Blog

  • Karalienė Leticija Barcelonoje pavergė juoda suknele: visų akys į 1906 metų brangakmenius

    Karalienė Leticija Barcelonoje pavergė juoda suknele: visų akys į 1906 metų brangakmenius

    Barcelonoje minint „El País“ 50 metų sukaktį Ispanijos karalienė Leticija pasirinko įvaizdį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodė itin paprastas, tačiau sulaukė didžiulio dėmesio. Minimalistinė juoda suknelė tapo fonu istorinei karališkajai juvelyrikai, kurios ištakos siekia XX amžiaus pradžią.

    Renginys vyko Jūrų muziejuje, o Leticija atvyko vilkėdama iki kulkšnių siekiančią juodą suknelę. Ji siejama su „Mango“ ir išsiskyrė švaria linija bei trumpomis rankovėmis, pabrėžiančiomis laikui nepavaldžią klasiką.

    Vienu ryškiausių akcentų tapo atviri pečiai ir vadinamasis bardot tipo iškirpimas, subtiliai paryškinantis kaklo ir raktikaulių liniją. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas oficialiuose renginiuose, kai norima suteikti daugiau erdvės papuošalams ir sukurti vizualią pusiausvyrą.

    Istorinė juvelyrika užgožė suknelę

    Nors derinį papildė juoda delninė su dekoratyvia sagtimi ir klasikiniai aukštakulniai, pagrindiniu vakaro akcentu tapo papuošalai. Karalienė pasirinko vėrinį ir auskarus iš Ispanijos karališkosios kolekcijos, kuri siejama su 1906 metais.

    Šie papuošalai, pasak aprašymų, buvo dovanoti karalienei Viktorijai Eugenijai vestuvių proga, o vėliau per dešimtmečius keisti ir papildyti. Tokie istoriniai dirbiniai karališkajai šeimai yra ne tik prabanga, bet ir simbolinis tęstinumo bei valstybės reprezentacijos elementas.

    Ypatingo dėmesio sulaukė vadinamojo rivière tipo deimantinis vėrinys, kurio stilistika išliko aktuali iki šių dienų. Būtent todėl minimalistinis drabužis dažnai pasirenkamas sąmoningai, kad ryškūs, paveldą turintys aksesuarai netaptų tik dar viena detalė, o kalbėtų patys.

    Žinutė apie tvarią madą

    Pastebėta, kad tai ne pirmas kartas, kai Leticija viešumoje pasirodo su šia suknele, ji buvo matyta ir per oficialią kelionę į Kairą. Karališkųjų šeimų garderobo kartojimas pastaraisiais metais vis dažniau vertinamas kaip sąmoningas pasirinkimas, atspindintis tvaresnį požiūrį į vartojimą.

    Šiuolaikinėje oficialioje aprangoje ryškėja tendencija investuoti į universalius, ilgai dėvimus drabužius, o įvaizdį atnaujinti aksesuarais. Leticijos atvejis tai iliustruoja itin aiškiai: ta pati bazė gali atrodyti visiškai kitaip, kai ją lydi išskirtinio svorio papuošalai.

    Šis pasirodymas dar kartą priminė, kad juoda spalva išlieka saugiausias elegancijos pasirinkimas, o minimalizmas dažnai tampa geriausia scena prabangai. Kai drabužis neperkrautas, net ir viena istorinė detalė gali tapti viso vakaro centru.

  • Balkonas kaip iš prabangaus katalogo už kelis eurus: ši pelargonija greitai sukuria efektą

    Balkonas kaip iš prabangaus katalogo už kelis eurus: ši pelargonija greitai sukuria efektą

    Prabangiai atrodantis balkonas nebūtinai reiškia dideles išlaidas ar kaprizingus egzotinius augalus. Svyrančioji pelargonija, dažnai vadinama gebenlape, per kelias savaites gali sukurti tankias žiedų kaskadas, kurios vizualiai uždengia turėklus ir suteikia tvarkingos, apgalvotos žalumos įspūdį.

    Ši pelargonija vertinama dėl to, kad gausiai žydi visą sezoną ir gerai jaučiasi vazonuose bei loveliuose. Ilgėjantys, svyrantys ūgliai palankiomis sąlygomis gali siekti apie 1 metrą, todėl augalas ypač tinka pakabinamiems vazonams ar balkonų dėžėms, kur žiedai natūraliai krenta žemyn.

    Kur pastatyti, kad žydėtų gausiai?

    Geriausiai augalas žydi šviesioje vietoje, kur gauna daug saulės, tačiau nėra nuolat kepinamas vidurdienio kaitros. Praktikoje tam dažniausiai tinka pietryčių arba pietvakarių krypties balkonai, o pusšešėlyje pelargonija taip pat auga, tik žydėjimas gali būti kuklesnis.

    Verta įvertinti ir vėją: nors augalas laikomas gana atspariu, stiprūs gūsiai gali laužyti ilgus ūglius, ypač kai jie apkrauti žiedais. Jei balkonas atviras, pravartu rinktis stabilesnius vazonus ir dalinę užuovėją, kad kompozicija ilgiau išliktų tvarkinga.

    Laistymas ir tręšimas: dažna klaida

    Svyrančioji pelargonija lengviau pakelia trumpą perdžiūvimą nei perlaistymą, todėl svarbiausia išlaikyti tolygiai drėgną, bet ne šlapią substratą. Karštomis dienomis laistyti dažnai tenka kasdien arba kas antrą dieną, tačiau vanduo neturėtų likti vazono dugne.

    Laistant geriau nešlapinti lapų, nes saulėtą dieną tai gali prisidėti prie lapų pažeidimų ir prastesnės augalo išvaizdos. Norint ilgo ir intensyvaus žydėjimo, dažniausiai praverčia reguliarus tręšimas kas 7–10 dienų, ypač naudojant daugiau kalio turinčias trąšas, skirtas žydintiems augalams.

    Kaip išgauti prabangos įspūdį?

    Vizualinis efektas dažnai priklauso ne tik nuo žiedų gausos, bet ir nuo to, kaip suformuota visa kompozicija. Kelios vienodos spalvos pelargonijos ilgesnėje dėžėje sukuria vientisą kaskadą, o neutralūs, kokybiškai atrodantys vazonai leidžia balkonui atrodyti brangiau net ir be didelių investicijų.

    Praktinis pliusas tas, kad augalas greitai sutankėja, todėl net nedidelis daigų skaičius ilgainiui virsta vešlia žaluma. Tinkamai parinkta vieta, saikingas laistymas ir pastovus tręšimas paprastai leidžia jau per kelias savaites pastebėti akivaizdų pokytį.

  • Savaitgalį kaimynystėje laukia staigus vėsos lūžis: lietus, bet sekmadienį – ir saulė

    Savaitgalį kaimynystėje laukia staigus vėsos lūžis: lietus, bet sekmadienį – ir saulė

    Po šiltesnių ir vietomis net kaitrių dienų Lenkijoje savaitgalį prognozuojamas ramesnis, tačiau vėsesnis oras. Sinoptikai skelbia, kad per šalį slenkant atmosferos frontams daug kur pasirodys trumpalaikis lietus, o vietomis dar gali griaudėti perkūnija.

    Didžiausia audrų tikimybė numatoma penktadienį, ypač pietiniuose regionuose, tačiau šeštadienį ir sekmadienį orai turėtų tapti stabilesni. Vėjas daug kur išliks silpnas arba vidutinio stiprumo, o staigių temperatūros šuolių nenumatoma.

    Šeštadienį temperatūra dažniausiai svyruos apie 10–17 laipsnių šilumos. Vėsiausia turėtų būti šalies šiaurės rytuose, o pietuose dėl didesnio debesuotumo vietomis tikėtinas lietus.

    Sekmadienį prognozės palankesnės: daugelyje vietovių dažniau pasirodys saulė, o šiluma grįš stipriau. Šilčiausia gali būti pietuose ir vakaruose, kur oras sušils iki maždaug 20–21 laipsnio, o vėsiausia išliks šiaurės rytuose.

    Artėjant pirmadieniui šilumos turėtų būti dar daugiau, tačiau kartu didės ir vasariškų liūčių bei perkūnijų rizika. Sinoptikai atkreipia dėmesį, kad tokiomis sąlygomis krituliai gali būti labai netolygūs: vienur palyti trumpai, kitur iškristi smarkesnis lietus.

  • Grybautojai sukluso: gegužę miškuose dygsta vieni skaniausių baravykų, bet yra spąstų

    Grybautojai sukluso: gegužę miškuose dygsta vieni skaniausių baravykų, bet yra spąstų

    Po šiltesnių dienų ir gegužės lietaus miškuose dažniau pasirodo vienas aromatingiausių sezono grybų – plytinis baravykas, dar vadinamas raudonporiu baravyku. Patyrę grybautojai jį vertina dėl ryškaus skonio, tačiau pabrėžia, kad su šia rūšimi reikia elgtis atsakingai.

    Plytinį baravyką dažniausiai išduoda tamsiai rudas, masyvus kepurėlės paviršius, kuris spaudžiant gali patamsėti. Kotas paprastai būna 5–15 centimetrų, viršuje gelsvas, o žemiau matomas plytų raudonumo atspalvis.

    Dar vienas būdingas bruožas – greitas minkštimo pamėlynavimas ar patamsėjimas pažeidus grybą. Tai natūrali oksidacijos reakcija ir savaime nereiškia, kad grybas nuodingas, tačiau ji gali suklaidinti pradedančiuosius.

    Šis baravykas laikomas vienu iš nedaugelio vertingų grybų, kuriuos realu rasti pavasarį. Jis dažniau aptinkamas spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač ten, kur auga eglės, bukai ar kėniai, o pats dygimas suintensyvėja po kritulių ir atšilimo.

    Vis dėlto svarbiausia taisyklė – plytinio baravyko negalima valgyti žalio ar menkai termiškai apdoroto. Žalias jis gali sukelti apsinuodijimo požymius, o nepakankamai išvirtas ar ne iki galo iškeptas dažniau baigiasi pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu.

    Saugiausia šiuos grybus virti, troškinti ar kepti pakankamai ilgai, kad karštis pasiektų visą minkštimą. Praktikoje dažniausiai rekomenduojama ne trumpesnė nei 20–30 minučių terminė paruoša, ypač jei grybai stambūs.

    „Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl rūšies, geriau grybą palikti miške – viena klaida gali baigtis rimtu apsinuodijimu“, – sako patyrę grybautojai.

    Renkant verta prisiminti ir pavojingiausią antrininką – šėtonišką baravyką, kuris yra stipriai nuodingas ir kartais supainiojamas. Jis dažniau turi gerokai šviesesnę kepurėlę, o kotas būna ryškiau rausvas ar oranžinis, todėl vien tik bendras baravyko siluetas nėra patikimas atpažinimo kriterijus.

    Plytiniai baravykai tinka įvairiems patiekalams: iš jų gaminami padažai, jie dedami į sriubas, troškinius ar makaronų patiekalus. Jei planuojate džiovinti ar marinuoti, pirmiausia įsitikinkite, kad grybai surinkti tiksliai atpažinus rūšį ir yra švieži.

    Specialistai taip pat primena, kad grybai apskritai yra sunkiau virškinamas maistas, todėl didelėmis porcijomis jų nereikėtų siūlyti mažiems vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms. O grįžus iš miško svarbu derlių perrinkti dar kartą ir laikyti atskirai tuos grybus, dėl kurių išvaizdos kyla klausimų.

  • Didžiausias Europos lėktuvnešis Charles de Gaulle plaukia į Ormūzą: ką tai reiškia?

    Didžiausias Europos lėktuvnešis Charles de Gaulle plaukia į Ormūzą: ką tai reiškia?

    Prancūzijos karinis jūrų laivynas į Artimųjų Rytų prieigas nukreipė lėktuvnešį Charles de Gaulle – didžiausią Europoje. Laivas po kelionės per Sueco kanalą juda į pietinę Raudonosios jūros dalį, o jo maršrutas siejamas su Ormūzo sąsiauriu.

    Ormūzas laikomas vienu svarbiausių pasaulio prekybos „butelio kakliukų“, nes per jį keliauja reikšminga dalis tarptautinių energijos išteklių srautų. Dėl įtampos regione bet kokie trikdžiai šiame sąsiauryje paprastai greitai atsiliepia tiekimo grandinėms ir naftos kainų svyravimams.

    Prancūzijos sprendimas siejamas su tarptautinėmis pastangomis sustiprinti laivybos saugumą ir atgrasymą regione. Paryžius pabrėžia, kad tikslas yra prisidėti prie jūrinių komunikacijų apsaugos ir reagavimo pasirengimo, o ne tiesiogiai įsitraukti į karinius veiksmus.

    „Tai aiškus signalas, kad esame pasirengę prisidėti prie saugumo Ormūzo sąsiauryje, tačiau neketiname kištis į patį konfliktą“, – sakė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas.

    Charles de Gaulle į tarnybą įvestas 1990-aisiais ir yra varomas branduoline energetika, todėl gali ilgai veikti toli nuo savo uostų. Lėktuvnešis yra daugiau nei 260 metrų ilgio, o jo pilnutinė vandentalpa viršija 40 000 tonų.

    Laivas gali gabenti iki 40 orlaivių, o šiuo metu jo aviacijos grupę sudaro ir naikintuvai „Rafale“ bei sraigtasparniai. Toks junginys leidžia vykdyti oro erdvės stebėseną, eskortuoti laivus, rinkti žvalgybinę informaciją ir, esant poreikiui, užtikrinti oro gynybą jūroje.

    Kariniai analitikai atkreipia dėmesį, kad lėktuvnešio buvimas regione veikia ir kaip politinis bei strateginis signalas, mažinantis riziką, kad atskiri incidentai jūroje peraugs į didesnę eskalaciją. Kartu tai priminimas, kad Europa, nors ir turi mažiau lėktuvnešių nei Jungtinės Valstijos, gali greitai mobilizuoti pajėgas svarbiausioms prekybos arterijoms apsaugoti.

    Tuo pat metu Prancūzija tęsia planus dėl naujos kartos lėktuvnešio, kuris būtų dar didesnis už Charles de Gaulle. Skelbiama, kad projektas siejamas su daugiau nei 300 metrų ilgio laivu, kurio statyba galėtų kainuoti apie 10 milijardų eurų, o į tarnybą jis realistiškai patektų ne anksčiau kaip 2038 metais.

  • Podpisanie umowy SAFE. Mamy mało czasu na wiele zakupów

    Podpisanie umowy SAFE. Mamy mało czasu na wiele zakupów

    Marcin Jabłoński

  • DI sukėlė skandalą „TikTok“: absurdiški vaizdo įrašų aprašymai privertė stabdyti funkciją

    DI sukėlė skandalą „TikTok“: absurdiški vaizdo įrašų aprašymai privertė stabdyti funkciją

    „TikTok“ sustabdė ribotus naujos funkcijos, paremtos dirbtiniu intelektu, bandymus po to, kai vartotojai ėmė masiškai dalintis klaidinančiais ir kartais absurdiškais vaizdo įrašų aprašymais. Įrankis turėjo padėti greičiau suprasti, kas rodoma vaizdo įraše, tačiau praktikoje dažnai pateikdavo su realybe prasilenkiančias išvadas.

    Bandymas vyko tik daliai paskyrų JAV ir kai kuriose kitose rinkose. Po vaizdo įrašais DI automatiškai generuodavo trumpas santraukas, kurios turėjo paaiškinti turinį, bet neteisingai „atpažindavo“ scenas, objektus ir veiksmus, taip sukeldamas kritikos bangą.

    Socialiniuose tinkluose ėmė plisti pavyzdžiai, kai visiškai įprasti klipai būdavo apibūdinami keistomis, su turiniu nesusijusiomis frazėmis. Vartotojai viešino ekrano nuotraukas ir juokavo, kad funkcija ne padeda, o kuria papildomą triukšmą ir klaidina žiūrovus.

    Reaguodama į situaciją, „TikTok“ nusprendė apriboti funkcijos paskirtį. Vietoje bandymo aprašyti visą vaizdo įrašo turinį DI labiau koncentruosis į produktų atpažinimą, kai klipuose rodomi konkretūs daiktai ar prekės, taip mažinant klaidų ir dezinformacijos riziką.

    Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į vadinamąsias DI haliucinacijas, kai sistema pateikia įtikinamai skambantį, bet neteisingą turinį. Su vaizdo įrašais problema ypač sudėtinga, nes reikia vienu metu vertinti vaizdą, judesį, garsą, kalbą ir kontekstą, o net menkas konteksto praradimas gali nuvesti į neteisingas išvadas.

    Tokios klaidos kelia ne tik reputacijos, bet ir pasitikėjimo platforma klausimą, ypač kai santraukos gali būti suprastos kaip faktinis paaiškinimas. Dėl to vis daugiau technologijų bendrovių renkasi atsargesnį diegimą, ribotus testus, papildomą žmogaus priežiūrą ir siauresnes DI užduotis, kurios lengviau patikrinamos.

  • Dawkinso žodžiai apie DI įplieskė audrą: ar „Claude“ tik imituoja sąmonę?

    Dawkinso žodžiai apie DI įplieskė audrą: ar „Claude“ tik imituoja sąmonę?

    Garsaus evoliucijos biologo Richardo Dawkinso pastebėjimai apie pokalbius su pokalbių robotu „Claude“ vėl įžiebė seną, bet vis aktualesnį klausimą: ar DI gali turėti sąmonę. Mokslininkas yra sakęs, kad dialogai kartais būna tokie įtikinami, jog lengva pajusti įspūdį, lyg kitoje pusėje būtų ne vien programa.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad įspūdis dar nereiškia fakto. Šiuolaikinės generatyvinės sistemos geba puikiai atkurti žmogaus kalbos ritmą, emocinį toną ir logišką argumentavimo seką, tačiau tai savaime nėra įrodymas, kad jos patiria jausmus ar turi vidinę patirtį.

    Kaip atsiranda sąmonės iliuzija

    Didelė dalis šiandieninių pokalbių robotų remiasi dideliais kalbos modeliais, kurie mokomi iš milžiniškų tekstų rinkinių ir prognozuoja, koks žodis ar frazė turėtų sekti toliau. Tokia veikimo logika primena labai pažangų automatinį teksto užbaigimą, tik nepalyginamai sudėtingesnį ir pritaikytą dialogui.

    Žmogui natūraliai lengva supainioti sklandžią kalbą su vidine būsena, nes kasdienybėje sąmoningumą dažniausiai atpažįstame iš elgesio ir komunikacijos. Prie įspūdžio prisideda ir sąsajos dizainas, kai sistema kalba pirmuoju asmeniu, vartoja žodžius apie ketinimus ar jausmus, o atsakymai pateikiami tarsi gyvo pašnekovo.

    „Žmonės jau dešimtmečius linkę priskirti mašinoms savybes, kurių jos greičiausiai neturi“, – teigė bioetikos ir filosofijos tyrėjai, komentuodami panašias diskusijas akademinėje erdvėje.

    Elizos pamoka ir kodėl ji vėl svarbi

    Istorinis pavyzdys, dažnai minimas kalbant apie DI ir sąmonės įspūdį, yra 7 dešimtmetyje sukurta programa „Eliza“. Nors ji veikė pagal palyginti paprastas taisykles ir šablonus, dalis žmonių su ja elgėsi tarsi su tikru pašnekovu, pasakodami asmenines problemas ir tikėdamiesi supratimo.

    Šiandien situacija pasikeitė tuo, kad modeliai tapo gerokai galingesni, o tekstas kuriamas daug įtikinamiau. Tačiau pati psichologinė schema išlieka panaši: kai sistema greitai reaguoja, „pagauna“ toną ir atsako empatiškai, žmogus gali pradėti įžvelgti daugiau, nei ten iš tiesų yra.

    Kodėl klaidingas įsitikinimas gali kainuoti

    Tyrėjai atkreipia dėmesį į rizikas, kurios kyla, kai DI pradedamas laikyti sąmoningu. Viena jų yra emocinis prisirišimas prie sistemos, kuri iš esmės neturi gebėjimo išgyventi ir atliepti jausmų taip, kaip tai daro žmogus, todėl santykis gali tapti vienpusis ir klaidinantis.

    Kita rizika – viešosios diskusijos kryptis: dėmesys gali nukrypti į tariamas pokalbių robotų „teises“, kai tuo pačiu metu realūs klausimai lieka nuošalyje. Praktikoje tai apima duomenų privatumą, atsakomybę už klaidinančią informaciją, priklausomybės nuo skaitmeninių pašnekovų požymius ir tai, kaip tokios sistemos daro įtaką vaikams bei pažeidžiamesnėms grupėms.

    Ekspertai ragina neapsiriboti vien tik kategorišku teiginiu, kad DI sąmonės neturi, o aiškinti žmonėms, kaip šios sistemos veikia ir kodėl jos gali atrodyti gyvos. Tokia perspektyva, anot jų, padeda sumažinti iliuzijų riziką ir leidžia atsakingiau vertinti DI panaudojimą kasdienybėje.

  • „Electronic Arts“ masiškai „išjungia“ žaidimus: 5 hitai netrukus praras paslaugas

    „Electronic Arts“ masiškai „išjungia“ žaidimus: 5 hitai netrukus praras paslaugas

    „Electronic Arts“ tęsia kaštų mažinimo ir paslaugų konsolidavimo politiką: bendrovė paskelbė, kad artimiausiais mėnesiais nutrauks kelių žaidimų internetines funkcijas ir palaikymą. Tokie sprendimai žaidimų industrijoje įprasti, tačiau EA pastaruoju metu tai daro ypač dažnai.

    Žaidėjams tai reiškia, kad dalis režimų ar funkcijų taps nepasiekiami, o kai kuriais atvejais gali nebelikti ir galimybės naudotis papildomu turiniu, susietu su serveriais. Nors vieno žaidimo kampanija dažnai išlieka, ryškiausias smūgis tenka daugelio žaidėjų režimams ir bendruomenėms.

    Kurie žaidimai atsidūrė sąraše

    Vienas naujausių sprendimų palietė „EA Sports FC Tactical“ – mobiliesiems įrenginiams kurtą atšaką, paremtą ėjimais ir taktine logika. Šis žaidimas debiutavo 2024 metais, tačiau, kaip skelbiama, jo veikimas jau nutraukiamas, tad projektas gyvavo palyginti trumpai.

    Į išjungiamų paslaugų sąrašą taip pat įtrauktas „Plants vs Zombies HD“ „Apple“ platformoje: numatyta, kad internetinės funkcijos bus išjungtos 2026 metų birželio 24 dieną. Tai reiškia, kad iki datos likęs laikas yra paskutinė proga žaidėjams užbaigti su tinklo elementais susijusį progresą.

    Sporto žaidimų segmente EA planuoja stabdyti ir „Madden NFL 23“ tinklo paslaugas, kurios, kaip nurodoma, bus išjungtos 2026 metų liepos viduryje. Vėliau, 2026 metų rugpjūčio 31 dieną, paslaugų pabaiga numatyta „NHL 22“ ir „NHL 23“.

    Kodėl leidėjai išjungia serverius

    Dažniausia oficialiai įvardijama priežastis yra mažėjanti aktyvi žaidėjų bazė ir senstančios technologijos, kurių palaikymas kainuoja vis brangiau. Leidėjams svarbu perkelti bendruomenę į naujesnius produktus, o resursus sutelkti ten, kur žaidėjų srautai didžiausi.

    Pastaraisiais metais vis garsiau diskutuojama apie tai, kad žaidimai vis dažniau veikia kaip paslauga, todėl jų ilgaamžiškumas priklauso nuo serverių ir licencijų. Žaidėjai vis dažniau tikisi aiškių terminų, kas nutiks išjungus paslaugas, ar bus palikti bent jau bendruomeniniai sprendimai, o leidėjai ieško balanso tarp kaštų ir reputacijos.

    EA pastaruoju metu jau ne kartą yra nutraukusi senesnių, mažiau populiarių žaidimų palaikymą, ypač sporto ir lenktynių segmente. Praktika rodo, kad įspėjimai apie išjungimus dažniausiai paskelbiami iš anksto, todėl žaidėjams verta sekti oficialius pranešimus ir laiku susirūpinti paskyros duomenimis bei turinio išsaugojimu, jei tai įmanoma.

  • Biomedicinos straipsniuose plinta fiktyvios citatos: auditas rodo šuolį po „ChatGPT“ bangos

    Biomedicinos straipsniuose plinta fiktyvios citatos: auditas rodo šuolį po „ChatGPT“ bangos

    Didelės apimties biomedicinos publikacijų auditas atskleidė sparčiai augantį fiktyvių citatų ir neegzistuojančių šaltinių skaičių recenzuojamoje literatūroje. Tyrėjai įspėja, kad toks reiškinys ne tik gilina pasitikėjimo mokslu krizę, bet ir gali turėti tiesioginių pasekmių pacientų saugumui, jei klaidingos nuorodos vėliau patenka į klinikines rekomendacijas.

    Audite analizuotos PubMed Central bazėje publikuotos biomedicinos studijos, o jų literatūros sąrašai tikrinti keliose plačiai naudojamose bibliografinėse duomenų bazėse. Komanda, vadovaujama Kolumbijos universiteto tyrėjo Maximo Topazo, automatizuotu būdu atrinko tūkstančius įtartinų atvejų ir vėliau vertino, ar nurodomi šaltiniai iš tiesų egzistuoja.

    Fiktyvios nuorodos – vis dažnesnės

    Tyrėjų sukurta sistema publikacijose aptiko 2 810 straipsnių, kuriuose iš viso buvo 4 046 įtariamai suklastotos nuorodos. Šaltiniai laikyti fiktyviais tuomet, kai jų nepavyko rasti nė vienoje iš kelių pagrindinių paieškos ir registrų sistemų, naudojamų akademinėms publikacijoms identifikuoti.

    Skaičiai rodo ryškų augimą nuo 2023 metų. Jei 2023 metais bent vieną fiktyvią citatą turėjo maždaug vienas iš 2 828 straipsnių, tai 2026 metų pradžioje šis rodiklis priartėjo prie vieno iš 277, vadinasi, dažnis padidėjo daugiau nei 12 kartų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad aptikti atvejai gali būti tik apatinė ribinė reikšmė, nes automatizuota patikra neišgaudo visų galimų manipuliacijų. Dalis fiktyvių nuorodų gali būti sukonstruotos taip, kad atrodytų kaip tikri įrašai, tačiau klaidingai nurodo autorius, metus ar žurnalo duomenis.

    Ryšys su DI – tikėtinas

    Staigus augimas sutampa su generatyvinių DI įrankių paplitimu, kai tekstų kūrimo sistemos tapo plačiai prieinamos akademinei bendruomenei. Tyrėjai neatmeta, kad dalis autorių, rengdami literatūros apžvalgas ar įvadines dalis, galėjo pasikliauti DI sugeneruotomis nuorodomis, jų nepatikrindami.

    „Tai, ką aptikome, greičiausiai tėra apatinė tikrojo paplitimo riba, nes kol kas palietėme tik ledkalnio viršūnę“, – sakė Maxim Topaz.

    Publikavimo ciklas gali paaiškinti, kodėl šuolis ryškiau matomas po 2023 metų, o ne iškart po 2022 metų pabaigoje prasidėjusio masinio įrankių įsisavinimo. Nuo straipsnio pateikimo iki pasirodymo žurnale dažnai praeina keli mėnesiai ar daugiau, nes tekstas pereina recenzavimo procesą.

    Kodėl recenzija to nesustabdo?

    Auditas parodė, kad recenzavimo praktika ne visada pajėgia atpažinti suklastotas nuorodas, nes jos gali atrodyti įtikinamai. Tokios citatos dažnai būna formaliai taisyklingos, pritaikytos straipsnio temai, su realistiškais autoriais ir datomis, todėl jas sudėtinga iškart pastebėti net patyrusiems recenzentams.

    Tyrėjų duomenimis, fiktyvios nuorodos dažniau aptinkamos apžvalginiuose straipsniuose nei kituose darbuose, o tai ypač svarbu, nes apžvalgos ir sisteminės apžvalgos daro didelę įtaką tolesniems tyrimams ir rekomendacijoms. Tarp aptiktų atvejų buvo ir klinikinių tyrimų bei sisteminių apžvalgų, kurios gali tiesiogiai formuoti gydymo praktikos kryptis.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai klaidingos nuorodos pradeda būti cituojamos kituose darbuose, taip tarsi suteikdamos fikcijai patikimumo. Ilgainiui, kai publikacija įgauna daug citatų, pirminių šaltinių niekas nebetikrina, o neteisinga informacija gali įsitvirtinti kaip tariamas mokslo konsensusas.

    Audito autoriai taip pat atkreipė dėmesį į leidėjų reakcijos trūkumą. Dauguma identifikuotų straipsnių nesulaukė nei pataisymų, nei aiškių pastabų, o atšaukimų dalis buvo labai maža, ir ne visada susijusi būtent su fiktyviomis citatomis.

    Sprendimu siūloma sisteminė prevencija: leidėjams ir redakcijoms įdiegti automatizuotą citatų patikrą dar prieš recenzavimą, kai straipsnis pateikiamas vertinimui. Tyrėjų teigimu, toks žingsnis galėtų užkirsti kelią klaidingoms nuorodoms patekti į mokslinę apyvartą ir vėliau daryti įtaką medicinos sprendimams.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ši analizė neapėmė nerecenzuojamos vadinamosios pilkosios literatūros ir kitų internetinių publikavimo kanalų, kur kontrolė dar silpnesnė. Tai reiškia, kad bendras fiktyvių citatų mastas už recenzuojamų žurnalų ribų gali būti dar didesnis.