CP v2

Blog

  • Telšių rajone pakeisti dviejų sklypų naudojimo būdai: Mažeikių g. 14B ir Artojų g. Nevarėnuose

    Telšių rajono savivaldybė pranešė apie priimtus sprendimus pakeisti dviejų žemės sklypų naudojimo būdus Telšiuose ir Nevarėnuose. Sprendimai įtvirtinti Telšių rajono savivaldybės mero 2026 metais balandžio 30 dieną pasirašytais potvarkiais.

    Telšiuose, Mažeikių g. 14B esančiam 0,4747 hektaro ploto sklypui, kurio kadastrinis numeris 7868/0002:78, pakeistas naudojimo būdas. Iki šiol sklypas buvo priskirtas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms, o nuo šiol numatytos komercinės paskirties objektų teritorijos.

    Tokie pakeitimai paprastai reiškia, kad teritorijoje gali atsirasti platesnis leistinų veiklų spektras, susijęs su prekyba ir paslaugomis, priklausomai nuo kitų planavimo dokumentų ir taikomų reikalavimų. Praktikoje tai gali atverti kelią kitokiam sklypo vystymui ir paprastesniam projektų derinimui, jei jie atitiks nustatytas sąlygas.

    Nevarėnuose, Artojų gatvėje esantis 0,1919 hektaro ploto sklypas, kurio kadastrinis numeris 7848/0001:446, taip pat pakeitė naudojimo būdą. Anksčiau jis buvo priskirtas bendrojo naudojimo teritorijoms, o nuo šiol nustatytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų naudojimo būdas.

    Toks sprendimas dažniausiai susijęs su aiškesniu teritorijos pritaikymu gyvenamajai statybai, tačiau konkretūs galimi statybos sprendiniai ir parametrai priklauso nuo galiojančių planavimo dokumentų bei teisės aktų. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti mero potvarkiais, kurie skelbiami viešai.

  • Telšiuose planuojamas atgaivinimo projektas: savivaldybė ieško projektavimo ir priežiūros paslaugų

    first image

    Pavadinimas: Projekto „Telšių miesto urbanizuotos teritorijos, esančios nuo Ežero skg. 17 iki senojo miesto stadiono, atgaivinimas ir žalinimas” projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos

    Pirkimo numeris: 7650081

    Pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas:

    Data:  2026-06-04

    Vietos laikas: 10:00

    Skelbimas apie pirkimą: https://viesiejipirkimai.lt/epps/cft/prepareViewCfTWS.do?resourceId=7650081    

    Kad nepraleistų Savivaldybės vykdomų pirkimų, kviečiame tiekėjus atsiųsti savo kontaktus el. paštu [email protected]. Apie kiekvieną naują pirkimą informuosime Jus elektroniniu laišku.

  • Telšių savivaldybė ieško rangovo: skelbia Katedros aikštės ir J. Staugaičio tako remonto konkursą

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą Telšių miesto Katedros aikštės ir J. Staugaičio tako paprastojo remonto darbams. Skelbime nurodoma, kad tai infrastruktūros atnaujinimo projektas miesto viešosioms erdvėms gerinti.

    Kaip skelbiama pirkimo dokumentuose, darbų objektas apima Katedros aikštės ir šalia esančio J. Staugaičio tako paprastąjį remontą. Tokie pirkimai paprastai orientuoti į dangų būklės gerinimą, patogesnį judėjimą pėstiesiems ir saugesnes viešąsias erdves.

    Pasiūlymų pateikimo terminas

    Pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas nustatytas 2026 metų gegužės 8 dieną 10:00 vietos laiku. Pirkimo numeris nurodomas 7 659 266, todėl tiekėjai, teikdami užklausas ar dokumentus, turėtų remtis būtent šiuo identifikatoriumi.

    Viešųjų pirkimų praktikoje tokie terminai reiškia, kad iki nurodyto laiko tiekėjai turi parengti pasiūlymus, pateikti reikiamus kvalifikacijos ir atitikties dokumentus bei įvertinti darbų apimtis pagal pirkimo sąlygas. Vėliau paprastai vyksta pasiūlymų vertinimas ir laimėtojo nustatymas.

    Kaip savivaldybė informuos tiekėjus

    Savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus pateikti savo kontaktus elektroniniu paštu, kad apie naujus vykdomus pirkimus būtų informuojama elektroniniu laišku. Tai leidžia rangovams operatyviau sekti skelbiamus konkursus ir nepraleisti aktualių projektų.

    Skelbimas apie pirkimą pateikiamas Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kur tiekėjai gali susipažinti su sąlygomis, technine informacija ir pateikimo tvarka. Visos oficialios detalės, įskaitant reikalavimus ir dokumentų formas, skelbiamos pirkimo aplanke.

  • Lenkai renkasi poilsį toliau nuo kurortų: vis dažniau traukia į ramesnius miestelius ir gamtą

    Lenkai renkasi poilsį toliau nuo kurortų: vis dažniau traukia į ramesnius miestelius ir gamtą

    Šių metų gegužės pradžios laisvadieniai, nors ir trumpi, daugeliui lenkų tampa proga išvykti bent kelioms dienoms. Lenkijos turizmo organizacijos duomenimis, keliones planuoja daugiau nei 40 proc. gyventojų, o populiariausių krypčių viršūnėje išlieka Gdanskas, Varšuva, Krokuva ir Zakopanė.

    Tačiau šalia didžiųjų miestų ryškėja kita kryptis: vis daugiau keliautojų sąmoningai renkasi mažesnius miestelius ir vietoves toliau nuo labiausiai išvaikščiotų maršrutų. Turizmo rinkos atstovai tai sieja su lėtesnio poilsio, gamtos ir ramybės paieškomis, ypač kai kurortuose per šventes susidaro spūstys ir kainos kyla.

    Ryškėja lėtesnio poilsio tendencija

    Rezervacijų technologijų ir apgyvendinimo rinkos ekspertai pastebi, kad trumpoms išvykoms vis dažniau ieškoma mažiau akivaizdžių krypčių. Tokie pasirinkimai leidžia keliauti lankstesniu tempu, lengviau rasti vietos nakvynei ir išvengti perpildytų lankytinų objektų.

    Šią tendenciją patvirtina ir skelbimų bei apgyvendinimo paieškos platformų turimi duomenys: sparčiausiai auga susidomėjimas ramesnėmis vietovėmis, kuriose svarbiausias argumentas yra ne pramogų gausa, o gamta ir privatumas. Keliautojai dažniau dairosi namelių, poilsio sodybų ar mažų viešbučių, o ne didelių kompleksų.

    Mažesni miestai siūlo daugiau nei atrodo

    Vienu iš pavyzdžių įvardijamas Ščecinekas, įsikūręs prie Trzesecko ežero Drawsko ežeryno regione. Čia dėmesį traukia aktyvaus laisvalaikio galimybės: vandens pramogos, baidarių ar vandens dviračių nuoma, taip pat dviračių maršrutai aplink ežerą.

    Kelionę dažnas derina su aplinkinėmis vietomis, kurios turi savitą istoriją. Tarp jų minimas Borne Sulinovas, kadaise buvęs uždaras karinis miestelis, kurio praeitis iki šiol traukia smalsuolius ir istorijos mėgėjus.

    Regionai vilioja istorija ir gamta

    Kita kryptis, kuri išnaudojama trumpoms išvykoms, yra Žemutinė Silezija. Tokie miestai kaip Legnica išsiskiria viduramžių paveldu ir ryškiais dvidešimtojo amžiaus istorijos sluoksniais, todėl tinka tiems, kurie per kelias dienas nori suderinti architektūrą, muziejus ir pasivaikščiojimus mieste.

    Tuo metu mažiau žinomos žaliosios teritorijos, tokios kaip Gryžynės kraštovaizdžio parkas, traukia ieškančius vandens telkinių, miškų ir ramesnių stovyklaviečių. Poilsio vietų valdytojai pripažįsta, kad per šventinius savaitgalius užimtumas tokiose vietose dažnai artėja prie maksimumo.

    Tarp keliautojų dėmesio sulaukia ir Palenkės kryptys, pavyzdžiui, Tykocinas, vertinamas dėl kamerinės atmosferos ir kultūrinio paveldo. Tokios vietos tampa alternatyva tiems, kurie nori trumpam pabėgti nuo didmiesčių tempo, bet kartu ieško turiningo maršruto.

    Ekspertai pabrėžia, kad mažesnių krypčių populiarėjimas nereiškia didžiųjų centrų nuosmukio. Greičiau tai rodo, kad turizmo srautas pasiskirsto plačiau, o keliautojai vis dažniau renkasi poilsį pagal asmeninius poreikius: vieniems svarbus miestas, kitiems gamta, tretiems tyla ir erdvė.

    „Matome, kad turizmo judėjimas plečiasi, o pasirinkimų spektras didėja, todėl lengviau rasti poilsį, labiau atitinkantį individualius lūkesčius“, – sakė apgyvendinimo platformos atstovas Kamilis Szabłowskis.

  • Polsat balandį tapo žiūrimiausia TV Lenkijoje: prime time šuolis iki 50 proc. tarp jaunimo

    Polsat balandį tapo žiūrimiausia TV Lenkijoje: prime time šuolis iki 50 proc. tarp jaunimo

    Lenkijos televizijos rinka balandį fiksavo ryškų žiūrimumo persiskirstymą: transliuotojas Polsat skelbia tapęs lyderiu pagal auditorijos dalį tarp visų tirtų kanalų. Didžiausias proveržis užfiksuotas vadinamajame griežtajame prime time laike, kai prie ekranų susirenka daugiausia žiūrovų.

    Polsat duomenimis, esminė stoties stiprybė išlieka 20.00–23.00 valandų intervalas. Palyginti su 2025 metų balandžiu, žiūrimumas šiame laike augo 32 proc. bendroje 4+ ir 16–59 auditorijoje, 34 proc. 20–55 grupėje, o 16–34 žiūrovų segmente augimas pasiekė 50 proc.

    Kas tempė prime time aukštyn?

    Transliuotojas teigia, kad rezultatą lėmė nuosekli programavimo strategija ir patikrinti pramoginiai formatai, kurie padeda išlaikyti auditoriją viso vakaro metu. Tokie projektai kaip „Milionerzy“ ir „Farma“ dažnai veikia kaip „įėjimo“ turinys, kuris įaudrina vakarą ir didina įsitraukimą.

    Vėlesnėse valandose auditoriją papildomai sutelkė premjeriniai epizodai ir reguliarios pramoginės laidos, tarp jų „Ninja Warrior“, „Nasz nowy dom“, „Must Be The Music“ ir „Kabaret na żywo“. Savaitgalio bei pirmadienio vakarai taip pat buvo stiprinami dideliais projektais, pavyzdžiui, „Taniec z gwiazdami“ ir „Mega HIT“.

    Tendencija tęsiasi nuo kovo

    Polsat pabrėžia, kad balandžio rezultatai nėra vienkartinis šuolis, nes panašus lyderystės signalas buvo matomas ir kovą, kai stotis taip pat pirmavo bendroje 4+ auditorijoje ir prime time segmente. Naujausi skaičiai, pasak transliuotojo, rodo ne tik pozicijos išlaikymą, bet ir greitėjantį augimą konkurencingiausiu paros metu.

    Žiniasklaidos rinkoje prime time rodikliai laikomi vienu svarbiausių kanalų „sveikatos“ matų, nes būtent šiuo laikotarpiu koncentruojasi didžiausia reklamos paklausa ir brangiausios kampanijos. Todėl stiprėjimas jaunimo auditorijoje, ypač 16–34 segmente, gali turėti tiesioginę įtaką tiek reklamos įkainių deryboms, tiek turinio investicijų krypčiai ateinantiems sezonams.

  • Europoje brangstant aviaciniam kurui ryškėja bankrotų grėsmė: du galimi scenarijai rinkai

    Europoje brangstant aviaciniam kurui ryškėja bankrotų grėsmė: du galimi scenarijai rinkai

    Po įtampos Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimo ir išaugusio neapibrėžtumo dėl naftos tiekimo Europoje pabrango aviacinis kuras. Oro linijoms tai vienas jautriausių kaštų, todėl staigūs kainų šuoliai greitai atsispindi finansiniuose rezultatuose ir bilietų kainodaroje.

    Didžiausią riziką kelia galimi sutrikimai Persijos įlankos maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis. Rinkoms užtenka vien grėsmės signalų, kad išaugtų „rizikos premija“ ir brangtų tiek nafta, tiek jos produktai, įskaitant reaktyvinius degalus.

    Įspėjimai dėl bankrotų

    „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary viešai perspėjo, kad jei aukštos naftos kainos užsitęstų, rudenį dalis Europos oro bendrovių gali nebeatlaikyti spaudimo. Jo vertinimu, pažeidžiamiausios gali būti tos bendrovės, kurių finansinė „pagalvė“ mažesnė, o apsidraudimas nuo kainų svyravimų ribotas.

    „Jei naftos kainos išliks šiame lygyje, spalį ar lapkritį dvi ar trys Europos oro linijos gali bankrutuoti“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Po tokių pareiškimų „Wizz Air“ atmetė viešojoje erdvėje pasirodžiusias prognozes apie galimą nemokumą ir tikino, kad bendrovės finansinė padėtis yra stabili. Aviacijos rinkoje tokie pareiškimai vertinami ir kaip konkurencinės kovos dalis, kai vieša retorika daro įtaką investuotojų lūkesčiams.

    Du scenarijai Europos aviacijai

    Aviacijos ekspertai situaciją dažniausiai skirsto į du bazinius scenarijus. Optimistinis numato, kad tiekimo grandinės greitai stabilizuotųsi, o rinkoje įtampa atslūgtų per kelias savaites, tada iki vasaros piko kainų spaudimas galėtų sumažėti.

    Pesimistinis scenarijus siejamas su užsitęsusiais trikdžiais ir tolesne eskalacija, kai degalų pasiūla mažėtų, o kainos išliktų aukštos. Tokiu atveju oro linijos būtų priverstos agresyviau kelti bilietų kainas, mažinti skrydžių apimtis arba ieškoti papildomo finansavimo.

    Praktikoje daug lemia tai, kiek vežėjai yra apsidraudę nuo kuro kainų šuolių. Stambios bendrovės dažniau turi ilgesnio laikotarpio apsidraudimo sandorių ir didesnį likvidumo rezervą, o mažesni vežėjai ar dalis užsakomųjų skrydžių rinkos dalyvių paprastai yra jautresni staigiems kaštų pokyčiams.

    Rizika persimeta ir į oro uostus

    Jei brangus kuras ir neapibrėžtumas užsitęstų, poveikį pajustų ne tik oro linijos. Mažėjant skrydžių skaičiui, kristų oro uostų pajamos, silpnėtų antžeminių paslaugų tiekėjų ir oro navigacijos sektoriaus finansiniai srautai.

    Didieji oro uostai, turintys didesnius srautus ir platesnę pajamų struktūrą, dažniausiai atsparesni, tačiau regioniniai oro uostai gali būti labiau pažeidžiami. Dėl to rinkoje kalbama apie galimą „sniego gniūžtės“ efektą, kai vieno segmento problemos greitai persiduoda visai aviacijos ekosistemai.

    Artimiausiais mėnesiais pagrindiniai indikatoriai bus naftos ir aviacinio kuro kainų dinamika, tiekimo maršrutų saugumo vertinimai bei oro linijų sprendimai dėl maršrutų ir pajėgumų. Kuo ilgiau išliks neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad daliai rinkos dalyvių prireiks papildomo finansinio užnugario.

  • Europos Komisija švelnina susijungimų kontrolę: tikslas – stipresnė ES konkurencijoje su JAV ir Kinija

    Europos Komisija švelnina susijungimų kontrolę: tikslas – stipresnė ES konkurencijoje su JAV ir Kinija

    Kodėl Briuselis keičia kursą

    Europos Komisija skelbia sieksianti švelninti ir modernizuoti įmonių susijungimų vertinimo taisykles, argumentuodama pasikeitusia geopolitine ir prekybos aplinka. Pagrindinis akcentas – kad ES įmonės galėtų augti iki tokio masto, kuris leistų konkuruoti su JAV ir Kinijos gigantais.

    Pastaraisiais metais Briuseliui vis dažniau priekaištaujama, jog griežta konkurencijos politika, sukurta pirmiausia vartotojų interesams ir kainų kontrolei, ne visada atliepia globalios konkurencijos realybę. Todėl dabar ieškoma balanso tarp žemų kainų ir ilgalaikio Europos pramonės pajėgumo.

    Vartotojų apsauga išlieka, bet prioritetai plečiasi

    Iki šiol ES susijungimų kontrolė dažnai stabdydavo sandorius, jei buvo tikimybė, kad sumažės konkurencija ir augs kainos. Europos Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad toks požiūris kai kuriais atvejais galėjo užkirsti kelią kurti didelius, tarptautiniu mastu konkurencingus Europos čempionus.

    „Europai reikia drąsių, inovatyvių įmonių, galinčių varžytis tarptautinėje arenoje. Turime sukurti sąlygas atsirasti naujiems Europos lyderiams“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Tuo pat metu Briuselis pabrėžia, kad vartotojų interesai ir sąžininga konkurencija iš darbotvarkės nedings. Už konkurencingumą atsakinga Europos Komisijos narė Teresa Ribera yra akcentavusi, kad taisyklės ir toliau turės saugoti rinkas nuo galios koncentracijos, kuri galėtų būti piktnaudžiaujama.

    Kas stumia pokyčius ir kas bus toliau

    Diskusiją dėl švelnesnio požiūrio aktyviausiai kelia didžiųjų ES ekonomikų verslo atstovai, ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje. Jie argumentuoja, kad kai kuriose pramonės šakose pasaulinė konkurencija vyksta masto ir kapitalo lygmeniu, todėl ES įmonėms reikia daugiau erdvės konsoliduotis.

    Vienas dažniausiai minimų precedentų – 2019 metais sustabdytas Prancūzijos ir Vokietijos geležinkelių sektoriaus milžinų „Siemens“ ir „Alstom“ susijungimas. Tuo metu sandorio šalininkai tikėjosi sukurti stiprų europinį žaidėją, galintį konkuruoti globaliai, tačiau Komisija įžvelgė rizikų konkurencijai.

    Europos Komisija yra paskelbusi gaires ir pradėjusi viešas konsultacijas dėl siūlomų pakeitimų, kurios turėtų baigtis birželį. Po jų Briuselis spręs, kaip tiksliai atnaujinti susijungimų vertinimo praktiką, kad ji geriau atspindėtų pasaulinės konkurencijos ir strateginių sektorių realijas.

  • Lenkijoje PAIH sukrėtimas: atleista valdyba ir stebėtojų taryba, laikinai paskirtas A. Osuchowskis

    Lenkijoje PAIH sukrėtimas: atleista valdyba ir stebėtojų taryba, laikinai paskirtas A. Osuchowskis

    Lenkijos investicijų ir prekybos agentūroje PAIH įvyko reikšmingi vadovybės pokyčiai. Agentūra pranešė, kad balandžio 29 dieną buvo atšaukta PAIH stebėtojų taryba, o nuo balandžio 30 dienos iš pareigų atleista ir agentūros valdyba.

    PAIH taip pat nurodė, kad stebėtojų taryba balandžio 30 dieną iš savo sudėties delegavo Arturą Osuchowskį atlikti valdybos nario funkcijas. Tokia delegavimo praktika paprastai taikoma siekiant užtikrinti organizacijos veiklos tęstinumą, kol priimami sprendimai dėl nuolatinės vadovybės.

    Komunikate pažymėta, kad atšauktas PAIH prezidentas Andrzejus Dycha šias pareigas ėjo nuo 2024 metų vasario. Pastaraisiais metais agentūra buvo viena svarbiausių Lenkijos institucijų, padedančių pritraukti investicijas ir stiprinti šalies eksporto plėtrą.

    „2025 metais PAIH remtų investicinių projektų vertė viršijo 4 mlrd. eurų ir buvo rekordinė. Po 2026 metų pirmojo ketvirčio ši vertė siekė 1,3 mlrd. eurų – daugiau nei du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigiama PAIH pranešime.

    Toks skaičius rodo, kad agentūros kuruojamas investicijų portfelis išliko aktyvus, nepaisant svyruojančių pasaulinių kapitalo srautų ir didesnio investuotojų atsargumo Europoje. Pastaruoju metu regiono šalys vis aktyviau konkuruoja dėl gamybos, logistikos ir aukštos pridėtinės vertės projektų, kuriems svarbūs tiekimo grandinių perkėlimai ar jų trumpinimas.

    PAIH priklauso Lenkijos plėtros fondo grupei. Agentūra konsultuoja Lenkijos įmones, siekiančias plėstis užsienio rinkose, taip pat padeda užsienio investuotojams ir partneriams, besidomintiems verslo galimybėmis Lenkijoje.

    Rinkoms ir verslo bendruomenei tokie pokyčiai paprastai yra signalas atidžiau stebėti, ar keisis agentūros prioritetai ir veiklos modelis. Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, kokie sprendimai bus priimti dėl naujos stebėtojų tarybos sudėties ir nuolatinės valdybos formavimo.

  • Grilio sezono krepšelis 2026 metais: kas atpigo, kas brango ir kiek realiai kainuoja iškyla

    Grilio sezono krepšelis 2026 metais: kas atpigo, kas brango ir kiek realiai kainuoja iškyla

    Artėjant grilio sezonui, pirkėjams svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar šiemet iškyla kainuos mažiau. Pirkinių kvitų analizė rodo, kad po ankstesnių kainų šuolių dalies grilio prekių rinka stabilizuojasi, nors ne visur tai reiškia pigimą.

    Duomenys surinkti iš programėlės „PanParagon“, į kurią kas mėnesį įkeliami milijonai apsipirkimų kvitų. Tai leidžia matyti ne teorines, o realias kainas parduotuvėse ir jų pokyčius per metus, įskaitant sezoninius svyravimus.

    Kur kainos leidosi žemyn

    Lyginant su 2025 metais, ryškiau atpigo pievagrybiai: pakuotė nuo maždaug 1,86 euro sumažėjo iki 1,74 euro, tai yra kiek daugiau nei 6 proc. Panaši kryptis matoma ir cukinijų segmente: kilogramas kainuoja apie 2,25 euro, arba maždaug 3,4 proc. mažiau nei prieš metus.

    Šiek tiek atpigo ir grilio briketai: medianinė pakuotės kaina siekia apie 3,26 euro, kai prieš metus buvo apie 3,33 euro. Nors pokytis nedidelis, būtent tokios smulkios korekcijos dažnai lemia, ar bendras sezono krepšelis atrodo brangesnis, ar stabilus.

    Mėsa ir priedai: daugiau stabilumo

    Analizė rodo, kad per metus daugumos mėsos produktų kainos iš esmės išliko panašiame lygyje. Populiari kepti skirta kiaulienos sprandinė kainuoja apie 5,82 euro už kilogramą, tai yra maždaug 0,8 proc. mažiau nei pernai.

    Tuo pat metu kai kurios dešros taip pat šiek tiek atpigo: pavyzdžiui, šlėziško tipo dešros kaina, lyginant su 2025 metais, sumažėjo maždaug 1,5 proc. Išimtimi iš bendro stabilumo išsiskiria vištienos krūtinėlės filė, kuri per metus pabrango apie 3,4 proc.

    Kartu pastebima, kad priedų ir užkandžių grupėje pokyčiai dažnai yra minimalūs. Ketchupas per metus pabrango apie 1,5 proc., o česnakinės bagetės, pagal medianą, kainavo panašiai kaip ir pernai, todėl daliai pirkėjų jos tampa paprastu būdu neperžengti suplanuoto biudžeto.

    Kas kelia krepšelio sumą

    Vis dėlto ne viskas grilio lentynose pigėja. Didesnį spaudimą išlaidoms šiemet daro alus ir kamambero tipo sūris: alus, lyginant su 2025 metais, vidutiniškai brango daugiau nei 8 proc., o sūris pabrango beveik 3 proc.

    Skaičiuojant visą grilio prekių krepšelį, 2026 metais jis yra nežymiai pigesnis nei 2025 metais: vertė sumažėjo nuo maždaug 27,75 euro iki 27,68 euro. Skirtumas simbolinis, apie 0,07 euro, arba 0,71 proc., tačiau jis patvirtina tendenciją, kad kainos labiau stabilizuojasi, nei sparčiai kyla.

    Tuo pačiu pirkėjai vis dar jaučia ankstesnių metų įtaką: lyginant su 2024 metais, bendras grilio krepšelis išlieka aiškiai brangesnis. Tai reiškia, kad net ir atsiradus pavieniams atpigimams, bendras kainų lygis dar negrįžo į ankstesnį „įprastą“ sezoną.

    Praktikoje sutaupyti dažniausiai padeda keli sprendimai: rinktis stabilias kainas išlaikančius produktus, sekti akcijas dažniau brangstančioms pozicijoms ir planuoti krepšelį taip, kad brangiausi elementai, tokie kaip gėrimai ar sūriai, neužgožtų pagrindinių patiekalų biudžeto.

  • Pasaulio gynybos išlaidos 2025 metais pasiekė rekordą: Europoje šuolis, Lenkija – 14 vietoje

    Pasaulio gynybos išlaidos 2025 metais pasiekė rekordą: Europoje šuolis, Lenkija – 14 vietoje

    Pasaulinė rinka augo 11-us metus

    2025 metais pasaulio gynybos išlaidos išaugo 2,9 proc. ir pasiekė maždaug 2,67 trilijono eurų. Tai buvo vienuolikti iš eilės metai, kai karinis finansavimas didėjo, o tendenciją skatino užsitęsusios geopolitinės krizės ir spartesnis pajėgumų atnaujinimas.

    Didžiausi pasaulio išlaidautojai išliko JAV, Kinija ir Rusija. Šių trijų valstybių bendros išlaidos sudarė daugiau nei pusę pasaulinio karinio biudžeto, todėl jų sprendimai tiesiogiai veikia ginkluotės paklausą, gamybos apimtis ir kainas.

    Europa tempė augimą į viršų

    Analitikų vertinimu, 2025 metais Europoje gynybos išlaidos šoktelėjo apie 14 proc. iki maždaug 799 milijardų eurų. Tai siejama su tęsiamu karu Ukrainoje, didesniu Europos NATO narių apsisprendimu greičiau didinti pajėgumus ir plačiau aptariamu JAV vaidmens Europoje neapibrėžtumu.

    Vakarų ir Vidurio Europoje fiksuotas vienas sparčiausių metinių augimų nuo Šaltojo karo pabaigos. Dalis valstybių gynybos biudžetus didina ne tik dėl šaudmenų ir technikos papildymo, bet ir dėl oro gynybos, dronų, kibernetinio saugumo bei logistikos infrastruktūros.

    JAV ir NATO planai signalizuoja tęsinį

    Nors 2025 metais JAV karinės išlaidos, vertinant pagal ataskaitą, sumažėjo iki maždaug 881 milijardo eurų, tai laikoma laikinu pokyčiu. JAV Kongresas patvirtino didesnį finansavimą artimiausiems metams, o vidutinio laikotarpio planuose numatomas tolesnis augimas.

    „Atsižvelgiant į dabartinių krizių mastą ir ilgalaikius daugelio valstybių tikslus, augimo tendencija tikėtina išliks ir 2026 metais, ir vėliau“, – teigiama SIPRI vertinime.

    Lenkija – 14 vietoje pasaulyje

    Europoje pagal bendras išlaidas toliau išsiskyrė Rusija, išlaikanti trečią vietą pasaulyje. Tuo metu Vokietija po ryškaus kurso pokyčio 2025 metais peržengė 2 proc. BVP ribą ir gynybai skyrė apie 105 milijardus eurų.

    Lenkija 2025 metais gynybai skyrė apie 43 milijardus eurų – tai istorinis rekordas ir 14 vieta pasaulyje. Pagal išlaidų dalį nuo BVP šalis išlieka viena ryškiausių NATO, o tai atspindi prioritetą greitai didinti kariuomenės parengtį ir atnaujinti įsigijimus.