Blog

  • „Samsung“ patvirtino: „Galaxy S26“ netrukus galės siųsti failus per „Apple“ „AirDrop“

    „Samsung“ patvirtino: „Galaxy S26“ netrukus galės siųsti failus per „Apple“ „AirDrop“

    Išmaniųjų telefonų ekosistemos pamažu atsiveria – sienos dar stovi, tačiau jose atsiranda vis daugiau „vartelių“. Praėjusiais metais plačiai nuskambėjo žinia, kad „Google“ ir „Apple“ atvėrė suderinamumą tarp „Apple“ „AirDrop“ ir „Google“ kuriamos failų dalijimosi funkcijos „Quick Share“.

    Praėjusį mėnesį „Google“ pranešė, kad šis tarpusavio suderinamumas ilgainiui bus išplėstas ir į kitus „Android“ telefonus. Dabar savo planus patvirtino ir „Samsung“: bendrovė teigia, kad naujausia „Galaxy S26“ serija netrukus galės siųsti failus į „Apple“ įrenginius per „AirDrop“.

    Ši informacija paskelbta pačios „Samsung“ spaudos konferencijoje Japonijoje. „Samsung“ mobiliojo padalinio operacijų vadovas Won-joon Choi, atsakydamas į klausimą, patvirtino, kad bendrovė ruošiasi artimiausiu metu įdiegti „AirDrop“ suderinamumą.

    „Planuojame palaikyti „AirDrop“ suderinamumą pradedant „Galaxy S26“ serija. Ši funkcija bus diegiama palaipsniui, per programinės įrangos atnaujinimus“, – teigė W.-j. Choi.

    Taip pat patvirtinta, kad nors „Galaxy S26“ linija bus pirmoji, gavusi naujovę, vėliau ji turėtų pasiekti ir kitus „Galaxy“ telefonus.

    Tiksli išleidimo data kol kas nepateikiama, o tai, kad funkcija bus diegiama etapais, gali reikšti, jog procesas nebus labai greitas. Tai taip pat leidžia manyti, kad senesni įrenginiai palaikymo gali sulaukti dar vėliau.

    Verta prisiminti, kad net „Google“ šį suderinamumą kol kas įdiegė tik „Pixel 10“ ir „Pixel 9“ serijose. Tai gali reikšti, kad plėtra vyksta atsargiai arba techninis įgyvendinimas reikalauja laiko. Kita vertus, „Oppo“ neseniai paskelbė, jog tokią funkciją planuoja pridėti jau šį mėnesį, todėl neatmetama, kad naujovė gali pasirodyti greičiau, nei atrodo.

    Nors pernelyg dramatiška tai vadinti didžiausiu „krosoveriu“, faktas išlieka: dviejų didžiausių išmaniųjų telefonų gamintojų suartėjimas failų dalijimosi srityje yra reikšmingas. „AirDrop“ ilgą laiką buvo išskirtinis „Apple“ pranašumas, o „Android“ pasaulyje rimtesnė alternatyva atsirado tik įdiegus „Quick Share“. Dabar abi sistemos priartėja dar labiau.

  • „Google“ tyliai įjungė naują „Google Chat“ skiltį: pagaliau rasite visas „Google Meet“ pastabas

    „Google“ tyliai įjungė naują „Google Chat“ skiltį: pagaliau rasite visas „Google Meet“ pastabas

    „Google“ el. paštą papildanti susirašinėjimo programėlė „Google Chat“ dar lapkritį gavo naują galimybę po susitikimo tęsti pokalbius. Tuomet buvo pakeista tvarka, kad „Google Meet“ susitikimų žinutės būtų valdomos per „Google Chat“ ir būtų ten pasiekiamos.

    Tai išsprendė vieną esminę problemą – anksčiau susitikimų metu rašytos žinutės dažnai „dingdavo“, kai susitikimas baigdavosi.

    Vis dėlto iki šiol susitikimų pokalbiai „Google Chat“ dažniausiai atsidurdavo tiesioginiuose pranešimuose. Dėl to vartotojams būdavo sudėtinga greitai rasti konkretų pokalbį ar tam tikras pastabas iš konkretaus susitikimo. Dabar ši tvarka keičiasi.

    Pagal naujausią „Google“ „Workspace“ atnaujinimą, netrukus vartotojai galės visus buvusius ir būsimus susitikimų pokalbius sugrupuoti į atskirą, specialiai tam skirtą skiltį.

    „Kai susitikimas baigiasi, susitikimo pokalbis (jei juo buvo naudojamasi) sklandžiai persikelia į šią skiltį, suteikdamas nuolatinius namus tolimesniems veiksmams ir aptarimams“, – teigiama „Google“ pranešime.

    Įdiegus funkciją, programėlėje gali pasirodyti pranešimas ar paaiškinimas, kviečiantis išbandyti naują skiltį. Jei vartotojas ją įjungia, šoniniame meniu atsiras atskira „Meetings“ skiltis – ji bus rodoma iškart po „Spaces“.

    Pradiniame pranešime nurodoma, kad šį veiksmą bet kada galima atšaukti – skiltį galima pašalinti per veiksmų meniu. Taip pat numatyta galimybė keisti skilties vietą ir jos eiliškumą.

    Ši funkcija pagal numatytuosius nustatymus bus išjungta, todėl ją reikės įsijungti rankiniu būdu. Jei programėlė nerodo pranešimo apie naujovę, vartotojams siūloma atsidaryti trijų taškų meniu bet kurioje pokalbių sąrašo skiltyje, pasirinkti „Create a meeting section“ ir patvirtinti pasirinkimą paspaudus „Create“.

    Tuomet naujoji skiltis turėtų atsirasti pokalbių sąraše.

    „Google Chat“ naujoji susitikimų skiltis jau pradedama diegti, o plačiai prieinama turėtų tapti iki balandžio vidurio. Ji bus skirta visiems „Google Workspace“ klientams, „Workspace Individual“ prenumeratoriams ir asmeninių „Google“ paskyrų naudotojams.

  • „Google Messages“ pagaliau gavo dvi bazines funkcijas – daugelis manė, kad jos jau seniai yra

    „Google Messages“ pagaliau gavo dvi bazines funkcijas – daugelis manė, kad jos jau seniai yra

    „Google Messages“ yra viena pagrindinių susirašinėjimo programėlių, kuria naudojasi „Android“ naudotojai. Vis dėlto, nepaisant populiarumo ir vienos didžiausių pasaulio technologijų bendrovių palaikymo, ši programėlė kartais vis dar atrodo kaip ne iki galo užbaigtas, nuolat tobulinamas produktas.

    Pavyzdžiui, tik praėjusių metų gruodį „Google Messages“ pagaliau gavo žinučių planavimo funkciją – nors daugeliui atrodė, kad toks dalykas turėjo būti prieinamas gerokai anksčiau.

    Dabar programėlė sulaukia dar dviejų naujovių, kurios seniai tapusios įprastos daugelyje kitų populiarių susirašinėjimo platformų: grupinių pokalbių paminėjimų ir atskiro šiukšlinės aplanko.

    Apie šias funkcijas buvo kalbama jau kurį laiką, tačiau šį kartą jos pristatomos oficialiai. Kaip pranešama, naujovės jau pradedamos diegti naudotojams.

    Paminėjimų funkcija skirta tam, kad triukšminguose grupiniuose pokalbiuose būtų lengviau atkreipti konkretaus žmogaus dėmesį. Tuo metu naujasis šiukšlinės aplankas suteikia papildomą saugiklį – jei netyčia ištrinsite svarbų pokalbį, jį dar bus galima susigrąžinti.

    Naudojant paminėjimus, tereikia įrašyti @ ir po jo – žmogaus vardą. Tuomet paminėtas asmuo gaus pranešimą. Svarbu tai, kad pranešimas bus išsiųstas net ir tuo atveju, jei žmogus yra nutildęs grupinį pokalbį.

    Taip pat galima vienu metu pažymėti kelis žmones, jei reikia atkreipti platesnės auditorijos dėmesį. Skelbiama, kad paminėjimų funkcija šiuo metu pradedama diegti ir artimiausiomis dienomis turėtų tapti plačiai prieinama ten, kur veikia RCS pokalbiai „Google Messages“ programėlėje.

    Kita naujovė – šiukšlinės aplankas. Ištrynus pokalbį „Google Messages“ programėlėje, jis dabar bus perkeltas į atskirą šiukšlinę, kur išliks atkuriamas 30 dienų. Pasibaigus šiam laikotarpiui, pokalbis ar žinutės bus ištrinami negrįžtamai.

    Jei nuspręsite pokalbį atkurti, jis bus grąžintas į pagrindinę gautųjų dėžutę, išlaikant visą susirašinėjimo istoriją. Jei žinote, kad ištrintų pokalbių nebeatkursite, šiukšlinę galima išvalyti rankiniu būdu nelaukiant 30 dienų termino pabaigos.

    Norėdami pasiekti šiukšlinės aplanką, atidarykite „Google Messages“, paspauskite savo profilio nuotrauką arba inicialą ir pasirinkite „Trash“.

    Skelbiama, kad šiukšlinės aplankas taip pat jau pradedamas diegti ir artimiausiomis dienomis turėtų pasiekti daugiau naudotojų.

  • Po kovo atnaujinimo „Pixel“ savininkai šokiruoti: „Android Auto“ nebeįsijungia be triuko

    Po kovo atnaujinimo „Pixel“ savininkai šokiruoti: „Android Auto“ nebeįsijungia be triuko

    Nors naujesnių automobilių integruotos multimedijos sistemos dažnai veikia visai neblogai, daugelis vairuotojų vis tiek renkasi „Android Auto“. Ši platforma leidžia patogiai perkelti svarbiausias telefono funkcijas į automobilio ekraną, o „Google“ nuolat leidžia atnaujinimus, skirtus patirčiai gerinti.

    Visgi ilgamečiai „Android“ naudotojai puikiai žino, kad ne visi atnaujinimai būna vienodai sėkmingi – kartais jie net sugadina funkcijas, kurios ilgus metus veikė be priekaištų. Panašu, kad daliai „Pixel“ telefonų savininkų būtent taip nutiko po naujausio kovo mėnesio atnaujinimo.

    Nors kol kas neaišku, kiek plačiai ši problema paplitusi, „Android Auto“ pagalbos puslapyje pasirodė pranešimų apie tai, kad „Pixel“ telefonai nebesusijungia su automobilio multimedija taip sklandžiai kaip anksčiau, kai naudojamas USB kabelis.

    Anksčiau vairuotojui pakakdavo įsėsti į automobilį, prijungti telefoną prie USB ir „Android Auto“ įsijungdavo automatiškai. Tačiau po kovo atnaujinimo, kaip teigiama pranešimuose, sistema pradeda veikti tik atrakintus telefoną – priešingu atveju prisijungimas nevyksta.

    Nors paminėtas atvejų skaičius nėra didelis, tarp minimų įrenginių buvo „Pixel 9a“ ir „Pixel 8 Pro“. Kas tiksliai sukelia sutrikimą, kol kas nepatvirtinta, tačiau dalis naudotojų spėja, kad problemą galėjo lemti „Android“ išplėstinės apsaugos funkcijos.

    Ši „Android“ dalis skirta sustiprintai apsaugai: ji gali būti aktuali žmonėms, kuriems reikalingas aukštesnis saugumo lygis, pavyzdžiui, žurnalistams, viešiems asmenims ar politikams. Tokios apsaugos priemonės kaip pasirinkimas – naudingos, tačiau svarbu, kad jos netaptų kasdienio naudojimo kliūtimi.

    Kol kas neaišku, kaip greitai situacija bus išspręsta. Naudotojai pagalbos puslapyje kreipėsi patarimų, o bendruomenės specialistas pripažino problemą ir susisiekė su nukentėjusiais. Jei susiduriate su tuo pačiu nesklandumu, verta prisidėti prie diskusijos „Android Auto“ pagalbos kanaluose ir pateikti savo atvejį.

  • „Samsung“ pagaliau pramušė: „Galaxy S26“ taps kokybiška USB kamera jūsų kompiuteriui

    „Samsung“ pagaliau pramušė: „Galaxy S26“ taps kokybiška USB kamera jūsų kompiuteriui

    Su „Android 14 QPR1“ atnaujinimu „Google“ pristatė funkciją, leidžiančią „Pixel“ telefoną naudoti kaip kompiuterio internetinę kamerą. Tačiau kiti „Android“ gamintojai šio patogaus sprendimo ilgą laiką plačiai neįsidiegė. Dabar situacija keičiasi: „Samsung“ į „Galaxy S26“ seriją įtraukė USB internetinės kameros režimo palaikymą.

    Nors egzistuoja nemažai trečiųjų šalių programėlių, leidžiančių telefoną paversti internetine kamera, pandemijos metu ir matydama „iPhone“ „Continuity Camera“ pavyzdį, „Google“ 2023 metų pabaigoje šią galimybę integravo tiesiogiai į „Pixel“ įrenginius. Vis dėlto iki šiol ji taip ir netapo įprasta daugumoje kitų „Android“ telefonų.

    „Galaxy S26“ serijoje „Samsung“ įdiegė USB internetinės kameros režimą savo 2026 metų flagmanuose. Tai reiškia, kad vaizdo skambučiams kompiuteryje telefoną galėsite naudoti kaip kamerą paprasčiausiai prijungę jį USB laidu.

    Funkcija turi ir „High Quality Mode“ (aukštos kokybės režimą), kuris vaizdą transliuoja didesniu bitreitu, todėl kokybė būna geresnė. Tiesa, šis režimas naudoja daugiau energijos, todėl įjungus jį „Galaxy S26 Ultra“ gali labiau įkaisti.

    Prijungus telefoną prie kompiuterio USB kabeliu, telefono ekrane turėtų pasirodyti pasirinkimas „Webcam“.

    „Samsung“ ekosistemoje ir anksčiau buvo įmanoma naudoti „Galaxy“ telefono kamerą kaip internetinę kamerą per „Camera Sharing“ funkciją. Skirtingai nei „Google“ sprendimas, ji veikia belaidžiu būdu, todėl yra patogesnė. Tačiau ši galimybė apsiriboja „Samsung“ kompiuteriais ir planšetėmis, todėl jos pritaikomumas yra gana ribotas.

    USB internetinės kameros režimo nėra „One UI 8.5“ beta versijoje, skirtoje „Galaxy S25“. Vis dėlto neatmetama, kad „Samsung“ gali ją įtraukti į galutinį viešą leidimą ir taip išplėsti funkciją ne tik „Galaxy S26“ serijai, ypač jei veikimui nereikia papildomos aparatinės įrangos.

    Nors dauguma nešiojamųjų kompiuterių šiandien jau turi bent padorią internetinę kamerą, išmanieji telefonai dažnai užtikrina geresnę vaizdo ir garso kokybę dėl didesnių jutiklių ir pažangesnių mikrofonų.

    Tikimasi, kad platesnis šios funkcijos paplitimas paskatins ir „Google“ ją toliau tobulinti. Pavyzdžiui, praverstų belaidis režimas ir sklandesnė naudojimo patirtis. Dabartinis įgyvendinimas laikomas gana minimalistiniu – jame nėra galimybės perjungti priekinės ir galinės kamerų.

  • Medikai įspėja: 2 vandens rūšys gali pakenkti sveikatai – daugelis daro šią klaidą

    Viešojoje erdvėje dažnai kartojamas teiginys, kad kelis kartus iš eilės virintas vanduo esą tampa toks pavojingas, jog gali sukelti vėžį. Tačiau ar tai pagrįsta? Nors daugkartinis virinimas gali palikti vandenyje nedidelius chloro junginių pėdsakus, šiuo metu nėra pakankamai mokslinių įrodymų, kad tokie kiekiai keltų realią grėsmę žmogaus sveikatai. Chloras jau daugelį metų naudojamas geriamojo vandens dezinfekcijai, o jo saugūs kiekiai yra reguliuojami higienos normomis.

    Vis dėlto tam tikra rizika egzistuoja: kartotinis virinimas gali sudaryti sąlygas nitratams virsti nitritais – medžiagomis, kurios didelėmis dozėmis gali būti kenksmingos. Svarbu suprasti, kad žala priklauso nuo šių junginių koncentracijos, todėl negalima teigti, jog kelis kartus virintas vanduo automatiškai sukelia vėžį ar kitas sunkias ligas.

    Kalbant apie vandenį, paliktą per naktį, jį paprastai galima vartoti, tačiau ekspertai rekomenduoja to vengti siekiant išsaugoti geresnes skonio ir higienos savybes. Tyrimai rodo, kad jei vanduo verdamas apie pusvalandį, nitritų kiekis išlieka stabilus net ir po naktinio laikymo – reikšmingų pokyčių nenustatoma.

    Tuo pačiu specialistai išskiria du vandens tipus, kurie iš tiesų gali būti pavojingi sveikatai.

    Pirmasis – sumaišytas vanduo, kai virintas vanduo sujungiamas su žaliu (nevirintu). Tokiu atveju skysčio temperatūra dažniausiai nepakankama kenksmingoms bakterijoms sunaikinti, o ilgiau vartojant tokį vandenį gali didėti žarnyno infekcijų ir virškinimo sutrikimų rizika.

    Antrasis pavojingas tipas – pernelyg karštas vanduo, kurio temperatūra viršija 65 laipsnius Celsijaus. Remiantis Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, reguliarus itin karštų gėrimų vartojimas siejamas su didesne stemplės vėžio rizika, nes įprastas stemplės toleruojamas temperatūrų intervalas dažniausiai yra apie 40–50 laipsnių.

  • Gydytojai įspėja: štai koks aliejus geriausias kepimui – daugelis klysta kasdien

    Parduotuvių lentynos pilnos įvairių kepimui skirtų aliejų – nuo saulėgrąžų iki kokosų. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad ne visi jie vienodai palankūs sveikatai, o netinkamas pasirinkimas ilgainiui gali turėti reikšmingos įtakos savijautai.

    Pasak ekspertų, kasdieniam naudojimui vienas geriausių pasirinkimų yra pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus (extra virgin). Jame gausu mononesočiųjų riebalų, kurie siejami su palankiu poveikiu širdies ir smegenų veiklai bei mažesniais uždegiminiais procesais organizme.

    Taip pat paneigiamas dažnai kartojamas mitas, esą alyvuogių aliejus kaitinamas tampa toksiškas. Specialistai aiškina, kad jis yra gana stabilus įprastose gaminimo temperatūrose. Vis dėlto rekomenduojama neviršyti maždaug 190–200 °C, kad būtų išsaugota daugiau naudingųjų savybių.

    Kepimui itin aukštoje temperatūroje geriau tinka avokadų aliejus. Jis pasižymi aukštu dūmijimo tašku ir panašia riebalų sudėtimi, todėl laikomas tinkamu griliui ar intensyviam apkepinimui.

    Ekspertai pataria atsargiai vertinti:

    • rafinuotus aliejus;
    • produktus, kuriuose daug sočiųjų riebalų (pavyzdžiui, palmių ar kokosų aliejų);
    • stipriai perdirbtus, vadinamuosius „pramoninius“ aliejus.

    Teigiama, kad kaitinami tokie riebalai gali lengviau oksiduotis ir sudaryti nepageidaujamų junginių.

    Norint gauti daugiau naudos, rekomenduojama rinktis šalto spaudimo (cold-pressed) aliejų, atkreipti dėmesį į tamsaus stiklo butelius, vengti mišinių ir itin pigių variantų.

    Be to, kokybiškas aliejus gali turėti polifenolių – antioksidantų, padedančių apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir siejamų su lėtesniais senėjimo procesais.

    Taip pat primenama, kad saulėgrąžų aliejus yra plačiai naudojamas augalinis aliejus, išgaunamas iš saulėgrąžų sėklų, ir gali būti vitamino E bei riebalų rūgščių šaltinis.

  • „Superžuvimi“ vadinama sardinė lenkia skumbrę ir silkę: ekspertai paaiškino kodėl

    Daugelis mano, kad žuvies vertę lemia jos kaina, tačiau iš tikrųjų svarbiausi kriterijai yra baltymų, riebalų rūgščių ir mikroelementų kiekis. Yra žuvų rūšių, kurios dažnai lieka nuošalyje, nors naudingųjų medžiagų koncentracija gali pranokti populiarią lašišą, skumbrę ar silkę ir puikiai tinka reguliariam vartojimui.

    Viena iš tokių nepelnytai nuvertinamų žuvų – sardinė. Nors ji nedidelė ir lengvai prieinama, tai tikras maistinių medžiagų koncentratas tarp jūrinių žuvų. Sardinė gausi omega-3 riebalų rūgščių, kurios svarbios širdies ir kraujagyslių sistemai, padeda mažinti uždegiminius procesus ir palaikyti kognityvines funkcijas. Šios riebalų rūgštys žuvyje yra natūralios formos, todėl organizmas jas lengvai įsisavina, o pagal jų tankį 100 gramų produkto sardinė net gali lenkti lašišą.

    Be to, sardinė yra visavertis baltymų šaltinis, turintis didelę biologinę vertę – joje yra visos būtinos aminorūgštys, reikalingos raumenų audiniui atkurti.

    Sardinė taip pat turtinga mikroelementų. Jei ji valgoma su kauliukais, ypač konservuota, kaulai būna suminkštėję ir saugūs, todėl gali prisidėti prie kaulų audinio stiprinimo. Svarbiausi šios žuvies nutrientai:

    • vitaminas D – kalcio įsisavinimui ir imuniteto stiprinimui;

    • vitaminas B12 – nervų sistemai ir kraujodarai;

    • selenas – stiprus antioksidantas;

    • fosforas – energijos apykaitai.

    Palyginti su lašiša, sardinės sukaupia gerokai mažiau sunkiųjų metalų, įskaitant gyvsidabrį, todėl jas galima valgyti dažniau. Didesnė dalis sardinių sugaunama laukinėje gamtoje, o ne auginama dirbtinai, todėl jų sudėtis paprastai būna stabilesnė ir natūralesnė. Be to, didelė maistinių medžiagų koncentracija nedidelėje porcijoje padeda lengviau patenkinti kasdienius organizmo poreikius.

    Praktiškiausias pasirinkimas – sardinės savo sultyse arba alyvuogių aliejuje, nes toks būdas padeda išsaugoti naudingąsias savybes. Tinka ir šviežia ar šaldyta žuvis, ruošiama orkaitėje ar garuose. Rekomenduojama vengti intensyvaus kepimo, kad nebūtų ardomos vertingos riebalų rūgštys.

  • 5 kasdieniai įpročiai, tyliai žalojantys inkstus: gydytojai įspėja apie pasekmes

    Inkstų sveikatą smarkiai lemia gyvenimo būdas ir kasdieniai įpročiai. Inkstai filtruoja kraują, reguliuoja skysčių pusiausvyrą ir kraujospūdį, todėl jų apkrova tiesiogiai priklauso nuo mūsų elgesio. Medikai pabrėžia, kad net ir nedideli mitybos ar dienos režimo nukrypimai ilgainiui gali peraugti į rimtas šių organų veiklos problemas.

    Inkstų sutrikimai. Iliustracinė nuotrauka

    „Net ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi kasdieniai pasirinkimai – per sūrus maistas, per mažai vandens ar dažnas nuskausminamųjų vartojimas – gali palaipsniui didinti inkstų pažeidimo riziką“, – primena gydytojai.

    Per didelis druskos vartojimas – įprotis gausiai sūdyti maistą yra viena dažniausių priežasčių, siejamų su inkstų ligomis. Natrio perteklius kelia arterinį kraujospūdį ir didina inkstų apkrovą. Dėl to laikui bėgant gali būti pažeidžiami audiniai ir vystytis lėtinė inkstų liga.

    Per mažas vandens kiekis – nemažai žmonių negeria pakankamai paprasto vandens. Skysčių trūkumas didina inkstų akmenų susidarymo tikimybę ir mažina inkstų gebėjimą efektyviai šalinti toksinus. Kava ar gazuoti gėrimai vandens nepakeičia, o jų perteklius gali dar labiau pabloginti situaciją.

    Piktnaudžiavimas alkoholiu ir tabaku – dideli alkoholio kiekiai gali pažeisti inkstų ląsteles ir sutrikdyti kraujo filtravimą. Rūkymas neigiamai veikia kraujagysles, blogina inkstų aprūpinimą krauju ir didina susirgimų riziką.

    Dažnas nuskausminamųjų vartojimas – įprotis gerti analgetikus nepasitarus su gydytoju gali sukelti toksinį inkstų pažeidimą. Ypač atsargiai reikėtų vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo: ilgalaikis jų naudojimas gali lemti lėtinius inkstų funkcijos sutrikimus.

    Sėslus gyvenimo būdas ir nutukimas – fizinio aktyvumo stoka skatina svorio augimą, o tai didina diabeto ir hipertenzijos riziką. Būtent šios būklės laikomos vienais svarbiausių inkstų ligų rizikos veiksnių. Reguliarus judėjimas padeda palaikyti normalią medžiagų apykaitą ir mažina inkstams tenkantį krūvį.

  • Daugelis prausiasi neteisingai: dermatologė atskleidė paprastą 30 sekundžių taisyklę

    Veido odos valymui reikėtų skirti bent 30 sekundžių – tam yra labai aiški priežastis.

    Viena dažniausių klaidų prausiantis yra ne netinkamai pasirinkta priemonė, o per trumpas jos naudojimas. Jei prausiklį nuplaunate per greitai, jis nespėja atlikti savo darbo – taip ne tik nepasiekiate norimo rezultato, bet ir be reikalo išleidžiate pinigus.

    Medicinos mokslų daktarė, dermatologė Mona Gohara teigia, kad idealiausia prausiklį ant odos laikyti apie 30 sekundžių. Toks laikas leidžia valomosiose priemonėse esančioms paviršiaus aktyviosioms medžiagoms susijungti su riebalais, nešvarumais, apsauginiu kremu nuo saulės ir makiažo likučiais, kad jie būtų efektyviai pašalinti nuo odos.

    Jei priemonę nuplaunate per greitai, sudedamosios dalys paprasčiausiai nespėja suveikti. Vis dėlto persistengti irgi nereikia: agresyvus trynimas ar prausimas kelias minutes iš eilės gali pažeisti odos barjerą.

    Kaip taisyklingai prausti veidą:

    Pirmiausia nusiplaukite rankas. Prieš liesdami veidą, rankas nuplaukite muilu, kad ant odos neperkeltumėte bakterijų.

    Sudrėkinkite veidą drungnu vandeniu. Vanduo turi būti šiltas, bet ne karštas – karštas vanduo sausina odą ir gali ją dirginti.

    Užtepkite prausiklį. Paimkite nedidelį kiekį priemonės (maždaug žirnio dydžio). Švelniai paskirstykite ją ant veido sukamaisiais judesiais, daugiau dėmesio skirdami T zonai (kaktai, nosiai ir smakrui).

    Bendra trukmė – apie 30 sekundžių.

    Kruopščiai nuplaukite. Nuplaukite prausiklį drungnu vandeniu, kol oda bus visiškai švari.

    Švelniai nusausinkite. Veidą švelniai nusausinkite švariu rankšluosčiu – netrinkite, kad nedirgintumėte odos.

    Užtepkite kremą. Praėjus 1–2 minutėms po prausimosi, naudokite kremą ar kitą drėkinamąją priemonę, kad oda neprarastų drėgmės.

    Paprastai veidą rekomenduojama prausti 2 kartus per dieną – ryte ir vakare.