Blog

  • „Sony“ žada dviženklį pelno šuolį, bet PS5 pardavimai lėtėja: smūgis iš atminties kainų

    „Sony“ žada dviženklį pelno šuolį, bet PS5 pardavimai lėtėja: smūgis iš atminties kainų

    Japonijos pramogų ir technologijų grupė „Sony“ prognozuoja, kad artimiausiais finansiniais metais jos pelnas augs dviženkliu tempu, nors „PlayStation 5“ pardavimų dinamika lėtėja. Bendrovė teigia, kad dalies verslų rezultatai padėjo atsverti spaudimą, kurį kelia brangstanti atmintis ir kitos gamybos sąnaudos.

    Ketvirtąjį ketvirtį „Sony“ pajamos siekė apie 19,2 mlrd. eurų, tačiau veiklos pelnas buvo maždaug 1,0 mlrd. eurų ir pastebimai atsiliko nuo rinkos lūkesčių. Bendrovė nurodė, kad finansiniam rezultatui įtakos turėjo ir vienkartiniai veiksniai, įskaitant nuostolius bei vertės sumažėjimo pripažinimą kai kuriuose projektuose.

    Žaidimų versle fiksuotas aiškus konsolių paklausos atvėsimas: per ketvirtį „PlayStation 5“ pardavimai sumenko iki 1 500 000 vienetų, kai prieš metus siekė 2 800 000. „Sony“ paaiškina, kad vėlesnėje konsolės gyvavimo ciklo stadijoje pardavimai natūraliai stabilizuojasi, o vartotojų išlaidas vis dažniau perima skaitmeninės paslaugos ir turinys.

    Atminties kainos spaudžia pelningumą

    „Sony“ pabrėžia, kad atminties komponentų kainų šuolis tampa vienu svarbiausių iššūkių „PlayStation 5“ savikainai. Atmintis yra esminė konsolės dalis, o tiekimo ir kainodaros situaciją komplikuoja išaugusi duomenų centrų paklausa, susijusi su DI skaičiavimais.

    Bendrovė skaičiuoja, kad artimiausio laikotarpio prognozėse atminties brangimo poveikį pavyks apriboti iki maždaug 190 mln. eurų. Tačiau „Sony“ pripažįsta, kad aparatūros pelningumas išliks jautrus tam, ar pavyks užsitikrinti konkurencingas komponentų kainas ir stabilų tiekimą.

    Gelbėja jutikliai ir muzika

    Nors žaidimų aparatinės įrangos pardavimai ketvirtį krito iki maždaug 690 mln. eurų, bendrus rezultatus palaikė kiti segmentai. „Sony“ išskiria vaizdo jutiklių ir muzikos verslus, kuriuose paklausa išliko tvirtesnė ir padėjo kompensuoti silpnesnę konsolių kryptį.

    „Ketvirtąjį ketvirtį atminties rinkos sąlygų poveikis pamažu tapo labiau matomas, tačiau mūsų mobiliųjų jutiklių pardavimai viršijo prognozę dėl stiprių pristatymų pagrindiniam klientui“, – sakė „Sony“.

    Prognozė ir akcijų supirkimas

    „Sony“ nurodo, kad artimiausiais finansiniais metais grynasis pelnas turėtų augti apie 13 proc. iki maždaug 7,2 mlrd. eurų. Tuo pat metu bendrovė tikisi nežymaus pajamų sumažėjimo, nes dalyje rinkų vartotojų paklausa tampa atsargesnė, o gamybos grandinėje išlieka kainų svyravimai.

    Be to, „Sony“ paskelbė apie planus per metus supirkti savų akcijų už sumą iki maždaug 3,1 mlrd. eurų. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip signalas investuotojams, kad bendrovė siekia didinti akcininkams grąžinamą vertę net ir esant nevienodoms skirtingų verslų perspektyvoms.

  • Naudotų automobilių kainos pirmąkart šiemet krito, brangstant degalams auga elektromobilių paklausa

    Naudotų automobilių kainos pirmąkart šiemet krito, brangstant degalams auga elektromobilių paklausa

    Balandį naudotų automobilių kainos JAV smuko pirmą kartą nuo spalio, o pirkėjų dėmesys vis dažniau krypsta į senesnes transporto priemones ir elektromobilius. Tokią tendenciją fiksuoja „Cox Automotive“ skelbiamas „Manheim Used Vehicle Value Index“, atspindintis didmeninių aukcionų kainas.

    Indeksas balandį, palyginti su kovu, sumažėjo 1,6 proc., tačiau metinis pokytis išliko teigiamas ir siekė 1,8 proc. Tai signalas, kad rinka po aktyvaus pavasario sezono starto pradeda vėsti, nors kainos vis dar aukštesnės nei prieš metus.

    Brangstant degalams keičiasi pasirinkimai

    „Cox Automotive“ pabrėžia, kad pirkėjams vis svarbesnis tampa įperkamumas, todėl dalis jų sąmoningai renkasi senesnius automobilius. Kartu didėja susidomėjimas visiškai elektriniais modeliais, ypač kai degalų kainos kyla ir vairuotojai ieško būdų sumažinti kasdienes išlaidas.

    JAV automobilių asociacijos AAA duomenimis, balandžio pabaigoje vidutinė benzino kaina šalyje buvo apie 3,8 euro už galoną ir per metus padidėjo maždaug 1,0 euro. Vėliau vidurkis dar kilo iki maždaug 4,0 eurų už galoną, o tai skatina vartotojus persvarstyti automobilio pasirinkimą.

    „Artimųjų Rytų konfliktas tęsiasi jau du mėnesius, o degalų kainos šiemet pasiekė aukštumas ir nuo vasario pabaigos smarkiai išaugo“, – sakė „Cox Automotive“ vyriausiasis ekonomistas Jeremy Robbas.

    Elektromobilių kainos vis dar aukštos

    Elektromobilių kainos naudotų automobilių rinkoje išlieka gerokai didesnės už bendrą vidurkį. „Cox Automotive“ skaičiuoja, kad vidutinė naudoto elektromobilio skelbimo kaina yra daugiau nei 8 500 eurų didesnė nei visos rinkos vidurkis.

    Vis dėlto elektros pavaros modelių paklausa auga: „Manheim“ elektromobilių indeksas per metus pakilo 7,2 proc., o per mėnesį, palyginti su kovu, ūgtelėjo 1,4 proc. Rinkos dalyviai šią kryptį sieja su sparčiai brangstančiais degalais ir pirkėjų noru apsidrausti nuo kainų svyravimų.

    Kada pokyčius pajus pirkėjai?

    Didmeninių aukcionų kainų pokyčiai įprastai su laiku persikelia į mažmeninę rinką, todėl balandžio kritimas gali tapti užuomina dėl švelnesnio kainų spaudimo pirkėjams. „Cox Automotive“ prognozuoja, kad 2026 metais didmeninės naudotų automobilių kainos gali augti apie 2 proc. tempu, artimu istorinei normai.

    Šių metų pradžioje rinką papildomai įkaitino pirkimai už didesnes mokesčių grąžas, tačiau sezoninis impulsas silpsta. Jei degalų kainos išliks aukštos, tikėtina, kad elektromobilių segmentas išliks vienas aktyviausių, nepaisant aukštesnių kainų lygio.

  • Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzijos kibernetinių nusikaltimų tyrėjai išplėtė tyrimą dėl Elono Musko ir socialinio tinklo „X“: byla perkelta į kriminalinio tyrimo lygmenį, pranešė Paryžiaus prokuratūra. Tai reiškia, kad institucijos sieks įvertinti galimą baudžiamąją atsakomybę ir rinks papildomus įrodymus.

    Anot prokuratūros, Elonui Muskui ir buvusiai „X“ vadovei Lindai Yaccarino buvo išsiųsti šaukimai atvykti į apklausą balandžio 20 dieną. Teigiama, kad abu atsisakė atvykti ir atsakyti į pareigūnų klausimus.

    Tyrimo dėmesio centre atsidūrė įtarimai dėl galimo algoritminio turinio pateikimo manipuliavimo, kuris, skundų autorių teigimu, galėjo daryti įtaką Prancūzijos politiniams procesams. Taip pat tiriami kaltinimai, kad platformoje galėjo būti toleruojamas žalingas turinys, įskaitant Holokausto neigimą ir be sutikimo kuriamus seksualinio pobūdžio klastotus vaizdus.

    Kas minima tyrime

    Byloje minima ir „Grok“ – su „X“ siejamas pokalbių robotas, sukurtas Elono Musko dirbtinio intelekto bendrovėje „xAI“. Prokuratūra nurodo, kad tarp tiriamų epizodų yra skundai dėl to, kaip DI priemonės galėjo būti naudojamos kuriant ir platinant neteisėtą ar pavojingą turinį.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau kelia klausimą, kiek technologijų platformos turi atsakomybės už algoritmų veikimą ir moderavimo sprendimus. Praktikoje tai reiškia griežtesnį požiūrį į rizikas, susijusias su dezinformacija, politine įtaka ir be sutikimo platinamu intymiu turiniu.

    Tarptautinis spaudimas platformoms

    Panašūs tyrimai dėl „X“ ir „Grok“ minimi ir kitose jurisdikcijose, o atskirą tyrimą yra pradėjusi ir Kalifornijos generalinio prokuroro tarnyba. Dalis šių tyrimų krypties sutampa: institucijos aiškinasi, ar bendrovės pakankamai užkardo klastotų intymių vaizdų plitimą, įskaitant ypač jautrias bylas, susijusias su nepilnamečių išnaudojimu.

    Viešojoje erdvėje šis konfliktas įgavo ir geopolitinį atspalvį. Skelbta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamentas esą atsisakė padėti Prancūzijai tiriant „X“ ir E. Muską, o Prancūzijos veiksmus pavadino netinkamu kišimusi į amerikiečių verslą.

    Elonas Muskas anksčiau tyrimą yra pavadinęs politine ataka, ypač po to, kai Prancūzijoje buvo atlikti veiksmai, susiję su „X“ veikla Paryžiuje. Kol kas nei E. Musko atstovai, nei su juo siejamos bendrovės viešai detaliai nekomentavo naujausio sprendimo tyrimą perkelti į kriminalinį lygmenį.

  • „Toyota“ pelnas smigo 49 proc.: JAV tarifai smogė skaudžiai, prognozė kirpta daugiau nei penktadaliu

    „Toyota“ pelnas smigo 49 proc.: JAV tarifai smogė skaudžiai, prognozė kirpta daugiau nei penktadaliu

    Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ paskelbė, kad jos finansinių metų ketvirtojo ketvirčio veiklos pelnas krito 49 proc. Bendrovės rezultatai nuvylė rinkos lūkesčius, o pagrindinėmis priežastimis įvardijami JAV tarifai ir stiprėjanti konkurencija, ypač iš Kinijos gamintojų.

    Per ketvirtį, pasibaigusį kovo mėnesį, „Toyota“ pajamos augo 1,89 proc. ir atitiko analitikų prognozes. Vis dėlto veiklos pelnas mažėjo jau ketvirtą ketvirtį iš eilės, signalizuodamas apie užsitęsusį spaudimą maržoms ir kaštų didėjimą.

    Rezultatai ir pardavimų dinamika

    „Toyota“ ketvirčio pajamos siekė apie 76 mlrd. eurų, o veiklos pelnas sudarė apie 3,4 mlrd. eurų. Analitikų vertinimu, veiklos pelnas turėjo būti didesnis ir siekti maždaug 4,9 mlrd. eurų.

    Bendrovės konsoliduoti transporto priemonių pardavimai per ketvirtį sumažėjo iki 2,29 mln. vienetų, kai prieš metus buvo 2,36 mln. vienetų. Pardavimų apimčių kritimas, kartu su tarifais ir kainų spaudimu, didino jautrumą pelningumui.

    Grynasis pelnas, priskirtinas bendrovei, per ketvirtį sudarė apie 5,0 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo apie 4,1 mlrd. eurų. Šis rodiklis augo, tačiau rinka daugiausia dėmesio skyrė būtent veiklos pelno kritimui ir silpnesnėms perspektyvoms.

    Prognozė apkarpyta, kaštai auga

    „Toyota“ daugiau nei penktadaliu sumažino visų metų veiklos pajamų prognozę iki maždaug 18 mlrd. eurų finansiniams metams, pasibaigsiantiems 2027 metų kovą. Tuo pat metu pardavimų pajamų prognozė šiek tiek padidinta, o tai rodo, kad didžiausias iššūkis šiuo metu yra ne apyvarta, o pelningumas.

    „Pastaruoju metu matome reikšmingą lūžio taško apimčių augimą dėl investicijų į darbuotojus, ateities investicijų ir JAV tarifų poveikio“, – teigė bendrovė.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad dėl valiutų rinkų svyravimų pradėjo taikyti šešių mėnesių vidurkį valiutų kursų prielaidoms, o ne įprastą mėnesinį vidurkį. Silpnesnė Japonijos jena gali didinti eksportuotojų konkurencingumą, tačiau kartu didėja neapibrėžtumas planuojant sąnaudas ir kainodarą.

    Konkurencija ir investicijų kryptys

    „Toyota“ nurodo, kad tyrimų ir plėtros išlaidos pasiekė rekordą, be kita ko, dėl sertifikavimo temų ir pajėgumų apribojimų. Bendrovė tikisi, kad kapitalo išlaidos ateityje stabilizuosis, tačiau trumpuoju laikotarpiu papildomą spaudimą gali kelti infliacija ir geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Kompanija teigia matanti akumuliatorinių elektromobilių rinkos augimo potencialą Kinijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje bei planuoja plėsti veiklą šiuose regionuose. Kartu „Toyota“ tenka konkuruoti su agresyviai kainas ir modelių spektrą plečiančiais Kinijos gamintojais, o tai verčia didinti investicijas ir spartinti technologinius sprendimus.

    JAV rinkoje „Toyota“ taip pat susiduria su vartotojų jautrumu kainoms ir finansavimo sąlygoms, todėl tarifų sukeltas kaštų padidėjimas gali tiesiogiai paveikti paklausą. Bendrovė anksčiau skelbė planuojanti per penkerius metus JAV investuoti iki maždaug 9,2 mlrd. eurų, įskaitant apie 920 mln. eurų numatytas išlaidas dviejose gamyklose.

  • Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    AB „Via Lietuva“ pranešė parengusi Elektros tinklų apsaugos zonų nustatymo planą ir pateikusi jį tvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui. Planas rengtas vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir susisiekimo ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Šis dokumentas apima dalį savivaldybių, tarp jų Alytaus miesto ir rajono, Vilniaus miesto, Trakų rajono, Druskininkų, Varėnos, Šakių, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir kitas. Pagrindinė plano paskirtis yra aiškiai apibrėžti teritorijas, kuriose dėl elektros tinklų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

    Ką reiškia apsaugos zonų planas

    Apsaugos zonos nustatymas paprastai reiškia, kad tam tikrose teritorijose atsiranda papildomų reikalavimų ar ribojimų statybai, žemės darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams. Tokios zonos taikomos siekiant užtikrinti infrastruktūros saugą, patikimą eksploatavimą ir sumažinti avarijų riziką.

    Praktiškai tai svarbu žemės sklypų savininkams ir naudotojams, taip pat projektuotojams bei rangovams, nes planavimo ir derinimo procedūrose tampa aiškiau, kur ir kokie apribojimai galioja. Apsaugos zonų suregistravimas mažina riziką, kad darbai bus sustabdyti jau vėlesnėse projekto stadijose dėl neįvertintų specialiųjų sąlygų.

    Kur tai gali turėti didžiausią poveikį

    Didžiausias poveikis dažniausiai pasireiškia ten, kur elektros tinklai kerta intensyvios plėtros teritorijas ar sutampa su keliais ir kitais infrastruktūros objektais. Tokiais atvejais apsaugos zonos tampa vienu iš kertinių kriterijų planuojant rekonstrukcijas, naujas jungtis, inžinerinių tinklų perkėlimą ar statinių išdėstymą.

    Kadangi plane kalbama apie elektros tinklus, kurie yra valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros elementai, dokumentas aktualus ir kelių priežiūros bei plėtros projektams. Aiškesnis zonų žymėjimas leidžia tiksliau įvertinti sprendinius dar projektavimo etape ir sumažina techninių rizikų tikimybę statybos metu.

    Ką verta žinoti gyventojams ir verslui

    Gyventojams ir verslui svarbiausia yra tai, kad patvirtinus planą apsaugos zonos gali būti registruojamos ir tampa aktualios sprendžiant dėl statybų, sklypų padalijimo, paskirties keitimo ar kitų planuojamų darbų. Tai nereiškia automatinio draudimo naudotis sklypu, tačiau gali reikšti papildomas derinimo procedūras ir konkrečių veiklų ribojimus.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad planas parengtas siekiant nustatyti ir registruoti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o iniciatorius ir rengėjas yra pati bendrovė. Dėl konkrečių apribojimų kiekvienu atveju vertinama pagal apsaugos zonų sprendinius ir taikomus teisės aktų reikalavimus.

  • VRK perskaičiavo tarybų mandatų skaičių 2027 metų rinkimams: kur jų mažės, o kur daugės

    Artėjant 2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kiek savivaldybių tarybų narių bus renkama kiekvienoje savivaldybėje. Skaičius apskaičiuotas pagal Rinkimų kodekso nuostatas ir Gyventojų registro 2026 metų sausio 1 dienos duomenis.

    VRK pabrėžia, kad tarybų narių skaičius tiesiogiai siejamas su savivaldybės gyventojų skaičiumi, todėl jis gali kisti dėl demografinių pokyčių. Dėl to 2027 metų rinkimuose dalyje savivaldybių tarybų sudėtis bus kitokia nei 2023 metais.

    Pokyčiai trijose savivaldybėse

    VRK nurodo, kad lyginant su 2023 metais, pokyčiai numatomi trijose savivaldybėse. Akmenės rajono ir Kalvarijos savivaldybių tarybose bus renkami po keturis tarybos narius mažiau.

    Tuo metu Palangos savivaldybėje tarybos narių skaičius didės keturiais. Tokie pasikeitimai dažniausiai atspindi gyventojų skaičiaus augimą arba mažėjimą, o kartu ir savivaldybės priskyrimą kitai dydžio kategorijai, nuo kurios priklauso mandatų skaičius.

    Kur taryba didžiausia ir mažiausia

    Daugiausia savivaldybės tarybos narių, kaip ir iki šiol, bus renkama Vilniaus miesto savivaldybėje. VRK duomenimis, sostinėje bus renkamas 51 tarybos narys, nes savivaldybėje gyvena daugiau kaip 500 000 gyventojų.

    Mažiausia taryba bus Birštono savivaldybėje, kur bus renkama 15 savivaldybės tarybos narių. Tokia minimali tarybos sudėtis taikoma mažiausioms savivaldybėms pagal gyventojų skaičių.

    Bendras mandatų skaičius ir rinkimų datos rėžiai

    2027 metais bendras renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius Lietuvoje sumažės iki 1 494. 2023 metais buvo renkami 1 498 savivaldybių tarybų nariai.

    VRK primena, kad savivaldybių merai neturi savivaldybės tarybos nario mandato, todėl į bendrą tarybų narių skaičių jie neįtraukiami. Kartu su tarybomis rinkėjai rinks ir 60 savivaldybių merų.

    Pagal teisės aktų numatytą tvarką, savivaldybių tarybų ir merų rinkimai rengiami visose savivaldybėse vienu metu. Skaičiuojant pagal įgaliojimų pabaigos terminus, 2027 metais rinkimai turėtų vykti laikotarpyje nuo vasario 11 dienos iki kovo 11 dienos, o tikslią datą nustatys Seimas.

    VRK taip pat yra nustačiusi, kiek parašų reikės surinkti kandidatų sąrašui ar kandidatui į merus kelti, taip pat kokie galės būti mažiausi ir didžiausi kandidatų skaičiai politinių partijų, politinių komitetų ar koalicijų sąrašuose. Šie reikalavimai svarbūs planuojant kampanijos startą ir vertinant, kiek realiai laiko liks parašams surinkti iki kandidatų registravimo pabaigos.

  • „Meteo LT“ kviečia pranešti apie pavojingus orus: startavo platforma stebiu.meteo.lt

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba „Meteo LT“ pristatė naują platformą stebiu.meteo.lt, skirtą gyventojams ir institucijoms pranešti apie stichinius bei pavojingus orų reiškinius visoje Lietuvoje. Sistema sukurta taip, kad informacija būtų surenkama kuo greičiau ir padėtų operatyviau vertinti situaciją realiu laiku.

    „Meteo LT“ akcentuoja, kad tokie pranešimai ypač aktualūs permainingu laikotarpiu, kai staigiai kinta sąlygos, pavyzdžiui, atlydžio metu intensyviai tirpstant sniegui arba pasitaikant smarkioms liūtims. Papildomi duomenys iš skirtingų vietovių leidžia tikslinti stebėseną ir greičiau identifikuoti vietas, kuriose situacija gali tapti pavojinga.

    Kaip veikia stebiu.meteo.lt?

    Platformoje galima pateikti pranešimą apie pastebėtą reiškinį, pridėti trumpą aprašymą, nurodyti laiką ir vietovę, taip pat įkelti nuotrauką arba vaizdo įrašą. „Meteo LT“ pabrėžia, kad pateikiant informaciją svarbiausia tikslumas, o vizualinė medžiaga padeda patikimiau įvertinti reiškinio mastą.

    Pranešimus galima teikti ir pavėluotai, jeigu reiškinys buvo užfiksuotas anksčiau, pavyzdžiui, savaitgalį. Tai reiškia, kad vertingi gali būti ir tie duomenys, kurie pateikiami ne tą pačią dieną, kai reiškinys buvo stebėtas, jei tik aiškiai nurodomas laikas ir vieta.

    Kodėl prašoma pranešti telefonu?

    „Meteo LT“ rekomenduoja pranešimus teikti mobiliaisiais telefonais, nes taip patogiausia greitai nurodyti vietą ir įkelti nuotraukas ar vaizdo įrašus tiesiai iš įvykio vietos. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai reiškiniai vystosi sparčiai, o situacija skirtingose savivaldybėse gali labai skirtis.

    Tokios gyventojų įsitraukimu paremtos sistemos vis plačiau taikomos meteorologijoje, nes leidžia papildyti automatinių stočių, radarų ar palydovų duomenis tuo, ko techninės priemonės ne visada „pamato“ konkrečioje vietoje. Pavyzdžiui, vietinės liūtys, kruša ar staigus plikledis gali būti labai lokalūs, todėl patikimi pranešimai iš gyventojų tampa svarbia papildoma informacija.

    Kas toliau?

    „Meteo LT“ nurodo, kad artimiausiu metu platforma bus plačiau pristatoma visuomenei, o dabar ypač svarbu ją išbandyti ir užtikrinti sklandų veikimą. Jei naudotojai pastebi techninių nesklandumų ar turi pasiūlymų, tarnyba kviečia teikti grįžtamąjį ryšį, kad sistema būtų patogesnė ir patikimesnė.

    Institucija primena, kad laiku gauti pranešimai gali padėti tiksliau vertinti besikeičiančias sąlygas ir geriau pasirengti galimiems padariniams. Kuo daugiau kokybiškų pranešimų iš skirtingų Lietuvos vietų, tuo tvirtesnis pagrindas greitam situacijos vertinimui.

    „Kviečiame aktyviai teikti pranešimus apie jūsų savivaldybėse pastebėtus reiškinius“, – teigia „Meteo LT“.

  • Pavasarinio potvynio rizika: Šilutėje sutarta dėl vieningų institucijų veiksmų ir prioritetų

    Pavasarinio potvynio rizika: Šilutėje sutarta dėl vieningų institucijų veiksmų ir prioritetų

    Šalyje tęsiantis atšilimui, Lietuvoje didėja pavasarinio potvynio tikimybė, ypač Vakarų Lietuvoje ir Nemuno deltoje. Šilutės rajono savivaldybėje surengtas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame aptartos prevencinės priemonės ir pasirengimas galimiems scenarijams.

    Susitikime dalyvavo Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, Lumpėnų seniūnijos seniūnė, pavaduojanti administracijos direktorių, Danguolė Mikelienė bei savivaldybės patarėja, parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė. Taip pat prisijungė kitų savivaldybių vadovai ir atsakingų institucijų atstovai.

    Pasitarime dalyvavęs Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pristatė Vyriausybės patvirtintą valstybinį potvynio rizikos valdymo ir reagavimo priemonių planą. Dokumentu siekiama suvienodinti institucijų ir savivaldybių veiksmus, kad sprendimai dėl gyventojų saugumo ir infrastruktūros apsaugos būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla pabrėžė, kad potvynio metu kritiškai svarbu iš anksto susitarti dėl pajėgų telkimo, gyventojų perspėjimo ir evakuacijos logistikos. Vidaus reikalų ministerijos parengties pareigūnas Mindaugas Kanapickas akcentavo, kad savivaldybių pasirengimas turi apimti ir ryšio su bendruomenėmis užtikrinimą, ir aiškius sprendimų priėmimo kanalus.

    Savivaldybių atstovai pristatė savo pasirengimo būklę ir įvardijo pagrindinius iššūkius, su kuriais dažniausiai susiduriama potvynio grėsmės metu. Tarp jų minėti kelių pralaidų ir pylimų būklės klausimai, technikos ir žmogiškųjų išteklių mobilizavimas, taip pat pagalbos planavimas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

    Institucijos primena gyventojams sekti oficialius pranešimus, o pasirengimo informaciją ir dažniausiai užduodamus klausimus rasti programėlėje LT72 ir jos interneto svetainėje. Potvynio rizikos laikotarpiu rekomenduojama iš anksto įsivertinti galimus užliejimo taškus, pasirūpinti būtiniausiomis priemonėmis ir žinoti, kur kreiptis pagalbos, jei situacija sparčiai keistųsi.

  • Civilinės saugos mokymai Pagėgiuose: ką būtina žinoti apie priedangas, evakuaciją ir paslaugas

    Civilinės saugos mokymai Pagėgiuose: ką būtina žinoti apie priedangas, evakuaciją ir paslaugas

    Gegužės 6 d. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje vyko civilinės saugos mokymai „Asmenų, organizuojančių ir vykdančių gyventojų apsaugą, civilinės saugos mokymo programa“, kuriuos vedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai.

     

    Mokymų metu aptarti kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų parengimo, evakuacijos centrų veiklos, būtiniausių paslaugų užtikrinimo, viešosios tvarkos bei visuomenės sveikatos saugos klausimai. Dalyviai gilino teorines ir praktines žinias apie gyventojų evakavimą, veiksmų koordinavimą ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

  • „Gołębiewski“ gigahotelis Pobierove: atidarymo data, 1 200 vietų planai ir „mažojo Dubajaus“ ginčai

    Lenkijos pajūryje, Vakarų Pomeranijos vaivadijoje, esantis „Gołębiewski“ viešbutis Pobierove ruošiasi atidarymui vasaros sezono metu. Objektas statomas greta paplūdimio, todėl jau dabar vertinamas kaip vienas ambicingiausių turizmo projektų šiame regione.

    Viešbutis skelbia, kad svečius planuoja priimti nuo birželio 26 dienos, o pirmosios rezervacijos turėtų startuoti gegužės viduryje. Toks grafikas pasirinktas taikantis į atostogų piką, kai paklausa Baltijos kryptims tradiciškai išauga.

    Startas su 500 kambarių

    Pradžioje „Gołębiewski“ ketina pasiūlyti daugiau nei 500 kambarių. Vėliau apgyvendinimo apimtis turėtų augti ir, kaip nurodoma viešai komunikuojamuose planuose, peržengti 1 200 poilsio vietų ribą.

    Toks mastas reiškia, kad viešbutis gali tapti vienu didžiausių traukos taškų Lenkijos pajūryje, kartu didindamas spaudimą vietos infrastruktūrai. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnius srautus keliuose, daugiau sezoninių darbuotojų poreikio ir aktyvesnes diskusijas apie kurortų plėtros ribas.

    Vandens zona ir pramogos visiems

    Kompleksas žada didelę vandens pramogų zoną, įvardijamą kaip didžiausias viešbutyje įrengtas akvaparkas Lenkijoje, taip pat kelis baseinus. Tarp jų minimas ir lauko baseinas, kurio matmenys viršija 100 x 60 metrų.

    Be vandens erdvių, planuojama SPA zona, sporto salė, kelios skirtingos virtuvės koncepcijas siūlančios maitinimo vietos, pramogoms numatytos erdvės, įskaitant naktinį klubą ir boulingą. Tokia struktūra atitinka pastarųjų metų kurortų tendenciją, kai viešbučiai siekia, kad svečiai didžiąją dalį laiko praleistų komplekse, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    Kodėl vadina mažu Dubajumi

    Viešbučio interjerų nuotraukos, pasirodžiusios socialiniuose tinkluose, iškart patraukė dėmesį dėl prabangos įspūdį kuriančių sprendimų, tarp jų ir marmuro akcentų registratūroje. Dėl masto ir stilistikos dalis žiniasklaidos bei komentatorių objektą praminė „mažuoju Dubajumi“.

    Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė vertinimų, kad toks kompleksas gali pervilioti dalį poilsiautojų, kurie įprastai rinkdavosi Vokietijos Baltijos kurortus. Turizmo rinkoje tokie projektai dažnai keičia konkurencijos logiką: kova vyksta ne tik dėl kainos, bet ir dėl paslaugų paketo, infrastruktūros bei patogumo šeimoms.

    Kartu investicija nuo pat pradžių kėlė diskusijas dėl poveikio kraštovaizdžiui ir kopų teritorijoms. Kritikai tokį projektą sieja su masinio turizmo plėtra, o šalininkai pabrėžia naujas darbo vietas ir didesnes regiono pajamas, todėl viešbučio startas tikėtina ir toliau bus stebimas ne vien kaip turizmo naujiena, bet ir kaip platesnės pajūrio plėtros krypties indikatorius.