CP v2

Blog

  • Pakruojo sveikatos centro medikams – padėkos ir apdovanojimai: kas šiemet išskirti profesinės dienos proga

    Pakruojo sveikatos centro medikams – padėkos ir apdovanojimai: kas šiemet išskirti profesinės dienos proga

    Medicinos darbuotojų diena Lietuvoje kasmet minima balandžio 27 dieną, o šia proga visoje šalyje dėkojama gydytojams, slaugytojams ir kitiems sveikatos sistemos darbuotojams už kasdienį darbą. Pakruojyje profesinė šventė pažymėta kiek anksčiau – Pakruojo kultūros centre surengtas padėkos vakaras VšĮ Pakruojo sveikatos centro bendruomenei.

    Į renginį susirinko ne tik įstaigos kolektyvas, bet ir svečiai: Seimo narė Ilona Gelažnikienė, Pakruojo rajono meras Saulius Margis, vicemerai Simona Lipskytė ir Virginijus Kacilevičius, taip pat Pakruojo dekanas Remigijus Čekavičius. Šventės metu akcentuota, kad medikų darbas dažnai matuojamas ne vien rezultatais, bet ir gebėjimu išklausyti, nuraminti bei padėti žmogui sudėtingiausiu momentu.

    Renginio pradžioje R. Čekavičius skyrė sveikinimo žodžius ir palaimino sveikatos centro komandą, pabrėždamas bendrystės ir pašaukimo svarbą. VšĮ Pakruojo sveikatos centro direktorius Agnius Karmonas kolegoms dėkojo už profesionalumą, kantrybę ir gebėjimą susitelkti sprendžiant kasdienius iššūkius, su kuriais susiduria sveikatos priežiūros įstaigos.

    Meras S. Margis sveikindamas medikus pabrėžė, kad gyventojams itin svarbus ne tik gydymas, bet ir žmogiškas santykis, todėl padėkos šventėje skiriamos visai komandai – nuo priėmimo ir skubiosios pagalbos iki administracijos ir ūkio darbuotojų.

    „Medikas gydo ne tik kūną, bet ir širdį – juk taip laukiame gerų medikų žodžių, palaikymo, pasakymo, kad viskas bus gerai. Tokie padrąsinimai yra labai svarbūs kiekvienam iš mūsų“, – sakė Saulius Margis.

    Padėkos vakaro metu apdovanoti labiausiai pastaraisiais metais išsiskyrę darbuotojai. Mero padėkos įteiktos Gitanai Makarevičienei, Valdui Mikalskiui, Mariui Šilinskiui, Nelei Žilinskienei, Vilmai Laurikietienei ir Sauliui Morkūnui – už atsakingą darbą ir indėlį į įstaigos veiklą.

    Po oficialiosios dalies kolektyvas pakviestas į kultūrinę programą: žiūrovams pristatytas iliuzionisto pasirodymas, o vakaro pabaigoje surengtas Irūnos ir Mariaus Jampolskio koncertas, kaip Pakruojo rajono savivaldybės dovana medikams.

    Profesinės šventės minėjimai savivaldybėse ir gydymo įstaigose tampa proga ne tik pasveikinti darbuotojus, bet ir priminti apie sveikatos sistemos realybę – didelį krūvį, emocinę įtampą, komandinių sprendimų svarbą bei nuolatinį poreikį stiprinti paslaugų prieinamumą gyventojams. Tokie padėkos vakarai dažnai įvardijami kaip paprasta, bet reikšminga motyvacija tiems, kurie kasdien dirba su žmonių sveikata.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija.

  • Balandžio 30 dieną 11.52 val. skambės sirenos: vyks gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas

    Balandžio 30 dieną 11.52 val. skambės sirenos: vyks gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas

    Balandžio 30 dieną 11.52 val. visoje Lietuvoje bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimo metu bus įjungtos elektros sirenos, todėl gyventojai trumpam girdės kaukimą.

    Kartu per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus bus siunčiami pranešimai. Tai įprasta procedūra, skirta įsitikinti, kad perspėjimai pasiekia gyventojus ir veikia visi sistemos kanalai.

    Nustojus kaukti sirenoms, papildoma informacija gyventojams bus skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei regionines radijo stotis „Saulės radijas“ ir „RS2“. Pranešimai taip pat bus perduodami per judriojo ryšio operatorių tinklus.

    Specialistai primena, kad sirenų patikrinimas nereiškia realios grėsmės, tačiau tai gera proga įsitikinti, ar telefonas gauna perspėjimo pranešimus. Jei pranešimų negaunate, verta pasitikrinti savo įrenginio nustatymus ir įjungti perspėjimų gavimo funkciją.

    Gyventojai, kurie nėra įsidiegę perspėjimų gavimo paslaugos ar nežino, kaip ją aktyvuoti, instrukcijas gali rasti GPIS informaciniame puslapyje. Ten pateikiami žingsniai, ką pasirinkti telefono nustatymuose, kad kritiniu atveju perspėjimai pasiektų laiku.

    „Patikrinimai reikalingi tam, kad realios nelaimės atveju perspėjimai gyventojus pasiektų greitai ir patikimai“, – sakė savivaldybės parengties pareigūno funkcijas atliekanti patarėja Daiva Rocienė.

  • Šokių kolektyvas „Laja“ atšventė 45-metį: jubiliejiniame koncerte – bičiulių būrys ir padėkos

    Šokių kolektyvas „Laja“ atšventė 45-metį: jubiliejiniame koncerte – bičiulių būrys ir padėkos

    Pakruojo kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas „Laja“ balandžio 25 dieną paminėjo 45 metų sukaktį šventiniu koncertu, subūrusiu esamus ir buvusius narius, vadovus bei ištikimiausius kolektyvo bičiulius. Renginys tapo ne tik pasirodymų vakaru, bet ir simboliška proga atsigręžti į kolektyvo nueitą kelią, repetuojant, keliaujant į koncertus ir puoselėjant tradicinį šokį.

    Jubiliejinę nuotaiką kūrė ne vien „Lajos“ šokėjai: scenoje pasirodė ir svečiai iš Lietuvos bei kaimyninės Latvijos. Koncerte dalyvavo Balsių pagrindinės mokyklos Klovainių skyriaus pradinių klasių šokėjai, Latvijos lietuvių bendruomenės tautinių šokių kolektyvas „Bijūnas“, Panevėžio kultūros centro senjorų šokių grupė „Gija“, Panevėžio bendruomenės rūmų šokių ansamblis „Linas“, Kuršėnų senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Diemedis“ ir Joniškėlio senjorų liaudies šokių kolektyvas „Abrūsėlis“.

    Šventę praturtino ir gyvos muzikos pasirodymas: koncertinę programą papildė Pakruojo kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Čvieks“. Tokia sinergija tarp šokio ir muzikos yra viena svarbiausių lietuvių liaudies sceninės tradicijos dalių, leidžianti žiūrovams pajusti ne tik choreografiją, bet ir šventės ritmą.

    Į renginį atvyko Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, kuris padėkomis įvertino aktyvius kolektyvo narius ir vadovę už kūrybinę energiją, meilę šokiui bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime. Padėkos įteiktos Virginijai ir Virgilijui Norkams, Daliai ir Virginijui Praniuliams, Dianai ir Dariui Rašimams, Nijolei ir Jonui Karpušenkoms, Jūratei ir Viliui Vaicekauskams, Genovaitei Dryžienei, Vidai Dumbrienei, Renatui Varnai, Kęstučiui Kazlauskui, Arūnui Juciui ir kolektyvo vadovei Aušrai Juciuvienei.

    Atskiri padėkos žodžiai skirti ir buvusiai ilgametei kolektyvo vadovei Leokadijai Juodagalvienei, kurios indėlis svarbus „Lajos“ istorijai ir tęstinumui. Sveikinimus taip pat perdavė Seimo narė Ilona Gelažnikienė, vicemeras Virginijus Kacilevičius, savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė, Seimo narės Vaidos Aleknavičienės padėjėja Inga Brūžienė ir Pakruojo kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Benas Nikalajevas.

    Renginį vedė Birutė Černiauskienė, kvietusi žiūrovus prisiminti ryškiausius kolektyvo istorijos momentus ir žmones, kūrusius „Lajos“ identitetą. Jubiliejinis vakaras dar kartą priminė, kad mėgėjų meno kolektyvai regionuose dažnai tampa bendruomenės traukos centru, o ilgalaikė veikla gimsta iš nuoseklaus darbo, savanorystės ir kartų bendrystės.

  • Pakruojo kredito unijai – 30 metų: meras dėkoja už indėlį į rajono ekonomiką ir bendruomenes

    Pakruojo kredito unijai – 30 metų: meras dėkoja už indėlį į rajono ekonomiką ir bendruomenes

    Pakruojo kredito unija 2026 metais mini 30 metų veiklos sukaktį. Jubiliejaus proga kolektyvą ir vadovę Rūtą Latonienę pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis.

    Savivaldybė pažymi, kad unija per tris dešimtmečius tapo svarbia rajono ekonominio ir socialinio gyvenimo dalimi. Ji įvardijama kaip ilgametė savivaldybės, vietos organizacijų ir žemdirbių partnerė, aptarnaujanti platų klientų ratą.

    Pakruojo rajone veikianti kredito unija taip pat prisideda prie vietos iniciatyvų, remia bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, sporto ir kultūros projektus. Tokia parama, savivaldybės vertinimu, stiprina vietos ryšius ir didina gyventojų įsitraukimą į rajono gyvenimą.

    „Per šį laikotarpį Pakruojo kredito unija tapo svarbia mūsų krašto ekonominio ir socialinio gyvenimo dalimi“, – sakė Saulius Margis.

    Pasak mero, unijos veikloje ypač svarbūs profesionalumas ir atsakomybė, kurie kuria pasitikėjimą finansų paslaugomis regionuose. Savivaldybė akcentuoja, kad vietos finansų įstaigų stabilumas ir artumas klientams gali turėti reikšmės tiek smulkiam verslui, tiek ūkiams, tiek bendruomeninėms iniciatyvoms.

    Kredito unijos Lietuvoje paprastai veikia kooperacijos principu, todėl didesnį dėmesį skiria narių poreikiams ir vietos ekonomikai. Pastaraisiais metais sektoriui aktualūs skaitmenizavimo sprendimai ir klientų aptarnavimo greitis, o regionuose ypač vertinama galimybė gauti konsultacijas vietoje.

    Jubiliejaus proga bendruomenei taip pat pristatytos renginio akimirkos, kurias užfiksavo fotografas L. Katilius. Informaciją pateikė Pakruojo rajono savivaldybė.

  • „Do Rzeczy“ debiutas „NewConnect“: akcijos startavo brangiau, bet sesijos viduryje krito 28 proc.

    Antradienį, balandžio 28 dieną, Lenkijos alternatyvioje biržos rinkoje NewConnect debiutavo žiniasklaidos bendrovės „Do Rzeczy“ akcijos. Prekybos pradžioje jų kaina siekė 52,8 zlotų, tačiau vėliau spaudimas parduoti sustiprėjo.

    Antroje sesijos dalyje, apie 14 valandą, akcijos buvo atpigusios beveik 30 proc. ir kainavo apie 40 zlotų, o prekybos apyvarta išliko nedidelė. Tokia dinamika naujuose debiutuose nereta, kai rinkoje trūksta likvidumo ir dalis investuotojų fiksuoja greitą pelną ar mažina riziką.

    Kas įvyko per debiutą?

    „Do Rzeczy“ šis pasirodymas buvo trečiasis NewConnect debiutas 2026 metais. Į prekybą buvo įtrauktos paprastosios vardinės A, A2, A3, B, D ir E serijų akcijos, įskaitant naujos emisijos D serijos 34 094 akcijas ir E serijos 19 771 akciją.

    Bendrovė anksčiau skelbė, kad per ankstesnes emisijas daugiau kaip 520 investuotojų jos plėtrai iš viso skyrė 3 mln. zlotų. Pagal dabartinius valiutų kursus tai sudaro maždaug 700 000 eurų.

    Kur bus nukreiptos pritrauktos lėšos?

    Pasak bendrovės, iš akcijų emisijų pritrauktos lėšos planuojamos naudoti kelioms kryptims: portalo plėtrai, skaitmeninės pasiūlos stiprinimui bei prenumeratos modelio auginimui. Taip pat numatyta investuoti į mokamo turinio pasiūlą, naujus vaizdo formatus, tinklalaides ir kitą multimediją.

    Į planus įtrauktas ir aktyvesnis turinio platinimas per socialinius tinklus bei VOD kanalus, technologiniai atnaujinimai, įskaitant automatizavimą ir personalizavimą. Pastaruoju metu tokie sprendimai vis dažniau siejami su DI taikymu redakciniuose procesuose, auditorijos segmentavime ir prenumeratos pasiūlymų optimizavime.

    Bendrovė taip pat deklaruoja ketinimus plėsti e. komercijos projektus ir diversifikuoti pajamas. Žiniasklaidos įmonėms tai ypač aktualu dėl spaudos reklamos svyravimų ir didėjančios konkurencijos dėl skaitmeninių prenumeratų, kur vartotojai vis dažniau renkasi kelis specializuotus šaltinius, o ne vieną universalų.

    Ką svarbu žinoti investuotojams?

    NewConnect laikoma rinka, kurioje dažniau sutinkami mažesni emitentai, o kainų svyravimai gali būti aštresni nei pagrindinėje Varšuvos biržos rinkoje. Mažesnė apyvarta debiuto dieną gali reikšti, kad keli didesni pavedimai turi disproporciškai didelę įtaką kainai.

    „Do Rzeczy“ yra savaitraščio „Do Rzeczy“, mėnraščio „Historia Do Rzeczy“ ir portalo DoRzeczy.pl leidėja. Bendrovė veikia nuo 2013 metų, o jos strateginis akcininkas yra PMPG Polskie Media, kotiruojama pagrindinėje Varšuvos vertybinių popierių biržos rinkoje.

  • Startavo CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 registracija: birželį Katovicuose – nauja apdovanojimų gala

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 organizatoriai pradėjo dalyvių registraciją į vieną didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje. Konferencija vyks 2026 metais birželio 15–16 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Šių metų programoje atsiranda naujovė – CYBERSEC Awards apdovanojimų ceremonija ir vakarinė gala. Organizatoriai teigia, kad tai bus proga įvertinti komandas ir iniciatyvas, kurios realiai stiprina skaitmeninį atsparumą regione.

    Ko tikėtis iš programos

    Pagrindinė renginio tema – We are the firewall, pabrėžianti bendrą atsakomybę už sistemų, duomenų, procesų ir paslaugų saugumą. Programoje numatomos diskusijos apie geopolitikos įtaką kibernetiniam saugumui, technologinę suverenitetą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Daug dėmesio bus skiriama praktiniams klausimams: organizacijų atsparumo stiprinimui, rizikų valdymui, incidentų prevencijai ir reagavimui. Renginyje planuojamos ir EXPO erdvės, kuriose savo sprendimus pristatys saugumo technologijų kūrėjai.

    Aktualus blokas bus skirtas reguliavimui ir atitikčiai, ypač NIS2 direktyvos reikalavimams bei nacionaliniams kibernetinio saugumo sistemos pokyčiams. Tai tema, kuri daugeliui įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų tampa ne tik IT, bet ir vadovybės bei rizikų valdymo darbotvarkės klausimu.

    DI, dezinformacija ir kadrų trūkumas

    Programoje numatytos sesijos apie DI – kaip verslo diegimų ir naujų pareigų reguliavimo srityje šaltinį, bet kartu ir kaip priemonę, kurią vis dažniau pasitelkia ir puolanti pusė. Kibernetinių incidentų tyrėjai vis dažniau fiksuoja automatizuotas atakas, socialinės inžinerijos kampanijas ir sukčiavimo scenarijus, kuriuos pagreitina generatyviniai įrankiai.

    Organizatoriai taip pat akcentuoja kovą su dezinformacija ir socialinės atsparos stiprinimą, nes informacinės operacijos vis dažniau persidengia su kibernetinėmis atakomis. Greta to, darbdaviai ir institucijos susiduria su specialistų trūkumu, todėl dėmesys bus skiriamas kompetencijų ugdymui, edukacijai ir sertifikavimui.

    „Sprendimai dėl technologinės suvereniteto, tiekimo grandinių saugumo, duomenų apsaugos ir veiklos tęstinumo šiandien priimami augant geopolitinei ir reguliacinei įtampai“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Pasak organizatorių, konferencijoje laukiami viešojo sektoriaus, verslo, pramonės, gynybos, mokslo atstovai bei saugumo sprendimų tiekėjai. CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 organizatorius – Grupa PTWP.

    CYBERSEC Awards: kas bus apdovanojama

    CYBERSEC Awards sieks išskirti sprendimus ir žmones, kurie daro apčiuopiamą poveikį kibernetinio saugumo brandai. Apdovanojimų struktūra orientuota į inovacijas, organizacijų pasiekimus, edukaciją ir rezultatus incidentų valdymo srityje.

    Organizatoriai skelbia, kad apdovanojimai bus įteikiami per iškilmingą vakarą 2026 metais birželio 15 dieną. Tai turėtų tapti ir papildoma tinklaveikos erdve renginio dalyviams, ieškantiems partnerių, klientų ar specialistų.

  • Australijos vaizdai kuriami studijoje prie Varšuvos: kaip DI keičia filmų ir TV gamybą

    Virtualios gamybos technologijos ir dirbtinis intelektas vis greičiau keičia kino bei televizijos užkulisius: dalis to, ką žiūrovai laiko tikromis lokacijomis, šiandien gali būti sukurta studijoje. Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur savo praktika dalijosi TVN „Warner Bros. Discovery“ atstovai.

    Pasak kūrėjų, didžiausias pokytis tas, kad daug darbo iš postprodukcijos persikelia į pasirengimą prieš filmavimą. Kruopščiau suplanavus scenas, vizualus ir fonus, filmavimo aikštelėje galima dirbti greičiau ir tiksliau, o iš studijos dažnai išeinama su beveik galutine vaizdo medžiaga.

    XR studija ir greitesnė gamyba

    Studijoje su XR technologijomis realiu laiku rodomi skaitmeniniai fonai ir aplinkos, todėl komanda gali filmuoti taip, tarsi būtų kitoje šalyje, nepalikdama paviljono. Toks modelis ypač naudingas serialams ir kasdienėms TV produkcijoms, kur svarbus greitis, o kelionių logistika kainuoja brangiai.

    „Virtualioje gamyboje praktiškai išeiname iš studijos su paruošta vaizdo medžiaga: postprodukcijos laikas didele dalimi persikelia į pasirengimą, todėl turime būti itin tiksliai pasiruošę“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Kūrėjai pateikia paprastą pavyzdį: scenos, kurios anksčiau reikalavo filmavimo užsienyje, šiandien gali būti atkuriamos studijoje, kartu sumažinant kelionių, leidimų ir technikos pervežimo kaštus. Be finansinės naudos, tai leidžia išvengti ir dalies organizacinių kliūčių, pavyzdžiui, gatvių uždarymo filmavimams.

    DI nuo scenarijaus iki kadrų vizualizacijos

    Dirbtinis intelektas vis dažniau įtraukiamas dar ankstyvoje stadijoje, kai formuojamas siužetas ir dialogai. Studijų komandos kuria vidinius įrankius, paremtus atvirais modeliais ir apmokytus savo medžiaga, kad jie padėtų scenaristams ieškoti siužeto posūkių, nuoseklumo, išvengti pasikartojimų.

    „Pirmas žingsnis – parašome scenarijų, antras – pagal jį gauname vizualizaciją. Ji nėra šimtaprocentinis atspindys, bet daugeliu atvejų tai labai reali pagalba“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Kitas etapas – automatiškesnis storyboard kūrimas ir greitesnės iteracijos, kai režisierius, operatorius ir dailininkai gali anksčiau pamatyti, kaip atrodys scena. Tokia praktika gali trumpinti gamybos ciklą, nes sprendimai dėl kadrų, apšvietimo ir aplinkos priimami dar iki filmavimo dienos.

    3D pasauliai, žaidimų patirtis ir kompetencijų trūkumas

    XR komandos akcentuoja, kad daug įkvėpimo atėjo iš žaidimų industrijos, kur 3D aplinkos kuriamos seniai, o darbo metodai leidžia greitai keisti detales. Tai atveria galimybę sukurti visiškai naują vietovę ar net fantastinį pasaulį, o ne tik „pakeisti foną“.

    „Galime sukurti visą trimatę realybę ir kiekvieną sceną perkelti į bet kurią vietą pasaulyje“, – sakė Michał Malinowski.

    Vis dėlto, pasak ekspertų, didžiausia kliūtis Lietuvoje ir regione dažnai yra ne technika, o žmonės: trūksta specialistų, gebančių dirbti su realaus laiko 3D kūrimo įrankiais, virtualios gamybos procesais ir tarpdisciplininėmis komandomis. Dėl to verslas vis aktyviau kalba apie partnerystes su universitetais, mokymo programas ir talentų pritraukimą.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad norint tapti regioniniu virtualios gamybos centru, svarbi ne tik studijų infrastruktūra. Reikalingas ilgalaikis finansavimo stabilumas, aiškios taisyklės ir patrauklios audiovizualinės paskatos, kad projektai būtų planuojami keleriems metams į priekį, o jauni kūrėjai kurtų startuolius vietoje, o ne išvyktų.

  • UE ruošia amžiaus patikrą socialiniuose tinkluose ir DI taisykles: ką tai reikš Lenkijoje ir verslui

    Europos Sąjunga artėja prie platesnio masto skaitmeninių taisyklių paketo: nuo amžiaus patikros socialiniuose tinkluose iki DI reguliavimo, kuris tiesiogiai palies tiek gyventojus, tiek įmones. Lenkijos Skaitmeninimo ministerijos vadovybė teigia, kad dalis sprendimų gali atsirasti dar iki kitų nacionalinių rinkimų, o pagrindiniai pokyčiai bus siejami su ES standartais.

    Europos Komisija yra paskelbusi planus pradėti bandomąją ES amžiaus patikros programėlės versiją 2026 metų liepos 1 dieną. Ši priemonė siejama su augančiu valstybių noru sugriežtinti nepilnamečių prieigą prie platformų ir turinio, kartu bandant išlaikyti aukštą privatumo kartelę.

    Vis dėlto dėl tokios programėlės kyla diskusijų: kaip užtikrinti, kad būtų patikrinamas tik amžius, o ne renkama perteklinė informacija, ir kaip išvengti centralizuoto jautrių duomenų kaupimo. Kartu svarstoma, ar sprendimas bus privalomas, ar veiks kaip rekomenduojamas standartas, kurį galės pasirinkti šalys ir platformos.

    Kaip veiks amžiaus patikra?

    Lenkijos viceministras dr. Dariuszas Standerskis Europos ekonomikos kongreso metu pabrėžė, kad pagrindinis ES instrumentas amžiaus patikrai išlieka Europos skaitmeninės tapatybės piniginė. Pasak jo, naujai pristatytas amžiaus patikros mechanizmas būtų papildomas kelias, o ne piniginės pakaitalas.

    „Kaip pagrindinį įrankį amžiaus patikrai socialiniuose tinkluose turėsime Europos skaitmeninės tapatybės piniginę, ir tai nesikeičia“, – sakė dr. Dariuszas Standerskis.

    Viceministro teigimu, tikėtina, kad atskira ES programėlė būtų skirta vien amžiui patvirtinti. Tai būtų alternatyva žmonėms, kurie nenori naudotis pilna skaitmeninės tapatybės pinigine, bet vis tiek turi turėti būdą patvirtinti, jog atitinka amžiaus ribojimus.

    Lenkijoje šis klausimas siejamas ir su nacionaliniais sprendimais: valdžios naudojama programėlė „mObywatel“ jau turi daugiau nei 11,5 mln. naudotojų, o ambicingas tikslas – 20 mln. naudotojų. Tačiau pripažįstama, kad dalis visuomenės gali vengti universalių skaitmeninių dokumentų, todėl siauresnė, tik amžiui skirta priemonė būtų kompromisas.

    Diskusijos dėl ribojimų nepilnamečiams

    Lenkijoje politinėje darbotvarkėje aptariamos idėjos riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų asmenims, o amžiaus patikrą sieti su europiniais skaitmeninės tapatybės sprendimais. Vis dėlto Skaitmeninimo ministerija viešai laikosi atsargesnės pozicijos, pabrėždama, kad dėl konkrečios amžiaus ribos sprendimai turi remtis tyrimais apie socialinių tinklų poveikį skirtingo amžiaus vaikams.

    Ministerijos atstovai akcentuoja, kad jų vaidmuo pirmiausia yra pateikti techninius įrankius ir rekomendacijas, o politiniai sprendimai dėl amžiaus ribų turėtų būti priimami įvertinus mokslinius duomenis. Toks požiūris atspindi platesnę ES kryptį: ieškoti priemonių, kurios mažintų žalą nepilnamečiams, bet kartu neįvestų perteklinių apribojimų visiems naudotojams.

    DI reguliavimas: įstatymas ir piaskovnica

    Kartu su amžiaus patikros diskusijomis Lenkijoje įsibėgėja DI reguliavimo įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Skelbiama, kad Seime turėtų prasidėti svarstymai dėl įstatymo, kuris perkeltų ES DI aktą į Lenkijos teisinę sistemą ir nustatytų priežiūros bei atsakomybės mechanizmus.

    Viceministro vertinimu, parlamentinis procesas gali užtrukti kelis mėnesius, o vienas svarbiausių tikslų – sukurti vadinamąją reguliacinę piaskovnicą. Tokia aplinka leistų įmonėms testuoti DI sprendimus prižiūrimoje, aiškias taisykles turinčioje erdvėje, sumažinant teisinę nežinią ir pagreitinant inovacijų diegimą.

    „Vyksta gamybiniai darbai ir sertifikavimo procesas. Viskas vyksta pagal terminus, o mes skaičiuojame laiką iki šių metų gruodžio“, – teigė dr. Dariuszas Standerskis.

    Reguliavimo kontekste aptariamas ir deepfake turinio klausimas: kaip užtikrinti skaidrumą, kai vaizdas ar garsas sugeneruotas DI, ir kaip tai atpažinti informacinės kampanijos ar rinkimų laikotarpiu. ES kryptis šioje srityje paprastai remiasi rizikos valdymu, aiškesnėmis pareigomis platformoms ir turinio žymėjimu, tačiau praktinis įgyvendinimas priklausys nuo nacionalinių institucijų pajėgumų ir pasirinkto modelio.

    Įmonėms tai reiškia dvigubą pokytį: viena vertus, atsiras aiškesnės taisyklės ir galimybė testuoti sprendimus reguliacinėje piaskovnicoje, kita vertus, teks įvertinti atitikties reikalavimus, ypač jei DI naudojamas jautriose srityse ar daro poveikį vartotojų teisėms. Gyventojams svarbiausia tema išlieka privatumas ir tai, ar amžiaus patikra bus įgyvendinama taip, kad platformos gautų tik minimalų patvirtinimą, o ne papildomus asmens duomenis.

  • Vietnamas kelia kartelę dirbtinio intelekto lenktynėse: ambicijos, griežtas įstatymas ir šešėlinės rizikos

    Vietnamas pastaraisiais metais vis aiškiau signalizuoja, kad dirbtinis intelektas jam nėra vien technologijų mada. Hanojus DI vystymą sieja su ekonomikos modernizavimu, produktyvumo šuoliu ir siekiu tapti viena ryškiausių Pietryčių Azijos valstybių skaitmeninėje rinkoje.

    Šalies kryptis išsiskiria tuo, kad greta investicijų ir eksperimentų diegiant DI į kasdienes paslaugas kuriama ir plataus užmojo reguliavimo bazė. Tačiau su tuo ateina ir klausimai dėl duomenų kontrolės, priežiūros technologijų bei užsienio technologinės priklausomybės.

    DI kaip ekonomikos variklis

    Vietnamas DI plėtrą remia per valstybines programas, mokslo ir inovacijų finansavimą bei pastangas pritraukti tarptautines kompanijas. Augantis startuolių skaičius ir DI sprendimų diegimas finansų, gamybos, sveikatos bei švietimo sektoriuose rodo, kad rinka bręsta greičiau nei daugelyje regiono valstybių.

    Praktikoje DI vis dažniau naudojamas klientų aptarnavime, rizikų vertinime, procesų automatizavime ir diagnostikoje. Tokios kryptys būdingos ir globalioms tendencijoms: didžiausią trumpalaikę grąžą verslui dažniausiai duoda ne futuristiniai projektai, o efektyvesni sprendimai realiuose procesuose.

    Didžiosios investicijos ir priklausomybė nuo infrastruktūros

    Vietnamas aktyviai vilioja technologijų gigantus ir stiprina vietinius čempionus, tačiau kritinis elementas lieka infrastruktūra: duomenų centrai, debesijos paslaugos ir didelio našumo lustai. Be jų didelių kalbos modelių kūrimas ir DI diegimas mastu tampa sunkiai įmanomas.

    Šioje vietoje ryškėja paradoksas: siekiant skaitmeninio suvereniteto, daug sprendimų vis tiek remiasi užsienio tiekėjų technologijomis. Tai reiškia, kad geopolitiniai ribojimai, eksporto kontrolė ar tiekimo grandinių sutrikimai gali tiesiogiai paveikti DI planų tempą ir kainą.

    Kita problema yra talentų trūkumas. Nors Vietnamas turi didelę jaunų specialistų bazę ir augančią IT bendruomenę, aukščiausios kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių pasiūla dažnai nespėja paskui ambicijas, o konkurencija su JAV ir Europos darbo rinka didina protų nutekėjimo riziką.

    Reguliavimas: apsauga ar kontrolės įrankis?

    Vietnamas siekia turėti aiškias DI taisykles ir signalizuoti investuotojams, kad rinka bus nuspėjama. Regiono kontekste tai išskirtina, nes dalis ASEAN valstybių dažniau remiasi rekomendacijomis ar gairėmis, o ne detaliais įstatymais.

    Vis dėlto griežtesnis reguliavimas neišvengiamai kelia klausimą, kam jis bus taikomas ir kas turės galutinį žodį dėl rizikos vertinimo. Jei priežiūra fragmentuota, o atsakomybės ribos miglotos, tai gali sukurti ne tik vartotojų apsaugos spragas, bet ir erdvę selektyviam taisyklių taikymui.

    Ypač jautri sritis yra sintetinis turinys ir vadinamieji gilieji padirbiniai, galintys veikti rinkimus, reputaciją ar viešąją tvarką. Tokie ribojimai daugelyje šalių laikomi būtinais, tačiau autoritarinėse ar pusiau autoritarinėse sistemose jie gali būti panaudoti ir kaip spaudimo priemonė politinei kritikai.

    „DI gali būti naudojamas produktyvumui kelti, bet kartu jis keičia galios balansą tarp piliečio, verslo ir valstybės“, – sako skaitmeninės politikos analitikai.

    Duomenys, biometrija ir viešasis saugumas

    Vienas didžiausių šiuolaikinio DI variklių yra duomenys, ypač didelio masto valstybės registrai ir biometriniai identifikatoriai. Tokios sistemos gali palengvinti viešųjų paslaugų teikimą, mažinti sukčiavimą ir greitinti administracinius procesus.

    Tačiau kartu jos kuria rizikas dėl masinio stebėjimo, profiliavimo ir netiesioginio socialinio reitingavimo. Net jei įstatymai formaliai riboja tam tikras praktikas, išimtys nacionalinio saugumo ar žvalgybos reikmėms dažnai tampa zona, kurioje DI panaudojimas visuomenei mažiausiai skaidrus.

    Papildomą įtampą kuria ir DI suderinamumo klausimas. Jei kalbos modeliai mokomi iš informacinės aplinkos, kurioje veikia cenzūra ar stipri naratyvų kontrolė, modeliai natūraliai atkartos tokią informaciją kaip dominuojančią, o tai paveiks atsakymų kokybę, požiūrių įvairovę ir visuomenės informavimą.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    Europos kompanijoms Vietnamas gali būti patrauklus dėl augančios rinkos, gamybos ir tiekimo grandinių ekosistemos bei valstybės noro sparčiai skaitmenizuoti ekonomiką. Praktinės galimybės dažniausiai atsiveria tose srityse, kur Europoje sukaupta kompetencija: atitiktis, rizikų valdymas, auditas, kibernetinis saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga.

    Tačiau verslui būtina įvertinti ir rizikas: reikalavimus vietinei atstovybei, duomenų lokalizavimo taisykles, galimą reguliavimo nepastovumą bei reputacinius klausimus, jei DI sprendimai būtų panaudoti pertekliniam stebėjimui. Dalis projektų gali būti pelningi, bet reikalauti itin tvirto teisinio ir etinio pagrindo.

    Bendra kryptis aiški: Vietnamas bando vienu metu paspartinti DI diegimą, pritraukti kapitalą ir išlaikyti politinę kontrolę. Tokia kombinacija gali leisti greitai augti, tačiau ilgainiui lems, ar šalis taps savarankišku regiono DI centru, ar liks priklausoma nuo užsienio technologijų ir geopolitinių vėjų.

  • Australijos vaizdai studijoje prie Varšuvos: kaip DI ir XR keičia filmų gamybą Lenkijoje

    Australijos peizažai ekrane gali būti sukurti visai ne žemyne, o studijoje netoli Varšuvos. Tokį lūžį skatina XR virtualios produkcijos sprendimai ir dirbtinis intelektas, leidžiantys filmavimo aikštelėje iškart gauti beveik parengtą vaizdo medžiagą.

    Apie šias tendencijas kalbėta Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, diskusijoje apie Studio XR TVN technologijas, sąveikas ir verslą. TVN Warner Bros. Discovery atstovai akcentavo, kad dalis darbų iš postprodukcijos vis labiau persikelia į preprodukciją.

    Kaip veikia virtuali produkcija

    Studijos komandos tikslas – kuo daugiau pasiruošimo atlikti dar prieš filmavimą, kad filmavimo dieną procesai būtų maksimaliai tikslūs ir greiti. Tokia schema leidžia taupyti laiką, mažinti logistikos kaštus ir imtis sudėtingesnių scenų, kurios anksčiau būtų kainavusios gerokai brangiau.

    „Virtualioje produkcijoje svarbu tai, kad praktiškai išeiname iš studijos su parengta vaizdo medžiaga. Didelė postprodukcijos dalis persikelia į preprodukciją, todėl turime būti itin tiksliai pasiruošę, kad filmavimo aikštelėje efektyvumas būtų kuo didesnis“, – sakė Wiktor Przeorski.

    Praktikoje tai reiškia, kad egzotiškos ar tolimos lokacijos gali būti atkuriamos ekranuose ir 3D aplinkose, o filmavimo komandai nereikia vykti į užsienį. Tai mažina kelionių sąnaudas, leidimų, transporto ir filmavimo vietų koordinavimo naštą.

    DI nuo scenarijaus iki kadrų planavimo

    DI vis dažniau naudojamas ne tik vaizdams generuoti, bet ir kūrybiniams procesams paremti. Studio XR TVN pristatė vidinį įrankį, paremtą atvirojo kodo modeliais ir apmokytą studijos turimais duomenimis, kuris padeda scenaristams ieškoti siužeto krypčių ir vengti pasikartojančių scenų.

    Kitas žingsnis – automatinis storyboard generavimas, kai tekstinis scenarijus paverčiamas vizualiais kadro eskizais. Tai paspartina komandos susikalbėjimą, leidžia anksčiau pastebėti rizikas ir tiksliau planuoti filmavimo dienos sprendimus.

    „Turime pirmą žingsnį – rašome scenarijų, o antrą – pagal scenarijų kuriama vizualizacija. Ji nėra šimtaprocentinis atspindys, tačiau didele dalimi tai reali pagalba“, – aiškino Wiktor Przeorski.

    3D pasauliai ir ryšys su žaidimų industrija

    Pasak Michał Malinowski, šiandien studija gali sukurti visiškai naują 3D aplinką ir perkelti veiksmą į bet kurią pasaulio vietą neišeidama iš paviljono. Kaip pavyzdys minėtas klientas, planavęs filmavimą Australijoje, tačiau pasirinkęs 3D aplinkos kūrimą studijoje Sękocine.

    Ekspertų vertinimu, DI pažanga trumpina aplinkų paruošimo ciklą: tai, kas anksčiau užtrukdavo mėnesius, vis dažniau padaroma per dienas. Tam ypač padeda praktikos, atėjusios iš žaidimų kūrimo, kur realaus laiko varikliai tapo kasdienybe.

    Kartu didėja ir poreikis naujoms kompetencijoms, kur susikerta menas, technologijos ir inžinerija. TVN Warner Bros. Discovery atstovai atkreipė dėmesį į specialistų trūkumą, ypač srityse, susijusiose su realaus laiko 3D aplinkomis ir virtualia produkcija.

    „Turime daug talentingų žmonių, bet privalome rasti būdų juos išlaikyti čia ir suteikti stabilumo, kad norėtų kurti savo projektus bei dirbti šalyje“, – teigė Wiktor Przeorski.

    Diskusijoje pabrėžta ir švietimo svarba: surengtas konkursas filmų mokyklų studentams, kuriame sukurti keli trumpi filmai per vieną filmavimo dieną. Tokios iniciatyvos, pasak organizatorių, padeda mažinti atotrūkį tarp tradicinės kūrybos ir skaitmeninių įrankių, kuriuos vis dažniau diktuoja rinka.