CP v2

Blog

  • Šildymo sezonas baigiamas: kur jis stabdomas vėliausiai ir kas šiemet labiausiai kėlė sąskaitas?

    Šildymo sezonas baigiamas: kur jis stabdomas vėliausiai ir kas šiemet labiausiai kėlė sąskaitas?

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui vartotojų kainavo daugiau nei pernai. Galutines sąskaitas augino ir šaltesni mėnesiai, ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas, todėl net ir panašiai vartojant šilumos mokėti teko daugiau.

    Savivaldybės šildymo sezono pabaigą skelbia skirtingu laiku, atsižvelgdamos į faktines oro sąlygas ir prognozes. Šiemet dalyje regionų šildymas nutraukiamas vėliau, nes pavasaris buvo permainingas, o naktimis temperatūra neretai krisdavo žemiau komforto ribos.

    Kada baigiamas šildymas savivaldybėse?

    Nuo 2026 metų balandžio 30 dienos šildymo sezono pabaiga skelbiama Panevėžio mieste, Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių ir Pasvalio rajonuose. Ši data reiškia, kad centralizuotas šilumos tiekimas šiose teritorijose stabdomas nuo minėtos dienos.

    Nuo 2026 metų gegužės 4 dienos šildymas baigiamas Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Tai vienos vėliausių datų šiame sąraše, kurias paprastai lemia ilgesnis vėsesnio oro periodas ir poreikis išlaikyti pastatų temperatūrinį komfortą.

    Kainos svyravo, bet įtaką darė ne tik kuras

    2025–2026 metų šildymo sezonu bendrovės „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Pokyčius lėmė kuro kainos ir perkamos šilumos kaina, todėl mėnesio sąskaitos galėjo skirtis net esant panašiam vartojimui.

    Vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM. Bendrovė nurodo, kad jos kaina viso sezono metu išliko tarp mažiausių šalyje, vertinant apie penkiasdešimt šilumos tiekėjų.

    Kas šiemet labiausiai didino sąskaitas?

    Vienas aiškiausių veiksnių buvo PVM tarifo pasikeitimas šilumai: nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos taikytas 9 proc. tarifas, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos jis padidintas iki 21 proc. Tai tiesiogiai didino galutinę kainą vartotojui, net jei šilumos kaina be PVM nesikeitė tiek smarkiai.

    Kitas svarbus veiksnys – oras ir realus šilumos suvartojimas. 2026 metų sausio ir vasario mėnesiais vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl pastatams palaikyti šilumą reikėjo daugiau energijos, o sąskaitos natūraliai augo.

    Palyginimui, 2024–2025 metų sezono šalčiausią mėnesį, vasarį, vidutinė oro temperatūra buvo 2,6 laipsnio šalčio. Toks skirtumas paprastai reiškia apčiuopiamą suvartojimo padidėjimą, ypač senesniuose ar prasčiau renovuotuose daugiabučiuose.

    Pasibaigus sezonui šilumos tiekėjai pereina prie pasirengimo kitam laikotarpiui. „Panevėžio energija“ skelbia, kad pradedami kasmetiniai hidrauliniai bandymai ir planiniai remonto darbai, kad kitą sezoną šiluma būtų tiekiama patikimai ir saugiai.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir tinklų atnaujinimą. Tokie sprendimai ilgainiui leidžia efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą ir prisidėti prie stabilesnių šilumos kainų.

  • Kelmėje – imtynių savaitgalis: meras apsilankė treniruotėje ir įvertino pasirengimą startams

    Kelmėje – imtynių savaitgalis: meras apsilankė treniruotėje ir įvertino pasirengimą startams

    Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius kartu su Sporto tarybos pirmininku Justinu Drapanausku apsilankė Kelmės imtynininkų treniruotėje. Susitikimo metu savivaldybės vadovai bendravo su sportininkais ir treneriais bei stebėjo pasirengimo procesą prieš artimiausias varžybas.

    Vizito metu akcentuota, kad šį savaitgalį Kelmėje vyks tarptautinės imtynių varžybos, todėl treniruočių tempas ir detalės tampa ypač svarbios. Treneriai pristatė, kaip planuojamas fizinis pasirengimas, techniniai pratimai ir dvikovų taktika, kai iki starto lieka vos kelios dienos.

    Pasak trenerių, kasdienybėje didžiausią reikšmę turi nuoseklus darbas ir disciplina: nuo bazinio ištvermingumo iki specifinių imtynių veiksmų kartojimo, kad sprendimai ant kilimo būtų automatiniai. Taip pat aptarti iššūkiai, su kuriais susiduriama ruošiantis aukšto lygio turnyrams ir ilgesniam varžybų sezonui.

    Kalbėta ir apie tai, kad tarptautiniai startai namų mieste svarbūs ne tik sportininkams, bet ir visam rajonui. Tokie renginiai didina vaikų ir jaunimo susidomėjimą sportu, stiprina sporto bendruomenę, o kartu prisideda ir prie Kelmės, kaip aktyvaus sporto centro, įvaizdžio.

    Meras sportininkams palinkėjo sėkmės bei ryžto, pabrėždamas, kad svarbiausia varžybose yra kova iki galo ir maksimalus atsidavimas. Savivaldybė taip pat pakvietė gyventojus atvykti palaikyti imtynininkų ir gyvai pamatyti tarptautinio lygio kovas.

    Varžybos vyks Kelmės sporto centre gegužės 2 dieną nuo 11.30 valandos. Organizatoriai primena, kad didesnis žiūrovų palaikymas sportininkams dažnai tampa papildoma motyvacija ir padeda išlaikyti susikaupimą lemiamomis akimirkomis.

  • Pilietiškumo egzaminas sugrįžta gegužės 14 dieną: kaip vyks, kiek truks ir kokie prizai laukia

    Pilietiškumo egzaminas sugrįžta gegužės 14 dieną: kaip vyks, kiek truks ir kokie prizai laukia

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena, kuri primena visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje ir krizių valdyme. Ši proga akcentuoja, kad saugumas prasideda nuo informuotų, vieningų ir atsparių piliečių, suprantančių valstybės veikimo principus ir pasirengusių veikti įvairių grėsmių akivaizdoje.

    Minint šią dieną, Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM trečią kartą rengia Pilietiškumo egzaminą. Iniciatyva skirta visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, norintiems pasitikrinti žinias apie valstybės gynybą, pilietinį pasirengimą ir atsparumo pagrindus.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą bus galima laikyti internetu gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Dalyviai galės patys pasirinkti patogiausią laiką šiame intervale ir užduotis atlikti savarankiškai.

    Numatoma egzamino trukmė yra 40 minučių, o formatas pritaikytas plačiai auditorijai, kad dalyvauti galėtų tiek moksleiviai ir studentai, tiek dirbantieji ar vyresnio amžiaus žmonės. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausias tikslas yra ne konkurencija, o praktinis žinių pasitikrinimas ir aiškesnis supratimas, kaip kiekvienas gali prisidėti prie valstybės atsparumo.

    Registracija ir prizai dalyviams

    Registracija į Pilietiškumo egzaminą vyksta specialioje organizatorių interneto svetainėje, kur pateikiama ir aktuali informacija apie dalyvavimo tvarką. Organizatoriai ragina registruotis iš anksto, kad egzamino dieną būtų galima sklandžiai prisijungti ir pasirinktu metu atlikti užduotis.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių lauks prizai. Pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu.

    Kas prisideda prie iniciatyvos?

    Pilietiškumo egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM. Prie iniciatyvos taip pat prisideda partneriai, tarp kurių yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA).

    Iniciatyvos informacinis partneris yra Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos padeda stiprinti visuomenės žinias ir pasirengimą, o pilietinis atsparumas tampa vis svarbesnis, augant įvairių krizių ir saugumo iššūkių tikimybei.

  • Europos bankams įtampa dėl privataus kredito: „Barclays“ ir kiti ramina, bet nerimas auga

    Europos bankams įtampa dėl privataus kredito: „Barclays“ ir kiti ramina, bet nerimas auga

    Europos bankų rezultatų sezoną šiemet temdo atsinaujinęs investuotojų nerimas dėl privataus kredito rizikų. Pastaraisiais metais sparčiai išaugusi nebankinio skolinimo rinka bankams yra svarbi kaip partnerystės, finansavimo ar investicijų kryptis, tačiau jos skaidrumas ir likvidumas kelia vis daugiau klausimų.

    „Barclays“ paskelbė turinti apie 17 mlrd. eurų dydžio ekspoziciją privačiam kreditui, kuri įeina į platesnį struktūrizuoto finansavimo portfelį nebankiniams finansų tarpininkams. Bankas taip pat pranešė per ketvirtį patyręs apie 270 mln. eurų su kreditu susijusį smūgį po specializuoto būsto finansuotojo „Market Financial Solutions“ žlugimo.

    „Tai buvo vieno emitento nuostolis, susijęs su plačiai aptarta, sudėtinga apgaule“, – sakė „Barclays“ vadovas C. S. Venkatakrishnanas.

    „Santander“ finansų vadovas José García Cantera teigė, kad galimi nuostoliai dėl ekspozicijų, įskaitant ryšius su „Market Financial Solutions“, pirmąjį ketvirtį jau buvo pilnai padengti. Pasak jo, banko ekspozicija privačiam kreditui yra nereikšminga ir sudaro mažiau nei 1 proc. visų ekspozicijų, o didžiąją dalį sudaro prenumeratos finansavimo priemonės.

    „Mums svarbiausia ne tai, ar vienas konkretus atvejis patraukia dėmesį. Svarbiausia, ar sistemos iš tiesų veikia“, – sakė José García Cantera.

    Kas kelia didžiausią įtampą

    Įtampa rinkoje sustiprėjo po to, kai „Market Financial Solutions“ Jungtinėje Karalystėje pradėjo nemokumo procedūras, o skolos siekė apie 1,5 mlrd. eurų. Šis atvejis investuotojams tapo signalu, kad rizikos gali slypėti ne tik pačiose paskolose, bet ir jų finansavimo grandinėse, vertinimuose bei užtikrinimo struktūrose.

    Privačiojo kredito rinka Europoje ir JAV pastarąjį dešimtmetį augo dėl griežtesnio bankų reguliavimo, didesnio investuotojų apetito alternatyvioms pajamoms ir fondo valdytojų galimybių greitai sutelkti kapitalą. Vis dėlto rinkos dalyviai vis dažniau akcentuoja vadinamąją skaidrumo problemą, nes ne visos rizikos aiškiai matomos bankų ir draudikų balansuose ar atskleidimuose.

    Bankai sako, kad rizikas valdo

    „UBS“ vadovas Sergio Ermotti pripažino, kad šiemet privataus kredito segmente jaučiamas stresas, ypač pusiau likvidžiose struktūrose, kur dalis valdytojų ribojo investuotojų pinigų atsiėmimą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai labiau likvidumo, o ne masinio turto kokybės blogėjimo klausimas.

    „UBS“ teigimu, banko ekspozicija privačiam kreditui yra diversifikuota ir sudaro apie 0,5 proc. balanso. „Deutsche Bank“ taip pat nurodė, kad privataus kredito ekspozicija kol kas nepatyrė nuostolių, yra diversifikuota ir remiasi griežtais skolinimo standartais.

    Ką stebi investuotojai Europoje

    Rinkos apklausos rodo, kad investicinio reitingo investuotojams privataus kredito persidavimo rizikos išlieka vienas didžiausių rūpesčių, ypač dėl neapibrėžtumo, kiek bankai ir draudikai yra susiję su šiuo sektoriumi. Papildomą jautrumą kuria tai, kad dalis struktūrų gali būti sudėtingos, o turto pervertinimas krizinėmis sąlygomis užtrunka.

    Analitikų vertinimu, JAV daugiau dėmesio skiriama paskoloms programinės įrangos sektoriui, kurį veikia spartūs pokyčiai dėl dirbtinio intelekto diegimo. Europoje investuotojai atidžiau stebi chemijos pramonę ir konkurencinį spaudimą, kurį didina importas bei kainų svyravimai, galintys peraugti į didesnius kredito nuostolius.

    Bankų vadovai šiuo metu siekia įtikinti rinką, kad didžiausios rizikos yra ribojamos portfelių limitais, diversifikacija ir konservatyvesniu skolinimu. Tačiau investuotojams svarbiausias klausimas lieka tas pats: kiek realiai skaidrus yra privataus kredito poveikis finansų sistemai ir kaip greitai jis gali išryškėti, jei rinkoje pritrūktų likvidumo.

  • Pirmoji Komunija tampa prabanga: šeimos planuoja tūkstantinius biudžetus ir vengia skolintis

    Pirmoji Komunija Lenkijoje vis dažniau virsta ne tik svarbia religine ir šeimos švente, bet ir rimtu finansiniu projektu. Prie išlaidų prisideda vaiko apranga, šventės vieta, maistas, dekoracijos, fotografas, o kartais ir svečių apgyvendinimas, jei artimieji atvyksta iš toliau.

    Šeimos biudžetą paprastai planuoja iš anksto, o restoranus ar sales rezervuoja gerokai prieš šventę, nes paklausa sezono metu didelė. Ekspertai pastebi, kad spaudimas surengti iškilmingą šventę auga, tačiau dalis tėvų vis sąmoningiau atsisako pertekliaus.

    Kiek kainuoja šventė?

    Remiantis Krajowy Rejestr Długów (KRD) apklausa, 59 proc. tėvų, kurių 9–10 metų vaikai Pirmąją Komuniją turės 2026 metais, teigia norintys iškilmingos šventės su elegantiška aplinka, geru maistu ir papildomomis pramogomis. Tuo metu 25 proc. sako, kad puošni forma jiems nėra svarbiausia.

    Kalbant apie konkrečius biudžetus, dažniausiai minimos kelių tūkstančių eurų sumos. 41 proc. apklaustųjų planuoja išleisti apie 1 200–2 400 eurų, 23 proc. numato apie 700–1 200 eurų, dar 16 proc. apie 350–700 eurų.

    Tuo pat metu yra ir grupė, kuri šventei ketina skirti daugiau nei 2 400 eurų, tokių – 8 proc. Mažiausių biudžetų kategorija, iki maždaug 350 eurų, tampa reta: ją pasirinko 5 proc. respondentų, o daugiau nei 7 proc. dar nėra apsisprendę, kiek išleis.

    Skolos – ne visiems priimtina išeitis

    Apklausa rodo, kad didelė dalis tėvų aukštas išlaidas vertina kaip „normalią“ šventės kainą, tačiau skolinimasis dėl vienos dienos vis dažniau laikomas rizika. 77 proc. respondentų mano, kad galėtų surengti iškilmingą šventę nesiskolindami, bet beveik pusė jų renkasi atsargią formuluotę „greičiau taip“, kas gali reikšti ribotą finansinį rezervą.

    Dar 17 proc. pripažįsta, kad be papildomos finansinės paramos tokios šventės neįpirktų. Tuo pat metu 33 proc. teigia, kad verčiau rinksis kuklesnį variantą, nei imsis paskolos, net jei aplinkoje jaučiama konkurencija ir lūkesčiai dėl „tinkamos“ šventės.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad nors tėvai priima aukštą Komunijos kainą, kas trečias neketina dėl to skolintis. Jie nori surengti vaikui šventę, bet ne už sumą, siekiančią apie 2 400 eurų ar daugiau“, – sakė Krajowy Rejestr Długów valdybos prezidentas Adam Łącki.

    Kai vis dėlto pasirenkama skolintis, dažniausiai kreipiamasi į bankus – taip nurodė 12 proc. apklaustųjų, galėjusių pažymėti daugiau nei vieną finansavimo šaltinį. Apie 10 proc. prašo pagalbos šeimos ar pažįstamų, o 4 proc. renkasi vartojimo paskolų bendroves.

    Skolų išieškojimo specialistai pabrėžia, kad svarbiausias klausimas yra ne pati šventės suma, o šeimos galimybė po jos toliau laiku mokėti kasdienius įsipareigojimus. Net ir palyginti nedidelė įmoka gali tapti našta, jei namų ūkyje nėra finansinės „pagalvės“.

    „Iš skolų išieškojimo perspektyvos svarbiausia, ar po šventės šeima vis dar gebės vykdyti kasdienius įsipareigojimus: mokėti paskolų įmokas, nuomą, sąskaitas ir padengti kasdienes išlaidas. Jei Komunija finansuojama skolintomis lėšomis, net nedidelė įmoka gali tapti sunkiai pakeliama“, – sakė įmonės Kaczmarski Inkasso viceprezidentas Jakub Kostecki.

  • Kretingos ir Klaipėdos rajonų miškuose gegužės 19–20 dienomis vyks karių lauko taktikos pratybos

    Lietuvos kariuomenė praneša, kad gegužės 19 dieną ir gegužės 20 dieną Kretingos rajono bei Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijose vyks lauko taktikos pratybos.

    Pratybas rengia Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas.

    Kur vyks pratybos?

    Nurodoma, kad pratybos vyks Žutautų, Mikoliškių, Trakynės, Margių, Utrinės, Raseikių, Žvelsos, Vėžaitinės, Jurijonų, Pelkinės, Šakinių, Tilvikų ir Paalantės miškuose.

    Kariuomenė akcentuoja, kad pratybos planuojamos nuo gegužės 19 dienos 8.00 valandos iki gegužės 20 dienos 17.00 valandos.

    Ką gyventojai gali pastebėti?

    Pratybų metu kariai naudos tabelinę ginkluotę, taip pat bus naudojamos transporto priemonės, todėl miško keliukuose ir prieigose gali padaugėti karinės technikos judėjimo.

    Kartu pabrėžiama, kad šaudmenys ir mūšio imitacinės priemonės nebus naudojami, todėl neturėtų būti girdimi šūviai ar sprogimų imitacijos.

    Į ką kreiptis kilus klausimų?

    Kariuomenė prašo gyventojų ir miškų lankytojų išlikti budriems, laikytis saugaus atstumo ir netrukdyti vykdomoms užduotims, jei pratybų metu būtų sutiktos karių grupės.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas kontaktinis asmuo vyr. srž. Mantas Bakšinskis.

  • Kretinga mini 773-iąjį gimtadienį: talkininkai mieste pasodino 773 medelius ir krūmus

    Kretingoje surengta miesto gimtadieniui skirta želdinimo talka šiemet virto konkrečiu ir simbolišku rezultatu: įvairiose vietose pasodinti 773 medeliai ir žydintys krūmai. Tokiu skaičiumi įprasmintas 773-iasis miesto gimtadienis, o akcija tęsiama jau ketvirtus metus.

    Idėja sodinti tiek augalų, kiek miestui sukanka metų, pirmą kartą įgyvendinta 2023 metais, kai Kretinga minėjo 770-ąjį gimtadienį. Po sėkmingo starto savivaldybė ir bendruomenė nusprendė tradiciją paversti kasmetine, o želdinius sodinti ne vien reprezentacinėse erdvėse, bet ir kasdienėse miestiečių judėjimo vietose.

    Kur sodinti nauji želdiniai?

    Šių metų talkoje želdiniai atsirado Tiekėjų ir Kluonalių gatvėse, taip pat Briedžio ir Klaipėdos gatvių sankryžoje. Pasodintos įvairios rūšys, tarp jų liepaitės, beržai, pušys, skroblai, alyvos, lanksvos ir forsitijos.

    „Šiemet į kvietimą 773-iojo miesto gimtadienio proga Kretingoje pasodinti medelių ir žaliuojančių krūmų vėl atsiliepė gausus būrys talkininkų“, – sakė Kretingos meras Antanas Kalnius.

    Pasak savivaldybės, per ketverius metus skirtingose miesto vietose jau pasodinta daugiau kaip 3 000 augalų. Želdinimo vietos kasmet plečiamos, kad žalia infrastruktūra stiprėtų ne fragmentiškai, o sudarytų nuoseklesnį tinklą mieste.

    Prisidėjo ir Indijos ambasada

    Šių metų akcija išsiskyrė ir tarptautiniu akcentu: prie iniciatyvos prisijungė Indijos ambasada, miestui padovanojusi rododendrų. Šie žydintys krūmai papuošė miesto centrą ir papildė ne tik želdinių kiekį, bet ir jų dekoratyvumą.

    „Džiaugiamės, kad šiemet augalų sodinimo akcija peržengė Kretingos miesto ribas ir jau kitą trečiadienį, gegužės 6 dieną vakare, vyks Salantuose“, – sakė A. Kalnius.

    Numatoma, kad Salantuose medeliai ir žydintys krūmai bus sodinami miesto centre ir dvaro parke. Tokiu būdu gimtadienio proga pradėta Kretingos iniciatyva vis labiau įgauna platesnės rajono bendruomenės talkos formą.

  • Gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas: sirenos ir SMS, ką daryti jas išgirdus

    Gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas: sirenos ir SMS, ką daryti jas išgirdus

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vykdo Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimą. Jo tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia sirenos ir pranešimų perdavimas gyventojams.

    Patikrinimo metu įjungiamos perspėjimo sirenos, o į mobiliuosius telefonus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Tarnybos pabrėžia, kad tai yra planinis patikrinimas, skirtas įsitikinti, ar signalas pasiekia gyventojus skirtingose vietovėse ir skirtingais ryšio tinklais.

    Išgirdus sireną, rekomenduojama nedelsti ir įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją arba televiziją. Ten pateikiama patikslinta informacija apie situaciją, galimą grėsmę ir konkrečius veiksmus, kurių prašoma laikytis gyventojams.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad patarimai visada priklauso nuo grėsmės pobūdžio, todėl svarbu išklausyti pranešimus iki galo. Gavus rekomendacijas, raginama vykdyti pareigūnų nurodymus ir pasirūpinti artimųjų saugumu.

    Kad perspėjimai pasiektų laiku, gyventojams patariama telefone aktyvuoti korinio transliavimo funkciją, kuri naudojama skubiems perspėjimams. Ši paslauga yra nemokama, o jos veikimą verta pasitikrinti iš anksto, nelaukiant ekstremalios situacijos.

    Tarnybos primena ir bendrą pasirengimo principą: įvykus nelaimei kiekvienas turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas. Tam pravartu namuose turėti geriamojo vandens ir maisto atsargų, būtiniausių vaistų, žibintuvėlį, radiją, baterijų, žvakių ir degtukų.

    Gyventojai taip pat raginami naudotis mobiliąja programėle „LT72“, kurioje pateikiama informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir saugos rekomendacijas. Jei patikrinimo metu kilo klausimų ar pastebėjimų dėl perspėjimo sistemos veikimo, PAGD kviečia juos pateikti užpildant specialią anketą „LT72“ svetainėje.

  • Salantuose rengiama medžių sodinimo akcija: kur rinktis ir ką svarbu atsinešti dalyviams

    Salantų gyventojai ir miesto svečiai kviečiami prisidėti prie viešųjų erdvių žalinimo ir atvykti į medžių bei žydinčių krūmų sodinimo akciją. Ji vyks gegužės 6 dieną, trečiadienį, 18 valandą Salantų miesto centre ir dvaro parko teritorijoje.

    Organizatoriai skelbia, kad akcijos metu planuojama pasodinti įvairių rūšių medžių ir dekoratyvinių krūmų. Miestą turėtų papildyti liepos, guobos, klevai, vaismedžiai, taip pat lanksvos, putinai, ligustrai, pūsleniai, hortenzijos ir rododendrai.

    Atskiras dėmesys bus skirtas vietai, kur anksčiau augo vėjo neatlaikęs, kaip skelbta, buvęs storiausias kaštonas Lietuvoje. Šalia jo numatyta pasodinti naują kaštoną, kuris ilgainiui turėtų tapti nauju traukos tašku ir simboliškai pratęsti šios vietos žaliąją istoriją.

    Akcijos dalyvių prašoma 18 valandą rinktis prie Salantų miesto seniūnijos pastato, M. Valančiaus gatvėje 5. Iš čia žmonės bus nukreipti į sodinimo vietas miesto centre ir dvaro parke.

    Salantų miesto seniūnija pasirūpins sodinukais, tačiau dalyvių prašoma atsinešti darbo priemones. Patogiausia turėti kastuvą, pirštines ir aprangą, tinkamą darbui lauke, kad sodinimas vyktų sklandžiai ir saugiai.

  • Mato Slančiausko premija atiteko Gediminui Andrašiūnui: už gyvą Joniškio etninę tradiciją

    Mato Slančiausko premija atiteko Gediminui Andrašiūnui: už gyvą Joniškio etninę tradiciją

    Joniškio rajono savivaldybės taryba Mato Slančiausko premiją šiemet skyrė pedagogui ir kultūros darbuotojui Gediminui Andrašiūnui. Įvertintas jo ilgalaikis ir nuoseklus indėlis puoselėjant Joniškio krašto etninę kultūrą, tradicijų tęstinumą ir jų gyvą sklaidą bendruomenėje.

    G. Andrašiūnas dirba Joniškio rajono pagrindinėje mokykloje, taip pat yra Joniškio kultūros centro Kirnaičių ir Jakiškių skyrių renginių režisierius. Jis vadovauja daugiau nei du dešimtmečius veikiančiam mėgėjų meno kolektyvui „Klėčia“ ir aktyviai dalyvauja Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veikloje.

    Vienas ryškiausių jo darbų – nykstančių vietos papročių gaivinimas ir jų įtvirtinimas kaip kasmetinių bendruomenės tradicijų. Tęsiama ir atgaivinta mirusiųjų pagerbimo giedojimo tradicija Ropininkų kapinaitėse tapo pavyzdžiu, kaip nematerialusis paveldas gali išlikti ne muziejuje, o kasdienėje vietos žmonių praktikoje.

    Ne mažiau svarbi G. Andrašiūno veiklos kryptis – folkloro renginių organizavimas ir tradicijų perdavimas per bendrą patirtį, o ne vien pasakojimą. Jis yra ilgametis respublikinės folkloro šventės „Subatos vakarėly“ Kirnaičiuose organizatorius, suburiantis kolektyvus iš įvairių Lietuvos vietovių ir svečius iš užsienio.

    G. Andrašiūno iniciatyva puoselėjamos ir kitos kalendorinės šventės bei tradiciniai sambūriai, stiprinantys bendruomeniškumą ir vietos kultūrinę tapatybę. Tarp jų minimos Jurginės, Sekminės, armonikininkų susitikimai ir kiti gyvosios tradicijos renginiai, kuriuose etninė kultūra patiriama kaip dabarties, o ne vien praeities reiškinys.

    Didelę jo veiklos dalį sudaro senųjų giedojimo tradicijų, vadinamųjų kantičkų, išsaugojimas ir sklaida. Šios tradicijos pristatomos koncertuose, minėjimuose ir bendruomenės renginiuose, o autentiškas pasakojimo stilius, tarmės puoselėjimas ir gebėjimas telkti žmones ne kartą sulaukė platesnio pripažinimo įvairiuose konkursuose.

    Pedagoginėje veikloje G. Andrašiūnas daug dėmesio skiria jaunajai kartai, kad tradicijos nebūtų tik pristatomos, bet ir perimamos. Jo ugdytiniai dalyvauja respublikiniuose konkursuose, o pats mokytojas skatina mokinius domėtis krašto istorija, liaudies kūryba ir gyvuoju paveldu.

    Jo sodyba Kirnaičiuose taip pat tapo atvira kultūros erdve, kurioje vyksta edukacijos, stovyklos ir bendruomenės susibūrimai. Tokios vietos, paremtos asmenine iniciatyva, pastaraisiais metais vis dažniau tampa svarbiu regioninės kultūros varikliu, kai tradicijos perduodamos per praktiką ir bendrą veiklą.

    Mato Slančiausko premija skiriama už trejų praėjusių metų veiklą Joniškio krašto etninės kultūros paveldo rinkimo, puoselėjimo ir sklaidos srityse. Premijos dydis siekia 2 000 eurų, o ją planuojama įteikti birželio mėnesį amatų dienos proga vyksiančiame renginyje.