Blog

  • Startuolis „Propy“ skiria 92 mln. eurų: žada NT sandorius uždaryti per valandas, ne savaites

    Startuolis „Propy“ skiria 92 mln. eurų: žada NT sandorius uždaryti per valandas, ne savaites

    Majamyje įsikūrusi blokų grandinės technologijų įmonė „Propy“ pritraukė apie 92 mln. eurų kredito liniją ir žada iš esmės sutrumpinti nekilnojamojo turto sandorių užbaigimą. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į nuosavybės teisių ir depozito paslaugų įmonių konsolidavimą bei vieningos, DI paremtos uždarymo platformos kūrimą.

    Tradicinis sandorio uždarymas daugelyje rinkų vis dar remiasi daugybe patikrų, parašų, atitikties dokumentų ir tarpininkų darbo, todėl procesas dažnai užtrunka savaites. „Propy“ tikina, kad didesnė automatizacija ir duomenų suvedimas į skaitmenines sistemas gali šį kelią sutrumpinti iki kelių valandų, ypač kai sandorio sąlygos aiškios, o dokumentai pateikti tvarkingai.

    „Esame įsitikinę, kad po interneto kita didžioji banga yra blokų grandinė: internetas pernešė informaciją, o blokų grandinė perneš vertę“, – sakė „Propy“ įkūrėja ir vadovė Natalia Karayaneva.

    Įmonė aiškina, kad blokų grandinė veikia kaip bendras skaitmeninis registras, kuriame įrašytą informaciją sudėtinga pakeisti, todėl ji gali tapti papildomu saugumo sluoksniu. „Propy“ teigimu, į ją gali būti perkeliami sandoriui svarbūs įrašai, o pats procesas valdomas per vadinamąsias išmaniąsias sutartis, kurios automatiškai vykdo numatytas sąlygas.

    Pasak bendrovės, DI sistemos iš pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties ištraukia pagrindinius duomenis, tokius kaip adresas, terminai, sąlygos ir išlygos, ir taip sumažina rankinio suvedimo klaidų tikimybę. Vėliau šie duomenys panaudojami darbo eigai paleisti, o šalys realiu laiku mato, kuriame etape yra procesas.

    „Propy“ taip pat kuria DI agentą „Avery“, kuris turėtų bendrauti su klientais visą parą ir padėti koordinuoti veiksmus tarp pirkėjų, pardavėjų, brokerių bei paslaugų teikėjų. Bendrovė jį apibūdina kaip skaitmeninį sandorių koordinatorių, galintį sekti laiškus, priminimus ir dokumentų būsenas, kad sumažėtų vėlavimų.

    Praktinė plėtra, anot „Propy“, remiasi ir įsigijimais: bendrovė skelbė jau nupirkusi kelias nuosavybės teisių patikros įmones. Tačiau integracija nėra paprasta, nes sektoriuje daug jautrumo automatizavimui ir DI, o dalis specialistų baiminasi, kad technologijos keis nusistovėjusius vaidmenis ir atsakomybes.

    Rinkoje technologiniai pokyčiai NT sandoriuose vyksta sparčiau nei anksčiau, tačiau juos riboja skirtingi teisiniai reikalavimai, registrų veikimo modeliai ir vartotojų įpročiai. Todėl tokie sprendimai dažniau prigyja ten, kur procesai jau stipriai skaitmenizuoti, o institucijos ir paslaugų grandinė leidžia didesnę automatizaciją, išlaikant patikras dėl pinigų plovimo prevencijos ir pirkėjų apsaugos.

    „Propy“ akcentuoja, kad galutinis tikslas yra sumažinti biurokratiją, pagreitinti atsiskaitymus ir padaryti nuosavybės įrašus patikimesnius, ypač tarptautiniuose sandoriuose. Vis dėlto įmonės sėkmė priklausys nuo to, kaip greitai tokie modeliai bus pritaikomi skirtingose jurisdikcijose ir ar rinka patikės, kad blokų grandinė bei DI gali ne tik pagreitinti, bet ir sumažinti rizikas.

  • Milijardierius Paulas Tudor Jonesas perspėja: JAV vėluoja su DI kontrole – pasekmės gali būti skaudžios

    Milijardierius Paulas Tudor Jonesas perspėja: JAV vėluoja su DI kontrole – pasekmės gali būti skaudžios

    Rizikos draudimo fondų veteranas ir milijardierius Paulas Tudor Jonesas perspėjo, kad JAV smarkiai vėluoja su dirbtinio intelekto reguliavimu. Jo teigimu, taisyklių ir priežiūros reikėjo imtis gerokai anksčiau, nes technologijos plėtra jau lenkia politikų sprendimus.

    „Turime tai padaryti rytoj. Mes jau vėluojame. Turėjome tai padaryti anksčiau“, – sakė Paulas Tudor Jonesas.

    Jo nuomone, viena iš neatidėliotinų priemonių turėtų būti DI turinio ženklinimas, kad visuomenė galėtų atskirti tikrą informaciją nuo klastočių. Tai ypač aktualu dėl sparčiai plintančių įtikinamų vaizdo ir garso klastočių, kurios gali būti panaudotos sukčiavimui, reputacijos žlugdymui ar politinėms manipuliacijoms.

    Nors jis akcentavo grėsmes, investuotojas teigė ir toliau didinantis pozicijas su DI susijusiose bendrovėse. Tokia laikysena atspindi rinkoje dažnai matomą paradoksą: DI žada didžiulį produktyvumo šuolį ir pelnus, bet kartu kelia rizikas privatumui, kibernetiniam saugumui ir informacijos patikimumui.

    Reguliavimo nuotaikos keičiasi

    Pasak P. Tudor Joneso, specialistų bendruomenėje per metus įvyko ryškus lūžis: jei anksčiau reguliavimą palaikė mažuma, dabar dauguma DI kūrėjų ir ekspertų jau pritaria griežtesnėms taisyklėms. Jis tvirtino, kad vienos iš sektoriaus bendrovių vadovas esą stebėjosi, kodėl tokio masto technologija vis dar nėra aiškiau reguliuojama.

    Reguliavimo šalininkai paprastai akcentuoja kelias sritis: vartotojų duomenų apsaugą, modelių skaidrumą, atsakomybę už žalą, nacionalinį saugumą ir dezinformacijos mažinimą. Praktikoje tai gali reikšti reikalavimus dokumentuoti mokymo duomenų kilmę, atlikti saugumo testus, riboti tam tikras didelės rizikos paskirtis ir aiškiai žymėti DI sugeneruotą turinį.

    Europa jau turi DI aktą

    Europos Sąjunga 2024 metais priėmė DI aktą, kuris nustato rizikos lygiais grįstą reguliavimo logiką: nuo minimalių reikalavimų iki draudžiamų praktikų. Šis teisės aktas numato ir griežtesnes pareigas vadinamosioms didelį poveikį galinčioms turėti sistemoms, įskaitant skaidrumo, saugumo ir atitikties reikalavimus.

    JAV kol kas labiau remiasi atskirų valstijų iniciatyvomis ir sektoriniais sprendimais, o vieningo DI įstatymo dar nėra. Baltieji rūmai šių metų kovą paskelbė nacionalinį DI politikos pagrindą su teisėkūros rekomendacijomis, tačiau reali reguliavimo architektūra vis dar formuojama.

    Varžybos su Kinija ir saugumo klausimai

    P. Tudor Jonesas pabrėžė, kad DI klausimas JAV neišvengiamai susijęs ir su geopolitine konkurencija, ypač su Kinija. Jis ragino kalbėtis apie DI saugą, kad technologinė varžybų dinamika neperaugtų į nekontroliuojamas krizes.

    „Turėtume su jais kalbėtis apie DI saugumą“, – sakė Paulas Tudor Jonesas.

    Diskusijose apie DI kontrolę vis dažniau keliama mintis, kad prireiks ne vien nacionalinių taisyklių, bet ir tarptautinių standartų. Tokie standartai galėtų apimti incidentų pranešimą, atsparumo testavimą, turinio autentiškumo mechanizmus ir bendrus principus, kaip elgtis su ypač galingais modeliais.

  • Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Kalifornijoje vykstančiame Elono Musko ieškinio prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną teisme nuskambėjo nauji teiginiai apie ankstyvuosius bendrovės struktūros svarstymus. Liudininkė Shivon Zilis, buvusi „OpenAI“ valdybos narė, pareiškė, kad Muskas vienu metu siekė „OpenAI“ prijungimo prie „Tesla“ ir esą siūlė Altmanui vietą „Tesla“ valdyboje.

    Bylos esmė susijusi su Musko teiginiu, kad „OpenAI“ nukrypo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui kaip ne pelno organizacija. Ieškinyje akcentuojama, kad vėliau sukurta pelno siekianti struktūra, pasak Musko, tapo dominuojančia ir pakeitė pirminius įsipareigojimus.

    Kas liudyta apie 2017–2018 metus?

    Teisme Zilis pasakojo, kad apie „OpenAI“ valdymo ir finansavimo modelį 2017–2018 metais vyko ilgos diskusijos, svarstant įvairias alternatyvas. Jos teigimu, vienas iš variantų buvo glaudesnis ryšys su „Tesla“, o derybų kontekste nuskambėjo ir idėja Altmanui pasiūlyti vaidmenį „Tesla“ valdyboje.

    Liudininkė nurodė, kad jos vaidmuo tuo metu buvo tarpininkauti tarp Musko, Altmano, Grego Brockmano ir Ilyos Sutskeverio. Teisme taip pat aptarta, kad svarstant skirtingus veiklos modelius, įtampa tarp vizijų galėjo augti, ypač dėl pinigų pritraukimo ir kontrolės klausimų.

    Žinutės ir įtarimai dėl darbuotojų viliojimo

    Procese buvo pristatyta ir susirašinėjimų bei elektroninių laiškų, kurie, anot publikacijose aprašytų teismo epizodų, rodo Musko pastangas pervilioti talentus iš „OpenAI“ į „Tesla“. Tai kontrastuoja su ankstesniais viešais aiškinimais, kad darbuotojų perėjimai esą nebuvo aktyviai skatinami.

    Zilis, atsakinėdama į klausimus, pripažino, kad bent vienu atveju iniciatyva kreiptis į specialistą dėl darbo „Tesla“ pusėje buvo Musko. Kitas teismo aptartas aspektas buvo finansavimo sprendimai, kai „OpenAI“ viduje galėjo būti juntama nežinomybė dėl pažadėtų lėšų tęstinumo.

    Kodėl ši byla svarbi DI rinkai?

    Ginčas vyksta tuo metu, kai DI sektoriuje ryškėja įtampa tarp viešojo intereso, saugumo ir komercinio mastelio. Sparčiai augant DI infrastruktūros ir modelių kūrimo kaštams, bendrovės vis dažniau renkasi hibridines struktūras, partnerystes su didžiosiomis technologijų įmonėmis ir naujus kapitalo pritraukimo kelius.

    Ši byla vertinama kaip precedento galinti turėti istorija, nes ji kelia klausimus, kaip turi būti apibrėžiami steigėjų pažadai, valdymo kontrolė ir misijos laikymasis, kai organizacija iš ne pelno modelio pereina prie pelno siekiančių mechanizmų. Teisme minėta, kad liudyti dar gali ir daugiau aukšto rango vadovų.

  • „Airbnb“ pranoko prognozes, bet Artimųjų Rytų įtampa jau kelia atšaukimų bangą

    „Airbnb“ pranoko prognozes, bet Artimųjų Rytų įtampa jau kelia atšaukimų bangą

    Apgyvendinimo platforma „Airbnb“ paskelbė mišrius pirmojo ketvirčio rezultatus: pajamos viršijo analitikų prognozes, tačiau pelnas akcijai kiek nuvylė. Bendrovė kartu perspėjo, kad Artimųjų Rytų konflikto sukelta įtampa didina atšaukimų skaičių ir gali slopinti užsakymų augimą artimiausiais mėnesiais.

    Pagal pateiktus duomenis, „Airbnb“ pajamos per metus augo 18 proc. ir pasiekė apie 2,48 mlrd. eurų. Grynasis pelnas didėjo iki maždaug 148 mln. eurų, o tai rodo, kad paklausa išlieka stipri, nors kelionių sektorius vis jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus.

    Vis dėlto įmonė nurodė, kad konfliktas prisidėjo prie šiek tiek išaugusių atšaukimų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Azijos Ramiojo vandenyno regione. Tokios tendencijos kelionių rinkoje dažnai siejamos su brangstančia energija, skrydžių sutrikimais ir vartotojų atsargumu planuojant keliones.

    „Išliekame optimistiški dėl augimo tempo, net jei susiduriame su sudėtingesniais palyginimais ir spaudimu dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose“, – rašė „Airbnb“ akcininkams skirtame laiške.

    Antrojo ketvirčio prognozėje „Airbnb“ numatė, kad pajamos sieks apie 3,27–3,33 mlrd. eurų ir tai viršija rinkos lūkesčius. Bendrovė taip pat pagerino visų metų pajamų augimo gaires iki žemo ar vidutinio paauglių procentais lygio, tikėdamasi, kad paklausa išliks atspari net ir svyruojant kelionių srautams tarp regionų.

    Veiklos rodikliai taip pat augo: bendra užsakymų vertė per metus kilo 19 proc. iki maždaug 27,0 mlrd. eurų. Nakvynių ir vietų skaičius padidėjo 9 proc. iki 156,2 mln., o „Airbnb“ pranešė fiksavusi didžiausią pirmą kartą užsisakiusių klientų augimą nuo 2022 metų, ypač plėtros rinkose, tokiose kaip Brazilija, Japonija ir Indija.

    Rinka šiuo metu atidžiai stebi, kaip geopolitiniai įvykiai paveiks vasaros sezoną. „Airbnb“ pabrėžia, kad jos pasiūla yra itin plati ir įvairių kainų lygių, todėl paklausos svyravimai dalyje krypčių neretai kompensuojami didesniu aktyvumu kitur.

    Be to, bendrovė ruošiasi išaugusiam srautui per 2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatą, kuris vyks 16 miestų Kanadoje, Meksikoje ir JAV. „Airbnb“ teigimu, nuo pasiruošimo pradžios prie platformos jau prisijungė daugiau nei 100 000 naujų būstų, o tai turėtų padėti atliepti išaugusį apgyvendinimo poreikį didžiųjų renginių metu.

    Pelningumo atžvilgiu „Airbnb“ nurodė, kad pakoreguota EBITDA sudarė apie 479 mln. eurų ir viršijo analitikų vertinimus. Investuotojams tai svarbu vertinant, ar bendrovė gali išlaikyti maržas, kai kelionių rinka susiduria su didesniu neapibrėžtumu ir kintančiais vartotojų įpročiais.

  • „OpenAI“ pristatė naują DI modelį kibernetiniam saugumui: kas gaus prieigą ir kodėl tai kelia įtampą?

    „OpenAI“ pristatė naują DI modelį kibernetiniam saugumui: kas gaus prieigą ir kodėl tai kelia įtampą?

    „OpenAI“ paskelbė pradedanti ribotą naujos savo DI versijos „GPT-5.5-Cyber“ peržiūrą, skirtą patikrintoms kibernetinio saugumo komandoms. Bendrovė teigia, kad šis modelis kuriamas tam, kad saugumo specialistams būtų lengviau spręsti praktines užduotis, kurios su įprastais apribojimais dažnai tampa per sunkiai įgyvendinamos.

    Pasak „OpenAI“, „GPT-5.5-Cyber“ nėra pristatomas kaip didelis šuolis kibernetinių gebėjimų prasme. Pagrindinis pokytis yra didesnis leidžiamumas su saugumu susijusiose užduotyse, kad patikimi naudotojai galėtų efektyviau dirbti su realiais incidentais, o ne tik su teoriniais pavyzdžiais.

    Kam tai skirta praktiškai?

    „OpenAI“ nurodo, kad patikrintos komandos modelį galės patogiau taikyti pažeidžiamumų identifikavimui ir prioritetų nustatymui, pataisymų patvirtinimui bei kenkėjiškų programų analizei. Tokie darbai dažnai reikalauja detalių techninių duomenų ir iteracijų, o griežtesnės apsaugos priemonės bendroje versijoje gali trukdyti darbo eigai.

    „GPT-5.5-Cyber leidžia mažesniam partnerių ratui tirti pažangias darbo eigas, kuriose specializuota prieigos elgsena gali turėti reikšmės“, – sakė „OpenAI“.

    Konkurencinis fonas ir ribota prieiga

    Naujiena pasirodė praėjus maždaug mėnesiui po to, kai konkurentė „Anthropic“ pristatė „Claude Mythos Preview“ ir taip pat pasirinko ribotos prieigos modelį. Abi bendrovės akcentuoja atranką ir patikrą, siekdamos sumažinti riziką, kad pažangūs įrankiai bus panaudoti piktavališkai.

    „Anthropic“ viešai komunikavo apie iniciatyvą „Project Glasswing“, pagal kurią prieiga prie „Mythos“ suteikiama tik pasirinktoms organizacijoms. Toks „uždaros peržiūros“ formatas tampa vis dažnesnis, kai kalbama apie DI taikymą saugumo srityje, kur riba tarp gynybinių ir puolamųjų gebėjimų gali būti labai plona.

    Kodėl tai svarbu kibernetiniam saugumui?

    Rinkoje jau matoma tendencija kurti DI modelių versijas konkrečioms profesinėms sritims, ypač ten, kur reikalinga didelė techninė kompetencija ir greitas reagavimas. Kibernetinio saugumo komandoms tai gali reikšti spartesnį pažeidžiamumų triage, aiškesnį konteksto apibendrinimą bei efektyvesnę analizę, tačiau kartu didėja poreikis griežtam prieigos valdymui.

    „OpenAI“ pabrėžia, kad peržiūra yra ribota ir skirta patikrintiems partneriams, o saugikliai lieka svarbia produkto dalimi. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip kompromisas: suteikti saugumo profesionalams daugiau galimybių, bet išlaikyti kontrolę, kad įrankiai netaptų patogiu keliu kibernetiniams nusikaltėliams.

  • „Datadog“ šauna 31 proc. po rekordinės ataskaitos: DI bumas išryškina naujus programinės įrangos lyderius

    „Datadog“ šauna 31 proc. po rekordinės ataskaitos: DI bumas išryškina naujus programinės įrangos lyderius

    JAV biržoje listinguojamos bendrovės „Datadog“ akcijos šoktelėjo apie 31 proc. po to, kai įmonė paskelbė gerokai lūkesčius viršijusius ketvirčio rezultatus ir pagerino metų prognozes. Rinkai tai tapo signalu, kad dalis programinės įrangos sektoriaus atranda aiškų kelią uždirbti iš DI paklausos.

    „Datadog“ pirmą kartą peržengė 1 000 000 000 eurų ketvirčio pajamų ribą, o investuotojai į tai sureagavo itin aštriai. Kartu kilo ir kitų sektoriaus bendrovių, tarp jų „Snowflake“ bei „MongoDB“, akcijos.

    „Datadog“ siūlo debesų infrastruktūros stebėsenos ir saugos sprendimus, kurie tampa kritiškai svarbūs DI modelių kūrimui bei diegimui. Analitikų vertinimu, tokios platformos laimi todėl, kad DI projektai didina skaičiavimo apkrovas, o verslams reikia matomumo, našumo kontrolės ir patikimo incidentų valdymo.

    Bendrovės vadovas Olivier Pomel investuotojams nurodė, kad įmonė pritraukė du didelius hiperskalės klientus, kurie DI modelius treniruoja vadinamosiose superintelekto laboratorijose. Toks klientų tipas paprastai reiškia itin dideles ir ilgalaikes infrastruktūros sąskaitas, todėl rinka akcentavo pajamų tvarumą.

    „Tai buvo išskirtinis ketvirtis, parodantis, kad DI išlaidos programinėje įrangoje gali virsti apčiuopiamu augimu“, – teigė vienas rinkos analitikų, vertinęs ataskaitą po rezultatų paskelbimo.

    Investuotojų optimizmą sustiprino ir „Twilio“ istorija: praėjusią savaitę bendrovė taip pat paskelbė stiprius rezultatus, o akcijos per pastarąjį mėnesį buvo smarkiai pabrangusios. Rinka vis dažniau skiria įmones, kurios ne tik kalba apie DI, bet ir aiškiai parodo, kaip jį monetizuoja per produktus, naudojimo apimtis ir klientų išlaikymą.

    Per „Twilio“ metinę konferenciją pristatyti atnaujinimai skirti DI agentams, kad jie efektyviau „susikalbėtų“ tarpusavyje ir geriau aptarnautų klientus. Akcentuotos funkcijos, padedančios fiksuoti klientų duomenis, užtikrinti sklandų užklausų perdavimą ir suformuoti veiksmų sąrašus, kurie padeda greičiau spręsti problemas.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vienas svarbiausių pokyčių klientų aptarnavime yra vadinamoji atmintis, kai agentas gali išsaugoti kontekstą ir tęsti pokalbį po pertrūkio. Tai ypač aktualu sektoriuose, kuriuose skambučių nutrūkimas reiškia pakartotinį tapatybės patvirtinimą ir ilgesnį laukimą.

    Programinės įrangos rinkoje konkurencija išlieka didelė, o įmonės vis dar susiduria su spaudimu pagrįsti kainodarą ir augimą. Tačiau „Datadog“ ir „Twilio“ pavyzdžiai rodo besiformuojančią tendenciją: DI laimėtojais laikomi tie, kurie turi aiškų produktinį pritaikymą, didelę klientų bazę ir gali pasiūlyti įrankius, mažinančius riziką bei didinančius efektyvumą.

  • „Cloudflare“ akcijos krito 18 proc.: nors pelnas augo, dėl DI pokyčių atleis per 1 100 žmonių

    „Cloudflare“ akcijos krito 18 proc.: nors pelnas augo, dėl DI pokyčių atleis per 1 100 žmonių

    JAV debesų kompiuterijos ir interneto infrastruktūros bendrovės „Cloudflare“ akcijos po paskelbtų ketvirčio rezultatų smuko apie 18 proc., nors pajamos ir pelno rodikliai pranoko analitikų lūkesčius. Investuotojus labiausiai išgąsdino žinia apie planuojamą maždaug penktadalio darbuotojų mažinimą.

    Bendrovė pranešė, kad per pirmąjį 2026 metų ketvirtį pajamos siekė apie 592 mln. eurų, kai rinkoje tikėtasi maždaug 575 mln. eurų. Pakoreguotas pelnas vienai akcijai taip pat buvo didesnis nei prognozuota.

    „Tai nebuvo lengvas sprendimas, bet jis teisingas“, – sakė „Cloudflare“ vadovas Matthew Prince.

    „Cloudflare“ teigimu, ji atsisveikins su daugiau nei 1 100 darbuotojų, nes spartus dirbtinio intelekto diegimas iš esmės pakeitė tai, kaip atliekamas darbas. Bendrovė pabrėžė, kad per pastaruosius tris mėnesius jos DI naudojimas išaugo daugiau nei 600 proc., todėl peržiūrėtos funkcijos ir prioritetai.

    Vadovybė investuotojams aiškino, jog dalis pareigybių nebeatitinka ateities poreikių, o veiklos modelis vis labiau orientuojamas į DI pagrįstą automatizavimą. Tokie pokyčiai rinkoje vertinami dvejopai: jie gali kelti efektyvumą, bet kartu signalizuoja apie pertvarkų rizikas ir kaštus trumpuoju laikotarpiu.

    Prognozės neatpirko nerimo

    Antram 2026 metų ketvirčiui „Cloudflare“ prognozavo apie 615 mln. eurų pajamų, o pelno gairės iš esmės atitiko Volstrito lūkesčius. Vis dėlto rinkai užkliuvo tai, kad pajamų prognozė buvo praktiškai ties analitikų riba, todėl darbuotojų atleidimai tapo pagrindiniu pranešimo akcentu.

    Visiems 2026 metams bendrovė numatė apie 2,60 mlrd. eurų pajamų, šiek tiek viršydama rinkos vertinimus. Tuo pat metu „Cloudflare“ paskelbė ir apie mažėjantį nuostolį: ketvirtį ji baigė su maždaug 21,2 mln. eurų grynuoju nuostoliu.

    Ką rodo DI banga?

    Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje įsitvirtino tendencija pertvarkyti komandas ir procesus taip, kad rutininės užduotys būtų automatizuojamos, o žmonių darbas koncentruojamas į produktų vystymą, saugumą ir klientų poreikius. Tokie sprendimai dažnai paskelbiami kartu su pažadais ilgainiui didinti maržas, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie gali kelti neapibrėžtumą dėl vykdymo kokybės ir augimo tempo.

    „Cloudflare“ atvejis išryškina ir platesnį klausimą investuotojams: net ir augant DI paklausai, rinkos reakciją gali lemti ne vien rezultatai, bet ir tai, kaip įmonė paaiškina savo transformacijos kainą, rizikas bei aiškų kelią į tvarų pelningumą.

  • DI bumas keičia JAV gamybą: „Nvidia“ ir „Corning“ žada 3 000 darbo vietų ir naujas gamyklas

    DI bumas keičia JAV gamybą: „Nvidia“ ir „Corning“ žada 3 000 darbo vietų ir naujas gamyklas

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas teigia, kad nauja partnerystė su „Corning“ gali tapti postūmiu atgaivinti JAV technologijų gamybą ir sutrumpinti kritinių komponentų tiekimo grandines. Jo teigimu, pasaulis įžengė į itin spartaus DI infrastruktūros plėtros etapą, kurio mastas prilygsta istoriniam lūžiui.

    Pasak J. Huango, DI tampa ne tik programine įranga ar paslauga, bet ir bazine infrastruktūra, kuri bus reikalinga beveik kiekvienam sektoriui. Dėl to didėja poreikis ne vien lustams, bet ir visai duomenų centrų ekosistemai, nuo energijos tiekimo iki ryšio sprendimų.

    „Šiuo metu vyksta didžiausia infrastruktūros plėtra žmonijos istorijoje, o dirbtinis intelektas taps esmine infrastruktūra visame pasaulyje“, – sakė Jensenas Huangas.

    Partnerystės esmė – optinės jungtys, kurios duomenų centruose sujungia skaičiavimo įrangą ir leidžia perduoti milžiniškus duomenų srautus. „Nvidia“ akcentuoja, kad augant skaičiavimo apkrovoms variniai kabeliai tampa vis dažnesniu ribojančiu veiksniu, todėl rinka greitai pereina prie optinių technologijų.

    „Corning“ paskelbė, kad dėl šios plėtros statys tris naujus gamybos objektus Teksase ir Šiaurės Karolinoje. Bendrovė nurodo, kad projektai turėtų sukurti daugiau nei 3 000 darbo vietų, o didesni pajėgumai padės greičiau aprūpinti duomenų centrus optiniais komponentais, reikalingais DI klasteriams.

    Viešai aptariant sandorį buvo pabrėžta, kad pastaraisiais dešimtmečiais dalis technologijų gamybos ir tiekimo grandinių stipriai įsitvirtino Azijoje, įskaitant Taivaną, Kiniją ir Vietnamą. „Nvidia“ vadovas šią DI investicijų bangą pristato kaip progą dalį pajėgumų grąžinti į JAV, pasinaudojant augančia paklausa ir kapitalo srautais.

    „Tai neeilinė galimybė, nes galime pasinaudoti rinkos dinamika ir pirmą kartą per kelias kartas atgaivinti JAV gamybą“, – sakė Jensenas Huangas.

    Analitikų vertinimu, duomenų centrų plėtra tiesiogiai kelia paklausą ne tik aukštųjų technologijų gamintojams, bet ir statybų, elektros instaliacijos, inžinerinių sistemų, aušinimo bei energijos infrastruktūros specialistams. Augant DI sistemų mastui, didėja ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo rizika, kurią jau įvardija rinkos dalyviai.

    „Nvidia“ pabrėžia, kad optinės technologijos ir vadinamoji silicio fotonika tampa vienu svarbiausių ateities duomenų centrų elementų. Bendrovės tikslas – užsitikrinti tiekimo grandinę, kuri galėtų patikimai aptarnauti kitą DI plėtros etapą, kai nauji skaičiavimo pajėgumai bus diegiami dar sparčiau nei iki šiol.

    Rinkos reakcija į naujieną buvo ryški: po pranešimo „Corning“ akcijos šoktelėjo daugiau nei 12 proc., o „Nvidia“ – apie 6 proc. Investuotojai tokius susitarimus dažnai vertina kaip signalą, kad DI infrastruktūros ciklas plečiasi už vien lustų ribų ir apima ryšio, tinklų bei duomenų centrų komponentų gamintojus.

  • Jimas Crameris įspėja: DI bumas dar nesibaigė – būtent jis gali išlaikyti ekonomiką ant bangos

    Jimas Crameris įspėja: DI bumas dar nesibaigė – būtent jis gali išlaikyti ekonomiką ant bangos

    JAV finansų rinkoms po įspūdingo kilimo pristabdžius, televizijos laidų vedėjas ir investuotojų nuomonės formuotojas Jimas Crameris teigia, kad tai – labiau sveika pauzė nei ilgalaikio nuosmukio pradžia. Jo vertinimu, pagrindinis šio ciklo variklis išlieka DI bumas, galintis toliau palaikyti akcijų brangimą ir ekonomikos augimą.

    Jis tai komentavo po sesijos, kai visi trys pagrindiniai JAV akcijų indeksai užsidarė minuse. Pasak Cramerio, daliai su DI susijusių bendrovių akcijų pastaruoju metu fiksuotas pernelyg staigus šuolis, todėl trumpas atvėsimas yra tikėtinas ir netgi naudingas.

    „Mums reikia šiek tiek poilsio. Norime, kad akcijos atvėstų“, – sakė J. Crameris.

    Cramerio argumentas remiasi tuo, kad DI plėtra jau seniai nebeapsiriboja vien programine įranga ar keliomis technologijų milžinėmis. Tam reikia skaičiavimo lustų, duomenų centrų, debesijos infrastruktūros, ryšio įrangos, kibernetinio saugumo bei didesnių elektros pajėgumų, todėl nauda išsiskaido per daug platesnę pramonės grandinę.

    Laidoje jis DI vadino tuo, ką „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas yra įvardijęs ketvirtąja pramonės revoliucija. Tokia kryptis, anot Cramerio, gali veikti kaip didelio masto investicijų ir darbo vietų kūrimo impulsas, net jei trumpuoju laikotarpiu rinkas spaudžia vartojimo lėtėjimo, silpnesnio samdymo ar geopolitinės įtampos ženklai.

    „Kiekvienas iš šių sluoksnių yra tarsi milžiniška amerikietiškų darbo vietų programa. Visi kartu jie turi galią išlaikyti šalies ekonomiką veikiančią“, – teigė J. Crameris.

    Kartu jis pripažino, kad po stipraus ralio rinkoje gali būti daugiau trumpalaikio silpnumo epizodų. Vis dėlto, jo nuomone, pagrindinis klausimas investuotojams yra ne vienos dienos indeksų svyravimai, o tai, ar DI infrastruktūros statybos ir įmonių kapitalo išlaidos išlieka kryptingos.

    Pastaraisiais metais DI proveržį vis labiau riboja ne vien technologiniai, bet ir fiziniai ištekliai: elektros energijos pasiūla, tinklų pralaidumas, duomenų centrų statybų tempas, aušinimo sprendimai ir lustų tiekimo grandinės. Dėl to dalis rinkos dalyvių DI temą sieja ne tik su programinės įrangos kūrėjais, bet ir su energetikos, pramonės bei infrastruktūros bendrovėmis.

    Cramerio logika paprasta: jei DI paklausa ir toliau skatins realias investicijas į pajėgumus, tai gali palaikyti įmonių pajamas ir platesnį ekonomikos aktyvumą net ir esant kintančiam palūkanų normų ar vartotojų nuotaikų fonui. Tačiau jis perspėja, kad po staigių kainų šuolių investuotojams svarbu vertinti riziką ir neignoruoti rinkos cikliškumo.

  • „Corning“ vadovas atskleidė: dvi slaptos sutartys su hyperscaleriais viršija „Meta“ 5,6 mlrd. eurų sandorį

    „Corning“ vadovas atskleidė: dvi slaptos sutartys su hyperscaleriais viršija „Meta“ 5,6 mlrd. eurų sandorį

    JAV technologinių medžiagų ir optinių sprendimų gamintoja „Corning“ skelbia užsitikrinusi dar du didelius, ilgalaikius tiekimo susitarimus su neįvardytais hyperscale duomenų centrų operatoriais. Bendrovės vadovas Wendellis Weeksas teigia, kad šie kontraktai yra didesni nei viešai aptartas „Meta“ sandoris.

    „Meta“ atveju „Corning“ anksčiau buvo nurodžiusi, kad iki 2030 metų sutarties vertė gali siekti iki 6 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus apytiksliu dabartiniu kursu, tai sudaro apie 5,6 mlrd. eurų, todėl rinkos lūkesčiai dėl dviejų naujų susitarimų apimties dar labiau išaugo.

    „Mes sudarėme didžiausią komercinį susitarimą mano karjeroje su „Nvidia“, o šie kiti du dideli susitarimai yra didesni nei viešai skelbtas „Meta“ sandoris“, – sakė W. Weeksas.

    Pasak vadovo, klientų pavadinimai kol kas neviešinami, nes bendrovė laikosi principo sprendimą dėl pranešimų palikti patiems užsakovams. Jis pabrėžė, kad tokie kontraktai yra reikšmingi ne tik pajamų prasme, bet ir dėl to, kaip planuojamos gamybos ir pajėgumų plėtros investicijos.

    „Corning“ teigimu, naujieji susitarimai paremti modeliu, kai klientai dalijasi tiek plėtros nauda, tiek rizikomis, susijusiomis su būtinu gamybos pajėgumų didinimu. Toks principas pastaraisiais metais tapo vis dažnesnis, kai duomenų centrų rinka susiduria su nepastovia paklausa ir sparčiai besikeičiančiais technologiniais ciklais.

    Dideli optinių jungčių ir šviesolaidžio poreikiai siejami su dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra: kuo daugiau skaičiavimo galios ir duomenų srautų, tuo svarbesnės tampa aukštos spartos jungtys tarp serverių ir duomenų centrų mazgų. Dėl to tiekėjai, galintys užtikrinti apimtis ir kokybę, tampa strateginiais partneriais didžiausiems debesijos paslaugų ir duomenų centrų operatoriams.

    W. Weeksas yra užsiminęs, kad šie du susitarimai savo struktūra ir trukme panašūs į „Meta“ kontraktą, tačiau jų detalės bus atskleistos tik klientams nusprendus viešinti tiekimo grandinės sprendimus. Investuotojai tokias žinias vertina kaip signalą, kad duomenų centrų modernizacijos ir plėtros banga gali būti ilgesnė, nei tikėtasi anksčiau.