CP v2

Blog

  • „WaiV Robotics“ pritraukė 6,4 mln. eurų: kuria autonominę dronų nusileidimo sistemą laivams

    Sprendžia silpnąją grandį jūroje

    Jungtinėje Karalystėje veikianti jūrinės autonominės infrastruktūros kūrėja „WaiV Robotics“ po veiklos „slaptuoju režimu“ pritraukė 6,4 mln. eurų „Seed“ investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos visiškai automatinei vertikalaus kilimo ir tūpimo dronų pakilimo ir nusileidimo platformai, pritaikytai darbui atviroje jūroje.

    Įmonės kuriama sistema orientuota į tai, kas, pasak rinkos dalyvių, dažnai tampa realia kliūtimi ne pats orlaivis, o jo eksploatacijai reikalinga infrastruktūra. Jūroje dronų panaudojimą riboja ne tik ryšio ir oro sąlygos, bet ir saugaus grąžinimo į laivą problema, ypač mažesniuose laivuose.

    „Kad dronai taptų patikima jūrinės veiklos dalimi, trūkstama grandis yra ne pats orlaivis, o aplink jį esanti infrastruktūra“, – sakė „WaiV Robotics“ įkūrėjas ir vadovas Johnny Carni.

    Kaip veikia platforma

    „WaiV Robotics“ pristatomas sprendimas skirtas užtikrinti automatinį dronų pakilimo ir nusileidimo ciklą nuo denio, kai laivas juda ir denio padėtis nuolat kinta. Bendrovė akcentuoja stabilizavimo, jutikliais paremto valdymo ir saugaus fiksavimo mechanizmo derinį, kuris turėtų leisti dronui tiksliai „pagauti“ nusileidimo momentą net sudėtingomis bangavimo sąlygomis.

    Pasak įmonės, jūroje iššūkius kelia šešių laisvės laipsnių judėjimas, nenuspėjamas bangų modelis ir denio paviršiaus sąlygos, pavyzdžiui, druska ir slidumas. Dėl to sprendimai, kurie veikia sausumoje ar laboratorinėmis sąlygomis, ne visada užtikrina pakankamą patikimumą realiose operacijose atviroje jūroje.

    „Mūsų sistema sukurta tam, kad panaikintų tradicinius diegimo apribojimus ir leistų laivams veikti kaip mobilūs dronų paleidimo ir sugrąžinimo centrai. Be patikimo būdo pakilti ir nusileisti jūroje, masinis diegimas tiesiog neveikia“, – sakė Johnny Carni.

    Kontekstas: kodėl investuotojai žiūri į jūrą

    Bendrovė įkurta 2023 metais ir savo produktą pozicionuoja kaip praktinį įrankį jūrinėms įguloms, kurioms dronai galėtų padėti vykdyti apžiūras, stebėseną, paieškos ir gelbėjimo ar logistikos užduotis. Tokiose srityse dronai gali sumažinti riziką žmonėms ir sutrumpinti laiką, reikalingą situacijai įvertinti dideliame plote.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja platesnė tendencija investuoti į autonomijos sprendimus, ypač tuos, kurie sprendžia praktinius diegimo barjerus, o ne vien tik gerina skraidymo charakteristikas. Rinkoje daugėja projektų, siekiančių automatizuoti koordinavimą, patikimą navigaciją, nuotolinę priežiūrą ir infrastruktūrą, kuri leistų dronams veikti kaip įprastai planuojamiems jūriniams pajėgumams prilygstanti priemonė.

    „WaiV Robotics“ teigia, kad jų platforma turėtų veikti ir mažesniuose, maždaug 10 metrų ilgio laivuose, o dronams nereikėtų papildomų konstrukcinių ar programinių pakeitimų. Jei tai pasitvirtins praktikoje, toks suderinamumas galėtų sumažinti diegimo kainą ir pagreitinti sprendimo pritaikymą skirtinguose laivynuose.

  • Lenkijoje daugėja didelių OZE projektų: ZE PAK ruošia 500 MW vėjo parką ir plečia planus

    Lenkijoje sparčiai daugėja didelės apimties atsinaujinančios energetikos projektų, o viena ryškiausių krypčių – buvusių iškastinio kuro gamintojų persiorientavimas. Energetikos grupė ZE PAK, ilgą laiką siejama su rudosios anglies elektrinėmis, pastaraisiais metais vis aktyviau dėlioja OZE portfelį.

    Bendrovė skelbia vystanti vėjo elektrinių parką Opolės regione, kurio planuojama galia siektų apie 500 MW. Tai reikštų maždaug 130 turbinų projektą, o jo įgyvendinimas būtų vienas didesnių sausumos vėjo iniciatyvų šalyje.

    500 MW vėjo parkas Opolėje

    Pasak ZE PAK valdybos vicepirmininko Maciejaus Końskio, artimiausias etapas – poveikio aplinkai ir leidimų procedūros. Bendrovė tikisi, kad reikiami aplinkosauginiai leidimai būtų gauti kitais metais, o tai leistų projektą iki statybų parengties atvesti 2028–2029 metais.

    Vėjo parko įjungimas į tinklą šiuo metu planuojamas 2031 metais. ZE PAK duomenimis, 2025 metais šiam projektui išleista apie 5 600 000 eurų, o visos sukauptos išlaidos nuo projekto pradžios iki 2025 metų pabaigos siekė apie 56 600 000 eurų, įskaitant įsigijimo kaštus.

    „2025 metais išlaidos buvo palyginti nedidelės, nes daugiausia dirbome su aplinkosaugine dokumentacija“, – sakė Maciejus Końskis.

    Dėl projekto masto ZE PAK nurodo svarstysianti pritraukti išorinį partnerį, kuris padėtų finansuoti ir įgyvendinti statybas. Tokia praktika Lenkijos rinkoje įprasta: dideliems OZE projektams dažnai ieškoma finansinių ar technologinių partnerių, kad būtų mažinama rizika ir spartinamas įgyvendinimas.

    Saulė, kaupimas ir dujos

    Be vėjo, ZE PAK portfelyje yra ir didelės saulės elektrinės projektas Przykonoje, kuriam suteiktas statyboms parengto projekto statusas. Bendrovė teigia turinti užtikrintas prijungimo sąlygas 287 MW galiai ir vertina, kaip projektą padaryti komerciškai patrauklesnį, įskaitant galimą energijos kaupimo sprendimų integravimą.

    Lygiagrečiai ZE PAK tęsia ir dujinės generacijos plėtrą – pažangiausias grupės projektas yra kombinuoto ciklo dujų bloko (CCGT) statyba Turke. Bendrovė nurodo, kad 2025 metų pabaigoje darbų įgyvendinimas siekė 83 proc., o komercinis paleidimas numatytas 2027 metų trečiąjį ketvirtį.

    Finansine prasme tai yra didžiausias ZE PAK vykdomas projektas: 2025 metais investicijos siekė apie 232 000 000 eurų, o sukauptos išlaidos iki 2025 metų pabaigos – apie 394 000 000 eurų. Bendra projekto vertė vertinama maždaug 765 000 000 eurų, iš kurių didžiausią dalį sudaro EPC rangos sutartis, siekianti apie 556 000 000 eurų.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę regiono energetikos kryptį: sparčiau vystoma vėjo ir saulės generacija, o energijos kaupimas ir lanksti dujinė generacija vis dažniau pristatomi kaip priemonės stabilumui užtikrinti, kai OZE dalis sistemoje auga. ZE PAK atvejis rodo, kad net tradicinės energetikos grupės, spaudžiamos ekonomikos, reguliavimo ir rinkos kainų signalų, siekia užsitikrinti vietą naujoje energetikos struktūroje.

  • „QuantWare“ pritraukė 152 mln. eurų: kodėl šis sandoris gali paspartinti kvantinių procesorių proveržį

    Nyderlandų Delfte įsikūrusi kvantinių procesorių bendrovė „QuantWare“ pranešė užbaigusi 152 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Įmonė teigia, kad tai didžiausias privatus finansavimo raundas, skirtas bendrovei, kuri koncentruojasi būtent į kvantinių procesorių kūrimą.

    Pasak „QuantWare“, lėšos bus nukreiptos į naujos kartos architektūros VIO-40K vystymą ir gamybinių pajėgumų plėtrą. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas yra priartinti kvantinius kompiuterius prie mastelio, kai jie tampa praktiškai pritaikomi pramonėje ir moksle.

    Nuo laboratorijos prie pramonės

    „QuantWare“ kvantinių procesorių kryptis siejama su superlaidžių kubitų technologija, kuri šiandien yra viena dažniausiai vystomų kvantinės kompiuterijos krypčių. Didžiausiu iššūkiu šiame etape laikomas ne vien kubitų skaičiaus didinimas, bet ir sujungimų, pakuotės, aušinimo bei gaminamumo klausimai.

    Bendrovė pristatė VIO-40K kaip architektūrą, skirtą keliui į 10 000 kubitų procesorius, ir pabrėžia modulinį principą. Tokia kryptis rinkoje dažnai vertinama kaip bandymas sumažinti technologinę riziką, kai didėjant sistemoms auga defektų, sudėtingo montavimo ir signalo nuostolių tikimybė.

    „Kvantinės kompiuterijos pažadas gali tapti realybe tik tada, kai ją bus įmanoma gaminti ir diegti dideliu mastu. Būtent tai ir kuriame“, – sakė „QuantWare“ vadovas ir vienas įkūrėjų Matt Rijlaarsdam.

    Kas investavo ir ką tai reiškia rinkai?

    Prie investuotojų prisijungė „Intel Capital“, taip pat IQT ir „ETF Partners“, o esami investuotojai, tarp jų FORWARD.one ir „Invest-NL Deep Tech Fund“, tęsė dalyvavimą. Tokia sudėtis signalizuoja, kad rinka daugiau dėmesio skiria ne tik programinei įrangai, bet ir aparatinės dalies grandinei, nuo kurios priklauso realus kvantinių sistemų mastelio didinimas.

    Investicijų kontekstas svarbus ir dėl pastarojo meto suaktyvėjimo Europoje: daugėja finansuojamų projektų, susijusių su kvantinių lustų testavimu, fotonika, kriogenine elektronika ir kitais „siaurais kakleliais“, kurie stabdo perėjimą nuo demonstracinių prototipų prie serijinės gamybos. „QuantWare“ raundo dydis išsiskiria šiame fone ir gali kelti kartelę kitiems kvantinės aparatinės įrangos kūrėjams.

    Atvira architektūra ir gamybinė plėtra

    „QuantWare“ nurodo, kad jos VIO technologija kuriama kaip atviresnė platforma, kurią galėtų naudoti ir kiti ekosistemos dalyviai. Praktikoje tai reiškia siekį kurti modulius ir integracijos metodus, leidžiančius jungti skirtingų kūrėjų komponentus, neįstringant vienos uždaros sistemos rėmuose.

    Įmonė taip pat vysto gamybos projektą „KiloFab“, kurį pristato kaip didelės apimties kvantinių lustų gamybos infrastruktūrą, orientuotą į atvirą architektūrą. Bendrovė teigia, kad tai turėtų padidinti gamybos pajėgumus apie 20 kartų ir padėti atliepti augančią paklausą.

    „Superlaidžių kvantinių sistemų mastelį vis dažniau riboja sujungimai, pakuotė ir pagaminamumas, o ne vien kubitų dizainas“, – sakė „Intel Capital“ atstovas Kike Miralles.

    „QuantWare“ buvo įkurta 2021 metais kaip QuTech prie Delfto technikos universiteto atšaka. Bendrovė teigia jau pristatė daugiau komercinių kvantinių procesorių nei bet kuris kitas komercinis tiekėjas ir aptarnauja daugiau nei 50 klientų 20 šalių, tačiau šių teiginių nepriklausomas patvirtinimas gali skirtis priklausomai nuo to, kaip skaičiuojami pristatymai ir kokie produktai įtraukiami.

  • Kaip sėkmingai žengti į užsienio rinkas: ekspertų patarimai dėl strategijos, finansų ir komandų

    Augimo kelias, kuris kainuoja

    Įmonių plėtra į užsienio rinkas dažnai atrodo kaip natūralus kitas žingsnis, tačiau praktikoje tai yra brangus ir rizikingas projektas. Ekspertai pabrėžia, kad sėkmę lemia ne vien produkto kokybė, bet ir pasirengimas, finansinis atsparumas bei disciplina vykdant planą.

    Ši tema aptarta ir Europos ekonomikos kongreso diskusijose, kur verslo, institucijų ir eksporto skatinimo organizacijų atstovai įvardijo pagrindines kliūtis. Dažniausiai minimi iššūkiai yra nepakankamas rinkos pažinimas, silpna partnerių grandinė ir per optimistiškas investicijų grafikas.

    Strategija svarbiau už intuiciją

    Vienas pirmųjų sprendimų, nulemiančių rezultatą, yra aiškus įėjimo modelis: eksportas, vietinio žaidėjo įsigijimas, investicija nuo nulio arba esamų pajėgumų perėmimas. Skirtingi keliai reiškia skirtingą rizikos lygį, terminus ir kapitalo poreikį, todėl atsitiktiniai sprendimai dažnai brangiai kainuoja.

    Praktikai akcentuoja, kad strategija turi būti susieta su realiomis įmonės kompetencijomis ir tuo, kuo ji iš tiesų gali laimėti konkurencinę kovą. Jei pranašumas nėra aiškus, užsienio rinka greitai „suvalgo“ biudžetą per kainodarą, logistiką ir reklamos sąnaudas.

    Finansai, kokybė ir žmonės

    Plėtra beveik visada reikalauja didelių išlaidų ankstyvoje stadijoje, kai pajamos dar nepadengia naujų kaštų. Todėl tvarus pagrindas namų rinkoje, stabilūs pinigų srautai ir gebėjimas finansuoti procesą be perteklinės priklausomybės nuo skolinto kapitalo laikomi vienu svarbiausių saugiklių.

    Ne mažiau kritinis veiksnys yra kokybės valdymas ir atitiktis vietos reguliavimui, ypač kai kalbama apie ženklinimą, produktų registravimą ar atsakomybę tiekimo grandinėje. Įmonės turi suprasti, kad atsakomybė už galutinį produktą dažnai dalijamasi su platintoju, todėl būtina aiški kontrolės sistema nuo žaliavų iki lentynos.

    „Didžiausia rizika yra ne tai, kad bandysi plėstis, o tai, kad liksi tik vietos rinkoje ir pradėsi prarasti konkurencingumą“, – sakė eksporto skatinimo organizacijos atstovas.

    Galiausiai, net ir turint kapitalo, sprendimus lemia žmonės: patyrusi komanda, gebanti valdyti projektą, derybas, teisinę aplinką ir tiekimo grandinę. Profesionalus valdymas, aiškios atsakomybės ir gebėjimas greitai mokytis naujoje rinkoje dažnai tampa riba tarp augimo ir nuostolio.

    Verslo atstovai pabrėžia ir geografinės diversifikacijos naudą, nes kelių rinkų portfelis didina atsparumą krizėms. Tačiau kartu įspėja, kad greitis turi eiti kartu su kontrolės mechanizmais, kitaip plėtra virsta brangių klaidų serija.

  • Varšuvos birža sustabdė „Columbus Energy“ akcijų prekybą: KNF nurodo pavėluotą 2025 metų ataskaitą

    Prekyba sustabdyta KNF prašymu

    Varšuvos vertybinių popierių birža 2026 metų gegužės 5 dieną sustabdė prekybą energetikos bendrovės „Columbus Energy“ akcijomis. Birža nurodė, kad sprendimas priimtas Lenkijos finansų priežiūros institucijos KNF prašymu.

    KNF teigimu, prašymas stabdyti prekybą susijęs su tuo, kad įmonė laiku nepaskelbė 2025 metų metinės ataskaitos arba konsoliduotos metinės ataskaitos. Tokie dokumentai viešai turi būti pateikiami per teisės aktuose nustatytus terminus, nes jie yra esminiai investuotojų informavimui.

    Kodėl ataskaita vėluoja

    „Columbus Energy“ dar 2026 metų balandžio 30 dieną pranešė, kad ataskaitos skelbimą perkelia į 2026 metų gegužės 29 dieną. Bendrovė tai aiškino būtinybe įgyvendinti priežiūros institucijos pateiktas rekomendacijas.

    Įmonė nurodė, kad rekomendacijos esą yra apskaitinio ir ataskaitinio pobūdžio. Pasak bendrovės, jos susijusios su apskaitine data, kada „Columbus Energy“ prarado kontrolę dukterinėje įmonėje Ruby01A.

    „Priežiūros institucijos rekomendacijos yra grynai apskaitinės ir susijusios tik su kontrolės praradimo data“, – sakė bendrovė savo pranešime.

    Ką tai reiškia investuotojams

    Prekybos sustabdymas paprastai reiškia, kad birža siekia sumažinti informacijos asimetriją ir apsaugoti rinkos dalyvius, kol bus pateikti reikšmingi duomenys. Tokiose situacijose investuotojai negali pirkti ar parduoti akcijų biržoje iki tol, kol prekyba bus atnaujinta.

    „Columbus Energy“ taip pat pabrėžė, kad ataskaitos korekcijos, jos vertinimu, neturėtų keisti ilgalaikių verslo pagrindų ir neturėtų paneigti anksčiau deklaruotų balanso pokyčių. Kartu įmonė neatmetė, kad ataskaitų paskelbimo terminas dar gali būti koreguojamas tiek į ankstesnę, tiek į vėlesnę datą.

    Fone – institucijų dėmesys ir viešos diskusijos

    Ši žinia pasirodė platesniame kontekste, kai „Columbus Energy“ vardas Lenkijoje pastaraisiais mėnesiais minėtas ir dėl kitų su įmone siejamų temų. Tarp jų buvo ir teisėsaugos institucijų komunikacija apie vykdomus tyrimus, apimančius pasirinktus pranešimus dėl išorinių atstovų, bendradarbiavusių su įmone pagal programą „Czyste Powietrze“.

    Į viešą erdvę šias diskusijas papildomai iškėlė ir su bendrove konfliktuojanti verslininkė Olga Malinkiewicz, nors minima situacija nebuvo tiesiogiai susijusi su perovskitų technologijomis ar „Saule Technologies“ veikla. Rinkos dalyviams tokios paralelinės temos paprastai didina neapibrėžtumą ir jautrumą bet kokiai naujai informacijai.

  • Lenkija laukia „Apache“: „Airbus“ siūlo H145M kaip naujus sraigtasparnius pilotų mokymui

    Lenkijos kariuomenė rengiasi dideliam sraigtasparnių parko šuoliui: iki dešimtmečio pabaigos šalis planuoja priimti 96 atakos sraigtasparnius AH-64E „Apache Guardian“. Kartu sprendžiamas klausimas, kuo ir kur bus rengiami pilotai, kol naujosios kovinės mašinos pasieks dalinius.

    Varšuvoje „Airbus“ pristatė H145M kaip kandidatą į mokomąjį ir daugiafunkcį sraigtasparnį, kuris galėtų tapti pereinamuoju etapu prieš persėdant prie „Apache“. Įmonė kartu su partneriais siūlo modelį, kurį jau naudoja kelios NATO šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, ruošiant būsimus „Apache“ pilotus.

    Didžiausias iššūkis yra apimtys: turint beveik šimtą dviviečių atakos sraigtasparnių, reikia parengti apie 300 pilotų, nes realioms užduotims reikia daugiau įgulų nei pačių orlaivių. Lenkijos gynybos sistema dėl šio poreikio grįžta ir prie sprendimo rengti pilotais ir dalį puskarininkių, pirmąsias grupes siunčiant į kursus užsienyje.

    Kaip siūlomas mokymo modelis?

    Pagal „Airbus“ siūlymą pilotai po bazinių skrydžių Lenkijos karo aviacijos akademijoje būtų perkeliami į pažangesnį etapą su H145M ir simuliatoriais. Šiame etape būtų siekiama sukaupti kelis šimtus skrydžio valandų, kad perėjimas prie sudėtingesnės „Apache“ platformos vyktų greičiau ir saugiau.

    Jei sprendimai ir sutartys būtų priimti artimiausiu metu, „Airbus“ teigia galinti pradėti tiekimus 2027–2032 metais, dažniausiai minint apie 24 sraigtasparnių poreikį. Tokia apimtis leistų sukurti nuoseklų mokymo „konvejerį“ ir palaikyti pastovų naujų įgulų srautą.

    Finansavimas ir SAFE terminas

    Lenkijos vyriausybė yra įtraukusi mokomuosius ir mokomuosius kovinius sraigtasparnius į projektus, kuriuos svarstoma finansuoti per Europos Sąjungos mažų palūkanų paskolų mechanizmą SAFE. Šio mechanizmo logika paprasta: jis skirtas greitesniam gynybos pajėgumų stiprinimui, tačiau projektų įgyvendinimas turi būti spėjamas atsiskaityti iki 2030 metų pabaigos.

    Dėl to visas pirkimas, jei tiekimai tęstųsi iki 2032 metų, negalėtų būti pilnai padengtas SAFE lėšomis. Vis dėlto „Airbus“ nurodo, kad iki 2030 metų būtų įmanoma pristatyti daugiau nei pusę numatomo kiekio, taip pat visus simuliatorius ir pačią mokymo sistemą, kuri ir yra kritinis šio projekto elementas.

    Dar viena detalė susijusi su tiekimo grandinėmis: SAFE taisyklėse numatytos ribos komponentams iš šalių, kurios nėra ES ar kitų mechanizme dalyvaujančių valstybių sąraše. Tai reiškia, kad konkurse svarbi tampa ne tik technika, bet ir tai, kaip konkretaus gamintojo pasiūlymas „telpa“ į finansavimo ir kilmės reikalavimus.

    Ką reiškia H145M pasirinkimas?

    H145M yra karinė daugiafunkcio H145 versija, kilusi iš civilinių platformų šeimos, plačiai naudojamos Europoje. Ši klasė vertinama dėl ekonomikos, lankstumo ir galimybės efektyviai treniruoti įgulas prieš perėjimą prie didesnių, brangesnių ir taktiškai sudėtingesnių sraigtasparnių.

    Varšuvoje pristatytas H145 priklausė Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir buvo demonstruojamas su naujesne konfigūracija, įskaitant penkių menčių pagrindinį rotorių ir fenestron tipo uodegos sprendimą. Tokie techniniai patobulinimai paprastai gerina valdymo savybes ir triukšmo charakteristikas, kurios aktualios tiek mokymui, tiek tarnybiniam naudojimui.

    Lenkijai sprendžiant dėl mokomųjų sraigtasparnių, reali konkurencija tikėtina ir iš kitų Europos gamintojų, ypač jei pasiūlymas siejamas su vietos pramonės dalyvavimu. Vis dėlto „Apache“ programos kontekste svarbiausiu kriterijumi tampa ne vien platformos parametrai, o parengtas, patikrintas mokymo kelias ir jo suderinamumas su planuojamu „Apache“ pajėgumo įvedimo grafiku.

  • Mirė „Gap“ bendraįkūrėja Doris Fisher: kaip viena parduotuvė pakeitė JAV kasdienės mados rinką

    Mirė „Gap“ bendraįkūrėja Doris Fisher: kaip viena parduotuvė pakeitė JAV kasdienės mados rinką

    „Gap“ patvirtino netektį

    Drabužių mažmeninės prekybos bendrovė „Gap“ pranešė, kad eidama 94-uosius metus mirė bendraįkūrėja Doris Fisher. Bendrovės teigimu, ji mirė apsupta šeimos, o mirties priežastis nebuvo įvardyta.

    D. Fisher vardas siejamas su viena įtakingiausių JAV kasdienės aprangos transformacijų: nuo paprastų džinsų paieškos iki pasaulinio masto tinklo, formavusio vartotojų skonį kelis dešimtmečius.

    Nuo džinsų paieškos iki imperijos

    „Gap“ ištakos siekia 1969 metus, kai Doris Fisher kartu su vyru Donu Fisheriu San Fransiske atidarė pirmąją parduotuvę. Idėja, kaip pasakoja bendrovė, gimė po nesėkmingų bandymų rasti tinkamai tinkančius džinsus.

    Iš pradžių prekyboje dominavo vyriški „Levi’s“ džinsai ir įrašų juostos, tačiau netrukus „Gap“ tapo baziniu prekės ženklu, padėjusiu sukurti didesnę mažmeninės prekybos grupę. Joje vėliau atsirado ir kiti vardai, tokie kaip „Banana Republic“ bei „Old Navy“.

    Kokia buvo Doris Fisher įtaka

    Bendrovė pabrėžia, kad Doris Fisher beveik keturis dešimtmečius buvo atsakinga už mados asortimentą ir prekių pateikimą, kai verslo plėtrą labiau prižiūrėjo jos vyras. „Gap“ teigimu, būtent ji pasiūlė pavadinimą, siejant jį su kartų atotrūkiu tarp tėvų ir vaikų.

    „Gap“ vadovas Richardas Dicksonas savo pareiškime akcentavo D. Fisher kaip verslo partnerę ir novatorišką verslininkę laikotarpiu, kai moterų vaidmuo kuriant dideles mažmeninės prekybos įmones buvo gerokai retesnis.

    „Nėra nieko, kas prilygtų Doris Fisher“, – sakė „Gap“ generalinis direktorius ir prezidentas Richardas Dicksonas.

    Bendrovės vertinimu, jos indėlis neapsiribojo vien prekių asortimentu: ji prisidėjo prie parduotuvių dizaino, reklaminių kampanijų tono ir produktų vystymo, o tai padėjo „Gap“ tapti vienu atpažįstamiausių kasdienės aprangos vardų JAV.

    Filantropija ir kultūros projektai

    Fisherių šeima taip pat aktyviai rėmė filantropiją ir kultūros iniciatyvas. „Gap“ nurodė, kad pora sukaupė vieną didžiausių privačių modernaus ir šiuolaikinio meno kolekcijų JAV.

    2009 metais šeima pažadėjo San Fransisko šiuolaikinio meno muziejui perduoti daugiau nei 1 100 kūrinių, o Doris Fisher taip pat rėmė švietimo galimybes mažiau privilegijuotiems vaikams, dirbdama KIPP mokyklų tinklo valdyboje.

    Doris Fisher gimė 1931 metais San Fransiske, studijavo ekonomiką Stanfordo universitete ir jį baigė 1953 metais. Bendrovė teigia, kad šeimos filantropines ir verslo kryptis tęs jos trys sūnūs.

  • Lenkiškas kosmoso sektorius auga, bet trūksta antrosios bangos: turime kelias žvaigždes, o kas toliau?

    Lenkija pastaraisiais metais vis ryškiau įsitvirtina Europos aviacijos ir kosmoso pramonėje: auga dalyvavimas Europos kosmoso agentūros projektuose, daugėja New Space krypties iniciatyvų, o vietos įmonės įsitraukia į vis sudėtingesnes tiekimo grandines.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad sparčiai augantis matomumas dar nereiškia tvarios ekosistemos. Didžiausias iššūkis išlieka per siaura įmonių bazė ir nepakankamai gausi naujų komandų karta, kuri leistų sektoriui augti ne pavienių lyderių, o visos rinkos mastu.

    Misijos efektas ir DI bandymai

    Diskusijose apie sektoriaus būklę daug dėmesio skiriama misijoms, kurios sukuria ilgalaikį technologinį impulsą. Lenkijos tyrimų grupės ir įmonės į kosmoso projektus atneša ne tik komponentus, bet ir eksperimentus, kurių rezultatai vėliau virsta duomenų analize, publikacijomis ir naujomis paslaugomis.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių siejamas su skaičiavimo sprendimais orbitoje, kai algoritmai tikrinami realiomis kosminėmis sąlygomis. Tokie bandymai svarbūs ne tik mokslui, bet ir komercijai, nes leidžia greičiau įrodyti technologijų patikimumą ir mažinti rizikas klientams.

    „Eksperimentai nesibaigia misijai pasibaigus. Daugeliui komandų tai tik pradžia: analizės, publikacijos ir naujų duomenų rinkimas vyksta toliau“, – sakė Sławosz Uznański-Wiśniewski.

    Kalbėdamas apie ateities planus jis taip pat akcentavo ambiciją stiprinti institucinį pagrindą ir tarptautinį bendradarbiavimą, kuris padėtų pritraukti projektus, talentus ir investicijas į regioną.

    „Koordinuoju Europos kosmoso agentūros padalinio kūrimą Lenkijoje. Tai būtų pirmasis ESA technologinis centras Vidurio ir Rytų Europoje“, – sakė Sławosz Uznański-Wiśniewski.

    Kelios stiprios įmonės, bet per mažai naujų

    Rinkoje veikia keli ryškūs žaidėjai, tačiau ekspertai pabrėžia, kad sektoriui trūksta platesnės kritinės masės. Kai kurių įmonių augimas užtruko daugiau nei dešimtmetį, todėl šiandien vis dažniau keliamas klausimas, kur yra nauja, pakankamai gausi antroji banga.

    Verslo atstovai šią situaciją lygina su sportu: turint kelias ryškias „žvaigždes“ sunku pasiekti stabilų rezultatą, jei nėra stiprios „lygos“ po jomis. Siauresnė startuolių pasiūla ir ribotas įmonių skaičius mažina masto efektą bei trukdo kurtis gilesnėms sinergijoms su kitomis pramonės šakomis.

    „Turime kelias žvaigždes, bet neturime stiprios antrosios ir trečiosios lygos. Kosmoso sektoriuje tai reiškia per mažai naujų įmonių, kurios galėtų augti į kitą kartą“, – sakė Justyna Redelkiewicz.

    Tuo pat metu tarptautinių korporacijų buvimas regione išlieka reikšmingas tiek technologijų perdavimui, tiek darbo vietų kūrimui. Tačiau vien didelių partnerių neužtenka, jei vietinė ekosistema neaugina pakankamai tiekėjų ir nišinių technologijų kūrėjų.

    Kadrų trūkumas: studijos gali būti per vėlu

    Augant projektų sudėtingumui, vis labiau ryškėja kitas sektoriaus ribojimas: patyrusių specialistų trūkumas. Mechanikos, elektronikos ir programinės įrangos inžinierių paklausa auga, o įmonės vis dažniau konkuruoja dėl tų pačių kandidatų.

    Šią problemą gilina demografiniai ir struktūriniai veiksniai: dalis aviacijos ir kosmoso srities darbuotojų artėja prie pensinio amžiaus, o tuo pat metu didėja tiek civilinės aviacijos, tiek kosmoso programų apimtys. Tai reiškia, kad personalo rengimą tenka spartinti, o vien universitetų priėmimo didinimo gali nepakakti.

    „Jeigu augs paklausa ir kartu didelė dalis darbuotojų pasieks pensinį amžių, sektoriui tai taps rimtu iššūkiu. Reikės intensyvinti rengimą ir planuoti ilgalaikį talentų srautą“, – sakė Jarosław Kozuba.

    Mokslo komunikatoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad susidomėjimas kosmosu dažnai gimsta labai anksti, tačiau mokyklose jam trūksta sisteminio palaikymo. Anot jų, realus sprendimas yra nuoseklesnis gamtos mokslų stiprinimas, geriau parengti mokytojai ir modernesnė metodinė bazė, kad vaikai ir paaugliai išlaikytų motyvaciją rinktis inžineriją.

    „Inžinierius ir mokslininkus ugdome ne universitete, o daug anksčiau. Jei norime daugiau stiprių specialistų, turime plačiau ir nuosekliau ugdyti susidomėjimą mokykloje“, – sakė Tomasz Rożek.

    Bendra tendencija Europoje rodo, kad New Space rinka plečiasi, o palydovų ir duomenų paslaugos tampa vis svarbesnės ir gynybai, ir civiliniams sektoriams. Todėl šalys, kurios šiandien investuoja į talentus, tiekimo grandines ir praktinį technologijų bandymą, rytoj turi didesnę tikimybę tapti ne tik rangovėmis, bet ir sprendimų kūrėjomis.

  • Dolly Parton atšaukė Las Vegaso koncertų seriją: gydosi sveikatos sutrikimus, bet gerbėjus ramina

    Dolly Parton atšaukė Las Vegaso koncertų seriją: gydosi sveikatos sutrikimus, bet gerbėjus ramina

    Dolly Parton stabdo pasirodymus

    Kantri muzikos legenda Dolly Parton atšaukė planuotą koncertų seriją Las Vegase, kol tęsia gydymą dėl sveikatos sutrikimų. 80-metė atlikėja teigė, kad situacija kelia nepatogumų, tačiau gydytojai ją nuteikia optimistiškai.

    Dolly Parton turėjo pasirodyti „The Colosseum“ arenoje, esančioje „Caesars Palace“ komplekse. Apie sprendimą ji pranešė vaizdo įrašu socialiniuose tinkluose, pabrėždama, kad svarbiausia dabar susigrąžinti jėgas iki lygio, leidžiančio grįžti į sceną be rizikos.

    Ką sako pati atlikėja

    Dainininkė gerbėjams perdavė, kad į gydymą reaguoja gerai ir kasdien jaučia pagerėjimą. Vis dėlto, pasak jos, kai kurie vaistai ir procedūros laikinai veikia savijautą, todėl kol kas sudėtinga užtikrinti scenai reikalingą ištvermę.

    Ji taip pat akcentavo, kad sveikatos problemos yra gydomos, o medikų komanda aktyviai dirba, kad ji kuo greičiau galėtų sugrįžti prie įprasto ritmo. Tokia žinutė skirta nuraminti gerbėjus, kurie pastaraisiais mėnesiais atidžiai stebėjo bet kokias užuominas apie atlikėjos būklę.

    „Gera žinia ta, kad į vaistus ir gydymą reaguoju labai gerai, ir kasdien gerėju. Bloga žinia ta, kad prireiks šiek tiek laiko, kol vėl būsiu pasirengusi scenai“, – sakė Dolly Parton.

    Kas buvo žinoma anksčiau

    Tai ne pirmas kartas, kai Dolly Parton pristabdo suplanuotus pasirodymus dėl sveikatos: ankstesnį kartą koncertų planai buvo atidėti rudenį, kai ji užsiminė apie kelis tuo metu spręstus sveikatos iššūkius. Dabartinis sprendimas rodo, kad atlikėja renkasi atsargesnį kelią ir nenori skubinti grįžimo.

    Viešuose pasisakymuose ji yra minėjusi, kad ilgą laiką kovoja su inkstų akmenimis, o pastaraisiais metais daugiau dėmesio teko skirti imuninei ir virškinimo sistemoms. Tokie lėtiniai ar pasikartojantys sutrikimai, ypač vyresniame amžiuje, dažnai reikalauja ilgesnio atstatymo ir griežtesnio krūvio reguliavimo.

    Ką tai reiškia gerbėjams

    Žiūrovams, įsigijusiems bilietus į Las Vegaso koncertus, tai reiškia neišvengiamus planų pokyčius, o daliai jų gali tekti spręsti dėl bilietų grąžinimo ar renginių perkėlimo sąlygų. Nors konkrečios naujos datos nebuvo įvardytos, pati atlikėja davė suprasti, kad ateityje tikisi vėl susitikti su publika.

    Dolly Parton pastaraisiais metais išlieka aktyvi ne tik muzikoje, bet ir visuomeninėje veikloje, todėl jos sveikatos naujienos sulaukia didelio dėmesio. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo gydymo eigos ir nuo to, kaip greitai ji atgaus scenai reikalingą savijautą.

  • „Żabka“ siūlo išmokėti per 125 mln eurų dividendų: artėja vadovų ir valdybos pokyčiai

    Lenkijos mažmeninės prekybos grupės „Żabka“ direktorių taryba rekomendavo akcininkams skirti dividendams 124,575 mln eurų. Siūloma išmoka siektų 0,12 euro už akciją, o galutinį sprendimą priims visuotinis akcininkų susirinkimas.

    Bendrovė nurodė, kad į dividendų gavėjų sąrašą nebūtų įtrauktos pačios įmonės supirktos nuosavos akcijos. Tokia praktika rinkoje įprasta, nes nuosavos akcijos dažniausiai nesuteikia teisės į dividendus, o siūloma suma paskirstoma likusiems akcininkams.

    Augantys rodikliai ir dividendų politika

    Anksčiau bendrovė skelbė, kad 2025 metais jos grynasis pelnas pagal ataskaitinius duomenis siekė apie 365 mln eurų ir, lyginant su metais prieš tai, augo 78 proc. Koreguotas grynasis pelnas sudarė apie 302 mln eurų ir buvo 40,6 proc. didesnis.

    „Żabka“ pajamos 2025 metais, bendrovės teigimu, didėjo 14,1 proc. ir viršijo 6,3 mlrd eurų. EBITDA sudarė apie 883 mln eurų, o galutinė mažmeninė pardavimų vertė klientams siekė apie 7,2 mlrd eurų.

    Įmonė taip pat yra nurodžiusi, kad 2025 metais patvirtinta kapitalo paskirstymo politika numato dividendams skirti 50 proc. grynojo pelno už 2025 metus. Vėlesniais metais planuojamas 50–70 proc. intervalas, priklausomai nuo rinkos situacijos ir investicinių galimybių.

    Kas keičiasi vadovybėje?

    Kartu su dividendų rekomendacija akcininkams pateiktas ir siūlymas dėl naujos direktorių tarybos kadencijos sudėties. Numatyta tvirtinti šiuos narius: Tomasz Suchański, Tomasz Blicharski, István Szöke, Stephan Schäli, Olga Grygier-Siddons, Anna Maria Pawlak-Kuliga ir Krzysztof Anioła.

    Taip pat pranešta apie planuojamus pokyčius įmonės vadovybėje. Dabartinis vadovas Tomasz Suchański ketina atsistatydinti 2026 metų gruodžio 31 dieną, o nuo 2027 metų sausio 1 dienos vadovo pareigas turėtų perimti Tomasz Blicharski.

    Be to, Krzysztof Anioła pereina į pareigas, susijusias su investuotojų atstovavimu, iš fondo CVC Capital Partners vadovų komandos. Šis fondas kontroliuoja Turkijos bendrovę Heket Topco, kuri yra pagrindinė „Żabka“ akcininkė.

    Dar vienas signalas apie permainas valdyme yra tai, kad iki šiol direktorių tarybai vadovavęs Krzysztof Krawczyk pranešė nebeketinsiantis siekti perrinkimo naujai kadencijai. Tokie pasikeitimai dažnai siejami su nauju valdymo etapu, kai kartu derinami augimo planai, investicijų prioritetai ir akcininkų grąža.