CP v2

Blog

  • Ukraina didins dujų importą per Lenkijos sieną: aukcionai startuos 2026 metais, pajėgumai augs iki 2033

    Sprendimas atveria kelią naujiems pajėgumams

    Ukrainos nacionalinė energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo komisija patvirtino projekto planą, kuriuo numatoma didinti gamtinių dujų importo pajėgumą pasienio su Lenkija jungtyje. Tai reiškia, kad Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorius galės pradėti naujai sukurtų pajėgumų aukcionų procedūras.

    Reguliuotojo vertinimu, šis žingsnis svarbus Ukrainos integracijai į Europos energijos rinką ir tiekimo saugumui, ypač tęsiantis geopolitiniam nestabilumui regione. Praktikoje didesnė tarpvalstybinė prieiga prie infrastruktūros leidžia lanksčiau apsirūpinti dujomis, kai rinkoje atsiranda palankesnių pasiūlymų.

    Kas numatyta ir kada tai įvyks

    Projektas parengtas remiantis 2025 metais atliktu rinkos paklausos vertinimu ir suderintas su Europos Sąjungos taisyklėmis, kurios reguliuoja tarpvalstybinių pajėgumų kūrimą bei paskirstymą. Tokie projektai paprastai vertinami ne tik techniškai, bet ir ekonomiškai, kad investicijos būtų pagrįstos realiu poreikiu.

    Dėl techninių reikalavimų pajėgumų didinimas numatomas etapais per ilgesnį laikotarpį. Pirmasis padidintos pasiūlos etapas turėtų tapti prieinamas 2030–2031 dujų metais, o antrasis, didesnės apimties etapas planuojamas 2032–2033 laikotarpiui.

    Esminė data – bendras aukcionas liepą

    Įgyvendinimas tiesiogiai priklausys nuo bendro metinio pajėgumų aukciono, numatyto 2026 metų liepos 6 dieną. Per tokio tipo aukcionus rinkos dalyviai įsipareigoja rezervuoti pajėgumus iš anksto, o tai laikoma pagrindiniu signalu, ar projektas turi tvarią komercinę paklausą.

    Jeigu aukcione bus matomas pakankamas susidomėjimas ir projektas atitiks ekonominius kriterijus, Ukrainos ir Lenkijos operatoriai pradės infrastruktūros įgyvendinimo darbus. Lenkijos energetikos reguliuotojas projektui jau yra pritaręs, todėl sprendimai abiejose sienos pusėse derinami iš anksto.

  • Kroatija prijungė du naujus dujotiekius: stiprinamas SGD srautas iš Krko į regioną

    Kroatijoje prie nacionalinės dujų perdavimo sistemos prijungti du nauji dujotiekiai: Zabok–Lučko ir Kozarac–Sisak. Projektus įgyvendino šalies dujų perdavimo sistemos operatorius „Plinacro“, o darbai yra platesnio tinklo modernizavimo dalis.

    Pagrindinis tikslas – padidinti dujų transportavimo pajėgumus nuo Krko SGD terminalo gilyn į šalį ir sudaryti daugiau galimybių tiekimui į kaimynines rinkas. Kroatija pastaraisiais metais kryptingai stiprina infrastruktūrą, kad SGD importas galėtų tapti patikimesniu alternatyviu šaltiniu regione.

    Kaip prijungti nauji ruožai

    Zabok–Lučko dujotiekis prijungtas Lučko dujų mazge. Tuo metu Kozarac–Sisak ruožas sujungtas su Zagrebas Rytai–Kutina linija netoli Kozarac mazgo, taip sustiprinant srautų nukreipimo galimybes centrinėje šalies dalyje.

    Abiejų dujotiekių prijungimo darbai vyko lygiagrečiai dviejose vietose. Dėl techninių operacij keturias dienas buvo visiškai sustabdytas dujų tiekimas iš Krko SGD terminalo, kad prijungimas būtų atliktas saugiai ir pagal eksploatavimo reikalavimus.

    Keturių dienų sustabdymas

    Tokio masto sustabdymas reiškia, kad operatoriai turi iš anksto suderinti balansavimo ir alternatyvaus tiekimo scenarijus, ypač jei dalis vartotojų yra tiesiogiai susiję su SGD terminalo dujomis. Dujų perdavimo sistemose tokie „langai“ dažniausiai planuojami taip, kad būtų kuo mažiau paveikta rinka, tačiau vis tiek gali laikinai sumažinti regioninį lankstumą.

    Parengiamieji veiksmai ir darbų grafikas buvo koordinuoti su verslo partneriais, tarp jų terminalo operatoriumi „LNG Croatia“, saugyklų sistemos operatoriumi, taip pat kaimyninių šalių perdavimo sistemos operatoriais. Prie įgyvendinimo prisidėjo ir rinkos dalyviai bei dujotiekių naudotojai, įskaitant INA, HEP, MVM, PPD ir MET.

    Kodėl tai svarbu regionui

    Nauji sujungimai didina Kroatijos sistemos pralaidumą ir atsparumą, o kartu padeda efektyviau išnaudoti Krko SGD terminalo pajėgumus. Tai ypač aktualu Vidurio ir Pietryčių Europai, kur po 2022 metų sustiprėjo poreikis diversifikuoti tiekimo šaltinius ir turėti daugiau alternatyvių maršrutų.

    Stipresnė perdavimo infrastruktūra taip pat leidžia lanksčiau valdyti srautus tarp vidaus vartojimo, saugojimo ir eksporto krypčių, kai pasikeičia paklausa ar kainų signalai. Tokie projektai paprastai vertinami kaip svarbūs tiek energetiniam saugumui, tiek konkurencijai dujų rinkoje.

  • Šveicarijoje statoma milžiniška redokso baterija: energija 210 000 namų ir 2,1 GWh atsarga

    Šveicarijos Laufenburge pradedamas vienas ambicingiausių energijos kaupimo projektų Europoje – čia statoma didelio masto redokso srauto baterija, skirta subalansuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybą. Projekto tikslas – sukauptą energiją atiduoti į tinklą tada, kai gamyba krenta, o vartojimas išauga.

    Technologijos esmė skiriasi nuo įprastų ličio jonų baterijų: energija kaupiama ne kietuose elektroduose, o dviejuose skystuose, vandens pagrindo elektrolituose, laikomuose atskiruose rezervuaruose. Skysčiai per siurblius cirkuliuoja per centrinę membraną, o jonų judėjimas leidžia bateriją įkrauti arba iškrauti.

    Tokios sistemos dažnai laikomos patraukliomis dideliems energijos kiekiams saugoti dėl saugos ir ilgaamžiškumo: vandens pagrindo elektrolitai paprastai nėra lengvai užsiliepsnojantys, o pati schema geriau tinka daugkartiniams ciklams. Dėl to redokso srauto baterijos vis dažniau minimos kaip sprendimas tinklams, kuriuose sparčiai daugėja atsinaujinančios energijos.

    Numatoma, kad Laufenburge įrengta sistema turės apie 2,1 GWh talpą. Skaičiuojama, jog to pakaktų maždaug 210 000 namų ūkių elektrai užtikrinti 24 valandas, o didesniam vartotojų skaičiui – kelioms valandoms, kai tinkle prireikia papildomos galios.

    Statyboms planuojama iškasti apie 27 metrų gylio iškasą, kurioje ir būtų įrengta pagrindinė infrastruktūra. Projektą vystanti Šveicarijos bendrovė „FlexBase“ teigia, kad statybas ketinama užbaigti iki 2029 metų.

    Finansinė projekto apimtis taip pat įspūdinga: bendra vertė įvardijama 1,1–1,5 milijardo eurų. Tokios investicijos atspindi bendrą Europos kryptį – stiprinti energijos kaupimą, nes vien saulės ir vėjo generacijos augimo nepakanka patikimam tiekimui be papildomų balansavimo priemonių.

    Pastaraisiais metais energijos kaupimo tema tapo viena svarbiausių elektros sektoriaus darbotvarkėje: didelės talpos baterijos, hidroakumuliacinės elektrinės ir kitos technologijos vertinamos kaip būdas mažinti kainų šuolius bei priklausomybę nuo greitai įjungiamų iškastinių rezervų. Laufenburgo projektas rodo, kad nišinė anksčiau laikyta redokso srauto technologija grįžta į dėmesio centrą ten, kur svarbiausia – mastelis, sauga ir ilgas tarnavimo laikas.

  • Mokslininkai į apleistą lapkirčių skruzdėlyną supylė 10 tonų cemento: kas atsivėrė po kasinėjimų

    Brazilijoje mokslininkai, tyrinėdami apleistą lapkirčių skruzdėlių skruzdėlyną, į jo ertmes supylė apie 10 tonų cemento. Sukietėjęs liejinys leido tiksliai atkurti požeminę struktūrą, o vėliau kasinėjant paaiškėjo, kad tai buvo ištisas tunelių ir kamerų tinklas.

    Tyrimas siejamas su lapkirčių skruzdėlėmis Atta laevigata, kurios natūraliai formuoja didelio masto kolonijas. Tokie skruzdėlynai gali užimti dešimtis kvadratinių metrų, o jų gylis kai kuriais atvejais siekia kelis ar net keliolika metrų.

    Eksperimento esmė paprasta: cementas užpildo tuščias ertmes, o vėliau iškastas liejinys parodo tikslų „architektūrinį“ planą. Šiuo atveju paaiškėjo, kad skruzdėlės buvo sukūrusios ne vien atsitiktinius praėjimus, o aiškiai išskaidytą sistemą su „magistralėmis“ ir specialios paskirties kameromis.

    Tarp svarbiausių erdvių – vadinamosios grybų kameros, kuriose lapkirčių skruzdėlės augina grybus, sudarančius jų mitybos pagrindą. Taip pat identifikuojamos atliekų zonos, kurios paprastai atskiriamos nuo pagrindinių kolonijos dalių, kad mažėtų infekcijų ir parazitų plitimo rizika.

    Lapkirtės skruzdėlės yra vienos labiausiai pažengusių „ekosistemų inžinierių“ tarp vabzdžių, nes jų veikla keičia dirvožemio struktūrą, drėgmės režimą ir organinių medžiagų apytaką. Tokios kolonijos statyba reikalauja kolektyvinio darbo metų metus, o iš paviršių išneštas gruntas gali siekti dešimtis tonų.

    Didelis mastas susijęs ir su kolonijos gyventojų skaičiumi: lapkirčių skruzdėlių kolonijose gali gyventi labai daug individų, kuriems reikia pastovaus maisto tiekimo ir stabilios mikroklimato kontrolės. Dėl to atsiranda atskiros zonos maisto apdorojimui, grybų auginimui, perėjimui ir atliekoms.

    Mokslininkų dėmesį dažnai patraukia tai, kad skruzdėlynai nėra tik urvų raizgalynė. Tunelių kryptys, jų susijungimo taškai ir angų išdėstymas gali sudaryti natūralią vėdinimo sistemą, kuri padeda palaikyti tinkamą deguonies kiekį ir išnešti šilumos bei anglies dioksido perteklių.

    Tokiose sistemose gali veikti vadinamasis kamino efektas, kai šiltesnis oras kyla į viršų ir skatina oro apykaitą. Skruzdėlėms tai ypač svarbu, nes grybinėse kamerose mikroklimatas turi būti stabilus, o kolonijos gilumoje oro sąlygos keičiasi lėčiau.

    Tokie cementiniai liejiniai yra vienas efektyviausių būdų pamatyti tai, ko įprastai nematyti plika akimi, nes išardžius skruzdėlyną jo struktūra greitai subyra. Nors metodas kelia etinių ir gamtosauginių klausimų, jis paprastai taikomas apleistiems lizdams, kai siekiama išsaugoti mokslinę informaciją apie kolonijos „statybos logiką“.

  • Pirenėjų oloje aptikti žali akmenys: mokslininkai įtaria vario apdirbimą prieš 7 000 metų

    Archeologai oloje, esančioje maždaug 2 235 metrų aukštyje virš jūros lygio, rado apie 200 žalių uolienos fragmentų, kurių natūraliai toje vietoje neturėtų būti. Kartu aptikta daug medžio anglies, leidžiančios spręsti, kad ugnis čia buvo kūrenama ne kartą ir ilgą laiką.

    Tyrėjų teigimu, dalis fragmentų buvo akivaizdžiai paveikti karščio, o kiti liko nepakitę, todėl tikėtina, kad akmenys buvo sąmoningai kaitinami. Pagal spalvą ir sudėtį jie siejami su malachitu, vario rūda, iš kurios, taikant kaitinimą ir lydymą, galima išgauti metalą.

    Kas išduoda ankstyvą metalurgiją?

    Vien žalių mineralų radinys dar nereiškia, kad oloje tikrai vyko pilna vario lydymo technologija, tačiau anglies kiekis ir kartotinis ugnies naudojimas rodo kryptingą veiklą. Tokios aukštikalnių stovyklos dažnai siejamos su sezoniniais žygiais į žaliavų telkinius, kai į kalnus keliauta rinkti akmens, rūdos ar medienos.

    Pagal datavimus, ankstyviausi žmonių veiklos pėdsakai oloje gali siekti laikotarpį tarp 5 000 ir 4 300 metų prieš mūsų erą. Intensyviausias naudojimas, kaip teigiama, fiksuojamas tarp 3 600 ir 2 400 metų prieš mūsų erą, kai Europoje plito vario amžiaus technologijos ir didėjo metalų paklausa įrankiams bei papuošalams.

    Radiniai: papuošalai ir žmonių palaikai

    Be mineralų, archeologai aptiko ir smulkių radinių, leidžiančių geriau suprasti vietos paskirtį. Tarp jų minimi du papuošalai: pailgas pakabutis iš kriauklės ir pragręžtas rudojo lokio dantis, pritaikytas nešioti kaip pakabukas.

    Taip pat rasta žmonių palaikų fragmentų, įskaitant pieninį dantį ir piršto kaulą. Tai leidžia svarstyti, kad ola galėjo būti naudojama ne tik kaip laikina darbo vieta ar priedanga, bet ir kaip laidojimo ar ritualinė erdvė.

    Ką tai keičia Pirenėjų istorijoje?

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokio intensyvumo aukštikalnių priešistorinių veiklų pėdsakai Pirenėjuose fiksuojami retai. Jei hipotezė dėl vario apdirbimo pasitvirtins, tai reikštų, kad žinios apie išteklių telkinius ir jų panaudojimą buvo perduodamos kartų kartoms, o aukštikalnės buvo svarbi ekonominės veiklos dalis.

    Tolimesni tyrimai paprastai apima mineralų cheminę analizę, mikrožymių paiešką bei platesnį kontekstą: ar netoliese yra rūdos telkinių, ar randama lydymo atliekų, pavyzdžiui, šlako. Tokie duomenys padėtų tiksliau atsakyti, ar oloje vyko tik rūdos paruošimas, ar ir realus vario gavimas.

  • Parama būstui įsigyti: nuo gegužės 19 dienos startuoja prašymai, numatyta 5,6 mln. eurų

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad 2026 metais gegužės 19 dieną skelbiamas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Parama teikiama pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

    Pareiškėjai prašymus galės teikti 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos arba iki tol, kol pasibaigs kvietimui skirtos lėšos. Ministerija šiam kvietimui numato apie 5,6 mln. eurų.

    Kaip ir kur teikti prašymą

    Prašymai priimami Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS, taip pat juos galima pateikti atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, per kurjerį ar per atstovą. Prašymas gali būti teikiamas ir elektroniniu paštu, tačiau taikomi papildomi reikalavimai.

    Ministerija rekomenduoja rinktis SPIS, nes prašymų, pateiktų ne per SPIS, data ir laikas bus fiksuojami pagal jų registraciją sistemoje. Tai reiškia, kad praktiškai svarbiausias tampa ne perdavimo savivaldybei momentas, o registravimo SPIS laikas.

    Ką svarbu žinoti teikiant el. paštu

    Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Jei prašymas nepasygintas kvalifikuotu elektroniniu parašu, jis laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Ministerija nurodo, kad prašymą galima pasirašyti iš anksto, tačiau pateikti jį galima tik kvietimo laikotarpiu. Prašymas turi būti pateiktas ne anksčiau kaip 2026 metais gegužės 19 dieną 9.00 valandą ir ne vėliau kaip 16.00 valandą, jei kvietimas nebus sustabdytas anksčiau.

    Kas bus po kvietimo pabaigos

    Jeigu prašymų teikimo metu paaiškės, kad pažymoms formuoti skirtų valstybės biudžeto lėšų gali nepakakti, ministerija savo interneto svetainėje paskelbs kvietimo pabaigą. Prašymai, pateikti ne nurodytu laikotarpiu, SPIS nebus registruojami ir nebus nagrinėjami.

    Pasibaigus kvietimui, ministerija, įvertinusi lėšų poreikį pagal pateiktus prašymus, atskiru raštu informuos savivaldybių administracijas apie prašymų nagrinėjimą ir pažymų išdavimą. Ministerija pabrėžia, kad be atskiro ministerijos rašto pažymos neišduodamos.

    Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo pagal prašymo registracijos SPIS datą ir laiką, išskyrus papildomos subsidijos atvejus, kai taikoma pirmumo tvarka. Savivaldybės galės priimti sprendimus dėl prašymų, tačiau pažymų formavimo SPIS galimybės nebus numatyta.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimas, sukėlęs daugiausia klaidų

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, balandžio 30 dieną vykęs jau septintą kartą, šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, o egzaminą realiai laikė per 17 tūkst. dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo žinias ir atkreipti dėmesį į kasdienius sprendimus, kurie daro įtaką atliekų kiekiui. Šių metų rezultatai parodė, kad didžiausią susidomėjimą išlaiko moksleiviai, tačiau aktyviau įsitraukia ir suaugusieji.

    Daugiausia dalyvių subūrė mokyklos

    Didžiausią dalyvių dalį sudarė moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 tūkst. jaunų žmonių, o prie iniciatyvos prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Aktyviausios šiemet buvo Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija.

    Organizatoriai pabrėžia, kad toks įsitraukimas svarbus ne vien dėl žinių patikrinimo. Moksleiviams rūšiavimo įgūdžiai dažnai formuojasi per praktines situacijas, todėl net ir klaidos tampa naudinga mokymosi dalimi.

    Klausimai, kuriems prireikė konteksto

    Vienu kebliausių šių metų klausimų tapo situacija, kai reikia nuspręsti, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau būtent čia dalyviams teko atskirti, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jis tampa kita atlieka, tvarkoma kitu principu.

    Rezultatai parodė, kad 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 tūkst. dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Tai signalas, kad daliai klausimų nepakanka vien atmintinai išmoktos taisyklės, reikia suprasti ir pačią rūšiavimo logiką.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kilo vartojimo ir jo įtakos atliekų kiekiui temose, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir atsakomybės aspektai. Tokia tendencija atitinka ir bendrą atliekų prevencijos kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama ne vien rūšiavimui, bet ir mažesniam atliekų susidarymui.

    Įsitraukė ir įmonės bei organizacijos

    Egzaminą laikė ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, studentai, įvairių organizacijų bei įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet išskirta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatoriai akcentuoja, kad egzaminas nėra tik žinių testas, o veikiau praktinis priminimas, jog rūšiavimas reikalauja nuolatinio atsinaujinimo. Pakuočių sprendimai, medžiagos ir ženklinimas keičiasi, todėl gyventojams tenka vis dažniau vertinti konkrečią situaciją, o ne pasikliauti sena nuostata.

    Tiems, kurie šiemet nespėjo dalyvauti, siūloma pasitikrinti žinias sprendžiant šių ir ankstesnių metų klausimus. Tikimasi, kad sukaupta patirtis daliai dalyvių kitąmet padės išvengti klaidų, o klausimai, kurie šiemet pasirodė sudėtingiausi, taps aiškesni kasdienėje praktikoje.

  • Jaunimo savanoriška tarnyba Švenčionių rajone: registracija 14–29 m. jaunuoliams iki birželio 4 dienos

    Jaunimo reikalų agentūra paskelbė nacionalinę registraciją į Jaunimo savanoriškos tarnybos programą 2026 metų antrajai pusei. Registracija vyksta visose Lietuvos savivaldybėse ir tęsis iki 2026 metų birželio 4 dienos 23.59 valandos, o vietų skaičius savivaldybėse yra ribotas.

    Jaunimo savanoriška tarnyba skirta 14–29 metų jaunuoliams, norintiems įgyti praktinės patirties ir sustiprinti bendrąsias kompetencijas. Programa trunka 6 mėnesius, per kuriuos dalyviai savanoriauja ne mažiau kaip 35 valandas per mėnesį akredituotoje priimančioje organizacijoje.

    Kaip vyksta tarnyba ir atranka?

    Užsiregistravusių jaunuolių kontaktai perduodami savanorystę organizuojančių organizacijų mentoriams, kurie susisiekia su kandidatais ir kviečia į programą pagal registracijos datą ir laiką. Jei visos vietos užpildomos, užsiregistravę, bet nepatekę jaunuoliai gali būti pakviesti vėliau, atsiradus laisvų vietų.

    Programos metu jaunuoliai reguliariai susitinka su mentoriumi, aptaria patirtis, mokosi reflektuoti, įvardyti išmokimus ir nusistatyti tobulėjimo kryptis. Tokia struktūra padeda savanorystę paversti ne vien pagalba organizacijai, bet ir kryptingu asmeninių įgūdžių ugdymu.

    Kokios naudos jaunuoliams?

    Dalyviams, kurie tarnybą vykdo ilgiau nei 3 mėnesius, išduodamas Jaunimo savanoriškos tarnybos pažymėjimas, patvirtinantis programos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius. Tuo metu 6 mėnesių nenutrūkstama tarnyba, išlaikant ne mažiau kaip 35 valandas per mėnesį, suteikia 0,25 stojamojo balo pripažinimą stojant į pirmosios pakopos studijas.

    Šis pripažinimas dažniausiai aktualus planuojantiems studijas ir norintiems sustiprinti savo stojimo rezultatą, tačiau ne mažiau svarbi ir praktinė nauda: darbo įpročių ugdymas, komandinio darbo patirtis, atsakomybės stiprinimas bei geresnis profesinių interesų supratimas.

    Kur galima savanoriauti Švenčionių rajone?

    Švenčionių rajone veikia devynios akredituotos organizacijos, priimančios jaunimo savanorius. Tarp jų yra Pabradės miesto kultūros centras, Strūnos socialinės globos namai, Švenčionėlių miesto kultūros centras, Švenčionių miesto kultūros centras ir Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

    Taip pat savanoriai priimami Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose, įskaitant Vaikų literatūros skyrių bei Pabradės miesto filialą. Galimybę atlikti tarnybą suteikia ir Užimtumo tarnybos Vilniaus regiono karjeros centras Pabradėje.

    Dėl registracijos ir programos eigos jaunuoliai gali kreiptis į Švenčionių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorių. Papildoma informacija apie programos principus, reikalavimus ir dalyvių kelią skelbiama Jaunimo reikalų agentūros oficialiuose informaciniuose kanaluose.

  • Pilietiškumo egzaminas sugrįžta: registracija jau vyksta, pasitikrinti žinias bus galima gegužės 14 dieną

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotų ir atsakingų piliečių. Ši diena akcentuoja visuomenės pasirengimą veikti krizių metu, suprasti valstybės veikimo principus ir stiprinti atsparumą.

    Minint šią datą, Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM trečią kartą rengia Pilietiškumo egzaminą. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus Lietuvos Respublikos piliečius, norinčius įsivertinti žinias ir praktinį supratimą apie pilietinį pasirengimą.

    Kaip vyks Pilietiškumo egzaminas?

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Egzaminą bus galima laikyti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, pasirenkant patogiausią laiką nurodytame intervale.

    Numatoma trukmė – 40 minučių. Egzamino formatas pritaikytas savarankiškam dalyvavimui, todėl dalyviai galės spręsti užduotis nuotoliu ir iš anksto suplanuoti laiką pagal asmeninę darbotvarkę.

    Prizai geriausiai pasirodžiusiems

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia apdovanojimai. Pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų dalyviams – elektroninės skaityklės, trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausias egzamino tikslas – ne varžybos, o visuomenės žinių stiprinimas. Kviečiama registruotis iš anksto, kad egzaminą būtų galima atlikti be skubos, pasirinkus patogiausią dienos laiką.

    Kas prisideda prie iniciatyvos?

    Pilietiškumo egzamino partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

    Registruotis dalyvauti galima jau dabar svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Organizatoriai tikisi, kad iniciatyva prisidės prie platesnio visuomenės įsitraukimo ir praktinio pasirengimo situacijoms, kai svarbus kiekvieno piliečio vaidmuo.

  • Švenčionių rajono darbdaviams – kvietimas į jaunimo vasaros užimtumo programą: ką kompensuos savivaldybė

    Švenčionių rajono savivaldybė kviečia rajone veikiančius darbdavius prisidėti prie jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos. Programa įgyvendinama jau septintus metus ir skirta tam, kad moksleiviai vasaros metu įgytų pirmos darbo patirties bei lengviau pasirengtų tolimesnėms studijoms ar darbui.

    Dalyvauti programoje gali 14–21 metų jaunuoliai, kurie mokosi Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą. Taip pat numatyta sąlyga, kad jaunuolio gyvenamoji vieta būtų deklaruota Švenčionių rajono savivaldybėje.

    Darbdaviai, norintys dalyvauti programoje, turi užsiregistruoti internetu nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 15 dienos. Savivaldybė įvertina registracijas, sudaro programoje dalyvaujančių darbdavių sąrašą ir jį viešina, kad jaunuoliai galėtų rinktis siūlomas vietas.

    Kas gali dalyvauti ir kada vyksta įdarbinimas

    Programoje gali dalyvauti Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos, taip pat ūkininkai, jeigu veiklą vykdo Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Prisijungti gali ir asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą, jei jų veikla taip pat vykdoma savivaldybės teritorijoje.

    Jaunuoliai, suderinę galimybę dirbti su pasirinktu darbdaviu, pateikia reikalingus duomenis ir registruojasi internetu. Vėliau darbdavys savivaldybės administracijai pateikia dokumentus elektroniniu paštu nuo birželio 1 dienos iki birželio 15 dienos, kartu pridedant reikiamus sutikimus ir pranešimą dėl asmens duomenų tvarkymo.

    Kokia kompensacija numatyta darbdaviams

    Darbdaviui už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, dirbantį visu darbo krūviu, per mėnesį kompensuojama 50 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio. Jei jaunuolis dirba ne visu darbo krūviu, kompensacija apskaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtas dienas arba valandas.

    Didžiausia kompensavimo trukmė vienam jaunuoliui – 2 mėnesiai, kai dirbama pilnu krūviu. Kompensuojamas laikotarpis numatytas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas, o vienam darbdaviui kompensuojama ne daugiau kaip už 5 įdarbintus jaunuolius.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Darbdaviams ir kitiems programos dalyviams konsultacijas darbo dienomis nuo 14 iki 16 valandos teikia Švenčionių rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė. Savivaldybė primena, kad įdarbinant jaunesnius nei 16 metų jaunuolius, būtinas vieno iš tėvų ar atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas.

    Programa išlieka viena iš praktinių priemonių, padedančių regionuose spręsti jaunimo užimtumo vasarą klausimą ir skatinti ankstyvą pažintį su darbo rinka. Darbdaviams tai galimybė prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo, o dalį darbo vietos kaštų susigrąžinti per savivaldybės numatytą kompensavimo tvarką.