CP v2

Blog

  • „Diverse“ keičia įvaizdį: nauja kampanija, filmavimai Škotijoje ir pirmasis herojus Mariusz Mac

    Drabužių prekės ženklas „Diverse“ pradeda naują ilgalaikę komunikacijos platformą ir keičia savo įvaizdžio kryptį. Kampanija paremta pasakojimu apie autentiškumą kasdienybėje ir skirta žmonėms, kurie nori atrodyti tvarkingai, bet nejausti persirengimo ar dirbtinės stilizacijos.

    Pagrindinė naujos žinutės ašis – mintis, kad įvairovė prasideda ne spintoje, o pačiame žmoguje. Prekės ženklas akcentuoja, jog skirtingi vaidmenys darbe, namuose ar kelionėje nebūtinai reiškia poreikį kaskart susikurti kitą personažą.

    Nuo tendencijų prie autentiškumo

    Komunikacijoje „Diverse“ atsitraukia nuo griežto tendencijų diktavimo ir renkasi lydinčio, o ne nurodinėjančio prekės ženklo poziciją. Tokia kryptis rinkoje siejama su augančiu pirkėjų jautrumu autentiškumui, skaidrumui ir realistiškam savęs pristatymui.

    Kampanijoje taip pat ryškėja smart casual kryptis, tačiau ji pateikiama lengvu, kasdieniam gyvenimui pritaikytu tonu. Vietoj taisyklių akcentuojamas komfortas ir universalumas, kad tas pats drabužis tiktų skirtingoms situacijoms.

    Kampanija filmuota Škotijoje

    Vizualinei kampanijos daliai pasirinktos Škotijos lokacijos, kurios leidžia derinti dvi nuotaikas: atvirą, gamtišką aplinką ir miestietišką kasdienybę. Tokiu kontrastu siekiama parodyti, kad savas stilius gali veikti skirtinguose kontekstuose, o svarbiausia – išlikti savimi.

    Pagrindinis kampanijos vaizdo klipas kuriamas ne kaip tradicinė reklama, o kaip trumpų kasdienybės epizodų seka. Pasakojimo forma pabrėžia realius momentus, kuriuose žiūrovas gali atpažinti save: nuo rytinės kavos iki kelionės ar pasivaikščiojimo.

    Pirmasis kampanijos herojus

    Kartu su nauja platforma pristatomas ir pirmasis jos herojus – turinio kūrėjas Mariusz Mac. Prekės ženklas jį pasirenka kaip žmogų, kuris kuria ryšį su auditorija per paprastą, nuoširdų turinį ir gyvenimišką požiūrį.

    Mariusz Mac viešojoje erdvėje išsiskiria kulinariniu turiniu, kuriame daug dėmesio skiriama paprastumui, skoniui ir bendravimui. Pasak kampanijos idėjos, būtent toks pasirinkimas atspindi žinutę, kad būti savo stichijoje reiškia ne siekti tobulumo, o jaustis tikrai savimi.

  • Ruduo smogia odos būklei: šie namų SPA žingsniai padeda atkurti drėgmę ir stangrumą

    Ruduo daugeliui tampa signalu sulėtinti tempą, tačiau odai tai dažnai reiškia papildomą stresą: vėsesnis oras, šildymas patalpose ir didesni temperatūrų svyravimai spartina drėgmės netekimą. Po vasaros saulės ir vėjo oda neretai būna jautresnė, šiurkštesnė, o veido spalva atrodo blankesnė. Todėl namų SPA rutinoje svarbiausia tampa barjero atstatymas, drėkinimas ir švelnus odos atgaivinimas.

    Dermatologai pabrėžia, kad rudenį naudinga peržiūrėti priežiūros priemones: lengvesnes vasaros tekstūras dažniau keičia maitinantys kremai ir barjerą stiprinantys ingredientai. Praktikoje tai reiškia reguliarų drėkinimą, saikingą eksfoliaciją ir apsaugą nuo sudirginimo, ypač jei oda linkusi į paraudimus ar tempimo jausmą.

    Liftingo efektas per kelias minutes

    Kai oda atrodo pavargusi, greitą vizualų pagerėjimą dažniausiai suteikia intensyviai drėkinančios ir paviršių glotninančios kaukės. Tokios priemonės trumpam sumažina šiurkštumą, padeda odai atrodyti lygesnei, o makiažas paprastai dengiasi tolygiau. Svarbu kaukę laikyti tiek, kiek nurodyta, ir neperdžiovinti odos per dažnais aktyviais produktais.

    Renkantis sudėtį, dažnai ieškoma antioksidantų, pavyzdžiui, vitamino E, taip pat augalinių aliejų ir ekstraktų, padedančių mažinti diskomfortą. Jei kaukę planuojate naudoti ir akių zonai, verta įsitikinti, kad ji tam pritaikyta, o reakcijų atveju naudojimą nutraukti.

    Dėmesys veido kontūrui

    Rudenį populiarėja serumai, skirti elastingumui ir stangrumo pojūčiui, ypač žandikaulio linijos, kaklo ir smakro srityse. Tokie produktai dažniausiai orientuojasi į odos tekstūros glotninimą ir tonuso palaikymą, o rezultatui svarbus nuoseklumas. Praktinis orientyras dažnai būna bent 3–4 savaitės reguliaraus naudojimo ryte ir vakare.

    Serumą verta tepti ant švarios odos ir užfiksuoti kremu, kad sumažėtų transepiderminis vandens netekimas. Papildomą efektą gali duoti masažo judesiai, tačiau jie turi būti švelnūs, kad neprovokuotų sudirginimo.

    Ritualas visam kūnui

    Vėstant orams pirmiausia išsausėja blauzdos, alkūnės ir rankos, o oda gali prarasti švelnumą. Kūno priežiūroje geriausiai veikia paprasta taisyklė: drėkinimą tepti iškart po dušo, kai oda dar šiek tiek drėgna. Taip lengviau sulaikoma drėgmė ir greičiau atstatomas komforto pojūtis.

    Jei tikslas yra lygesnė odos tekstūra ir stangresnis vaizdas, į rutiną dažnai įtraukiami lengvi kūno serumai, o jų įtrynimas masažu gali pagerinti bendrą odos savijautą. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad celiulitas yra labai dažnas reiškinys, o priemonės dažniausiai suteikia kosmetinį, o ne medicininį efektą.

    Drėgmės sugrąžinimas odai ir plaukams

    Rudenį ypač pasiteisina daugiafunkcės priemonės, kurias galima naudoti veidui, kūnui ar net plaukų ilgiui. Dvifazės esencijos ar lengvi eliksyrai padeda suminkštinti odą, sumažinti tempimą ir suteikti glotnumo pojūtį, o plaukams dažnai prideda žvilgesio ir mažina šiaušimąsi.

    Ieškant intensyvesnio drėkinimo, dažnai akcentuojamas hialurono rūgšties vaidmuo, taip pat odos barjerą palaikantys emolientai. Jei namuose veikia šildymas ir oras sausas, drėkinimo priemones naudoti tenka dažniau, o paprasti įpročiai, pavyzdžiui, švelnesnis prausimas, gali duoti ne mažiau naudos nei naujas produktas.

  • Savivaldybėms – šeimai palankių sprendimų planas: ką siūlo projektas Šeima 2050?

    Lietuvos savivaldybėms pristatomas praktinių rekomendacijų planas, skirtas stiprinti šeimos politiką ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų jaunoms šeimoms kurti gyvenimą savo mieste ar rajone. Iniciatyva įgyvendinama projekte „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“, kviečiant įsitraukti ir nevyriausybines organizacijas.

    Plano rengėjai pabrėžia, kad savivaldybių vaidmuo sprendžiant demografinius iššūkius yra itin reikšmingas: būtent vietos lygmeniu žmonės kasdien susiduria su darželių prieinamumu, būsto įperkamumu, paslaugų kokybe ir darbo bei šeimos derinimo galimybėmis. Lietuvoje šios temos ypač jautrios dėl gyventojų senėjimo, migracijos ir dalyje regionų mažėjančio gimstamumo.

    Ne vienas modelis visiems

    Plane „Šeimai draugiška savivaldybė“ nesiūlomas vienas universalus receptas, nes skirtingose vietovėse situacija nevienoda. Vienur pagrindinė problema yra gyventojų mažėjimas ir jaunų žmonių išvykimas, kitur, ypač didmiesčių priemiesčiuose, infrastruktūra ir paslaugos nespėja augti kartu su naujakurių šeimų poreikiais.

    Dėl to dokumente pateikiamas priemonių rinkinys, kurį savivaldybės gali taikyti pagal savo realias galimybes: nuo paslaugų tinklo planavimo iki tikslinių lengvatų ar papildomos pagalbos šeimoms. Akcentuojama ir tai, kad šeimos politika neturėtų apsiriboti pavienėmis iniciatyvomis, o tapti nuoseklia strategine kryptimi su aiškiais tikslais ir vertinimo rodikliais.

    Pagalba nuo būsto iki pirmųjų 1 000 dienų

    Tarp siūlomų sprendimų minimos priemonės, kurios, ekspertų vertinimu, daro didžiausią praktinį poveikį šeimų kasdienybei. Tai pagalba jaunoms šeimoms įsikurti, peržiūrėtos savivaldybių lengvatos, taip pat paslaugų paketas pirmaisiais vaiko gyvenimo etapais, kai šeimos dažniausiai susiduria su didžiausiu emociniu ir finansiniu krūviu.

    Daug dėmesio skiriama ir darbo bei šeimos derinimui vietos lygmeniu: savivaldybės gali skatinti šeimai palankias darbovietes, plėsti vaikų priežiūros paslaugas, stiprinti ankstyvosios pagalbos ir prevencijos sistemas. Taip pat raginama šeimos politiką įtraukti į savivaldybių strateginius planus, numatant finansavimą ir aiškų atsakomybių pasidalijimą.

    „Norime, kad šis planas taptų praktiškai naudojamu idėjų banku, iš kurio kiekviena savivaldybė galėtų pasirinkti tai, kas jai aktualiausia ir vertingiausia. Mūsų siekis, kad šeimos politika taptų vienu iš savivaldybių strateginių prioritetų“, – sakė projekto vadovas Simonas Streikus.

    Diskusijos regionuose ir gyventojų įtraukimas

    Plano pristatymai jau vyko Kauno mieste ir Kauno rajone, o vėliau surengtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitikimas Šiaulių regione, kuriame dalyvavo kelių savivaldybių šeimų tarybų, komisijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Susitikimuose aptariama, kaip siūlomas priemones pritaikyti praktikoje ir kokių korekcijų reikėtų, kad jos veiktų skirtingose savivaldybėse.

    „Pirmieji susitikimai parodė, kad savivaldybės supranta demografinių pokyčių rizikas ir ieško sprendimų. Situaciją vertiname realistiškai, tačiau tai neatleidžia mūsų nuo pareigos daryti viską, kas nuo mūsų priklauso“, – teigė S. Streikus.

    Artimiausiu metu numatyti tarpinstituciniai susitikimai Kauno, Marijampolės, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose, taip pat viešos diskusijos, kuriose savo pasiūlymus galės pateikti gyventojai. Projekto rengėjai tikisi, kad planas taps įrankiu, padedančiu savivaldybėms kurti ilgalaikę, duomenimis ir šeimų poreikiais grįstą politiką.

    Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, o finansavimą skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Plane taip pat remiamasi Lietuvos demografinių tendencijų vertinimais, užsienio šalių praktikomis ir šeimų poreikių tyrimo įžvalgomis.

  • Jaunųjų ūkininkų signalas ministrui: parama yra, bet ūkiai bankrutuoja vis dažniau

    Spalio 22 dieną 12 valandą Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kviečia žiniasklaidą į spaudos konferenciją po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika. Šio pokalbio organizacija laukė beveik tris mėnesius, o jame ketina kelti šeimos ūkiams kritinius klausimus.

    Konferencijoje savo patirtimi dalysis jaunasis ūkininkas, patyręs ūkio bankrotą. Jis žada paaiškinti, kokių sprendimų ir pagalbos priemonių pritrūko, kad veikla išliktų, ir kodėl pagalba realybėje ne visada pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

    Paramos yra, kartų kaitos trūksta

    Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, per dešimtmetį jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu. Sąjunga pabrėžia, kad statistika rodo nuolatinį traukimąsi, o tai kelia klausimą, kodėl net ir esant didelėms paramos sumoms kartų kaita nesusiformuoja.

    Pasak organizatorių, vienas jautriausių klausimų yra ūkių finansinis atsparumas, ypač kai didėja gamybos kaštai ir svyruoja supirkimo kainos. Tokiose sąlygose net nedidelės klaidos paramos taisyklėse ar vėluojantys sprendimai gali nulemti, ar ūkis išsilaikys, ar bus priverstas trauktis.

    Žemės įsigijimas ir paramos paskirstymas

    Po susitikimo delegacija ketina pristatyti ministro atsakymus dėl jaunųjų ūkininkų galimybių įsigyti žemės, paramos paskirstymo ir šeimos ūkių išlikimo. Organizacija akcentuoja, kad be realiai prieinamos žemės ir prognozuojamų paramos taisyklių jauni žmonės dažnai nesiryžta perimti ar kurti ūkio.

    Taip pat bus keliama tema, kiek žemės ūkiui skiriamų lėšų naudos lieka regionuose, ar jos kuria darbo vietas ir sudaro sąlygas jaunoms šeimoms likti gyventi kaimiškose vietovėse. Sąjungos teigimu, parama turi būti vertinama ne vien pagal išmokėtas sumas, bet ir pagal ilgalaikį poveikį vietos ekonomikai.

    Lūkesčiai prieš darbus Europos Sąjungoje

    Spaudos konferencijoje žadama aptarti ir Lietuvos žemės ūkio prioritetus artėjant pirmininkavimui ES Tarybai. Jaunieji ūkininkai sieks aiškumo, kokių sprendimų Lietuva planuoja siekti ūkininkams ir regionams, ir kaip į jų rengimą bus įtraukti patys sektoriaus atstovai.

    Organizatoriai primena, kad į Vilnių atvyks jaunųjų ūkininkų atstovai iš 10 rajonų. Prieš susitikimą su ministru jie planuoja susitikti su Seimo pirmininku Juozu Oleku ir įteikti rezoliuciją, kurioje išdėstyti pagrindiniai sektoriaus lūkesčiai.

    Spalio 27 dieną jaunųjų ūkininkų atstovai numato tęsti diskusijas susitikime su už žemės ūkį ir maistą atsakingu Europos Komisijos nariu Christophe’u Hansenu. Sąjunga tikisi, kad klausimai dėl kartų kaitos, paramos kryptingumo ir šeimos ūkių gyvybingumo taps konkrečių sprendimų dalimi, o ne tik politinių deklaracijų tema.

  • Vyriausybės šimtadienis: investicijos, DI ir „Spiečiai“ – ką nuveikė Ekonomikos ministerija?

    Per pirmąsias 100 darbo dienų XXI Lietuvos Vyriausybėje Ekonomikos ir inovacijų ministerija daugiausia dėmesio skyrė investicijų skatinimui, regionų stiprinimui, inovacijoms, skaitmenizacijai ir administracinės naštos mažinimui. Ministerija teigia, kad tikslas išlieka ambicingas: spartinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių projektų augimą ir gerinti sąlygas verslui.

    Vienas ryškiausių prioritetų – stambūs investiciniai projektai ir jų sąlygų supaprastinimas. Ministerijos duomenimis, per šį laikotarpį pasirašytos trys stambių investicinių projektų sutartys, kurių vertė siekia 152,8 mln. eurų, o planuojama sukurti apie 500 darbo vietų.

    Didžiausia sutartis susijusi su UAB „Baltic Metal Foundry“ („DEMZ“) investicijomis Alytuje ir Balbieriškyje, kurios siekia 99,3 mln. eurų, planuojant 450 darbo vietų. Taip pat numatytos UAB „Staticus Group“ 31,5 mln. eurų investicijos Vilniuje ir UAB „RSI Europe“ 22 mln. eurų investicijos Panevėžio rajone.

    Ministerija nurodo, kad iš viso jau pasirašytos 32 stambių projektų sutartys, kurių bendra planuojamų investicijų suma siekia 2,478 mlrd. eurų. Įgyvendinus šiuos projektus, tikimasi sukurti 6 489 naujas darbo vietas, daugiausia orientuojantis į pramonės ir aukštesnės kvalifikacijos segmentus.

    Regionams – investicijos ir „Spiečių“ plėtra

    Regioninės politikos dalyje akcentuojamas siekis, kad bent 30 proc. investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Šiam tikslui, ministerijos teigimu, daugiau kaip 8,2 mln. eurų skirta savivaldybių projektams, susijusiems su infrastruktūros gerinimu investiciniuose sklypuose ir jų prieigose.

    Kartu tęsta aktyvaus verslo erdvių „Spiečiai“ plėtra: atidarytos keturios naujos erdvės Mažeikiuose, Šalčininkuose, Anykščiuose ir Šakiuose. Ministerija praneša, kad šiais metais planuojama atidaryti erdvę ir Lazdijuose, o bendras tinklas turėtų siekti 20 „Spiečių“ visoje Lietuvoje.

    DI, inovacijos ir konkurencingumas

    Inovacijų kryptyje paskelbtas 6 mln. eurų kvietimas nacionaliniam akceleratoriui, orientuotam į sparčiau augančių technologijų įmonių ekosistemą. Taip pat pradėta bandomoji programa „Sveikatos inovacijų laboratorija“, skirta inovatyvių sprendimų kūrimui ir diegimui sveikatos priežiūros sektoriuje.

    Dirbtinio intelekto srityje ministerija paskelbė kvietimą DI gamyklos „LitAI“ projekto finansavimui iki 65 mln. eurų, taip pat atnaujino 7,5 mln. eurų kvietimą mažoms ir vidutinėms įmonėms DI diegti. Šie instrumentai siejami su platesnėmis Europos Sąjungos kryptimis, kai didėja konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų, talentų ir duomenų infrastruktūros.

    Ministerija taip pat nurodo, kad kartu su partneriais rengtas Nacionalinių DI strateginių gairių įgyvendinimo planas. Lygiagrečiai Seime svarstytas įstatymo projektas, skirtas sukurti teisines prielaidas tinkamam ES Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui Lietuvoje.

    Be DI, numatyta paskirstyti 40,8 mln. eurų inovatyviems produktams kurti, MTEP veiklai skatinti ir technologijų mainams plėtoti, o 10 mln. eurų – tvarioms technologijoms diegti. Ministerija tai pristato kaip priemonių paketą, skirtą didesnei pridėtinei vertei ir eksporto potencialui.

    Skaitmenizacija, finansavimas ir mažiau biurokratijos

    Finansavimo srityje ministerija kartu su ILTE peržiūrėjo verslo finansavimo priemones ir inicijavo 77 mln. eurų ES fondų lėšų perskirstymą, kad parama greičiau pasiektų įmones. Taip pat įsigaliojo ministerijos inicijuoti 100 mln. eurų vertės ILTE tiesioginių paskolų priemonės pakeitimai, išplečiant galinčiųjų pasinaudoti lengvatiniu finansavimu ratą.

    Skaitmeninės transformacijos dalyje parengta 2026–2040 metų Nacionalinė skaitmeninės plėtros darbotvarkė, kuri turėtų būti tvirtinama Seime. Joje numatomos kryptys apima visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimą, verslo ir viešojo sektoriaus skaitmeninimą bei atsparios infrastruktūros plėtrą.

    Ministerijos pateikiamais duomenimis, į viešojo sektoriaus debesijos infrastruktūrą perkeltos 282 institucijų informacinės sistemos. Taip pat plečiama Duomenų ambasados infrastruktūra ir stiprinamas rezervinių kopijų saugojimas užsienyje, siekiant didinti veiklos tęstinumą krizių metu.

    Biurokratinės naštos mažinime akcentuojami licencijavimo pokyčiai: priimtos naujos licencijavimo teisės aktų rengimo taisyklės, kuriomis siekiama atsisakyti perteklinių reikalavimų ir spartinti licencijų išdavimą elektroniniu būdu. Ministerija taip pat mini talentų ekosistemos plėtrai rengiamą teisinį reguliavimą bei pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metais, ypač konkurencingumo ir viešųjų pirkimų reformos temomis.

  • Gargždai ruošiasi futbolo maniežui: savivaldybė skiria 200 tūkst. eurų, pavyzdžio ieško Liepojoje

    Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai kartu su VšĮ „Gargždų futbolas“ atstovais lankėsi Liepojoje ir apžiūrėjo ten esantį futbolo maniežą. Šiame manieže šaltuoju sezonu treniruojasi ir dalis Gargždų sportininkų, todėl vizito metu vertinti sprendimai, kurie galėtų tikti ir Gargždams.

    Susitikimo metu aptarta, kokio tipo dengtas maniežas būtų optimalus: nuo aikštės matmenų ir dangos iki šildymo, vėdinimo bei eksploatacijos kaštų. Tokie objektai savivaldybėms paprastai tampa ilgalaike investicija, nes leidžia užtikrinti treniruotes ištisus metus ir mažina oro sąlygų įtaką sporto ugdymui.

    Numatytas finansavimas projektavimui

    Savivaldybė pranešė numačiusi realų finansinį prisidėjimą prie futbolo maniežo projektavimo. Artimiausiu metu planuojama pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Gargždų futbolas“, kurioje būtų įtvirtintas abiejų pusių įsipareigojimas.

    Pagal įvardytą planą savivaldybės finansinis prisidėjimas projektavimo etapui siektų 200 tūkst. eurų, o futbolo bendruomenės indėlis būtų 100 tūkst. eurų. Projektavimo lėšos paprastai skiriamos techniniams sprendiniams, sąmatoms, derinimams ir dokumentams, kurie būtini prieš pradedant rangos pirkimus.

    Kodėl maniežas svarbus bendruomenei

    Pasak savivaldybės atstovų, dengtas maniežas reikalingas tam, kad profesionalai ir jaunieji sportininkai galėtų treniruotis saugiai bei kokybiškai per visą šaltąjį sezoną. Stabilios sąlygos ypač svarbios vaikų ir jaunimo rengimui, nes treniruočių tęstinumas tiesiogiai siejasi su sportiniu progresu ir traumų rizikos mažinimu.

    Be sportinės naudos, tokie infrastruktūros projektai dažnai planuojami taip, kad objektas būtų pritaikomas plačiau: skirtingoms amžiaus grupėms, mokyklų ugdymo procesui, bendruomenės užimtumui ir regiono varžyboms. Sprendimų paieška, remiantis Liepojos pavyzdžiu, turėtų padėti tiksliau įsivertinti būsimą funkcionalumą ir eksploatacijos poreikius.

    Savivaldybė tikisi, kad konstruktyvus bendradarbiavimas su futbolo bendruomene leis rasti geriausią sprendimą ir nuosekliai judėti link pagrindinio tikslo: sudaryti sąlygas treniruotis visus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

  • Gargžduose pagaliau pradedamas 2,8 mln. eurų kvartalo atnaujinimas: per 400 vietų automobiliams

    Klaipėdos rajono savivaldybė pasirašė sutartį dėl daugiabučių kvartalo Gargžduose, tarp Klaipėdos, J. Janonio, Žemaitės ir Kvietinių gatvių, atnaujinimo. Projektui numatyta daugiau nei 2 800 000 eurų, o darbus planuojama vykdyti etapais.

    Pasak savivaldybės, teritorija buvo formuojama prieš maždaug 60 metų, todėl šiandienos gyventojų poreikių ji nebeatitinka. Pagrindinis tikslas – iš esmės pagerinti kiemų infrastruktūrą ir judumo sprendimus, kartu sutvarkant viešąsias erdves.

    Kas pasikeis kiemuose?

    Numatyta sutvarkyti 14 kiemų: įrengti per 400 automobilių stovėjimo vietų, atnaujinti privažiavimus ir kelio dangas. Taip pat suplanuoti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, kad judėjimas kvartale būtų patogesnis ir saugesnis.

    Projekte numatyta įrengti vaikų žaidimų aikštelę, pastatyti suoliukus, šiukšliadėžes ir kitus mažosios architektūros elementus. Kiemuose ir prie takų planuojamas apšvietimas, kuris turėtų pagerinti saugumo jausmą tamsiuoju paros metu.

    „Šio kvartalo atnaujinimą aptarinėjome ne vienus metus, o dabar pagaliau galime pradėti realius darbus, kurie iš esmės pagerins sąlygas čia gyvenantiems žmonėms. Prašau gyventojų kantrybės, nes pokyčiai neišvengiami be laikinų nepatogumų“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Darbai iki 2029 metų

    Sutartis pasirašyta su UAB „Telšių hidrostatyba“. Įmonė įsipareigojo sutvarkyti kvartalą iki 2029 metų rugpjūčio, darbus vykdant etapais, kad teritorija būtų atnaujinama nuosekliai.

    Tokio masto projektams dažnai didžiausias iššūkis yra darbų organizavimas gyvenamojoje aplinkoje: būtina užtikrinti privažiavimus, gyventojų saugumą ir aiškią laikinų eismo sprendimų komunikaciją. Savivaldybė nurodo, kad apie darbų eigą ir etapų seką gyventojai bus informuojami atskirai.

    Želdynai: dalis medžių bus šalinama

    Atskiras dėmesys skiriamas teritorijos apželdinimui. Rangovas artimiausiu metu planuoja pradėti dalies medžių šalinimą, nes planuojamai infrastruktūrai įrengti kai kurių želdinių šaknynas būtų pažeistas, o tai ilgainiui galėtų kelti rizikų.

    Specialistų vertinimu, dalis medžių kvartale auga per tankiai, kai kurie yra išaugę savaime, pasitaiko ligų ir kenkėjų pažeidimų, taip pat konstrukciškai silpnesnių medžių. Vietoje pašalintų želdinių numatyta sodinti jaunus, miesto aplinkai pritaikytus medžius, kurie ateityje kurtų žalesnę ir jaukesnę erdvę.

  • Tyrimas parodė skaudžią realybę: autistiški vaikai lieka namuose, tėvai meta darbus

    Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ 2026 metais liepos–spalio mėnesiais atliktas tyrimas „MATOMI“ atskleidė, kad paskirta pagalba autistiškiems žmonėms ir jų šeimoms neretai lieka tik dokumentuose. Dėl to nukenčia mokymasis, dalyvavimas bendruomenėje ir galimybės dirbti, o didžiausia našta perkeliama artimiesiems.

    Tyrime fiksuojamos situacijos, kai ugdymo įstaigos formaliai numato pritaikymus, tačiau realiai jų neužtikrina kasdienėse veiklose. Tai reiškia, kad vaikas fiziškai atsiduria mokykloje, bet praktiškai nedalyvauja ugdyme arba yra priverstas didžiąją dalį laiko praleisti namuose.

    Pagalba paskirta, bet nepasiekia vaiko

    Viena iš ryškiausių tyrimo išvadų susijusi su įtraukiuoju ugdymu: 25 proc. respondentų nurodė, kad pagalba ar pritaikymai buvo paskirti, bet realiai neužtikrinti. Tik 12,5 proc. apklaustųjų teigė, kad ugdymo pagalba buvo pakankama.

    Didelė dalis šeimų akcentavo ir aplinkos nepritaikymą: 56,9 proc. fizinę ir sensorinę ugdymo aplinką įvertino kaip nepritaikytą arba pritaikytą menkai. Praktikoje tai gali reikšti triukšmą, per didelį dirgiklių kiekį, aiškios struktūros stoką ar nepakankamus vizualinius paaiškinimus.

    „Iš dviejų savaičių ugdymo įstaigoje vaikas klasėje išbuvo tik vieną dieną, o vėliau buvo parvedamas į palatą, nes darbuotojai nesusitvarkė“, – sakė tyrime dalyvavęs asmuo.

    Kitoje tyrimo dalyvių patirtyje atsiskleidė spraga vyresniame amžiuje, kai alternatyvų mažėja, o paslaugos dažnai „persijungia“ tik sulaukus pilnametystės. Šeimos aprašė atvejus, kai paaugliui nebelieka ugdymo galimybių, o socialinės paslaugos dar neprieinamos.

    Kai dalyvavimą keičia priverstinis buvimas namuose

    Tyrimo duomenimis, 46,3 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad per pastaruosius metus autistiškam žmogui kartais arba dažnai teko likti namuose ilgiau ar dažniau, nei jis norėjo. Tarp šių atvejų 65,8 proc. kaip svarbią priežastį įvardijo pagalbos, paslaugų ar pritaikymų trūkumą.

    Dalis šeimų aprašė situacijas, kai vaikai neįtraukiami į bendras veiklas dėl papildomos priežiūros stokos, o viešos paslaugos ar laisvalaikio erdvės tampa neprieinamos dėl sensorinių iššūkių. Tai tiesiogiai riboja socialinius ryšius: 53,7 proc. respondentų teigė, kad kliūtys trukdė užmegzti ar palaikyti draugystes ir kitus ryšius.

    „Jei žmogus lieka namuose, svarbu klausti, ar tai jo pasirinkimas, ar priverstinė pasekmė dėl nesuteiktos pagalbos“, – sakė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė.

    Krizės, laukimas ir tėvų pasitraukimas iš darbo

    Tyrimas fiksavo ir krizių mastą: 30,5 proc. anketų nurodyta, kad per pastaruosius trejus metus patirta bent viena krizė, kurios, respondentų manymu, buvo galima išvengti laiku suteikus tinkamą pagalbą. Šeimos pabrėžė, kad pagalbos laukimas mėnesiais reiškia riziką, jog situacija taps nevaldoma.

    „Kai pasiūloma laukti tris mėnesius, šeima sunkiausiu metu lieka viena ir priversta pati suvaldyti krizę“, – sakė Lina Sasnauskienė.

    Pagalbos spragos, pasak tyrimo, tiesiogiai veikia ir artimųjų darbą: iš 75 apklausoje dalyvavusių tėvų ir globėjų 17,3 proc. nurodė per pastaruosius trejus metus dėl pagalbos poreikių turėję visiškai nustoti dirbti. Dar 34,7 proc. rinkosi lankstesnį arba nuotolinį darbą, kad galėtų suderinti priežiūrą ir kasdienes paslaugų paieškas.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad gauti rezultatai atspindi dalyvių patirtis ir nėra reprezentatyvūs visos šalies mastu. Kiekybinėje dalyje analizuotos 82 anketos, kurias pateikė tėvai, globėjai ir patys autistiški žmonės, apimant devynias Lietuvos apskritis.

    Kitame etape planuojami kokybiniai interviu, kurie turėtų padėti tiksliau įvardyti pagalbos spragų priežastis ir sprendimus. Asociacija teigia, kad remiantis abiejų etapų rezultatais bus parengtos viešosios politikos rekomendacijos, kaip užtikrinti realiai veikiančią, laiku prieinamą ir koordinuotą pagalbą.

  • Naujos maksimalios degalų kainos Lenkijoje: nuo penktadienio benzinas ir dyzelinas pigesni

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė atnaujintas maksimalias degalų kainas, kurios įsigalioja nuo penktadienio. Pagal nustatytas ribas, visi pagrindiniai degalų tipai turėtų kainuoti mažiau nei ketvirtadienį, todėl vairuotojai degalinėse teoriškai turėtų pamatyti nedidelį palengvėjimą.

    Skelbiama, kad didžiausia 95 markės benzino kaina nustatyta apie 1,51 euro už litrą, 98 markės benzino – apie 1,68 euro už litrą, o dyzelino – apie 1,84 euro už litrą. Šios sumos perskaičiuotos į eurus apytiksliai pagal įprastą zlotų ir euro kursą, todėl realūs skirtumai gali nežymiai kisti.

    Tokios kainų lubos yra dalis programos, kuria siekiama riboti degalų brangimą ir sušvelninti infliacijos poveikį gyventojų išlaidoms. Mechanizmas remiasi ne tik kainų ribojimu, bet ir laikinais mokesčių sprendimais, kurie trumpuoju laikotarpiu mažina galutinę kainą vartotojui.

    Kas laukia toliau?

    Ministerija taip pat nurodo, kad kitas pranešimas dėl naujų maksimalių kainų turėtų būti skelbiamas spalio 23 dieną. Jame planuojama nustatyti ribas savaitgaliui ir artimiausioms dienoms, kad kainų reguliavimas būtų pritaikomas pagal rinkos situaciją.

    Šis modelis reiškia, kad kainų lubos gali būti koreguojamos dažnai, todėl vairuotojams verta sekti oficialius atnaujinimus. Praktikoje galutinė kaina degalinėse gali skirtis priklausomai nuo vietovės, konkurencijos ir tiekimo sąlygų, tačiau maksimalios ribos nustato viršutinę ribą.

    Kontrolė ir sankcijos

    Už nustatytų maksimalių kainų nesilaikymą numatytos reikšmingos sankcijos. Skelbiama, kad bauda už pažeidimus gali siekti iki maždaug 230 000 eurų, tad reguliavimo laikymasis degalinių operatoriams tampa ne tik reputacijos, bet ir didelės finansinės rizikos klausimu.

    Valdžios institucijos tokiomis priemonėmis siekia užtikrinti, kad kainų ribojimas nebūtų vien deklaracija. Kartu tai kelia diskusijų dėl ilgalaikio poveikio rinkai: dažnas kainų reguliavimas gali keisti tiekėjų elgseną ir degalų prieinamumą, jei rinkos kaina priartėja prie nustatytų lubų.

    Vartotojams tai signalas, kad artimiausiomis dienomis degalų sąnaudos turėtų mažėti, tačiau tendencijos išlikimas priklausys nuo naftos kainų, valiutų kursų ir sprendimų dėl mokesčių. Lenkijos sprendimai tradiciškai stebimi ir kaimyninėse rinkose, nes kainų skirtumai regione tiesiogiai veikia tarpvalstybinį degalų pirkimą.

  • Rusija mažina aukso rezervus: parduota 62 tonos, atsargos nukrito iki žemiausio lygio nuo 2019 metų

    Rusijos centrinis bankas per 2026 metus pardavė 62 tonas aukso iš valstybinių atsargų, o bendras rezervų dydis sumažėjo iki 2 264 tonų. Tai žemiausias fiksuotas lygis nuo 2019 metų, kai auksas taip pat buvo naudojamas finansiniam spaudimui mažinti.

    Šie pardavimai vyksta Rusijai tęsiant karinę agresiją prieš Ukrainą, o biudžeto pajamos vis dažniau remiamos ne tik energijos ištekliais, bet ir greitai realizuojamu turtu. Auksas tokioje schemoje ypač patrauklus, nes jį galima parduoti tarptautinėse rinkose ir taip gauti likvidžių lėšų.

    Pagal skelbiamus skaičiavimus, 62 tonų aukso pardavimo vertė siekė apie 7 400 000 000 eurų. Tai reikšminga suma, turint omenyje, kad daliai Rusijos finansų sistemos taikomi apribojimai, o tarptautiniai atsiskaitymai sudėtingėja dėl sankcijų ir bankinių kanalų kontrolės.

    Pardavimai ir karo biudžetas

    Iki plataus masto karo pradžios Rusijos biudžetas daugiausia rėmėsi naftos ir dujų eksportu, tačiau tęsiantis konfliktui atsirado poreikis diversifikuoti finansavimo šaltinius. Auksas šiuo atveju tampa papildomu rezervu, kurį galima paversti pinigais greičiau nei dalį kitų turto formų.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad auksas taip pat gali būti naudojamas atsiskaitymams, kai tradiciniai bankiniai pervedimai tampa lėtesni ar rizikingesni. Tokia praktika didina aukso, kaip alternatyvaus atsiskaitymo instrumento, svarbą šalyse, kurios siekia apeiti finansinius ribojimus.

    Kiek aukso Rusija išgauna pati?

    Vien pardavimai iš atsargų nebūtų įmanomi be vietinės gavybos, o Rusija išlieka viena didžiausių aukso gamintojų pasaulyje. Vertinimai rodo, kad 2026 metais Rusija gali išgauti apie 345 tonas aukso, kai 2025 metais gavyba siekė apie 330 tonų.

    Oficialioji Maskva viešai akcentuoja tikslą didinti kasybą, nes tai leidžia ne tik palaikyti pramonės apimtis, bet ir generuoti eksportui tinkamą žaliavą. Auganti gavyba reiškia, kad net ir mažėjant rezervams, aukso srautas į rinką gali išlikti stabilus.

    Kur keliauja rusiškas auksas?

    Dalis aukso sandorių siejama su Azijos rinkomis, kuriose metalo prekyba išlieka aktyvi, o paklausa didelė tiek finansų institucijoms, tiek pramonei. Minimi ir atsiskaitymai per regioninius prekybos bei kliringo mechanizmus, o tarp pirkėjų įvardijamos ir didelės valstybinės institucijos, įskaitant Kinijos centrinę bankinę sistemą.

    Tokia kryptis leidžia Rusijai ieškoti alternatyvių realizavimo kanalų, kai Vakarų rinkose taikomi apribojimai ir didesnė reputacinė rizika. Kuo daugiau prekybos persikelia į regionus, kuriuose sankcijų laikymasis nevienodas, tuo lengviau užtikrinti aukso pardavimų tęstinumą.

    Afriškas faktorius ir sankcijų apeinimas

    Analitikai taip pat išskiria Rusijos aktyvėjimą kai kuriose Afrikos valstybėse, ypač Sahelio regione, kur saugumo ir politiniai susitarimai dažnai eina kartu su prieiga prie gamtos išteklių. Tokiose šalyse kaip Burkina Fasas aukso gavybos apimtys siekia dešimtis tonų per metus, o vietos valdžios sprendimai keisti partnerius atveria erdvės Maskvos įtakai.

    Rusijai tai reiškia papildomą galimybę gauti lengvai parduodamų aktyvų, kurie tarptautinėje rinkoje paprastai išlieka paklausūs. Kartu tai didina riziką, kad aukso tiekimo grandinės bus naudojamos sankcijų apėjimui, o kilmės ir tarpininkavimo grandys taps dar sunkiau patikrinamos.

    Kol tęsiasi karas, aukso pardavimai ir gavybos didinimas signalizuoja apie bandymą išlaikyti finansinį lankstumą. Tačiau mažėjant oficialioms atsargoms didėja klausimas, kiek ilgai šis modelis gali būti tvarus, jei biudžeto spaudimas ir karo sąnaudos nesumažės.