CP v2

Blog

  • Europos egzaminas 2026: kaip per 10 minučių pasitikrinti žinias ir įsitraukti į organizacijų iššūkį

    Europos egzaminas 2026: kaip per 10 minučių pasitikrinti žinias ir įsitraukti į organizacijų iššūkį

    Kas yra Europos egzaminas?

    Europos egzaminas – trumpa, įtraukianti viktorina apie Europos Sąjungą, skirta Europos dienai paminėti ir pasitikrinti žinias. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra formalus testas, kuriam reikia iš anksto ruoštis ar mintinai mokytis datų.

    Iniciatyva orientuota į plačią auditoriją: dalyvauti kviečiami moksleiviai, šeimos, bendruomenės ir visi besidomintys Europos Sąjunga. Praktinis formatas paprastas – klausimai trumpi, o pats sprendimas neužima daug laiko.

    Kas organizuoja ir kada vyks?

    Europos egzaminą jau septynioliktus metus rengia Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su LRT. Organizatoriai akcentuoja, kad tai tapo kasmetine Europos dienos iniciatyva, suburiančia dešimtis tūkstančių dalyvių.

    Egzaminas vyks 3 dienas – nuo gegužės 8 dienos ryto iki gegužės 10 dienos 23.59 valandos. Dalyvavimas numatytas LRT portale, kur egzaminas pateikiamas kaip 10 informatyvių klausimų viktorina.

    Organizacijų iššūkis: kaip dalyvauti?

    Kartu vyksta ir organizacijų iššūkis, kuriame gali dalyvauti įmonės ir įvairios organizacijos. Registruojantis prašoma nurodyti vardą, pavardę, el. pašto adresą ir organizacijos pavadinimą, kad dalyvis būtų priskirtas atitinkamai komandai.

    Gausiausiai dalyvavusi organizacija bus apdovanota specialiu Europos egzamino prizu. Organizatoriai tai pristato kaip progą prasmingai paminėti Europos dieną, stiprinti komandinę dvasią ir kartu atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos vertybes.

    Šiemet organizacijų kategorijoje numatytos trys grupės pagal darbuotojų skaičių: mažos įmonės iki 50 darbuotojų, vidutinės įmonės nuo 51 iki 200 darbuotojų ir didelės įmonės nuo 201 darbuotojo. Įmonės dydžio kategoriją dalyviai gali pasirinkti pildydami duomenis prieš sprendimą.

    Norintys prisijungti prie organizacijų iššūkio kviečiami registruotis iš anksto, kad gautų priminimą prieš gegužės 8 dieną ir pasirengimui naudingą informaciją. Dėl papildomų klausimų siūloma kreiptis į Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje komandą.

  • Norvegija atveria 70 naujų paieškos plotų: „Orlen“ gali sustiprinti naftos ir dujų pozicijas šelfe

    Norvegijos valdžia paskelbė naują naftos ir gamtinių dujų licencijų etapą TFO 2026 ir įmonėms atvėrė 70 naujų žvalgybos plotų kontinentiniame šelfe. Šie plotai išsidėstę Šiaurės jūroje, Norvegijos jūroje ir Barenco jūroje, o didžiausia dalis tenka Barenco jūrai.

    Pagal Norvegijos energetikos sektoriuje taikomą praktiką TFO etapas paprastai orientuotas į geriausiai ištirtas, brandžias teritorijas. Tokios zonos dažniausiai yra arti esamos ar planuojamos infrastruktūros, todėl atradimo atveju kelią iki gavybos galima sutrumpinti, palyginti su visiškai naujais regionais.

    Kas yra TFO 2026?

    TFO yra kasmetinė licencijų skyrimo schema, kai įmonės gali prašyti naujų licencijų arba įsigyti dalį jose, suteikiančią teisę ieškoti naftos ir dujų. Jei aptinkamas telkinys, licencijos turėtojai gali pereiti prie išteklių įvertinimo, parengiamųjų darbų ir gavybos vystymo.

    Paraiškas dėl TFO 2026 licencijų numatyta teikti iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos, o nauji leidimai, kaip planuojama, turėtų būti paskirstyti 2027 metų pradžioje. Valdžia konkrečių galimų išteklių įvertinimų naujiems plotams nepateikė, tačiau pabrėžė jų brandą ir artumą prie jau vystomų zonų.

    Kodėl tai svarbu „Orlen“?

    Norvegijos šelfe veikianti „Orlen“ grupės įmonė Orlen Upstream Norway jau yra įsitvirtinusi vietos rinkoje. Po ankstesnio licencijų etapo rezultatų jos portfelyje yra dalys 94 koncesijose, todėl naujas TFO etapas gali tapti proga išplėsti perspektyvių projektų sąrašą.

    2024 metais Orlen Upstream Norway Norvegijos šelfe išgavo 40,5 mln. barelių naftos ekvivalento, o dalis dujų buvo nukreipta į Lenkiją per Baltic Pipe. Tai yra vienas svarbiausių maršrutų, užtikrinančių dujų tiekimą regionui, ypač atsižvelgiant į Europos pastangas diversifikuoti energijos šaltinius.

    Pastaruoju metu bendrovė taip pat pranešė apie gavybos pradžią Eirin telkinyje Norvegijoje, kuris, planuojama, galėtų užtikrinti apie 270 mln. kubinių metrų dujų per metus. Toks mastas rodo, kad net ir brandžiose teritorijose nauji projektai gali reikšmingai papildyti tiekimo balansą.

    Europos energetikos kontekstas

    Norvegija išlieka viena svarbiausių dujų tiekėjų Europai, o licencijų plėtra šelfe siejama su gamybos tęstinumu, darbo vietomis ir valstybės pajamomis. Pastarųjų metų TFO etapų apimtis buvo svyruojanti, tačiau naujas 70 plotų paketas priskiriamas prie didesnių, o tai signalizuoja norą išlaikyti aktyvią žvalgybą.

    Rinkai tai reiškia, kad konkurencija dėl patraukliausių blokų gali didėti, ypač ten, kur galima pasinaudoti esamais vamzdynais ir gavybos infrastruktūra. Įmonėms tai mažina projekto rizikas, tačiau kartu kelia reikalavimus aiškiai pagrįsti investicijų grąžą ir laikytis vis griežtėjančių aplinkosauginių standartų.

  • Ignalinoje startuoja projektas „neMATOMI“: 18 mėnesių nemokamų veiklų 14–29 metų jaunimui

    Ignalinoje startuoja projektas „neMATOMI“: 18 mėnesių nemokamų veiklų 14–29 metų jaunimui

    Kam skirtas projektas?

    Ignalinos rajone pradedamas įgyvendinti 18 mėnesių truksiantis projektas „neMATOMI“, orientuotas į 14–29 metų jaunuolius, kurie rečiau įsitraukia į bendruomenės veiklas ir dažniau lieka socialinėje atskirtyje. Projekto iniciatorė – mažoji bendrija „Picus Viridis“, dirbanti kartu su partneriais Ignalinos rajono mokinių asociacija ir Aukštaitijos motociklininkų asociacija.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalis jaunimo nuošalyje atsiduria ne dėl motyvacijos stokos, o dėl ribotų galimybių prasmingai veikti, išbandyti naujas patirtis ir saugiai reikšti save. Projektu siekiama sukurti neformalią, vertinimų nevaržomą erdvę, kur jaunuoliai galėtų jaustis priimti ir išgirsti.

    Ką jaunimas galės išbandyti?

    Pagrindinis projekto tikslas – mažinti jaunimo socialinę atskirtį, stiprinant savivertę, ugdant socialinius įgūdžius ir skatinant bendruomeniškumą per įtraukiančias veiklas. Veiklos, kaip nurodo organizatoriai, buvo planuojamos atsižvelgiant į pačių jaunuolių išsakytus poreikius ir lūkesčius.

    Numatomi neformalūs susitikimai netradicinėse aplinkose, kur bus kuriamas pasitikėjimas ir kalbamasi apie emocinę savijautą, savivertę, priklausymo jausmą bei jaunimui aktualias galimybes Ignalinoje. Taip pat planuojamos teminės savaitgalio stovyklos merginoms ir vaikinams bei bendra iššūkių ir kaitavimo sporto stovykla su profesionaliais lektoriais ir mentoryste.

    Technika besidominčiam jaunimui numatyti saugaus elgesio su motorinėmis transporto priemonėmis mokymai, apimantys teoriją ir praktiką. Greta to vyks fotografijos mokymai, konkursas ir paroda – atrinkti darbai bus eksponuojami viešose Ignalinos erdvėse, siekiant suteikti jaunuoliams daugiau matomumo ir saviraiškos galimybių.

    Projekto pabaigoje planuojamas jaunimo festivalis, kuriame numatomi gyvi pokalbiai, susitikimai su įkvepiančiais žmonėmis, diskusijos, tinklalaidžių kūrimo veiklos, kūrybinės dirbtuvės ir muzikiniai pasirodymai. Organizatoriai tikisi, kad tokia forma padės jaunuoliams ne tik įgyti įgūdžių, bet ir užmegzti tvirtesnius ryšius su bendraamžiais bei bendruomene.

    Apimtis ir finansavimas

    Projektą įgyvendinant numatyta savanorių komanda: penki savanoriai lydės dalyvius veiklų metu ir prisidės prie saugios aplinkos užtikrinimo. Skelbiama, kad į veiklas planuojama įtraukti ne mažiau kaip 80 jaunuolių, o dalyvavimas jiems bus nemokamas.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 87 660,08 eurų.

    Organizatoriai kviečia Ignalinos jaunimą sekti informaciją apie artimiausias veiklas ir aktyviai įsitraukti, ypač tuos, kurie iki šiol jautėsi esantys už bendruomeninio gyvenimo ribų. Tikimasi, kad nuoseklus dalyvavimas padės mažinti socialinę izoliaciją, stiprins pasitikėjimą savimi ir skatins jaunus žmones imtis iniciatyvų vietos bendruomenėje.

  • Be migrantų Lenkijos ekonomika lėtėtų: dirbančių užsieniečių jau 1 139 400, rodo GUS

    Darbo rinką spaudžia demografija

    Lenkijos darbo rinką vis labiau formuoja demografinės tendencijos: mažėja darbingo amžiaus gyventojų, o įmonėms tampa sunkiau rasti darbuotojų. Lenkijos statistikos tarnybos GUS duomenimis, 2025 metų spalio pabaigoje šalyje dirbo apie 1 139 400 užsieniečių, tai yra maždaug 7 proc. daugiau nei prieš metus.

    GUS taip pat fiksuoja, kad 2025 metų pabaigoje darbingo amžiaus grupėje buvo apie 21,7 mln. žmonių, maždaug 128 000 mažiau nei 2024 metais. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia didesnį spaudimą atlyginimams, lėtesnį įmonių plėtros tempą ir didesnę konkurenciją dėl darbuotojų tarp sektorių.

    Migrantai svarbūs ne tik įdarbinimui

    Verslas pabrėžia, kad užsieniečiai užpildo ne tik laisvas darbo vietas, bet ir didina vidaus vartojimą, nes dalį uždarbio išleidžia vietos prekėms ir paslaugoms. Įvairių vertinimų teigimu, darbo migrantų indėlis į Lenkijos bendrąjį vidaus produktą gali sudaryti apie 5–10 proc., todėl jų reikšmė ekonomikai vertinama plačiau nei vien darbo jėgos trūkumo kompensavimas.

    GUS skelbė, kad užsieniečiai Lenkijoje 2024 metais didžiąją dalį išlaidų skyrė prekėms ir paslaugoms, o ypač augo išlaidos apgyvendinimui bei maitinimui. Tai rodo, kad migracija veikia ne tik gamybą ar paslaugų teikimą, bet ir mažmeninę prekybą, viešbučius bei restoranus.

    „Migracija padeda išlaikyti ekonomikos augimą, o migrantai yra ne tik darbuotojai, bet ir vartotojai, kurie pinigus palieka Lenkijos įmonėse“, – sakė „McDonald’s Polska“ korporatyvinių ryšių ir poveikio direktorė Anna Papka.

    Teisė ir integracija lemia konkurencingumą

    Darbdaviai akcentuoja, kad ekonomikai svarbios ne tik migracijos apimtys, bet ir procedūrų greitis, aiškumas bei nuspėjamumas. Nuo 2025 metų birželio 1 dienos Lenkijoje įsigaliojo migracijos reguliavimo pokyčiai, kuriais siekta sugriežtinti ir kartu skaitmenizuoti procesus, susijusius su įdarbinimu, studijomis ir vizų sistema.

    Nors teisės aktuose numatyta, kad sprendimai dėl leidimų dirbti turėtų būti priimami per mėnesį, o sudėtingesniais atvejais per du mėnesius, praktikoje darbdaviai vis dar mini ilgas legalizavimo procedūras. Verslo apklausose tarp dažniausiai įvardijamų kliūčių dominuoja laukimo laikas dokumentams ir procedūrų sudėtingumas, o tai apsunkina planavimą ir didina darbuotojų kaitos riziką.

    Kita ne mažiau svarbi tema yra integracija: užsieniečių apsisprendimą likti šalyje lemia ne vien atlyginimas, bet ir gyvenimo kokybė, būsto prieinamumas, viešųjų paslaugų pasiekiamumas bei darbdavio ir savivaldos teikiama pagalba. Todėl, siekiant išlaikyti konkurencingą ekonomiką, Lenkijai svarbu ne tik pritraukti darbuotojų, bet ir sukurti sąlygas jiems stabiliai įsitvirtinti.

  • Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Investicija augimui Europoje

    Pietų Tirolyje įsikūręs startuolis „profitize“ uždarė 1,4 mln. eurų pradinio etapo (Seed) investicijų raundą. Bendrovė kuria DI paremtą finansų planavimo ir analizės platformą, skirtą viešbučių ir maitinimo sektoriui, o lėšas naudos technologijoms plėtoti ir įžengti į naujas Europos rinkas.

    Raundui vadovavo „Alpine Fund“ (per „Redstone“ ir „Euregio+“) bei Austrijos „aws Gründungsfonds“, prisidėjo ir verslo angelai iš svetingumo industrijos. Pasak bendrovės, investuotojų dėmesį patraukė aiškiai apibrėžta niša ir praktinis produktas, sprendžiantis kasdienes finansų valdymo spragas.

    Ką daro platforma ir kodėl to reikia?

    „profitize“ teigia, kad viešbučiai valdo didelius duomenų kiekius, tačiau dažnai neturi priemonių juos greitai paversti sprendimais. Finansiniai duomenys paprastai išsibarstę per skirtingas sistemas, o pilnas vaizdas atsiranda tik po kelių savaičių arba apskritai nesusiformuoja.

    Platforma vienoje aplinkoje sujungia informaciją iš viešbučių valdymo sistemų, kasos ir atsiskaitymų sprendimų, apskaitos, personalo, bankų bei energijos tiekėjų. Tikslas – realiu laiku pateikti ataskaitas, prognozes, biudžetų planavimą ir pinigų srautų analizę, papildant tai DI rekomendacijomis.

    Įkūrėjai ir ankstesnė patirtis

    Bendrovės būstinė yra Bolcano mieste Italijoje, o „profitize“ 2024 metais įkūrė Simonas Falkensteineris ir Michaelis Gorferis. S. Falkensteineris anksčiau įkūrė pajamų valdymo sistemą „RateBoard“, kurią 2020 metais pardavė Italijos „Zucchetti Group“.

    Ši patirtis, pasak startuolio, padėjo geriau suprasti, kaip viešbučiuose veikia pajamų ir sąnaudų valdymas, ir kodėl vien kainodaros optimizavimo nebeužtenka. „profitize“ akcentuoja sąnaudų kontrolę, darbo jėgos planavimą ir operacinių sprendimų priėmimą pagal prognozuojamą užimtumą.

    „Svetingumo sektorius dirba su milžiniškais duomenų kiekiais, bet dažnai neturi priemonių tuos duomenis paversti pagrįstais sprendimais. Su „RateBoard“ optimizavome pajamų pusę, o su „profitize“ imamės sąnaudų, nes galiausiai svarbiausia, kas lieka pelno (nuostolių) ataskaitos apačioje“, – sakė „profitize“ bendraįkūrėjas ir vadovas Simonas Falkensteineris.

    Pirmieji rezultatai ir tolesni planai

    Startuolis nurodo, kad platformą jau naudoja apie 150 viešbučių ir maitinimo įmonių keliose Europos šalyse. Tarp naudotojų yra ir nepriklausomi viešbučiai, ir kelių objektų grupės, o praktiniai scenarijai apima biudžetavimą, prognozavimą, pinigų srautų valdymą bei darbo našumo analizę.

    Kaip vieną pavyzdį „profitize“ pateikia 40 kambarių poilsinį viešbutį Pietų Tirolyje, kuris, naudodamas įrankį, sumažino darbo sąnaudas 10 proc. Bendrovė pabrėžia, kad efektas pasiektas ne mažinant darbuotojų skaičių, o tikslinant grafikus pagal užimtumo prognozes.

    „Kurį laiką stebėjome „profitize“ ir džiaugiamės prisijungę dabar. Komanda gerai susijusi svetingumo sektoriuje ir supranta tikruosius klientų skausmo taškus. Kartu plėsime veiklą tarptautiniu mastu ir stiprinsime modelį DI pusėje“, – sakė „Redstone“ partneris Benas Scheidtas.

    Gautos lėšos bus skirtos platformos technologinei plėtrai, įskaitant anonimizuotą rinkos lyginamąją analizę ir išplėstą produktyvumo analitiką. Taip pat planuojama toliau augti Italijoje ir Austrijoje, žengti į kitas Europos rinkas bei stiprinti technologijų ir klientų sėkmės komandas.

    „profitize“ akcentuoja, kad viešbučiams tampant jautresniems darbo sąnaudoms ir energijos kainoms, didėja poreikis sprendimams, leidžiantiems operatyviai matyti rodiklius ir greitai koreguoti veiklą. Būtent čia, bendrovės vertinimu, DI pagrįsta analizė gali tapti konkurenciniu pranašumu.

  • Lenkija turi vario išteklius, bet investicijas stabdo mokesčiai: bendra našta siekia apie 70 proc.

    Vario projektus stabdo mokesčiai

    Lenkija pagal vario išteklius ir sidabro gavybos potencialą minima tarp stipriausių Europos šalių, tačiau naujų kasyklų plėtra stringa. Kanados bendrovės „Lumina Metals“ vadovas Jordanas Pandoffas Europos ekonomikos kongrese pabrėžė, kad investuotojams svarbiausi tampa ne žaliavų kiekiai, o finansinės ir reguliacinės sąlygos.

    Pasak jo, nors pasaulinė vario paklausa auga dėl energetikos transformacijos ir elektrifikacijos, sprendimus dėl naujų projektų dažnai sustabdo vietiniai kaštai. Lenkijos atveju didžiausias klausimas yra fiskalinė našta, kuri, investuotojų vertinimu, sumažina projektų patrauklumą tarptautinėje konkurencijoje.

    „Bendra mokestinė našta, įskaitant pelno mokestį, siekia apie 70 proc., todėl gerokai sunkiau priimti investicinius sprendimus“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Šis vertinimas siejamas su Lenkijoje nuo 2012 metais taikomu vario ir sidabro mokesčiu, kuris didina veiklos kaštus ir mažina prognozuojamą investicijų grąžą. Kasybos sektoriuje, kur projektai planuojami dešimtmečiams, mokesčių stabilumas ir aiškumas tampa vienu svarbiausių kriterijų finansuotojams.

    J. Pandoffas taip pat akcentavo, kad kasyba yra cikliška: 2015–2019 metais žaliavų kainoms esant žemoms, investicijos buvo karpomos visame pasaulyje. Po COVID-19 pandemijos, tiekimo grandinių sutrikimų ir suaktyvėjusios konkurencijos dėl kritinių žaliavų kainos bei investuotojų dėmesys vėl išaugo.

    Kapitalo yra, bet projektų trūksta

    Kanados investuotojas teigė, kad dabartinio ciklo pradžioje kapitalo rinkose lėšų netrūksta, o problema dažniau yra kita: stambių, aukštos kokybės vario projektų pasiūla. Jo vertinimu, per artimiausią dešimtmetį paklausa turėtų išlikti pakankamai stipri, kad pritrauktų reikšmingą finansavimą, tačiau realių projektų paruošimas užtrunka.

    „Lumina Metals“ vykdo įėjimo į biržą procesą ir kalbasi su investuotojais Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Lenkija, pasak bendrovės, dažnai vertinama kaip stabili jurisdikcija su gera infrastruktūra, tačiau galutinį sprendimą nulemia mokesčių ir leidimų aplinka.

    „Lenkija laikoma stabilia jurisdikcija su gera infrastruktūra, ir tai yra didelis privalumas“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Leidimai ir terminai lemia rezultatą

    Vario kasyklos yra ilgalaikiai projektai, todėl net ir palankiomis rinkos sąlygomis greitų rezultatų tikėtis sunku. „Lumina Metals“ teigimu, darbus Lenkijoje ji pradėjo 2012 metais, o dabar, po daugiau nei dešimtmečio, projektas yra projektavimo ir leidimų gavimo etape.

    Planuojama investicija netoli Naujosios Solės minima kaip viena didžiausių naujų vario kasybos iniciatyvų šalyje, o statybų pradžia galėtų būti reali per artimiausius ketverius–penkerius metus. Tokie terminai atspindi bendrą sektoriaus tendenciją: didžiausia kliūtis tampa ne vien technologijos, o procesų trukmė, visuomenės priėmimas ir administracinis sudėtingumas.

    „Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje, projektus įgyvendinti gerokai sunkiau dėl mažesnio visuomenės palaikymo. Lenkija turi pranašumą dėl kasybos tradicijos ir sektoriaus supratimo“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Svarbi planuojamos grandinės dalis, pasak investuotojų, galėtų būti KGHM: numatoma, kad vario koncentratas būtų tiekiamas lydyklai Gloguve, o tai sumažintų logistikos sąnaudas. Papildomą patrauklumą suteikia ir tai, kad dalis telkinių, be vario, pasižymi didesniu sidabro kiekiu bei kitais vertingais metalais, kurie gali pagerinti projekto ekonominius rodiklius.

    J. Pandoffo teigimu, Lenkija turi išteklius, kompetencijas ir pramoninę bazę, tačiau proveržį nulemtų aiškesnės taisyklės ir konkurencingesnė mokestinė aplinka. Kritinių žaliavų svarbai augant, valstybių politika vis dažniau tampa tiesioginiu investicijų katalizatoriumi arba stabdžiu.

  • Ignalinos krašto muziejuje – mokinių dailės paroda: nuo piešinių iki keramikos darbų

    Ignalinos krašto muziejuje – mokinių dailės paroda: nuo piešinių iki keramikos darbų

    Ignalinos krašto muziejuje gegužės 5 dieną atidaryta Ignalinos rajono mokinių taikomosios ir vaizduojamosios dailės darbų paroda. Joje pristatomi įvairių technikų kūriniai – nuo piešinių ir karpinių iki medžio dirbinių, keramikos darbų, margučių ir kaukių.

    Parodoje savo mokinių kūrybą eksponuoja Ignalinos Česlovo Kudabos, Vidiškių ir Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos bendruomenės. Prie iniciatyvos taip pat prisideda Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės ir Keramikos studijos, kurios ir organizuoja ekspoziciją.

    Muziejus kviečia lankytojus užsukti ne tik pasigrožėti darbais, bet ir palaikyti jaunuosius talentus, kuriems tokios parodos tampa svarbia motyvacija toliau kurti. Kultūros įstaigos pažymi, kad viešas kūrybos pristatymas stiprina mokinių pasitikėjimą savimi ir ugdo meninį raštingumą.

    Paroda Ignalinos krašto muziejuje bus eksponuojama iki birželio 1 dienos. Lankytojai raginami apsilankymą suplanuoti iš anksto ir pasitikslinti muziejaus darbo laiką.

  • Paryžiaus „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų: DI žada paspartinti kritinių metalų paiešką

    Paryžiaus „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų: DI žada paspartinti kritinių metalų paiešką

    Kam skirta investicija

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Lithosquare“ pritraukė 21,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta kritinių žaliavų telkinių paieškai spartinti. Įmonė kuria geologams skirtą platformą, kurioje DI derinamas su geologų žiniomis ir realaus pasaulio duomenimis.

    Finansavimo etapui bendrai vadovavo fondai „World Fund“ ir „Kindred Capital“, prisidėjo „Daphni“, „Omnes Capital“ ir „Ovni Capital“. Bendrovė teigia, kad naujos lėšos leis greičiau plėsti komandą, tobulinti platformą ir didinti veiklos mastą tarptautiniu mastu.

    Kodėl kritiniai metalai tapo strateginiai

    Kritinių metalų, tokių kaip varis, litis ar nikelis, poreikis auga dėl transporto elektrifikacijos, baterijų kaupiklių, elektros tinklų plėtros ir duomenų centrų. Šios žaliavos laikomos esminėmis tiek energetikos pertvarkai, tiek pramonės konkurencingumui, todėl jų tiekimo rizikos vis dažniau aptariamos ir politikos lygmeniu.

    „Lithosquare“ remiasi prielaida, kad vien perdirbimas artimiausiais dešimtmečiais neužtikrins reikiamų apimčių, todėl reikės atrasti naujų telkinių. Praktikoje mineralų žvalgyba išlieka lėta ir brangi, o nuo pirmųjų tyrimų iki telkinio patvirtinimo neretai praeina 7–15 metų.

    Kaip DI keičia žvalgybos procesą

    Bendrovės teigimu, didelė dalis geologų laiko šiandien atitenka duomenų tvarkymui, o ne interpretacijai ir darbui lauke. „Lithosquare“ tikslas yra automatizuoti dalį pasikartojančių užduočių ir sutrumpinti analizės ciklus nuo mėnesių iki dienų.

    Skirtingai nei įrankiai, kurie tik ieško pasikartojančių šablonų duomenyse, „Lithosquare“ akcentuoja mokslu paremtus geologinius požemio modelius ir telkinių formavimosi logiką. Tokia kombinacija, pasak įmonės, turėtų padėti tiksliau atrinkti gręžinių taikinius, sumažinti nereikalingų gręžimų skaičių ir su tuo susijusias emisijas.

    „Kelerius metus dirbome mineralų žvalgyboje ir visur matėme tą patį kamštį: per daug laiko suvalgo duomenų apdorojimas, o per mažai lieka tikrajai geologijai ir darbui lauke“, – sakė „Lithosquare“ bendraįkūrėjas ir vadovas Aymeric Préveral-Etcheverry.

    Įmonė įkurta 2024 metais, o prie jos netrukus prisijungė vienas iš vadovų Simon Leclair. „Lithosquare“ teigia jau bendradarbiaujanti su kasybos įmonėmis JAV, Europoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, o artimiausias tikslas – sparčiau plėsti taikymą skirtinguose regionuose.

    Investuotojai pabrėžia, kad kritinių žaliavų paieškos pagreitinimas tampa ne vien geologijos, bet ir platesnės ekonomikos problema. Augant baterijų, elektros tinklų ir skaitmeninės infrastruktūros poreikiams, sprendimai, kurie didina žvalgybos efektyvumą, gali turėti tiesioginę įtaką tiekimo grandinėms ir kainų stabilumui.

  • Linkmenyse vėl rinksis bendruomenė: ką primena paminklas Atmintis ir istorinė demarkacijos linija

    Linkmenyse vėl rinksis bendruomenė: ką primena paminklas Atmintis ir istorinė demarkacijos linija

    Gegužės 4 dieną Ignalinos rajono savivaldybėje lankėsi istorinių knygų autorius Antanas Žilėnas ir Pasieniečių klubo prezidentas Valentinas Novikovas. Susitikime su meru Laimučiu Ragaišiu aptarti tradicinio renginio prie paminklo Atmintis Linkmenyse planai.

    Svečių vizito metu merui įteikta knyga „Pasieniečių klubui 20“, primenanti klubo veiklos kelią ir žmones, kurie rūpinasi istorinės atminties puoselėjimu. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda vietos bendruomenėms išlaikyti ryšį su krašto praeitimi.

    Kas įamžinta Linkmenyse?

    Ignalinos rajono savivaldybė, Linkmenų seniūnija ir Pasieniečių klubas gegužės 30 dieną Linkmenyse jau devintą kartą kviečia į tradicinį susitikimą prie paminklo Atmintis. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai, nes ji tiesiogiai susijusi su sudėtingu tarpukario laikotarpiu.

    Atkūrus Lietuvos valstybę, beveik du dešimtmečius čia ėjo demarkacijos linija, 1920–1939 metais skyrusi Lietuvą ir Lenkiją. To meto ribos ir suvaržymai paliko ryškų pėdsaką vietos gyventojų atmintyje, šeimų istorijose ir bendruomenės tapatybėje.

    Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, 2018 metais prie Linkmenų bažnyčios pastatytas paminklas Atmintis. Jis tapo simboline erdve, kurioje pasieniečių palikuonys ir vietos žmonės gali prisiminti praeitį, pagerbti už laisvę kovojusius asmenis ir išreikšti pagarbą Lietuvos kariuomenei.

    Renginio programa ir akcentai

    Renginys gegužės 30 dieną prasidės 12 valandą šventomis Mišiomis. Po jų numatytas minėjimas ir koncertas, į kurį tradiciškai susirenka ne tik vietos bendruomenė, bet ir svečiai iš kitų šalies regionų.

    Organizatoriai tikisi, kad susitikimas taps proga ne tik prisiminti istoriją, bet ir ją paaiškinti jaunajai kartai, kuriai tarpukario demarkacijos linija dažnai skamba kaip tolima sąvoka. Tokie renginiai padeda konkrečias vietas susieti su valstybės istorijos lūžiais ir gyvais žmonių pasakojimais.

  • PTWP grupės portalai balandį pirmavo verslo ir finansų kategorijoje: beveik 10 mln. vartotojų

    Lyderystė „Biznesas, finansai, teisė“ kategorijoje

    PTWP grupės interneto portalai balandį užėmė pirmą vietą „Biznesas, finansai, teisė“ kategorijoje pagal „Mediapanel“ ir „Gemius“ duomenis. Reitinge vertinamas auditorijos pasiekiamumas ir vartotojų aktyvumas, todėl rezultatai tampa svarbiu orientyru reklamos rinkai.

    Grupė skelbia, kad jos skaitmeniniai projektai vidutiniškai pritraukia daugiau nei 30 mln. unikalių vartotojų per mėnesį. Tokie skaičiai rodo ne tik vieno portalo, bet ir viso tematinių kanalų portfelio stiprybę.

    Kas sudarė beveik 10 mln. auditoriją

    Prie beveik 10 mln. vartotojų prisidėjo keli PTWP grupės specializuoti portalai, tarp jų WNP, PortalSamorzadowy.pl, PulsHR.pl, Well.pl, PortalSpozywczy.pl, dlahandlu.pl, horecatrends.pl, farmer.pl, SadyOgrody.pl, PropertyDesign.pl, PropertyNews.pl ir RynekZdrowia.pl. Tai rodo strategiją augti per nišinius vertikalius kanalus, apimančius nuo darbo rinkos iki nekilnojamojo turto ar sveikatos sektoriaus.

    Tokia struktūra leidžia išlaikyti stabilų srautą net ir tada, kai bendras naujienų vartojimas svyruoja, nes auditoriją generuoja skirtingi interesų laukai. Reklamos užsakovams tai svarbu dėl tikslesnio taikymo pagal temą, profesiją ar sprendimų priėmimo sritį.

    Naujienlaiškių auditorija ir grupės konsolidacija

    PTWP nurodo, kad praėjusiais metais jos naujienlaiškių prenumeratorių skaičius viršijo 300 000. Augant el. pašto kanalų vertei, naujienlaiškiai tampa vienu patikimiausių būdų pasiekti lojalią auditoriją, ypač B2B temose, kur svarbus reguliarus informacijos vartojimas.

    Reitinge taip pat pažymėta, kad į 6 poziciją pakilo „Gremi Media“ grupė, turėjusi daugiau nei 4,5 mln. vartotojų, o 2024 metų gruodžio viduryje ji tapo PTWP grupės dalimi. Tokie sandoriai paprastai didina bendrą pasiekiamumą ir suteikia daugiau galimybių jungtinėms prenumeratos bei reklamos strategijoms.

    Skaitmeninės žiniasklaidos rinkoje išlieka tendencija stiprinti specializuotus vertikalius projektus ir didinti tiesioginių kanalų dalį, ypač prenumeratą ir naujienlaiškius. PTWP pateikti balandžio rezultatai signalizuoja, kad profesionaliai auditorijai skirtas turinys gali konkuruoti masinės žiniasklaidos pasiekiamumu, kai jis kuriamas sistemingai ir apima kelias temas.