CP v2

Blog

  • Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Balandžio 28 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko susitikimas, skirtas globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Daugiausia dėmesio skirta tam, kaip savivaldybėms sekasi užtikrinti, kad asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucijose.

    Susitikime dalyvavo Kauno regiono savivaldybių atstovai, tarp jų ir Kėdainių rajono savivaldybės delegacija. Kėdainiams atstovavo vicemerė Danutė Mykolaitienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė, asmenų su negalia reikalų koordinatorė Daiva Čižinauskienė bei VšĮ „Gyvenimo namai sutrikusio intelekto asmenims“ vadovė Asta Rekštienė.

    Renginyje aptarta, kaip realiai veikia bendruomeninės paslaugos ir kokių sprendimų reikia, kad jos būtų prieinamos, saugios ir tęstinės. Taip pat analizuoti svarbiausi stebėsenos rodikliai, padedantys vertinti pažangą pereinant nuo institucinės globos prie individualių paslaugų bendruomenėje.

    Pristatydama situaciją Kėdainių rajone, Gintarė Vainauskienė apžvelgė paslaugų plėtros kryptis ir įvardijo praktinius iššūkius. Tarp jų akcentuojamas paslaugų prieinamumas skirtingose rajono teritorijose, kvalifikuotų specialistų pritraukimas ir poreikis užtikrinti nuoseklų pagalbos tęstinumą žmogui keičiantis jo gyvenimo situacijai.

    Diskusijose taip pat aptarti nevyriausybinių organizacijų veiklos sunkumai, nes būtent jos dažnai tampa pagrindiniais partneriais teikiant kasdienę pagalbą, atokvėpio paslaugas ar užimtumo sprendimus. Dalyviai sutarė, kad partnerystė tarp savivaldybių, ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų turi būti stiprinama ne deklaratyviai, o per aiškius susitarimus ir stabilų paslaugų finansavimą.

    Ypatingas dėmesys skirtas strateginei socialinių paslaugų plėtrai Kauno regione iki 2030 metų. Tokie planai svarbūs tam, kad deinstitucionalizacija nebūtų vien trumpalaikis projektas, o ilgalaikis pokytis, kuriame kartu veiktų būsto sprendimai, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūra, užimtumas ir žmogaus teisių užtikrinimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad toliau nuosekliai plėtos bendruomenines socialines paslaugas, orientuotas į savarankišką gyvenimą ir orumą. Ministerijoje vykęs susitikimas įvardijamas kaip svarbi praktinė platforma pasitikrinti pažangą, palyginti regionų patirtis ir sutarti dėl sprendimų, kurie leistų paslaugas priartinti prie žmogaus kasdienybės.

  • Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Gyventojų susidomėjimas parama elektromobiliams pastaraisiais mėnesiais pastebimai išaugo, todėl Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ruošiasi priemonės tęstinumui. Agentūra skelbia, kad šiuo metu aktyvaus kvietimo lėšų likutis siekia apie 2,3 mln. eurų, o papildomas finansavimas jau planuojamas.

    APVA teigimu, didėjant paraiškų skaičiui siekiama išvengti situacijos, kai kompensacijos baigtųsi anksčiau nei gyventojai spėtų pateikti dokumentus. Praktikoje tai reiškia, kad naujas kvietimas gali būti paskelbtas artimiausiu metu, derinant sprendimus su Susisiekimo ministerija.

    Paraiškų tempas auga

    APVA nurodo, kad šiuo metu vidutiniškai sulaukiama daugiau nei 600 paraiškų per mėnesį. Tai rodo ne tik išaugusį visuomenės dėmesį mažataršiam transportui, bet ir tai, kad daliai pirkėjų kompensacija tampa svarbiu argumentu priimant sprendimą.

    „Matome, kad gyventojų susidomėjimas auga – šiuo metu vidutiniškai per mėnesį sulaukiame virš 600 paraiškų. Svarstantiems apie tokį pirkinį turime gerų žinių – investicijos į elektromobilumą nesustoja“, – sakė APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė.

    Kiek galima susigrąžinti?

    Pagal šiuo metu taikomą tvarką gyventojas, įsigijęs naują grynąjį elektromobilį, gali susigrąžinti 5 000 eurų. Pasirinkus naudotą, bet ne senesnį kaip 4 metų elektromobilį, kompensacija siekia 2 500 eurų.

    Paramą galima gauti tik gryniesiems M1 klasės elektromobiliams, todėl įkraunami hibridai ir įprasti hibridiniai automobiliai į šią priemonę nepatenka. APVA pabrėžia, kad tokios taisyklės taikomos siekiant didžiausio tiesioginio poveikio taršos ir triukšmo mažinimui.

    Kaip teikiamos paraiškos?

    Paraiškų teikimas vyksta per APVIS sistemą, o procesas supaprastintas integruojant reikalingus duomenis iš Regitros registrų. Praktikoje pareiškėjui dažniausiai pakanka suvesti savo duomenis ir elektromobilio VIN numerį, o atitiktis kriterijams įvertinama automatiškai.

    Pasak APVA, tokia integracija sutrumpina vertinimo laiką ir sumažina klaidų tikimybę, todėl sprendimai dėl kompensacijų gali būti priimami greičiau. Tai ypač aktualu augant paraiškų srautui ir artėjant kvietimo lėšų ribai.

    Nuo 2022 metų birželio taikoma priemonė jau prisidėjo prie maždaug 10 000 elektromobilių įsigijimo. APVA duomenimis, iki šiol didesnė dalis paramos teko naudotiems automobiliams: išmokos skirtos apie 7 000 naudotų ir apie 3 000 naujų elektromobilių.

    Per beveik ketverius metus išmokėta apie 32,7 mln. eurų, o 2022–2026 metų laikotarpiui šiai priemonei iš viso numatyta 35 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš ES Modernizavimo fondo lėšų, o papildomi kvietimai planuojami atsižvelgiant į paklausą ir likusį biudžetą.

  • Kėdainiuose startuoja jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 31 dienos

    Kėdainiuose startuoja jaunimo vasaros užimtumo programa: registracija iki gegužės 31 dienos

    Kėdainių rajono savivaldybė skelbia jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos „Vasara – tobulėjimui“ pradžią. Nuo gegužės 1 dienos iki gegužės 31 dienos kviečiami registruotis jauni žmonės ir darbdaviai, norintys dalyvauti šių metų vasaros įdarbinime.

    Programa skirta didinti jaunimo užimtumą per vasaros atostogas, suteikiant galimybę įgyti pirmosios darbo patirties ir susipažinti su realia darbo rinka. Įdarbinimas planuojamas ne ugdymo proceso metu, nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos.

    Kam skirta programa?

    Dalyvauti gali 14–21 metų jauni žmonės, deklaravę gyvenamąją vietą Kėdainių rajono savivaldybėje ir besimokantys savivaldybės teritorijoje veikiančiose bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Registracija vyksta kartu su darbdaviu, todėl svarbu iš anksto susirasti darbo vietą.

    Darbdaviais gali būti Kėdainių rajone veiklą vykdantys juridiniai asmenys, kitos organizacijos, ūkininkai arba individualią veiklą vykdantys asmenys. Taip siekiama, kad programos nauda liktų vietos darbo rinkoje, o jaunuoliai galėtų dirbti arčiau namų.

    Kokia parama darbdaviams?

    Darbdaviui, įdarbinusiam programos reikalavimus atitinkantį jaunuolį, už vieno mėnesio pilnu etatu išdirbtą laiką numatyta 520 eurų kompensacija. Jei jaunas žmogus dirbs ne visu darbo krūviu, kompensacija bus skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką.

    Tokio tipo priemonės savivaldybėse dažnai pasitelkiamos tam, kad darbdaviams būtų lengviau priimti jauną darbuotoją, skirti laiko apmokymams ir mentorystei. Jaunuoliams tai galimybė įgyti darbinių įgūdžių, atsakomybės ir supratimo apie darbo santykius.

    Kaip vyks atranka, jei vietų pritrūks?

    Savivaldybė įspėja, kad vietų skaičius ribotas, o registracijų gali būti daugiau nei programai numatyta lėšų. Tokiu atveju prioritetas bus teikiamas jauniems žmonėms, turintiems mažiau galimybių integruotis į darbo rinką, taip pat tiems, kuriems tai pirmoji patirtis šioje programoje.

    Jei keli prašymai atitiks prioritetus vienodai, reikšmės turės registracijos data ir laikas. Dokumentus reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 31 dienos 15 valandos, o jaunuoliams iki 16 metų papildomai būtinas vieno iš tėvų ar atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas.

    Registracijai reikalinga užpildyta registracijos forma ir sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo, kurie pateikiami el. paštu savivaldybei. Dėl detalių ir konsultacijų nurodytas atsakingas savivaldybės specialistas, į kurį galima kreiptis programos laikotarpiu.

  • Nuo gegužės odontologinė pagalba namuose sunkios negalios žmonėms: kam priklauso ir kaip gauti

    Nuo gegužės odontologinė pagalba namuose sunkios negalios žmonėms: kam priklauso ir kaip gauti

    Sveikatos apsaugos ministerija praneša plečianti odontologinių paslaugų prieinamumą žmonėms su sunkia negalia: nuo gegužės 1 dienos gydymo įstaigos galės legaliai ir pagal aiškius reikalavimus teikti būtinąją odontologinę pagalbą paciento namuose. Tam numatyta atskira licencijuojama paslauga, į kurią galės pretenduoti tiek viešosios, tiek privačios įstaigos.

    Naujovė skirta žmonėms, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į odontologijos kabinetą, tačiau susiduria su ūmiais skausmais ar uždegiminėmis būklėmis. Ministerija pabrėžia, kad tikslas yra sumažinti atvejus, kai žmogus priverstas ilgai kentėti dantų skausmą vien dėl mobilumo ar sveikatos apribojimų.

    „Labai svarbu, kad žmonės su sunkia negalia nebūtų priversti kęsti dantų skausmo, pagalba juos turi pasiekti kiek įmanoma operatyviau“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

    Kam priklauso paslauga

    Būtinoji odontologinė pagalba gyvenamojoje vietoje bus teikiama gyventojams, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 proc. dalyvumo lygis. Taip pat ji numatyta asmenims, kuriems nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

    Paslauga bus aktuali tais atvejais, kai dėl būklės žmogus negali pats atvykti į gydymo įstaigą, o situacija reikalauja skubios pagalbos. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad būtinoji odontologinė pagalba pasiektų pacientą ten, kur jis gyvena, o ne tik ten, kur yra kabinetas.

    Kada komanda gali vykti į namus

    Pagal nustatytus kriterijus, vizitas į paciento gyvenamąją vietą galimas, kai skundžiamasi labai stipriu, priepuolinio pobūdžio 8–10 balų danties, burnos ar žandikaulio skausmu. Taip pat, kai skausmas nepraeina vartojant geriamuosius skausmą malšinančius vaistus.

    Į namus gali būti vykstama ir dėl kraujavimo ar pūliavimo po chirurginės odontologinės intervencijos, taip pat kai įtariama ūmi uždegiminė žandikaulių liga. Tai reiškia, kad paslauga orientuota į ūmias, neatidėliotinas situacijas, o ne į planinį gydymą.

    Kokios procedūros atliekamos namuose ir kas už tai moka

    Gydytojas odontologas paciento gyvenamojoje vietoje galės įvertinti burnos ertmės būklę, taikyti vietinę nejautrą arba suleisti nuskausminamųjų. Taip pat galimas nesudėtingas dantų ar šaknų šalinimas, minkštųjų audinių ar alveolės užsiuvimas, kraujavimo stabdymas, laikino užpildo uždėjimas neatliekant burnos ertmės preparavimo.

    Numatytos ir kitos būtinos intervencijos, pavyzdžiui, incizija ir drenavimas, dantenų kišenės praplovimas bei vaistinių preparatų paskyrimas. Į paciento namus vyks komanda, sudaryta iš gydytojo odontologo ir gydytojo odontologo padėjėjo, o prireikus kartu gali vykti ir vairuotojas.

    Ministerija nurodo, kad viešosios įstaigos suteiktos būtinosios paslaugos pacientui nekainuos, jos bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Jei pagalbą namuose suteiks privati gydymo įstaiga, pacientui už paslaugą teks susimokėti savo lėšomis.

    Paslaugos teikimas įstaigoms nėra privalomas, todėl pacientams rekomenduojama iš anksto pasidomėti, ar jų pasirinkta gydymo įstaiga yra įgijusi licenciją ir teikia būtinąją odontologinę pagalbą namuose. Siekiant paskatinti įstaigas įsitraukti, numatytas skatinamasis priedas už šių paslaugų teikimą.

  • Aktyvistas „Saba Capital“ perėmė JK technologijų fondą: dėl „SpaceX“ kilo atvira kova

    Aktyvistas „Saba Capital“ perėmė JK technologijų fondą: dėl „SpaceX“ kilo atvira kova

    Aktyvistinis rizikos fondas „Saba Capital“, vadovaujamas investuotojo Boazo Weinsteino, laimėjo lemiamą balsavimą ir perėmė Jungtinės Karalystės investicinio fondo Edinburgh Worldwide Investment Trust valdymo kontrolę. Akcininkai pritarė planui atstatydinti pirmininką Jonathaną Simpsoną-Dentą ir dar penkis valdybos narius bei paskirti tris „Saba Capital“ remiamus kandidatus.

    Šis sprendimas užbaigė ilgai trukusią įtampą tarp aktyvistų ir fondo valdybos, kurią dar labiau kaitino ginčai dėl vienos įspūdingiausių portfelio pozicijų. Fondas investuoja į pažangias viešas ir privačias technologijų bendroves, o viena ryškiausių jo investicijų yra „SpaceX“.

    „Saba Capital“ kritikavo valdybos sprendimą anksčiau sumažinti „SpaceX“ dalį portfelyje ir akcentavo, kad fondo akcijos ilgą laiką buvo prekiaujamos su didele nuolaida, palyginti su grynąja turto verte. Aktyvistų teigimu, tokia situacija reiškė reikšmingą vertės praradimą akcininkams ir reikalavo ryžtingų pokyčių.

    „Tai nuvilianti diena ilgalaikiams akcininkams, kurie rizikuoja prarasti prieigą prie šio įdomaus mandato, orientuoto į naujos kartos technologijas“, – sakė Jonathanas Simpsonas-Dentas.

    Po pergalės „Saba Capital“ pareiškė ketinanti siūlytis tapti naujuoju fondo valdytoju, išlaikant jo kotiravimą Londone, tačiau iš esmės keičiant strategiją. Numatyta kryptis apimtų portfelį, kuriame didesnę dalį sudarytų Jungtinėje Karalystėje listinguojami investiciniai fondai, turintys globalų investavimo mandatą, taip pat aktyvesnę nuolaidos grynajai turto vertei mažinimo politiką per akcijų supirkimą.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją JK investicinių fondų rinkoje, kur aktyvistiniai investuotojai vis dažniau siekia pokyčių valdyme, mokesčiuose ir kapitalo grąžinimo politikoje. Kai fondų akcijos ilgai prekiaujamos su nuolaida, aktyvistams atsiranda daugiau argumentų spausti valdybas imtis supirkimų, strateginių peržiūrų ar net valdymo pakeitimų.

    Pasak rinkos dalyvių, akcininkų bazė per konfliktą taip pat pasikeitė: dalis mažmeninių ir privačios bankininkystės investuotojų traukėsi, o jų vietą užėmė didesni instituciniai fondai. Būtent instituciniai balsai, kaip nurodė pats fondas, tapo esminiu veiksniu, nulėmusiu valdybos pralaimėjimą.

    Analitikai pažymi, kad šis precedentas gali atsiliepti ir kitų JK investicinių fondų valdyboms, ypač ten, kur nuolaida grynajai turto vertei išlieka didelė, o strategija investuotojams kelia klausimų. Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tai, ar „Saba Capital“ pavyks įgyvendinti pažadėtus pokyčius, išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir kokią vietą naujame plane užims investicijos į privačias technologijų bendroves.

  • „AstraZeneca“ akcijos smuko: FDA patarėjai nepritarė naujam krūties vėžio vaistui

    „AstraZeneca“ akcijos smuko: FDA patarėjai nepritarė naujam krūties vėžio vaistui

    Farmacijos milžinės „AstraZeneca“ akcijos penktadienį krito po to, kai JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patariamasis komitetas nepritarė bendrovės eksperimentinio vaisto nuo krūties vėžio registracijai. Patarėjai balsavo 6 prieš 3, o pagrindinės pastabos buvo susijusios su klinikinio tyrimo dizainu ir to, ką rodo duomenys, interpretacija.

    Komitetas svarstė geriamąjį vaistą kamizestrantą, skirtą tam tikram hormonams jautraus krūties vėžio tipui, kai navike atsiranda ESR1 mutacija. Patarėjai teigė, kad pateikti rezultatai neįtikino, jog ankstyvas gydymo pakeitimas pagerina ilgalaikius pacientų išgyvenamumo rodiklius, palyginti su įprastomis gydymo strategijomis.

    Nors FDA dažnai atsižvelgia į patariamųjų komitetų rekomendacijas, jos nėra teisiškai įpareigojančios. Vis dėlto neigiamas balsavimas paprastai didina riziką, kad sprendimas gali būti atidėtas, prašoma papildomų duomenų arba taikomos griežtesnės registracijos sąlygos.

    Diskusijų centre atsidūrė trečios fazės tyrimo SERENA-6 metodika: patarėjai abejojo, ar ankstyvas perėjimas prie kamizestranto, remiantis naviko pokyčių aptikimu dar iki radiologinės ligos progresijos, iš tiesų sukuria tvarią klinikinę naudą. Taip pat buvo keliamas klausimas, ar skubus gydymo sekos spartinimas neperskirsto rizikų ir nesutrumpina laiko, kai pacientams dar gali veikti kitos terapijos.

    „AstraZeneca“ pabrėžė, kad tęs dialogą su FDA, kol ši baigs paraiškos vertinimą. Bendrovė taip pat akcentavo, kad mato vaisto potencialą ir toliau investuoja į onkologijos tyrimus, tačiau artimiausiu laikotarpiu investuotojai reaguoja į padidėjusią reguliacinę nežinomybę.

    Rinkoje tai buvo vertinama kaip sentimentui nepalankus signalas, nors dalis analitikų primena, kad vieno produkto sprendimas retai lemia visos didelės farmacijos grupės perspektyvas. Bendrovė pastaraisiais ketvirčiais skelbė apie stabilias pajamas ir užsiminė apie intensyvų klinikinių rezultatų laikotarpį, todėl dėmesys krypsta ir į kitus artimiausius tyrimų bei plėtros etapus.

    Krūties vėžio gydymo srityje pastaraisiais metais ryškėja tendencija vis plačiau taikyti personalizuotą terapiją, kai sprendimai paremti biomarkeriais ir genetiniais naviko pokyčiais. Tačiau reguliuotojai paprastai reikalauja aiškaus įrodymo, kad tokios strategijos ne tik atitolina ligos progresiją, bet ir reikšmingai pagerina ilgalaikius paciento rezultatus, o klinikinių tyrimų dizainas turi atspindėti realią klinikinę praktiką.

  • Nellie Bly eksperimentas psichiatrijos ligoninėje: kaip 10 dienų reportažas pakeitė sistemą

    Nellie Bly, tikrasis vardas Elizabeth Jane Cochran, laikoma viena ryškiausių tiriamosios žurnalistikos pradininkių JAV. XIX amžiaus pabaigoje ji išgarsėjo drąsiais reportažais, kuriuose pati įsiliedavo į tiriamą aplinką, kad atskleistų tai, ko institucijos nenorėjo rodyti viešai.

    Ji gimė 1864 metų gegužės 5 dieną Pensilvanijoje, o po tėvo mirties šeimos padėtis pablogėjo. Ieškodama darbo ir galimybės prisidėti prie šeimos išlaikymo, ji galiausiai atsidūrė Pitsburge, kur prasidėjo jos kelias į spaudą.

    Nuo laiško redakcijai iki slapyvardžio

    Karjerą lėmė konfliktas su tuometinėmis nuostatomis apie moterų vaidmenį. Perskaičiusi laikraštyje „Pittsburgh Dispatch“ publikuotą tekstą, menkinusį moterų darbą, ji parašė redaktoriui griežtą laišką.

    Redakcija buvo sužavėta argumentais ir pasiūlė jai reporterės darbą. Tuomet ji pasirinko slapyvardį Nellie Bly ir ėmėsi temų, kurios tuo metu buvo nepatogios: moterų darbas, išnaudojimas, skurdas, nelygybė.

    Vienas ankstyvųjų jos bandymų dirbti „po priedanga“ buvo darbas fabrike, siekiant savo akimis pamatyti sąlygas, apie kurias viešai beveik nekalbėta. Tačiau pramonininkų nepasitenkinimas ir spaudimas redakcijai lėmė, kad jai teko rašyti „saugesnėmis“ temomis, susijusiomis su kultūra ar buitimi.

    Kelias į Niujorką ir didžiausias tyrimas

    Ambicijų tai nesumažino. 1886 metais ji persikėlė į Niujorką, tačiau darbo paieškos užtruko, nes redakcijos skeptiškai vertino jaunos moters galimybes imtis rimtų tyrimų.

    Galiausiai ji pateko į Josepho Pulitzerio leidžiamo „New York World“ akiratį. Ten jai buvo pasiūlyta užduotis, kuri vėliau tapo tiriamosios žurnalistikos klasika: patikrinti, kas iš tikrųjų vyksta moterų psichiatrijos ligoninėje Blackwell’s saloje.

    Norėdama patekti į įstaigą, ji įtikinamai suvaidino psichikos sutrikimą ir buvo pripažinta „tinkama“ hospitalizuoti. Šis momentas tapo esminiu jos tyrimo tašku: Bly pamatė, kaip lengvai žmogus gali būti izoliuotas, o ištrūkti be pagalbos gali būti beveik neįmanoma.

    Dešimt dienų, kurios sukėlė pokyčius

    Ligoninėje ji patyrė ir aprašė brutalias, žeminančias ir nehigieniškas sąlygas, taip pat personalo abejingumą. Savo tekstuose ji pabrėžė, kad ypač pažeidžiamos buvo moterys imigrantės, kurios menkai mokėjo anglų kalbą ir todėl dar rečiau galėjo apsiginti.

    Nors jos „misija“ buvo suplanuota, išėjimas užtruko ilgiau, nei tikėtasi: net ir pripažinus, kad tai buvo provokacija, ji negalėjo tiesiog išeiti. Išlaisvinti ją padėjo laikraščio teisininkų įsikišimas, o Bly ligoninėje išbuvo dešimt dienų.

    1887 metų spalio 9 dieną pasirodęs reportažas vėliau buvo išleistas ir knygos forma, dažniausiai minimas pavadinimu Dešimt dienų beprotnamyje. Publikacija sukėlė didelį visuomenės dėmesį, o politinis ir institucinės reputacijos spaudimas prisidėjo prie papildomo finansavimo ir žadėtų sąlygų gerinimo.

    Šis atvejis dažnai minimas kaip ankstyvas pavyzdys, kaip žurnalistika gali veikti ne vien informuojant, bet ir priverčiant sistemą atsiskaityti. Bly metodas, kai reporteris pats patiria tiriamą realybę, šiandien siejamas su tiriamosios žurnalistikos ir vadinamosios „slaptos“ dokumentikos tradicija, nors šiuolaikinėje praktikoje jis vertinamas ir per etikos prizmę.

    Vėliau Bly tęsė socialines temas, tyrė korupciją, apgavystes darbo rinkoje, rašė interviu ir reportažus iš miesto gyvenimo. Ji taip pat išgarsėjo kelione aplink pasaulį, kai 1889 metų lapkričio 14 dieną išvyko ir 1890 metų sausio 25 dieną grįžo po 72 dienų, taip pagerindama tuo metu plačiai aptarinėtą kelionės rekordą.

    XX amžiaus pradžioje ji buvo sugrįžusi ir į karo reportažus, rašė apie sufražisčių judėjimą, o vėliau dirbo ir pramonėje, perėmusi vyro verslą. Nellie Bly mirė 1922 metų sausio 27 dieną, tačiau jos vardas iki šiol minimas kaip drąsos, profesinės rizikos ir viešojo intereso žurnalistikos simbolis.

  • Pakruojo krašte paminėtos Juliaus Juzeliūno 110-osios gimimo metinės: muzikos vakarai ir edukacijos jaunimui

    Pakruojo krašte paminėtos Juliaus Juzeliūno 110-osios gimimo metinės: muzikos vakarai ir edukacijos jaunimui

    Balandžio 28 dieną Pakruojo rajone surengti renginiai, skirti kompozitoriaus, pedagogo ir visuomenės veikėjo Juliaus Juzeliūno 110-osioms gimimo metinėms paminėti. Minėjimai vyko Pakruojyje, Žeimelyje ir Linkuvoje, įtraukiant tiek muzikos profesionalus, tiek vietos bendruomenę.

    Pakruojyje renginys pradėtas muzikiniu pasirodymu: Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos mokinė Simona Žiliūtė kartu su mokytoja Svajone Stulgaitiene atliko Juozo Pakalnio kūrinį. Vėliau muzikologas Vaclovas Juodpusis prisiminimais apžvelgė Juliaus Juzeliūno gyvenimo kelią ir kūrybos kontekstą.

    Apie minėjimo prasmę ir atminties puoselėjimo svarbą kalbėjo Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė. Renginio akcentu tapo Juliaus Juzeliūno muzikos programa, kurią atliko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Jovita Vaškevičiūtė ir pianistas Andrius Vasiliauskas.

    Artimųjų liudijimai ir gyvas atminimas

    Ypatingą toną vakarui suteikė kompozitoriaus šeimos dalyvavimas. Sūnus, fizikas ir akademikas Gediminas Juzeliūnas dalijosi prisiminimais apie tėvą, šeimos istoriją ir ryšį su Žeimeliu, o renginio dalyviai išvydo ir filmo ištrauką apie Juzeliūnų šeimą.

    Kitas sūnus, kompozitorius Tomas Juzeliūnas, pristatė savo kūrybinį kelią ir atliko kelis autorinius kūrinius. Toks šeimos įsitraukimas suteikė minėjimui ne tik oficialumo, bet ir asmeniškumo, leidžiančio geriau suprasti kūrėjo laikmetį bei vertybes.

    Pakruojis, Žeimelis ir Linkuva įtraukė jaunimą

    Renginiuose dalyvavusius svečius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemeras Virginijus Kacilevičius ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Jie dėkojo prisidedantiems prie kraštiečio atminimo saugojimo ir pabrėžė, kad kultūrinė atmintis gyva tada, kai į ją įtraukiamos skirtingos kartos.

    Tą pačią dieną Žeimelio pagrindinės mokyklos ir Linkuvos gimnazijos mokiniams surengtos edukacijos, skirtos Juliaus Juzeliūno palikimui pristatyti. Tokios veiklos padeda jaunimui ne tik išgirsti apie ryškias asmenybes, bet ir susieti krašto istoriją su šiandienos kultūrinėmis patirtimis.

    Žeimelyje svečiai taip pat aplankė prie mokyklos augantį ąžuolą, kurį 1996 metais, minėdamas savo 80-ąsias gimimo metines, pasodino pats Julius Juzeliūnas. Šis simbolinis ženklas bendruomenei tapo gyvu ryšiu su kompozitoriumi ir priminimu, kad kultūros paveldas kuriamas ne tik koncertų salėse, bet ir kasdienėse vietos istorijos erdvėse.

    Minėjimą Pakruojyje vedė Pakruojo kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Benas Nikalajevas. Edukacijose ugdymo įstaigose dalyvavo ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus atstovai, prisidėję prie programos įgyvendinimo.

  • Pakruojo savivaldybėje aptarė vaikų globą: krizių centruose apgyvendinta 19 vaikų, dirba vienas budintis globėjas

    Pakruojo savivaldybėje aptarė vaikų globą: krizių centruose apgyvendinta 19 vaikų, dirba vienas budintis globėjas

    Pakruojo rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, skirtas vaikų globos ir paslaugų šeimoms stiprinimo klausimams. Į savivaldybę atvyko projekto, orientuoto į vaikų saugumo didinimą bei pagalbos globėjams plėtrą, vadovė Rugilė Ladauskienė ir projekto veiklų ekspertė Dovilė Montvilaitė.

    Svečius priėmė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė, administracijos direktorė Aušra Dvelienė ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė. Diskusijoje taip pat dalyvavo su vaikų globa dirbantys savivaldybės bei rajono įstaigų vadovai ir specialistai.

    Susitikime apžvelgta naujausia situacija rajone ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama užtikrinant vaikų saugumą. Savivaldybės pateiktais duomenimis, nuo 2025 metų rajone veikiančiuose krizių centruose buvo apgyvendinta 19 vaikų ir 14 suaugusiųjų.

    Taip pat aptarta atvejo vadybos apimtis: rajone yra 276 šeimos, kurioms taikoma ši pagalbos forma. Pabrėžta ir budinčio globėjo vaidmens svarba, nes Pakruojo rajone šiuo metu dirba vienas budintis globėjas, laikinai priimantis be tėvų priežiūros likusius vaikus ir užtikrinantis jiems kasdienę priežiūrą bei emocinį saugumą.

    Susitikimo metu diskutuota apie savivaldybės finansavimą globėjams, paramos priemones be tėvų globos likusiems vaikams ir praktinius sprendimus, kaip mažinti krizių atvejų pasekmes. Taip pat pasidalinta informacija, kad nuo 2023 metų iš nesaugios aplinkos buvo paimta 250 vaikų.

    Atvykusios specialistės pristatė kitų savivaldybių ir didžiųjų miestų patirtis, akcentuodamos tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmę. Susitikime sutarta tęsti darbą stiprinant paslaugų tinklą ir ieškant sprendimų, padedančių užtikrinti kuo saugesnę aplinką be tėvų globos likusiems vaikams.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

    L. Katiliaus nuotraukos

  • Tarptautinė džinsų diena Pakruojyje: kodėl paprasta apranga tapo žinute prieš seksualinį smurtą

    Tarptautinė džinsų diena Pakruojyje: kodėl paprasta apranga tapo žinute prieš seksualinį smurtą

    Paskutinis balandžio trečiadienis iš pirmo žvilgsnio atrodo įprasta diena, tačiau daugelyje šalių jis įgauna aiškią socialinę prasmę. Tądien minima Tarptautinė džinsų diena, skirta solidarumui su seksualinio smurto aukomis ir visuomenės dėmesiui šiai jautriai problemai.

    Prie iniciatyvos šiemet prisijungė ir Pakruojo rajono savivaldybės vadovai bei administracijos darbuotojai, darbą pasirinkę pradėti vilkėdami džinsus. Tokiu simboliniu gestu siekiama priminti, kad seksualinis smurtas nėra aukos kaltė, o stereotipai apie aprangą neturi jokio pagrindo.

    Kas yra Tarptautinė džinsų diena?

    Tarptautinė džinsų diena pasaulyje žinoma kaip „Denim Day“ ir kasmet minima paskutinį balandžio trečiadienį. Iniciatyva kviečia visuomenę ne tik apsivilkti džinsus, bet ir kalbėti apie sutikimo svarbą, aukų palaikymą bei atsakomybę, kuri visada tenka smurtautojui.

    Šios dienos esmė yra reakcija į vadinamąjį aukos kaltinimą, kai po seksualinės prievartos bandoma aiškinti, kad smurtą esą išprovokavo išvaizda, elgesys ar apranga. Tarptautinė džinsų diena primena, kad tokie aiškinimai normalizuoja smurtą ir apsunkina kreipimąsi pagalbos.

    „Džinsų alibi“ istorija ir jos pamoka

    Minėjimo ištakos siejamos su devintojo dešimtmečio pabaigoje Italijoje įvykusia byla, kai vairavimo instruktorius seksualiai išnaudojo savo mokinę. Nors vyras iš pradžių buvo nuteistas, vėliau, apskundus sprendimą, jis buvo išteisintas, argumentuojant, kad mergina vilkėjo itin aptemptus džinsus, todėl esą „turėjo padėti“ juos nusimauti.

    Šis argumentas vėliau plačiai imtas vadinti „džinsų alibi“ ir tapo simboliu, kaip teisinėje ir visuomeninėje praktikoje gali būti perkelta atsakomybė nuo smurtautojo aukai. Būtent todėl džinsai pasirinkti kaip ženklas, kad apranga nėra ir negali būti prievartos priežastis ar pasiteisinimas.

    Kodėl tokie minėjimai svarbūs savivaldoje?

    Viešojo sektoriaus institucijų įsitraukimas į socialines iniciatyvas dažnai turi praktinį efektą, nes padeda aiškiau pasiekti gyventojus ir mažinti tylą, kuri vis dar gaubia seksualinį smurtą. Matomumas taip pat skatina kalbėti apie pagalbos galimybes, prevenciją ir empatiją nukentėjusiems.

    Pakruojo rajono savivaldybės prisijungimas prie Tarptautinės džinsų dienos primena, kad jautrios temos nėra vien privačios istorijos. Tai visuomenės saugumo ir žmogaus teisių klausimas, kuriam reikia nuoseklaus dėmesio, švietimo ir aiškios žinutės: atsakomybė visada tenka smurtavusiam asmeniui.