Blog

  • Panevėžio rajonas renka Metų gydytoją ir slaugytoją: kandidatūras kviečia teikti iki gegužės 18 dienos

    Panevėžio rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti kandidatūras Metų gydytojo, Metų slaugytojo ir Metų sveikatos specialisto nominacijoms. Taip siekiama viešai įvertinti rajone dirbančių medikų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų profesionalumą, atsakomybę bei kasdienį darbą su pacientais.

    Apdovanojimų ceremonija numatyta birželio 12 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad tai ne tik formali padėka, bet ir būdas atkreipti dėmesį į žmones, kurie prisideda prie paslaugų kokybės gerinimo, pacientų saugos ir sveikatos sistemos stiprinimo vietos lygmeniu.

    Kas gali siūlyti kandidatus?

    Kandidatūras gali teikti Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, Visuomenės sveikatos biuras, rajone dirbantys medicinos darbuotojai, taip pat bendruomenės bei socialiniai partneriai. Kiekvienam siūlomam asmeniui turi būti pildoma atskira paraiška.

    „Šie apdovanojimai – tai padėka žmonėms, kurie kasdien rūpinasi mūsų sveikata. Kviečiame bendruomenę nelikti abejingą ir pasiūlyti tuos specialistus, kurių darbas, profesionalumas ir žmogiškumas nusipelno būti pastebėti ir įvertinti“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos gydytoja Renata Valantinienė.

    Kaip bus vertinamos kandidatūros?

    Vertinant kandidatus numatyta atsižvelgti į profesinę kompetenciją, pasiektus rezultatus, pacientų atsiliepimus, indėlį gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei aktyvumą bendruomenėje. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbus ne vien formaliai atliekamų pareigų aprašas, bet ir realus poveikis pacientams bei komandiniam darbui.

    Numatyta, kad trims geriausiems kandidatams bus skirtos vienkartinės 1 500 eurų premijos. Tokios iniciatyvos savivaldybėse dažnai tampa papildomu motyvaciniu signalu specialistams, ypač regionuose, kur sveikatos priežiūros įstaigos susiduria su darbuotojų trūkumu ir didesniais darbo krūviais.

    Iki kada ir ką būtina pateikti?

    Paraiškos priimamos iki 2026 metais gegužės 18 dienos imtinai. Kartu su paraiška būtina pateikti kandidato sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, o pateiktos kandidatūros bus vertinamos tik tada, kai bus pridėti visi reikalingi duomenys.

    Paraiškų formos ir detalesnė informacija skelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Jei kyla klausimų dėl kandidatūrų teikimo ar dokumentų, savivaldybė ragina kreiptis į atsakingą specialistą administracijoje.

  • Alytaus rajono jaunučių choras „Spindulėlis“ per sezoną iškovojo kelialapį į Dainų šventę

    Alytaus rajono jaunučių choras „Spindulėlis“ per sezoną iškovojo kelialapį į Dainų šventę

    Nuo pirmųjų natų iki atrankos

    2025 metais rugsėjį Alytaus rajono meno ir sporto mokykloje susibūrė jaunučių choras „Spindulėlis“. Kolektyvas startavo kaip nedidelė iniciatyva, tačiau per mokslo metus kryptingai augo ir stiprino skambesį.

    Chorui vadovauja mokytoja metodininkė Laima Zalanskienė. Jos teigimu, pradžioje svarbiausia buvo sukurti rutiną ir susitarimą, ką reiškia dainuoti kaip komandai: klausytis, derėti ir kartoti tiek, kiek reikia rezultatui.

    „Augti lėtai – mes neturėjome laiko, mes turėjome tikslą“, – sakė choro vadovė Laima Zalanskienė.

    Kasdienės repeticijos, įsidainavimo pratimai ir solfedžio užsiėmimai tapo pagrindiniais įrankiais formuojant balsų darną. Mokykloje pabrėžiama, kad jaunučių amžiaus grupėje ypač svarbu saugiai lavinti balso aparatą ir nuosekliai ugdyti muzikinę klausą.

    Kelialapis į 2026 metų Dainų šventę

    Nuoseklus darbas davė apčiuopiamą rezultatą: chorų perklausoje „Spindulėlis“ iškovojo teisę dalyvauti 2026 metais Lietuvos moksleivių dainų šventėje „Laiku. Ratu. Kartu“. Šventė vyks liepos 3–6 dienomis Vilniuje.

    Tokios perklausos paprastai vertina intonacijos tikslumą, ansambliškumą, dikciją, dinamiką ir gebėjimą išlaikyti muzikinę formą. Mokyklos bendruomenei tai reikšmingas įvertinimas, rodantis, kad kolektyvas per trumpą laiką pasiekė reikiamą meninį lygį.

    Renginių sezonas ir bendruomenės scena

    Per mokslo metus choras dalyvavo mokyklos ir rajono renginiuose, kur svarbus buvo ne tik pasirodymas, bet ir patirtis scenoje. „Spindulėlis“ dainavo Tolerancijos dienos popietėje, pusmečio atsiskaitymo koncerte, mokinių ir mokytojų apdovanojimo ceremonijoje.

    Kolektyvas taip pat pasirodė kūrybiniame renginyje „Chorinės ir kamerinės muzikos kūrybinis dialogas“ bei Mamyčių dienos koncerte Daugų kultūros centre. Šie pasirodymai tapo praktine pasirengimo dalimi prieš svarbiausią vasaros tikslą – Dainų šventę.

  • Karjeros dienos Alytaus rajono savivaldybėje: septintokai išbandė tarybos darbą ir kalbėjosi su mere

    Karjeros dienos Alytaus rajono savivaldybėje: septintokai išbandė tarybos darbą ir kalbėjosi su mere

    Alytaus miesto „Volungės“ progimnazijos septintokai per karjeros dienas apsilankė Alytaus rajono savivaldybėje, kur iš arti susipažino su vietos valdžios darbu. Mokiniai aiškinosi, kaip priimami sprendimai, kokių klausimų dažniausiai sulaukia savivaldybė ir kaip jie sprendžiami praktiškai.

    Vizito pradžioje mokiniai užsuko į priimamąjį ir sužinojo, kaip organizuojamas gyventojų aptarnavimas bei kodėl dalis problemų sprendžiamos iškart, o kitos reikalauja ilgesnių procedūrų. Taip pat aplankyta santuokų salė, kurioje vyksta civilinės metrikacijos ceremonijos ir fiksuojami svarbūs šeimų gyvenimo įvykiai.

    Trumpam tapo tarybos nariais

    Didžiausio susidomėjimo sulaukė tarybos posėdžių salė, kur mokiniai turėjo galimybę „pasimatuoti“ tarybos nario vaidmenį. Septintokai diskutavo, svarstė pateiktas situacijas ir praktiškai išbandė balsavimo procesą, kad geriau suprastų, kaip formuojami sprendimai.

    Toks formatas padeda pamatyti, kad savivaldos darbas nėra vien formalūs posėdžiai: sprendimai dažnai remiasi derinimais, skirtingų interesų suderinimu ir atsakomybe prieš bendruomenę. Moksleiviams tai tapo proga įvertinti, kiek daug pasirengimo ir argumentų reikia, kad idėja virstų realiu sprendimu.

    Pokalbis su mere Rasa Vitkauskiene

    Vizito pabaigoje mokiniai susitiko su Alytaus rajono mere Rasa Vitkauskiene ir uždavė jiems rūpimus klausimus. Jaunuoliai domėjosi, kaip tampama meru, kokie yra didžiausi iššūkiai kasdieniame darbe ir kas teikia daugiausia motyvacijos dirbant savivaldai.

    „Svarbiausia – smalsumas, atkaklumas ir noras prisidėti prie savo krašto gerovės, o didžiausi tikslai kartais gimsta visai netikėtai“, – sakė Rasa Vitkauskienė.

    Pasak savivaldybės atstovų, tokie vizitai padeda mokiniams geriau suprasti pilietiškumo reikšmę ir tai, kaip vietos sprendimai daro įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui. Moksleiviai išvyko ne tik su įspūdžiais, bet ir su aiškesniu vaizdu, ką reiškia dirbti viešajame sektoriuje.

  • Alovėje atidaroma „Laisvalaikio sala“: ką naujo ras šeimos ir kur planuojama scena renginiams

    Alovėje atidaroma „Laisvalaikio sala“: ką naujo ras šeimos ir kur planuojama scena renginiams

    Alovėje šią vasarą planuojama atverti naują viešą erdvę poilsiui ir bendruomenės renginiams – „Laisvalaikio salą“. Alytaus rajono savivaldybė skelbia, kad teritorijoje šiuo metu vyksta intensyvūs įrengimo darbai, o tikslas – sukurti patogią vietą kasdieniam laisvalaikiui ir šventėms.

    Pasak savivaldybės, beveik 30 arų plote numatyta sutvarkyti takus ir aikšteles, pastatyti lauko pavėsinę, įrengti suoliukus bei atliekų dėžes. Erdvėje suplanuotos atskiros zonos skirtingam amžiui: vaikams – žaidimų aikštelė su čiuožykla ir sūpynėmis, vyresniems – lauko treniruokliai.

    „Kiekviena naujai kuriama erdvė Alytaus rajone pirmiausia yra skirta žmonėms – poilsiui, bendrystei ir buvimui kartu. Tikiu, kad ši vieta Alovėje taps ne tik traukos tašku, bet ir gyvu bendruomenės centru, kuriame susitiks skirtingos kartos, gims šventės ir stiprės tarpusavio ryšys“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Vienas svarbiausių akcentų – infrastruktūra patogiam ir saugiam naudojimui vakare: projektuojamas apšvietimas, numatytos tvarkingos prieigos. Taip pat pabrėžiama, kad erdvė bus pritaikyta žmonėms su negalia, kad ja galėtų naudotis kuo platesnė bendruomenės dalis.

    „Laisvalaikio sala“ projektuojama ne tik kaip parkas pasivaikščiojimams, bet ir kaip vieta vietos renginiams. Savivaldybė nurodo, kad ateityje čia planuojama įrengti sceną, kuri leistų organizuoti kultūrinius pasirodymus, bendruomenės šventes ir kitus susibūrimus.

    Projektas siejamas ir su vietos tapatybe: erdvėje integruojami simboliniai motyvai, susiję su krašto istorija ir ženklais. Nurodoma, kad Saulės ratas simbolizuoja šeimą ir gyvybę, spiralė – laiką ir judėjimą, o trys auksiniai Alovės ženklai primena bendrystę; šie elementai įkomponuojami į takus, aikšteles ir mažąją architektūrą.

  • Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Žolės deginimas kasmet baigiasi gaisrais: kodėl tai draudžiama, kokios baudos ir kaip elgtis pamačius liepsną

    Sausos žolės deginimas pavasarį ir rudenį vis dar išlieka viena dažniausių atviros ugnies sukeltų nelaimių priežasčių. Priešgaisrinė apsauga nuolat pabrėžia, kad pakanka menkos kibirkšties ar vėjo gūsio, jog liepsna per kelias minutes persimestų į mišką, durpyną ar gyvenamąsias sodybas.

    Tokie gaisrai pavojingi ne tik turtui. Ugnis naikina pievų ir miškų gyvūniją, o dūmai blogina oro kokybę ir kelia riziką eismo saugumui, ypač atvirose vietovėse prie kelių.

    Kodėl žolės deginti negalima?

    Dažnai klaidingai manoma, kad žolės deginimas padeda „atgaivinti“ dirvą, tačiau realybėje ugnis sunaikina paviršinį dirvožemio sluoksnį, mikroorganizmus ir naudingąją vabzdžių įvairovę. Be to, džiūstančiose pievose ugnis plinta itin greitai, o jos suvaldymas tampa sudėtingas net atvykus ugniagesiams.

    Priešgaisrinės taisyklės taip pat numato, kad net ir deginant augalines atliekas leistinose situacijose būtina įvertinti sąlygas: vėjo stiprumą, kryptį ir aplink esančius statinius ar degias medžiagas. Praktikoje būtent neįvertintos sąlygos ir tampa pagrindine nelaimių priežastimi.

    Kada leidžiama deginti augalines atliekas?

    Miestuose draudžiama deginti šiukšles ir gamtinės kilmės atliekas, tokias kaip lapai ar šakos, nes joms skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės ir kiti tvarkymo būdai. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti tik sugrėbus į krūvą ir laikantis atstumų nuo pastatų bei degių konstrukcijų.

    Taip pat draudžiama deginti surinktas augalines atliekas ant sausos žolės, miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arti tokių teritorijų. Saugumo reikalavimai numato, kad deginimas turi vykti kontroliuojamai, turint priemonių ugniai užgesinti ir nuolat prižiūrint laužą.

    Ką daryti pamačius degančią žolę?

    Pamačius degančią žolę svarbiausia įvertinti, ar galima veikti saugiai. Nedidelę liepsną kartais pavyksta užgesinti užplakant šakomis, užtrypiant ar užpilant žemėmis, smėliu arba vandeniu, tačiau tai galima daryti tik tada, kai ugnis dar neįsismarkavusi ir nėra pavojaus žmogui.

    Jei matyti, kad liepsna plinta, pučia stipresnis vėjas arba šalia yra miškas, pastatai ar degios medžiagos, delsti negalima. Tokiais atvejais reikia nedelsiant skambinti telefonu 112, tiksliai nurodyti vietą ir, jei įmanoma, perspėti netoliese esančius žmones pasitraukti į saugią zoną.

    Miške laužus leidžiama kurti tik specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse. Baigus kūrenti, žarijas būtina kruopščiai užpilti vandeniu arba žemėmis, kol jos visiškai nustos rusenusios, nes net maža žarija sausu oru gali virsti miško gaisru.

    Už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą gali būti taikomos piniginės baudos, o sukėlus gaisrą atsakomybė griežtėja. Be to, degintojui gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą ir kompensuoti sunaikinto svetimo turto nuostolius.

    Priešgaisrinė apsauga ragina gyventojus elgtis atsakingai ir rinktis saugius atliekų tvarkymo būdus, o pastebėjus ugnį nedelsiant reaguoti. Laiku perduotas pranešimas ir atsargus elgesys dažnai lemia, ar incidentas baigsis menku plotu, ar virs dideliu gaisru.

  • Moldova atidarė didžiausią šalyje energijos kaupimo parką: 60 MWh baterijos šalia 50 MW saulės

    Moldova atidarė didžiausią šalyje energijos kaupimo parką: 60 MWh baterijos šalia 50 MW saulės

    Moldovoje, Rădeni vietovėje, pradėjo veikti didžiausia šalyje baterijų energijos kaupimo sistema (BESS), kurios talpa siekia 60 MWh. Objektas prijungtas prie 50 MW saulės elektrinės, kuri buvo įrengta anksčiau, todėl abu projektai veikia kaip vienas energetinis kompleksas.

    Toks derinys leidžia sukaupti dalį dieną pagamintos saulės energijos ir ją atiduoti į tinklą tada, kai gamyba sumažėja, o poreikis išauga. Praktikoje tai padeda mažinti svyravimus tinkle, lengviau planuoti apkrovas ir efektyviau panaudoti saulės elektrinės generaciją.

    „Tai rekordiškai greitai įgyvendintas projektas, sveikinu verslininką už profesionalumą“, – sakė energetikos ministras Dorinas Junghietu.

    Ministro teigimu, privatūs investuotojai tampa svarbia grandimi stiprinant šalies energetinį saugumą ir siekiant atsinaujinančių išteklių tikslų. Moldova yra išsikėlusi uždavinį iki 2030 metų pasiekti, kad atsinaujinantys ištekliai sudarytų 30 proc. elektros suvartojimo ir 27 proc. galutinio energijos suvartojimo.

    Atsinaujinančių išteklių plėtra spartėja

    Per pastaruosius penkerius metus Moldovos saulės ir vėjo elektrinių galia išaugo aštuonis kartus ir 2026 metų gegužę pasiekė 689 MW. Valdžios institucijos pabrėžia, kad didėjant kintančiai gamybai, kaupimo sprendimai tampa ne priedu, o būtina infrastruktūros dalimi.

    Šiemet jau baigtas pirmasis konkursas dideliems vėjo ir saulės parkams, kurio bendra galia siekė 165 MW. Rudenį planuojamas dar vienas konkursų etapas: numatoma atrinkti vėjo elektrinių projektus, kurių bendra galia galėtų siekti iki 173 MW.

    Kaupimas pirmą kartą įtraukiamas į konkursus

    Skelbiama, kad naujajame konkurso etape pirmą kartą būtų reikalaujama kartu diegti ir energijos kaupimo sprendimus. Minimalūs parametrai įvardijami kaip ne mažesnė nei 22 MW/MWh kaupimo apimtis, siekiant užtikrinti didesnį sistemos lankstumą ir patikimesnį atsinaujinančios energijos integravimą.

    2024 metais atsinaujinančios elektros dalis Moldovos suvartojime sudarė 16,7 proc., o 2026 metais ji, šalies vertinimu, turėtų didėti iki 27 proc. Didžiausios šalyje BESS atidarymas Rădeni laikomas svarbiu žingsniu, nes kaupimas leidžia sparčiau auginti saulės ir vėjo projektų dalį neauginant rizikų tinklo stabilumui.

  • Lenkija ir JAV pasirašė susitarimą dėl kritinių mineralų: ką tai keičia žaliavų grandinėse Europoje

    Lenkija ir JAV pasirašė susitarimą dėl kritinių mineralų: ką tai keičia žaliavų grandinėse Europoje

    Lenkija ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė strateginį memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti kritinių žaliavų tiekimo grandines. Dokumentą pasirašė Lenkijos vyriausiasis nacionalinis geologas Krzysztofas Galosas ir JAV Valstybės departamento pareigūnė Allison Hooker.

    Susitarimas apima mineralų, svarbių gynybos pramonei ir žaliajai energetikai, gavybą, perdirbimą bei pakartotinį panaudojimą perdirbant atliekas. Pagrindinis tikslas – didinti tiekimo skaidrumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo.

    Kas laikoma kritinėmis žaliavomis

    Kritinės žaliavos paprastai apibrėžiamos kaip ištekliai, kurių reikia strateginėms technologijoms, o jų tiekimas yra pažeidžiamas dėl geopolitinių ar rinkos veiksnių. Tai apima ir retųjų žemių elementus, plačiai naudojamus nuolatiniuose magnetuose, baterijose, elektronikoje bei vėjo jėgainių ir elektromobilių komponentuose.

    Europos Sąjungoje kritinių žaliavų tema pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių pramonės politikos krypčių, nes sparčiai augant elektromobilių, tinklų modernizavimo ir atsinaujinančios energetikos poreikiams didėja ir metalų paklausa. Todėl valstybių partnerystės, apimančios ne tik gavybą, bet ir perdirbimo pajėgumus, vertinamos kaip strateginis saugumo klausimas.

    Ko siekiama šiuo memorandumu

    Šalys deklaruoja siekį kurti įvairesnį tiekimo šaltinių tinklą ir taip mažinti riziką, kad priėjimas prie žaliavų būtų naudojamas politiniam spaudimui. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tiek naujiems projektams, tiek alternatyvoms, pavyzdžiui, perdirbimui ir žiedinės ekonomikos sprendimams.

    Memorandume numatytos kryptys apima retųjų žemių apdorojimo ir perdirbimo kompetencijų stiprinimą bei geologinių išteklių žemėlapių ir duomenų atnaujinimą. Taip pat akcentuojama rinkos skaidrumo svarba, nes kritinių mineralų grandinėse reikšmingą vaidmenį vaidina ne tik gavyba, bet ir rafinavimas, medžiagų gryninimas bei tarpiniai komponentai.

    Investicijos, leidimai ir technologijos

    Abi pusės įvardijo ketinimus spręsti finansinius ir reguliacinius barjerus, kurie dažnai stabdo kasybos ir perdirbimo projektus. Tarp prioritetų – investicijų pritraukimas ir leidimų išdavimo procesų efektyvinimas, išlaikant aplinkosaugos reikalavimus.

    Susitarime taip pat pabrėžiama technologinė pažanga, įskaitant pažangesnius atskyrimo ir gryninimo metodus bei perdirbimo sprendimus, leidžiančius atgauti vertingus metalus iš metalo laužo ir pramoninių atliekų. Tokia kryptis laikoma viena realistiškiausių priemonių mažinti importo priklausomybę, nes perdirbimas gali greičiau papildyti rinką nei naujų telkinių vystymas.

    Lenkijos institucijos akcentuoja, kad partnerystė dera su šalies žaliavų politika ir platesniais regiono saugumo tikslais. Artimiausiu laikotarpiu rinkos dalyviai stebės, ar susitarimas virs konkrečiais projektais, ypač perdirbimo infrastruktūros ir tiekimo grandinių diversifikavimo srityse.

  • Metano nuotėkiai kasmet iššvaisto daugiau dujų nei Ormūzo sąsiaurio uždarymas: IEA vertinimas

    Metano nuotėkiai kasmet iššvaisto daugiau dujų nei Ormūzo sąsiaurio uždarymas: IEA vertinimas

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad metano emisijos energetikos sektoriuje išlieka arti rekordinių lygių, nors technologiškai jau dabar būtų galima reikšmingai sumažinti nuotėkius. Naujausioje „Global Methane Tracker 2026“ analizėje pabrėžiama, kad metano mažinimas yra ne tik klimato, bet ir energetinio saugumo priemonė.

    IEA vertinimu, pritaikius įrodytas metano mažinimo priemones būtų galima kasmet rinkai „sugrąžinti“ iki 200 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai reiškia, kad per nuotėkius prarandamas dujų kiekis kai kuriais scenarijais viršija poveikį, kurį rinkai turėtų svarbių transporto maršrutų sutrikimai.

    Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metais apie 70 proc. su iškastiniu kuru susijusių metano emisijų teko 10 daugiausiai teršiančių valstybių. Tuo pat metu naftos ir dujų gavybos metano intensyvumas skirtingose šalyse labai nevienodas: geriausi rinkos dalyviai yra daugiau nei 100 kartų efektyvesni už blogiausius.

    Trumpuoju laikotarpiu, jei eksportuotojai su laisvais pajėgumais ir importuojančios šalys greitai įdiegtų plačiai prieinamas priemones savo dujų sistemose, rinką galėtų papildyti beveik 15 mlrd. kubinių metrų dujų. Ilgesnėje perspektyvoje vien metano mažinimas naftos ir dujų sektoriuje pasauliniu mastu galėtų kasmet duoti beveik 100 mlrd. kubinių metrų, o su dujų deginimu fakeluose susijusių nuostolių mažinimas atvertų dar apie 100 mlrd. kubinių metrų.

    IEA pabrėžia, kad didelė dalis sprendimų yra gerai žinomi ir ekonomiškai racionalūs. Maždaug 70 proc. metano emisijų iš iškastinio kuro, tai yra beveik 85 mln. tonų, jau dabar būtų galima sumažinti naudojant esamas technologijas, įskaitant apie tris ketvirtadalius naftos ir dujų emisijų bei maždaug pusę su anglimi susijusių emisijų.

    Remiantis vidutinėmis 2025 metų energijos kainomis, daugiau nei 35 mln. tonų metano būtų galima sumažinti be grynųjų sąnaudų, nes sutaupytos dujos kompensuotų priemonių kaštus. IEA pažymi, kad esant aukštesnėms kainoms ekonomiškai pagrįstų priemonių apimtis dar labiau išauga.

    Didžiausias potencialas slypi vadinamojoje aukštupio grandyje, kuri sudaro apie 80 proc. naftos ir dujų sektoriaus metano emisijų. Kanada ir Europos Sąjunga jau yra įvedusios griežtesnius reikalavimus, o Brazilija, Gana ir Kazachstanas rengia panašias reguliavimo priemones, skirtas nuotėkių paieškai, taisymui ir dujų išleidimo ribojimui.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojamas palydovinių stebėjimų vaidmuo: augantis palydovų skaičius leidžia greičiau aptikti didelius emisijų įvykius ir informuoti valdžias bei operatorius. Kartu su Jungtinių Tautų Tarptautine metano emisijų stebėsenos observatorija (IMEO) IEA pristatė sistemą, kuri turėtų padėti koordinuoti reagavimą į tokius įvykius.

    Europa: didelė dalis emisijų susijusi su importu

    IEA skaičiavimai rodo, kad didžioji dalis su Europoje vartojamu iškastiniu kuru susijusių metano emisijų yra „įvežamos“ per importo grandines. 2025 metais su naftos, dujų ir anglies importo tiekimo grandinėmis siejamos emisijos Europai vertinamos maždaug 7 mln. tonų, tai yra beveik dvigubai daugiau nei Europos vidaus iškastinio kuro sektoriaus emisijos.

    Pačioje Europoje apie 50 proc. metano emisijų iš iškastinio kuro tenka naftos ir dujų sektoriui, daugiausia paskirstymo ir kitoms „žemupio“ operacijoms. Likusi dalis siejama su anglies kasyklomis, ypač Lenkijoje ir Ukrainoje.

    IEA nurodo, kad Jungtinėje Karalystėje ir Rumunijoje didesnę dalį sudaro „aukštupio“ emisijos, susijusios su gavyba ir pirminiu apdorojimu. Rumunijoje beveik ketvirtadalis naftos ir dujų emisijų priskiriama nebeeksploatuojamiems objektams, todėl vien inventorizacija ir sutvarkymas gali turėti apčiuopiamą poveikį.

    ES taisyklės griežtėja, bet vykdymas nevienodas

    Didieji gamintojai Europoje yra prisijungę prie Pasaulinio metano įsipareigojimo, o Europos Sąjungos metano reglamento nuostatos palaipsniui įsigalioja. Nuo 2025 metų pradėta taikyti daugiau reikalavimų dėl privalomo stebėjimo ir ataskaitų teikimo, nuotėkių aptikimo ir taisymo programų bei dujų išleidimo ir deginimo ribojimų.

    Vis dėlto IEA atkreipia dėmesį, kad praktinis įgyvendinimas skirtingose valstybėse narėse nevienodas. Nuo 2025 metų rugpjūčio 5 dienos šalys turi nustatyti sankcijų taisykles už reikalavimų nesilaikymą, tačiau tokie režimai ne visur įdiegti, o tai gali mažinti reguliavimo efektyvumą.

    Importo grandinėje taip pat atsiranda naujų pareigų: importuotojai turi pateikti kokybinę informaciją apie kilmę ir transportavimo maršrutus, taip pat apie taikomas stebėsenos, matavimo, ataskaitų teikimo ir verifikavimo priemones bei nuotėkių valdymą. ES taip pat remia sertifikavimo ir vadinamojo atsekamumo bei „trace-and-claim“ principus, kurie turėtų padėti įrodyti mažą metano intensyvumą.

    IEA vertinimu, pagal šiuo metu deklaruojamas politines priemones metano emisijos Europoje iki 2030 metų galėtų sumažėti apie 30 proc., o iki 2035 metų daugiau nei 40 proc. Jei plačiai būtų diegiamos šiandien prieinamos technologijos, emisijas būtų galima sumažinti daugiau nei 60 proc., iš jų apie 40 proc. pasiekiama be grynųjų sąnaudų.

    Agentūra išskiria ir konkretų regioninį rezervą: vien anglies kasyklų metano panaudojimas Lenkijoje ir Ukrainoje sudarytų reikšmingą dalį viso potencialo. Tokie sprendimai, pasak IEA, gali vienu metu mažinti taršą ir stiprinti tiekimo stabilumą, nes mažiau dujų prarandama dar prieš pasiekiant vartotojus.

  • Ukraina didins dujų importą per Lenkijos sieną: aukcionai startuos 2026 metais, pajėgumai augs iki 2033

    Sprendimas atveria kelią naujiems pajėgumams

    Ukrainos nacionalinė energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo komisija patvirtino projekto planą, kuriuo numatoma didinti gamtinių dujų importo pajėgumą pasienio su Lenkija jungtyje. Tai reiškia, kad Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorius galės pradėti naujai sukurtų pajėgumų aukcionų procedūras.

    Reguliuotojo vertinimu, šis žingsnis svarbus Ukrainos integracijai į Europos energijos rinką ir tiekimo saugumui, ypač tęsiantis geopolitiniam nestabilumui regione. Praktikoje didesnė tarpvalstybinė prieiga prie infrastruktūros leidžia lanksčiau apsirūpinti dujomis, kai rinkoje atsiranda palankesnių pasiūlymų.

    Kas numatyta ir kada tai įvyks

    Projektas parengtas remiantis 2025 metais atliktu rinkos paklausos vertinimu ir suderintas su Europos Sąjungos taisyklėmis, kurios reguliuoja tarpvalstybinių pajėgumų kūrimą bei paskirstymą. Tokie projektai paprastai vertinami ne tik techniškai, bet ir ekonomiškai, kad investicijos būtų pagrįstos realiu poreikiu.

    Dėl techninių reikalavimų pajėgumų didinimas numatomas etapais per ilgesnį laikotarpį. Pirmasis padidintos pasiūlos etapas turėtų tapti prieinamas 2030–2031 dujų metais, o antrasis, didesnės apimties etapas planuojamas 2032–2033 laikotarpiui.

    Esminė data – bendras aukcionas liepą

    Įgyvendinimas tiesiogiai priklausys nuo bendro metinio pajėgumų aukciono, numatyto 2026 metų liepos 6 dieną. Per tokio tipo aukcionus rinkos dalyviai įsipareigoja rezervuoti pajėgumus iš anksto, o tai laikoma pagrindiniu signalu, ar projektas turi tvarią komercinę paklausą.

    Jeigu aukcione bus matomas pakankamas susidomėjimas ir projektas atitiks ekonominius kriterijus, Ukrainos ir Lenkijos operatoriai pradės infrastruktūros įgyvendinimo darbus. Lenkijos energetikos reguliuotojas projektui jau yra pritaręs, todėl sprendimai abiejose sienos pusėse derinami iš anksto.

  • Kroatija prijungė du naujus dujotiekius: stiprinamas SGD srautas iš Krko į regioną

    Kroatijoje prie nacionalinės dujų perdavimo sistemos prijungti du nauji dujotiekiai: Zabok–Lučko ir Kozarac–Sisak. Projektus įgyvendino šalies dujų perdavimo sistemos operatorius „Plinacro“, o darbai yra platesnio tinklo modernizavimo dalis.

    Pagrindinis tikslas – padidinti dujų transportavimo pajėgumus nuo Krko SGD terminalo gilyn į šalį ir sudaryti daugiau galimybių tiekimui į kaimynines rinkas. Kroatija pastaraisiais metais kryptingai stiprina infrastruktūrą, kad SGD importas galėtų tapti patikimesniu alternatyviu šaltiniu regione.

    Kaip prijungti nauji ruožai

    Zabok–Lučko dujotiekis prijungtas Lučko dujų mazge. Tuo metu Kozarac–Sisak ruožas sujungtas su Zagrebas Rytai–Kutina linija netoli Kozarac mazgo, taip sustiprinant srautų nukreipimo galimybes centrinėje šalies dalyje.

    Abiejų dujotiekių prijungimo darbai vyko lygiagrečiai dviejose vietose. Dėl techninių operacij keturias dienas buvo visiškai sustabdytas dujų tiekimas iš Krko SGD terminalo, kad prijungimas būtų atliktas saugiai ir pagal eksploatavimo reikalavimus.

    Keturių dienų sustabdymas

    Tokio masto sustabdymas reiškia, kad operatoriai turi iš anksto suderinti balansavimo ir alternatyvaus tiekimo scenarijus, ypač jei dalis vartotojų yra tiesiogiai susiję su SGD terminalo dujomis. Dujų perdavimo sistemose tokie „langai“ dažniausiai planuojami taip, kad būtų kuo mažiau paveikta rinka, tačiau vis tiek gali laikinai sumažinti regioninį lankstumą.

    Parengiamieji veiksmai ir darbų grafikas buvo koordinuoti su verslo partneriais, tarp jų terminalo operatoriumi „LNG Croatia“, saugyklų sistemos operatoriumi, taip pat kaimyninių šalių perdavimo sistemos operatoriais. Prie įgyvendinimo prisidėjo ir rinkos dalyviai bei dujotiekių naudotojai, įskaitant INA, HEP, MVM, PPD ir MET.

    Kodėl tai svarbu regionui

    Nauji sujungimai didina Kroatijos sistemos pralaidumą ir atsparumą, o kartu padeda efektyviau išnaudoti Krko SGD terminalo pajėgumus. Tai ypač aktualu Vidurio ir Pietryčių Europai, kur po 2022 metų sustiprėjo poreikis diversifikuoti tiekimo šaltinius ir turėti daugiau alternatyvių maršrutų.

    Stipresnė perdavimo infrastruktūra taip pat leidžia lanksčiau valdyti srautus tarp vidaus vartojimo, saugojimo ir eksporto krypčių, kai pasikeičia paklausa ar kainų signalai. Tokie projektai paprastai vertinami kaip svarbūs tiek energetiniam saugumui, tiek konkurencijai dujų rinkoje.