CP v2

Blog

  • Jūros lygis kyla, žemė sėda: nauja grėsmė Kinijos pakrančių miestams, įskaitant Šanchajų

    Jūros lygio kilimas, spartėjantis dėl klimato kaitos, vis dažniau vertinamas kartu su kitu, mažiau matomu reiškiniu – sausumos sėdimu. Mokslininkai įspėja, kad ši dviguba rizika ypač pavojinga dideliems Kinijos pakrančių miestams, pirmiausia deltose įsikūrusiems urbanistiniams centrams.

    Pastarųjų dešimtmečių duomenys rodo, kad pasaulinis vidutinis jūros lygis kyla greičiau nei ankstesniais šimtmečiais, o pakrančių infrastruktūra tampa jautresnė net ir nedideliam vandens lygio pokyčiui. Kai tuo pačiu metu sėda ir pati žemė, santykinis jūros lygis mieste didėja dar sparčiau, o potvyniai iš retų įvykių gali virsti pasikartojančia problema.

    Jūros lygio kilimą lemia keli susiję procesai: šylantis vandenynas plečiasi, be to, prie jo prisideda tirpstantys sausumos ledynai ir ledyniniai skydai. Dėl šių priežasčių pakrančių zonose ilgainiui didėja audrų bangų prasiskverbimas į sausumą, druskingo vandens įsiskverbimas į požeminius vandenis ir apkrovos apsauginiams pylimams.

    Tačiau vien tik jūros lygio kilimas nėra visa istorija. Daugelio miestų pažeidžiamumą didina žemės paviršiaus sėdimas, kuris gali vykti natūraliai dėl nuogulų suslūgimo, bet dažnai pagreitėja dėl žmogaus veiklos, ypač intensyvaus požeminio vandens išgavimo ir didėjančios tankios statybos apkrovos.

    Didelė dalis Kinijos pakrančių megapolių yra įsikūrę upių deltose, kur gruntas sudarytas iš vandeniu prisotintų nuogulų. Tokiose vietovėse net ir be papildomų veiksnių būdingas lėtas suslūgimas, o spartus urbanizacijos tempas ir pramoninė veikla riziką padidina.

    Šanchajus dažnai minimas kaip vienas aiškiausių pavyzdžių, nes istoriškai dalyje miesto fiksuotas reikšmingas žemės paviršiaus nusėdimas, siejamas su požeminio vandens naudojimu. Įvedus griežtesnes gavybos taisykles ir taikant vandens valdymo priemones, sėdimo tempas kai kuriose teritorijose sumažėjo, tačiau kartu augantis jūros lygis reiškia, kad bendras potvynių pavojus išlieka aktualus.

    Ekspertai pabrėžia, kad dalį rizikos galima mažinti vietiniais sprendimais, net jei jūros lygio kilimas yra globalus reiškinys. Tarp svarbiausių priemonių – požeminio vandens išgavimo ribojimas, vandens grąžinimas į požeminius sluoksnius ten, kur tai įmanoma, ir statybų bei infrastruktūros planavimas atsižvelgiant į geologines sąlygas.

    Vis dažniau remiamasi ir palydoviniais matavimais, leidžiančiais sudaryti detalius žemės sėdimo žemėlapius, identifikuoti sparčiausiai besikeičiančias zonas ir nukreipti investicijas ten, kur poveikis būtų didžiausias. Tokie duomenys gali padėti miestams laiku stiprinti krantines, pertvarkyti lietaus nuotekų sistemas ir peržiūrėti naujų projektų reikalavimus.

    Kelių veiksnių susidėjimas reiškia, kad pakrančių miestams svarbu vertinti ne tik klimatines prognozes, bet ir tai, kas vyksta po kojomis. Ten, kur kylantis jūros lygis sutampa su sėdančia žeme, laiko pasiruošti gali būti mažiau, nei rodo vien tik globalios klimato kreivės.

  • Kas bus Kachovkos tvenkinio vietoje po 100 metų: ekologas prognozuoja Dnipro ateitį

    Po Kachovkos užtvankos suardymo ir staigaus vandens nuslūgimo teritorijoje prasidėjo spartūs gamtiniai pokyčiai. Ukrainos ekologas Valentynas Ščerby­na teigia, kad jei žmogus nesikiš, per artimiausius 5–15 metų čia natūraliai susiformuos nauja, bet istoriniu požiūriu šiam regionui būdinga ekosistema.

    Pasak jo, ši vietovė dar iki tvenkinio įrengimo buvo Didžiojo Zaporižios Luko dalis – plataus Dnipro užliejamų pievų, pelkių ir salpinių miškų kompleksas. Tokios teritorijos svarbios klimatui, vandens apytakai ir biologinei įvairovei, todėl jų natūralus atsikūrimas gali turėti reikšmės visam vidurinio ir žemutinio Dnipro baseinui.

    Ekologas primena, kad šios žemumos istoriškai ne kartą patirdavo didelius potvynius, o salpinės ekosistemos yra prisitaikiusios prie staigių vandens lygio šuolių. Dėl to, jo vertinimu, yra pagrindo tikėtis, kad dalis gamtinių funkcijų čia atsistatys ir po šio sukrėtimo, nors kai kurie pokyčiai gali būti ilgalaikiai.

    Kalbėdamas apie žuvų išteklius, Ščerby­na pabrėžia, kad iki užtvankos Dnipre ir jo salpose gyveno apie 70 žuvų rūšių, įskaitant vertingas eršketines. Įrengus tvenkinį, migracija į nerštavietes tapo sudėtinga, o daliai rūšių populiacijos smarkiai sumenko, kai kurios, pasak eksperto, regioniniu mastu išnyko.

    Staigus vandens nuslūgimas dalį žuvų nuplovė žemyn, kita dalis žuvo seklumose, ypač jautriu neršto laikotarpiu. Ekologas atkreipia dėmesį, kad ypač didelė rizika tenka eršketinėms žuvims, kurių populiacijoms atsigauti prireikia dešimtmečių, o jų netektys gali būti sunkiai atstatomos.

    Paukščiams smūgis, pasak jo, sutapo su perėjimo sezonu, todėl daugiausia nukentėjo jaunikliai ir perinčios kolonijos užliejamose vietose. Vis dėlto nemaža dalis vandens ir pakrančių paukščių rūšių yra gana prisitaikančios, todėl, jei buveinės nebus trikdomos, jos gali per kelis sezonus persikelti ir vėl gausėti.

    Didelėje dalyje buvusio dugno liko stori dumblų sluoksniai, kurie išdžiūvę suskeldėjo, tačiau, pasak ekologų, tokios nuosėdos dažnai būna itin derlingos. Į įtrūkimus patekusios sėklos greitai sudygo, o vietomis ėmė formuotis tankūs karklų sąžalynai, kurie stabilizuoja dirvožemį ir sudaro sąlygas tolimesnei sukcesijai.

    Ščerby­na aiškina, kad laikui bėgant karklų tankmės natūraliai praretės dėl konkurencijos, atsivers plotai, kuriuose gali įsitvirtinti kitos medžių rūšys, įskaitant tuopas ir drebulę. Taip palaipsniui galėtų formuotis salpiniai miškai, būdingi periodiškai užliejamoms upių slėnių teritorijoms.

    Ilgesnėje perspektyvoje, per 50–100 metų, jei nebus vykdomas intensyvus teritorijos pertvarkymas, buvusi tvenkinio zona, anot eksperto, gali priartėti prie natūralesnės, laisviau tekančios upės slėnio būklės. Kartu jis pabrėžia, kad procesų greitį lems žmogaus veikla, Dnipro nuotėkio reguliavimas ir tai, ar teritorija bus palikta gamtinei raidai.

    Ekologas taip pat įspėja, kad didžiausia rizika kyla endeminėms rūšims, kurios gyvena tik šioje teritorijoje. Jei jų nebelieka, atkurti populiacijas praktiškai neįmanoma, todėl galutines išvadas, jo teigimu, bus galima daryti tik atlikus išsamius lauko tyrimus, kai tai leis saugumo sąlygos.

  • Panamoje dingo vandenyno apvellingas: reiškinys, palaikęs gyvybę 40 metų, šiemet neįsijungė

    Prie Panamos Ramiojo vandenyno pakrantės mokslininkai užfiksavo išskirtinę anomaliją: 2025 metais neįvyko sezoninis apvellingas – šaltų, maistinėmis medžiagomis turtingų vandenų pakilimas į paviršių. Tai pirmas toks atvejis per maždaug 40 metų stebėjimų, todėl tyrėjai ragina stiprinti vandenynų stebėseną.

    Apvellingas šiame regione paprastai suaktyvėja nuo gruodžio iki balandžio, kai sustiprėję šiaurės pasatai pajudina paviršinius vandenis ir leidžia iš gelmių kilti šaltesniam vandeniui. Kartu į paviršių patenka ir maistinės medžiagos, kurios maitina planktoną, o šis yra visos jūrinės mitybos grandinės pagrindas.

    Kaip nurodo tyrimą atlikę Smithsonian tropinių tyrimų instituto mokslininkai, šįkart mechanizmas nesuveikė dėl neįprastai silpnų vėjų. Dėl to pakrantės vandenys labiau įšilo, o vandenyno produktyvumas staigiai krito, nes į viršutinius sluoksnius nepateko įprastas maistinių medžiagų „papildymas“.

    Tokie pokyčiai paprastai greitai atsispindi biologiniuose rodikliuose: mažėja planktono gausa, prastėja sąlygos žuvų ištekliams, o visoje ekosistemoje ima stigti energijos. Tyrėjai pabrėžia, kad šis procesas Panamos pakrantėje ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „variklių“, padedančių palaikyti gausias žvejybos zonas.

    Apvellingas reikšmingas ne tik žuvininkystei. Šaltesnis vanduo įprastai padeda mažinti šiluminį stresą koralų rifams, o taip pat palaiko vėsesnę vandens temperatūrą palei pakrantes, kurios jautrios karščio bangoms.

    Silpnesnis apvellingas reiškia šiltesnį paviršinį vandenį, o tai didina riziką tiek koralų būklei, tiek kai kurių rūšių migracijai ir išteklių persiskirstymui. Ilgainiui tokios sąlygos gali keisti ir vietos bendruomenėms svarbių žuvų gausą bei sezoniškumą.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tropinės apvellingo zonos pasaulyje vis dar ištirtos netolygiai, o jų pokyčiai gali turėti platesnių pasekmių nei vien regioninė ekologija. Vandenynas sugeria didelę dalį perteklinės šilumos, todėl vėjų, srovių ir temperatūrų pokyčiai gali turėti grandininį poveikį tiek vietos orams, tiek anglies apytakai.

    Tokie sutrikimai taip pat dažnai siejami su didesnio masto klimato svyravimais, kai atmosferos cirkuliacija laikinai pasikeičia. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vienam sezonui nepakanka daryti galutinių išvadų apie ilgalaikę kryptį, todėl būtina nuosekli stebėsena ir duomenų palyginimas su ankstesniais metais.

    „2025 metais užfiksavome reiškinį, su kuriuo iki šiol nebuvome susidūrę: per visą stebėjimų laikotarpį šis gyvybiškai svarbus procesas taip ir neprasidėjo“, – teigė tyrimo autoriai.

    Pasak jų, atvejis yra aiškus signalas, kad vandenynų monitoringas turėtų būti stiprinamas, nes panašūs sutrikimai gali pasikartoti ir kituose regionuose. Kuo greičiau bus fiksuojami tokie pokyčiai, tuo tiksliau bus galima vertinti rizikas ekosistemoms, žuvininkystei ir pakrančių bendruomenėms.

  • Vandeniu bėgantis baziliskas: mokslininkai išskyrė tris judesio fazes ir paaiškino, kodėl tai ne visiems

    Centrinės ir Pietų Amerikos drėgnuosiuose miškuose gyvenantis paprastasis baziliskas, dar vadinamas „Jėzaus driežu“, trumpam gali įveikti vandens telkinį bėgdamas paviršiumi. Mokslininkai aiškina, kad tai nėra „stebuklas“: gyvūnas pasikliauja ypač dideliu greičiu ir tiksliai suderinta judesių seka.

    Norint išlikti virš vandens, kiekvienas žingsnis turi sukurti pakankamą į viršų nukreiptą impulsą, kad kūnas nespėtų panirti. Tyrimai rodo, jog vien pliaukšėjimo į vandenį nepakanka, o pagrindinė atrama susiformuoja po vandens paviršiumi.

    Mokslininkai bazilisko bėgimo ciklą skirsto į tris fazes. Pirmoji yra smūgis, kai koja dideliu greičiu trenkiasi į vandenį ir „užkabina“ atramos momentą.

    Antroji fazė dažnai apibūdinama kaip stūmimas: pėda juda žemyn ir atgal, aplink ją susidaro oro ertmė. Tuomet baziliskas spaudžia tankų vandenį po šia ertme, o būtent tai sukuria didžiausią keliamąją jėgą.

    Trečioji fazė yra atstatymas: koja turi būti labai greitai ištraukiama dar iki subliūkštant oro burbului, kuris kitaip „patemptų“ galūnę žemyn. Kitaip tariant, triukas veikia tik tada, kai greitis ir ritmas nepriekaištingi.

    Gebėjimą bėgti vandeniu lemia ne vien technika, bet ir sandara. Baziliskai turi dideles užpakalines kojas, o ant pirštų esančios odos ataugos kontaktuojant su vandeniu praplatėja, padidindamos atramos plotą.

    Vis dėlto šis mechanizmas veikia tik siaurame kūno masės diapazone. Didėjant driežui, jo svoris auga greičiau nei raumenų pajėgumas sukurti reikiamą impulsą, todėl daliai individų tokia strategija tampa per brangi energijos požiūriu arba tiesiog fiziškai nebeįmanoma.

    Manoma, kad bėgimas vandeniu išsivystė kaip apsisaugojimas nuo plėšrūnų: taip galima greitai pasitraukti nuo sausumos grėsmės, išlaikant kontrolę, kur judama. Jei atstumas per didelis arba tempas krenta, baziliskas pereina prie kitos taktikos ir neria.

    Tyrėjai nurodo, kad šie ropliai gali išbūti po vandeniu stebėtinai ilgai, todėl prireikus vanduo tampa ne kliūtimi, o slėptuve. Tokia dviguba strategija paaiškina, kodėl baziliskas laikomas vienu įspūdingiausių judėjimo prisitaikymų tarp roplių.

  • Po smūgio Čornomorsko uostui į jūrą pateko saulėgrąžų aliejus: palydovai fiksuoja 40 kv. km dėmę

    Po balandžio 26 dieną įvykdyto smūgio Čornomorsko uostui Odesos srityje į Juodąją jūrą pateko didelis kiekis saulėgrąžų aliejaus. Vietos biologai ir aplinkosaugininkai perspėja, kad ant vandens susiformavusi plėvelė gali kelti rimtą grėsmę paukščiams ir daliai jūrų ekosistemų.

    Visuomeninės organizacijos „Žaliasis lapas“ vadovas, biologas Vladislavas Balinskis teigė, kad palydoviniai vaizdai balandžio 27 dieną rodė maždaug 40 kvadratinių kilometrų ploto aliejaus dėmę atviroje jūroje. Jo vertinimu, realus užterštumas gali būti didesnis, nes dalis teršalų galėjo pasklisti ir į netoliese esantį Suchojų limaną, su jūra sujungtą laivybos kanalu.

    Teršalų judėjimas priklauso nuo vėjo krypties ir srovių, todėl dėmė gali slinkti link pakrantės ir keisti formą. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad net jei aliejus nėra toks toksiškas kaip naftos produktai, pavojų lemia fizinis poveikis gyvūnams ir ilgalaikės pasekmės dugno buveinėms.

    Specialistai aiškina, kad augalinis aliejus ant vandens sudaro ploną plėvelę, kuri blogina deguonies apykaitą vandens paviršiuje ir mažina šviesos patekimą. Didžiausia artimiausių savaičių rizika siejama su paukščiais, nes balandžio pabaiga ir gegužė yra pavasarinės migracijos ir perėjimo pradžios laikotarpis.

    „Augalinis aliejus plunksnas pažeidžia kitaip nei mazutas: jos sulimpa, praranda šilumos izoliaciją, o paukštis greitai sušąla ir nuskęsta“, – sakė Vladislavas Balinskis.

    Pasak jo, ankstesni panašūs incidentai regione rodė, kad net ir surinkus šimtus nukentėjusių paukščių, išgyvena tik nedidelė dalis. Aplinkosaugininkai ragina gyventojus radus užterštų paukščių nebandyti jų „valyti“ savarankiškai, o kuo greičiau perduoti specialistams.

    Biologo vertinimu, per 2–4 mėnesius aliejus, veikiamas saulės, deguonies ir druskingumo, gali tirštėti ir polimerizuotis, daliai masės nusėdant ant dugno. Tokios nuosėdos gali kauptis įdubose ir tarp akmeninių keterų, kur žiemoja kai kurie organizmai ir formuojasi moliuskų sankaupos.

    Ekologai atkreipia dėmesį, kad dugno bendrijoms poveikis priklausys nuo to, kiek aliejaus realiai pateko į atvirą jūrą, kokios bus hidrodinaminės sąlygos ir ar teršalai bus išsklaidyti audrų. Taip pat keliama prielaida, kad vėlesniais sezonais audros gali pakelti užterštas nuosėdas ir sukelti pakartotinį poveikį jautrioms buveinėms.

    Valstybinė aplinkosaugos inspekcija pietvakarių apygardoje pranešė, kad per gaisrą uosto infrastruktūroje buvo pažeista talpykla, kurioje buvo apie 6 000 tonų saulėgrąžų aliejaus. Institucijos patvirtino, kad dalis produkto pateko į uosto akvatoriją, o vandens paviršiuje susidarė dėmė.

    Inspekcijos teigimu, teritorijoje įrengtos užtvaros teršalų plitimui riboti, uždaryta lietaus nuotekų sistema, kad likučiai nepatektų į vandenį, o laboratoriniams tyrimams paimti jūros vandens mėginiai. Taip pat nurodyta, kad dirvožemio tarša nebuvo fiksuota, nes uosto danga yra betoninė.

    Šis incidentas priminė ankstesnius didelio masto augalinio aliejaus išsiliejimus regione, kurie, pasak vietos specialistų, per trumpą laiką sukeldavo masinį paukščių žuvimą ir galimą poveikį retiems jūrų organizmams. Aplinkosaugininkai ragina tęsti stebėseną, o pakrantės tarnybas ruoštis gelbėjimo darbams, jei užterštumas pasieks krantą.

  • Kijevo Černobylio muziejuje atidaryta atnaujinta ekspozicija: 22 000 liudijimų ir naujas žvilgsnis

    Kijeve esantis Nacionalinis Černobylio muziejus balandžio 27 dieną pristatė atnaujintą ekspoziciją, skirtą artėjančiam 40 metų Černobylio atominės elektrinės avarijos sukakčiai. Muziejaus erdvės pertvarkytos per maždaug 2,5 metų, o lankytojams paruošta platesnė, aiškiau struktūruota pasakojimo linija.

    Pagrindiniu atnaujinimo akcentu tapo apie 22 000 eksponatų ir archyvinių liudijimų, atspindinčių likvidatorių, medikų, ugniagesių ir kitų dalyvių patirtis. Muziejuje pabrėžiama, kad tikslas buvo suderinti pagarbą liudininkams su šiuolaikine, jaunajai kartai suprantama ekspozicijos kalba.

    Atnaujinta ekspozicija aiškiai susieja istorinius įvykius su dabarties saugumo realijomis Ukrainoje. Muziejuje primenama, kad po Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais Černobylio teritorija buvo užimta, vėliau ją išlaisvino Ukrainos gynybos pajėgos, tačiau objektas išlieka jautrus ir rizikingas.

    Šiame kontekste lankytojams pristatoma, kaip branduolinės saugos tema karo metu įgauna papildomą prasmę: nuo infrastruktūros apsaugos iki darbuotojų darbo sąlygų ir nuolatinio tarptautinių institucijų dėmesio kritiniams objektams.

    Muziejaus kūrėjai sako, kad ekspozicija pritaikyta skirtingoms auditorijoms: nuo likvidatorių ir jų artimųjų iki moksleivių. Dalis erdvių skirta edukacijai, kur gali vykti pamokos, taip pat numatytos sąlygos užsiėmimams vaikams, turintiems specialiųjų poreikių.

    Atskira ekspozicijos dalis skirta dokumentams, kurie anksčiau buvo įslaptinti. Jie, muziejaus teigimu, padeda geriau suprasti, kaip sovietinė sistema valdė informaciją apie incidentus ir rizikas, o visuomenė ilgą laiką neturėjo pilno vaizdo apie avarijų ir gedimų mastą iki 1986 metų.

    Vienas iš ryškesnių atnaujintos ekspozicijos elementų yra erdvinė schema, leidžianti nuosekliai pamatyti, kaip keitėsi situacija elektrinėje iki sprogimo, jo metu ir po jo. Muziejus lankytojams pateikia chronologiją, kuri padeda suprasti, kaip per trumpą laiką kontrolė buvo prarasta ir kokias pasekmes tai sukėlė.

    Ekspozicijoje taip pat primenama ir Černobylio miesto istorija iki elektrinės statybų, siekiant parodyti, kad katastrofa palietė ne tik technologinį objektą, bet ir konkrečias bendruomenes bei regiono tapatybę. Muziejus skelbia, kad atnaujinta ekspozicija nėra galutinis etapas ir ateityje planuojama ją toliau plėsti.

  • Kaišiadorys startuoja su 555 860 eurų projektu: kokią pagalbą gaus SUP vaikai ir jų šeimos?

    Kaišiadorys startuoja su 555 860 eurų projektu: kokią pagalbą gaus SUP vaikai ir jų šeimos?

    Kaišiadorių rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti projektą, skirtą specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems vaikams ir jų šeimoms. Numatyta stiprinti koordinuotai teikiamą švietimo pagalbą, socialines paslaugas ir sveikatos priežiūrą, kad pagalba būtų lengviau pasiekiama vienoje sistemoje.

    2025 metų gruodžio 11 dieną savivaldybės administracija pasirašė projekto įgyvendinimo sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra. Projekto vertė siekia 555 860,57 eurų, o finansavimą sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, bendrasis finansavimas ir savivaldybės įnašas.

    Kaip veiks daugiapakopis modelis?

    Projektas įgyvendinamas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažangos priemonę, skirtą įtraukiajam švietimui. Pagrindinė idėja – diegti daugiapakopį pagalbos modelį, kai vaiko poreikiai įvertinami kompleksiškai, o pagalba teikiama nuosekliai, pasitelkiant skirtingų sričių specialistus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad toks modelis turėtų padėti efektyviau panaudoti turimus išteklius ir greičiau suteikti tikslinę pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia. Praktikoje tai reiškia ne pavienes paslaugas, o suderintą ugdymo, socialinės ir sveikatos pagalbos paketą.

    Kokios veiklos numatytos vaikams ir tėvams?

    Numatomos įvairios kompleksinės priemonės, pritaikytos pagal individualius vaikų poreikius. Tarp jų – ne trumpesni kaip 3 mėnesių trukmės terapinio pobūdžio dailės ir arba muzikos užsiėmimai, sporto veiklos bei socializacijos užsiėmimai.

    Taip pat planuojama švietimo pagalbos specialistų pagalba, mokymai ir edukacijos tėvams bei su vaikais dirbantiems specialistams, socializacijos stovyklos vaikams ir kitos fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos bei saviraiškos veiklos. Skelbiama, kad koordinuotą pagalbą projekto metu turėtų gauti daugiau kaip 150 SUP vaikų.

    Partneriai, terminai ir kaip prisijungti

    Projekte dalyvauja keli partneriai, tarp jų – Kaišiadorių pedagoginė psichologinė tarnyba, Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Kaišiadorių švietimo ir sporto centras, Kaišiadorių socialinių paslaugų centras, Kaišiadorių šventosios Faustinos ugdymo centras, VšĮ „Gyvensenos visetas“, Kaišiadorių kultūros centras ir Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla.

    Projekto trukmė numatyta iki 2028 metų gruodžio 31 dienos. Savivaldybė kviečia šeimas, auginančias SUP turinčius vaikus, teikti prašymus dalyvauti projekto veiklose Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai.

    „Kviečiame šeimas, auginančias specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, prisijungti prie šio projekto veiklų ir pasinaudoti numatytomis paslaugomis“, – sakė projekto vadovė Nijolė Butrimavičienė.

    Skelbiama, kad paslaugas teiks licencijuoti specialistai, turintys patirties dirbant su vaikais. Dėl detalesnės informacijos savivaldybė nurodo kreiptis į projekto vadovę Nijolę Butrimavičienę, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorę.

  • Ankstyvosios intervencijos programa 12–18 m. jaunimui: kaip prisijungti Kaišiadorių rajone

    Ankstyvosios intervencijos programa 12–18 m. jaunimui: kaip prisijungti Kaišiadorių rajone

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija kviečia tėvus, globėjus, švietimo įstaigų darbuotojus ir su jaunimu dirbančius specialistus atkreipti dėmesį į ankstyvus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ženklus. Jei paauglys eksperimentuoja ar vartoja nereguliariai, tai gali būti signalas, kad reikalinga laiku suteikta pagalba ir aiškus pokalbis apie rizikas.

    Ankstyvosios intervencijos programa skirta 12–18 metų jaunuoliams, kurie eksperimentuoja ar nereguliariai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, išskyrus tabaką, tačiau dar neturi susiformavusios priklausomybės. Programos esmė – padėti jaunuoliui suprasti vartojimo pasekmes, įsivertinti riziką ir rasti praktiškus sprendimus, kol problema netapo gilesnė.

    Programos tikslas – stiprinti motyvaciją keisti elgesį ir suteikti patikimą informaciją apie alkoholio bei kitų psichoaktyviųjų medžiagų daromą žalą. Užsiėmimuose jaunuoliai gali būti išklausyti, diskutuoti bendraamžių grupėje ir gauti suaugusio specialisto moderuojamą, saugią aplinką klausimams bei atsakymams.

    Svarbu pabrėžti, kad ankstyvosios intervencijos programa nėra priklausomybės ligų gydymas. Ji orientuota į prevenciją ir ankstyvą pagalbą, todėl didžiausią naudą duoda tada, kai jaunuolis nukreipiamas vos atsiradus pirmiesiems bandymams, dar iki priklausomybės požymių.

    Programa paprastai prasideda pradiniu pokalbiu, kurio metu aptariami vartojimo ypatumai ir dalyvavimo motyvacija, o vėliau vyksta grupiniai praktiniai užsiėmimai. Pabaigoje numatomas baigiamasis pokalbis, apibendrinantis, ką pavyko suprasti ir kokius pokyčius jaunuolis pasirengęs taikyti kasdienybėje.

    Į programą galima patekti dviem keliais: savanoriškai prevenciniais tikslais arba įpareigojant pagal teismo ar ne teismo tvarka priimtą sprendimą. Savanoriškai registruoti gali tėvai, o nuo 16 metų jaunuolis gali registruotis ir pats.

    Ankstyvosios intervencijos programą vykdo Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kaišiadorių rajono pedagogine psichologine tarnyba. Registracija telefonu +370 640 365 931 arba el. paštu info@kaisiadorysvsb.lt.

    Atvykstant į pradinį pokalbį būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jei dalyvauti programoje asmuo yra įpareigotas, taip pat reikalinga sprendimo dėl įpareigojimo dalyvauti programoje kopija.

  • Ar teisingai rūšiuojate kasdienes atliekas? Valinskas išbandė jėgas „Atliekų kultūros“ egzamine

    Ar teisingai rūšiuojate kasdienes atliekas? Valinskas išbandė jėgas „Atliekų kultūros“ egzamine

    Atliekų rūšiavimas daugeliui atrodo paprastas įprotis, tačiau realybėje dažnai sustabdome prie visai kasdienių daiktų. Pavyzdžiui, nešvarus grietinės indelis: ar jį būtina išplauti, ar užtenka ištuštinti ir mesti į plastiko pakuočių konteinerį?

    Tokios situacijos ir parodo, kad rūšiavimas nėra vien teorija. Skirtingose savivaldybėse ar tvarkytojų sistemose reikalavimai gali skirtis, tačiau pagrindinis principas išlieka tas pats: pakuotės turi būti kuo švaresnės, kad netrukdytų perdirbimo procesams.

    Kas yra „Atliekų kultūros“ egzaminas

    Artėjant jau septintą kartą rengiamam „Atliekų kultūros“ egzaminui, dėmesį į iniciatyvą atkreipė ir televizijos laidų vedėjas bei prodiuseris Arūnas Valinskas. Tinklalaidėje „Valinskas žino“ jis pripažino, kad pavyzdiniu rūšiuotoju savęs nelaiko, tačiau stengiasi elgtis atsakingai.

    Organizatorių idėja paprasta: ne „pagauti“ žmones darant klaidas, o padėti greičiau perprasti taisykles, kurios kasdien kinta dėl naujų pakuočių tipų ir perdirbimo technologijų. Egzaminas orientuotas į praktines situacijas, o ne į sausą terminų mokymąsi.

    Valinsko testas atskleidė dažnas klaidas

    Naujame epizode A. Valinskas atsakinėjo į klausimus, kurie pernai dalyviams kėlė daugiausia keblumų. Jo reakcijos atpažįstamos daugeliui: vienur bandoma vadovautis logika, kitur pasitikima įpročiu ar girdėta „taisykle“, kuri ne visada teisinga.

    Tokie pavyzdžiai primena, kad rūšiavime svarbu ne tik noras, bet ir žinios. Klaidos dažniausiai pasitaiko dėl užterštų pakuočių, neatskirto mišraus turinio, taip pat dėl neteisingai suprantamų žymėjimų ant pakuočių.

    Kada vyks ir kaip dalyvauti

    Šiemet „Atliekų kultūros“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną nuo 9 iki 20 valandos, o testui atlikti bus skirta 45 minutės. Registracija atvira nuo balandžio 9 dienos, specialių reikalavimų dalyviams nėra.

    Egzaminas vyksta internetu, todėl dalyvauti gali tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, taip pat ir įmonių komandos. Organizatoriai numato skirtingo sudėtingumo testus pagal amžiaus grupes, o geriausiai pasirodę dalyviai bus paskatinti prizais.

    „Norime, kad žmonės drąsiai tikrintų žinias ir pamatytų, kur dažniausiai suklystama, nes būtent ten slypi didžiausia nauda aplinkai“, – sako iniciatyvos organizatoriai.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja „VAATC“, projektą globoja Aplinkos ministerija. Prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai įvairiuose Lietuvos regionuose.

  • Kaišiadorių rajonas paskirstė 25 000 eurų religinių bendruomenių projektams: kas gaus finansavimą

    Kaišiadorių rajonas paskirstė 25 000 eurų religinių bendruomenių projektams: kas gaus finansavimą

    Kaišiadorių rajono savivaldybė patvirtino tradicinių religinių bendruomenių projektų rėmimo konkurso finansuojamų projektų sąrašą ir skiriamų lėšų dydžius. Sprendimas įtvirtintas mero 2026 metais balandžio 27 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. V16E-361.

    Šiam kvietimui iš viso paskirstyta 25 000 eurų. Lėšos nukreipiamos tiek į pastatų priežiūrą ir ūkinius darbus, tiek į saugos priemonių atnaujinimą bei kultūros paveldo vertybių tvarkybą.

    Didžiausios sumos skiriamos remontams

    Didžiausios, po 4 542,74 euro, sumos skirtos trims parapijoms: Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai, Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bei Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo. Šios lėšos numatytos atitinkamai pastolių įrengimo darbams, zakristijos remontui ir katilinės rekonstrukcijai.

    Dar 3 197,86 euro skirta Mūro Strėvininkų sentikių religinei bendruomenei, numatant apsaugos ir priešgaisrinių sistemų atnaujinimą, įskaitant vaizdo stebėjimo modernizavimą. Dūdiškių sentikių religinei bendruomenei skirta 3 451,98 euro ikonostaso ikonų tvarkybos tęstiniams darbams.

    Nuo stogo iki tvoros ir inventoriaus

    Kiti projektai apima konkrečius priežiūros darbus: Palomenės Šv. Arkangelo Mykolo parapijai skirta 1 079,56 euro lietaus nuvedimo sistemos remontui, o Darsūniškio Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijai skirta 2 952,78 euro šventoriaus tvoros remontui.

    Kruonio Švč. M. Marijos Angelų Karalienės parapijai skirta 689,60 euro bažnyčios inventoriaus atnaujinimui. Savivaldybės sprendime pabrėžiama, kad finansavimas nukreipiamas į aiškiai apibrėžtus darbus, susijusius su pastatų būkle, saugumu ir bendruomenių veiklai svarbiais objektais.

    Ką rodo šio konkurso kryptis?

    Projektų tematika rodo, kad konkurso prioritetas išlieka praktinė infrastruktūros priežiūra ir rizikų mažinimas: nuo stogų ir inžinerinių sistemų iki priešgaisrinės saugos. Taip pat matomas dėmesys paveldo apsaugai, nes dalis lėšų nukreipta konservavimo ir restauravimo darbams.

    Tokie konkursai savivaldybėms leidžia kryptingai prisidėti prie vietos bendruomenėms svarbių objektų išsaugojimo, ypač tais atvejais, kai reikalingi konkretūs, palyginti nedideli, bet neatidėliotini darbai. Patvirtintas sąrašas leidžia bendruomenėms planuoti darbus ir vykdyti juos pagal numatytus projektų aprašus.