometrų. Praktikoje tai reikštų mažesnę savikainą, paprastesnę tiekimo grandinę ir mažiau rizikų, susijusių su transporto kainų svyravimais.

    Ką laimi „Lumina Metals“ ir KGHM?

    „Lumina Metals“ atveju bendradarbiavimas su KGHM gali reikšti greitesnį projekto komercinį „įžeminimą“: aiškų realizacijos kanalą, kuris ypač svarbus finansuotojams vertinant kasyklos perspektyvas. Kuo trumpesnis kelias nuo koncentrato iki lydyklos, tuo lengviau pagrįsti projekto ekonominį gyvybingumą.

    „KGHM mums yra natūralus partneris. Planuojame gaminti vario koncentratą, kuris galėtų pasiekti Gloguvo lydyklą būdamas visai šalia projekto. Tai didelis pranašumas, nes nereikia eksportuoti produkto dideliais atstumais“, – sakė „Lumina Metals“ vadovas Jordanas Pandoffas.

    Pasak bendrovės, transporto sprendimas dar būtų parenkamas pagal efektyvumą, tačiau artimas atstumas palieka daugiau pasirinkimų – nuo geležinkelio iki kitų pramoninių logistikos modelių. KGHM tai atvertų papildomą žaliavos srautą į savo perdirbimo grandinę ir galimybę uždirbti iš rafinavimo maržos, kuri pasaulinėje rinkoje yra viena svarbiausių perdirbėjų pajamų dedamųjų.

    Ne mažiau svarbus aspektas – žaliavos sudėtis. Varinė rūda ir koncentratai dažnai turi lydinčių vertingų metalų priemaišų, kurios gali būti atgaunamos perdirbimo metu ir padidinti viso proceso ekonominę grąžą. KGHM istorijoje reikšmingą dalį vertės sudaro ir šalutiniai produktai, todėl aukštesnė koncentrato kokybė gali būti svarbi derybų dedamoji.

    Kodėl vario paklausa didina spaudimą investicijoms?

    Vario paklausa pasaulyje pastaraisiais metais auga dėl energetikos transformacijos: elektros tinklų plėtros, atsinaujinančios energetikos projektų, elektromobilių ir energijos kaupimo infrastruktūros. Tai vienas iš metalų, be kurio sunkiai įsivaizduojama tolesnė elektrifikacija, todėl vario kasybos projektai Europoje sulaukia daugiau investuotojų dėmesio.

    Šiame kontekste vietinė gamyba ir perdirbimas įgauna papildomą geopolitinį svorį: trumpesnės tiekimo grandinės yra atsparesnės sukrėtimams, o pajėgumų turėjimas regione mažina priklausomybę nuo importuojamo koncentrato ir perdirbimo kituose žemynuose. KGHM, turėdama nuosavas lydyklas, yra patrauklus partneris projektams, kurie nori kuo greičiau pereiti nuo idėjos prie stabilaus pardavimo kanalo.

    KGHM taip pat svarbu diversifikuoti žaliavos bazę ir užtikrinti perdirbimo pajėgumų užimtumą ilguoju laikotarpiu. Net jei bendrovė plečia nuosavą gavybą, papildomi koncentrato kiekiai iš netolimo projekto gali padėti amortizuoti gavybos svyravimus ir sumažinti riziką, susijusią su sudėtingu išteklių atkūrimu senstančiuose telkiniuose.

  • BGK nori prisidėti prie pirmosios Lenkijos atominės elektrinės: ką tai reiškia projektui ir rinkai

    Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK (Bank Gospodarstwa Krajowego) derasi dėl dalyvavimo finansuojant pirmąją šalies atominę elektrinę. Apie tai Europos ekonomikos kongrese kalbėjo banko valdybos narys Jakubas Jaworowskis, pabrėžęs, kad BGK jau dabar finansuoja didelius energetikos ir infrastruktūros projektus.

    BGK Lenkijos finansų sistemoje užima išskirtinę vietą: be įprastų bankinių paslaugų verslui jis taip pat vykdo valstybės pavestas programas. Toks modelis leidžia bankui veikti kaip ilgalaikio kapitalo šaltiniui projektams, kurių mastas ir rizika dažnai viršija komercinių bankų apetitus.

    Finansavimas branduolinei energetikai

    Pati atominės elektrinės statyba Lenkijoje laikoma strateginiu projektu, kuris turi mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros gamybą, plečiantis vėjo ir saulės energetikai. Kadangi tokie projektai trunka dešimtmečius, finansavimo struktūra paprastai būna mišri: valstybės garantijos, paskolos, kapitalo įnašai ir tarptautinių institucijų dalyvavimas.

    Jakubas Jaworowskis teigė, kad BGK mato galimybę prisidėti prie šio finansavimo, remdamasis banko patirtimi energetikos ir infrastruktūros srityse. Pasak jo, bankas jau buvo įsitraukęs į didelės apimties energetinius projektus, taip pat į perdavimo tinklų plėtrą, kuri laikoma būtina sąlyga energijos sistemai modernizuoti.

    Branduolinės energetikos projektams ypatingai svarbūs du dalykai: kapitalo kaina ir rizikos pasidalijimas. Valstybinio banko dalyvavimas gali sumažinti finansavimo kaštus ir suteikti rinkai signalą dėl politinio tęstinumo, tačiau kartu tai reiškia didesnį viešųjų finansų įsipareigojimų poreikį.

    Dual-use ir gynybos projektai

    BGK taip pat plečia finansavimą projektams, turintiems ir civilinę, ir karinę paskirtį, vadinamiesiems dual-use. Tokie projektai pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų Europoje, nes valstybės siekia greičiau stiprinti saugumą ir tuo pačiu palaikyti pramonės pajėgumus.

    Jakubas Jaworowskis pažymėjo, kad bankas gynybos sektorių remia ne tik paskolomis, bet ir kapitalo priemonėmis. Jo teigimu, pradedamas naujas finansinis instrumentas „Chrobry“, kurio dydis siekia apie 21 000 000 000 eurų, o lėšos siejamos su Lenkijos KPO perskirstymais ir pritaikymu dual-use projektams.

    Be to, BGK padeda organizuoti finansavimą per Fondą Wsparcia Sił Zbrojnych, kurį kuruoja Lenkijos gynybos institucijos. Praktikoje modelis reiškia, kad kariuomenė apsisprendžia dėl pirkinių, o bankas padeda su finansavimo „montažu“ ir skolinimosi priemonėmis.

    Parama vietiniam verslui ir local content

    Kita BGK kryptis – vadinamasis local content, kai finansavimo priemonėmis siekiama didinti vietos įmonių dalyvavimą stambiuose projektuose. Branduolinės elektrinės statyba šiuo požiūriu yra ypač reikli, nes tiekimo grandinės dalyviams reikia atitikti aukštus sertifikavimo, kokybės ir saugos reikalavimus.

    Banko atstovo teigimu, Lenkijos įmonės neretai yra konkurencingos kainos ir terminų prasme, tačiau pagal dydį nusileidžia tarptautiniams rangovams. Dėl to joms gali trūkti apyvartinių lėšų sertifikacijai, garantijoms ir kitoms privalomoms sąlygoms, o vieno kontrakto apimtis kartais būna per didelė įmonės balansui.

    BGK sako matantis šią rinkos spragą ir rengiantis pasiūlyti finansinius produktus, kurie padėtų vietos įmonėms pasiruošti dalyvauti branduolinės energetikos ir infrastruktūros konkursuose. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos praktiką, kai strateginiuose projektuose vis dažniau akcentuojamas tiekimo grandinių atsparumas ir vietos pramonės įtraukimas.

  • Greitojo geležinkelio projektas Lenkijoje juda pirmyn: CPK skelbia konkursą traukos pastotėms

    Lenkijoje tęsiant greitojo geležinkelio koridoriaus plėtrą, bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) paskelbė pirkimą, susijusį su traukos pastočių projektavimu ir statyba. Šios infrastruktūros reikia atkarpoms tarp Varšuvos ir Lodzės bei tarp Lodzės ir Vroclavo, kurios laikomos kertinėmis būsimame šalies susisiekimo tinkle.

    CPK nurodo, kad pirkimas vykdomas konkurencinio dialogo būdu: pirmiausia bus renkamos suinteresuotų įmonių ir konsorciumų paraiškos, o vėliau atrinkti dalyviai kviečiami derinti techninius ir komercinius sprendinius. Į antrą etapą planuojama pakviesti iki 7 potencialių vykdytojų.

    Kas numatyta šiame konkurse

    Pirkimo objektas apima statybos ir darbo projektų parengimą bei dviejų traukos pastočių statybą Varšuvos oro uosto regione ir ties Dmosin vietove, kurios maitintų 85 linijos atkarpą Varšuva–oro uostas–Lodzė. Taip pat numatyta pastotė Kuźnica–Czajków, skirta 86 linijos atkarpai Sieradz–Vroclavas.

    Be pagrindinės dalies, sutartyje numatyta ir pasirinkimo galimybė papildomoms pastotėms tose pačiose 85 ir 86 linijose. Iš viso rangovas turėtų pastatyti 5 traukos pastotes, kurios užtikrintų elektros tiekimą 2×25 kV standartu, naudojamu didelio greičio geležinkeliuose.

    Elektros tiekimas ir tinklo reikšmė

    CPK skelbia, kad visi objektai bus maitinami iš 400 ir 220 kV perdavimo tinklo, priklausančio bendrovei Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE). Toks sprendimas svarbus ne tik dėl pajėgumų, bet ir dėl patikimumo, nes greitojo geležinkelio eksploatacijai būtina stabili energijos tiekimo infrastruktūra.

    Traukos pastotės yra vienas kritinių elementų, nuo kurių priklauso traukinių greitis, eismo pralaidumas ir galimybė laikytis tvarkaraščių. Didelio greičio geležinkelio projektuose elektros ūkis dažnai planuojamas lygiagrečiai su bėgių ir signalizacijos sprendiniais, kad vėliau nereikėtų brangių korekcijų.

    Terminai: kada turėtų startuoti eismas

    Pagal CPK pateikiamą grafiką, 85 geležinkelio linijos atkarpa tarp Varšuvos ir Lodzės, kuria keleiviai pasiektų ir planuojamą naują oro uostą, turėtų būti paleista 2032 metais. Po trejų metų vadinamasis geležinkelio Y koridorius turėtų sudaryti sąlygas patogiau pasiekti Poznanę ir Vroclavą.

    Šis konkursas yra vienas iš praktinių žingsnių, rodančių perėjimą nuo planavimo prie konkrečių inžinerinių sprendimų ir rangos darbų parengties. Kartu tai signalas rinkai, kad CPK projektas siekia užsitikrinti kritinės energetinės infrastruktūros tiekėjus ir rangovus dar iki pagrindinių linijų eksploatacijos pradžios.

  • Katalonijos ministras: Ispanija ryžtingiau stojo prieš JAV nei ES, NATO ateitis taps europietiškesnė

    Katalonijos ministras: Ispanija ryžtingiau stojo prieš JAV nei ES, NATO ateitis taps europietiškesnė

    Katalonijos vyriausybės ministras Europos Sąjungos ir užsienio veiksmų klausimams Jaume Duch teigia, kad Ispanija pastaraisiais mėnesiais dažnai laikėsi ryžtingesnės pozicijos JAV atžvilgiu nei Europos Sąjunga. Pasak jo, Madridas buvo vienas pirmųjų, viešai kritikavusių Vašingtono sprendimus tarptautinių krizių kontekste.

    Ministro vertinimu, Ispanijos laikysena ypač išryškėjo prasidėjus konfliktui su Iranu, kai ministras pirmininkas Pedro Sánchez, anot Duch, buvo vienintelis ES lyderis, tiesiogiai suabejojęs karo kryptimi. Jis tvirtina, kad vėliau panašių nuostatų laikytis ėmė ir daugiau ES šalių.

    „Per kelias savaites šią poziciją perėmė dauguma ES valstybių narių, vadinasi, mes buvome labiau įsitikinę savo nuostata“, – sakė Jaume Duch.

    ES pozicija keitėsi po signalų iš JAV

    Paklaustas, ar ES tokiais klausimais svyruoja, J. Duch teigė, kad Bendrijos pozicija „stipriai evoliucionavo“ per pastaruosius mėnesius. Jo aiškinimu, kai kurie JAV žingsniai privertė Europos sostines iš naujo įvertinti rizikas ir priklausomybes.

    Ministras kaip lūžio momentą išskyrė viešus pareiškimus ir spaudimą dėl Grenlandijos, kurie, jo teigimu, „atvėrė akis“ daugeliui Europos vyriausybių. Po to, anot jo, ES valstybių tonas JAV atžvilgiu tapo tvirtesnis, o diskusijos apie strateginę autonomiją įgavo daugiau svorio.

    Europa ir NATO: mažiau priklausomybės nuo JAV?

    Duch taip pat priminė, kad kritiškesnė Ispanijos pozicija JAV atžvilgiu sulaukė ne tik politinių reakcijų, bet ir spaudimo signalų. Straipsnyje minimas vidinis Pentagono laiškas, kuriame esą buvo svarstoma galimybė stabdyti Ispanijos narystę NATO, jei ši nepritartų raginimams aktyviau remti karo veiksmus.

    Anot J. Duch, NATO generalinis sekretorius Mark Rutte yra aiškiai pasakęs, kad Ispanija vykdo savo įsipareigojimus ir rimtai žiūri į atsakomybes Aljanse. Tuo pat metu ministras kelia idėją apie „europietiškesnę“ NATO, kurioje ES šalys labiau subalansuotų galios centrą ir mažintų priklausomybę nuo JAV sprendimų.

    Jis pabrėžė, kad diskusija Briuselyje dėl tokio perskirstymo vis dar atvira ir priklausys nuo to, kokią ilgalaikę kryptį pasirinks JAV. Pasak ministro, pranešimai apie planus išvesti apie 5 000 JAV karių iš Vokietijos Europos valstybėms yra signalas greičiau stiprinti savarankiškus pajėgumus.

    Katalonija Briuselyje: arčiau žmonių ir ES kalbų klausimas

    Pereidamas prie regioninės politikos, J. Duch teigė, kad katalonai save sieja su Europa, tačiau vis dar jaučia atotrūkį tarp Briuselio ir kasdienių žmonių problemų. Jo nuomone, ES institucijoms tenka pareiga pateikti apčiuopiamus atsakymus dėl būsto, socialinių iššūkių ir klimato kaitos.

    Ministro vertinimu, regionai ir savivaldybės gali būti svarbus tiltas, nes jie arčiau piliečių nei centrinės vyriausybės. Jis pabrėžė, kad daugelį Briuselyje priimtų sprendimų praktikoje įgyvendina būtent regioninės valdžios, todėl būtinas glaudus ryšys tarp sprendimų priėmėjų ir vykdytojų.

    Kalbėdamas apie santykius su Ispanija, J. Duch akcentavo, kad Katalonijos vidaus politinė padėtis pasikeitė po to, kai regioniniuose rinkimuose prieš kelerius metus nepriklausomybės šalininkai prarado daugumą. Anot jo, dabartinės valdančiosios jėgos labiau remia Katalonijos buvimą Ispanijos sudėtyje, tačiau siekia kuo platesnės savivaldos.

    Vienu svarbiausių Katalonijos siekių jis įvardijo katalonų kalbos pripažinimą oficialia ES kalba. Duch teigė, kad Europoje kataloniškai kalba apie 10 000 000 žmonių, todėl, jo manymu, tai suteikia pagrindą siekti oficialaus statuso.

    2023 metais P. Sánchez buvo pažadėjęs, kad katalonų, baskų ir galisų kalbos galėtų būti įtrauktos į oficialių ES kalbų sąrašą mainais į paramą formuojant mažumos vyriausybę. Tačiau, kaip nurodoma, Briuselyje šiam siūlymui iki šiol stinga politinio sutarimo.

    „Tam nereikia būti nepriklausomiems, kad ES gautume visas savo teises, ir net manau, kad tai lengviau pasiekti būnant Ispanijos dalimi“, – sakė Jaume Duch.

  • Lenkijos prezidentas: jei JAV mažins pajėgas Vokietijoje, esame pasirengę priimti amerikiečių karius

    Signalas iš Vilniaus: Lenkija siūlo alternatyvą

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi priimti JAV karius, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręstų mažinti amerikiečių karinių pajėgų buvimą Vokietijoje. Pasak jo, Varšuva turi tam parengtą infrastruktūrą ir mato tai kaip indėlį į viso regiono saugumą.

    Prezidentas akcentavo, kad kuo didesnė JAV karių presencia Europoje yra svarbi ne tik Baltijos šalims, bet ir Vidurio bei Rytų Europai. Jis teigė sieksiantis, kad bet kokia galima pertvarka nevestų prie JAV pasitraukimo iš Europos, o reikštų karių perskirstymą į rytinį NATO sparną.

    „Jeigu bus priimtas sprendimas mažinti pajėgas Vokietijoje, esame pasirengę priimti amerikiečių karius. Turiame tam parengtą infrastruktūrą“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Ką sako gynybos vadovybė ir NATO logika

    Tą pačią dieną Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, kalbėdamas renginyje Defence24 Days, pabrėžė, kad be JAV karių Europoje neįmanoma kalbėti apie ilgalaikį žemyno saugumą. Jo teigimu, amerikiečių pajėgų buvimo didinimas išlieka strateginis Varšuvos tikslas, o pasirengimas priimti papildomus vienetus vyksta jau seniai.

    Pastaraisiais metais NATO rytiniame sparne sustiprintos atgrasymo priemonės tapo viena esminių Aljanso strategijos krypčių. Praktikoje tai reiškia ne tik rotacinius vienetus ir pratybas, bet ir logistikos, priimančiosios šalies paramos bei išankstinio sandėliavimo pajėgumus, kurie leidžia greičiau permesti didesnes pajėgas krizės atveju.

    JAV pajėgos Vokietijoje: kiek ir kas gali keistis

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad Pentagonas yra priėmęs sprendimą per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos išvesti apie 5 000 JAV karių. Vėliau Donaldas Trumpas taip pat pareiškė ketinantis mažinti dislokuotų karių skaičių daugiau, nei buvo paskelbta iš pradžių.

    Šiuo metu Vokietijoje dislokuota maždaug 35 000–37 000 JAV karių, o ši šalis yra vienas svarbiausių JAV karinės logistikos ir vadovavimo centrų Europoje. Anksčiau, 2020 metais, Donaldas Trumpas buvo paskelbęs planą išvesti 9 500 karių, tačiau dalis tuomet svarstytų sprendimų, įskaitant galimą karių perkėlimą į Lenkiją, iki galo nebuvo įgyvendinti.

    Analitikų vertinimu, bet koks reikšmingesnis JAV pajėgų mažinimas Vokietijoje galėtų turėti dvejopą efektą: viena vertus, mažėtų dalis infrastruktūros apkrovos Vakarų Europoje, kita vertus, atsirastų galimybė sustiprinti rytinį NATO sparną. Tačiau praktinis perskirstymas priklausytų nuo politinių sprendimų Vašingtone, NATO planavimo ir realių priimančių šalių pajėgumų.