Galimas Hormūzo sąsiaurio judėjimo apribojimas ar blokada Irano ekonomikai reikštų smūgį pagrindiniam naftos eksporto ir importo maršrutui. Tokiu scenarijumi Teheranas būtų priverstas sparčiau remtis šiauriniais keliais, o Kaspijos jūra įgytų naują strateginį svorį.
Kaspijos jūra yra uždaras vandens telkinys, prie kurio turi priėjimą penkios valstybės: Iranas, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Turkmėnistanas ir Rusija. Analitikų vertinimu, būtent ši geografija leidžia Iranui bent iš dalies perorientuoti logistiką į regioną, kuriame lengviau pasiekti Rusijos ir Vidurio Azijos rinkas.
Šiaurinis koridorius ir nauja logistika
Praktinis pagrindas šiai krypčiai yra vadinamasis Tarptautinis Šiaurės–Pietų transporto koridorius, turintis sujungti Indiją, Iraną, Rusiją ir Europos rinkas per kelių, geležinkelių ir jūrų grandinę. Maršrutas iki šiol veikė ribotu pajėgumu, tačiau krizė Persijos įlankoje galėtų paspartinti infrastruktūros plėtrą ir krovinių srautų nukreipimą.
Iranui tai reikštų didesnį dėmesį uostams Kaspijos pakrantėje, krovinių perkrovimo grandinėms ir sausumos jungtims į šiaurę. Kartu tai būtų ir bandymas sumažinti priklausomybę nuo vieno „butelio kaklelio“ Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai juda reikšminga dalis regiono energijos išteklių eksporto.
Geopolitinė konkurencija Kaspijoje
Vis dėlto Kaspijos regionas nėra neutrali erdvė. Rusija čia išlieka dominuojanti karinė jėga, o Azerbaidžano ir Kazachstano vaidmuo transporto ir energetikos grandinėse auga, todėl susikerta ekonominiai interesai ir saugumo skaičiavimai.
Kazachstano ir kitų regiono valstybių naftos bei dujų ištekliai papildo bendrą strateginę mozaiką: transporto koridoriai tampa ne tik komercijos, bet ir įtakos instrumentu. Dėl to bet koks Irano bandymas plačiau remtis Kaspija neišvengiamai vyktų intensyvesnės regioninės konkurencijos sąlygomis.
Ką realiai gali pakeisti Kaspijos jūra?
Kaspijos jūra negali pilnai pakeisti Hormūzo sąsiaurio, nes tai kito tipo maršrutas su ribotesnėmis apimtimis, papildomais perkrovimais ir ilgesnėmis grandinėmis. Tačiau ji gali sušvelninti izoliacijos padarinius, ypač jei būtų sutrikdyti pagrindiniai Irano jūriniai keliai į pasaulines rinkas.
Analitikų vertinimu, ypatingas vaidmuo tektų Azerbaidžanui, kuris dėl geografinės padėties gali tapti svarbiu tranzito mazgu iranietiškoms prekėms, nukreipiamoms į šiaurę. Tuo pat metu toks posūkis didintų politinę ir ekonominę tarpusavio priklausomybę tarp Irano ir Kaspijos regiono valstybių.
Po karo veiksmų eskalacijos Artimuosiuose Rytuose ir vėliau įsigaliojus paliauboms, rizika jūrų logistikai išliko vienu svarbiausių veiksnių energijos ir prekybos rinkose. Net ir be visiškos blokados, bet kokie ribojimai Hormūzo sąsiauryje paprastai greitai persiduoda draudimo kainoms, krovinių gabenimo planams ir alternatyvių maršrutų paieškai.
Leave a Reply