CP v2

Blog

  • Norvegijos startuolis „Jenz“ pritraukė 540 000 eurų: DI agentas žada sujungti visas mažmenos sistemas

    Norvegijos startuolis „Jenz“ pritraukė 540 000 eurų: DI agentas žada sujungti visas mažmenos sistemas

    Norvegijos startuolis „Jenz“ pritraukė 540 000 eurų ikisėklinės stadijos investiciją, kurią suteikė „Antler“ ir „Ada Ventures“. Papildomai įmonė gavo 1 mln. Norvegijos kronų, tai yra apie 84 000 eurų, paramą iš Innovation Norway.

    Įmonę įkūrė vadovas Remi Bjørnestad, technologijų vadovas Jo Schou Sandåker ir komercijos vadovas Natnael Belete Seifo. „Jenz“ kuria DI platformą, skirtą prekybininkams automatizuoti kasdienes operacines užduotis ir geriau išnaudoti verslo duomenis.

    Problema: duomenys išmėtyti po sistemas

    Prekybininkai dažnai informaciją valdo keliuose skirtinguose įrankiuose: elektroninėje parduotuvėje, kasos sistemose, atsargų valdyme, apskaitoje ir rinkodaros platformose. Dėl to duomenys tampa fragmentuoti, o sprendimų priėmimas užtrunka.

    „Jenz“ tikslas yra šiuos skirtingus šaltinius sujungti į vieną struktūrizuotą duomenų sluoksnį. Prie jo gali prieiti įmonės kuriamas DI agentas, kuris apdoroja informaciją ir padeda vykdyti užduotis.

    Ką žada DI agentas prekybininkams

    Pasak įmonės, platforma gali analizuoti pardavimų ir atsargų duomenis, prognozuoti paklausą, vertinti kainodarą ir rinkodaros sprendimus bei automatizuoti rutininius procesus. Sujungus kelias sistemas, DI agentas gali stebėti veiklą ir pastebėjęs problemas informuoti atsakingus komandos narius.

    „Dauguma prekybininkų, su kuriais kalbamės, nori naudoti DI, bet nežino, nuo ko pradėti ir kaip tai daryti. Kai DI priima sprendimus, kurie kainuoja realius pinigus, privalai užtikrinti, kad jis remiasi tikrais ir patikimais duomenimis. Dėl to ir sukūrėme „Jenz“ agentą“, – sakė „Jenz“ bendraįkūrėjas ir vadovas Remi Bjørnestad.

    Pirmieji pilotai ir plėtros planai

    „Jenz“ pilotinius klientus pradėjo prijungti rugpjūčio pabaigoje, dirbdama tiek su elektroninės prekybos verslais, tiek su įmonėmis, turinčiomis kelias fizines parduotuves. Per bandomąjį laikotarpį klientai platformai priskyrė daugiau nei 3 000 užduočių, apimančių daugiau nei 20 užkulisinio darbo sistemų.

    Įmonės teigimu, dalis pilotinių klientų per pirmą mėnesį sutaupė iki 100 darbo valandų, o vienas prekybininkas fiksavo 31 proc. komandos pajėgumo augimą įdiegus sprendimą. Artimiausiu metu „Jenz“ planuoja plėtrą už Šiaurės šalių ribų, o Jungtinės Karalystės startas numatomas per ateinančius devynis mėnesius.

    Startuolis iškilo po Norway AI Hackathon, kurį Mandale organizavo „Ada Ventures“ ir Startuplab, o birželį laimėta pergalė tapo postūmiu pritraukti pirmuosius investuotojus. Vėliau komanda persikėlė iš Kristiansando į Oslą ir prisijungė prie „Antler“ rezidencijos programos.

  • „Opply“ pritraukė apie 6,9 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti CPG tiekimo grandines

    „Opply“ pritraukė apie 6,9 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti CPG tiekimo grandines

    Bendrovė „Opply“, kuri kuria dirbtiniu intelektu paremtą veiklos platformą plataus vartojimo prekių (CPG) prekės ženklams, pritraukė apie 6,9 mln. eurų investiciją. Finansavimo etapui vadovavo „Chalfen Ventures“, prie jo prisidėjo ir keli kiti fondai.

    „Opply“ įkurta Helen Murphy ir Martin Postel, o jos kuriamas sprendimas orientuotas į kasdienes operacijas, kurios CPG sektoriuje dažnai išskaidytos per daugybę tiekėjų ir sistemų. Platforma siekia automatizuoti tiekimą, pirkimus, finansavimo sprendimus ir tiekimo grandinės valdymą.

    Įmonė pabrėžia, kad jos stiprybė yra vadinamieji DI agentai, galintys ne tik analizuoti situaciją, bet ir atlikti veiksmus. Tai reiškia, kad sistema gali padėti planuoti atsargas, koordinuoti gamybą ir prižiūrėti pristatymus, mažinant rankinio darbo poreikį.

    CPG rinkoje, ypač augantiems prekės ženklams, didžiausiu iššūkiu dažnai tampa sudėtingos tiekimo grandinės ir didelės administracinės sąnaudos. Tokiose grandinėse sprendimų priėmimas priklauso nuo duomenų kokybės, o procesai neretai vis dar valdomi el. laiškais, skaičiuoklėmis ar skirtingomis nesuderintomis programomis.

    „Mūsų dirbtinio intelekto technologija ne tik pasako prekės ženklams, ką reikia padaryti. Ji atlieka darbą, valdydama viską nuo tiekimo ir pirkimų iki mokėjimų ir tiekimo grandinių“, – sakė „Opply“ bendraįkūrėja ir vadovė Helen Murphy.

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas bus skirtas platformos plėtrai ir diegimui platesniame CPG įmonių rate. Tikslas yra pritaikyti modelį tiek sparčiai augantiems naujiems prekės ženklams, tiek didesniems tarptautiniams žaidėjams.

    Rinka, į kurią taikosi „Opply“, sparčiai keičiasi: vis daugiau įmonių ieško sprendimų, kurie vienoje vietoje sujungtų tiekėjų tinklą, duomenis ir automatizuotus procesus. Tokiame kontekste agentinis DI tampa būdu ne tik greičiau priimti sprendimus, bet ir realiai sumažinti operacijų trintį nuo užsakymo iki pristatymo.

  • Švedų DI teisės startuolis „Legora“ pritraukė 482 mln. eurų ir pakilo iki 7,7 mlrd. eurų vertės

    Švedų DI teisės startuolis „Legora“ pritraukė 482 mln. eurų ir pakilo iki 7,7 mlrd. eurų vertės

    Švedijos dirbtinio intelekto teisinių paslaugų startuolis „Legora“ pranešė pritraukęs apie 482 mln. eurų investiciją ir pasiekęs maždaug 7,7 mlrd. eurų vertinimą. Tai įvyko praėjus vos pusmečiui po ankstesnio finansavimo etapo, kuris jau buvo iškėlęs bendrovę į ryškiausių Europos DI startuolių gretas.

    Naujasis Series E etapas, kaip skelbiama, pritraukė ir naują pagrindinį investuotoją, o kartu prisijungė ir daugiau stambių fondų. Bendrovė pabrėžia, kad rėmėjų atrankoje prioritetą teikė ilgalaikei strategijai ir investuotojams, kurie gerai išmano teisinių paslaugų rinką.

    Per šešis mėnesius „Legora“ vertė išaugo nuo maždaug 4,9 mlrd. eurų iki 7,7 mlrd. eurų, o tai rodo itin spartų kapitalo rinkos pasitikėjimą teisės sektoriaus DI sprendimais. Pastaraisiais metais būtent ši niša sulaukia daug dėmesio, nes teisės komandos ieško būdų greičiau apdoroti didelius dokumentų kiekius ir mažinti rutininių užduočių sąnaudas.

    Kas keičiasi teisės rinkoje?

    „Legora“ kuria technologiją, kuri padeda teisininkams atlikti tyrimus, peržiūrėti dokumentus ir rengti teisinius tekstus. Bendrovė akcentuoja, kad rinka juda nuo paprastų DI asistentų link DI agentų, galinčių vykdyti kelių žingsnių užduotis, pavyzdžiui, nuosekliai analizuoti sutartis, išskirti rizikas ir parengti pasiūlymus korekcijoms.

    Toks poslinkis keičia ne tik kasdienį teisininkų darbą, bet ir vidinę komandų organizaciją: daugiau laiko skiriama sprendimams, deryboms ir konsultavimui, o techninės, pasikartojančios užduotys vis dažniau automatizuojamos. Dėl to sparčiai auga paklausa įrankiams, kurie gali būti integruojami į įmonių teisinius procesus.

    JAV rinka tampa svarbiausia

    „Legora“ teigia, kad didžiausia jos rinka dabar yra JAV, o gautos lėšos bus skirtos plėtrai Šiaurės Amerikoje ir kituose regionuose. Bendrovė jau veikia keliuose didžiuosiuose Šiaurės Amerikos miestuose, taip pat tęsia plėtrą Europoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione.

    Svarbus pokytis fiksuojamas ir klientų struktūroje: įmonių vidinės teisininkų komandos, kurios anksčiau sudarė nedidelę klientų dalį, dabar generuoja daugiau nei 40 proc. naujų klientų per ketvirtį. Tai signalizuoja, kad DI sprendimai vis labiau pereina iš eksperimentavimo fazės į kasdienį naudojimą įmonėse.

    Konkurencija su „Harvey“ ir investicijų kryptys

    Teisinių DI sprendimų rinkoje „Legora“ tiesiogiai konkuruoja su JAV startuoliu „Harvey“, kuris taip pat siekia modernizuoti teisinių paslaugų teikimą. Tokia konkurencija spartina produktų vystymą, o investuotojams tai tampa viena aiškiausių vertikalių, kur DI gali greitai duoti apčiuopiamą grąžą per efektyvumą.

    „Legora“ nurodo, kad dalis investicijų bus skirta tolesnėms technologijos inovacijoms, ypač agentinio veikimo sprendimams ir platformos plėtrai. Praktikoje tai reiškia siekį sukurti įrankių rinkinį, kuris apimtų ne vien tekstų generavimą, bet ir viso teisinio darbo ciklo valdymą nuo analizės iki parengtų dokumentų pateikimo peržiūrai.

    „Galimybė teisės sektoriuje yra milžiniška, ir mes vis dar esame ankstyvoje stadijoje. DI keičia teisininko vaidmenį, palikdamas daugiau laiko vertinimui ir patarimams, taip pat perkuria, kaip organizuojamos teisės firmos ir vidinės komandos bei kaip atliekamas darbas“, – sakė „Legora“ vadovas ir vienas įkūrėjų Max Junestrand.

    „Ketiname vadovauti šiam pokyčiui JAV ir globaliai. Rinkomės investuotojus, kurie dalijasi ilgalaikiu požiūriu ir supranta, ko reikia tvariai įmonei sukurti“, – pridūrė jis.

  • „Scaleup Europe Fund“ investuoja apie 225 mln. eurų į Pigment: kas slypi už rekordinių planavimo platformų pinigų?

    „Scaleup Europe Fund“ investuoja apie 225 mln. eurų į Pigment: kas slypi už rekordinių planavimo platformų pinigų?

    Paryžiuje įsikūręs verslo programinės įrangos startuolis Pigment pritraukė apie 225 mln. eurų investiciją, o bendrovės vertė įvertinta maždaug 2,1 mlrd. eurų. Finansavimo etapui vadovavo naujas Europos Sąjungos masto fondas „Scaleup Europe Fund“, skirtas didinti investicijas į technologijų įmones, galinčias tapti regiono lyderėmis.

    Pigment kuria įmonių planavimo platformą, kuri padeda valdyti biudžetus, operacijas ir prognozes. Tokie sprendimai dažnai įvardijami kaip alternatyva tradiciniams įrankiams, o rinka konkuruoja su plačiai įmonėse naudojamomis skaičiuoklėmis ir didžiųjų verslo sistemų tiekėjų produktais.

    Kas dalyvavo sandoryje

    Prie finansavimo etapo taip pat prisidėjo rizikos kapitalo fondas World Innovation Labs, kurio veikla sieja Silicio slėnį ir Tokiją. Investiciją papildė ir anksčiau apie savo dalyvavimą paskelbusi Nvidia, o dalį naujo etapo sudarė ir esamų investuotojų tęstinis finansavimas.

    Šis etapas seka po ankstesnio Pigment finansavimo raundo 2024 metais, kai bendrovė pritraukė apie 131 mln. eurų. Toks nuoseklus kapitalo augimas signalizuoja, kad investuotojai tikisi greito produkto plėtros ir didesnės dalies tarptautinėje įmonių planavimo programų rinkoje.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Pigment teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas mokslinių tyrimų ir plėtros tempui didinti bei inžinerijos komandai plėsti. Pastaraisiais metais įmonių programinės įrangos sektoriuje itin ryški tendencija yra DI pritaikymas automatizuojant pasikartojančius procesus ir greitinant sprendimų priėmimą, todėl papildomos investicijos dažniausiai nukreipiamos į produktų brandinimą.

    Tarp Pigment klientų minimos didelės tarptautinės bendrovės, taip pat ir sparčiai augančios technologijų įmonės. Tai rodo, kad platforma taikoma skirtingo dydžio organizacijoms, o planavimo įrankių modernizavimas tampa aktualus tiek tradiciniam pramonės verslui, tiek naujajai skaitmeninei ekonomikai.

    „Įmonių planavimas per artimiausius kelerius metus pasikeis labiau nei per pastaruosius tris dešimtmečius“, – sakė Pigment bendraįkūrėjai Eléonore Crespo ir Romain Niccoli.

    Jų teigimu, senieji sprendimai sparčiai praranda pozicijas, o pažangiausios DI bendrovės vis dažniau ieško lankstesnių platformų. Pigment ambicija yra automatizuoti planavimo procesus taip, kad organizacijos galėtų reaguoti į pokyčius beveik realiu laiku.

    Kodėl svarbus „Scaleup Europe Fund“

    „Scaleup Europe Fund“ yra sumanytas kaip stambaus masto instrumentas, kuris turėtų padėti Europai auginti technologijų čempionus konkurencinėje kovoje su JAV ir Kinija. Fondas valdomas investicijų valdytojo EQT, o jo tikslas yra didesnės, vėlyvesnės stadijos investicijos, kurių Europoje dažnai trūksta sparčiai augančioms įmonėms.

    Skelbiama, kad tarp ankstesnių fondo investicijų yra tokios įmonės kaip Mistral ir Iceye. Tai atspindi strategiją remti aukštos pridėtinės vertės technologijas, kurios gali tapti Europos pramonės ir skaitmeninės konkurencingumo politikos atramomis.

  • Portugalai atvyko į Vilniaus rajoną: jaunimo politikos patirtis sudomino net Porto

    Portugalai atvyko į Vilniaus rajoną: jaunimo politikos patirtis sudomino net Porto

    Vilniaus rajono savivaldybėje spalio 21 dieną lankėsi Portugalijos savivaldybių ir jaunimo organizacijų atstovai, atvykę susipažinti su savivaldybėje įgyvendinamomis jaunimo iniciatyvomis. Susitikimo tikslas buvo pasidalyti praktika, aptarti jaunų žmonių įtraukimą į bendruomenės gyvenimą ir galimas tarptautinio bendradarbiavimo kryptis.

    Svečius mero Roberto Duchnevičiaus vardu priėmė mero patarėja Vida Montvydaitė, pristačiusi savivaldybės veiklos kryptis ir prioritetus. Pasak savivaldybės, vizitas tapo proga ne tik kalbėti apie jaunimo politiką, bet ir supažindinti delegaciją su Vilniaus krašto kultūros paveldu, tarp jų ir verbų pynimo tradicijomis.

    Kas domina Portugalijos delegaciją?

    Apie Vilniaus rajone taikomas priemones jaunimui, vykdomas programas ir kuriamas galimybes pasakojo Aktyvios visuomenės koordinavimo skyriaus vedėjas Ernest Stelmach. Susitikime aptarta, kaip savivaldybės gali stiprinti jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmime, skatinti savanorystę bei užtikrinti paslaugų prieinamumą skirtingose gyvenvietėse.

    „Norime, kad jaunimas jaustųsi girdimas ir matytų aiškų kelią nuo idėjos iki realaus pokyčio bendruomenėje“, – sakė E. Stelmach.

    Tokio tipo vizitai Lietuvoje dažniausiai siejami su jaunimo darbo praktika, atvirųjų jaunimo centrų veikla ir neformalaus ugdymo plėtra, kuri pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė sprendžiant jaunimo įsitraukimo ir emocinės gerovės klausimus. Savivaldybė akcentuoja, kad dalijantis patirtimi ypač vertinami veikiantys modeliai, kai jaunimui suteikiamos erdvės, konsultacijos ir aiškūs keliai dalyvauti vietos gyvenime.

    Vizitas tęsia ryšius po Porto

    Vilniaus rajono savivaldybė pažymi, kad šis susitikimas pratęsė 2025 metais spalį Porto mieste vykusį mokomąjį vizitą, kuriame dalyvavo Jaunimo reikalų agentūros atstovai ir jaunimo reikalų koordinatoriai iš 16 Lietuvos savivaldybių. Savivaldybė teigia sulaukusi tarptautinių partnerių dėmesio ir patekusi tarp 20 geriausiai jaunimo politikos srityje įvertintų Lietuvos savivaldybių.

    Šį kartą Vilniaus rajonas priėmė Portugalijos delegaciją: susitikime dalyvavo jaunimo organizacijų ir metropolijos atstovai, iš viso 25 dalyviai ir 3 koordinatoriai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie mainai padeda greičiau identifikuoti bendrus iššūkius ir rasti sprendimus, kuriuos galima pritaikyti skirtinguose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose.

    Įvertino atviruosius jaunimo centrus

    Po oficialaus susitikimo svečiai aplankė atvirąjį jaunimo centrą „Ne imti, bet duoti“ ir Valčiūnų atvirąjį jaunimo centrą „Ateik ir Tu“. Delegacijai pristatyta šių centrų kasdienė veikla, jaunimo užimtumo priemonės ir iniciatyvos, skirtos įtraukti vietos bendruomenių jaunuolius.

    Savivaldybė nurodo, kad tokie susitikimai kuria pagrindą tolesnėms partnerystėms, o praktinė patirtis iš atvirųjų centrų dažnai tampa viena vertingiausių vizitų dalių. Tikimasi, kad bendradarbiavimas padės stiprinti jaunimo galimybes tiek Vilniaus rajone, tiek Portugalijoje.

  • Vilniaus rajone atgims verbų tradicija: Mozūriškių dvare kuriami „Verbų namai“

    Vilniaus rajone atgims verbų tradicija: Mozūriškių dvare kuriami „Verbų namai“

    Vilniaus rajone, atnaujintoje Mozūriškių dvaro sodyboje, planuojama įkurti „Verbų namus“ – naują kultūros erdvę, skirtą Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijai saugoti, pristatyti ir perduoti jaunajai kartai. Lankytojams čia numatomos parodos, edukacijos ir galimybė patiems išbandyti verbų rišimą.

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba spalio 16 dieną pritarė viešosios įstaigos „Verbų namai“ steigimui. Naujoji įstaiga perims ir išplės iki šiol Čekoniškių verbų ir buities seklyčioje vykusias veiklas, tačiau dvaro erdvės leis priimti daugiau lankytojų ir sukurti platesnę programą.

    „Vilniaus krašto verbos – mūsų rajono išskirtinumas, kuriuo galime didžiuotis. Norime, kad ši tradicija būtų ne tik saugoma, bet ir toliau gyvuotų, būtų įdomi jaunajai kartai ir atrandama vis naujų žmonių“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Ne tik paroda, bet ir patirtis

    „Verbų namuose“ planuojama rengti edukacijas, parodas, konferencijas, seminarus ir kitus renginius, kuriuose verbų rišimas būtų pristatomas ne kaip vienkartinis amatas, o kaip gyva bendruomenės tradicija. Numatyta kaupti ir saugoti verbų kolekciją, sisteminti medžiagą bei ją pristatyti visuomenei.

    Planuojama, kad ekspozicijoje atsiras šiuolaikiški sprendimai: vaizdo pasakojimai, interaktyvūs pažinimo elementai, verbų rišėjų liudijimai. Tokie formatai vis dažniau pasirenkami muziejuose, siekiant įtraukti šeimas ir jaunimą bei pailginti lankytojų laiką ekspozicijoje.

    „Norime, kad verbų rišimo tradicija būtų artima ir suprantama įvairių kartų žmonėms. „Verbų namuose“ bus erdvės susitikti, kartu rišti verbas, pažinti jų kūrėjų istorijas“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Kodėl tai svarbu paveldui?

    Vilniaus krašto verbų rišimo tradicija yra įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tokios tradicijos laikomos ypač jautriomis, nes jų tęstinumas priklauso nuo meistrų, bendruomenių ir nuoseklaus mokymo, o ne nuo vien fizinių eksponatų išsaugojimo.

    2025 metais Lietuva pateikė paraišką šią tradiciją įtraukti į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Jei paraiška būtų patvirtinta, tai paprastai reiškia didesnį tarptautinį matomumą, augantį kultūrinį turizmą ir stipresnį įsipareigojimą užtikrinti tradicijos perdavimą.

    Perkėlimas į dvarą – dėl augančio susidomėjimo

    Daugiau kaip du dešimtmečius svarbus tradicijos centras buvo Čekoniškių verbų ir buities seklyčia, veikusi kaip Vilniaus krašto etnografinio muziejaus filialas. Tačiau lankytojų srautams augant ir veikloms plečiantis, ankstesnės patalpos tapo per ankštos, todėl pasirinkta plėtra Mozūriškių dvaro sodyboje.

    Savivaldybė akcentuoja, kad vieta parinkta neatsitiktinai: Mozūriškių apylinkės siejamos su verbų rišėjų tradicijomis, o atnaujintas dvaras leidžia sujungti architektūrinį paveldą su gyvąja kultūra. Skelbiama, kad oficialus „Verbų namų“ atidarymas numatomas iki 2026 metų pabaigos, tikslesnę informaciją žadama pateikti vėliau.

  • Katutiškių miške vyks šaulių pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams ir lankytojams

    Katutiškių miške vyks šaulių pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams ir lankytojams

    Spalio 24 dieną Marijampolio seniūnijos Katutiškių miške planuojamos Lietuvos šaulių sąjungos pratybos. Jas rengia Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus Mato Šalčiaus 1015-oji šaulių mokomoji kuopa.

    Organizatoriai nurodo, kad pratybų metu ginklai ir imitaciniai šaudmenys nebus naudojami. Taip pat žadama laikytis saugaus elgesio ir gamtos apsaugos taisyklių.

    Planuojama, kad pratybose dalyvaus apie 65 šauliai. Vietos gyventojams ir miško lankytojams rekomenduojama išlikti atidiems, prireikus apeiti intensyvesnio judėjimo zonas ir vadovautis pratybų vadovų ar atsakingų asmenų nurodymais.

    Tokio pobūdžio pratybos paprastai skirtos įgūdžiams atnaujinti ir veiksmų koordinavimui gerinti, ypač orientavimosi, ryšio, judėjimo vietovėje ir bendrų procedūrų srityse. Lietuvos šaulių sąjunga pabrėžia, kad užsiėmimai vykdomi laikantis nustatytų saugos reikalavimų ir gerbiant viešąją tvarką.

    Pratybų informaciją pateikė Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus Mato Šalčiaus 1015-oji šaulių mokomoji kuopa. Jei pratybų metu kiltų klausimų, gyventojams patariama kreiptis į renginio organizatorius arba stebėti savivaldybės skelbiamą aktualią informaciją.

  • ESO parengė svarbų sprendimą dėl elektros tinklų apsaugos zonų: kas keisis gyventojams?

    ESO parengė svarbų sprendimą dėl elektros tinklų apsaugos zonų: kas keisis gyventojams?

    AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė parengusi ir Energetikos ministerijai tvirtinti pateikusi teritorijų plano dalies pakeitimą, susijusį su elektros tinklais, kurie anksčiau buvo išpirkti iš „LTG INFRA“.

    Kaip nurodo ESO, pakeitimo esmė susijusi su apsaugos zonų nustatymu ir jų įregistravimu. Tai daroma vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, kuriame įtvirtinta pareiga infrastruktūros objektams nustatyti ir registruoti teritorijas, kuriose taikomi papildomi naudojimo apribojimai.

    ESO pabrėžia, kad kiekvienam elektros tinklui bus įregistruota arba patikslinta jau įregistruota apsaugos zona, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo tai nebuvo padaryta. Praktikoje tai reiškia, kad daliai sklypų gali atsirasti aiškiau apibrėžti apribojimai, susiję su statybomis, želdiniais ar darbais šalia elektros linijų ir kitos įrangos.

    Apsaugos zonos yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas saugus tinklų eksploatavimas ir sumažinta nelaimingų atsitikimų rizika. Tokios zonos taip pat leidžia operatoriui efektyviau planuoti priežiūros ir remonto darbus, ypač ten, kur tinklai kerta privačias teritorijas.

    ESO ragina su teritorijų plano dalies pakeitimo sprendiniais susipažinti viešinimo metu. Susipažinimas aktualus žemės sklypų savininkams ir naudotojams, kurių teritorijose yra ar gali būti nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos, nes nuo to gali priklausyti planuojami statybos ar žemės tvarkymo darbai.

  • Ukrainos delegacija Nemenčinėje pamatė, kaip Vilniaus rajonas kelia vaikų švietimo kartelę

    Ukrainos delegacija Nemenčinėje pamatė, kaip Vilniaus rajonas kelia vaikų švietimo kartelę

    Spalio 21 dieną Nemenčinėje lankėsi Ukrainos Ivano-Frankivsko srities tarybos delegacija. Svečiai susipažino su Vilniaus rajone veikiančiomis neformaliojo švietimo galimybėmis ir tuo, kaip jos jungiamos su savivaldybės planuojamais regioniniais projektais.

    Vizito metu delegacija aplankė Nemenčinės meno mokyklą, Nemenčinės sporto mokyklą ir Vilniaus rajono sporto centrą. Dėmesys sutelktas į ugdymo turinį, infrastruktūrą bei tai, kaip į užsiėmimus pritraukiami vaikai ir jaunimas.

    Dėmesys ugdymui ir partnerystei

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič akcentavo, kad ryšiai su Ukrainos regionais svarbūs ne tik paramai, bet ir patirties mainams. Jo teigimu, ilgalaikė nauda kuriama tada, kai kartu ieškoma sprendimų, stiprinančių bendruomenes ir gerinančių paslaugas.

    „Parama Ukrainai negali apsiriboti vien neatidėliotina pagalba – svarbu galvoti apie žmonių ateitį, vaikų galimybes mokytis ir regionų atsigavimą“, – sakė Robert Duchnevič.

    Delegaciją Nemenčinėje pasitiko mero patarėja Vida Montvydaitė ir savivaldybės administracijos komanda. Vizite taip pat dalyvavo Vilniaus regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Evaldas Gustas ir administracijos ekspertė Virginija Šimkutė.

    Kas labiausiai sudomino delegaciją?

    Vienu svarbiausių vizito akcentų tapo šių metų rugsėjį naujame pastate duris atvėrusi Nemenčinės meno mokykla. Išplėtus veiklą, ji iš muzikos mokyklos tapo platesnio profilio meno ugdymo erdve, orientuota į daugiau skirtingų meninių kompetencijų.

    Vilniaus rajono sporto centre svečiai stebėjo atvirą biatlono pamoką ir susipažino su sportinio ugdymo specifika. Tokie praktiniai užsiėmimai dažnai laikomi vienu efektyviausių būdų didinti vaikų įsitraukimą ir motyvaciją, nes mokymasis vyksta per patirtį.

    Vizitas leido įvertinti, kaip neformaliojo ugdymo pasiūla padeda vaikams ir jaunimui lavinti meninius bei fizinius gebėjimus, prasmingai leisti laisvalaikį ir atrasti talentus. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios veiklos taip pat mažina socialinę atskirtį, kai būreliai tampa prieinami platesniam šeimų ratui.

    Regioniniai projektai ir naujos erdvės

    Delegacijos vizitas siejamas ir su platesniu Vilniaus regiono bei Ivano-Frankivsko srities institucijų bendradarbiavimu. Sutartis su Ivano-Frankivsko srities taryba pasirašyta 2025 metais rugsėjo 12 dieną, numatant patirties mainus ir bendras iniciatyvas regioninės plėtros bei viešųjų paslaugų srityse.

    Vilniaus rajono savivaldybė kartu su kitomis regiono savivaldybėmis įgyvendina 2024–2029 metų Vilniaus regiono funkcinės zonos strategiją. Ja siekiama mažinti teritorinius skirtumus ir didinti viešųjų paslaugų prieinamumą, o viena ryškiausių krypčių – švietimo paslaugų kokybės stiprinimas.

    Planuojama diegti bendrą skaitmeninę platformą, kuri padėtų koordinuoti švietimo paslaugas ir planuoti edukacines veiklas visame regione. Skaičiuojama, kad ja kasmet galėtų pasinaudoti beveik 10 tūkst. gyventojų, o mokykloms būtų paprasčiau organizuoti bendras veiklas ir dalintis ištekliais.

    Atskirai numatoma plėtoti ir Europos geografinio centro potencialą kaip šiuolaikišką edukacinę erdvę. 2026–2029 metais planuojama kurti infrastruktūrą formaliojo ir neformaliojo švietimo veikloms, įskaitant edukacijas apie geodeziją, žemės matavimus, informacines technologijas ir geografinių duomenų taikymą.

    Tikimasi, kad šiomis paslaugomis kasmet galės pasinaudoti beveik 2 tūkst. gyventojų, o dalis lauko infrastruktūros bus pritaikyta žmonėms su negalia. Savivaldybė akcentuoja, kad tokios erdvės gali stiprinti susidomėjimą tiksliaisiais mokslais ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą.

    Vilniaus rajonas pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Ukrainos partneriais leidžia ne tik apsikeisti idėjomis, bet ir išgryninti sprendimus, kuriuos galima pritaikyti abiejose pusėse. Savivaldybės teigimu, švietimas, paslaugų prieinamumas ir efektyvus išteklių naudojimas yra sritys, kuriose ilgalaikė partnerystė kuria apčiuopiamą vertę.

    Nuotrauka: Greta Lisica

  • Kate pribloškė Vindzoro puotoje: citrinų spalvos „Elie Saab“ suknia ir garsioji tiara

    Vindzoro pilyje surengtame valstybiniame bankete Velso princesė Kate tapo vienu ryškiausių vakaro akcentų. Jos pasirinktas citrinų geltonumo „Elie Saab“ apsiausto tipo vakarinės suknelės siluetas traukė dėmesį ne tik spalva, bet ir lengvai krintančia, plisuota medžiaga.

    Šis banketas buvo surengtas per Omano sultono Haithamo bin Tariqo al Saido valstybinį vizitą Jungtinėje Karalystėje. Tokios aukšto rango iškilmės rūmuose paprastai turi griežtą protokolą, todėl apranga ir papuošalai tampa ir diplomatinės reprezentacijos, ir tradicijų tęstinumo dalimi.

    Kate vakaro įvaizdį užbaigė viena garsiausių britų karališkosios kolekcijos puošmenų, tiara Lover’s Knot. Šis papuošalas laikomas išskirtiniu ne tik dėl deimantinių lankų, bet ir dėl perlų detalių, kurios jį daro lengvai atpažįstamą net tiems, kurie karališkąją madą seka tik retkarčiais.

    Tiara Lover’s Knot siejama su keliomis monarchijos kartomis: ji sukurta 1913 metais karalienės Marijos užsakymu, o ją pagamino britų juvelyrikos namai Garrard. Vėliau ji pateko karalienei Elžbietai II, kuri ją skolino princesei Dianai, o pastaraisiais metais ji tapo vienu dažniau Kates pasirenkamų istorinių akcentų.

    Šaltiniai karališkajai šeimai artimuose pranešimuose yra ne kartą pabrėžę, kad Kates pasirinkimai tokiose ceremonijose paprastai balansuoja tarp šiuolaikinės mados ir simbolinės tęstinės žinutės. Istorinė tiara tokiame kontekste veikia kaip subtili nuoroda į institucijos stabilumą, o moderni aukštosios mados suknelė leidžia išlaikyti šiuolaikišką, reprezentacinį stilių.

    Stilistinis sprendimas buvo apgalvotas ir detalėse: papildomi aksesuarai neužgožė suknelės, o tik pabrėžė jos šviesų toną ir šventišką charakterį. Dėl to būtent tiaros ir geltonos suknelės derinys tapo labiausiai aptariamu šio vakaro akcentu.