CP v2

Blog

  • Vilniaus rajono delegacija grįžo su idėjomis iš Lenkijos: kas pasikeis po darbo mugės Bialoje?

    Vilniaus rajono delegacija grįžo su idėjomis iš Lenkijos: kas pasikeis po darbo mugės Bialoje?

    Vizitas į darbo mugę

    Vilniaus rajono savivaldybės delegacija rugsėjo 18 dieną lankėsi Lenkijoje, Bialos Podlaskos apskrityje vykusioje IV darbo mugėje. Renginyje savivaldybės atstovai susipažino su regiono darbdavių, švietimo įstaigų ir viešojo sektoriaus siūlymais bei aptarė galimus bendrus projektus.

    Vizitas įvyko Bialos Podlaskos apskrities kvietimu, tęsiant ankstesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Tokie susitikimai savivaldybėms dažnai tampa praktine platforma pasitikrinti, kaip kitur sprendžiami darbuotojų trūkumo, persikvalifikavimo ir jaunimo įsidarbinimo iššūkiai.

    Kas dalyvavo ir ką stebėjo

    Delegacijoje dirbo administracijos patarėja Renata Cytacka, Tarybos posėdžių sekretorė Rasa Kanašonkienė, Aktyvios visuomenės koordinavimo skyriaus patarėjas Vladyslav Bortkevič ir Socialinės gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Diana Viduto. Savivaldybė nurodo, kad didžiausias dėmesys buvo skirtas užimtumo politikai, socialinėms paslaugoms ir bendruomenių aktyvinimui.

    Darbo mugėje dalyvaujantys darbdaviai ir mokymo įstaigos paprastai akcentuoja tai, kas aktualu visame regione: darbuotojų pritraukimą, praktinio rengimo stiprinimą ir greitesnį įgūdžių atnaujinimą. Vilniaus rajono atstovai pabrėžė, kad jiems svarbūs kontaktai, kurie gali būti naudingi ir jaunimui, planuojančiam studijas ar profesinį mokymą.

    Idėjos Vilniaus rajonui

    Savivaldybė praneša, kad viena aktualiausių temų tapo vyresnio amžiaus žmonių įtraukimo ir aktyvinimo praktikos. Šios krypties sprendimai dažnai siejami su prevencija prieš socialinę atskirtį, didesniu gyventojų savarankiškumu ir mažesniu spaudimu socialinių paslaugų sistemai.

    Vilniaus rajone jau vykdomas pilotinis projektas Medininkų ir Sužionių seniūnijose, todėl parsivežtos įžvalgos bus vertinamos per realaus pritaikymo prizmę. Savivaldybė nurodo, kad sieks atsirinkti priemones, kurios duotų apčiuopiamą rezultatą vietos bendruomenėms, o ne liktų vienkartine patirtimi.

    Vizito metu delegacija taip pat susitiko su Bialos Podlaskos apskrities mero pavaduotoju Arturu Grzybu. Pagrindinis pokalbio akcentas buvo jaunimo bendradarbiavimas ir galimi mainai, kurie galėtų suteikti mokymosi, profesinio orientavimo ir tarpkultūrinės patirties.

    Vilniaus rajono savivaldybė dėkojo partneriams Bialos Podlaskos apskrityje ir vietos teritorinei darbo tarnybai už kvietimą bei pasidalytą patirtį. Savivaldybė tikisi, kad užmegzti ryšiai virs konkrečiais projektais, susijusiais su užimtumu, socialine gerove ir aktyvesniu gyventojų įsitraukimu.

  • Vilniaus rajone bręsta dideli pokyčiai: Pievų ir Skardžio gatvėms – asfaltas ir takai

    Vilniaus rajone bręsta dideli pokyčiai: Pievų ir Skardžio gatvėms – asfaltas ir takai

    Vilniaus rajono Avižienių seniūnijoje įsibėgėja planai iš esmės atnaujinti Pievų ir Skardžio gatves, kurios jungia Gilužių, Saldenės ir Pikutiškių gyvenvietes. Rugsėjo 4 dieną gyventojams pristatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano sprendiniai, apimantys kelias atkarpas skirtinguose kaimuose.

    Pasak savivaldybės, tikslas yra ne kosmetinis remontas, o nuoseklus teritorijos sutvarkymas: nuo važiuojamosios dalies dangos iki saugesnio judėjimo pėsčiomis ir dviračiais. Savivaldybė pabrėžia, kad Avižienių kryptis sparčiai urbanizuojasi, todėl augant srautams didėja ir eismo saugumo poreikis.

    „Pievų ir Skardžio gatvių atnaujinimas yra svarbus žingsnis gerinant kasdienį gyventojų susisiekimą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Viešo svarstymo metu buvo aptartas pagrindinis specialiojo plano brėžinys, taip pat iki susitikimo gauti gyventojų pasiūlymai ir pagal juos jau atlikti koregavimai. Savivaldybė nurodo, kad pastabos bus vertinamos ir toliau, rengiant galutinę dokumento redakciją.

    Kas numatoma gatvėse?

    Pagal pristatytus sprendinius, esamos žvyruotos atkarpos būtų rekonstruojamos įrengiant asfaltuotą važiuojamąją dalį ir atnaujinant visą susisiekimo infrastruktūrą. Planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, pertvarkyti sankryžas bei sudaryti aiškesnę ir saugesnę judėjimo schemą gyvenamuosiuose kvartaluose.

    Vienas iš siekių – pagerinti susisiekimą ne tik vietoje, bet ir užtikrinti patogesnes jungtis su Vilniaus miestu, įskaitant galimybes viešajam transportui. Savivaldybė akcentuoja, kad šiandieninė situacija ne visada leidžia patogiai ir saugiai judėti visiems eismo dalyviams, ypač prastesnėmis oro sąlygomis.

    Kodėl planavimas užtrunka?

    Savivaldybė aiškina, kad sprendinius tenka derinti prie esamo užstatymo ir privačių sklypų ribų, todėl vertinamas papildomos teritorijos poreikis. Tokiuose projektuose vienas jautriausių klausimų yra žemės paėmimas visuomenės poreikiams, kai be papildomų juostų ar apsauginių zonų neįmanoma įrengti takų, sankryžų ar inžinerinių tinklų.

    Birželį gyventojams buvo pristatyta koncepcijos alternatyva, kuri, savivaldybės teigimu, labiau atitinka esamą situaciją ir reikalauja mažiau papildomos žemės. Dėl to tikimasi racionaliau suderinti infrastruktūros plėtrą su aplinkinių sklypų struktūra.

    Kada galima tikėtis darbų?

    Administracija nurodo, kad jeigu procedūros vyks sklandžiai, specialųjį planą planuojama patvirtinti per artimiausius keturis mėnesius. Patvirtinus planą savivaldybė ketina kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

    Žemės paėmimas visuomenės poreikiams, kaip pabrėžiama, vyktų teisės aktų nustatyta tvarka, savininkams teisingai atlyginant. Savivaldybė skaičiuoja, kad vien šios procedūros gali užtrukti apie trejus metus, todėl reali darbų pradžia priklausys nuo viso planavimo ir derinimo tempo.

  • Dar vienas žingsnis itin laukiamo Vilniaus kongresų centro link –  pasirašyta projektavimo sutartis su studija „IMPLMNT architects“

    Dar vienas žingsnis itin laukiamo Vilniaus kongresų centro link –  pasirašyta projektavimo sutartis su studija „IMPLMNT architects“

     

    Sostinei ir visai Lietuvai strategiškai svarbus projektas – Vilniaus kongresų centras – žengia į naują etapą. Pasirašyta projektavimo sutartis su architektūrinės idėjos konkursą laimėjusia Lietuvos architektų studija „IMPLMNT architects“. Tai reikšmingas žingsnis kuriant tarptautinio lygio konferencijų ir renginių erdvę, kuri stiprins Vilniaus konkurencingumą, prisidės prie ekonomikos augimo bei atvers miestiečiams ir svečiams naujai sutvarkytą Neries pakrantės dalį. 

    „Vilniaus ambicija tapti tarptautinių konferencijų, verslo renginių ir idėjų mainų centru regione šiandien tampa dar labiau apčiuopiama. Pradedamas projektuoti Vilniaus kongresų centras kurs ilgalaikę vertę Lietuvos ekonomikai, stiprins sostinės tarptautinį konkurencingumą ir atvers miestui naujas augimo galimybes“,– sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
    Illustration 9 Trys
    Pagal projektavimo sutartį „IMPLMNT architects“ parengs Vilniaus kongresų centro ir jo prieigų projektą, apimantį visus projektavimo etapus – nuo projektinių pasiūlymų parengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo iki techninio darbo projekto rengimo, jo ekspertizės akto gavimo, BIM modelio sukūrimo bei projekto vykdymo priežiūros. 

    Vilniaus vystymo kompanija numato, kad projektavimo darbai bus baigti 2028 m. viduryje.  

    „Nuo architektūrinės idėjos pereiname prie jos įgyvendinimo. Pasirašyta projektavimo sutartis leidžia pradėti kitą Vilniaus kongresų centro etapą ir nuosekliai judėti link modernaus, tarptautinius renginius pritrauksiančio objekto sukūrimo. Mūsų komanda yra pasirengusi glaudžiai dirbti su projektuotojų komanda, kad konkurso laimėtojų vizija taptų nauju traukos centru Vilniuje“, – teigia konkursą organizavusios  sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos l.e.p generalinis direktorius Mantas Kuncaitis.
    Illustration 10 Trys
    Konkursą laimėjusi „IMPLMNT architects“ komanda (Aurimas Syrusas, Greta Brimė, Aurelija Kniukštaitė, Jonė Virbickaitė, Giedrė Jurkuvėnaitė) konkursui pateiktame projekte devizu „TRYS“ pristatė apie 22,3 tūkst. kv. m bendro antžeminio ir 15,5 tūkst. kv. m bendro požeminio ploto Kongresų centro idėją. Jame numatytos įvairaus dydžio salės, pritaikomos skirtingo masto renginiams iki 4 400 dalyvių. 

    „Tai tikrai svarbus projektas ne tik dėl Vilniaus ambicijos tapti aukščiausio lygio konferencijų ir renginių centru, bet itin atsakingas urbanistine ir architektūrine prasme. Tai projektas, kuris kuria viešųjų erdvių sistemą. Per pastatą ir jo aplinką jis jungia Naujamiestį su Žvėryne realizuojamu nauju pėsčiųjų ir dviračių tiltu, priartina miestą prie upės. Didelė atsakomybė yra vietos kontekstas, tiek architektūrine, tiek gamtine prasme – Neries pakrantė, Seimo rūmai, visa A. Goštauto gatvės struktūra. Konkurse suradome atsakymus, kuriuos turėsime realizuoti šiame etape”,  – pasakoja „IMPLMNT architects“ architektas Aurimas Syrusas.
    Illustration 8 Trys
    Projektu siekiama, kad Vilniaus kongresų centras natūraliai įsilietų į miesto urbanistinį audinį ir taptų organiška viešųjų erdvių sistemos dalimi. Komplekso tūriai sąmoningai skaidomi ir laipsniškai žeminami Neries bei Seimo kryptimi, kad naujasis pastatas neužgožtų svarbių sostinės simbolių, o juos papildytų, kurdamas patrauklią, atvirą ir žmonėms draugišką erdvę. 

    „IMPLMNT architects“ vizualizacijos

  • Ką žinote apie dezinformaciją ar evakuaciją? Atlikite testą ir pasitikrinkite  

    Ką žinote apie dezinformaciją ar evakuaciją? Atlikite testą ir pasitikrinkite  

     

    Kol žinios lieka teorinės, dažnai atrodo, kad jų pakanka. Tačiau būtent netikėtos situacijos parodo, ar tikrai žinome, kaip elgtis – ką daryti, kai po audros nėra elektros? Kur eiti, jei kyla oro pavojus? Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus atlikti „Testą X“ ir pasitikrinti savo civilinės saugos žinias. Testą sudaro 10 su pasiruošimu ekstremaliosioms situacijoms susijusių klausimų, kuriuos užduoda žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai. 

    „Kalbant apie civilinę saugą, dažnai sunkiausia įvertinti ne tai, ką žinome, o tai, ko dar nežinome. Todėl kurdami „Testą X“ atrinkome 10 svarbiausių temų, kurios padeda įsivertinti savo pasirengimą ir atkreipia dėmesį į žinias, galinčias būti svarbiomis realioje situacijoje. Kviečiame testą spręsti savarankiškai, su šeima ar kolegomis, o jį atlikus neapsiriboti rezultatu – aptarti atsakymus, pasidomėti plačiau ir skirti dėmesio toms temoms, kuriose žinių dar trūksta“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.  

    Pasitikrinti savo žinias ir atlikti testą galima pasiruosk.lt.  

    Kas laukia teste?  

    „Testo X“ klausimai kviečia pasitikrinti žinias įvairiomis temomis – nuo pirmųjų veiksmų kilus pavojui iki evakuacijos ar dezinformacijos atpažinimo. Pasirengti testui ir daugiau sužinoti apie civilinę saugą galima programėlėje KOVAS bei https://vilnius.lt/savivaldybe/saugus-miestas/civiline-sauga.  

    Klausimus užduoda:  Šaulių Sąjungos vado pavaduotojas plk. ltn. Gediminas Latvys, Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, turinio kūrėjas Paulius Mikolaitis-Paul de Miko, socialinė aktyvistė ir dainininkė Dovilė Filmanavičiūtė, Kadenciją baigusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, žurnalistė Gerūta Griniūtė, Blue-Yelloe direktorė Laura Paukštė.  

     

  • Rudeninių filmavimų laikotarpis Vilniuje: pradedamos kurti kalėdinės reklamos, tarptautiniai serialai bei filmai

    Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje Vilniuje vyks intensyvūs filmavimo darbai: Europos rinkai skirta kalėdinė reklama, tęsiami lietuviško vaidybinio filmo „Sugauti Vanagą“ ir serialo „10 with a Flag“ bei filmo „Mouse Hunt 2“ filmavimo darbai.

    Vilniuje pradedamas filmuoti ir naujas „Prime Video“ keturių dalių psichologinis trileris „Sarek“, paremtas švedų rašytojo Ulf Kvensler to paties pavadinimo romanu. Serialas filmuojamas Švedijoje ir Lietuvoje, o jo istorija prasideda Sarek nacionalinio parko laukinėje gamtoje, kur draugų žygis netikėtai virsta kova dėl išlikimo. Pagrindinius vaidmenis atlieka Felix Sandman, Kitt Walker Johansson, Alva Bratt ir Nora Rios.

    Vilnius pasirinktas viena iš „Sarek“ filmavimo vietų dėl miesto lokacijų įvairovės – nuo istorinio senamiesčio ir skirtingos urbanistinės architektūros iki šiuolaikinių, industrinių ir gamtos erdvių. Serialo premjera „Prime Video Nordics“ platformoje numatoma 2027 metais.

    Mieste taip pat bus filmuojama Vokietijos prekės ženklo kalėdinė reklama, skirta Europos rinkai. Prie projekto dirbs daugiau nei 60 specialistų iš Lietuvos ir Vokietijos. Filmavimai vyks tiek Vilniaus gatvėje, kurioje filmavimo reikmėms bus kuriama kalėdinė aplinka, tiek privačiuose interjeruose.

    Vilniaus kino biuras informuoja apie laikinus eismo ir automobilių stovėjimo ribojimus, susijusius su filmavimo darbais:

    • rugsėjo 27 d. 6–12 val. netrukdant transporto ir pėsčiųjų eismo atliekami filmavimo paruošiamieji darbai, statomos dekoracijos ir kabinamos girliandos Vilniaus gatvės dalyje nuo Labdarių iki Islandijos gatvės. Darbų metu naudojamas keltuvas;
    • nuo rugsėjo 27 d. 18 val. iki rugsėjo 28 d. 6 val. filmuojama Vilniaus gatvės dalyje nuo Labdarių iki Islandijos gatvės ir Labdarių gatvėje ant važiuojamosios kelio dalies (paliekant ne mažesnį kaip 3 metrų pravažiavimą) statytomas keltuvas. Filmavimo metu trumpam (iki 3 min.) ribojant transporto priemonių, dviračių ir pėsčiųjų eismą minėtose gatvėse;
    • rugsėjo 28 d. 20.30–22.45 val. filmuojama Ukmergės gatve pagal KET važiuojančiame vaidybiniame automobilyje, kuris bus transportuojamas ant priekabos;
    • rugsėjo 28 d. 6–22.45 val. rezervuojamos 23 automobilių stovėjimo vietos prie pastato Ukmergės g. 369 ir 12 vietų prie pastato Ukmergės g. 244;
    • rugsėjo 29 d. 6–15.30 val. rezervuojamos 4 automobilių stovėjimo vietos prie pastato Panevėžio g. 15;
    • nuo rugsėjo 29 d. 16 val. iki rugsėjo 30 d. 20.30 val. rezervuojamos 8 automobilių stovėjimo vietos A. Jakšto gatvėje;
    • nuo rugsėjo 29 d. 15 val. iki rugsėjo 30 d. 23 val. rezervuojamos 22 automobilių stovėjimo vietos Kaštonų gatvėje,
    • nuo rugsėjo 29 d. 6 val. iki rugsėjo 30 d. 23 val. rezervuojamos 14 automobilių stovėjimo vietų  Vienuolio gatvėje;
    • rugsėjo 30 d. (arba spalio 2 d.) 7.30–19.30 val. filmuojama Meistrų gatvėje, o 9–16 val. filmavimo metu trumpam (iki 3 min.) ribojamas transporto priemonių eismas minėtoje gatvėje;
    • rugsėjo 30 d. 19–21 val. A. Jakšto gatvėje šalia pastato A. Jakšto g. 12 važiuojamojoje kelio dalyje statomas keltuvas;
    • spalio 1 d. 5–18 val. rezervuojamos 8 automobilių stovėjimo vietos prie pastato Žirmūnų g. 1E;
    • nuo spalio 1 d. 17 val. iki spalio 2 d. 21 val. rezervuojamos 26 automobilių stovėjimo vietos Žolyno gatvėje;
    • spalio 1 d. 19.30–21 val. filmuojamas pagal KET važiuojantis vaidybinis automobils Verkių gatvėje, o 6–22.30 val. rezervuojama automobilių stovėjimo aikštelė prie Verkių vandens malūno;
    • spalio 1 d. 6–22.30 val. rezervuojamos automobilių stovėjimo vietos šalikelėje Martyno Knakfuso gatvėje;
    • spalio 1 d. 20.30–22.30 val. filmuojama Verkių gatvėje trumpam (iki 1 min.) ribojant transporto priemonių eismą;
    • spalio 1 d. 19.30–21 val. filmuojama pagal KET Žaliųjų Ežerų gatve važiuojančiame vaidybiniame automobilyje;
    • nuo spalio 2 d. 18 val. iki spalio 3 d. 21 val. rezervuojamos 53 automobilių stovėjimo vietos šalia pastato Saltoniškių g. 2;
    • spalio 2 d. 15-20 val. filmuojama dronais Naugarduko ir Aguonų g. sankryžoje;
    • nuo spalio 6 d. 19:00 val. iki spalio 7 d. 12:30 val. rezervuojamos 9 automobilių stovėjimo vietos L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje ir 2 vietos Liejyklos gatvėje;
    • nuo spalio 6 d. 21:00 val. iki spalio 7 d. 23 val. rezervuojamos 18 automobilių stovėjimo vietų automobilių stovėjimo aikštelėje Dvaro gatvėje;
    • spalio 7 d. 16–19 val. filmuojama Pelesos skvere esančioje vaikų žaidimų aikštelėje ją prireikus apsitveriant ir trumpam (iki 3 min.) ribojant pėsčiųjų ir dviratininkų eismą, spalio 7 d. 6-19 val. rezervuojamos 9 automobilių stovėjimo vietos Pelesos gatvėje;
    • nuo spalio 8 d. 14 val. iki spalio 10 d. 20 val. rezervuojamos 4 automobilių stovėjimo vietos Aludarių gatvėje;
    • nuo spalio 8 d. 14 val. iki spalio 10 d. 20 val. rezervuojamos 4 automobilių stovėjimo vietos Aludarių gatvėje;
    • nuo spalio 8 d. 15 val. iki spalio 10 d. 21 val. rezervuojamos 17 automobilių stovėjimo vietų M. K. Čiurlionio gatvėje;
    • nuo spalio 13 d. 14 val. iki spalio 17 d. 21 val. rezervuojamos 22 automobilių stovėjimo vietos Sniego gatvėje.

    Nuotrauka M FILMS

    Atsiprašome gyventojų ir miesto svečių už laikinus nepatogumus.

  • Vilniaus miesto savivaldybės administracija siūlo bendraturčiams įsigyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą

    Pardavimo procedūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2026 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 1-1670 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės pagalbinio ūkio paskirties pastatų, jų dalių (išskyrus laikinus pastatus), kitų pagalbinio ūkio paskirties patalpų, pastogių, rūsių, jų dalių, inžinerinių statinių pardavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtintu tvarkos aprašu.

    Kilus klausimams iki 2026-11-03 susisiekite su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Priežiūros ir tvarkymo poskyrio vyresniąja specialiste Jurgita Klimiene, tel. +370 601 50079, el. p. jurgita.klimiene@vilnius.lt.

    Eil. Nr.

    Seniūnija

    NT pavadinimas

    Gatvė

    Namo Nr.

    Patalpos Nr.

    Bendras plotas, kv. m

    Savivaldybės dalies plotas, kv. m

    1.

    Naujosios Vilnios

    Ūkio pastato dalis

    Liepto

    20

    –

    30,00

    20,00
  • Kate vėl sužibėjo su „Burberry“: slyvinė suknelė gali tapti ryškiausia 2026 metų rudens spalva

    Kate vėl sužibėjo su „Burberry“: slyvinė suknelė gali tapti ryškiausia 2026 metų rudens spalva

    Velso princesė Kate praėjusią savaitę Vindzoro pilyje surengė arbatos priėmimą National Three Peaks Challenge dalyviams ir jų šeimoms. Viešumoje ji pasirodė pasirinkusi įvaizdį, kuris iš karto patraukė mados pasaulio dėmesį.

    Kate vilkėjo slyvinės spalvos midi ilgio „Burberry“ suknelę ilgomis rankovėmis. Siluetą pabrėžė diržas, papuoštas auksiniu akcentu, o prie suknelės ji priderino tamsiai raudonus „Gianvito Rossi“ aukštakulnius.

    Monochromatinė gilių atspalvių stilistika atrodė elegantiškai, bet ne pernelyg formaliai, todėl tiko ir oficialiai aplinkai, ir neįpareigojančiam priėmimui. Būtent spalva suteikė klasikiniam kirpimui ryškesnį charakterį.

    Tai ne pirmas kartas, kai Kate renkasi slyvinę paletę per palyginti trumpą laiką. Neseniai ji dėvėjo panašaus tono suknelę kino premjeroje, o pasikartojantis pasirinkimas kursto spėliones, kad tai gali būti sąmoningai formuojama sezono kryptis.

    Mados industrijoje tamsūs, sodrūs violetiniai tonai dažnai grįžta rudenį, nes dera su sezonui būdingais audiniais ir sluoksniavimu. Slyvinis atspalvis laikomas rafinuotesne alternatyva įprastam bordo ar šokoladiniam rudam, tačiau išlaiko tą patį šilto rudens įspūdį.

    Šis tonas ypač universalus: jis tinka suknelėms, paltams ir megztiniams, bet taip pat lengvai įsilieja į garderobą per aksesuarus. Stilistai atkreipia dėmesį, kad norint efekto nebūtina rengtis nuo galvos iki kojų viena spalva, kartais pakanka vieno ryškaus akcento.

    Kasdienėje aprangoje slyvinę spalvą paprasta derinti su juoda, pilka, tamsiai mėlyna ar tamsiai žalia. Švelnesnio įvaizdžio ieškantiems dažnai tinka smėlio, kremo ar vanilės tonai, kurie subalansuoja sodrumą ir suteikia lengvumo.

    Kate pasirinkimas dar kartą parodė, kaip vienas tikslus spalvinis sprendimas gali atnaujinti klasikinį įvaizdį ir sukelti platesnę diskusiją apie sezono mados kryptis. Jei slyvinė paletė jos garderobe kartosis ir toliau, ji gali tapti vienu ryškiausių 2026 metų rudens simbolių.

  • MMC Studio stiliaus pūkinė už „Bershka“ kainą? Radiniai iš „New Yorker“ nustebino net skeptikus

    MMC Studio stiliaus pūkinė už „Bershka“ kainą? Radiniai iš „New Yorker“ nustebino net skeptikus

    Masinės prekybos parduotuvėse vis dažniau atsiranda drabužių, kurie iš pirmo žvilgsnio primena nišinių ar brangesnių prekių ženklų estetiką. Pastaruoju metu pirkėjų akį traukia trumpesnės, itin pūstos pūkinės, savo siluetu artimos MMC Studio stilistikai.

    Tokio tipo modeliai paprastai būna dėžutės formos, sąmoningai padidinto dydžio ir sukuria apgaubiančios, vadinamosios debesėlio striukės įspūdį. Praktiškumo prideda apačioje paslėpti sutraukimai, leidžiantys keisti proporcijas ir suformuoti madingą baliono efektą.

    Svarbi detalė ir rankogaliai: audinio sutraukimai ar tamprūs įsiuvai sumažina vėjo patekimą į vidų, todėl striukė tampa funkcionalesnė permainingu oru. Pirkėjai vis dažniau vertina ne tik dizainą, bet ir tokias apdailos smulkmenas, kurios išduoda geresnę gaminio konstrukciją.

    Spalvos šį sezoną taip pat keičia nusistovėjusią rutiną, kai rudenį ir žiemą dominuoja juoda. Vietoje neutralios pilkos dažnai pasirenkami šaltesni, žalsvai pilkšvi atspalviai, taip pat gilesnės šokolado ar slyvinės rudos variacijos, kurios deriniuose atrodo minkščiau ir prabangiau.

    Tekstūra ir paviršiaus blizgesys tapo dar vienu ryškiu akcentu: lengvas, drėgną spindesį primenantis efektas suteikia išskirtinumo, tačiau svarbu, kad medžiaga neatrodytų pigi. Dėl to pirkėjai dažnai renkasi modelius, kurių blizgesys subtilus, o siūlės ir dygsniavimas atrodo tvarkingai.

    Didelės apimties pūkinės šiandien nebėra tik sportinis sluoksnis, metamas ant jau paruošto derinio. Mada vis labiau palaiko kontrastus, todėl pūkinė derinama ir su satino sijonu, ir su platesnėmis kostiuminėmis kelnėmis ar ilga megzta suknele, o pats viršutinis drabužis tampa pagrindiniu įvaizdžio akcentu.

    Stiliaus logika paprasta: jei striukė didelė, ji gali tokia ir likti, o proporcijos valdomos detalėmis. Apačios sutraukimai, sluoksniavimas su ilgesniu kardiganu ar kelnės, krentančios beveik iki batų, padeda sukurti sąmoningai madingą, o ne atsitiktinį siluetą.

    Įvaizdį dažnai užbaigia aksesuarai, kurie iš sportinio drabužio padaro miestietišką, madingą pasirinkimą. Stambesni auskarai, odinės pirštinės, ryškesni akiniai ar kokybiškos medžiagos rankinė gali pakeisti bendrą įspūdį labiau nei sudėtingi drabužių deriniai.

    Ši tendencija atspindi ir platesnį vartotojų įprotį: ieškoma dizaino, panašaus į brangesnių ženklų kryptį, tačiau už prieinamesnę kainą. Dėl to pirkėjai dažniau lygina ne etiketę, o kirpimą, medžiagos pojūtį, funkcines detales ir tai, kaip drabužis realiai atrodo apsivilkus.

  • Brigitte Macron ir Monako kunigaikštienė pas popiežių: viena laikėsi juodos, kita drįso baltą

    Brigitte Macron ir Monako kunigaikštienė pas popiežių: viena laikėsi juodos, kita drįso baltą

    Brigitte Macron pastarosiomis dienomis viešuose susitikimuose su popiežiumi laikėsi Vatikano diplomatinio protokolo, kuris moterims įprastai numato juodą aprangą. Prancūzijos pirmoji ponia rinkosi minimalistinius, tačiau kruopščiai suderintus derinius, pabrėždama santūrumą ir pagarbą ceremonijos aplinkai.

    Pasveikinant popiežių ji vilkėjo juodą, iki blauzdų siekiančią suknelę, o įvaizdį užbaigė juodais aukštakulniais ir to paties tono rankine. Papuošalų buvo nedaug, dominavo aukso akcentai, kurie su juoda spalva sudarė klasikinę, protokole dažnai sutinkamą kombinaciją.

    Protokolas ir nerašytos taisyklės

    Vatikano etiketei būdingos griežtos spalvų ir formų gairės, ypač oficialių audiencijų metu, kai pabrėžiamas kuklumas ir santūrumas. Dėl to juoda spalva laikoma saugiausiu pasirinkimu, ypač valstybių vadovų sutuoktinėms ar delegacijų narėms.

    Vis dėlto protokole egzistuoja reta išimtis, vadinama privilegija dėvėti baltą, suteikiama tik tam tikrų katalikiškų monarchijų karalienėms ir kunigaikštienėms. Ši teisė nėra universali ir taikoma tik labai siauram ratui, todėl kiekvienas toks pasirodymas viešumoje sulaukia išskirtinio dėmesio.

    Monako kunigaikštienės balta išimtis

    Monako kunigaikštienė Charlene pasinaudojo šia privilegija ir renginyje pasirodė vilkėdama baltą ansamblį. Ji rinkosi baltą švarką su dekoru aplink iškirptę ir subtiliais auksiniais akcentais, prie kurio derino baltas kelnes ir to paties atspalvio rankinę.

    Toks pasirinkimas akimirksniu išskyrė kunigaikštienę iš kitų viešnių ir tapo aiškiu protokolinės tradicijos ženklu, o ne mados eksperimentu. Viešumoje tai dažnai interpretuojama kaip statuso ir istorinės privilegijos demonstravimas, nors formaliai tai tebėra etiketo dalis.

    Susitikimas Europai svarbiame kontekste

    Kunigaikštis ir kunigaikštienė į Metz atvyko į susitikimą, kuris vyko Europos taikos ir vienybės temomis, dalyvaujant įvairių valstybių ir institucijų atstovams. Tokiuose renginiuose apranga tampa ne tik stiliaus, bet ir diplomatijos kalbos dalimi, nes siunčia žinutę apie pagarbą tradicijai, pašnekovui ir progai.

    Šįkart kontrastas buvo ryškus: Brigitte Macron pasirinko griežtą juodos spalvos liniją, o Charlene pasirodymas baltai priminė apie retas, bet vis dar galiojančias Vatikano protokolo išimtis. Būtent dėl to dviejų moterų įvaizdžiai tapo viena aptarinėjamiausių vizito detalių.

  • Katarzyna Cichopek vėl pataikė į dešimtuką: rudens derinys, kurį šį sezoną kopijuoja daugelis

    Katarzyna Cichopek vėl pataikė į dešimtuką: rudens derinys, kurį šį sezoną kopijuoja daugelis

    Rudens mėnesiai mados pasaulyje tradiciškai laikomi vienu įdomiausių laikotarpių, kai į pirmą planą grįžta sluoksniavimas, jaukios tekstūros ir sodresnė spalvų paletė. Šį sezoną dėmesio centre atsiduria laisvesni siluetai, patogumas ir lengvai pritaikomi deriniai, kurie tinka tiek darbui, tiek laisvalaikiui.

    Lenkijos aktorė ir televizijos laidų vedėja Katarzyna Cichopek socialiniuose tinkluose dar kartą parodė, kaip paprastais sprendimais sukurti tvarkingą, bet neįpareigojantį įvaizdį. Naujausiose nuotraukose ji pasirinko šviesių atspalvių džinsus ir smėlinį megztinį su ryškiu pynių raštu, taip išlaikydama švarų, šviesų rudens toną.

    Toks derinys ypač pasiteisina pereinamuoju sezonu, kai orai kinta, o rytais ir vakarais prireikia daugiau šilumos. Megztinis su faktūriniu mezgimu suteikia jaukumo, o šviesios kelnės vizualiai „pakelia“ aprangą ir išlieka universalia baze įvairiems batams ar paltui.

    Pastaraisiais sezonais ryškėja tendencija laužyti seną taisyklę, kad šaltuoju metu reikia rinktis tik tamsias spalvas. Dizainerių kolekcijose ir gatvės madoje vis dažniau matomi kreminiai, smėliniai ar net balti drabužiai, ypač kai jie derinami su ruda, bordo ar sodria raudona spalvomis.

    K. Cichopek pasirinkimas atspindi dar vieną aktualią kryptį: dėmesį siluetui ir proporcijoms, kai komfortas derinamas su tvarkinga išvaizda. Šviesių tonų drabužiai tampa ne tik vasaros atributu, bet ir sąmoningu sprendimu rudenį, ypač kai norisi lengvesnio, gaivesnio įspūdžio net vėsesnėmis dienomis.