CP v2

Blog

  • Netrukus pasieks įspūdingas Halio kometos meteorų lietus: kada žiūrėti, kad pamatytumėte daugiausia

    Netrukus pasieks įspūdingas Halio kometos meteorų lietus: kada žiūrėti, kad pamatytumėte daugiausia

    Pavasario pabaiga dangaus stebėtojams kasmet atneša vieną ryškiausių reginių – Eta Akvaridų meteorų lietų, susijusį su Halio kometa. Žemei keliaujant per kometos paliktą dulkių ir smulkių dalelių srautą, jos atmosferoje sudega ir sužimba kaip krintančios žvaigždės.

    Didžiausio aktyvumo pikas paprastai pasiekiamas gegužės 4–6 dienomis, o geriausias metas stebėti – prieš aušrą. Daugelyje vietovių palankiausios sąlygos susidaro apie 4 valandą ryto vietos laiku, kai meteorų „spinduliavimo taškas“ pakyla aukščiau danguje.

    Šis meteorų lietus geriausiai matomas Pietų pusrutulyje, kur per valandą idealiomis sąlygomis galima išvysti iki maždaug 60 meteorų. Šiaurės pusrutulyje, įskaitant Lietuvą, dažniau tikimasi apie 10 meteorų per valandą, o vaizdą gali silpninti ryškesnis Mėnulis, užgožiantis blankesnius pėdsakus.

    Meteorų lietūs vyksta tuo pačiu metų laiku todėl, kad Žemės orbita kerta dulkių „takus“, paliktus kometų ar asteroidų. Kai kometa priartėja prie Saulės, jos ledas įkaista, ima garuoti ir išmeta dulkes, o Žemei įskriejus į šį srautą dalelės įlekia į atmosferą dideliu greičiu ir trumpam sužimba.

    Eta Akvaridai siejami su kometa 1P/Halley, geriau žinoma kaip Halio kometa, kuri prie Saulės sugrįžta maždaug kas 76 metus. Nors pati kometa paskutinį kartą buvo matoma 1986 metais, jos paliktos dalelės kasmet sukuria reginį, kurį galima stebėti plika akimi.

    Norint padidinti šansus pamatyti daugiau meteorų, verta rinktis kuo tamsesnę vietą toliau nuo miesto šviesų ir leisti akims priprasti prie tamsos bent 15–20 minučių. Patariama atsistoti taip, kad Mėnulis liktų už nugaros arba būtų pridengtas pastatu ar medžiu, nes taip sumažėja akinimas ir lengviau pastebėti blankesnius meteorų brūkšnius.

    Nors pikas trunka trumpai, Eta Akvaridų aktyvumas paprastai tęsiasi iki vėlyvo gegužės pabaigos, tad progų pamatyti krintančių žvaigždžių bus ir vėliau, ypač pagerėjus Mėnulio fazėms. Vasarą dangaus stebėtojų taip pat laukia kiti ryškūs meteorų lietūs, o vienas populiariausių – Perseidai, dažniausiai pasiekiantys piką rugpjūčio viduryje.

  • Mokslininkai atrado netikėtą smegenų kelią: jis gali paaiškinti Tourette ir OKS ryšį

    Mokslininkai atrado netikėtą smegenų kelią: jis gali paaiškinti Tourette ir OKS ryšį

    Naujas tyrimas pateikė įrodymų, kurie gali paaiškinti, kodėl Tourette sindromas neretai persidengia su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu (OKS) ir kitomis neuropsichiatrinėmis būklėmis. Mokslininkai nustatė konkretų smegenų ryšį, galintį tapti nauju taikiniu gydymui.

    Tyrimą atliko Japonijos Kobe universiteto komanda, kuri naudojo pelių modelį su į tikus panašiais nevalingais judesiais. Tokie modeliai leidžia tiksliau ištirti nervų grandines, kurios žmogaus smegenyse yra sunkiai pasiekiamos tiesioginiams eksperimentams.

    Pasak autorių, buvo identifikuotas aktyvus kelias tarp bazinių ganglijų, atsakingų už judesių kontrolę, ir salos žievės, siejamos su emocijų apdorojimu ir vidinių kūno pojūčių interpretacija. Šis ryšys eina per talamą, vieną svarbiausių smegenų informacijos persiuntimo centrų.

    „Manome, kad aptikta nervų grandinė veikia kaip tiltas, jungiantis smegenų sritis, kurios anksčiau buvo laikomos veikiančiomis atskirai“, – sakė neurofiziologas Yoshihisa Tachibana.

    Tyrėjai patikrino ryšio svarbą farmakologiškai blokuodami talamo ir salos žievės grandį. Po intervencijos pelių tikai tapo gerokai silpnesni, o kartu sumažėjo ir su šiuo keliu siejami signalai smegenyse, kas sustiprino hipotezę apie šios grandinės vaidmenį.

    Iki šiol salos žievė jau buvo siejama tiek su Tourette sindromu, tiek su OKS, tačiau nebuvo aiškiai aprašyta, kokiu laidu judesių sutrikimų signalai gali persiduoti į sritis, susijusias su emocijomis ir potraukiais. Naujas „žemėlapis“ leidžia tiksliau svarstyti, kodėl daliai pacientų pasireiškia ne tik motoriniai tikai, bet ir įkyrios mintys ar kompulsijos.

    Tourette sindromui būdingi ir vadinamieji išankstiniai pojūčiai, kai prieš tiką atsiranda nemalonus vidinis impulsas, palengvėjantis tikui įvykus. Tai rodo, kad sutrikimas nėra vien tik judesių problema, o gali apimti ir platesnius savireguliacijos mechanizmus, kuriuose svarbi salos žievė.

    „Nenormali salos žievės veikla gali prisidėti ne tik prie motorinių simptomų, bet ir prie išankstinių pojūčių bei gretutinių sutrikimų, įskaitant OKS ir ADHD“, – rašė tyrimo autoriai.

    Kartu mokslininkai pabrėžia ribotumus: graužikai negali pasakyti, ką patiria prieš tiką, todėl modelis atspindi tik dalį Tourette sindromo požymių. Vis dėlto tokie duomenys yra vertingi, nes padeda formuoti tikrinamas hipotezes, kurias vėliau galima tikslinti klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis.

    Praktiškai tai svarbu ir dėl to, kad kai kuriais sunkiais atvejais Tourette sindromui taikoma gilioji smegenų stimuliacija, dažnai nukreipta į talamą. Nauji rezultatai gali geriau paaiškinti, kodėl talamo stimuliacija daliai pacientų veikia, ir kartu paskatinti mažiau invazinių sprendimų paiešką.

    Tyrėjai kaip vieną ateities krypčių mini tikslesnę neuromoduliaciją, pavyzdžiui, ultragarsu, kuri teoriškai galėtų paveikti aptiktą grandinę be chirurginės intervencijos. Tačiau prieš tai būtini išsamūs tyrimai su žmonėmis, kad būtų įvertintas saugumas, veiksmingumas ir realus pritaikomumas klinikoje.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Cell Reports“.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirtys ir klausimas, ar virusas plinta tarp žmonių

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirtys ir klausimas, ar virusas plinta tarp žmonių

    Po įtariamo hantaviruso protrūkio kruiziniame laive, plaukusiame maršrutu tarp Argentinos ir Žaliojo Kyšulio, mirė trys žmonės. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad bent vienas atvejis jau patvirtintas, tačiau pabrėžė, jog bendra rizika visuomenei išlieka nedidelė.

    Šis atvejis iškart sukėlė klausimų, kaip keleiviai galėjo užsikrėsti virusu, kuris dažniausiai siejamas su graužikais. Ekspertai vertina dvi versijas: užsikrėtimas dar prieš kelionę arba užkrato perdavimas laive.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusai paplitę įvairiuose pasaulio regionuose, o užsikrėtimai fiksuojami ištisus metus. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę aerozolių, susidariusių iš užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių, taip pat kontaktuojant su užterštais paviršiais.

    Infekcija siejama su žiurkėmis, pelėmis ir pelėnais, todėl rizika didesnė vietose, kur gali kauptis graužikų palikti pėdsakai, pavyzdžiui, sandėliuose, sodo nameliuose ar prastai vėdinamose patalpose. Kelionėse papildomas dėmesys skiriamas maisto laikymui ir higienai, nes laivuose ar uostuose pasitaiko graužikų kontrolės iššūkių.

    Kuo pavojinga infekcija?

    Hantavirusų sukeliamos ligos dažniausiai skirstomos į dvi pagrindines formas pagal geografinį paplitimą. Europoje ir Azijoje dažnesnė hemoraginė karštinė su inkstų sindromu, o Šiaurės ir Pietų Amerikoje labiau žinoma hantavirusinė plaučių sindromo forma, kuri gali progresuoti labai greitai.

    Simptomai neretai prasideda nespecifiškai: karščiavimu, raumenų skausmais, galvos skausmu, pykinimu ar pilvo negalavimais. Sunkesniais atvejais gali vystytis inkstų funkcijos sutrikimas arba ūmus kvėpavimo nepakankamumas, dėl kurio gali prireikti intensyviosios terapijos.

    Ar virusas gali plisti tarp žmonių?

    Dauguma hantavirusų žmogus žmogui neplinta, todėl įprastai kalbama apie pavienius atvejus, susijusius su kontaktu su graužikais. Vis dėlto Pietų Amerikoje aptiktas Andų virusas yra žinomas kaip išimtis, kai retais atvejais fiksuotas perdavimas tarp žmonių, dažniausiai po artimo ir ilgalaikio kontakto.

    Prancūzijos nacionalinio hantavirusų referentinio centro vadovė Virginie Sauvage interviu naujienų agentūrai AFP pabrėžė, kad lemiamos reikšmės turės konkretaus viruso tipo nustatymas.

    „Tikslus atmainos nustatymas bus esminis žingsnis, padėsiantis suprasti, kas iš tiesų įvyko laive“, – sakė V. Sauvage.

    Jei būtų patvirtinta, kad laive plito Naujojo pasaulio hantavirusas tarp žmonių, tai epidemiologams būtų itin reikšmingas signalas, nes tokie atvejai laikomi itin reti. Dėl to svarbiausias tyrimo etapas yra viruso genetinis ištyrimas, leidžiantis patikrinti, ar atvejai tarpusavyje susiję, ir atsekti galimą užsikrėtimo grandinę.

    Ką svarbu žinoti apie gydymą?

    Specifinio, universalaus gydymo, kuris tiesiogiai sunaikintų hantavirusą, dažniausiai nėra, todėl medikai daugiausia gydo simptomus ir komplikacijas. Kuo anksčiau žmogus patenka į gydymo įstaigą, tuo didesnė tikimybė laiku suvaldyti būklės blogėjimą.

    Sunkiais atvejais gali prireikti deguonies terapijos, kvėpavimo funkcijos palaikymo ar kitų intensyviosios terapijos priemonių. Didesnė rizika siejama su vyresniu amžiumi, nusilpusiu imunitetu ir gretutinėmis ligomis, taip pat su darbais, kuriuose dažnesnis kontaktas su graužikų aplinka, pavyzdžiui, miškininkystėje ar žemės ūkyje.

  • Mokslininkai įvardijo emociją, kuri gali reikšmingai keisti psichikos sveikatą: ją patiriame dažniau nei manome

    Mokslininkai įvardijo emociją, kuri gali reikšmingai keisti psichikos sveikatą: ją patiriame dažniau nei manome

    Psichologai ir neuromokslininkai vis daugiau dėmesio skiria sudėtingai emocijai, kurią lietuviškai dažnai apibūdiname kaip nuostabą ir susižavėjimą ar net pagarbų „didingumo“ jausmą. Ji kyla tada, kai patiriamas vaizdas, mintis ar įvykis atrodo per didelis, kad tilptų į įprastą supratimą, ir trumpam pakeičia tai, kaip vertiname save bei aplinkinį pasaulį.

    Tokią būseną žmonės sieja su gamta, menu, muzika ar bendruomeniniais įvykiais, o astronautai ją aprašo žvelgdami į Žemę iš kosmoso. Tyrimai rodo, kad teigiama šios emocijos forma gali būti susijusi su geresne savijauta, mažesniu stresu ir didesniu gyvenimo prasmingumo jausmu, nors efektas nėra vienodas visiems.

    Ta pati emocija gali ir raminti, ir gąsdinti

    Specialistai pabrėžia, kad ši emocija turi dvi puses. Teigiama patirtis dažniau siejama su grožiu, harmonija ir saugumu, kai žmogus jaučia malonų susižavėjimą ir vidinę ramybę, pavyzdžiui, kalnuose ar stebėdamas įspūdingą saulėlydį.

    Tačiau panašus didingumo jausmas gali atsirasti ir grėsmės situacijose, kai kartu kyla baimė ir kontrolės praradimo pojūtis, pavyzdžiui, per stichines nelaimes. Kūno reakcijos abiem atvejais gali būti panašios, tačiau emocinę „etiketę“ dažnai nulemia kontekstas ir tai, ar žmogus jaučiasi saugus.

    Kas vyksta smegenyse

    Neuromoksliniai darbai sieja šią patirtį su dėmesio persitvarkymu: sumažėja aktyvumas smegenų tinkluose, kurie dažnai dalyvauja savirefleksijoje ir nuolatiniame galvojime apie save. Dėl to žmogus gali jausti, kad jo rūpesčiai trumpam „susitraukia“, o dėmesys persikelia į išorinį pasaulį.

    Skirtingos šios emocijos formos, kaip rodo tyrimai, gali skirtis ir fiziologiškai. Teigiama patirtis dažniau siejama su organizmo „nuraminimo“ mechanizmais, o neigiama gali labiau suaktyvinti kovok arba bėk reakciją, ypač jei situacija vertinama kaip pavojinga.

    Kodėl tai gali būti naudinga psichikos sveikatai

    Psichologijos literatūroje ši emocija siejama su keliais galimais mechanizmais: mažesniu savęs sureikšminimu, didesniu ryšio su kitais žmonėmis jausmu ir didesne prasme. Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad žmonės po tokios patirties būna labiau linkę padėti kitiems ir lengviau atsitraukia nuo įkyrių minčių.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia ribas: ne visi patyrimai automatiškai virsta ilgalaike nauda, o neigiama šios emocijos forma gali sustiprinti nerimą. Todėl svarbus saugumo faktorius ir individualūs skirtumai, pavyzdžiui, polinkis į nerimą ar jautrumas stipriems dirgikliams.

    Praktikoje daug dėmesio sulaukia vadinamieji sąmoningi pasivaikščiojimai, kai einama su tikslu pastebėti grožį, mastą ir netikėtumą. Specialistai taip pat mini meną, muziką, mokymąsi ir bendras patirtis kaip paprastesnius būdus sukelti teigiamą nuostabos ir susižavėjimo būseną kasdienybėje.

  • Skauda kaklą prie kompiuterio? Formulės 1 vairuotojų metodai gali padėti greičiau

    Skauda kaklą prie kompiuterio? Formulės 1 vairuotojų metodai gali padėti greičiau

    Ilgos valandos prie kompiuterio daugeliui baigiasi kaklo, pečių ar viršutinės nugaros dalies skausmu. Sporto medicinos specialistai primena, kad vadinamasis technologijų kaklas dažniausiai susijęs ne su viena staigia trauma, o su nuolatine netaisyklinga laikysena ir per mažu judėjimu.

    Formulės 1 pilotams kaklo tvirtumas yra būtina sąlyga, nes posūkiuose kūną veikia didžiulės apkrovos, o galvą reikia išlaikyti stabilią. Nors kasdienybėje tokio krūvio nėra, jų treniruočių principai gali būti pritaikomi ir biure, jei viskas daroma saugiai ir palaipsniui.

    Kodėl kaklas pradeda skaudėti

    Dirbant prie ekranų galva neretai „pasislenka“ į priekį, o kaklas ilgą laiką išlieka neoptimalioje padėtyje. Toks statinis krūvis didina raumenų įtampą, o vėliau gali atsirasti sustingimas, galvos skausmai ar diskomfortas tarp menčių.

    Sporto medicinos gydytojai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne vienkartinis tempimas vakare, o įprotis dažnai pasitikrinti laikyseną dienos metu. Jei skausmas aštrus, plinta į ranką, atsiranda tirpimas ar silpnumas, verta kreiptis į gydytoją ir nebandyti problemos „pertreniruoti“.

    Kas veikia Formulėje 1

    F1 sporte kaklas treniruojamas kaip ir kitos kūno dalys: didinant krūvį po truputį ir stiprinant stabilumą. Tam naudojami izometriniai pratimai, pasipriešinimo gumos, o pažengę sportininkai treniruojasi su specialiais diržais ar svoriais, kurie didina apkrovą.

    „Sveiki pagrindai vairuotojui ir paprastam žmogui yra tie patys: pradžia būna identiška, skiriasi tik apkrovos lygis“, – sakė sportininkus treniruojantis fizinio rengimo specialistas Antti Kontsas.

    Vienas paprastesnių principų yra galvos stabilumo treniruotės: išlaikyti neutralią kaklo padėtį ir sąmoningai neleist galvai „kristi“ į priekį. Kitas variantas – gulint ant nugaros taip, kad galva būtų be atramos, ir trumpai išlaikyti ją lygiagrečiai suoleliui, neleidžiant kaklui persitempti.

    Kaip tai pritaikyti prie darbo stalo

    Kasdieniam gyvenimui svarbiausia yra dažnos, trumpos korekcijos, o ne ilgos treniruotės kartą per savaitę. Specialistai pataria kas 30–60 minučių sąmoningai atitraukti smakrą atgal, tarsi „prailginant“ kaklą, ir kelioms sekundėms išlaikyti taisyklingą padėtį.

    „Žmonės gali sėdėti dvi, tris ar keturias valandas ir net nepastebėti, kad galva visą laiką buvo neteisingoje pozicijoje“, – sakė Atlantoje dirbantis sporto medicinos gydytojas Neeru Jayanthi.

    Treniruotėms namuose dažnai pakanka kelių minučių, tačiau būtina laikytis saugumo: vengti staigių judesių, nenaudoti didelio pasipriešinimo nuo pirmos dienos ir nutraukti pratimą, jei atsiranda aštrus skausmas. Jei esate patyrę kaklo traumų arba skausmo priežastis neaiški, prieš pradedant kryptingus pratimus verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Gera žinia ta, kad kaklo stiprinimas nebūtinai užima daug laiko: net profesionalai tokiems pratimams dažnai skiria apie 10–15 minučių per treniruotę, kelis kartus per savaitę. Biure didžiausią efektą neretai duoda nuoseklumas, tinkamas ekrano aukštis, pertraukos ir palaipsniui stiprinami kaklo bei liemens stabilizatoriai.

  • Davidas Attenborough artėja prie 100: mokslas aiškina, kas iš tiesų lemia ilgaamžiškumą

    Davidas Attenborough artėja prie 100: mokslas aiškina, kas iš tiesų lemia ilgaamžiškumą

    Britų gamtininkas ir televizijos veidas Davidas Attenborough netrukus minės 100 metų jubiliejų – amžių, kurį pasiekia tik labai maža dalis žmonių. Pats jis ne kartą yra pabrėžęs, kad ilgo gyvenimo „paslaptis“ jam pirmiausia yra sėkmė, o ne vien disciplina ar išskirtinės dorybės.

    Tokį požiūrį vis dažniau paremia ir mokslas: ilgaamžiškumą lemia ne vienas veiksnys, o genetinių savybių, aplinkos ir gyvenimo būdo kombinacija. Tyrėjai pabrėžia, kad net ir labai sveikai gyvenant, starto pozicijos skiriasi, nes paveldimumas turi didelę įtaką.

    „Priežastis, kodėl dar esu darbingas, nėra kokia nors dorybė – greičiau sėkmė“, – yra sakęs Davidas Attenborough.

    Genai svarbūs, bet ne viskas

    Ilgaamžių tyrimuose dažnai kartojama mintis, kad iki garbaus amžiaus nuveda ne vien paveldimumas. Kai kurių mokslininkų vertinimu, sulaukti 90 metų gali padėti ir gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip mityba, judėjimas, rūkymo atsisakymas, miego kokybė ar streso kontrolė.

    Vis dėlto kuo amžius didesnis, tuo stipriau išryškėja genetinis „filtras“. Tyrėjai, analizuojantys superilgaamžius, kelia prielaidą, kad sulaukti 110 metų dažniausiai pavyksta tik tiems, kurių genetinis rinkinys ypač palankus.

    Gyvenimo trukmė per šimtmetį pasikeitė

    Attenborough gimimo laikais vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Jungtinėje Karalystėje buvo gerokai trumpesnė nei šiandien. Pastaraisiais dešimtmečiais ilgaamžiškumą sustiprino medicinos pažanga, vakcinacija, geresnė infekcijų kontrolė, saugesnės darbo sąlygos ir išaugęs sveikatos raštingumas.

    Demografinės tendencijos rodo, kad šimtamečių daugėja daugelyje išsivysčiusių šalių, nors jų dalis populiacijoje išlieka maža. Taip pat fiksuojama, kad vyrai, nors ir rečiau pasiekia 100 metų ribą nei moterys, pastaraisiais dešimtmečiais šį atotrūkį mažina.

    Veikia ir „nematomi“ veiksniai

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariama, kad geresnius senėjimo rodiklius gali lydėti socialinis aktyvumas ir aiškus gyvenimo tikslas. Vyresniame amžiuje tai siejama su mažesne kai kurių ligų rizika, lėtesniu funkcijų prastėjimu ir geresne psichologine savijauta.

    Attenborough atvejis dažnai minimas kaip pavyzdys žmogaus, kuris išlaikė aktyvų darbo ritmą, nuolatinį smalsumą ir stiprų ryšį su savo veikla. Nors tai nėra garantija, tokie veiksniai gali būti svarbi bendro ilgaamžiškumo paveikslo dalis kartu su genetika ir atsitiktinumais.

    „Sveikas senėjimas nėra vien ligų išvengimas – svarbu ir tai, kaip žmogus jaučiasi savo gyvenime“, – yra teigusi ilgaamžiškumo tyrimų autorė Paola Sebastiani.

    Ekspertai pabrėžia, kad nėra vienos formulės, kaip sulaukti itin garbaus amžiaus, tačiau daugeliui žmonių realiausia nauda slypi kasdienėse, ilgalaikėse praktikose. Reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, socialiniai ryšiai, profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir žalingų įpročių atsisakymas statistiškai didina šansus senėti sveikiau, net jei genetika ne visada palanki.

  • Mokslininkai nustebino: viena psilocibino dozė gali keisti smegenis ir savijautą ištisą mėnesį

    Mokslininkai nustebino: viena psilocibino dozė gali keisti smegenis ir savijautą ištisą mėnesį

    Naujas tyrimas rodo, kad vienkartinė psilocibino dozė gali sukelti ne tik trumpalaikę psichodelinę patirtį, bet ir ilgiau išliekančius smegenų veiklos bei savijautos pokyčius. Mokslininkai teigia, kad daliai žmonių šie efektai gali būti juntami maždaug mėnesį.

    Psilocibinas yra psichoaktyvus junginys, natūraliai randamas kai kuriuose grybuose. Pastaraisiais metais jis vis dažniau tiriamas kaip potenciali priemonė gydant depresiją, nerimą ar priklausomybes, tačiau šįkart dėmesys sutelktas į sveikus, anksčiau jo nevartojusius dalyvius.

    Kaip vyko eksperimentas

    Tyrime dalyvavo 28 sveiki savanoriai, kurie psilocibino iki tol nebuvo bandę. Jie dalyvavo dviejose sesijose: pirmoje gavo 1 miligramą, kuris dažnai laikomas placebo doze, o po mėnesio antroje sesijoje gavo 25 miligramus, galinčius sukelti ryškią psichodelinę patirtį.

    Dalyviai pildė psichologinius testus, kuriais vertintas kognityvinis lankstumas, savijauta ir patirties metu gautos įžvalgos. Be to, buvo fiksuojami smegenų veiklos rodikliai, pasitelkiant EEG, funkcinį magnetinį rezonansą ir difuzijos tenzorinį vaizdinimą.

    EEG matavimai atlikti prieš sesiją ir praėjus 1, 2 bei 4,5 valandos po dozės, o magnetinio rezonanso tyrimai kartoti prieš psilocibino sesiją ir praėjus mėnesiui. Tyrėjai pažymi, kad dėl akivaizdaus patirties skirtumo daliai dalyvių buvo lengva atspėti, kurioje sesijoje gauta didesnė dozė.

    Ką parodė smegenų duomenys

    Analizuodami duomenis mokslininkai išskyrė ryšį tarp laikinai padidėjusios smegenų entropijos ir kitą dieną fiksuotų psichologinių įžvalgų. Entropija šiame kontekste apibūdina, kiek įvairiai ir plačiai svyruoja smegenų aktyvumo modeliai.

    Tyrėjų teigimu, didesnė entropija psilocibino poveikio metu ir stipresnės įžvalgos kitą dieną buvo susijusios su didesniu savijautos pagerėjimu po mėnesio. Kitaip tariant, ne vien pati medžiaga, bet ir patirties „turinys“ bei subjektyvus prasmingumas gali būti svarbi ilgalaikio efekto dalis.

    „Jau žinojome, kad psilocibinas gali būti naudingas gydant psichikos sutrikimus, tačiau dabar geriau suprantame, kaip tai gali veikti“, – sakė neurologas Robinas Carhartas-Harrisas.

    Kodėl tai svarbu ir kokie ribotumai

    Rezultatai papildo augantį mokslinių darbų lauką, kuriame psichodelikai vertinami ne kaip pramoginės medžiagos, o kaip galimos terapijos priemonės griežtai kontroliuojamoje klinikinėje aplinkoje. Praktikoje tai reiškia, kad ateityje daugiau dėmesio gali būti skiriama ne tik dozei, bet ir vadinamajam set ir setting, tai yra žmogaus psichologinei būsenai bei aplinkai.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nedidelės apimties tyrimas, atliktas su sveikais dalyviais, todėl išvadų negalima tiesiogiai perkelti į klinikinį depresijos ar priklausomybių gydymą. Be to, entropijos idėja kaip universalaus psichodelinės būsenos žymens sulaukia kritikos, o patys autoriai pripažįsta, kad gali būti dar neatrasti pakankamai jautrūs būdai tiksliai fiksuoti ilgalaikius funkcinius smegenų pokyčius.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Communications“. Specialistai pabrėžia, kad psilocibino vartojimas be medicininės priežiūros gali kelti rizikų, ypač žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų ar vartojantiems tam tikrus vaistus.

  • Mokslininkai rado netikėtą būdą mažinti panikos priepuolius: įtariamas senas antibiotikas

    Mokslininkai rado netikėtą būdą mažinti panikos priepuolius: įtariamas senas antibiotikas

    Naujas pritaikymas senam vaistui

    Panikos priepuoliai gali užklupti staiga ir sukelti stiprų dusulio, mirties baimės, širdies permušimų ar nekontroliuojamo nerimo jausmą. Nors gydymui taikoma psichoterapija ir vaistai, daliai žmonių poveikis būna nepakankamas arba vargina šalutiniai reiškiniai.

    Naujas tyrimas rodo, kad vienas seniai žinomas antibiotikas minociklinas galėtų būti pritaikytas panikos priepuolių intensyvumui mažinti. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar nėra naujas standartinis gydymas, tačiau rezultatai laikomi perspektyviais.

    Kas sieja anglies dioksidą ir paniką?

    Mokslininkai jau anksčiau nustatė, kad padidėjusi anglies dioksido koncentracija gali išprovokuoti panikos reakciją: smegenys tai interpretuoja kaip galimą uždusimo grėsmę. Dėl to įsijungia staigi organizmo pavojaus sistema, kuri kai kuriems žmonėms sukelia panikos priepuolį.

    Naujajame darbe daug dėmesio skirta mikroglijai, tai yra smegenų imuninėms ląstelėms, kurios gali prisidėti prie uždegiminių procesų ir nervų sistemos jautrumo. Hipotezė paprasta: jei sumažinamas neurouždegimas, panikos reakcija gali susilpnėti.

    Tyrimas su pelėmis ir pacientais

    Tyrėjai Brazilijoje testavo minocikliną tiek su pelėmis, tiek su 49 žmonėmis, kuriems diagnozuotas panikos sutrikimas. Dalyvių panikos reakcija buvo vertinama po provokacijos įkvepiant anglies dioksido, o gyvūnams buvo taikomas analogiškas eksperimentinis modelis.

    Minociklinas buvo lyginamas su klonazepamu, vienu dažniau skiriamų vaistų panikos simptomams mažinti. Po 14 dienų abiejose grupėse fiksuotas panikos reakcijos sumažėjimas, o minociklinu gydytų pelių kvėpavimo reakcijos kai kuriais aspektais atrodė ramesnės.

    „Žiūrint į mūsų modelį, pelės, gavusios minocikliną 14 dienų iki eksperimento, turėjo silpnesnę vieną iš panikos reakcijų“, – sakė biologė Beatriz de Oliveira.

    „Žmonėms gydymas sumažino anglies dioksido įkvėpimo sukeltų panikos priepuolių intensyvumą“, – pridūrė ji.

    Kodėl minociklinas galėtų veikti?

    Tyrėjų teigimu, minociklinas įdomus tuo, kad mažomis dozėmis gali veikti kaip priešuždegiminė priemonė ir slopinti mikroglijos aktyvumą. Gyvūnų tyrimuose anglies dioksidas aktyvino mikrogliją smegenų kamieno srityje, kuri svarbi kvėpavimo kontrolei ir anglies dioksido pokyčių „aptikimui“, o minociklinas šią reakciją slopino.

    Žmonių grupėje taip pat fiksuota baltymų pokyčių, siejamų su mažesniu uždegimu, nors tyrėjai pabrėžia, kad mechanizmas gali būti sudėtingesnis. Be to, kai kurios biologinės sąsajos tarp žmonių ir pelių rezultatų nesutapo, todėl būtina papildoma analizė.

    „Manoma, kad pagerėjimas greičiausiai susijęs su uždegimo mažinimu, o tai skiriasi nuo klonazepamo veikimo mechanizmo“, – sakė biologė Luciane Gargaglioni.

    Ką tai keistų praktikoje?

    Minociklinas jau yra registruotas kaip antibiotikas, todėl, teoriškai, jo pritaikymas kitai indikacijai galėtų būti greitesnis nei visiškai naujo vaisto kūrimas. Vis dėlto tai nereiškia, kad vaistas automatiškai taps panikos sutrikimo gydymo pasirinkimu, kol nebus atlikti didesni, griežčiau kontroliuojami klinikiniai tyrimai.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad antibiotikų vartojimas „ne pagal paskirtį“ turi rizikų, įskaitant nepageidaujamus poveikius ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą. Tyrime naudotos mažesnės dozės, kurios, kaip teigiama, gali mažinti šią riziką, tačiau savarankiškai vartoti minocikliną panikos simptomams gydyti nerekomenduojama.

    Tyrėjų išvada aiški: minociklinas gali tapti alternatyva ar papildoma kryptimi, ypač jei patvirtinama neurouždegimo reikšmė panikos priepuolių mechanizmui. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Translational Psychiatry“.

  • Šv. Florijono dieną Ukmergėje pagerbti ugniagesiai: 117 išvykimų ir planai atnaujinti techniką

    Gegužės 4 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje, minint Šv. Florijono – ugniagesių globėjo – dieną, pasveikinti Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojai. Su ugniagesiais gelbėtojais susitiko savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai.

    Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas dėkojo už atsakingą kasdienį darbą ir pabrėžė ugniagesių vaidmenį bendruomenės saugumui. Taip pat akcentuota, kad ugniagesiai gelbėtojai išlieka tarp labiausiai gyventojų pasitikėjimą pelnančių profesijų.

    Už nepriekaištingą pareigų atlikimą ir veiklos rezultatus mero padėkos įteiktos Tarnybos skyrininkui Albinui Butkui bei ugniagesiams gelbėtojams Ramūnui Stankevičiui, Deimantui Rudžinskui, Sigitui Kreizai, Tomui Žukauskui, Vaidui Lenčickui ir Virginijui Bausiui. Susitikime taip pat pasidžiaugta komandos iniciatyva gerinant darbo ir poilsio sąlygas.

    Tarnybos pajėgos ir šių metų iškvietimai

    Šiuo metu Savivaldybės priešgaisrinei tarnybai priklauso 7 ugniagesių komandos, kuriose dirba 62 darbuotojai. Nuo praėjusių metų rugpjūčio tarnybai vadovaujantis Eugenijus Iziumcevas pristatė veiklos kryptis ir svarbiausius artimiausių metų darbus.

    Iki šios dienos ugniagesių komandos į įvykius buvo išvykusios 117 kartų. Tarnybos vadovo teigimu, incidentų šiemet fiksuota daugiau, o vienas iš galimų paaiškinimų – šaltesnė žiema, tačiau iškvietimų į gaisrus atvirose teritorijose buvo nedaug.

    Remontai ir technikos atnaujinimas

    Tarnyba nurodo nuosekliai investuojanti į infrastruktūrą: praėjusiais metais pradėti ir šių metų pradžioje užbaigti Šešuolių ugniagesių komandos poilsio patalpų remonto bei pastato fasado šiltinimo darbai. Šiemet planuojama atnaujinti Želvos komandos patalpas ir stogą, užbaigti Taujėnų komandos pastato remontą bei parengti Siesikų komandos naujo pastato projektą.

    Taip pat pradėtas naudoto vakarietiško gaisrinio automobilio įsigijimo procesas – tikimasi, kad jis netrukus pakeis vieną iš eksploatuojamų ZIL autocisternų. Tarnybos vadovas pabrėžė, kad technikos atnaujinimas yra svarbus tiek operatyvumui, tiek ugniagesių saugai išvykimų metu.

    Profesinės šventės proga Tarnybos vadovo padėkomis apdovanoti: Taujėnų ugniagesių komandos skyrininkas Algimantas Žukauskas ir ugniagesys gelbėtojas Darius Ožys, Šešuolių komandos skyrininkas Mindaugas Jura, Želvos komandos ugniagesiai gelbėtojai Gytis Lenčickas ir Vytautas Šliurpa, Pabaisko komandos ugniagesys gelbėtojas Liudvikas Verikas, Veprių komandos ugniagesys gelbėtojas Artūras Šimonis bei Valų komandos ugniagesys gelbėtojas Gytis Meilūnas.

    „Nuolat siekiame gerinti darbuotojų darbo ir poilsio sąlygas, o kartu atnaujinti ir techniką, kad į iškvietimus vyktume saugiau ir efektyviau“, – sakė Tarnybos direktorius Eugenijus Iziumcevas.

  • Ukmergės meno mokykla švenčia 70-metį: jubiliejinis koncertas Dovana Ukmergei Pilies parke

    Ukmergės meno mokykla mini 70 metų sukaktį ir kviečia į jubiliejinį koncertą Dovana Ukmergei. Renginys vyks 2026 metų gegužės 22 dieną 19.30 valandą Pilies parke Ukmergėje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai bus atvira miesto šventė, kurioje muzika sujungs skirtingas kartas. Koncertas suplanuotas po atviru dangumi, todėl dalyviams rekomenduojama įvertinti oro sąlygas ir atvykti šiek tiek anksčiau.

    Kas pasirodys scenoje?

    Koncerte pasirodys Ukmergės meno mokyklos kolektyvai: choras, styginių instrumentų orkestras, mušamųjų instrumentų ansamblis, saksofonininkų kvartetas, akordeonistų ansamblis ir pučiamųjų instrumentų orkestras. Skirtingų sudėčių programa leis išgirsti platų repertuarą – nuo kamerinių skambesių iki didesnės apimties orkestrinių kūrinių.

    Kolektyvams vadovauja Augustina Kerulytė, Daiva Razguvienė, Arnas Mikalkėnas, Nikolajus Kononovas, Greta Dubinskienė, Daumantas Pranckevičius ir Ričardas Kamarauskas. Jubiliejiniuose koncertuose dažnai akcentuojamas mokyklos tęstinumas, todėl tikėtina, kad scenoje atsispindės ir mokyklos istorija bei jos bendruomenės indėlis.

    Svečiai ir vakaro tęsinys

    Renginio svečiai – Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centro varinių pučiamųjų instrumentų orkestras Brass Band „Sklepučini“, kuriam vadovauja Vilmantas Vapsva. Varinių pučiamųjų tradicija tokio formato renginiuose paprastai suteikia daugiau dinamikos ir šventiškumo, ypač lauko erdvėse.

    Po koncerto numatyti vakariniai šokiai su orkestrais po atviru dangumi. Organizatoriai kviečia pasilikti ilgiau ir šventę pratęsti neformaliai, taip sukuriant ne tik koncertą, bet ir bendruomenišką miesto vakarą.

    Renginio organizatoriai – Ukmergės rajono savivaldybė ir Ukmergės meno mokykla. Ši sukaktis išryškina meno mokyklų vaidmenį regionuose: jos ne tik ugdo jaunuosius muzikantus, bet ir kuria miestų kultūrinį ritmą per koncertus, festivalius ir bendrus projektus.