CP v2

Blog

  • Kur Europoje vasarą pabėgti nuo kaitros: 5 kryptys, kur dažniau prireiks megztinio nei kondicionieriaus

    Europoje karščio bangos pastaraisiais metais kartojasi vis dažniau, o kai kuriose pietų šalyse vasaros dienomis temperatūra peržengia ribą, kai kelionės tampa varginančios. Todėl dalis keliautojų ieško alternatyvų: vietų, kur oras išlieka švelnesnis, o miestuose mažiau perkaitusių gatvių ir tvankių naktų.

    Keliautojų rekomendacijose vis dažniau dominuoja šiaurės kryptys ir aukštikalnės, kur vėsesnį klimatą lemia Atlanto įtaka arba didelis aukštis virš jūros lygio. Tai nereiškia, kad ten visada bus šalta, tačiau tikimybė pataikyti į alinantį karštį gerokai mažesnė nei Viduržemio jūros regione.

    Invernesas, esantis Škotijos aukštumose, dažnai vadinamas vartais į kalnuotus kraštovaizdžius ir ežerų regioną. Vasarą čia paprastai būna vėsiau nei didžiojoje Europos dalyje, o vakarais temperatūra neretai krenta tiek, kad praverčia šiltesnis drabužis.

    Miestas patogus kaip bazė dienos išvykoms: nuo pasivaikščiojimų Ness upės pakrantėmis iki maršrutų link Loch Neso apylinkių. Netoliese esantys istoriniai objektai ir pėsčiųjų takai aukštumose leidžia suderinti miestą ir gamtą vienoje kelionėje.

    Tinjis Prancūzijos Alpėse išsiskiria dideliu aukščiu, todėl net vidurvasarį čia dažnai vyrauja gaivesnis oras. Tokiose vietovėse klimatas keičiasi greitai: saulėtos valandos gali būti šiltos, bet šešėlyje ir vakare juntamas kalnų vėsumas.

    Vasarą regionas tampa žygių ir aktyvaus poilsio centru: populiarūs pasivaikščiojimai aplink kalnų ežerus, panoraminiai keltuvai ir dviračių maršrutai. Didesnis aukštis taip pat reiškia, kad būtina pasiruošti permainingiems orams ir turėti sluoksniuojamus drabužius.

    Alandų salos Baltijos jūroje vilioja ramesniu tempu ir jūrine vėsa, kuri vasarą dažnai sušvelnina karščio pikus. Tai kryptis tiems, kas nori vandens, žalumos ir kelionių dviračiu, bet nenori didmiesčių spūsčių.

    Archipelagas garsėja pakrančių maršrutais, miškais ir nedideliais miesteliais, kuriuose dominuoja medinė architektūra. Dėl salų geografijos čia natūraliai daugiau vėjo, o vakarai gali būti pastebimai vėsesni nei diena.

    Kristiansanas pietų Norvegijoje laikomas vienu šiltesnių šalies miestų, tačiau net ir čia vasaros karščiai paprastai būna saikingesni nei pietų Europoje. Jūrinis klimatas padeda išlaikyti komfortiškesnę temperatūrą, ypač vakare.

    Miestas žinomas uosto atmosfera, baltais mediniais namais ir galimybe derinti miestą su pakrantės išvykomis. Aplink esantis Sørlandet regionas dažnai pasirenkamas norint ramios atostogų nuotaikos, bet be tvankaus karščio.

    Groningenas Nyderlandų šiaurėje yra mažiau turistinis nei Amsterdamas, tačiau išlaiko gyvą miestietišką pulsą dėl studentų bendruomenės. Vasarą čia dažnai vyrauja švelnesnė šiluma, palanki ilgoms dienos išvykoms pėsčiomis ar dviračiu.

    Kanalai, istorinė architektūra ir kompaktiškas centras leidžia daug pamatyti be didelių atstumų. Šiaurinė šalies dalis taip pat dažniau dovanoja gaivesnį vėją, todėl net šiltesnė diena gali būti lengviau pakeliama.

    Renkantis vėsesnes kryptis verta prisiminti, kad kalnuose ir prie jūros orai kinta greičiau, todėl patogiausia keliauti sluoksniuojant aprangą. Taip pat pravartu iš anksto pasitikrinti sezoninius temperatūrų vidurkius ir kritulių tikimybę, nes vėsa dažnai ateina kartu su didesne drėgme.

    Keliautojai, norintys išvengti minios, gali planuoti atostogas ankstyvą vasarą arba rugsėjį, kai daugelyje regionų išlieka malonus oras, bet mažėja turistų srautai. Toks pasirinkimas dažnai leidžia sutaupyti ir apgyvendinimui, ir skrydžiams.

  • Sintra pradedantiesiems: kaip išvengti eilių, permokėjimo ir nuovargio populiariausioje išvykoje iš Lisabonos

    Sintra – vienas dažniausių pasirinkimų vienos dienos išvykai iš Lisabonos: traukiniu pasiekiama greitai, o įspūdingų rūmų ir parkų koncentracija čia reta net Portugalijos mastu. Miestas ir jo kultūrinis kraštovaizdis įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, todėl piko metu lankytojų srautai gali būti didesni, nei tikitės planuodami ramų pasivaikščiojimą.

    Pirma klaida, kurią daro daug keliautojų, – į Sintrą vykstama vėlai ir savaitgalį, kai atvyksta organizuotos grupės. Jei norite mažiau eilių prie populiariausių objektų ir daugiau šansų rasti vietą pietums, verta išvykti anksti ryte ir, jei įmanoma, rinktis darbo dieną.

    Kas svarbiausia pirmą kartą?

    Sintra nėra vienas kompaktiškas senamiestis, kurį galima perbėgti per valandą: didžioji dalis žymiausių vietų išsidėsčiusios kalvose, o kompleksai turi dideles teritorijas. Dėl to bandymas per vieną dieną pamatyti viską dažnai baigiasi nuovargiu ir skubėjimu, o įspūdžiai susimaišo.

    Praktinis sprendimas pirmai kelionei – pasirinkti vieną objektą, jei Sintrai skiriate pusdienį, arba du, jei planuojate visą dieną. Tuomet lieka laiko ne tik rūmams ar piliai, bet ir ramesniam pasivaikščiojimui istoriniame centre bei pertraukai kavinėje, o ne vien transportui ir eilėms.

    Laikas, atstumai ir kalvos

    Net jei žemėlapyje atstumai atrodo nedideli, realybėje juos pailgina reljefas: laipiojimas į kalnus ir vaikščiojimas po parkus greitai atima jėgas. Įvertinkite, kad vienam didesniam objektui su apėjimu ir sustojimais nuotraukoms gali prireikti kelių valandų.

    Pavyzdžiui, Maurų pilis – viena įspūdingiausių vietų vaizdams į Sintrą ir apylinkes, tačiau kelias link jos dažnai reiškia nemažai ėjimo per žalią parką ir įkalnes. Tokiai išvykai verta numatyti apie tris valandas, ypač jei norite neskubėdami apeiti sienas ir apžvalgos taškus.

    Biudžetas ir transportas: kur dažniausiai permokama

    Sintra nėra pigi dienos išvyka, jei planuojate aplankyti kelis mokamus objektus. Įėjimo bilietai į pagrindines lankytinas vietas gali sudaryti didelę sumą, todėl prieš perkant verta apsispręsti, kas jums tikrai svarbiausia, o ką paliksite kitam kartui.

    Dažnai keliautojai permoka ir už judėjimą tarp objektų, nes painioja turistinius maršrutus su įprastu viešuoju transportu. Turistiniai autobusai, siūlantys „įlipk ir išlipk“ principą, gali kainuoti kelis kartus brangiau už reguliarius miesto autobusus, nors atstumai tarp pagrindinių taškų nėra dideli.

    Taip pat atsargiai vertinkite kombinuotus bilietus, žadančius patogumą ar nuolaidą. Jie gali būti naudingi, jei tiksliai atitinka jūsų maršrutą, tačiau neretai galutinė kaina beveik nesiskiria nuo atskirai perkamų bilietų, o papildomos paslaugos, tokios kaip audiogidas, ne visiems reikalingos.

    Atvykus į Sintrą, ypač prie stoties, gali pasitaikyti aktyviai siūlomų ekskursijų ir „ypatingų“ paketų. Kad išvengtumėte impulsyvių sprendimų, susiplanuokite dieną iš anksto: nusistatykite prioritetus, pasitikrinkite oficialias kainas ir įsivertinkite, kiek realiai spėsite be skubėjimo.

    Jei norite praplėsti maršrutą, Sintrą galima derinti su Cabo da Roca ar Cascais, tačiau toks planas labiau tinka tiems, kurie įpratę tiksliai skaičiuoti laiką. Pirmai kelionei dažniausiai geriausiai pasiteisina paprastesnis scenarijus: viena ar dvi vietos Sintrai, o likusią dalį paliekant kitam apsilankymui.

  • Naftos kainos aukščiausios per ketverius metus: Ormūzo sąsiaurio įtampa jau kursto vasaros rizikas

    Naftos rinkose fiksuota nauja brangimo banga: „Brent“ rūšies naftos kaina ketvirtadienį buvo pakilusi iki maždaug 117 eurų už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2022 metų pavasario. Nors vėliau kaina koregavosi žemyn, prekyba išlieka nervinga, o bet kokios žinios iš Artimųjų Rytų akimirksniu persiduoda biržoms.

    Rinkos dalyviai įtampą sieja su geopolitiniais signalais JAV ir Irano kryptimi bei rizika, kad konflikto eskalacija dar labiau sutrikdys energijos tiekimo grandines. Prekybininkai pabrėžia, kad dabartiniu laikotarpiu didelius kainų šuolius gali sukelti ne tik oficialūs sprendimai, bet ir politiniai pareiškimai.

    Ormūzo sąsiauris – kritinis taškas

    Didžiausia rizika siejama su Ormūzo sąsiauriu – vienu svarbiausių pasaulio naftos transporto „butelio kakliukų“. Jei tanklaivių judėjimas per šią atkarpą sutrinka, rinkoje greitai atsiranda fizinio tiekimo trūkumo baimė, o kainos kyla net ir tada, kai realūs srautai dar nėra visiškai sustoję.

    Investicinio banko „Goldman Sachs“ vertinimu, tiekimo šokas iš Persijos įlankos regiono galėtų reikšti apie 14,5 milijono barelių per dieną praradimą. Tuo pat metu kitų regionų gavybos didinimas tokio masto spragos greitai neužpildo, todėl pasaulinės atsargos ima sekti.

    Kodėl kainos svyruoja taip staigiai?

    Ekspertai atkreipia dėmesį į išaugusį kainų nepastovumą: naftos biržose padidėjo jautrumas naujienoms, o kapitalas juda greitai ir dideliais mastais. Tai ypač sustiprina trumpalaikės prekybos strategijos ir išvestinių finansinių priemonių rinka.

    Šiuo metu ryškėja ir vadinamoji backwardation situacija, kai artimo pristatymo ateities sandoriai yra brangesni už ilgesnio laikotarpio. Toks kainų „kreivės“ vaizdas dažnai reiškia, kad rinka trumpuoju laikotarpiu mato trūkumą, bet kartu tikisi, jog įtampa vėliau atlėgs.

    Pasekmės degalams ir ekonomikai

    Brangstanti nafta paprastai tiesiogiai persiduoda degalų kainoms, tačiau poveikis tuo nesibaigia: didėja logistikos, gamybos ir žaliavų kaštai, o tai kelia spaudimą ir vartotojų kainoms. Nafta yra svarbi žaliava ne tik transportui, bet ir chemijos pramonei, plastikų, gumos, tekstilės gamybai.

    Jei sutrikimai užsitęstų, ekonomistai įžvelgia ir stagfliacijos riziką, kai lėtesnį augimą lydi aukštesnė infliacija. Tokia aplinka sudėtinga tiek centriniams bankams, tiek verslui, nes brangesnė energija „suvalgo“ maržas ir mažina vartojimą.

    Logistika vėluoja reaguoti

    Net ir greitai deeskalavus konfliktą, fizinių tiekimo grandinių sugrįžimas į įprastą ritmą paprastai užtrunka. Tanklaivių maršrutai planuojami iš anksto, o kelionės iki pagrindinių gavėjų gali trukti kelias savaites, todėl rinkoje dar kurį laiką jaučiamas „inercinis“ poveikis.

    Analitikai pastebi, kad didžiausią įtampą dažnai patiria ne žaliavinės naftos, o perdirbtų produktų segmentai, ypač dyzelinas ir reaktyvinis kuras. Būtent šių produktų trūkumas gali greičiausiai išryškėti vasaros kelionių ir intensyvesnės prekybos sezono metu.

    Ką prognozuoja bankai ir analitikai?

    Finansų institucijos peržiūri prognozes: „Goldman Sachs“ atnaujintame scenarijuje nurodoma, kad „Brent“ vidutinė kaina ketvirtąjį metų ketvirtį galėtų siekti apie 83 eurus už barelį. Bankas taip pat nukėlė tikėtiną srautų normalizaciją Persijos įlankoje į vėlesnį laiką, pabrėždamas, kad rizikų balansas išlieka nepalankus.

    Kartu pabrėžiama, kad nepalankesniu atveju kainos galėtų kilti gerokai aukščiau, jei sutrikimai užsitęstų iki vasaros pabaigos arba jei transporto srautai neatsistatytų iki ankstesnio lygio. Rinkai šiuo metu svarbiausia ne vien kaina, o tai, kaip greitai realūs naftos ir degalų kiekiai pasieks pagrindinius importuotojus.

  • Ormuzo sąsiaurio blokada tęsiasi: Persijos įlankoje dar laukia per 1 100 laivų

    Palyginti su vasario pabaiga, laivų skaičius Persijos įlankoje sumažėjo, o tai rodo, kad daliai laivybos pavyko išplaukti į atvirus vandenis net ir esant ribojimams. Vis dėlto spūstys regione išlieka didelės, nes dalis laivų tebelaukia galimybės saugiai kirsti maršrutą.

    Iš laivybos stebėsenos duomenų matyti, kad vasario 28 dieną Persijos įlankoje buvo 1 114 laivų. Analitikai pabrėžia, jog toks skaičius atspindi ne tik tanklaivių, bet ir krovininių laivų grandinės sutrikimus.

    Kiek laivų vis dar įstrigę

    Trečiadienio rytą Persijos įlankoje fiksuota daugiau nei 270 tanklaivių. Be jų, regione buvo ir apie dvi dešimtys metanovežių, taip pat per 30 laivų, skirtų suskystintųjų gamtinių dujų kroviniams.

    Remiantis analitinės bendrovės Kpler suvestinėmis, akvatorijoje yra ir 118 konteinerinių laivų. Šioje grupėje nurodyta apie 30 Irano laivų, 15 laivų, priklausančių vienam didžiausių pasaulio vežėjų, bei 13 laivų iš kitos stambios konteinerinės laivybos grupės.

    Kodėl Ormuzas toks svarbus

    Ormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Įprastomis sąlygomis per šį maršrutą juda apie 20 proc. pasaulyje suvartojamos naftos ir SGD srautų, todėl bet koks sutrikimas greitai persiduoda kainoms.

    Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui Teheranas įvedė beveik visišką Ormuzo sąsiaurio blokadą, kuri didele dalimi laikosi iki šiol. Tuo pat metu JAV pajėgos vykdo savo jūrinę Irano uostų blokadą, o transporto apribojimai jau prisidėjo prie ryškaus naftos kainų šuolio.

    Rinkos dalyviai vertina, kad ilgėjant laukimo laikui didėja draudimo ir frachto kaštai, o tiekimo grandinės tampa mažiau nuspėjamos. Dėl to naftos ir dujų importuotojai, ypač Europoje ir Azijoje, stebi situaciją kaip vieną svarbiausių trumpalaikių kainų rizikos veiksnių.

  • Vokietijoje startavo valdžios kuro nuolaida: ką pirmos valandos parodė degalinių kainoms

    Vokietijoje gegužės 1 dieną įsigaliojo laikina valdžios kuro nuolaida, kuri turėjo greitai sumažinti benzino ir dyzelino kainas degalinėse. Pirmieji stebėjimai rodė, kad kainos iš tiesų krito, tačiau ne visu nuolaidos dydžiu ir ne vienodai visur.

    Federalinės kartelių tarnybos Bonoje pirminė analizė fiksavo, kad iki maždaug 10 valandos ryto degalinėse kainos vidutiniškai sumažėjo apie 0,14 euro už litrą. Tuo metu vidutinė benzino E10 kaina siekė apie 1,97 euro už litrą, benzino E5 – apie 2,03 euro, o dyzelino – apie 2,05 euro už litrą.

    Vėliau dieną nuolaidos efektas, pasak stebėtojų, kai kur dar sustiprėjo, tačiau bendras vaizdas išliko mišrus. Rinkoje akcentuojama, kad kainų kritimas prasidėjo nuo labai aukšto lygio, nes prieš nuolaidos startą buvo fiksuojami vieni didžiausių pastarųjų laikų kainų pikų.

    Kodėl nuolaida ne iškart matoma pilnai?

    Ekspertai pabrėžia, kad iš anksto sunku tiksliai pasakyti, ar mokesčių lengvata bus visa apimtimi perkelta į mažmeninę kainą. Viena priežasčių – praktinis tiekimo grandinės inertiškumas: nuolaida taikoma degalams, išvežtiems iš didmeninių sandėlių ar perdirbimo įmonių po nuolaidos įsigaliojimo, o ne ankstesnėms atsargoms, jau esančioms degalinėse.

    Taip pat svarbus ir kainodaros reguliavimas: nuo balandžio 1 dienos Vokietijoje degalinės kainas švieslentėse gali didinti tik kartą per dieną, vidurdienį, o mažinti – neribotai dažnai. Dėl to kainų dinamika per parą gali būti netolygi, o vartotojai realų pokytį dažniau pajunta skirtingu metu.

    Kiek kainuos biudžetui ir kiek truks?

    Skelbiama, kad nuolaida planuota dviem mėnesiams – gegužei ir birželiui, o jos kaina Vokietijos biudžetui vertinama apie 1,6 mlrd. eurų. Valdžios tikslas – trumpuoju laikotarpiu amortizuoti energijos kainų šoką ir sumažinti spaudimą gyventojų išlaidoms bei infliacijai.

    Artimiausiomis savaitėmis institucijos stebės, kaip nuolaida atsispindi skirtinguose regionuose ir degalinių tinkluose, o vartotojai greičiausiai matys bangavimą: ryškesnį kritimą tuomet, kai mažmeninę kainą vis plačiau pasieks pigesnės didmeninės partijos.

  • Jūrininkai prieš mokesčių inspekciją: ginčas dėl abolicinės lengvatos ir ką pakeitė NSA sprendimas

    Lenkijos jūrininkų bendruomenėje įsiplieskė senas konfliktas su mokesčių administratoriumi dėl vadinamosios abolicinės lengvatos, kuri skirta sumažinti dvigubo apmokestinimo riziką dirbant tarptautinėje aplinkoje. Jūrininkai teigia, kad daliai jų lengvata faktiškai nebetaikoma, nors darbas vyksta įvairiose šalyse ir pagal tarptautines sutartis.

    Ši lengvata siejama su dvigubo apmokestinimo išvengimo mechanizmais, numatytais tarpvalstybinėse sutartyse. Praktikoje taikomi du pagrindiniai modeliai: vienu atveju užsienyje gautos pajamos gali būti neįtraukiamos į apmokestinimo bazę, o kitu atveju jos deklaruojamos, tačiau iš mokėtino mokesčio atskaitoma užsienyje sumokėta suma.

    Kur kyla ginčai dėl lengvatos

    Jūrininkus atstovaujanti Jūrų sektoriaus specialistų asociacija nurodo, kad problemos dažniausiai paliečia tuos, kurie dirba ne klasikiniame krovinių ar keleivių gabenime, o jūroje vykdomuose inžinerijos ir gavybos projektuose. Pasak asociacijos, būtent šiose srityse dažniau teigiama, kad abolicinė lengvata nepriklauso, nors darbo pobūdis išlieka tarptautinis.

    Asociacijos atstovai pabrėžia, kad ginčas tęsiasi daugiau nei dešimtmetį, o bandymai siaurinti lengvatos taikymą kėlė įtampą ir anksčiau. Jų teigimu, valdžios institucijos viešai yra akcentavusios jūrininkų darbo specifiką, tačiau realioje praktikoje mokesčių administravimo linija ne visuomet atitinka šiuos paaiškinimus.

    Dokumentų reikalavimai ir transporto sąvoka

    Viena jautriausių vietų, anot jūrininkų, yra reikalavimas pateikti įrodymus apie mokesčių sumokėjimą kitose valstybėse. Jūrininkų bendruomenė teigia, kad dirbant skirtinguose regionuose ir su tarptautiniais operatoriais gauti tokius dokumentus dažnai yra praktiškai neįmanoma, o reikalavimai neatitinka įstatymų raidės.

    Kita konflikto ašis yra sąvokos tarptautinis transportas aiškinimas. Asociacija tvirtina, kad mokesčių administratorius siaurai interpretuoja transportą kaip krovinių ar keleivių vežimą, o veiklą, susijusią su žmonių ar įrangos gabenimu į jūrines platformas ir kitus objektus, linkęs vertinti kitaip, nors jūrininkų teigimu tai prieštarauja plačiai vartojamai transporto sampratai.

    „Mus kviečia į apklausas ir elgiasi tarsi su sukčiais, nors reikalavimai pateikti dalį dokumentų mūsų darbo realybėje yra neįgyvendinami“, – sakė Jūrų sektoriaus specialistų asociacijos narys, jūrininkas Maciej Konopiński.

    Ką pasakė Naczelny Sąd Administracyjny

    Reikšmingu lūžiu bendruomenei tapo 2025 metų gruodį paskelbtas Naczelny Sąd Administracyjny sprendimas byloje, susijusioje su jūrininkų pajamų apmokestinimu ir dvigubo apmokestinimo išvengimu. Teismas pasisakė, kad mokesčių institucijos negali reikalauti iš jūrininkų įrodyti, jog užsienyje buvo sumokėtas mokestis, jei toks reikalavimas nėra aiškiai įtvirtintas taikytinuose teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse.

    Sprendime taip pat kritiškai įvertinta praktika, kai bandoma paneigti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties taikymą argumentuojant, jog užsienio valstybėje mokestis realiai nebuvo išskaičiuotas. Jūrininkų atstovai tai vertina kaip svarbų signalą, kuris turėtų keisti kasdienę mokesčių administravimo praktiką.

    Vis dėlto asociacija pabrėžia, kad teismų praktika ne visada greitai virsta vienoda administracine rutina, todėl dalis jūrininkų ir toliau atsiduria ilguose ginčuose. Anot jų, papildoma rizika yra ir procedūrinės pasekmės, kai pradėtos bylos gali apsunkinti, pavyzdžiui, vizų gavimą šalyse, kur prašoma nepriekaištingos reputacijos pažymų.

    Artimiausiu metu klausimas turėtų būti svarstomas ir parlamente, kur jūrininkų apmokestinimo problematikai skiriamas specialus posėdis. Jūrininkų atstovai sako laukiantys finansų ministro sprendimų ir aiškesnio reguliavimo įstatymo lygiu, kad skirtingos interpretacijos nebekeltų metų metus trunkančių ginčų.

  • „Lufthansa“ rado dingusią „Oskaro“ statulėlę: kaip apdovanojimas pasimetė skrydyje į Frankfurtą

    Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ pranešė radusi dingusią „Oskaro“ statulėlę, kuri po skrydžio iš Niujorko į Frankfurtą buvo laikoma prarasta. Vežėjas nurodė, kad apdovanojimas jau yra bendrovės žinioje Frankfurte, o su savininku derinamas kuo greitesnis grąžinimas.

    Istorija išplito po to, kai paaiškėjo, kad kino kūrėjas Pawełas Tałankinas negalėjo statulėlės pasiimti į saloną kaip rankinio bagažo. Pasak jo ir kartu dirbusio kūrėjo Davido Borensteino, problemos prasidėjo dar Niujorko JFK oro uoste per saugumo patikrą.

    Kas nutiko oro uoste?

    Per patikrą JAV Transporto saugumo administracijos darbuotojas nesutiko, kad statulėlė būtų nešama į lėktuvo saloną. Tuomet apdovanojimas buvo supakuotas į kartoninę dėžę ir atiduotas kaip registruotas bagažas, keliaujantis lėktuvo krovinių skyriuje.

    Vėliau, atvykus į Frankfurtą, paaiškėjo, kad bagaže esanti statulėlė adresato nepasiekė. Kūrėjai tikino, jog anksčiau su apdovanojimu yra keliavę skirtingomis oro linijomis ir jį paprastai turėdavo šalia savęs salone.

    Kaip baigėsi paieškos?

    „Lufthansa“ teigimu, statulėlė rasta ir šiuo metu yra Frankfurte. Bendrovė pabrėžė palaikanti ryšį su Pawełu Tałankinu, kad nuosavybė būtų perduota „kaip įmanoma greičiau“.

    Tokie atvejai, kai vertingi daiktai priduodami kaip registruotas bagažas, paprastai kelia didesnę riziką dėl papildomų krovos etapų ir kelių perdavimų grandinėje. Dėl to oro uostuose ir oro bendrovėse dažnai rekomenduojama itin vertingus, trapius ar sentimentalią vertę turinčius daiktus, jei tik leidžia taisyklės, gabentis salone.

    Kuo žinomas filmas?

    Pawełas Tałankinas yra vienas dokumentinio filmo „Pan Nikt kontra Putin“ kūrėjų. Dokumentikoje panaudoti per dvejus metus mokykloje Čeliabinsko srityje filmuoti įrašai, kuriuose, pasak autorių, matyti prokarinės propagandos diegimas ugdymo įstaigoje.

    Skelbta, kad kūrėjas išvyko iš Rusijos 2024 metais. Jis yra aiškinęs, kad filmu siekė parodyti, kaip aplinkoje nuosekliai kuriama agresija ir priešiškumas, paveikiantys visą jaunąją kartą.

  • Kupiškis švenčia 546-ąjį gimtadienį: meras dėkoja bendruomenei ir siunčia žinią ateičiai

    Kupiškis švenčia 546-ąjį gimtadienį: meras dėkoja bendruomenei ir siunčia žinią ateičiai

    Kupiškis šiemet mini 546-ąjį gimtadienį. Šiai progai skirtame sveikinime Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas pabrėžia, kad sukaktis svarbi ne vien kaip datos skaičius, bet ir kaip miesto tapatybės bei bendruomenės ryšio ženklas.

    Anot mero, per šimtmečius Kupiškis keitėsi ir augo, tačiau išliko gyvas dėl žmonių darbų, tradicijų ir tarpusavio pasitikėjimo. Jis akcentuoja, kad miesto stiprybė pirmiausia matuojama kasdienėmis pastangomis ir gebėjimu susitelkti, kai to reikia.

    Bendruomenei skirta padėka

    Sveikinime meras dėkoja kupiškėnams už kasdienį triūsą, kultūros puoselėjimą ir rūpestį savo miestu bei vieni kitais. Pasak jo, būtent gyventojai kuria Kupiškį tokį, kokiu galima didžiuotis šiandien, ir tokį, kurį verta perduoti ateities kartoms.

    „Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam iš Jūsų – už kasdienį triūsą, už puoselėjamą kultūrą, už rūpestį savo miestu ir vieniems kitais“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas.

    Mero žinutėje taip pat ryški mintis, kad bendruomeniškumas nėra vien šventinė nuotaika. Tai nuolatinis darbas, apimantis savanorystę, kaimynystės ryšius, paramą vietos iniciatyvoms ir realius sprendimus, padedančius miestui išlikti patraukliam gyventi.

    Žvilgsnis į miesto ateitį

    Sveikinime linkima, kad Kupiškio kraštas ir toliau klestėtų, netrūktų naujų idėjų, prasmingų darbų ir iniciatyvų. Meras išskiria siekį, kad Kupiškis būtų vieta, kur gera gyventi, kurti ir sugrįžti, o šis akcentas atliepia ir platesnes regionų tendencijas Lietuvoje.

    Pastaraisiais metais daugelyje šalies miestų vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad viešosios paslaugos, kultūrinis gyvenimas ir darbo galimybės stiprintų vietos bendruomenes. Kupiškio gimtadienio proga išsakytas kvietimas kurti ir imtis iniciatyvų tampa priminimu, kad miesto ateitis priklauso ne tik nuo investicijų, bet ir nuo žmonių įsitraukimo.

    Sveikinime taip pat kreipiamasi į šventės svečius iš kitų miestų ar valstybių, kviečiant dalintis bendryste ir džiaugtis šventine diena. Meras pabrėžia, kad tokios sukaktys sustiprina ryšį su gimtuoju kraštu ir sukuria progą susitikti tiems, kurie į Kupiškį sugrįžta bent trumpam.

    „Linkiu, kad mūsų kraštas ir toliau klestėtų, kad jame netrūktų naujų idėjų, prasmingų darbų ir gražių iniciatyvų“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas.

  • „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: gegužę šildymas pigs 6,1 proc., pigiau ir karštas vanduo

    „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: gegužę šildymas pigs 6,1 proc., pigiau ir karštas vanduo

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėja iki 7,08 cento už kilovatvalandę be PVM. Palyginti su 2026 metų balandžiu, kaina krinta 0,46 cento už kilovatvalandę, arba 6,1 proc.

    Galutinė kaina gyventojams ir kitiems vartotojams, taikant 21 proc. PVM, sudarys 8,57 cento už kilovatvalandę. Tai reiškia, kad įprastame šildymo sąskaitų krepšelyje, ypač pereinamuoju sezonu, pokytis turėtų būti juntamas, nors reali suma priklausys nuo suvartojimo ir pastato energinio efektyvumo.

    Šilumos kainą centralizuotame šildyme paprastai labiausiai veikia kuro ir superkamos šilumos savikaina, taip pat prognozuojamas šilumos poreikis ir faktiniai įmonės kaštai. Pavasarį kainų pokyčius dažnai lemia pigesnis kuro krepšelis, mažėjanti šilumos gamybos apkrova ir perskaičiuojamos sąnaudos pagal reguliuojamą kainodarą.

    „Panevėžio energija“ taip pat paskelbė karšto vandens kainą Kupiškio rajono gyventojams, įvertinus šilumos kainą ir geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo tarifus. Nuo gegužės karštas vanduo Kupiškio rajone kainuos 11,18 euro už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Gyventojams verta atkreipti dėmesį, kad karšto vandens kaina priklauso ne tik nuo šilumos tarifo, bet ir nuo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, taip pat nuo to, kiek šilumos reikia vandeniui pašildyti. Dėl to skirtingose savivaldybėse ar tiekėjų aptarnaujamose teritorijose galutiniai tarifai gali skirtis net ir esant panašioms šilumos kainoms.

  • Gegužės 1-oji – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžia: ką ji realiai pakeitė žmonėms

    Gegužės 1-oji – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžia: ką ji realiai pakeitė žmonėms

    Lietuva į Europos Sąjungą įstojo 2004 metais gegužės 1 dieną. Ši data žymi strateginį valstybės pasirinkimą būti bendros Europos politikos, ekonomikos ir vertybių erdvėje.

    Narystė Europos Sąjungoje Lietuvai suteikė ne tik simbolinę priklausymo Vakarams prasmę, bet ir konkrečias teisines bei finansines priemones. Per du dešimtmečius jos poveikis labiausiai matomas kasdieniuose sprendimuose: nuo kelių ir viešųjų paslaugų iki darbo galimybių užsienyje.

    Kodėl ši diena svarbi šiandien?

    Europos Sąjunga Lietuvai reiškia dalyvavimą bendroje rinkoje, kurioje galioja vienodos konkurencijos ir vartotojų apsaugos taisyklės. Tai padėjo verslui lengviau eksportuoti, o gyventojams paprasčiau keliauti, mokytis ir dirbti kitose valstybėse narėse.

    Ne mažiau svarbi ir politinė narystės pusė: sprendimai Briuselyje tiesiogiai veikia nacionalinius teisės aktus, nuo aplinkosaugos iki skaitmeninės rinkos. Todėl narystė kasmet vis labiau siejama ne su švente, o su kasdieniais pasirinkimais ir atsakomybe.

    Investicijos regionuose ir infrastruktūroje

    Vienas apčiuopiamiausių narystės rezultatų yra Europos Sąjungos fondų investicijos į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir regionų plėtrą. Daugelyje savivaldybių tai reiškė atnaujintus kelius, modernizuotas mokyklas, darželius, kultūros ir sporto erdves.

    Tokios investicijos dažnai tampa ilgalaikiu pagrindu pritraukti naują verslą ir išlaikyti gyventojus regionuose. Kartu tai kelia ir kokybės kartelę: projektai turi atitikti skaidrumo, tvarumo ir viešųjų pirkimų standartus.

    Laisvė judėti ir iššūkiai darbo rinkai

    Laisvas asmenų judėjimas atvėrė galimybes studijuoti ir dirbti užsienyje, o daliai žmonių tai tapo realiu finansiniu šuoliu. Kartu Lietuva susidūrė su emigracijos ir darbo jėgos trūkumo problema, kuri ypač paveikė regionus ir kai kurias profesijas.

    Pastaraisiais metais ši dinamika keičiasi: dalis žmonių grįžta, o į Lietuvą atvyksta dirbti ir kurti gyvenimą kitų šalių piliečiai. Narystė Europos Sąjungoje daro šiuos procesus labiau reguliuojamus, bet kartu reikalauja sprendimų dėl integracijos ir socialinių paslaugų.

    Gegužės 1-oji primena, kad narystė Europos Sąjungoje nėra vien istorinė data kalendoriuje. Tai nuolatinis dalyvavimas bendruose sprendimuose, kurie lemia Lietuvos saugumą, ekonomikos kryptį ir kasdienį žmonių gyvenimą.