CP v2

Blog

  • Valensija vilioja sporto elitą: 9 km parkas, varžybos ir treniruotės po saule ištisus metus

    Valensija vilioja sporto elitą: 9 km parkas, varžybos ir treniruotės po saule ištisus metus

    Regionas, kuriame sportas tampa traukos centru

    Valensijos regionas Ispanijoje pastaraisiais metais kryptingai stiprina įvaizdį kaip vieta, kur profesionalus sportas dera su Viduržemio jūros gyvenimo ritmu. Čia investuojama į infrastruktūrą, o švelnesnis klimatas leidžia treniruotis tada, kai daugelyje Europos šalių sezoną riboja šaltis ar lietus.

    Turizmo ir sporto rinkodaros ekspertai pastebi, kad keliautojai vis dažniau renkasi aktyvias atostogas, o miestai konkuruoja ne tik paplūdimiais, bet ir sporto renginiais bei treniruočių bazėmis. Valensijos regionas šią tendenciją išnaudoja pritraukdamas tiek mėgėjus, tiek aukščiausio lygio atletus.

    Tarptautinės varžybos ir aukšto meistriškumo bazės

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra prestižinės buriavimo varžybos „The Ocean Race“, kurių startai ir sustojimai siejami su Alikantės uostu. Tokie renginiai kuria ilgalaikį efektą: į regioną atvyksta komandos, techninis personalas, žiniasklaida ir sporto sirgaliai.

    Ne mažiau svarbi ir La Nucía kryptis, kur vystomos aukšto meistriškumo treniruočių erdvės. Skelbiama, kad čia veikia apie 3 500 kvadratinių metrų sportininkams pritaikytos patalpos, orientuotos į profesionalų pasirengimą, reabilitaciją ir kompleksinį darbą su fiziniu krūviu.

    „Atvykę sportininkai dažnai sako, kad jiems svarbiausia ne vien įranga, o galimybė treniruotis be ilgų pertraukų dėl oro sąlygų“, – sakė su sporto turizmu dirbanti Valensijos regiono atstovė.

    Miestas, kuriame aktyvus laisvalaikis tampa kasdienybe

    Valensijos mieste aktyvaus gyvenimo simboliu dažnai įvardijamas Turijos sodas – apie 9 kilometrų ilgio žaliasis koridorius, tapęs bėgikų, dviratininkų ir jogos mėgėjų traukos vieta. Tai pavyzdys, kaip miesto infrastruktūra gali skatinti judėjimą ne tik atvykėliams, bet ir patiems gyventojams.

    Sporto turizmas Europoje auga ir dėl to, kad keliautojai ieško patirčių, kurias lengva suderinti su sveikatingumu: nuo treniruočių stovyklų iki maratonų ar dviračių renginių. Valensijos regionas šią kryptį stiprina siūlydamas ir profesionalų sportą, ir paprastą, kasdienį aktyvumą vienoje vietoje.

    Tokio modelio sėkmę lemia keli veiksniai: patogus susisiekimas, renginių kalendorius, investicijos į bazes ir aiški žinutė, kad čia sportas nėra tik pramoga, o regiono identiteto dalis. Dėl to Valensija vis dažniau minima tarp krypčių, kuriose siekiama suderinti rezultatų siekimą ir kokybišką poilsį.

  • Mélenchonas vėl veržiasi į Eliziejų: Prancūzijos kairieji sako „gana“ ir stumia planą B

    Mélenchonas vėl veržiasi į Eliziejų: Prancūzijos kairieji sako „gana“ ir stumia planą B

    Prancūzijos radikaliosios kairės lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas paskelbė sieksiąs prezidento posto 2027 metais, tačiau jo žinia kairiajame politiniame spektre nesulaukė vieningo palaikymo. Dalis socialistų, žaliųjų ir kitų kairiųjų jėgų viešai suabejojo, ar ketvirtas bandymas gali suvienyti rinkėjus ir atverti kelią į antrąjį turą.

    Méchlenchonas yra ilgametis politikas ir partijos La France insoumise veidas, tačiau ankstesniuose prezidento rinkimuose jam pritrūko balsų patekti į finalinį etapą. Kritikai primena ir tai, kad pastaraisiais metais jis ne kartą buvo užsiminęs, jog jo kandidatura esą bus paskutinė, todėl naujas sprendimas daliai kairiųjų tapo papildomu dirgikliu.

    „Politikoje yra ne vien Jeanas-Lucas Mélenchonas“, – sakė socialistų parlamentaras Jérôme’as Guedj, komentuodamas naujieną nacionalinėje televizijoje.

    Socialistų partijos vadovybė ir kai kurie centro kairės atstovai Mélenchono kandidatūrą vadina prastu signalu prieš 2027 metų kovą, nes ji, jų manymu, didina susiskaldymą. Viešose diskusijose kartojama, kad daliai nuosaikesnių rinkėjų Mélenchonas yra pernelyg poliarizuojantis, o tai gali tapti patogia situacija kraštutinei dešinei.

    Ši įtampa išryškėjo ir savivaldos rinkimų kontekste, kur vietinės sąjungos su La France insoumise kai kur sulaukė kritikos iš centro kairės politikų. Pasak jų, trumpalaikiai susitarimai savivaldoje ne visada virsta tvariu nacionaliniu projektu, ypač kai kairėje nėra aiškaus bendro lyderio ir vienos programinės krypties.

    Kairieji ieško vieno kandidato

    Po Mélenchono pareiškimo kairiosios jėgos, kurios nėra susijusios su La France insoumise, ėmė aktyviau svarstyti pirminių rinkimų idėją. Paryžiuje surengtame renginyje, skirtame Populiariojo fronto 90-osioms metinėms, dalis politikų ragino siekti tikros vienybės ir bendro kandidato, kurį išrinktų kairiųjų pirminiai rinkimai.

    Iniciatyvos šalininkai teigia, kad pirminiai rinkimai galėtų tapti instrumentu suvaldyti ambicijas ir sumažinti riziką, jog kairės balsai vėl išsiskaidys. Tokia taktika Prancūzijos politikoje jau naudota, tačiau jos sėkmė priklauso nuo dalyvių pasirengimo pripažinti rezultatą ir palaikyti laimėtoją net ir pralaimėjus vidinę konkurenciją.

    „Šie pirminiai rinkimai nėra miražas. Mes pasirengę ir galime mobilizuoti milijonus rinkėjų“, – sakė buvusi kandidatė į premjeres Lucie Castets.

    Apie vienybę kalba ir kiti potencialūs kandidatai, tarp jų François Ruffinas, kuris viešai akcentuoja poreikį kurti platesnę koaliciją. Žaliųjų lyderystė taip pat skelbia, kad didelė jų rinkėjų dalis norėtų bendros kandidatūros, išrinktos per pirminį balsavimą, nes tai esą suteiktų daugiau legitimumo nei uždaros partijų derybos.

    Kodėl Mélenchono kandidatūra kelia ginčus?

    Prancūzijos prezidento rinkimų sistema ypač baudžia susiskaldymą, nes į antrąjį turą patenka tik du kandidatai. Dėl to kairėje nuolat grįžtama prie klausimo, ar verta remtis ryškia, bet poliarizuojančia figūra, ar geriau ieškoti kompromisinio kandidato, galinčio pritraukti platesnį elektoratą ir antrajame ture.

    Prie diskusijų prisideda ir sociologiniai signalai: apklausose vertinamas ne tik palaikymas, bet ir nepalankumas kandidatams, kuris gali būti kritinis faktorius antrajame ture. Dalis kairės politikų tvirtina, kad Mélenchono aukštas atmetimo lygis apsunkintų strategiją „prieš kraštutinę dešinę“, kuri Prancūzijoje dažnai remiasi platesniu politiniu frontu.

    Kol kas neaišku, ar Mélenchonas sutiktų dalyvauti bendruose kairiųjų pirminiuose rinkimuose, ar eis atskiru keliu. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad 2027 metų kampanija kairėje prasideda ne nuo vienybės demonstravimo, o nuo ginčo dėl lyderystės ir rinkimų strategijos.

  • Kėdainių krašte startavo „Dešiniojo rato“ darbai: atnaujinamos A8, „Via Baltica“ ir A1 atkarpos

    Kėdainių krašte startavo „Dešiniojo rato“ darbai: atnaujinamos A8, „Via Baltica“ ir A1 atkarpos

    Kėdainių rajone jau vykdoma „Via Lietuva“ inicijuota „Dešiniojo rato“ kelių tvarkymo programa. Ji apima tiek regioninius kelius, tiek intensyviausias šalies magistrales, todėl vairuotojai artimiausiu metu turėtų planuoti daugiau laiko kelionėms.

    Pagal programą šiuo metu tvarkomas kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai ruožas tarp Vilainių ir Aristavos. Savivaldybė informuoja, kad vėliau bus atnaujinta ir atkarpa Cinkiškių kryptimi nuo sankryžos į Kunionis.

    Numatyti darbai ir kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, kur dangos atnaujinimas planuojamas per Dotnuvos miestelį, už Akademijos bei už Mantviliškio. Savivaldybė taip pat primena, kad tame pačiame kelyje jau vyksta kapitalinio remonto darbai ruože nuo Nociūnų Jonavos kryptimi.

    Darbai persikelia į magistrales

    Kartu su kelio dangos atnaujinimu „Via Lietuva“ skelbia planuojanti tvarkyti ir į remontuojamus ruožus patenkančius prastos būklės tiltus bei viadukus. Tokiais atvejais dažniausiai taikomas paprastasis remontas, kad eismo sauga būtų užtikrinta greičiau.

    Kėdainių rajone darbai numatyti ir kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, atnaujinant ruožą nuo 32,75 iki 46,82 kilometro ties Kėdainiais. Šiame kelyje eismo srautai išauga vasaros metu, todėl vairuotojams verta sekti laikinus ribojimus ir ženklinimą.

    Didelės apimties darbai suplanuoti ir automagistralėje A1: tvarkomas ruožas turėtų siekti apie 38 kilometrus nuo Babtų iki pravažiavus Ariogalą dešinėje kelio pusėje. Papildomai numatytas remontas ir kairėje pusėje atkarpoje nuo 146,16 iki 147,9 kilometro.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams?

    Prasidėjus masiškesniems kelių remonto etapams, eismas dažniausiai organizuojamas susiaurinant juostas, įvedant laikinuosius greičio ribojimus ar nukreipiant srautus į apylankas. Dėl to kelionės per Kėdainių rajoną, ypač tranzitiniais maršrutais, gali pailgėti.

    „Kėdainių rajono savivaldybė dėkoja gyventojams už kantrybę ir ragina vairuotojus laikytis saugaus eismo reikalavimų“, – sakė meras Valentinas Tamulis.

    Keliai, kuriuose vyksta darbai, yra svarbūs tiek kasdieniam vietos gyventojų susisiekimui, tiek krovinių ir tranzito srautams. Todėl laikinų nepatogumų tikimasi trumpuoju laikotarpiu, o ilgalaikėje perspektyvoje siekiama geresnės dangos būklės ir saugesnio eismo.

  • Lietuvos kariuomenė kviečia į Kėdainius: gegužės 17 dieną – technika, programa ir sąjungininkai

    Lietuvos kariuomenė kviečia į Kėdainius: gegužės 17 dieną – technika, programa ir sąjungininkai

    Gegužės 17 dieną Kėdainių miesto parke vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtas renginys. Organizatoriai kviečia gyventojus susitikti ir kartu paminėti istorinę atmintį bei šiandienos gynybos svarbą.

    Renginio centre įsikurs karinis miestelis, kuriame Lietuvos kariuomenė kartu su sąjungininkais pristatys savo pajėgas ir naudojamą techniką. Lankytojams žadama proga iš arčiau susipažinti su gynybos sistema ir pamatyti, kaip atrodo kasdienis karių pasirengimas.

    Karinės technikos ir ginkluotės ekspozicijoje planuojama pristatyti įvairius pajėgumus, įskaitant sraigtasparnius UH-60M Black Hawk ir Dauphin, oro gynybos sistemą NASAMS, pėstininkų kovos mašiną Vilkas, savaeigę haubicą PzH 2000 bei šarvuotuosius visureigius JLTV. Organizatoriai nurodo, kad ekspozicija bus papildyta ir kita Lietuvos bei sąjungininkų naudojama įranga.

    Renginio dienos programa

    Programa prasidės 10:00 padėkos Šv. Mišiomis už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus Šv. Jurgio bažnyčioje Kėdainiuose. 11:30 numatyta Lietuvos kariuomenės eisena nuo Šv. Jurgio bažnyčios į miesto parką.

    12:00 miesto parko estradoje vyks atidarymo ceremonija, kurios metu planuojamas vėliavų pakėlimas ir sveikinimo skrydis. Taip pat numatyta Garbės sargybos kuopos parodomoji programa.

    13:00 laukia Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas su Daniele Paužaite ir Oranžiniu Kėdainių choru. 14:10 planuojama karinės operacijos inscenizacija, o ekspozicijas lankyti bus galima nuo 11:00 iki 16:30.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    Pastaraisiais metais visuomenės įsitraukimas į gynybos temą Lietuvoje auga, o atvirų durų renginiai tampa viena iš priemonių stiprinti pasitikėjimą kariuomene ir geriau paaiškinti šalies gynybos logiką. Vieši pristatymai padeda aiškiau suprasti sąjungininkų vaidmenį ir tai, kaip realiai veikia NATO atgrasymas regione.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad ši diena skirta ne tik technikai ar pasirodymams, bet ir pagarbai laisvę gynusiems žmonėms. Kėdainiuose planuojamas susitikimas turėtų tapti proga bendruomenei iš arčiau pamatyti kariuomenės kasdienybę ir užmegzti tiesioginį dialogą su kariais.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kaip dalyvauti ir ką svarbu žinoti iš anksto

    Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kaip dalyvauti ir ką svarbu žinoti iš anksto

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotos ir atsparios visuomenės. Ši data akcentuoja piliečių vaidmenį ne tik ekstremalių situacijų metu, bet ir kasdien, kai svarbu suprasti, kaip veikia valstybė ir kokios yra kiekvieno atsakomybės.

    Ta proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniu Pilietiškumo egzamine, kuriame galima pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietiškumą ir Lietuvos istoriją. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir praktinis būdas įsivertinti, ką dar verta pasikartoti ar sužinoti.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Dalyvauti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat ir gyvenantys užsienyje.

    Žinias pasitikrinti bus galima gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o numatoma trukmė siekia apie 40 minučių. Dalyviai galės patys pasirinkti patogiausią laiką užduotims atlikti nurodytame laiko lange.

    Egzamine planuojama 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Klausimai apims temas nuo Lietuvos istorijos ir pilietiškumo pagrindų iki informacinio raštingumo bei hibridinių grėsmių atpažinimo.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kas gali dalyvauti ir kaip bus vertinama?

    Dalyviai bus skirstomi į keturias grupes: 15–19 metų vyresniųjų klasių moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Toks suskirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp panašaus profilio dalyvių ir tiksliau įvertinti pasiekimus.

    Organizatoriai nurodo, kad esant vienodam rezultatui bus vertinamas užduočių sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą. Egzamino atsakymus komisija planuoja įvertinti per savaitę nuo egzamino dienos, o su geriausiai pasirodžiusiais dalyviais bus susisiekiama asmeniškai.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Pastaraisiais metais visoje Europoje daugiau dėmesio skiriama visuomenės pasirengimui krizėms, informaciniam atsparumui ir gebėjimui orientuotis netikėtų įvykių metu. Pilietiškumo egzaminas atliepia šią kryptį, nes skatina ne vien faktinių žinių patikrinimą, bet ir kritinį mąstymą, reikalingą vertinant informaciją bei priimant sprendimus.

    Praėjusiais metais egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. jų teisingai atsakė bent į 20 klausimų. Nors aktyviausi buvo vyresniųjų klasių moksleiviai, geriausius rezultatus dažniau demonstravo plačiajai visuomenės grupei save priskyrę dalyviai.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Pilietiškumo egzaminą remia partneriai, tarp jų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas sumušė rekordą: daugiausia klaidų sukėlė vienas pakuočių klausimas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas sumušė rekordą: daugiausia klaidų sukėlė vienas pakuočių klausimas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet sutraukė rekordinį dalyvių skaičių ir dar kartą priminė: rūšiavimas nėra tik taisyklių iškalimas, o kasdienis įprotis, kuriame svarbus kontekstas. Organizatoriai skaičiuoja, kad registravosi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių, o žinias realiai pasitikrino per 17 tūkst. dalyvių.

    Daugiausia aktyvumo tradiciškai parodė moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 tūkst. mokinių, įsitraukė apie 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos. Toks mastas rodo, kad atliekų rūšiavimas vis dažniau tampa ne vien pavienė iniciatyva, o nuosekli aplinkosauginio švietimo dalis.

    Kas sukėlė daugiausia neaiškumų

    Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, šiemet tapo vienu iš daugiausia klaidų pareikalavusių. Būtent tokios situacijos parodo dažną problemą: žmonės susiduria ne su „juoda arba balta“ taisykle, o su skirtingais atvejais, kai svarbu suprasti, ar daiktas laikomas pakuote, ar jau atlieka.

    Egzamino rezultatai atskleidė ir skirtumus tarp amžiaus grupių. 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 tūkst. dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai leidžia daryti išvadą, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinių spragos išlieka.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė klausimai apie vartojimą ir jo įtaką atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir taisyklių taikymo aspektai. Praktikoje tai reiškia, kad vien žinoti konteinerių spalvas neužtenka, kai tenka įvertinti gaminio sudėtį, paskirtį ir panaudojimo aplinkybes.

    Prie egzamino jungiasi ir organizacijos

    Augantis įsitraukimas matomas ne tik mokyklose. Egzaminą laikė ir mokytojai, studentai, įvairių įstaigų bei įmonių darbuotojai, o tarp aktyviausių organizacijų paminėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos padeda perkelti rūšiavimo temą iš teorijos į kasdienybę, kur sprendimus dažniausiai tenka priimti greitai. Dėl to egzamine dalis klausimų sąmoningai pateikiami su aplinkybėmis, kurios reikalauja ne atmintinai išmoktos formulės, o supratimo, kaip taisyklės veikia realiose situacijose.

    Kodėl rūšiavimas vis dar kelia klausimų

    Atliekų tvarkymo taisyklės Lietuvoje nuosekliai vystomos, tačiau gyventojų kasdienybėje daug painiavos sukelia vadinamosios ribinės situacijos: mišrios sudėties pakuotės, neaiškiai pažymėti gaminiai, taip pat daiktai, kurie gali būti ir pakartotinai naudojami, ir išmetami. Čia svarbiausia praktinė nuostata – jei kyla abejonių, sprendimą dažnai lemia tai, ar daiktas yra pakuotė, ar jau nebetinkamas naudoti objektas.

    Egzamino organizatoriai tikisi, kad patirtis paskatins dalyvius grįžti kitais metais geriau pasiruošus, o mokykloms ir organizacijoms suteiks aiškesnes kryptis, kuriose reikia daugiau paaiškinimų. Pasak jų, rūšiavimo įgūdžiai gerėja per nuoseklų kartojimą, realių pavyzdžių analizę ir įpročių keitimą, o ne per vienkartinį „tobulą“ rezultatą.

  • Europos muziejų naktis Kėdainiuose: visa programa nuo ekskursijų iki koncertų ir edukacijų

    Europos muziejų naktis Kėdainiuose: visa programa nuo ekskursijų iki koncertų ir edukacijų

    Europos muziejų naktis Kėdainiuose šiemet kviečia į visos dienos renginius, kuriuose susipina istorija, kultūra ir gyva muzika. Programa apima nemokamas ekskursijas mieste ir Paberžėje, kūrybines edukacijas, parodos atidarymą bei vakaro koncertus.

    Gegužės 16 dieną 12 valandą Kėdainių krašto muziejuje (Didžioji g. 19) vyks ekskursija „Nuo akmens amžiaus iki aukso amžiaus. Nuo žemės iki dangaus“ su gide Edita Mongirdaite. Organizatoriai nurodo, kad registracija nereikalinga.

    13 valandą Paberžėje startuos teminė ekskursija „Paberžė: kur istoriją rašė nepalaužiamos asmenybės“, kurią ves 1863 metų sukilimo muziejaus vadovė Alina Galvanauskienė. Ekskursijos pradžia numatyta 1863 metų sukilimo muziejuje Paberžėje, Gudžiūnų seniūnijoje.

    15 valandą Kėdainių senamiestyje suplanuotos dvi teminės ekskursijos, į kurias dalyvių skaičius ribotas. Viena jų – „Ką pasakoja paminklinės lentos?“ su gide Audrone Pečiulyte, trukmė iki 1,5 valandos, pradžia prie Daugiakultūrio centro (Paeismilgio g. 12b) užsiregistravusiems dalyviams.

    Tuo pačiu metu vyks ir ekskursija „Moterys Kėdainių istorijoje“ su gide Irena Vaitkevičiene, trukmė iki 2 valandų. Pradžia numatyta prie Šv. Jurgio bažnyčios (Šėtos g. 10) užsiregistravusiems dalyviams.

    Nuo 17 iki 19 valandos Tradicinių amatų centre Arnetų name vyks edukacijos, kuriose bus galima išbandyti vytelių pynimą, keramiką, juostų pynimą ir vilnos vėlimą. Į edukacijas registruojama telefonu, nurodytu organizatorių informacijoje.

    Vakaro programoje 20 valandą Janinos Monkutės–Marks muziejuje–galerijoje planuojamas Mindaugo Mikulėno kūrybos darbų parodos „Rimai ir nerimai“ atidarymas. Renginys yra programos dalis ir skirtas muziejų nakties lankytojams.

    21 valandą Daugiakultūriame centre numatytas rokabilio ir rokenrolo grupės iš Latvijos „Petersons Band“ koncertas. 23 valandą toje pačioje erdvėje vyks Povilo Neliupšio akordeono koncertas.

    Organizatoriai taip pat kviečia visą dieną nemokamai lankyti Kėdainių krašto muziejų ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią, kurios dirbs nuo 10 iki 17 valandos. Janinos Monkutės–Marks muziejus–galerija dirbs nuo 14 iki 21 valandos, o 1863 metų sukilimo muziejus Paberžėje – nuo 9 iki 17 valandos.

    Pažymima, kad Daugiakultūris centras tą dieną nedirbs, tačiau jame vyks vakaro koncertai pagal programą. Renginių organizatorius – Kėdainių krašto muziejus.

  • Kėdainių meras su ministre R. Popoviene derino sprendimus: mokyklų tinklas ir sporto bazės

    Kėdainių meras su ministre R. Popoviene derino sprendimus: mokyklų tinklas ir sporto bazės

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene ir ministerijos komanda. Susitikime aptarti sprendimai, kurie artimiausiu metu gali turėti tiesioginės įtakos rajono mokykloms, mokiniams ir pedagogams.

    Pagrindinis dėmesys skirtas mokyklų tinklo pertvarkos plano įgyvendinimui ir tam, kaip jis bus derinamas su demografinėmis prognozėmis bei mokinių srautais. Savivaldybėms šie sprendimai svarbūs ne tik dėl ugdymo kokybės, bet ir dėl finansavimo, pavėžėjimo bei paslaugų prieinamumo mažesnėse gyvenvietėse.

    Kas svarbiausia mokyklų tinkle?

    Švietimo sistemoje tęsiantis tinklo optimizavimui, savivaldybėms aktualu iš anksto suderinti praktinius žingsnius, kad pokyčiai nesukeltų staigių sutrikimų bendruomenėms. Tokiuose susitikimuose paprastai vertinama, kaip užtikrinti ugdymo paslaugų stabilumą ir racionaliai planuoti išteklius.

    Kėdainių atveju akcentuota, kad sprendimai turi būti pagrįsti realiais poreikiais ir aiškia komunikacija su tėvais, mokytojais bei mokyklų vadovais. Savivaldybė taip pat siekia, kad pertvarkos metu būtų išlaikytos kokybiško ugdymo sąlygos ir saugus mokinių pasiekiamumas.

    Suaugusiųjų mokymasis ir profesinis rengimas

    Susitikime aptartos ir suaugusiųjų mokymosi galimybės profesinio rengimo centre. Pastaraisiais metais ši tema vis labiau siejama su darbo rinkos poreikiais, nes kvalifikacijos keitimas ar kėlimas tampa svarbus tiek regionų gyventojams, tiek vietos darbdaviams.

    Tokio pobūdžio programos savivaldybėms leidžia greičiau reaguoti į trūkstamas specialybes, o gyventojams suteikia aiškesnį kelią į persikvalifikavimą. Aptariant šią kryptį, dažniausiai siekiama suderinti pasiūlą su realiu paklausos žemėlapiu regione.

    Sporto infrastruktūra: ką galima pagreitinti?

    Dar viena susitikimo tema buvo sporto bazių infrastruktūros gerinimas. Savivaldybėms tai apima ne tik didesnius objektus, bet ir kasdienį mokyklų sporto salių, stadionų, aikštynų būklės gerinimą, kuris tiesiogiai veikia mokinių fizinį aktyvumą ir bendruomenės užimtumą.

    Valentinas Tamulis pabrėžė konstruktyvaus dialogo su ministerija svarbą, siekiant kokybiškų švietimo paslaugų ir geresnių sąlygų mokiniams, pedagogams bei sporto bendruomenei. Taip pat akcentuotas bendradarbiavimo tęstinumas, ieškant sprendimų, kurie būtų naudingi Kėdainių krašto gyventojams.

  • Kelmės krašto muziejus kviečia į išvyką-akciją: partizanų atminimas ir maršrutas bendruomenei

    Kelmės krašto muziejus kviečia į išvyką-akciją: partizanų atminimas ir maršrutas bendruomenei

    Kelmės krašto muziejus kviečia gyventojus prisijungti prie visuomeninės akcijos-išvykos, skirtos partizanų atminimui pagerbti ir istorinei atminčiai puoselėti. Iniciatyva orientuota į bendruomenės įtraukimą, o dalyvauti raginami tiek pavieniai žmonės, tiek šeimos ar organizuotos grupės.

    Tokios išvykos pastaraisiais metais tampa vis svarbesne gyvosios istorijos pažinimo forma, nes leidžia ne tik išgirsti faktus, bet ir pamatyti vietas, susijusias su rezistencija. Muziejai Lietuvoje vis dažniau jungia edukaciją su patirtiniu pažinimu, o visuomeninės akcijos padeda istoriją priartinti prie skirtingų amžiaus grupių.

    Partizaninis pasipriešinimas sovietų okupacijai Lietuvoje buvo vienas ilgiausiai trukusių ginkluotų rezistencijos judėjimų regione, palikęs ryškų pėdsaką vietos bendruomenių atmintyje. Tokiuose renginiuose paprastai akcentuojami ne tik istoriniai įvykiai, bet ir asmeninės istorijos, kurios padeda geriau suprasti to laikotarpio pasirinkimų kainą.

    Kelmės krašto muziejus pažymi, kad išvykos formatas leidžia derinti atminimo pagerbimą su pažintiniu maršrutu, o dalyviams suteikiama proga sustoti svarbiausiuose vietos istorijos taškuose. Organizatoriai taip pat tikisi, kad iniciatyva paskatins platesnį domėjimąsi krašto rezistencijos istorija ir stiprins bendruomeniškumą.

    Norintieji dalyvauti raginami sekti muziejaus skelbiamą informaciją dėl tikslaus laiko, maršruto ir praktinių detalių, nes jos gali kisti priklausomai nuo organizavimo sąlygų. Kelmės krašto muziejus primena, kad tokios akcijos yra ir jautri atminties forma, todėl dalyvių prašoma išlaikyti pagarbą vietoms ir žmonėms, kurių istorija čia įamžinama.

  • JK skolos kaina šoktelėjo į 1998 m. aukštumas: rinkos laukia rinkimų smūgio Starmeriui

    JK skolos kaina šoktelėjo į 1998 m. aukštumas: rinkos laukia rinkimų smūgio Starmeriui

    Jungtinės Karalystės Vyriausybės ilgalaikio skolinimosi kaina pakilo į aukščiausią lygį per beveik tris dešimtmečius, rinkoms įkainojant politinę riziką prieš vietos rinkimus. Obligacijų investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali silpnėti fiskalinė drausmė ar didėti išlaidų pažadai.

    Antrinėje rinkoje smarkiau kilo ilgesnės trukmės valstybės skolos pajamingumai, o tai reiškia kritusias obligacijų kainas. Apie tai sprendžiama pagal vadinamųjų giltų kreivę: didžiausias spaudimas tradiciškai tenka 10–30 metų trukmės vertybiniams popieriams, kuriuose labiausiai atsispindi ilgalaikės politikos ir infliacijos lūkesčiai.

    Rinkos nervingumą pakurstė pranešimai apie įtampą valdančiojoje Leiboristų partijoje ir augantį spaudimą ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui po galimai prastų rezultatų vietos tarybų rinkimuose. Investuotojams tai svarbu ne vien dėl politikos, bet ir dėl to, kokį mandatą turės Vyriausybė laikytis fiskalinių taisyklių bei kontroliuoti skolos dinamiką.

    Kodėl obligacijos reagavo taip aštriai?

    Valstybės skolos pajamingumai dažnai kyla, kai didėja neapibrėžtumas dėl biudžeto politikos, ypač jei rinkos ima tikėti didesnėmis išlaidomis ar mažesniais mokesčiais be aiškių finansavimo šaltinių. Tokiais atvejais investuotojai reikalauja didesnės rizikos premijos, kad kompensuotų galimą infliacijos, skolos pasiūlos ir politinės kaitos riziką.

    Šis jautrumas Jungtinėje Karalystėje turi aiškų precedentą: 2022 metais tuometinės premjerės Liz Truss nepagrįstų mokesčių mažinimų planai išprovokavo staigų giltų išpardavimą ir privertė Anglijos banką imtis skubių stabilizavimo priemonių. Nors dabartinė situacija nėra identiška, investuotojai vis dar prisimena, kaip greitai gali išaugti finansavimo kaina, jei suabejojama biudžeto patikimumu.

    Didesni pajamingumai galiausiai reiškia brangesnį valstybės skolos aptarnavimą ir griežtesnes biudžeto pasirinkimo ribas, nes dalis lėšų nukreipiama palūkanoms. Tai taip pat gali persiduoti į platesnę ekonomiką, ypač jei brangsta kreditavimas ir silpnėja vartotojų bei verslo lūkesčiai.

    Ką tai signalizuoja ekonomikai?

    Rinkos vertina ne tik politiką, bet ir bendrą makroekonominį foną: augimo tempą, infliacijos kryptį ir centrinio banko veiksmus. Jei infliacija išlieka atkakli, o energijos kainų svyravimai vėl sustiprina kainų spaudimą, investuotojai gali manyti, kad palūkanos išliks aukštos ilgiau, todėl ilgalaikės obligacijos tampa mažiau patrauklios.

    Tuo pačiu dalis rinkos dalyvių pabrėžia, kad istoriškai aukštesni pajamingumai gali atrodyti patrauklūs ilgalaikiams investuotojams, tačiau kainos už tai yra didesnis svyravimas. Pastarųjų metų politinių pokyčių seka Jungtinėje Karalystėje sustiprino nuostatą, kad stabilumas obligacijų rinkai yra vienas svarbiausių veiksnių.

    Ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis?

    Trumpuoju laikotarpiu giltų rinkos kryptį lems rinkimų rezultatai ir signalai, ar Vyriausybė išlaikys paramą savo ekonominei krypčiai. Jei politinė įtampa didės, gali brangti ir skolinimasis, ypač ilgojoje pajamingumų kreivės dalyje.

    Investuotojai taip pat stebės Anglijos banko komunikaciją dėl infliacijos ir palūkanų trajektorijos, nes tai tiesiogiai veikia obligacijų vertinimą. Jei bus stiprinamas įsitikinimas, kad infliacija suvaldyta ir palūkanų mažinimas artėja, spaudimas pajamingumams gali slūgti, tačiau politinė rizika išliks svarbi kainodaros dalis.