CP v2

Blog

  • Kaimynas parodė triuką su senu sieteliu: dabar darže be jo neišsiverčiu nė sekundės

    Kaimynas parodė triuką su senu sieteliu: dabar darže be jo neišsiverčiu nė sekundės

    Kai kurios buitinės smulkmenos gali gerokai palengvinti daržovių ir uogų auginimą sode ar darže. Pasakojame, kaip pritaikyti seną sietelį, kurio virtuvėje jau nebereikia.

    Virtuvės įrankiai dažniausiai savo gyvenimą baigia šiukšliadėžėje. Vos tik tinklelyje atsiranda pirmoji skylutė ar nulūžta rankena, daiktą greitai nurašome į „atliekų“ kategoriją. Tačiau senas metalinis sietelis yra reta išimtis: net ir nusidėvėjęs jis gali „padaryti karjerą“ darže, iš kulinarinio įrankio tapdamas patogiu sauso tręšimo barstytuvu.

    Atėjus laikui pabarstyti lysves pelenais, tabako dulkėmis ar smulkintomis kalkėmis, dažnai iškyla ta pati bėda: medžiaga pasiskirsto netolygiai, krenta gumulais. Rankomis išgauti lygų sluoksnį praktiškai neįmanoma, o per didelis pelenų kiekis vienoje vietoje gali „nudeginti“ jaunus lapus. Užuot mėčius trąšas saujomis ir leidus vėjui jas išnešioti, verta pasiimti seną sietelį.

    Per smulkias skylutes praeina tik tiek miltelių, kiek reikia, todėl pabarstymas būna tolygesnis. Taip sunaudosite mažiau pelenų, o padengsite didesnį plotą. Jei augalus užpuolė kryžmažiedės spragės ar šliužai, augalą reikia apdengti smulkia „dulkių“ plėvele. Sietelis sukuria lengvą miltelių debesėlį, kuris nusėda ant kiekvieno lapo, nepalikdamas kenkėjams daug galimybių.

    Patogiausia naudoti sietelį su rankena. Tiesiog įsemkite pelenų iš kibiro ir, lengvai pabelsdami į sietelio kraštą, tolygiai „pasūdykite“ lysvę. Šis būdas ypač praverčia ryte, kai ant lapų dar laikosi rasa: per smulkias skylutes persijoti milteliai akimirksniu prilimpa prie drėgno paviršiaus ir sudaro apsauginį sluoksnį. Tai gerokai veiksmingiau nei supilti pelenų krūvelę tik prie šaknų.

  • Į skalbimo mašiną beria dvi saujas ryžių: sako, kvapas ir pelėsis dingsta akimirksniu

    Į skalbimo mašiną beria dvi saujas ryžių: sako, kvapas ir pelėsis dingsta akimirksniu

    Patyrusios šeimininkės dalijasi paprastu būdu, kaip greitai sumažinti nemalonų kvapą ir drėgmę skalbimo mašinoje. Pasak jų, tam gali padėti visiškai įprasti ryžiai.

    Laikui bėgant daugelyje skalbimo mašinų atsiranda nemalonus kvapas, o ant guminių tarpinių gali pradėti kauptis pelėsis. Dažniausiai taip nutinka tuomet, kai po skalbimo nepaliekamos pravertos durelės, todėl viduje esanti drėgmė neišgaruoja.

    Po skalbimo mašinoje lieka vandens likučių, nešvarumų (pavyzdžiui, audinių pūkelių ar plaukų) bei ploviklių nuosėdų. Visa tai, susimaišę su drėgme, ilgainiui sukelia nemalonų kvapą. Dar blogiau – nuolatinė drėgmė sudaro palankias sąlygas pelėsiui atsirasti ant guminės manžetės, o tai gali būti žalinga sveikatai.

    Šeimininkių teigimu, ryžiai pasižymi geromis drėgmę sugeriančiomis savybėmis ir gali padėti neutralizuoti kvapus. Dėl to jie kartais naudojami kaip paprasta priemonė skalbimo mašinos vidui „sausinti“.

    Siūloma kelias saujas ryžių suberti į kvėpuojančio audinio maišelį ir jį tvirtai užrišti. Taip pasigaminsite savotišką drėgmės sugėriklį, kuris, kaip teigiama, gali padėti sumažinti ir nemalonius kvapus.

    Maišelį su ryžiais patariama dėti į skalbimo mašinos būgną iškart po skalbimo. Taip pat rekomenduojama nepamiršti palikti mašinos durelių šiek tiek pravirų, kad vidus geriau vėdintųsi.

    Norint stipresnio efekto, po skalbimo siūloma sausa šluoste nuvalyti guminę manžetę. Valant galima pastebėti susikaupusį purvą – ši vieta dažnai yra probleminė.

    Kai kurios šeimininkės profilaktiškai kartais paleidžia tuščią skalbimo ciklą, įdėjusios indaplovės tabletę. Pasak jų, tai padeda greičiau pašalinti susikaupusius nešvarumus.

    Ryžius galima panaudoti ir kitose buitinėse situacijose. Pavyzdžiui, lėkštė su ryžiais šaldytuve, kaip teigiama, sugeria perteklinę drėgmę ir pašalinius kvapus. O įberti į druskos ar cukraus indelio dugną ryžiai gali padėti šiems produktams mažiau drėkti.

  • „Google“ pagaliau įjungia ilgai lauktą „Pixel 9a“ funkciją: atrakinsite net neįjungę ekrano

    Kai kurie „Pixel“ naudotojai praneša netikėtai gavę prieigą prie patogesnės biometrinės funkcijos bent viename iš vidutinės klasės įrenginių.

    Kalbama apie galimybę naudoti piršto atspaudo autentifikavimą, kai telefono ekranas yra išjungtas. Tai reiškia, kad norint atrakinti įrenginį nebereikia pažadinti ekrano ar jo bakstelėti – taip sutaupoma laiko ir išvengiama dalies kasdienių nepatogumų.

    Ši funkcija jau prieinama „Pixel 9“, „Pixel 9 Pro“, „Pixel 9 Pro XL“, „Pixel 10“, „Pixel 10 Pro“ ir „Pixel 10 Pro XL“ modeliuose, o dabar ji, panašu, pradeda pasirodyti ir ankstesniuose „Pixel 9a“ įrenginiuose.

    Pirmasis tai iškėlė vienas „Reddit“ naudotojas, pastebėjęs, kad nustatymuose atsirado jungiklis „Screen-off Fingerprint Unlock“. Tai įvyko netrukus po vidinių „Google“ leidimų nesklandumų, dėl kurių funkcijos prieinamumas skirtinguose įrenginiuose buvo nevienodas.

    Ankstesnėse „Android 16“ kūrėjams skirtose peržiūrose ši galimybė buvo pasirodžiusi, tačiau vėliau iš kai kurių leidimų buvo pašalinta. Galiausiai ji sugrįžo su „Android 16 QPR2“ ir tapo prieinama „Pixel 9“ bei vėliau išleistiems įrenginiams, tačiau tuo metu pernykščiam vidutinės klasės modeliui palaikymo trūko.

    Kol kas nėra ženklų, kad ši funkcija būtų pasiekusi senesnius „Pixel“ telefonus. Pavyzdžiui, kai kuriuose įrenginiuose nustatymuose tokios parinkties vis dar nėra.

    Jei funkcija bus plačiai įdiegta, „Pixel“ atrakinimas taps bent vienu veiksmu greitesnis.

    Norint patikrinti, ar ji jau pasirodė jūsų telefone, eikite į Nustatymai > Saugumas ir privatumas > Įrenginio atrakinimas > Piršto atspaudo atrakinimas > „Screen-off Fingerprint Unlock“.

  • „Google“ ruošia 3 didžiulius „Android Auto“ patobulinimus: vairuotojai to laukė metų

    Išleista „Android Auto“ 16.5 versija. Tai daugiausia klaidų taisymo atnaujinimas, skirtas pašalinti smulkius trikdžius, kurie gali erzinti kasdien vairuojant.

    Didelių naujovių ši laida neatneša, tačiau programos kode aptikti požymiai leidžia manyti, kad „Google“ ruošia reikšmingus patobulinimus, kurių vartotojai laukia jau seniai.

    „Android Auto“ laikoma viena geriausių automobilio informacijos ir pramogų sistemų, tačiau patyrę vairuotojai ne kartą pabrėžė kelis ilgalaikius nepatogumus. Vienas jų – radijo valdymas. Jei norite pakeisti klausomą radijo stotį, dažnai tenka išeiti iš „Android Auto“ ir naudotis automobilio standartine sistema, ypač jei jūsų mėgstama stotis neturi „Android Auto“ programėlės.

    Analogiška problema kyla ir su oro kondicionieriaus valdymu. Jei automobilio klimato nustatymai valdomi tik per jutiklinį ekraną, o fizinių rankenėlių nėra, net ir menkiausiems temperatūros ar srauto pakeitimams gali tekti perjungti ekraną iš „Android Auto“ į gamintojo meniu. Kasdienybėje tai smulkmena, tačiau sudėtingesnėse eismo situacijose toks blaškymasis gali tapti rimtesniu nepatogumu.

    Pagal naujausių „Android Auto“ atnaujinimų kodą matyti, kad „Google“ siekia gilesnės integracijos su automobiliu. Tikimasi, jog ateityje „Android Auto“ viduje atsiras valdymo skydelis, leidžiantis valdyti radiją ir oro kondicionavimo sistemą neišeinant iš pačios platformos.

    Pranešama, kad darbas prie šios funkcijos galėjo prasidėti dar pernai, o įgyvendinimas, tikėtina, pareikalavo daugiau pastangų, nei „Google“ planavo. Vis dėlto nuolatinės nuorodos į šią kryptį bandomųjų versijų kode rodo, kad idėjos neatsisakyta. O tai, kad pastarieji atnaujinimai buvo gana „sausi“, gali signalizuoti apie didesnį šuolį artimiausiu metu.

    Be to, minima ir dar viena naujovė – valdikliai. Teigiama, kad „Android Auto“ gali atsirasti valdiklių palaikymas, panašiai kaip tai jau įgyvendinta „Apple“ „CarPlay“. Tokiu atveju valdikliai galėtų būti rodomi šalia įprastų programų, tikėtina, kaip papildomas elementas kelių programų „Coolwalk“ vaizde.

    Pastaruoju metu „Android Auto“ reputacijai kenkė ir nesklandumai, su kuriais susidūrė dalis „Samsung“ „Galaxy S26“ naudotojų, bandydami priversti sistemą veikti stabiliai. Tačiau jei „Google“ artimiausiu metu iš tiesų pristatys žadamus atnaujinimus, daugelis vairuotojų, tikėtina, bus linkę pamiršti pastarojo meto problemas.

  • „Google“ naikina patogiausią „Google Messages“ naudojimo būdą viešuose kompiuteriuose

    „Google Messages“ žiniatinklio versija yra patogus įrankis, leidžiantis naudotis susirašinėjimu kompiuteryje ar nešiojamajame įrenginyje – nereikia nei fiziškai jungti telefono, nei naudoti trečiųjų šalių sprendimų, tokių kaip „Phone Link“.

    Šiuo metu prisijungti paprasta: tereikia atsidaryti „messages.google.com/web“ ir prisijungti prie savo „Google“ paskyros arba susieti įrenginį nuskenuojant QR kodą per telefone esančią „Google Messages“ programėlę.

    Daugelis vertina būtent QR kodo būdą tada, kai tenka naudotis ne savo kompiuteriu – pavyzdžiui, biure ar bibliotekoje. Tokiose situacijose nesinori prisijungti prie visos „Google“ paskyros svetimame naršyklės profilyje.

    QR kodo susiejimas iki šiol leido sukurti savotišką atskirtą seansą: laikiname kompiuteryje būdavo pasiekiami tik „Google Messages“ duomenys, neįtraukiant viso paskyros naudojimo.

    Tačiau ši tvarka netrukus keisis. Kaip praneša „9to5Google“, naudojant QR kodo susiejimą jau rodomas įspėjimas, raginantis prisijungti prie „Google“ paskyros, kad ryšys nebūtų nutrauktas. Vartotojams pranešama, jog QR kodo susiejimo galimybė „netrukus“ bus panaikinta, o norint išvengti pertrūkių reikės prisijungti per „Google“ paskyrą.

    Iš „Google“ perspektyvos toks sprendimas logiškas: bendrovė siekia, kad jos paslaugos būtų pasiekiamos centralizuotai per vieną paskyrą. Be to, dauguma naudotojų ir taip būna prisijungę, todėl neliks papildomo žingsnio – nereikės imti telefono ir skenuoti kodo.

    Vis dėlto daliai žmonių tai gali reikšti žingsnį atgal privatumo prasme, ypač bendrose darbo ar viešose erdvėse. Jei prisijungimas per QR kodą bus panaikintas, naudotojams, besinaudojantiems bendrais įrenginiais, teks dar atidžiau pasirūpinti, kad po naudojimo būtų atsijungta nuo „Google“ paskyros.

    „Google“ kol kas nepateikė tikslios datos, kada QR kodo metodas bus galutinai išjungtas – nurodoma tik, kad tai įvyks „netrukus“.

  • Ne tik jums: „X“ sutriko visame pasaulyje – vartotojai mato ledų paveikslėlį ir klaidą

    Sunku įsivaizduoti, kad populiarios paslaugos ar programėlės gali tapti nepasiekiamos, tačiau taip kartais nutinka. Šįkart panašu, kad socialinis tinklas „X“ (anksčiau – „Twitter“) susidūrė su sutrikimais: dalis vartotojų negali atidaryti svetainės ir naudotis platforma.

    Sutrikimą pavyko patvirtinti keliuose regionuose. Apie problemas praneša ir vartotojai, fiksuojantys paslaugų veikimo nesklandumus specializuotose stebėsenos sistemose. Kol kas nėra aišku, kas lėmė gedimą, tačiau pirmieji pranešimai pasirodė apie 16:18 val. JAV rytų pakrantės laiku, o netrukus jų skaičius pradėjo sparčiai augti.

    Rengiant šį tekstą, daliai naudotojų platforma buvo nepasiekiama ilgiau nei 20 minučių. Bandant atidaryti „X“ svetainę, kai kuriems rodomas ant žemės nukritusių ledų paveikslėlis ir pranešimas: „I scream. You scream. We all scream… for us to fix this page. We’ll stop making jokes and get things up and running soon.“

    Paspaudus mygtuką „retry“ situacija nesikeičia, o naršyklės puslapio atnaujinimas taip pat nepadeda. Tuo metu vartotojai, kurie svetainę atidaro neprisijungę arba naudodami inkognito režimą (ar analogišką funkciją), gali pasiekti registracijos puslapį, tačiau vėliau procesas dažnai stringa ir toliau judėti nepavyksta.

    „X“ sutrikimų yra buvę ir anksčiau, tačiau, anot vartotojų, pastaruoju metu tokie atvejai buvo retesni. Kol kas belieka laukti, kol paslauga bus atkurta, ir tikėtis, kad vėliau bus paaiškinta, kas sukėlė problemą.

    Tokiais atvejais dalis žmonių laikinai persikelia į alternatyvias platformas, pavyzdžiui, „Instagram“ ar „Reddit“. Nors tai nėra pasaulio pabaiga, staigus didelės platformos veiklos sutrikimas visada atkreipia dėmesį.

  • Šie 4 sodo darbai kovo pabaigoje padės suspėti iki Velykų – rezultatas nustebins

    Šie 4 sodo darbai kovo pabaigoje padės suspėti iki Velykų – rezultatas nustebins

    Pavasaris sodininkams reiškia vieną dalyką – darbymetį. Po žiemos sodas neretai atrodo apleistas, todėl tenka pasiraitoti rankoves ir imtis tiek naujų sodinimų, tiek jau augančių augalų priežiūros. Kadangi Velykos jau visai čia pat, verta iš anksto žinoti, ką dar galima spėti nuveikti, kad kiemas atrodytų tvarkingai, o augalai būtų tinkamai paruošti šylantiems orams.

    Kovas laikomas vienu geriausių mėnesių pradėti pavasarinius darbus. Šiuo metu galima genėti krūmus ir medelius, paruošti dirvą būsimoms lysvėms, pasėti kai kurias daržoves, taip pat pasodinti gėlių į dėžes ar gėlynus.

    Specialistai intensyvesnių darbų pradžia dažnai vadina kovo pabaigą. Kadangi šiemet Velykos – balandžio pradžioje, iki švenčių dar tikrai įmanoma atlikti svarbiausius darbus. Keli paprasti veiksmai neužims daug laiko, tačiau padės ir gražiau sutvarkyti aplinką, ir ramiau pasitikti vėlesnes pavasario savaites.

    Iki Velykų sode verta susitelkti į kelias pagrindines užduotis:

    1. Paruoškite dirvą daržui. Kovo pabaigoje pravartu imtis darbų daržinėje zonoje – sutvarkyti lysves, supurenti žemę ir parengti ją ankstyvesnėms sėjoms.

    2. Genėkite vaismedžius ir uogakrūmius. Kovo pabaiga taip pat tinkamas laikas genėti vaismedžius ir uoginius augalus, pavyzdžiui, obelis, kriaušes, serbentus, agrastus ar avietes.

    3. Atlikite pirmąsias sėjas į atvirą gruntą. Šiuo metu galima sėti šalnoms atsparesnes, greitai augančias ir nereiklios priežiūros daržoves – pavyzdžiui, morkas, petražoles, ridikėlius, špinatus, salotas ar lapinius kopūstus.

    4. Skirkite laiko augalų priežiūrai. Kovas ir balandžio pradžia – metas, kai sode prasideda intensyvesnė priežiūra, todėl verta pasirūpinti augalais, kad jie sklandžiai startuotų naujame sezone ir lengviau atlaikytų pavasario orų svyravimus.

  • Subtilesnė už baltagūžę: smailiagūžė kopūstė jau parduotuvėse – ką iš jos pagaminti

    Subtilesnė už baltagūžę: smailiagūžė kopūstė jau parduotuvėse – ką iš jos pagaminti

    Kopūstai vertinami dėl skonio, vitaminų gausos ir plačių panaudojimo galimybių virtuvėje. Tačiau svarbu prisiminti, kad šios daržovės rūšių yra ne viena. Viena įdomesnių – smailiagūžė kopūstė, išsiskirianti kūgio formos gūže ir švelnesniu skoniu. Kada prasideda jos sezonas ir ką skanaus iš jos galima paruošti?

    Smailiagūžė kopūstė (dar vadinama kūgine kopūste) yra gūžinių kopūstų atmaina. Kaip sufleruoja pavadinimas, jos pagrindinis bruožas – į viršų siaurėjanti gūžė, todėl ją nesunku atskirti nuo įprastos baltagūžės kopūstės. Smailiagūžė kopūstė turi gana didelius, šviesius lapus, kurių atspalviai dažniausiai varijuoja nuo šviesiai žalios iki gelsvos.

    Daugelis šią daržovę vertina ir dėl skonio: jis švelnus, kiek salstelėjęs. Be to, smailiagūžė kopūstė paprastai būna mažiau karti nei baltagūžė, todėl kai kuriems ji tampa malonesniu pasirinkimu kasdieniams patiekalams.

    Kalbant apie maistinę vertę, didelių skirtumų tarp smailiagūžės ir baltagūžės kopūstės nėra. Abi turi maždaug po 25 kcal 100 gramų. Visgi smailiagūžėje kopūstėje gali būti kiek daugiau skaidulų – apie 2–3 g 100 gramų, palyginti su maždaug 2 g 100 gramų baltagūžėje. Abi daržovės yra geras vitamino C, vitamino K, vitamino A ir B grupės vitaminų šaltinis – šios medžiagos svarbios normaliai organizmo veiklai.

    Dėl skaidulų smailiagūžės kopūstės įtraukimas į mitybą gali būti naudingas žarnyno veiklai. Taip pat minimi ir gliukozinolatai – junginiai, siejami su priešuždegiminėmis bei antibakterinėmis savybėmis. Jie taip pat gali veikti antioksidaciškai, padėdami organizmui apsisaugoti nuo oksidacinio streso.

    Smailiagūžė kopūstė parduotuvėse dažniausiai pasirodo panašiu metu kaip ankstyvieji ir vidutinio ankstyvumo kopūstai. Dažnai ją galima įsigyti jau balandžio ir gegužės sandūroje, nors prieinamumas priklauso nuo vietovės ir konkrečių orų sąlygų.

    Dėl švelnaus skonio smailiagūžė kopūstė patiekaluose paprastai neužgožia kitų ingredientų. Ji tinka kaip priedas salotoms ar daržovių sriubai, o geriausiai atsiskleidžia derinama su ryškesnio skonio produktais, pavyzdžiui, saldesnėmis morkomis ar rūgštesniais raugintais agurkais.

    Nemažai žmonių iš smailiagūžės kopūstės gamina ir įvairius konservuotus produktus, pavyzdžiui, ją raugina. Ši daržovė populiari ir augalinėje virtuvėje – iš jos galima kepti „be mėsos“ kepsnelius, tik tokiu atveju verta negailėti kvapnių prieskonių, kurie papildytų švelnų lapų skonį.

    Smailiagūžė, arba kūginė, kopūstė puikiai tinka ir tradiciniams balandėliams. Dėl elastingesnių lapų juos sukti dažnai patogiau nei naudojant baltagūžę kopūstę. Tiesa, dėl švelnesnės struktūros balandėliams gali prireikti kiek trumpesnio virimo laiko.

  • Norvegijos jūros dugne – nerimą keliantis radinys: „Komsomolec“ leidžia radioaktyvias medžiagas

    Norvegijos jūros dugne – nerimą keliantis radinys: „Komsomolec“ leidžia radioaktyvias medžiagas

    Norvegijos jūros dugne nuskendęs Šaltojo karo laikų branduolinis povandeninis laivas pamažu leidžia radioaktyvias medžiagas, parodė specialus tyrėjų atliktas tyrimas.

    Sovietų K-278 „Komsomolec“ nuskendo 1989 m. balandį po laive kilusio gaisro. Kartu su laivu į 1680 metrų gylį nugrimzdo ne tik jį varęs branduolinis reaktorius, bet ir dvi branduolinės torpedos.

    Tyrimą koordinavo jūrų radioekologas Justinas Gwynnas iš „Fram Centre“ priklausančios Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos institucijos. Mokslininkai nustatė, kad nors laivo korpusas toliau nyksta, šiuo metu nėra ženklų, jog būtų įvykusi ekologinė katastrofa, kuri teoriškai galėtų kilti.

    Pasak tyrėjų, torpedų skyrius išlieka sandarus, tačiau reaktoriaus būklė prastėja – iš jo periodiškai išsiskiria matomi radioaktyvių medžiagų pliūpsniai į aplinkinį vandenį.

    „Išmetimai iš reaktoriaus vyksta jau daugiau kaip 30 metų, tačiau yra mažai įrodymų, kad radionuklidai kauptųsi artimiausioje aplinkoje aplink povandeninį laivą, nes, panašu, jie greitai praskiedžiami aplinkiniame jūros vandenyje“, – rašo tyrėjai.

    „Komsomolec“ katastrofa buvo tragiška – žuvo didžioji dalis įgulos, o nuolaužos tapo ilgalaikiu radiologiniu pavojumi tamsioje jūros gelmėje. Nuo 10-ojo dešimtmečio vykdoma stebėsena jau anksčiau rodė, kad radioaktyvios medžiagos kartkartėmis nuteka. Pirmieji tyrimai atskleidė, kad laivas buvo smarkiai apgadintas, korpuse buvo įtrūkimų, o jūros vanduo turėjo kontaktą su branduolinėmis torpedomis.

    1994 m. buvo atlikti dideli darbai siekiant užsandarinti pažeistą torpedų skyrių. Nuo to laiko, pasak stebėsenos duomenų, nebuvo požymių, kad į aplinką pateko ginkluotės klasės plutonis.

    Vis dėlto kasmetinės Norvegijos institucijų apžiūros fiksavo vandenyje aplink nuolaužas aptinkamus radioaktyvius cezio izotopus. 2019 m. mokslininkai atliko išsamesnę ekspediciją, pasitelkę nuotoliniu būdu valdomą povandeninį aparatą „Ægir 6000“. Juo buvo imami vandens ir gyvūnijos mėginiai, taip pat vertinama paties laivo būklė.

    Baigę analizuoti surinktus duomenis, mokslininkai įvertino nuotėkio intensyvumą, jo šaltinius ir poveikį dugno ekosistemai. Nustatyta, kad nuotėkis nėra pastovus – jis pasireiškia sporadiniais pliūpsniais iš konkrečių vietų, įskaitant ventiliacijos vamzdį ir zoną šalia reaktoriaus skyriaus. Aparato vaizdo įrašuose užfiksuoti aiškiai matomi išsiliejimų debesys.

    Iš tų debesų paimtuose mėginiuose aptikta stroncio, cezio, urano ir plutonio izotopų. Visai prie laivo stroncio ir cezio koncentracijos buvo atitinkamai 400 000 ir 800 000 kartų didesnės nei įprastas šių radionuklidų fonas Norvegijos jūroje.

    Mokslininkų teigimu, padidėję urano ir plutonio kiekiai bei jų santykiai rodo, kad reaktoriaus viduje esantis branduolinis kuras aktyviai koroduoja. Tačiau jau už kelių metrų nuo nuolaužų radiacinė tarša smarkiai sumažėja – tai leidžia manyti, kad izotopai greitai išsisklaido.

    Taip pat tirti ant nuolaužų augantys kempiniai, koralai ir jūriniai aktinijai: jų mėginiuose fiksuotas šiek tiek padidėjęs radioaktyvaus cezio kiekis, tačiau akivaizdžių deformacijų ar kitų pažeidimų požymių nenustatyta. Aplinkinių nuosėdų mėginiai taip pat rodė menką užterštumą.

    Tyrėjai pažymi, kad ankstesnis torpedų skyriaus sandarinimas vis dar išlieka veiksmingas. Vis dėlto situacija kelia nerimą: nors kol kas žala, panašu, minimali, apie tokio gylio jūrų ekosistemas žinoma nedaug, o laikui bėgant laivo konstrukcija neišvengiamai silpnės.

    Nuolaužos guli šaltoje, didžiulio slėgio bathypelaginių gelmių zonoje – vietoje, kurią žmonėms pasiekti itin sudėtinga, o bet kokiems remonto darbams prireiktų kruopštaus planavimo ir sudėtingų inžinerinių sprendimų.

    „Reikėtų atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų nustatyti pastebėtų išmetimų mechanizmai, reaktoriuje vykstantys korozijos procesai ir tai, kokias pasekmes jie gali turėti būsimiems išmetimams bei likusios branduolinės medžiagos likimui reaktoriuje“, – rašo autoriai.

    Pasak jų, „Komsomolec“ yra išskirtinis atvejis, leidžiantis geriau suprasti rizikas, susijusias su kitais Arkties regione nuskendusiais ar paskandintais reaktoriais, taip pat galimų incidentų su branduoline energija varomais laivais ir kitomis jūroje naudojamomis branduolinėmis technologijomis pasekmes. Todėl, anot mokslininkų, būtina tęsti nuolatinę povandeninio laivo būklės ir situacijos stebėseną.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „PNAS“.

  • Dietologai perspėja: šis majonezas pakeis mišrainę – daug kas renkasi klaidingai

    Dietologai perspėja: šis majonezas pakeis mišrainę – daug kas renkasi klaidingai

    Majonezas – vienas populiariausių priedų prie įvairių patiekalų ir užkandžių, todėl jo beveik visada rasime šaldytuve. Jis sustiprina skonį, suteikia kremiškumo ir ryškumo. Vis dėlto verta prisiminti, kad ne kiekvienas majonezas yra vienodas – vieni produktai pasižymi paprasta sudėtimi, kiti gali būti papildyti ingredientais, kurių kasdienėje mityboje norėtųsi vengti.

    Majonezas mityboje jau seniai kelia diskusijų. Anksčiau dietologai dažnai ragindavo jo atsisakyti, nes tai kaloringas produktas, o vartojamas dažnai gali prisidėti prie svorio augimo. Tačiau šiandien rinkoje vis daugiau alternatyvų – ekologiškų, veganiškų, mažesnio kaloringumo majonezų, kurie kai kam gali tapti priimtinesniu pasirinkimu už klasikinį variantą.

    Norintys visiškai natūralaus varianto majonezą gali pasigaminti ir namuose – tai paprasčiau, nei gali pasirodyti. O renkantis parduotuvėje, ypač pigesnius produktus, verta atidžiai skaityti etiketes: dalis jų gali turėti pridėtinio cukraus, konservantų ar aromatinių medžiagų, kurios pakeičia natūralius prieskonius. Taip pat kai kurie gamintojai vis dar naudoja prastesnės kokybės kiaušinius iš narvuose laikomų vištų.

    Majonezas dažniausiai valgomas su kiaušiniais, tepamas ant sumuštinių ar dedamas į salotas. Būtent salotos, ypač tradicinė daržovių mišrainė, daugelyje namų tampa privalomu patiekalu per šventes ar šeimos susibūrimus. Jei norite, kad mišrainė būtų ir skani, ir maistinga, perkant majonezą svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį bei rinktis produktą, kuriame būtų kuo mažiau nereikalingų priedų.

    Daugeliui gali atrodyti, kad pasigaminti majonezą patiems yra sudėtinga, tačiau iš tiesų receptas paprastas. Svarbiausia taisyklė – visi ingredientai turėtų būti kambario temperatūros.

    Paruošus namuose, gaunamas kremiškas, skanus ir jūsų pačių kontroliuojamos sudėties majonezas.