CP v2

Blog

  • Pelenų likučiai Pompėjoje atskleidė kai ką netikėto: taip kvepėjo senovės globalizacija

    Pelenų likučiai Pompėjoje atskleidė kai ką netikėto: taip kvepėjo senovės globalizacija

    Kiek iš tiesų reikia archeologams, kad atskleistų senųjų civilizacijų paslaptis? Pompėjos gyventojų kasdienybę ir religinius įpročius netikėtai nušvietė, regis, menkas dalykas – pelenų likučiai mažose ritualinėse smilkyklėse. Būtent jie leido atkurti ne tik tai, kas buvo deginama namų altoriuose, bet ir kvapus, lydėjusius apeigas. Be to, radiniai pateikė įrodymų apie prieš du tūkstančius metų egzistavusią plačią prekybos sistemą, primenančią šiandieninę globalizaciją.

    Prekybos tinklai ir kasdienybė – nauji faktai apie Pompėją

    Proveržį lėmė pelenų, išlikusių nedideliuose ritualiniuose indeliuose, rastuose Pompėjos namų altoriuose, analizė. Vezuvijaus išsiveržimas 79 metais šias medžiagas konservavo beveik nepažeistas – tarsi unikalias laiko kapsules. Dėl to šiuolaikiniai tyrėjai pirmą kartą galėjo tiksliai nustatyti, kas iš tikrųjų buvo deginama per kasdienius religinius ritualus.

    Tyrimai parodė, kad Pompėjos gyventojai naudojo ne vien vietines medžiagas – medieną ar žoleles. Pelenuose aptikta ir egzotinių medžiagų pėdsakų: aromatinių sakų, greičiausiai atkeliavusių iš tropinių Afrikos arba Azijos regionų. Tai laikoma pirmuoju tiesioginiu archeologiniu įrodymu, kad importuojami smilkalai buvo naudojami romėnų namų ritualuose.

    Šie duomenys keičia įprastą Pompėjos vaizdinį. Miestas, dažnai laikomas tipiška, provincinio pobūdžio romėnų gyvenviete, iš tiesų buvo įtrauktas į plačias prekybos grandines, apėmusias Europą, Afriką ir Aziją. Tokios prekės kaip smilkalai, prieskoniai ar sakai keliavo didžiulius atstumus ir galiausiai pasiekdavo net paprastų miestiečių namus.

    Ne provincijos kampelis, o svarbi senovės prekybos grandis

    Ne mažiau įdomūs buvo cheminės analizės rezultatai, viename iš indų parodę vyno produktų pėdsakus. Tai leidžia manyti, kad ritualų metu buvo ne tik smilkoma, bet ir naudojamas vynas kaip auka dievams. Tokios praktikos minimos rašytiniuose šaltiniuose ir vaizduojamos ikonografijoje, tačiau iki šiol trūko aiškaus materialaus patvirtinimo.

    Šie tyrimai siejami su vadinamąja sensorine archeologija, kurios tikslas – atkurti praeities žmonių patirtis ne tik per daiktus ar veiksmus, bet ir per pojūčius: kvapus, skonius, kasdienio gyvenimo „foną“. Taikydami pažangius metodus, įskaitant biomolekulinę ir mikroskopinę analizę, mokslininkai aptiko plika akimi nematomų medžiagų pėdsakų ir nustatė, ar jos buvo degintos.

    Radiniai taip pat primena, kaip glaudžiai senovėje buvo susipynę kasdienis gyvenimas ir religija. Namų altoriuose, vadinamuosiuose larariumuose, žmonės garbino globėjiškas dievybes, aukodami maistą, vyną ir smilkalus. Pelenų analizė ne tik patvirtino šiuos papročius, bet ir leido priartėti prie jų materialios bei pojūtinės pusės.

    Ypač reikšminga tai, kad tyrimai sustiprina mintį: globalizacija nėra vien modernių laikų reiškinys. Jau prieš du tūkstančius metų veikė sudėtingi prekybos tinklai, leidę prekėms ir idėjoms judėti tarp žemynų – o jų atgarsiai šiandien aptinkami net pelenų grūdeliais virtusiuose kasdienybės likučiuose.

    Šaltinis: Ciuricho universitetas

  • Turino drobulė vėl sukrėtė mokslą: DNR atskleidė netikėtai tolimą kilmę

    Turino drobulė vėl sukrėtė mokslą: DNR atskleidė netikėtai tolimą kilmę

    DNR tyrimai, atlikti su vienu garsiausių krikščionybės artefaktų, iš naujo įplieskė diskusijas apie jo kilmę. Turino drobulė – lininis audeklas, kuriuo, kaip teigiama, po nukryžiavimo buvo apgaubtas Jėzaus kūnas – jau dešimtmečius kelia mokslininkų ginčus. Naujausia genetinė analizė pateikė netikėtą užuominą apie šio audinio kelią.

    Turino drobulė – vienas svarbiausių krikščionybės artefaktų

    Tyrėjai išanalizavo biologinius pėdsakus, aptiktus drobulės pluoštuose, pasitelkdami mėginius, surinktus dar XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Rezultatai parodė itin sudėtingą DNR mišinį: jame rasta ne tik žmogaus, bet ir gyvūnų bei augalų genetinės medžiagos.

    Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad reikšminga dalis žmogaus DNR siejama su Indijos subkontinentu. Kai kurių analizių duomenimis, tokios kilmės genetiniai pėdsakai gali sudaryti iki maždaug 40 proc.

    Šis faktas paskatino hipotezę, jog audinys galėjo būti pagamintas Indijoje arba bent jau kažkuriuo savo istorijos etapu turėjo kontaktą su šiuo regionu. Mokslininkai neatmeta, kad drobulei austas linas galėjo būti kilęs iš Indo slėnio apylinkių arba į Europą patekęs senoviniais prekybos keliais.

    Kartu aptikta ir daugybė DNR pėdsakų iš kitų pasaulio vietų, įskaitant Artimuosius Rytus bei Viduržemio jūros regioną. Tyrėjų komanda taip pat identifikavo mikroorganizmus, būdingus aplinkoms, panašioms į Negyvosios jūros apylinkes. Tai galėtų reikšti, kad audeklas iš tiesų yra buvęs tokiuose kraštuose.

    Praktikoje tai rodo viena: drobulė per šimtmečius turėjo kontaktą su daugybe žmonių ir skirtingų aplinkų, todėl nustatyti vienintelę, pirminę jos kilmės vietą yra itin sudėtinga.

    Užteršti mėginiai ar svarbus kilmės įrodymas?

    Ant audinio rasta ir įvairių gyvūnų DNR – nuo naminių iki laukinių rūšių, taip pat gausu augalų pėdsakų. Mokslininkai pabrėžia, kad tokia įvairovė greičiau liudija ilgą eksponavimo bei nuolatinio lietimo istoriją, o ne aiškiai nurodo vieną konkrečią vietą, kurioje drobulė galėjo būti sukurta.

    Vis dėlto nauji rezultatai ginčų neužbaigia – kai kurių tyrėjų vertinimu, jie netgi juos paaštrina. Skeptikai pabrėžia, kad skirtingų regionų DNR buvimas gali būti vėlesnės taršos pasekmė: per šimtmečius drobulė buvo saugoma įvairiomis sąlygomis, tiriama, ją lietė piligrimai ir mokslininkai, tad genetiniai pėdsakai galėjo „susikaupti“ laikui bėgant.

    Be to, 1988 metais atliktas radiokarboninis datavimas rodė, kad drobulė galėjo būti pagaminta viduramžiais – XIII–XIV amžiuje. Toks rezultatas silpnino jos tiesioginį ryšį su Jėzaus laikais. Nors ir šie duomenys ne kartą buvo kritikuoti bei ginčijami, jie iki šiol išlieka vienu svarbiausių atskaitos taškų šioje diskusijoje.

    Taigi naujausi tyrimai nepateikia vienareikšmio atsakymo. Jie greičiau parodo, kokia sudėtinga yra šio artefakto istorija. Šiandien Turino drobulė vis dažniau vertinama ne tik kaip religinė relikvija, bet ir kaip savotiškas biologinis archyvas – šimtmečius kauptas skirtingų kultūrų, žmonių ir aplinkų sąlyčio pėdsakų rinkinys.

    Šaltiniai: „Vatican News“, „New York Post“.

  • Paskutinės dienos paraiškoms: Klaipėdos rajonas dalinai finansuos sporto renginius iki 5000 Eur

    Paskutinės dienos paraiškoms: Klaipėdos rajonas dalinai finansuos sporto renginius iki 5000 Eur

    Klaipėdos rajono savivaldybės administracija kviečia teikti Klaipėdos rajone organizuojamo sporto renginio dalinio finansavimo iš Savivaldybės biudžeto lėšų projektų paraiškas.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. balandžio 15 d. 16 val. (imtinai). Dokumentai teikiami Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai adresu Kvietinių g. 26, Gargždai (paraiškos paliekamos Švietimo ir sporto skyriuje, antrame aukšte).

    Pareiškėjas turi pateikti vieną užpildytą ir pasirašytą paraiškos formą su priedais. Paraišką privalo pateikti pats pareiškėjas arba jo įgaliotas asmuo asmeniškai. Dokumentai turi būti užpildyti aiškiai ir įskaitomai lietuvių kalba bei tvarkingai susegti.

    Paraiškos priimamos tik pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą formą. Tvarkos aprašą, komisijos veiklos nuostatus ir paraiškos formą galima rasti Savivaldybės interneto svetainėje skiltyje „Sportas“ – „Sporto rėmimo konkursai“.

    Kas gali teikti paraiškas

    Paraiškas gali teikti Juridinių asmenų registre įregistruotos sporto organizacijos, kurios sportinę veiklą Klaipėdos rajone vykdo ne trumpiau kaip vienus metus, reguliariai organizuoja sporto veiklas, vienija vienos ar kelių sporto šakų sportininkus ir rengia varžybas.

    Taip pat būtina, kad pareiškėjas būtų pateikęs metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, būtų įvykdęs mokesčių mokėjimo įsipareigojimus ir nebūtų likviduojamas, sustabdęs ar apribojęs savo veiklos.

    Savivaldybės finansuojama dalis negali viršyti 70 proc. sporto renginio poreikio (veiklų išlaidų). Likusią dalį (ne mažiau kaip 30 proc.) renginio vykdytojas turi padengti savo arba rėmėjų lėšomis (finansiniu ar nepiniginiu įnašu). Prisidėjimą patvirtinantys dokumentai gali būti sutartis, preliminari sutartis, ketinimų protokolas, raštas ar laiškas. Nepiniginiam įnašui turi būti priskirta piniginė vertė, o dokumentuose nurodomas renginio pavadinimas, paramos rūšis ir vertė eurais.

    Kokios išlaidos gali būti finansuojamos

    Savivaldybės biudžeto lėšos gali būti skiriamos:

    1) sporto aikščių, patalpų ir inventoriaus nuomai;

    2) sporto renginio techniniam aptarnavimui (scenos ir kitos įrangos nuomai, garso, apšvietimo, transliacijų paslaugoms, greitosios medicininės pagalbos paslaugoms);

    3) transporto paslaugoms;

    4) dalyvių apdovanojimams, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugoms;

    5) renginio viešinimui.

    Kokios išlaidos nefinansuojamos

    Savivaldybės biudžeto lėšos negali būti skiriamos patalpų ar pastatų remontui, ilgalaikio turto įsigijimui, draudimui, baudoms, delspinigiams, finansinėms nuobaudoms ir skolų padengimui.

    Kada paraiškos nevertinamos

    Paraiškos nevertinamos, jeigu jos:

    1) pateiktos Klaipėdos rajone veikiančių nevyriausybinių ar bendruomeninių organizacijų, kurios nevykdo reguliarių sporto veiklų ir sporto renginiui finansavimą gali gauti per kitus Savivaldybės administracijos skelbiamus konkursus, skirtus bendruomeninei veiklai stiprinti arba visuomenės sveikatingumui skatinti;

    2) teikiamos varžyboms, kurių Lietuvos sporto šakų federacijų pirmenybių ar čempionato nuostatuose numatyta aiški sistema, kai dalis varžybų vyksta namuose, dalis – išvykoje (priklausomai nuo sporto šakos).

    Kita svarbi informacija

    Didžiausia vienam sporto renginiui galima skirti Savivaldybės biudžeto lėšų suma – 5 000 Eur.

    Sporto renginys tais pačiais metais gali būti finansuojamas tik vieną kartą. Nustačius, kad tai pačiai paraiškai finansavimas jau buvo skirtas kituose Savivaldybės administracijos skelbtuose konkursuose, pakartotinai gautas finansavimas turi būti grąžinamas Savivaldybės administracijai.

    Sporto renginio įgyvendinimo pradžia gali būti ankstesnė nei sutarties sudarymo data, tačiau tokiu atveju Savivaldybės biudžeto lėšomis kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios patirtos ir (ar) apmokėtos ne anksčiau nei sutarties sudarymo metais.

    Prioritetai

    Prioritetas teikiamas renginiams, kurie:

    1) skatina gyventojų fizinį aktyvumą ir sporto plėtrą;

    2) įtraukia neįgaliuosius, senjorus, vaikus ir jaunimą iki 29 m. į fizinio aktyvumo ir sporto veiklas;

    3) skirti Lietuvos Respublikos ar Klaipėdos rajono atmintinoms datoms paminėti ir (ar) yra jubiliejiniai, skirti žymiems Klaipėdos rajono gyventojams atminti;

    4) suburia daugiau nei dviejų sporto šakų atstovus;

    5) yra tarptautiniai, kai dalyvauja ar varžosi ne mažiau kaip trijų užsienio valstybių sporto atstovai;

    6) organizuojami sporto organizacijų, turinčių patirties įgyvendinant panašius projektus, programas ar renginius (įgyvendinti ne mažiau kaip trys);

    7) pasižymi didesniu finansiniu prisidėjimu iš kitų finansavimo šaltinių.

    Prie paraiškos pridedami dokumentai

    Prie paraiškos būtina pridėti:

    1) laisvos formos deklaraciją, kad organizacija neturi mokestinių įsipareigojimų ir nėra likviduojama ar reorganizuojama;

    2) įstatų (nuostatų, statuto ar kito steigimo dokumento) kopiją;

    3) įgaliojimą pasirašyti paraišką, jei ją pasirašo ne organizacijos vadovas;

    4) dokumentus, patvirtinančius, kad organizacija Klaipėdos rajone reguliariai vykdo sportinę veiklą ne mažiau kaip vienus metus, vienija sportininkus ir rengia varžybas;

    5) dokumentų, įrodančių finansinį prisidėjimą iš kitų šaltinių, kopijas;

    6) dokumentus, patvirtinančius sporto renginio vykdytojų kompetenciją, kvalifikaciją, patirtį, išsilavinimą ar pan.

    Išsamesnę informaciją teikia Švietimo ir sporto skyriaus patarėja (fizinio aktyvumo ir sporto koordinatorė) Ugnė Tamošauskienė, tel. 0 694 53 126, el. paštu [email protected].

  • 300 eurų už mėnesį darbo: savivaldybė darbdaviams siūlo kompensacijas už jaunimo įdarbinimą

    300 eurų už mėnesį darbo: savivaldybė darbdaviams siūlo kompensacijas už jaunimo įdarbinimą

    Jau septintus metus darbdaviai gali prisidėti prie prasmingo jaunuolių vasaros užimtumo – įdarbinti jaunimą ir gauti savivaldybės kompensaciją. Darbdaviai kviečiami registruotis ir dalyvauti Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programoje, kuriai savivaldybė skyrė 22,5 tūkst. eurų.

    Šiemet jaunuolius galinčios ir norinčios įdarbinti Klaipėdos rajone veikiančios įmonės nuo balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. turi užpildyti elektroninę registracijos anketą.

    Jei jaunuolis dirbs visu etatu vieną mėnesį, savivaldybė darbdaviui kompensuos 300 eurų. Jei jaunuolis visu etatu dirbs du mėnesius – 600 eurų.

    Nepilnamečiams nuo 14 iki 18 metų ši programa suteikia galimybę ne tik užsidirbti, bet ir išbandyti save įvairiose srityse. Įgyta patirtis gali praversti ateityje renkantis profesiją.

    Pirmumo teisė dalyvauti programoje teikiama darbdaviams, kurie jaunimui siūlo susipažinti su aukštą pridėtinę vertę kuriančiomis kvalifikacijomis ir kompetencijomis, taip pat su profesijomis, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta.

    Jeigu norinčių dalyvauti jaunuolių bus daugiau nei programai skirtų lėšų, pirmenybė bus teikiama tiems, kurie atitinka šiuos prioritetus:

    • taikoma šeimai atvejo vadyba arba jaunuoliui taikomos minimalios priežiūros priemonės;
    • gyvena šeimoje, kuri augina ir (ar) globoja 3 ar daugiau vaikų (pagal pateiktą šeimos sudėties pažymą);
    • gyvena tik su vienu iš tėvų (pagal pateiktą šeimos sudėties pažymą);
    • darbo pobūdis skatina ugdyti įvairias kompetencijas ir įgūdžius (ne tik fizinis ir nekvalifikuotas darbas);
    • dalyvavo pasirengimo darbui programose.

    Vėliau jaunuoliai bus atrenkami pagal registracijos į programą eiliškumą. Įdarbinimo procesas vyks nuo gegužės 10 d. iki birželio 20 d. Jaunuoliai darbdaviams turės siųsti gyvenimo aprašymus, motyvacinius laiškus ir dalyvauti darbo pokalbiuose. Šiame procese juos konsultuos Gargždų atviro jaunimo centro darbuotoja.

    Daugiau informacijos suteiks Gargždų atviro jaunimo centro praktinių įgūdžių ir verslumo specialistė Neringa Lankutytė, tel. +370 634 76146.

  • Klaipėdos rajono vaikų piešiniai atskleidė, kokių pavojų jie bijo labiausiai

    Klaipėdos rajono vaikų piešiniai atskleidė, kokių pavojų jie bijo labiausiai

    Į piešinių konkursą „Ar atpažįsti pavojaus veidą?“ šiemet įsitraukė 105 mokiniai iš įvairių Klaipėdos rajono mokyklų. Jau vienuoliktą kartą rengiamas konkursas skirtas ne tik kūrybiškumui ugdyti, bet ir skatinti vaikus bei paauglius atpažinti galimas grėsmes ir suprasti saugaus elgesio svarbą kasdienėse situacijose.

    Vertinimo komisija pastebėjo didelę darbų įvairovę: mokiniai rinkosi skirtingas technikas, drąsiai interpretavo konkurso temą. Piešiniuose atsispindėjo ir globalios grėsmės, tokios kaip karas ar stichinės nelaimės, ir kasdieniai pavojai, apie kuriuos neretai nepagalvojama – neatsargus elgesys kelyje, su ugnimi ar buityje.

    Dalyviai buvo suskirstyti į keturias amžiaus grupes: 1–2, 3–4, 5–7 ir 8–10 klasių mokinius. Kiekvienoje grupėje išrinkti trys geriausi darbai.

    Be pagrindinių apdovanojimų, komisija numatė ir papildomus prizus – už civilinės saugos temos suvokimą, meninę išraišką, atlikimo techniką bei idėjos originalumą.

    Gegužės pradžioje visi konkurso dalyviai ir juos parengę mokytojai bus pakviesti į apdovanojimų renginį „Minijos“ kino teatre.

    Konkurse dalyvavo šios ugdymo įstaigos: Kretingalės pagrindinė mokykla, Slengių mokykla-daugiafunkcis centras, Veiviržėnų J. Šaulio gimnazija, Ketvergių pagrindinė mokykla, Vėžaičių pagrindinė mokykla, Priekulės I. Simonaitytės gimnazija, Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinė mokykla, Endriejavo pagrindinė mokykla, Sendvario „Saulės“ mokykla, Gargždų „Kranto“ progimnazija, Dovilų pagrindinė mokykla ir Gargždų „Minijos“ progimnazija.

  • Vairuotojams ir pėstiesiems – pokyčiai Agilos gatvėje: iki liepos 31 d. numatyti ribojimai

    Vairuotojams ir pėstiesiems – pokyčiai Agilos gatvėje: iki liepos 31 d. numatyti ribojimai

    Ketvirtadienį Sendvario seniūnijos Agilos gatvėje pradedami rekonstrukcijos darbai. Dėl to iki liepos 31 d. numatomi laikini eismo organizavimo pakeitimai.

    „Agilos gatvės atnaujinimas – svarbus žingsnis gerinant kasdienio susisiekimo sąlygas ir kuriant saugesnę bei patogesnę aplinką Sendvario seniūnijoje. Džiugu, kad darbai jau startuoja ir per pusantrų metų gatvė pasikeis neatpažįstamai. Tad prašome gyventojų kantrybės jų metu. Tikiu, kad rezultatas bus to vertas“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Agilos gatvės atkarpoje nuo Gilijos iki Rasytės gatvės planuojama pakloti lietaus nuotekų tinklus, įrengti naują asfaltą, apšvietimą bei pėsčiųjų ir dviračių taką. Vykdant darbus, kai kuriose atkarpose gali būti įvedamas vienpusis eismas, transporto srautai nukreipiami apylankomis, o prireikus taikomi ir papildomi laikini ribojimai.

    Siekiant užtikrinti pėsčiųjų saugumą, numatytos laikinos judėjimo zonos kelkraščiuose. Jos nuo važiuojamosios dalies bus atskirtos signalinėmis gairėmis.

    Rekonstrukcijos darbus Agilos gatvėje vykdys UAB „Telšių keliai“. Sutarties vertė – beveik 1,5 mln. eurų.

  • Klaipėdoje šaukiamas 34-asis Tarybos posėdis: aiškėja data, vieta ir transliacijos detalės

    Klaipėdoje šaukiamas 34-asis Tarybos posėdis: aiškėja data, vieta ir transliacijos detalės

    Kovo 26–27 d. 9.00 val. Savivaldybės posėdžių salėje (Liepų g. 11, III a.) šaukiamas 34-asis Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos posėdis.

    Su posėdžio medžiaga galima susipažinti Savivaldybės pateiktoje darbotvarkėje ir sprendimų projektų rinkinyje.

    Posėdis bus transliuojamas tiesiogiai. Numatyta ir tiesioginė transliacija gestų kalba.

  • Po potvynio nutilęs Danės skvero fontanas atgyja: susitarimas pasiektas, terminas aiškus

    Po potvynio nutilęs Danės skvero fontanas atgyja: susitarimas pasiektas, terminas aiškus

    Danės skvero fontaną netrukus planuojama pradėti remontuoti. Grojantis ir šviečiantis fontanas ilgą laiką traukė praeivius, ypač jaunų šeimų dėmesį – tai buvo viena vaikų labiausiai pamėgtų vietų mieste. Po užsitęsusių derybų pagaliau pasiektas susitarimas su rangovais dėl būtinų darbų, kurie leis šią erdvę atgaivinti.

    Fontanas neveikia nuo 2023 metų, kai po stiprios liūties skverą užliejo vanduo. Tuomet vanduo pateko į techninę patalpą ir sugadino elektros įrangą. Vėliau paaiškėjo, kad gedimų šalinimui prireiks papildomų darbų, kurių pirminiame projekte nebuvo numatyta. Dėl to tarp projekto šalių kilo nesutarimų: skirtingai vertintos defektų atsiradimo priežastys, aplinkybės ir atsakomybė, taip pat nesutarta ir dėl kitų klausimų.

    Remonto darbus planuojama pradėti gegužę, o baigti iki Joninių, kad fontanas dar šią vasarą vėl galėtų džiuginti miestiečius.

    Pagal pasiektą susitarimą rangovas įsipareigojo savo lėšomis sutvarkyti fontano techninę dalį, pakeisti dėl užliejimo sugedusią įrangą ir atlikti visus darbus, reikalingus pilnam veikimui atkurti.

    Papildomai savivaldybės lėšomis bus įrengta ličio jonų baterija, rezervinis maitinimo kabelis, vaizdo stebėjimo kamera ir kiti sprendimai, turintys padėti ateityje išvengti požeminių patalpų užpylimo, Danės upei patvinus. Visiems darbams bus suteikta dvejų metų garantija. Jei paaiškėtų, kad reikia papildomų sprendimų, jie būtų įgyvendinti rangovo lėšomis.

    Šiuo susitarimu siekiama galutinai užbaigti su projektu susijusius nesutarimus, išvengti ilgo bylinėjimosi ir papildomų išlaidų, o svarbiausia – sugrąžinti miestui gyvybingą ir klaipėdiečių pamėgtą viešąją erdvę.

  • Ukmergės–Ozo mazgas keisis iš esmės: dvi žiedinės sankryžos, požeminė perėja ir viadukas

    Ukmergės–Ozo mazgas keisis iš esmės: dvi žiedinės sankryžos, požeminė perėja ir viadukas

    Šalia statomo Daugiafunkcio komplekso pradedami reikšmingi susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo darbai. Per artimiausius pusantrų metų bus pertvarkytas Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių transporto mazgas, kad judėjimas taptų patogesnis visiems – vairuotojams, viešojo transporto keleiviams, pėstiesiems ir dviratininkams.

    Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, kad kartu su sparčiai vykstančiomis statybomis būtina pasirūpinti ir aplinkinėmis gatvėmis.

    „Sparčiai kylant Nacionalinio stadiono tribūnoms ir įsivažiuojant kitų Daugiafunkcio komplekso objektų statyboms, atėjo metas pasirūpinti ir aplink esančia susisiekimo infrastruktūra. Siekiame, kad ši teritorija taptų moderniu sporto, laisvalaikio ir pramogų centru, į kurį patogu atvykti, o judėjimas Šeškinėje būtų saugesnis ir sklandesnis kasdien. Atsiras šiuo metu trūkstamų dviračių takų, A juostų jungčių ir sankryžos nuvažiavimų bei užvažiavimų automobiliams, o paskutiniame etape planuojamas pėsčiųjų ir dviratininkų viadukas, sujungsiantis Nacionalinį stadioną su Žvėrynu“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Rekonstrukcijos metu bus panaikinta transporto mazge esanti šviesoforinė sankryža šalia pastato Ukmergės g. 184. Šiaurinėje Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžos pusėje, abipus Ukmergės gatvės, planuojama įrengti dvi žiedines sankryžas – jos turėtų padėti eismui tapti sklandesniam ir saugesniam.

    Šalia žiedinių sankryžų po Ukmergės gatve bus įrengta požeminė pėsčiųjų perėja. Taip bus atsisakyta poreikio pėstiesiems ir viešojo transporto keleiviams daryti didelį lankstą viaduku, keliaujant į stoteles ar iš jų. Prie dabartinės mokamos privačios stovėjimo aikštelės numatyta įrengti naują viešojo transporto stotelę.

    Pokyčių sulauks ir Ozo gatvės viadukas. Pietinėje jo pusėje planuojama įrengti dvi trūkstamas dobilo lapo tipo jungtis, kurios leis patogiau atlikti dešiniuosius posūkius: iš Ukmergės gatvės į Ozo gatvę Žirmūnų kryptimi ir iš Ozo gatvės į Ukmergės gatvę kelio A2 kryptimi.

    Rekonstrukcijos metu taip pat numatytos papildomos dviračių takų jungtys Siesikų gatvėje ir link planuojamų žiedinių sankryžų abipus Ukmergės gatvės. Šiaurinėje viaduko pusėje, Buivydiškių gatvės kryptimi, bus įrengta A juosta, skirta užtikrinti sklandesnį viešojo transporto judėjimą.

    Eismo ribojimai bus paskelbti vėliau

    Nors pirmieji darbai jau prasidėjo, šiuo metu technika daugiausia dirba netrukdydama eismui. Artimiausią mėnesį galimi laikini važiuojamosios dalies susiaurinimai esamose Ukmergės ir Ozo gatvių sankryžos jungtyse, todėl piko metu gali susidaryti didesnės nei įprastai spūstys.

    Gegužės pabaigoje darbai persikels į šiaurės vakarinę mazgo dalį prie pastato Ukmergės g. 184, o birželį rekonstrukcija turėtų apimti beveik visą transporto mazgą. Siekiant sumažinti nepatogumus, darbai bus skaidomi į du etapus: pirmojo etapo eismo ribojimai galios nuo gegužės iki gruodžio, antrojo – nuo kitų metų kovo iki lapkričio. Apie konkrečius ribojimus, jų terminus ir viešojo transporto pakeitimus Vilniaus miesto savivaldybė informuos atskirai.

    Transporto mazgo rekonstrukcija – tik dalis didesnių pokyčių

    Vienas svarbiausių pertvarkos akcentų – patogesnis judėjimas pėsčiomis. Šiuo metu Ukmergės ir Ozo gatvių sankirtoje trūksta pėsčiųjų jungčių, o gatves kirsti nesaugu ir nepatogu. Po rekonstrukcijos situacija turėtų keistis iš esmės: didžioji dalis pėsčiųjų takų nekirs važiuojamosios dalies, jie bus įrengti žemiau, atskiriant automobilių ir pėsčiųjų srautus bei didinant saugumą.

    Atskiru projektu numatoma pastatyti pėsčiųjų ir dviratininkų viaduką piečiau Ukmergės ir Ozo gatvių transporto mazgo. Jis sujungs Žvėryną su Nacionalinio stadiono sklypu, o tai, tikimasi, paskatins į renginius atvykti pėsčiomis, automobilį paliekant toliau. Projektas šiuo metu rengiamas, jį planuojama parengti iki metų pabaigos.

    Planuojamas viadukas taip pat turėtų padėti patogiau pasiekti naują viešąją erdvę. Šalia statomo Daugiafunkcio komplekso esanti apie 30 hektarų teritorija – Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis – neseniai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu pavadintas Mamutų Slėnio parku. Čia ketinama įrengti edukacinę erdvę, skirtą Lietuvos geologiniam išskirtinumui ir ledynmečių palikimui pristatyti. Šiuo metu ieškoma rangovo pirmiesiems teritorijos tvarkymo etapams, o parką planuojama įrengti iki 2028 metų vidurio.

    Ruošiamasi išaugsiantiems srautams pastačius Daugiafunkcį kompleksą

    Daugiafunkcį kompleksą, be Nacionalinio stadiono, sudarys tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, futbolo treniruočių aikštė su apšilimo zona, dvi futbolo treniruočių aikštės, sporto centras, kultūros centras ir vaikų darželis. Tai reiškia, kad žmonių srautai bus generuojami skirtingu paros metu ir įvairaus dydžio renginių metu, o kai kurie objektai, pavyzdžiui, darželis, kurs gana pastovų judėjimą.

    Modeliuojama, kad bendras vidutinis paros aplinkinių gatvių užimtumas, įskaitant ir netoliese statomus administracinius bei gyvenamuosius pastatus, turėtų padidėti maždaug 6 proc.

    Svarbiausias komplekso objektas – Nacionalinis stadionas, kuriame turėtų tilpti apie 18 tūkst. žiūrovų. Planuojama, kad dauguma lankytojų vyks ne asmeniniu automobiliu, o rinksis viešąjį transportą, ateis pėsčiomis, naudosis pavėžėjimo paslaugomis ar mikrojudumo priemonėmis, automobilius palikdami tolimesnėse miesto vietose.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad renginiai dažniausiai prasideda po vakarinio piko, o žmonės renkasi per 2–3 valandas, todėl didelių spūsčių neturėtų susidaryti. Didesnis iššūkis – srautai po renginių, kai žiūrovai pajuda vienu metu. Dėl to numatomi viešojo transporto maršrutų patobulinimai, o didžiųjų renginių metu – ir specialūs maršrutai.

  • Vilniuje kinta Trimitų ir Rinktinės sankryža: skverui ruošia pokyčius, kviečia gyventojus

    Vilniuje kinta Trimitų ir Rinktinės sankryža: skverui ruošia pokyčius, kviečia gyventojus

    Ruošiamasi sutvarkyti skverą ties Trimitų ir Rinktinės gatvių sankryža. 2026 m. balandžio 15 d. 18 val. gyventojai kviečiami į Vilniaus miesto savivaldybės 215 posėdžių salę, kur projektuotojai pristatys skvero ties Trimitų g. 11 sutvarkymo koncepciją. Susitikimo metu taip pat bus galima išsakyti poreikius, norus ir pastabas dėl šios teritorijos tvarkymo.

    Šiuo metu skveras užima apie 10 arų. Jame auga veja ir klevai, tačiau nėra poilsio infrastruktūros ar traukos objektų: įrengtų aikštelių, suoliukų, kitų mažosios architektūros elementų. Dėl to teritorija daugiausia naudojama kaip praeinamas plotas, o jos potencialas nėra išnaudojamas. Siekiama sukurti atvirą, visuomenei patrauklų skverą, kuris taptų lokaliu traukos tašku ir papildytų gretimame sklype planuojamo daugiabučio pirmame aukšte numatomas komercines patalpas.

    Skverą riboja Trimitų ir Rinktinės gatvės. Jame jau yra nutiesti takai, kertantys teritoriją įstrižai pagal susiformavusias pėsčiųjų judėjimo trajektorijas. Reljefas lygus, didžiąją skvero dalį užima veja, o užaugę klevai laikomi viena vertingiausių šios vietos savybių.

    Įvertinus per pirmąjį viešą aptarimą su visuomene 2025 m. gruodžio 3 d. gautus pasiūlymus, išskiriami keli esminiai sutvarkymo principai:

    • turi būti išlaikomi susiformavę pėsčiųjų srautų ryšiai;
    • turi būti išsaugomi skvere augantys klevai;
    • turi būti sukurta reikalinga infrastruktūra: suoliukai, šiukšliadėžės, apšvietimas, dekoratyvinis apželdinimas, taip pat numatyta vieta traukos ar meniniam objektui.

    Kadangi skveras yra prekybos ir komercinių objektų aplinkoje, jam numatoma „laukiamosios zonos“ funkcija. Siūloma skvero centre įrengti keturis suoliukus palei pėsčiųjų srauto ašį nuo Trimitų ir Rinktinės sankryžos link Kalvarijų turgaus. Suoliukai planuojami netoli klevų, kurių lajos saulėtomis dienomis suteikia ažūrišką pavėsį. Taip pat numatoma sodinti krūmus ir žolinius augalus bei įrengti apšvietimą, kad erdvė būtų jaukesnė ir patogesnė.

    Planuojamas esamų medžių sanitarinis genėjimas: bus šalinamos sausos, pažeistos ir besikryžiuojančios šakos, taip pat atnaujinama veja po medžiais. Medžių lajų projekcijoje ir šaknų apsaugos zonose naujų augalų sodinti neplanuojama.

    Naujas apželdinimas numatomas atvirose vejos vietose. Siūloma įrengti dekoratyvinių vaismedžių želdinius: vienapiestes gudobeles ir dekoratyvines obelis, kurios išsiskiria nedideliu aukščiu, pavasariniu žydėjimu ir dekoratyviniais vaisiais.

    Taip pat planuojama formuoti vienarūšius želdynus iš japoninių lanksvų ir didžiosios hakonės žolės. Šie augalai išlaiko žemą struktūrą, neužstoja matomumo ir suteikia erdvei dinamikos. Papildomai numatoma sodinti pavasarines svogūnines gėles bei įrengti nedidelius rudenį žydinčio šiloko plotus.

    Siekdami didesnio patrauklumo ir saugumo tamsiuoju paros metu, projektuotojai siūlo įrengti šviestuvus ant atramų (apie 3–5 m aukščio), parko šviestuvus (apie 1 m aukščio), taip pat dekoratyvinius prožektorius medžių lajoms apšviesti iš apačios.

    Pasiūlymus dėl skvero sutvarkymo iki 2026 m. balandžio 14 d. galima pateikti raštu el. paštu dominas@dnastudio.lt.

    Teritorija bus tvarkoma verslo lėšomis pagal bendradarbiavimo susitarimą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilmstata“. Bendrovė gretimame sklype, Trimitų g. 11, planuoja statyti daugiabutį su komercinėmis patalpomis pirmame aukšte, skvero lygyje.