CP v2

Blog

  • Ukmergėje suskaitmenintos 69 kapinės: palaidojimų paieška ir leidimai laidoti jau internetu

    Kapinių duomenys pasiekiami gyventojams

    Ukmergės rajone baigtas įgyvendinti projektas, kuriuo sukurta unikali skaitmeninė kapinių duomenų bazė ir pradėtas laidojimo paslaugų administravimo skaitmeninimas. Savivaldybė skelbia, kad sprendimas skirtas ir gyventojams, ir specialistams, kurie iki šiol informacijos dažnai turėdavo ieškoti archyvuose ar kreiptis į atsakingus darbuotojus.

    Suskaitmeninti 69 rajono kapinių duomenys jau prieinami sistemoje „Cemety.lt“. Joje galima greitai rasti informaciją apie kapines, palaidojimo vietas ir jų išsidėstymą, todėl paieška tampa paprastesnė planuojant kapavietės priežiūrą ar tvarkant dokumentus.

    Kokias paslaugas galima atlikti nuotoliu?

    Kartu su duomenų baze į elektroninę erdvę perkeltos ir pagrindinės su laidojimu bei kapinių priežiūra susijusios procedūros. Savivaldybė nurodo, kad paslaugos teikiamos per „epaslaugos.lt“, tad gyventojams nebereikia visų klausimų tvarkyti atvykstant į vietą.

    Elektroniniu būdu galima kreiptis dėl pažymos, patvirtinančios žmogaus palaidojimo vietą ir laiką, taip pat dėl leidimo laidoti išdavimo. Taip pat numatyta galimybė internetu gauti sutikimą ekshumuoti ir perkelti žmogaus palaikus bei pateikti prašymą kapavietės identifikavimui.

    Nuotoliu galima spręsti ir kapavietės tvarkymo klausimus, įskaitant leidimo įrengti, pertvarkyti ar remontuoti kapavietę išdavimą. Be to, elektroniniu būdu registruojamas arba keičiamas atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens įrašas žurnale.

    Kodėl tai svarbu savivaldybei?

    Tokio pobūdžio skaitmeniniai sprendimai viešajame sektoriuje paprastai mažina administracinę naštą ir sutrumpina paslaugų suteikimo laiką, nes dalis veiksmų atliekama automatizuotai, o prašymai pateikiami nuotoliu. Savivaldybė akcentuoja ir skaidrumo aspektą, nes aiškesni duomenys bei standartizuotos procedūros sumažina klaidų ir skirtingo interpretavimo riziką.

    Gyventojams tai reiškia patogesnę paiešką ir galimybę jautrius klausimus tvarkyti ramesnėje aplinkoje, pasirinkus tinkamą laiką. Savivaldybei tai tampa pagrindu toliau plėsti skaitmenines paslaugas ir gerinti duomenų kokybę, kai informacija kaupiama vieningoje sistemoje.

  • Portugalijoje sulaikyta dar 15 policininkų: Lisabonoje plečiamas kankinimų ir išžaginimų tyrimas

    Portugalijoje sulaikyta dar 15 policininkų: Lisabonoje plečiamas kankinimų ir išžaginimų tyrimas

    Portugalijoje antradienį sulaikyta dar 15 policijos pareigūnų, įtariamų kankinimais ir piktnaudžiavimu tarnyba prieš pažeidžiamus žmones. Taip plečiamas tyrimas dėl galimų nusikaltimų Lisabonoje, kur, kaip įtariama, dalis veikų vyko policijos nuovadose.

    Portugalijos policija pranešė, kad iš viso šiuo metu tiriami 24 pareigūnai. Jie įtariami sunkiais nusikaltimais, tarp jų sunkinančiomis aplinkybėmis padarytais kankinimais, išžaginimu, piktnaudžiavimu valdžia ir sunkiu fiziniu smurtu.

    Tyrėjai tą pačią dieną atliko apie 30 kratų, įskaitant dvi policijos nuovadas Portugalijos sostinėje. Portugalijos žiniasklaida skelbia, kad galimos aukos dažniausiai buvo dokumentų neturintys užsieniečiai, benamiai ar narkotikų vartotojai.

    Policijos vadovas Luís Carrilho, komentuodamas tyrimą, pabrėžė nulinės tolerancijos principą pareigūnų nusižengimams. Jo teigimu, gyventojai gali ir toliau pasitikėti policija, o institucija siekia, kad galimi pažeidimai būtų ištirti iki galo.

    Kas žinoma apie ankstesnius sulaikymus?

    Dar 2026 metų kovą teismas leido suimti septynis pareigūnus, įtariamus panašiais nusikaltimais, susijusiais su įvykiais vienoje Lisabonos policijos nuovadoje. Tuomet teismas argumentavo, kad būtina užkirsti kelią galimam nusikalstamų veikų tęsimui, viešosios tvarkos trikdymui ir įrodymų naikinimui.

    Portugalijos Viešojo saugumo policijos (PSP) Lisabonos metropoliteno vadovybė viešai pasmerkė bet kokį elgesį, kuris akivaizdžiai prieštarauja pareigūnų veiklos principams. PSP taip pat nurodė, kad apie galimus pažeidimus buvo informuota prokuratūra.

    Pažeidžiamų žmonių apsauga ir pasitikėjimas institucijomis

    Žmogaus teisių organizacijos Europoje ne kartą akcentavo, kad dokumentų neturintys migrantai, benamiai ir priklausomybių turintys asmenys rečiau kreipiasi pagalbos, nes bijo sulaikymo, stigmos ar keršto. Dėl to tokios grupės laikomos ypač pažeidžiamos, o bet kokie įtarimai dėl pareigūnų smurto paprastai sulaukia didelio visuomenės dėmesio.

    Teisės ekspertai pabrėžia, kad tokiose bylose svarbiausia yra nepriklausomas tyrimas, aiškus įrodymų rinkimas ir veiksmingos vidinės kontrolės procedūros. Nuo šių elementų priklauso ne tik galimos atsakomybės klausimas, bet ir ilgalaikis pasitikėjimas teisėsauga.

    Tyrimas Portugalijoje tęsiamas, o institucijos kol kas neatskleidžia, kiek dar pareigūnų gali sulaukti įtarimų. Portugalijos žiniasklaida yra skelbusi, kad tyrimo apimtis gali būti platesnė ir apimti kelias policijos nuovadas, įskaitant vadovaujančias pareigas einančius asmenis.

  • Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Bendras raginimas imtis lyderystės

    Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto prezidentas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ir organizacijos „Gydytojai be sienų“ tarptautinis prezidentas kreipėsi į pasaulio lyderius, ragindami ryžtingai stabdyti smurtą karo zonose.

    Jų teigimu, medikų ir gydymo įstaigų apsauga vis dažniau tampa ne praktiniu įsipareigojimu, o deklaracija, kuri realybėje nebeveikia, kai intensyvėja apšaudymai, bombardavimai ir dronų smūgiai.

    „Sveikatos priežiūra niekada neturi tapti karo auka“, – rašoma trijų organizacijų bendrame laiške.

    Autoriai priminė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2286, kurią valstybės narės priėmė vienbalsiai ir joje įsipareigojo saugoti medicinos ir humanitarinį personalą, infrastruktūrą, transportą bei įrangą ginkluotuose konfliktuose.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad praėjus dešimtmečiui po šios rezoliucijos priėmimo padėtis, jų vertinimu, ne gerėja, o prastėja, o tai rodo politinės valios trūkumą įgyvendinti tarptautinės humanitarinės teisės principus.

    Skaičiai rodo didėjantį mastą

    PSO stebėsenos sistema, fiksuojanti išpuolius prieš sveikatos priežiūrą, 2025 metais užregistravo 1 348 atakas prieš medicinos infrastruktūrą, per kurias, PSO duomenimis, žuvo 1 981 žmogus.

    Daugiausia aukų tais metais fiksuota Sudane, po jo minimi Mianmaras, Palestina, Sirija ir Ukraina, kur taip pat registruoti nuoseklūs smūgiai gydymo įstaigoms, greitosios pagalbos transportui ir medicinos sandėliams.

    PSO duomenimis, 2026 metais iki šiol 13-oje šalių užfiksuota 521 ataka, per kurias žuvo 408 žmonės.

    Organizacijos pabrėžia, kad šie skaičiai nėra vien statistika: už kiekvieno įrašo slepiasi sutrikęs gydymas, evakuojami pacientai, prarastos vakcinų, vaistų ir kraujo atsargos, o kai kuriose vietovėse sveikatos sistema tiesiog nustoja funkcionuoti.

    Ukrainos pavyzdys ir tendencija

    Ypatingai išskiriama Ukraina: nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, PSO yra dokumentavusi mažiausiai 2 881 ataką prieš sveikatos priežiūrą.

    Atakos apėmė gydymo įstaigas, greitosios pagalbos automobilius, medicinos darbuotojus ir sandėlius, o fiksuojama dinamika rodo, kad smūgiai sveikatos sistemai išlieka ilgalaike karo taktika.

    „Kai sveikatos priežiūra nebėra saugi, tai dažnai yra aiškiausias signalas, kad taisyklės, skirtos riboti karo žalą, griūva“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Organizacijos akcentuoja, kad tarptautinė teisė pati savaime nėra „neveikianti“, tačiau jos laikymasis priklauso nuo sprendimų priėmėjų. Anot jų, jei ligoninės ir medikai tampa taikiniais, humanitarinė krizė virsta ir moraline krize, nes prarandama riba tarp leistino karo veiksmo ir akivaizdaus civilių apsaugos principų pažeidimo.

    Laiško autoriai ragina valstybes stiprinti incidentų tyrimus, užtikrinti atsakomybę už pažeidimus ir realiai įgyvendinti įsipareigojimus, kad pagalba sužeistiesiems ir sergantiesiems nebūtų laikoma karo fronto dalimi.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Kas žinoma apie protrūkį?

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė nustačiusi septynis galimus hantaviruso atvejus kruiziniame laive Atlante. Iš jų trys žmonės mirė, vieno paciento būklė vertinama kaip kritinė, dar trys keleiviai nurodė jaučiantys lengvesnius simptomus.

    Tiksli užsikrėtimo šaltinio grandinė dar nenustatyta, tačiau PSO pradėjo vertinti scenarijų, kad dalis infekcijų galėjo plisti ne tik per aplinką, bet ir artimo kontakto metu laive. Tyrimas apima tiek laivo vidaus sąlygas, tiek keleivių ir įgulos sąlytį.

    „Manome, kad tarp labai artimų kontaktų, sutuoktinių, kabiną besidalijusių žmonių galėjo būti tam tikras plitimas tarp žmonių“, – sakė PSO Epidemijų ir pandemijų parengties bei prevencijos direktorė Maria Van Kerkhove.

    Ką daro institucijos?

    Ispanijos Sveikatos ministerija patvirtino, kad į laivą vyks epidemiologų komanda, kuri tikrins keleivius dėl simptomų ir vertins riziką. Šis veiksmas koordinuojamas su PSO, o jo rezultatai turėtų padėti spręsti dėl keleivių grąžinimo ir tolesnio laivo maršruto.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) nurodė, kad visuomenei Europoje rizika šiuo metu laikoma labai maža. Pasak agentūros, laive įgyvendinamos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, o hantavirusai paprastai nėra lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui.

    „Šiuo metu rizika bendrai Europos gyventojų populiacijai laikoma labai maža, nes laive taikomos tinkamos infekcijų kontrolės priemonės, o hantavirusai nėra lengvai perduodami tarp žmonių“, – teigė ECDC.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusais vadinama virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra įkvėpti ore pakibusių dalelių, susidariusių iš išdžiūvusių graužikų išskyrų, pavyzdžiui, šlapimo ar išmatų, kai jos sujudinamos.

    Infekcija gali sukelti sunkią būklę, vadinamą hantavirusiniu plaučių sindromu, kai pradžioje pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai, gali būti virškinamojo trakto negalavimų. Vėliau kai kuriems pacientams gali prasidėti kvėpavimo sutrikimai ir kraujospūdžio kritimas.

    PSO nurodo, kad simptomai dažniausiai pasireiškia maždaug per 2–4 savaites nuo užsikrėtimo, tačiau laiko langas gali būti platesnis. Dėl to, vertinant protrūkius, ypač svarbūs detalesni duomenys apie kontaktus ir buvimo vietas.

    Kur yra laivas ir kokia situacija vietoje?

    Kruizinis laivas m/v Hondius, kurį valdo Nyderlandų bendrovė „Oceanwide Expeditions“, šiuo metu stovi inkaru prie Žaliojo Kyšulio krantų. Skelbiama, kad į kelionę išplaukė 149 žmonės, o vietos sveikatos institucijos kol kas neleido keleiviams išlipti į krantą.

    „Oceanwide Expeditions“ teigė, kad laive atmosfera išlieka rami, o keleiviai elgiasi santūriai. Bendrovė pranešė, kad du įgulos nariai patyrė ūmius kvėpavimo simptomus ir jiems prireikė skubios medicininės pagalbos.

    Bendrovės duomenimis, Nyderlandų institucijos rengia medicininę evakuaciją dviem simptomus turintiems asmenims ir žmogui, kuris siejamas su gegužės 2 dieną mirusiu keleiviu. Tuo pat metu svarstomi alternatyvūs maršruto sprendimai, įskaitant plaukimą į Las Palmasą ar Tenerifę Kanarų salose.

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai 26 gyvybes: Zelenskis kritikuoja siūlomas paliaubas

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai 26 gyvybes: Zelenskis kritikuoja siūlomas paliaubas

    Žūtys po atakų Ukrainoje

    Per Rusijos raketų ir dronų smūgius Ukrainoje antradienį žuvo mažiausiai 26 žmonės, pranešė Kyjivas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad atakos tęsiasi tuo metu, kai Maskva viešai kalba apie paliaubas.

    Daugiausia aukų fiksuota Zaporižios mieste, kur, vietos valdžios teigimu, per antskrydį žuvo 12 žmonių. Apie žuvusiuosius taip pat pranešta Dnipro ir Poltavos regionuose, o gelbėjimo darbai kai kur tęsėsi ir po smūgių.

    Kramatorskas ir perspėjimas dėl aukų

    Pasak V. Zelenskio, per ataką Kramatorsko centre žuvo mažiausiai penki civiliai, o sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius dar gali didėti. Kramatorskas laikomas svarbiu Ukrainos kontroliuojamu centru Donecko srityje, todėl ši vietovė nuolat atsiduria Rusijos smūgių taikiklyje.

    „Smūgis pataikė tiesiai į miesto centrą, taikantis į civilius“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžė, kad atakos buvo nukreiptos į gyvenamąsias teritorijas ir miesto infrastruktūrą. Tokie smūgiai, anot Kyjivo, didina spaudimą oro gynybai ir apsunkina gelbėjimo tarnybų darbą.

    Paliaubos dėl gegužės 9-osios

    Pirmadienį Maskva paskelbė apie planuojamas paliaubas per gegužės 9-osios Antrojo pasaulinio karo pergalės minėjimą. Tuo metu Ukraina viešai nurodė, kad ugnį būtų pasirengusi stabdyti nuo gegužės 6 dienos, tačiau pažymėjo, jog realus paliaubų patikimumas turi būti matuojamas ne pareiškimais, o veiksmais.

    Gegužės 9-osios paradas Rusijoje tradiciškai naudojamas kaip karinės galios demonstravimas, o pastaraisiais metais retorikoje siejamas ir su plataus masto karo Ukraina kontekstu. Pranešta, kad šiemet Kremliaus sprendimu renginys planuojamas mažesnės apimties, be įprastai demonstruojamos sunkiosios karinės technikos.

    „Tai visiškas cinizmas prašyti paliaubų tam, kad būtų surengtos propagandinės šventės, ir kartu kasdien vykdyti raketų bei dronų smūgius“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Atsakomieji smūgiai ir atakos Rusijoje

    Rusijos pareigūnai tuo pat metu pranešė apie Ukrainos dronų ataką Čeboksaruose Volgos regione, per kurią, jų teigimu, žuvo du žmonės. Regiono valdžia skelbė, kad sužeistųjų skaičius siekė 32, o dronas pataikė į daugiabutį namą.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukraina intensyvino tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje, taikydamasi į energetikos ir karinės logistikos objektus. Kyjivas tai aiškina kaip atsakomąsias priemones į naktinius Rusijos smūgius Ukrainos miestams.

    Poltavos regione, Ukrainos duomenimis, per naktinę ataką žuvo keturi žmonės, tarp jų valstybės energetikos įmonės Naftogaz darbuotojai ir gelbėtojai. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad dalis aukų žuvo per pakartotinį smūgį, kai į įvykio vietą atvyko gelbėtojai.

    „Du žuvusieji buvo gelbėtojai, žuvę per klastingą pakartotinį smūgį, nukreiptą į atvykusius padėti“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ukrainos pareigūnai nurodė, kad tokia taktika apsunkina pagalbą nukentėjusiems ir didina riziką civilinėms tarnyboms. Tuo metu Kyjivas kartoja, kad bet kokios paliaubos gali būti realios tik sustabdžius smūgius ir sudarius sąlygas jų laikymuisi.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: du sergantys keleiviai evakuojami į Nyderlandus, terminas neaiškus

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: du sergantys keleiviai evakuojami į Nyderlandus, terminas neaiškus

    Evakuacija ir laivo maršrutas

    Kruiziniame laive MV Hondius, atsidūrusiame tarptautinio sveikatos pavojaus centre dėl įtariamo hantaviruso protrūkio, du susirgę asmenys bus evakuojami į Nyderlandus. Laivo operatorius „Oceanwide Expeditions“ pranešė, kad tam pasitelkiami du specializuoti orlaiviai, tačiau tikslaus grafiko kol kas nenurodė.

    Įmonės teigimu, į Nyderlandus taip pat bus skraidinamas asmuo, susijęs su keleiviu, kuris gegužės 2 dieną mirė. Kai evakuojami keleiviai bus pakeliui, laivas turėtų išplaukti Kanarų salų kryptimi ir per maždaug tris dienas pasiekti Gran Kanariją arba Tenerifę.

    Kodėl protrūkis kelia nerimą?

    Laivas nuo savaitgalio kelia nerimą institucijoms po to, kai paaiškėjo, kad reta infekcija gali būti susijusi su trijų keleivių mirtimis. Hantavirusai dažniausiai plinta nuo užsikrėtusių graužikų, o žmogus užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusio šlapimo, išmatų ar seilių, taip pat per kontaktą su užterštais paviršiais.

    Nors dauguma hantaviruso atvejų siejami su aplinkos veiksniais, situacija laive vertinama ypač atidžiai ir dėl galimos žmogaus užkrato perdavimo tikimybės uždaroje erdvėje. Laivas tuo metu buvo netoli Žaliojo Kyšulio, kur, institucijų teigimu, vykdomos rizikos vertinimo ir visuomenės sveikatos priemonės.

    PSO ieško galimų kontaktų skrydyje

    Pasaulio sveikatos organizacija pranešė pradėjusi kontaktų paiešką dėl skrydžio iš Šventosios Elenos salos į Johanesburgą, kuriuo skrido viena iš vėliau mirusių keleivių. Pietų Afrikoje veikianti oro bendrovė „Airlink“ nurodė, kad 2026 metų balandžio 25 dieną vykusiame skrydyje buvo 82 keleiviai ir 6 įgulos nariai.

    PSO teigimu, Nyderlandų pilietė su virškinamojo trakto simptomais balandžio 24 dieną išlipo Šventojoje Elenoje, kitą dieną skrido į Johanesburgą ir 2026 metų balandžio 26 dieną mirė ligoninės priėmimo skyriuje. Gegužės 4 dieną atlikti tyrimai patvirtino teigiamą hantaviruso rezultatą.

    „Skrydžio keleivių kontaktų paieška jau pradėta“, – teigiama PSO pranešime.

    Pagal pateikiamą informaciją, be Nyderlandų poros, mirė ir Vokietijos pilietis. Nurodoma, kad yra du patvirtinti ir penki įtariami atvejai, o sveikatos specialistai vertina, kiek plačiai galėjo išsiplėsti galimi kontaktai laive ir krante.

    Šventojoje Elenoje, kur gyvena apie 4 400 žmonių, vietos valdžia informavo, kad dalis MV Hondius keleivių buvo išlipę į krantą, o kai kurių vietos bendruomenės narių paprašyta izoliuotis. Administracija pabrėžė, kad saloje ligos atvejų nenustatyta, tačiau tęsiamas rizika pagrįstas kontaktų nustatymas ir informavimas.

  • Pentagonas apie Hormuzo sąsiaurį: Hegsethas sako, kad operacija atskira nuo karo su Iranu

    JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pareiškė, kad amerikiečių vadovaujama operacija, kuria siekiama atverti Hormuzo sąsiaurį laivybai, esą yra atskira nuo platesnio karo su Iranu. Pasak jo, misija yra gynybinė, ribotos apimties ir laikina.

    Viešai tai vienas aiškiausių signalų, kad konfliktas regione įgijo naują praktinį tikslą: užtikrinti saugų laivų judėjimą per vieną svarbiausių pasaulio energetikos koridorių. Hormuzo sąsiauris laikomas kritiniu tašku, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis.

    Kas vyksta Hormuzo sąsiauryje?

    Pentagono spaudos konferencijoje Hegsethas ir Jungtinių štabų vadų pirmininkas generolas Danas Caine’as nedetalizavo, kaip JAV praktiškai saugos komercinius laivus. Pastarosiomis dienomis, jų teigimu, keli JAV vėliava plaukiojantys komerciniai laivai ir JAV karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai susidūrė su Irano pajėgų ugnimi.

    Generolas D. Caine’as nurodė, kad nuo paliaubų susitarimo praėjusį mėnesį Iranas ne kartą apšaudė komercinius laivus ir buvo užgrobęs du konteinerinius laivus. Jis taip pat teigė, kad susidūrimai su JAV pajėgomis vyko daugiau nei 10 kartų, tačiau, Pentagono vertinimu, tai neperžengė ribos, kuri reikštų didelio masto karo veiksmų atnaujinimą.

    Vis dėlto pareigūnai neįvardijo, kas konkrečiai būtų laikoma tokiu slenksčiu. Ši neapibrėžtis didina riziką rinkoms ir laivybos bendrovėms, kurios sprendžia, ar grįžti į maršrutus, kur grėsmė išlieka reali.

    Kodėl tai svarbu pasaulio ekonomikai?

    Hormuzo sąsiauris yra vienas jautriausių pasaulio „butelio kakliukų“ energijos tiekimo grandinėje, todėl net riboti incidentai gali išauginti draudimo kainas, pabranginti logistiką ir pakelti degalų kainas. Jei komerciniai laivai vengia plaukti šiuo keliu, tiekėjams tenka rinktis ilgesnius maršrutus arba mažinti tiekimą.

    Šiame kontekste Hegsetho akcentuojamas „atskirumas“ nuo karo su Iranu yra bandymas riboti konflikto interpretaciją ir politines pasekmes. Tačiau vien operacijos tikslas atkurti laivybą reiškia, kad JAV pajėgos gali dažniau kontaktuoti su Irano karinėmis struktūromis, o tai didina eskalacijos tikimybę net ir formaliai nedidinant karo masto.

    Sąjungininkai neskuba prisidėti

    Hegsethas pripažino, kad JAV norėtų perduoti misiją platesnei tarptautinei koalicijai, tačiau kol kas konkrečių susitarimų ar terminų neįvardijo. Jis teigė, kad „pasaulis nori būti šios misijos dalimi“, bet kartu leido suprasti, jog JAV lyderystė šiuo metu yra būtina.

    JAV taip pat reiškė lūkestį, kad prie pastangų prisidėtų Pietų Korėja, Japonija, Australija ir Europos šalys. Tuo metu Europos sostinėse, pasak pranešimų, vyko aptarimai dėl galimų veiksmų, įskaitant minų paiešką ir laivybos saugumo užtikrinimą, tačiau pabrėžiama sąlyga, kad aktyvūs karo veiksmai turi būti pasibaigę.

    Politiniame fone JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtino, kad JAV veiksmai sąsiauryje yra sėkmingi, ir kartojo nuostatą, jog Iranas siekia susitarimo. Tačiau platesnis taikos susitarimas tarp Vašingtono ir Teherano tebėra nepasiektas, o neaiškumas dėl tolesnių taisyklių regione išlieka pagrindine rizika laivybai ir energijos rinkoms.

  • Užtenka 4 lauro lapų ir verdančio vandens: šis nuoviras stebina panaudojimu, bet yra svarbių įspėjimų

    Lauro lapai dažniausiai siejami su sriubomis ar troškiniais, tačiau iš jų verdamas užpilas seniai naudojamas ir buityje, ir tradicinėje žolininkystėje. Vis dėlto dalis jam priskiriamų poveikių yra paremti ne klinikiniais įrodymais, o patirtimi, todėl lūkesčius verta vertinti atsargiai.

    Laurus nobilis lapuose aptinkama eterinių aliejų ir įvairių biologiškai aktyvių junginių, tarp jų polifenolių, kurie laboratoriniuose tyrimuose siejami su antioksidaciniu ir antimikrobiniu poveikiu. Maistinės medžiagos, tokios kaip vitaminai ar mineralai, nuovire paprastai būna gerokai mažesnėmis koncentracijomis nei pačiuose lapuose.

    Liaudiškai laurų lapų užpilas dažniausiai minimas kaip priemonė virškinimui ir savijautai peršalus, taip pat kaip skalavimo skystis burnos ertmei. Kai kur jis naudojamas ir išoriškai, pavyzdžiui, odai valyti ar kompresams, tačiau odos sudirginimo rizika išlieka, ypač jautriems žmonėms.

    Kaip dažniausiai ruošiamas užpilas?

    Įprastas būdas paprastas: 4–5 džiovintus lauro lapus užpilti maždaug 350 mililitrų verdančio vandens ir trumpai pavirti ant silpnos ugnies apie 5 minutes. Vėliau skystį palikti pritraukti, perkošti ir vartoti mažais kiekiais, jei apskritai nusprendžiama jį gerti.

    Išoriškai toks nuoviras kartais naudojamas kaip apiplovimas ar kompresas, tačiau prieš tepant didesnį odos plotą pravartu atlikti mėginį ant nedidelės vietos. Jei atsiranda paraudimas, niežėjimas ar deginimas, naudojimą reikėtų nutraukti.

    Ką sako saugumas ir sąveikos?

    Žoliniai užpilai nėra neutralūs, todėl svarbiausia dalis yra atsargumas. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat vaikams savarankiškai vartoti lauro lapų nuovirą nerekomenduojama, nes nėra pakankamai patikimų duomenų apie saugias dozes.

    Taip pat reikia įvertinti galimas sąveikas su vaistais ir individualias alergines reakcijas: eteriniai aliejai ir kiti junginiai kai kuriems žmonėms gali sukelti bėrimą ar sudirginimą. Jei vartojate vaistus nuo lėtinių ligų arba turite sveikatos sutrikimų, dėl bet kokių žolinių priemonių saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kada verta kreiptis į medikus?

    Jei peršalimo, kosulio, virškinimo sutrikimų ar burnos ertmės uždegimo simptomai stiprėja, užsitęsia ar kartojasi, vien užpilais pasikliauti nereikėtų. Tokiais atvejais svarbu nustatyti priežastį ir taikyti gydytojo rekomenduojamą gydymą.

    Lauro lapų nuoviras gali būti naudojamas kaip papildoma, atsargi priemonė, tačiau jis nepakeičia įrodymais pagrįstos medicinos. Renkantis tokias priemones verta laikytis principo: kuo paprastesnė sudėtis, mažesnė koncentracija ir aiškesnės vartojimo ribos.

  • Žemaičių kaimo muziejuje Telšiuose – Mažosios Lietuvos delmonų paroda: ką atskleidžia rekonstrukcijos

    Delmonai sugrįžta į Telšius

    Žemaičių kaimo muziejuje Telšiuose pristatoma paroda Mažosios Lietuvos tekstilės paveldui – delmonams. Lankytojai čia gali pamatyti beveik dvi dešimtis XIX amžiaus vidurio–XX amžiaus pradžios delmonų rekonstrukcijų.

    Paroda veikia Žemaičių kaimo muziejaus jaujoje ir bus eksponuojama iki birželio 15 dienos. Ji kviečia iš arčiau susipažinti su lietuvininkių aprangos detale, kuri buvo ir praktiška, ir dekoratyvi.

    Kuo ypatingi Mažosios Lietuvos delmonai?

    Delmonas – prie juosmens rišamas tekstilinis krepšelis, istoriškai naudotas smulkiems daiktams laikyti. Mažojoje Lietuvoje jis tapo išskirtiniu tautinio kostiumo akcentu, o jo raštai, spalvos ir siuvinėjimo technikos atspindėjo laikmečio estetiką.

    Parodoje akcentuojama, kad rekonstrukcijos leidžia pamatyti tai, ko dažnai nebeįmanoma išvysti originaluose: ryškesnes spalvas, aiškesnį ornamentą ir tiksliau atkurtas medžiagas. Muziejuose saugomi istoriniai tekstilės eksponatai laikui bėgant nublunka, dėvisi, todėl atkūrimas tampa ir pažinimo, ir išsaugojimo būdu.

    Nuo muziejų fondų iki rekonstrukcijų

    Parodoje rodomi delmonai atkurti remiantis eksponatais, surinktais Klaipėdos ir Šilutės apylinkėse. Rekonstrukcijų originalai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje ir Šilutės Hugo Šojaus muziejuje.

    Seniausias minimas delmonas siejamas su XIX amžiaus viduriu Rusnėje ir saugomas Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Vėlyviausias parodoje aptariamas pavyzdys datuojamas 1935 metais ir yra iš Derceklių kaimo Klaipėdos rajone, jis saugomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

    Rekonstrukcijas siuvinėjo Ieva Matulionytė, remdamasi dr. Elenos Matulionienės tyrimų medžiaga ir praktine patirtimi. Kartu pristatomas ir delmonų rišimo kontekstas: jie dažniausiai tvirtinti ties juosmeniu, neretai šimtaraštėmis juostomis, todėl parodoje matomos ir atkurtos juostelės.

    „Kuriant muziejinių vertybių replikas siekta kuo tiksliau atkurti pirminę delmono versiją: ornamentą, spalvas ir rišimo būdą“, – sakė parodos rengėjai.

    Delmonų gaivinimo istorija šioje parodoje pristatoma kaip ilgas procesas, prasidėjęs šeimos tradicijoje ir išaugęs iki akademinių tyrimų. Dr. Elena Matulionienė 2018 metais Klaipėdos universitete apgynė etnologijos krypties daktaro disertaciją apie Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raidą.

    Pažymima, kad ši paroda jau ne vienerius metus keliauja po Lietuvą, o Telšiuose Žemaičių kaimo muziejus tampa dar viena stotele, kurioje delmonai pristatomi naujame kontekste. Parodą galima aplankyti įsigijus lankytojo bilietą į muziejų.

  • Viešvėnų kaime planuojamas pėsčiųjų takas: Telšių rajono savivaldybė paskelbė pirkimą

    Pirkimas Viešvėnuose: kas planuojama

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą dėl pėsčiųjų tako įrengimo Viešvėnų kaime, Getautės gatvėje. Savivaldybės pateikiamuose duomenyse šis projektas įvardijamas kaip Viešvėnų k., Getautės g. pėsčiųjų tako įrengimas.

    Pirkimui suteiktas numeris 7 688 830, o detalios sąlygos ir dokumentai skelbiami Viešųjų pirkimų portale. Tai įprasta praktika, leidžianti tiekėjams susipažinti su techniniais reikalavimais ir pateikti pasiūlymus vieningoje sistemoje.

    Terminai ir kur teikti pasiūlymus

    Pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas nustatytas 2026-05-11, vietos laiku 10:00. Iki šio termino tiekėjai turi pateikti visus reikalaujamus dokumentus ir pasiūlymą pagal pirkimo sąlygas.

    Viešieji pirkimai savivaldybėse dažniausiai apima ne tik kainą, bet ir kitus kriterijus, tokius kaip darbų atlikimo terminas, kokybės užtikrinimas, garantiniai įsipareigojimai bei atitiktis techninei specifikacijai. Konkrečios vertinimo taisyklės nurodomos pirkimo dokumentuose.

    Kodėl tokie projektai svarbūs

    Pėsčiųjų infrastruktūros plėtra paprastai siejama su saugesniu judėjimu gyvenvietėse, ypač ten, kur pėsčiųjų srautai dalijasi erdve su automobilių eismu. Tokie sprendimai dažnai mažina rizikas prie važiuojamosios dalies, didina patogumą kasdieniams maršrutams.

    Praktikoje pėsčiųjų takų projektai taip pat prisideda prie gyvenamosios aplinkos patrauklumo ir susisiekimo kokybės, ypač kai įrengiami nuoseklūs maršrutai iki svarbiausių taškų, pavyzdžiui, viešųjų paslaugų, stotelių ar ugdymo įstaigų. Koks tikslus ruožas numatytas Getautės gatvėje, paaiškėja iš pirkimo dokumentų.

    Telšių rajono savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus, norinčius operatyviai gauti pranešimus apie naujus pirkimus, pateikti savo kontaktus savivaldybei nurodytu elektroninio pašto adresu. Tokiu būdu informacija apie naujus konkursus tiekėjus pasiekia tiesiogiai.