CP v2

Blog

  • Tilto per Strėvos upę remontas kelyje Liutonys–Žiežmariai: nuo gegužės 6 dienos keisis eismas

    Tilto per Strėvos upę remontas kelyje Liutonys–Žiežmariai: nuo gegužės 6 dienos keisis eismas

    Valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 1816 Liutonys–Žiežmariai–Dovainonys, ties 0,18 kilometru, pradedami tilto per Strėvos upę paprastojo remonto darbai. Dėl darbų numatomi laikini eismo ribojimai ir vairuotojų nukreipimas apylanka.

    Remonto metu eismas per vieną iš tiltų bus uždaromas, todėl transporto priemonėms teks rinktis alternatyvų maršrutą. Eismas bus organizuojamas apylanka, o vairuotojai raginami iš anksto planuoti keliones ir įvertinti galimus vėlavimus piko metu.

    Darbus vykdo AB „Via Lietuva“. Skelbiama, kad darbų pradžia numatyta 2026 metais gegužės 6 dieną, o planuojama trukmė siekia apie du mėnesius, tačiau ji gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų ir technologinių sprendimų.

    Paprastasis tilto remontas paprastai apima konstrukcijų ir dangos atnaujinimą, sandarinimo bei apsaugos sprendinius, taip pat kitas priemones, kurios skirtos užtikrinti saugų eismą ir sumažinti konstrukcijų dėvėjimąsi. Tokie darbai dažniausiai planuojami taip, kad būtų kuo labiau ribojamas eismo pralaidumas, tačiau laikini uždarymai neišvengiami, kai būtina užtikrinti darbuotojų ir eismo dalyvių saugą.

    Vairuotojams rekomenduojama sekti laikinąją kelio ženklinimo informaciją vietoje ir laikytis greičio ribojimų apylankos ruožuose. Taip pat patariama palikti didesnį atstumą tarp automobilių, nes siauresniuose apylankų keliuose didėja staigių stabdymų ir susidūrimų rizika.

  • Nuotolinės paskaitos apie skyrybą: Klaipėdos universiteto profesorius kviečia švietimo ir kultūros darbuotojus

    Nuotolinės paskaitos apie skyrybą: Klaipėdos universiteto profesorius kviečia švietimo ir kultūros darbuotojus

    Švietimo, kultūros ir žiniasklaidos darbuotojai kviečiami į nuotolines Klaipėdos universiteto Filologijos katedros prof. dr. Albino Drukteinio paskaitas, skirtas skyrybos ir sakinio sandaros temoms. Paskaitos vyks per „Microsoft Teams“, o dalyviams tereikia iš anksto užsiregistruoti.

    Pirmoji paskaita numatyta gegužės 12 dieną 15.00–16.00 valandą, jos tema – sakinio dalių vietos pakitimai ir jų sąsaja su skyryba. Antroji paskaita vyks gegužės 19 dieną 15.00–16.00 valandą ir bus skirta sakinio struktūros dalių hierarchijai bei skyrybos sprendimams.

    Abi temos aktualios praktiniame darbe tiems, kurie rengia tekstus, redaguoja, kuria mokomąją medžiagą ar kasdien sprendžia skyrybos klausimus. Sakinio dalių tvarka ir jų tarpusavio ryšiai dažnai lemia ne tik prasmės niuansus, bet ir tai, ar skyrybos ženklai pasirenkami pagrįstai, ar mechaniškai.

    Organizatoriai prašo registruotis iki gegužės 10 dienos imtinai. Likus vienai dienai iki paskaitos, užsiregistravusiems dalyviams el. paštu bus atsiųsta prisijungimo per „Microsoft Teams“ informacija.

    Kaip nurodo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, tokios kvalifikacijos tobulinimo paskaitos yra proga sistemiškai atnaujinti žinias ir aiškiau suprasti, kaip skyryba siejasi su sakinio struktūra, o ne vien su atmintinai išmoktomis taisyklėmis. Tai ypač svarbu viešojoje komunikacijoje, kur aiškumas ir tikslumas tiesiogiai veikia teksto patikimumą.

  • Įtampa su Iranu krečia rinkas: „Palantir“ šuolis, Elono Musko taika su SEC ir „Amazon“ ėjimas

    Įtampa su Iranu krečia rinkas: „Palantir“ šuolis, Elono Musko taika su SEC ir „Amazon“ ėjimas

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose

    Artimuosiuose Rytuose atsinaujinusi įtampa didina nerimą finansų rinkose ir kelia naftos kainų svyravimus, o investuotojai ieško saugesnių užuovėjų. Didesnė eskalacijos rizika ypač jautri dėl Hormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis.

    Žinios apie atakas ir atsakomąsias priemones regione paskatino rizikingesnių aktyvų išpardavimą, o daliai rinkos dalyvių tai tapo signalu peržiūrėti energijos kainų ir infliacijos prognozes. Analitikai pabrėžia, kad net trumpalaikiai trikdžiai logistikoje gali greitai persiduoti į degalų kainas ir verslo kaštus.

    „Jei laivyba Hormuzo sąsiauryje sutriktų ilgesniam laikui, energijos kainų šuoliai galėtų paveikti ir vartotojų infliaciją, ir įmonių pelningumą“, – sakė rinkos apžvalgininkas.

    „Palantir“ augimo šuolis

    Gynybos ir duomenų analizės bendrovė „Palantir“ paskelbė ketvirčio rezultatus, kurie pranoko Volstrito lūkesčius, o pajamos, bendrovės teigimu, augo sparčiausiu tempu nuo jos debiuto biržoje 2020 metais. Įmonė taip pat nurodė gerokai padidinusi grynąjį pelną, o JAV vyriausybinių užsakymų kryptis išliko viena svarbiausių augimo variklių.

    Rinka „Palantir“ atveju daug dėmesio skiria dviem tendencijoms: valstybinio sektoriaus modernizacijai ir DI įrankių diegimui į saugumo, žvalgybos bei logistikos procesus. Bendrovė pakėlė metų gaires ir pateikė didesnį lūkesčių intervalą dėl pakoreguoto laisvųjų pinigų srauto.

    „Mūsų JAV verslas, apimantis ir valdžios, ir komercinius klientus, turi potencialo dar kartą reikšmingai augti“, – sakė „Palantir“ vadovas Alexas Karpas.

    Elonas Muskas ir susitarimas su SEC

    JAV vertybinių popierių ir biržos komisija SEC sutiko taikiai užbaigti ginčą su „Tesla“ vadovu Elonu Musku dėl tariamų pažeidimų, susijusių su jo veiksmais prieš įsigyjant socialinį tinklą „Twitter“, vėliau pervadintą į X. Jei susitarimą patvirtins teismas, Musko atšaukiamas patikos fondas sumokėtų 1 500 000 eurų civilinę baudą.

    Reguliuotojas buvo nurodęs, kad investuotojams laiku nebuvo atskleista informacija apie turimą „Twitter“ akcijų paketą. Musko atstovas teigė, kad susitarimas iš esmės užbaigia konfliktą, akcentuodamas, jog klausimas kilo dėl pavėluoto pateikimo.

    „Patikos fondas sutiko sumokėti nedidelę baudą dėl pavėluoto dokumento pateikimo“, – sakė Elono Musko advokatas Alexas Spiro.

    „Amazon“ meta iššūkį logistikai

    „Amazon“ pranešė plečianti logistikos paslaugas ir atverianti savo tiekimo grandinės infrastruktūrą išorės verslams, kurie galės gabenti žaliavas ar produkciją pasitelkdami bendrovės tinklus. Investuotojai tokį žingsnį vertina kaip dar vieną bandymą auginti paslaugų segmentą ir didinti pajamas už tradicinės elektroninės prekybos ribų.

    Po šios naujienos JAV logistikos rinkos dalyvių „UPS“ ir „FedEx“ akcijos smuko, nes investuotojai įžvelgė didesnės konkurencijos riziką. „Amazon“ nurodė, kad prie programos jungiasi įvairūs mažmenininkai, o vadovybė pabrėžia, kad investicijos į DI ir infrastruktūrą turėtų atsipirkti ilgesniu laikotarpiu.

    „Kai pokyčiai tokie dideli, verta statyti stambiai“, – sakė „Amazon“ vadovas Andy Jassy.

    Rinkose šiandien persipina geopolitika, įmonių rezultatai ir strateginiai žingsniai: nuo energijos kainų jautrumo iki DI pritaikymo versle ir augančios konkurencijos logistikoje. Artimiausios savaitės investuotojams greičiausiai išliks nervingos, o kryptį lems ir nauji duomenys, ir signalai iš regionų, kuriuose rizika didžiausia.

  • „Microsoft“ perbraižo „Xbox“ vadovybę: pardavimai smunka, naujoji vadovė meta griežtą žinutę

    „Microsoft“ perbraižo „Xbox“ vadovybę: pardavimai smunka, naujoji vadovė meta griežtą žinutę

    „Microsoft“ žaidimų padalinys „Xbox“ imasi ryškių permainų vadovybėje, siekdamas grįžti prie augimo, kai pastaruoju metu fiksuojamas pajamų spaudimas ir silpnesnė konsolių paklausa. Naujai „Xbox“ vadove tapusi Asha Sharma darbuotojams išplatintame laiške paskelbė apie naujus paskyrimus ir organizacinius pokyčius.

    Vadovė akcentavo, kad dabartinis darbo modelis per lėtas, o komandos per daug dėmesio skiria vidiniams procesams, o ne žaidėjų bendruomenei ir produkto kokybei. Pasak jos, įmonei reikia „evoliucionuoti, kaip dirbame ir kaip esame organizuoti“, kad sprendimai greičiau pasiektų rinką.

    Kas keičiasi „Xbox“ viduje

    A. Sharma į „Xbox“ atėjo 2026 metų pradžioje, kai ilgametis „Microsoft“ žaidimų vadovas Philas Spenceris pranešė apie pasitraukimą į pensiją. Prieš tai ji dirbo „Microsoft“ inžinerijos grupėje, susijusioje su DI ir kūrėjų įrankiais, o dar anksčiau ėjo vadovaujančias pareigas „Meta“ ir „Instacart“.

    Į „Xbox“ atkeliauja keli nauji vadovai, turintys produktų kūrimo, dizaino, augimo ir inžinerijos patirties. Dalis jų pereina iš „Microsoft“ vidinių komandų, kuriose buvo dirbama su kūrėjų platformomis ir DI sprendimais, tad tikimasi, kad tai sustiprins technologinį pagrindą ir pagreitins leidybos ciklus.

    Smunkantys pardavimai ir rinkos spaudimas

    Permainos vyksta tuo metu, kai „Microsoft“ paskelbė jau ketvirtą žaidimų pajamų mažėjimą per pastaruosius šešis ketvirčius. Tai rodo, kad „Xbox“ susiduria su cikliniu konsolių rinkos lėtėjimu ir intensyvia konkurencija, ypač kai žaidėjų dėmesys pasiskirsto tarp kelių ekosistemų.

    Rinkos duomenys rodo, kad „Sony“ „PlayStation 5“ pastaraisiais mėnesiais išlaikė pranašumą prieš „Xbox Series X“ ir „Xbox Series S“, o „Nintendo“ su „Switch“ karta toliau sėkmingai išnaudoja savo auditoriją. Tokiame fone „Microsoft“ vis daugiau dėmesio skiria prenumeratoms ir skaitmeninėms paslaugoms, įskaitant kainų korekcijas „Game Pass“ planuose.

    Strategija: daugiau prenumeratų, debesijos ir greitesnių sprendimų

    „Xbox“ kryptis jau kelerius metus aiški: mažesnė priklausomybė nuo vien tik konsolių pardavimų ir didesnis dėmesys pasikartojančioms pajamoms per prenumeratas, debesijos žaidimus ir paslaugas. Vadovybės pertvarka signalizuoja, kad „Microsoft“ nori greičiau optimizuoti produktų vystymą, supaprastinti inžineriją ir stiprinti vartotojo patirtį.

    Pokyčiai taip pat sutampa su platesne „Microsoft“ strategija, kurioje DI ir kūrėjų įrankiai tampa centrine ašimi. Praktikoje tai gali reikšti didesnį automatizavimą, spartesnį turinio pristatymą ir labiau duomenimis grįstus sprendimus, tačiau galutinis vertinimas priklausys nuo to, ar pavyks atgaivinti augimą ir sustiprinti „Xbox“ pozicijas tarp žaidėjų.

    „Turime keisti, kaip dirbame ir kaip esame organizuoti. Dabar per sunku greitai sukurti poveikį, per daug laiko praleidžiame viduje, o ne su bendruomene“, – sakė Asha Sharma.

  • Trumpo administracija imasi DI kontrolės: bus tikrinami „Google“, „Microsoft“ ir „xAI“ modeliai

    Trumpo administracija imasi DI kontrolės: bus tikrinami „Google“, „Microsoft“ ir „xAI“ modeliai

    JAV plečia DI priežiūrą

    JAV administracija žengia dar vieną žingsnį stiprindama pažangių dirbtinio intelekto modelių priežiūrą. JAV Komercijos departamentui priklausantis Dirbtinio intelekto standartų ir inovacijų centras (CAISI) pranešė pasirašęs susitarimus, kurie atveria kelią valdžiai vertinti modelius dar prieš jų viešą paleidimą.

    Pagal centro pateiktą informaciją, tokie vertinimai būtų skirti geriau suprasti vadinamųjų fronto DI sistemų gebėjimus ir galimas rizikas. Dėmesys nukreiptas į saugumą, patikimumą ir galimus nacionalinio saugumo aspektus.

    Kas įtraukti į susitarimus

    CAISI nurodė, kad nauji susitarimai apima „Google DeepMind“, „Microsoft“ ir Elono Musko įkurtą „xAI“. Tai reiškia, kad dalis pažangiausių rinkoje kuriamų modelių gali būti testuojami valdžios institucijų dar iki jų pasirodymo plačiajai visuomenei.

    Centras taip pat priminė, kad partnerystės dėl DI saugos tyrimų buvo pradėtos dar anksčiau, įtraukiant ir kitas dideles DI kūrėjas. Skelbiama, kad ankstesni susitarimai buvo atnaujinti atsižvelgiant į naujas Komercijos departamento gaires ir JAV DI veiksmų plano kryptį.

    Baltojo rūmų planai ir signalai rinkai

    Lygiagrečiai JAV žiniasklaidoje aptariama galimybė Baltuosiuose rūmuose kurti atskirą darbo grupę, kuri svarstytų papildomas priežiūros priemones. Tarp idėjų minima ir praktika vertinti modelius prieš jų išleidimą, o tai galėtų tapti reikšmingu pokyčiu DI rinkai.

    Baltojo rūmų atstovai viešai pabrėžė, kad kalbos apie galimus vykdomuosius įsakus yra spekuliacijos, o apie politikos sprendimus esą praneštų pats prezidentas Donaldas Trumpas. Vis dėlto pats faktas, kad tokios priemonės svarstomos, rodo didėjantį politinį spaudimą DI bendrovėms.

    Diskusijas apie griežtesnę kontrolę sustiprino ir pastarojo meto atvejai, kai nauji modeliai pristatomi su akcentu į kibernetinį saugumą ir pažeidžiamumų paiešką. Tokie gebėjimai, ekspertų vertinimu, gali būti naudingi gynybai, tačiau kartu kelia riziką, jei patektų į piktavalių rankas.

  • „Anthropic“ vadovas perspėja: DI atvėrė tūkstančius spragų – liko tik 6–12 mėnesių

    „Anthropic“ vadovas perspėja: DI atvėrė tūkstančius spragų – liko tik 6–12 mėnesių

    DI pažanga atveria naują kibernetinių grėsmių etapą: programinės įrangos spragų mastas gali šoktelėti taip, kad verslas ir viešasis sektorius nespės jų lopstyti. Apie tai įspėjo „Anthropic“ vadovas Dario Amodei, kalbėdamas apie itin pažangų bendrovės modelį, kuris aptiko dešimtis tūkstančių pažeidžiamumų.

    Pasak jo, susidaro siauras laiko langas, per kurį technologijų įmonės, vyriausybės ir bankai turėtų skubiai stiprinti saugumą. D. Amodei teigė manantis, kad Kinijos kuriami modeliai nuo pažangiausių sprendimų gali atsilikti maždaug 6–12 mėnesių, todėl tai esą ir yra kritinis laikotarpis pasirengti.

    „Pavojus tas, kad gali milžiniškai padaugėti spragų, įsilaužimų ir finansinės žalos dėl išpirkos reikalaujančių programų, kurios taikosi į mokyklas, ligonines, o kartu ir į bankus“, – sakė Dario Amodei.

    „Anthropic“ teigimu, naujasis modelis aptiko ir labai senų, dešimtmečius gyvuojančių pažeidžiamumų svarbioje programinėje įrangoje. Dalis jų kol kas neviešinami, nes nepašalintos spragos galėtų tapti paruoštu taikiniu nusikaltėliams ir priešiškų valstybių grupėms.

    Bendrovė nurodo, kad spragų aptikimo apimtys auga su kiekviena nauja modelių karta. Kaip pavyzdį ji mini, kad ankstesnis modelis „Firefox“ naršyklėje aptiko apie 20 pažeidžiamumų, o naujesnis spragų skaičių išaugino iki beveik 300, o bendrai įvairiose programose aptiktų problemų skaičius siekia dešimtis tūkstančių.

    D. Amodei akcentavo, kad DI čia veikia dvejopai: jis gali padėti greičiau rasti ir taisyti klaidas, bet lygiai taip pat gali paspartinti pažeidžiamumų paiešką piktavaliams. Dėl šios priežasties „Anthropic“ teigė ribojanti naujojo modelio prieigą ir dirbanti tik su atrinktais partneriais.

    Diskusijoje, kurioje dalyvavo ir „JPMorgan Chase“ vadovas Jamie Dimon, skambėjo nuosaikus optimizmas, kad tai gali būti laikinas, bet ypač pavojingas pereinamasis laikotarpis. Abu vadovai pabrėžė, kad tinkamai sureagavus į rizikas, galima pasiekti saugesnę skaitmeninę aplinką ir geriau subalansuoti inovacijas su apsauga.

    Reguliavimo tema D. Amodei siūlė orientuotis į principą, panašų į automobilių pramonę, kai saugos reikalavimai yra būtini, tačiau neparalyžiuoja konkurencijos. Jo teigimu, svarbiausia sukurti aiškius apsaugos rėmus kritinėms rizikoms, ypač toms, kurios gali turėti didelį poveikį finansų sistemai ir viešosioms paslaugoms.

    Kibernetinio saugumo ekspertai jau kurį laiką pabrėžia, kad pažeidžiamumų ekonomika keičiasi: automatizuota paieška, kodo analizė ir socialinė inžinerija tampa greitesnės ir pigesnės. Todėl organizacijoms vis dažniau rekomenduojama trumpinti pataisų diegimo laiką, griežtinti prieigos teises, taikyti daugiafaktorį autentifikavimą ir nuolat tikrinti tiekimo grandinės rizikas.

    Finansų sektoriui ši tema ypač jautri, nes jis priklauso nuo senų sistemų ir daugybės integracijų su trečiosiomis šalimis. Didėjant automatizuotų atakų apimtims, bankams ir technologijų partneriams tampa kritiškai svarbu ne tik aptikti spragas, bet ir turėti aiškius incidentų valdymo scenarijus bei atsargines veiklos tęstinumo priemones.

  • „Coinbase“ atleidžia 700 žmonių: vadovas sako, kad DI keičia darbą greičiau nei rinka

    „Coinbase“ atleidžia 700 žmonių: vadovas sako, kad DI keičia darbą greičiau nei rinka

    „Coinbase“ mažina komandą

    Kriptovaliutų birža „Coinbase“ pranešė mažinanti darbuotojų skaičių maždaug 14 proc. – tai sudaro apie 700 darbo vietų. Bendrovės vadovas Brianas Armstrongas sprendimą aiškina dviem vienu metu susiklosčiusiomis aplinkybėmis: kriptovaliutų rinkos nuosmukiu ir tuo, kad DI sparčiai keičia kasdienį darbą.

    Atleidimai paskelbti bendrovei laukiant ketvirčio finansinių rezultatų, o investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie sąnaudų kontrolę. „Coinbase“ pabrėžia, kad tai nėra atsitraukimas nuo kriptovaliutų, tačiau tai yra bandymas prisitaikyti prie svyruojančios paklausos ir mažiau nuspėjamų pajamų ciklų.

    „Šiuo metu esame nuosmukio fazėje, todėl turime dabar koreguoti sąnaudų struktūrą, kad iš šio laikotarpio išeitume liesesni, greitesni ir efektyvesni“, – sakė Brianas Armstrongas.

    DI tampa esmine strategijos dalimi

    B. Armstrongas darbuotojams skirtame pranešime akcentavo, kad mažoms, sutelktoms komandoms šiandien įmanoma padaryti gerokai daugiau nei anksčiau. Pasak jo, DI įrankiai keičia procesus taip sparčiai, kad bendrovė nori sąmoningai persitvarkyti ir kurti veiklą, kur DI būtų integruotas į pagrindinius darbo srautus.

    Tokia kryptis atitinka platesnę technologijų sektoriaus tendenciją, kai įmonės investuoja į DI, o tuo pat metu mažina etatus, tikėdamosi automatizuoti dalį funkcijų ir paspartinti produktų kūrimą. Pastaraisiais metais panašius sprendimus viešai siejo su DI ir kitos technologijų bendrovės, pabrėždamos mažesnių, aukštos kvalifikacijos komandų modelį.

    Kainuos dešimtis milijonų eurų

    „Coinbase“ nurodo, kad pertvarka turėtų būti užbaigta antrąjį ketvirtį. Restruktūrizavimo kaštai, susiję su išeitinėmis, kompensacijomis ir kitomis priemonėmis, vertinami 46–55 mln. eurų, perskaičiavus iš 50–60 mln. JAV dolerių.

    Rinkos analitikai tokius žingsnius dažnai vertina kaip signalą, kad vadovybė stengiasi apsaugoti pelningumą net ir prastėjant rinkos nuotaikoms. „Coinbase“ atvejis taip pat primena ankstesnius kriptovaliutų ciklus: bendrovė jau yra mažinusi darbuotojų skaičių ankstesnio nuosmukio metu, kai visa rinka patyrė staigų aktyvumo kritimą.

    Kriptovaliutos lieka strategijos centre

    Nors „Coinbase“ kalba apie DI kaip esminį produktyvumo svertą, bendrovė išlieka optimistiška dėl kriptovaliutų ateities. B. Armstrongas kaip galimus kito augimo etapo variklius įvardijo stabilias monetas, turto „tokenizaciją“ ir prognozių rinkas, kurios, jo teigimu, gali paskatinti platesnį pritaikymą.

    Ši kryptis atspindi ir platesnį industrijos poslinkį nuo vien tik kainų kilimo lūkesčiais paremto augimo prie griežtesnio dėmesio reguliavimui, atitikties procesams ir tvaresniems pajamų šaltiniams. Tokios permainos ypač aktualios biržoms, kurių rezultatai dažnai tiesiogiai priklauso nuo prekybos apimčių ir rinkos volatilumo.

  • „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Apple“ derybos su „Intel“ dėl lustų supurtė rinką: akcijos šovė 13 proc. į rekordą

    „Intel“ akcijos antradienį pabrango apie 13 proc. ir pasiekė naują visų laikų rekordą, investuotojams sureagavus į pranešimus, kad „Apple“ svarsto alternatyvas pagrindinių įrenginių procesorių gamybai. Rinkoje tai vertinama kaip galimas lūžis, nes „Apple“ ilgus metus rėmėsi Taivano TSMC pajėgumais.

    Žiniasklaidos duomenimis, „Apple“ tariasi su „Intel“ ir „Samsung“ dėl galimybės dalį pagrindinių lustų gamybos perkelti į Jungtines Valstijas. Oficialiai „Intel“ ir „Samsung“ šios informacijos nekomentavo, o „Apple“ į užklausas viešai neatsakė.

    „Intel“ ralį sustiprino ir platesnis bendrovės atsigavimo naratyvas: balandį akcijos buvo pašokusios daugiau nei dvigubai, o rinkos vertė perkopė maždaug 440 mlrd. eurų ribą. Tokius šuolius paprastai maitina lūkesčiai dėl naujų užsakymų, gamybos plėtros ir gerėjančių maržų.

    Pastaraisiais mėnesiais „Intel“ taip pat skelbė apie strategines partnerystes ir investicijas, kurios investuotojams signalizuoja ambiciją stiprinti pozicijas tiek klasikinių procesorių, tiek pažangių gamybos paslaugų rinkose. Vienas ryškesnių žingsnių – sprendimas atpirkti 49 proc. dalį Airijoje esančioje „Fab 34“ gamykloje už maždaug 13 mlrd. eurų.

    Rinkos dėmesio centre išlieka ir dirbtinis intelektas, skatinantis paklausą duomenų centrams ir skaičiavimo infrastruktūrai. „Intel“ vadovas Lip-Bu Tanas rezultatus aptariančioje konferencijoje akcentavo, kad centriniai procesoriai išlieka kritiška DI eros bazė, o tai leidžia bendrovei išnaudoti paklausos bangą ne tik GPU, bet ir CPU segmente.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad galimi „Apple“ sprendimai dar nereiškia garantuotų kontraktų: lustų tiekimo grandinė priklauso nuo technologinių procesų, pajėgumų, kainodaros ir kokybės reikalavimų. Jei „Apple“ iš tiesų diversifikuotų gamybą, tai galėtų sumažinti geopolitines ir logistikos rizikas, tačiau kartu reikštų didžiulį spaudimą tiekėjams laikytis griežtų terminų.

    „Intel“ akcijų dinamika pastaruoju metu tampa ir politinių diskusijų objektu JAV, ypač kalbant apie strategines technologijas ir vietinę gamybą. Rinkai tai svarbu, nes valstybės parama, reguliavimas ir investicijų kryptys gali lemti, kaip greitai įmonė sugebės pasivyti pažangiausių technologinių procesų lyderius.

    Investuotojams dabar svarbiausia, ar derybos virs realiais užsakymais, ir ar „Intel“ pavyks stabiliai didinti gamybos konkurencingumą DI bei pažangių lustų paklausos cikle. Artimiausi ketvirčių rezultatai ir užsakymų portfelio signalai gali tapti lemiamu testu, kiek dabartinis optimizmas pagrįstas.

  • „Micron“ šuolis pribloškė rinkas: vertė perkopė 700 mlrd. eurų, atminties lustų bumas kaista

    „Micron“ šuolis pribloškė rinkas: vertė perkopė 700 mlrd. eurų, atminties lustų bumas kaista

    Kas vyksta su „Micron“ akcijomis

    Atminties lustų gamintoja „Micron Technology“ antradienį pratęsė istorinį ralį: akcijos šoktelėjo apie 11 proc., o bendrovės rinkos vertė pirmą kartą peržengė 700 mlrd. eurų ribą. Per šiuos metus akcijos, remiantis viešai skelbiamais rinkos duomenimis, buvo pakilusios daugiau nei 120 proc.

    Toks šuolis „Micron“ įtvirtino tarp didžiausių JAV technologijų bendrovių pagal kapitalizaciją. Investuotojų dėmesį ypač kursto tai, kad atminties segmentas, ilgai laikytas ciklišku, pastaruoju metu tampa vienu svarbiausių DI infrastruktūros „butelio kaklelių“.

    DI bumas įkaitino atminties rinką

    DI spartintuvams ir didelio našumo serveriams reikia vis daugiau atminties, todėl DRAM ir HBM paklausa auga greičiau, nei rinkai pavyksta didinti pasiūlą. Tai kelia kainas ir gerina atminties gamintojų maržas, o rinkoje vis dažniau kalbama apie tiekimo trūkumą.

    Atminties rinką iš esmės dominuoja keli didieji žaidėjai, tarp jų „Micron“, SK Hynix ir „Samsung“. Dėl to net ir nedideli pajėgumų ar technologinių kartų pokyčiai gali ryškiai paveikti kainodarą, o kartu ir biržos nuotaikas.

    Nauji produktai ir duomenų centrų spaudimas

    „Micron“ taip pat paskelbė pradėjusi tiekti didžiausios talpos komerciškai prieinamą duomenų centrų SSD, paremtą NAND atmintimi. Tokie kaupikliai, lyginant su tradiciniais kietaisiais diskais, leidžia sutalpinti daugiau duomenų ir dažnai reikalauja mažiau energijos, kas duomenų centrams tampa kritiška.

    Didėjant DI skaičiavimo apimtims, energijos prieinamumas ir aušinimo galimybės vis dažniau įvardijamos kaip realūs plėtros ribojimai. Todėl infrastruktūros operatoriai ieško būdų mažinti energijos sąnaudas vienam skaičiavimo vienetui ir didinti duomenų tankį spintose.

    „Šis proveržis suteikia duomenų centrų operatoriams svarbų svertą mažinti bendras sąnaudas vienai spintai, ypač kai elektros prieinamumas tampa esminiu DI mastelio apribojimu“, – sakė „Micron“ atstovas Jeremy Werneris.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad dabartinį ciklą skatina ne vien vartotojiškos elektronikos paklausa, o struktūrinė investicijų banga į DI duomenų centrus. Tai reiškia, kad atminties rinkos svyravimai gali išlikti dideli, tačiau ilgalaikė kryptis kol kas palanki didinantiems pajėgumus ir pristatantiems aukštesnės vertės produktus.

  • „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    JAV federaliniame teisme Oklande nagrinėjamoje byloje tarp Elono Musko ir „OpenAI“ prezidentas Gregas Brockmanas baigė liudyti, iš esmės prieštaraudamas Musko pasakojimui apie ankstyvuosius organizacijos metus. Pasak jo, nebuvo duota jokių pažadų dėl įmonės struktūros, o „OpenAI“ ir toliau valdoma per ne pelno principu veikiančią organizaciją.

    Brockmanas teismui aiškino, kad niekada neįsipareigojo Muskui dėl konkretaus „OpenAI“ korporatyvinio modelio ir negirdėjo, kad tokius įsipareigojimus būtų prisiėmę kiti. Jo teigimu, būtent ne pelno valdymas išlieka kertinis organizacijos elementas, nors šalia veikia ir komercinė veikla.

    „Šis subjektas ir toliau yra ne pelno organizacija“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Byla kilo dėl Musko pateikto ieškinio, kuriame jis tvirtina, kad „OpenAI“ vadovai esą nukrypo nuo pirminės misijos ir pareigos išlaikyti ne pelno pobūdį. Pats Muskas anksčiau teisme kaltino Samą Altmaną ir Brockmaną siekiu perimti kontrolę bei naudą, o „OpenAI“ pusė tai neigia.

    Liudydamas Brockmanas atskleidė ir jautrią detalę apie 2017 metais vykusius procesus: pasak jo, Muskas buvo įtraukęs kelis „OpenAI“ darbuotojus mėnesiams neatlygintinai dirbti „Tesla“. Brockmano teigimu, darbas daugiausia buvo susijęs su bandymais peržiūrėti „Tesla“ savavaldžio vairavimo kryptį ir sustiprinti „Autopilot“ komandos technologinę strategiją.

    Brockmanas taip pat pabrėžė, kad Musko vaidmuo, pritraukiant talentus, buvo dviprasmiškas. Vienus kandidatus jo dalyvavimas motyvavo, kitus atbaidė dėl reputacijos, kad jis kelia itin didelius reikalavimus ir daro stiprų spaudimą komandai.

    „Elonas turėjo reputaciją žmogaus, kuris labai stipriai spaudžia“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Teisme daug dėmesio skirta ir diskusijoms, vykusioms apie 2017 metus, kai buvo svarstoma komercinės struktūros idėja ir galimybė steigti pelno siekiantį padalinį su akcijų paketu. Brockmano teigimu, derybos dėl akcijų ir kontrolės tapo lūžio tašku: jis apibūdino situaciją, kai pokalbiui pasisukus apie nuosavybę, Musko elgesys esą staigiai pasikeitė, jis supyko ir demonstratyviai nutraukė susitikimą.

    Bylos kontekstas atspindi platesnę tendenciją, kurią pastaraisiais metais mato visas DI sektorius: sparčiai augant skaičiavimo išteklių kainai, duomenų poreikiui ir komercializacijos spaudimui, vis dažniau kyla konfliktų dėl valdymo modelių, misijos ir pelno paskirstymo. Tokiose organizacijose kaip „OpenAI“ ypač jautrus tampa klausimas, kaip suderinti viešą interesą, saugą ir verslo logiką.

    Teisme paliestos ir Brockmano asmeninės finansinės ambicijos. Musko advokatai akcentavo jo turimą akcijų dalį pelno siekiančioje struktūroje ir klausė, kodėl jis realiai nepervedė lėšų ne pelno organizacijai, nors anksčiau buvo minėta 100 000 JAV dolerių suma, kuri šiandien sudarytų apie 90 000 eurų.

    „Aš galiausiai nepaaukojau, tai tiesa“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Pasak proceso eigos, artimiausiuose posėdžiuose laukiama ir kitų liudytojų, įskaitant buvusią „OpenAI“ valdybos narę Shivon Zilis. Ši byla, kurioje susiduria vieni įtakingiausių DI industrijos vardų, gali tapti precedentu, kaip teisiškai vertinami ankstyvi pažadai dėl misijos, valdymo ir kontrolės, kai technologijų organizacija per trumpą laiką tampa globaliu komerciniu žaidėju.