Blog

  • NASA „Artemis II“ kyla į Mėnulį: pirmas įgulos skrydis po 53 metų ir naujas rekordas

    NASA „Artemis II“ kyla į Mėnulį: pirmas įgulos skrydis po 53 metų ir naujas rekordas

    Po ilgų pasirengimo metų ir kruopštaus testavimo NASA pagaliau ruošiasi išsiųsti astronautų įgulą į skrydį aplink Mėnulį.

    Misija „Artemis II“ taps pirmuoju žmonių apsilankymu Mėnulio apylinkėse nuo tada, kai 1972 metais baigėsi „Apollo“ programa. Tai – svarbus žingsnis siekiant vėl nuleisti žmones ant Mėnulio paviršiaus. Be to, keturi astronautai gali pasiekti naują rekordą ir nuskristi toliausiai nuo Žemės per visą žmonijos istoriją.

    „Prieš 53 metus žmonija paliko Mėnulį ir nebegrįžo. Dabar mes sugrįžtame“, – spaudos konferencijoje sakė NASA asociuotas administratorius Amit Kshatriya.

    „Šį iššūkį – plėsti pažinimo ribas – laimės meistrai, inžinieriai ir laisvų valstybių pramonė, kartu kurdami tai, ko nė viena valstybė negali sukurti viena. O visiems vaikams, kurie žiūri ir žiūrės „Artemis II“, turite mus išgirsti. Optimistinė ateities vizija nėra naivi. Ji įgyvendinama“, – pridūrė jis.

    Startas numatytas 2026 metų balandžio 1 dieną 22:24 UTC (18:24 EDT). Į 10 dienų kelionę aplink Mėnulį erdvėlaiviu „Orion“ turėtų išskristi misijos vadas Reid Wiseman, pilotas Victor Glover ir misijos specialistai Christina Koch bei Jeremy Hansen. Tai bus pirmas kartas nuo „Apollo“ laikų, kai įgula keliaus už žemosios Žemės orbitos ribų.

    Šis bandomasis skrydis bus pirmasis pilotuojamas NASA raketos „Space Launch System“ (SLS) ir modulio „Orion“ pakilimas. Pagrindinis misijos tikslas – realiomis sąlygomis įvertinti, kaip veikia „Orion“: gyvybės palaikymo, navigacijos ir ryšio sistemos. Iš esmės tai – generalinė repeticija būsimai Mėnulio nusileidimo misijai.

    Pirmoji programos misija „Artemis I“ buvo nepilotuotas bandymas, skirtas pašalinti kuo daugiau techninių nesklandumų dar prieš į erdvėlaivį įsodinant žmones.

    „Artemis II“ buvo atidėta ne kartą: iš pradžių startas nukeltas dėl skysto vandenilio nuotėkio, vėliau – dėl helio srauto problemos. Raketas sustabdyti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, nesaugios oro sąlygos. Vis dėlto šiuo metu, NASA vertinimu, visos sistemos parengtos startui.

    „Visi suplanuoti darbai baigti. Pasirengimas starto atgaliniam skaičiavimui – taip pat. Šiuo metu visi požymiai rodo, kad esame puikios formos, artėdami prie skaičiavimo“, – sakė starto direktorius Charlie Blackwell-Thompson.

    Misijos metu, kai „Orion“ balandžio 6 dieną praskries už Mėnulio ir laikinai atsidurs kitoje jo pusėje, įgula turėtų nutolti nuo Žemės labiau nei bet kurie žmonės istorijoje. Taip būtų pranoktas 400 171 kilometro rekordas, pasiektas „Apollo 13“ misijos metu.

    „Tai yra galimybė… nusiųsti mūsų įgulą toliau nei kada nors yra skridęs žmogus“, – teigė vyriausioji skrydžio direktorė Emily Nelson.

    Be erdvėlaivio bandymų, misija suteiks daugiau žinių apie tai, kaip astronautai dirba giliojo kosmoso sąlygomis ilgiau trunkančiose kelionėse – įskaitant ryšio vėlavimus ir navigaciją toli už žemosios Žemės orbitos, kurioje skrieja Tarptautinė kosminė stotis.

    Kitas programos etapas „Artemis III“ šiuo metu planuojamas 2027 metais. Jis turėtų vykti arčiau Žemės: numatoma įgulos paleidimo į žemąją orbitą misija, kurios metu būtų išbandomos susijungimo ir dokavimo procedūros su komerciniais erdvėlaiviais, reikalingais būsimoms Mėnulio nusileidimo operacijoms.

    Ketvirtasis etapas „Artemis IV“ šiuo metu taikomas į 2028 metų pradžią. NASA teigia, kad misijos tikslas – pilotuojamas nusileidimas netoli Mėnulio pietų ašigalio, kur astronautai atliktų mokslinius stebėjimus ir rinktų mėginius.

    Vis dėlto šių ateities planų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo „Artemis II“ – demonstracijos, kad žmones galima nusiųsti į Mėnulį ir saugiai sugrąžinti atgal.

    „Tai neįtikėtinas momentas „Artemis“ kartai, ir mes džiaugiamės – esame pasirengę žengti šį žingsnį“, – sakė E. Nelson.

  • Milžiniškas tyrimas atskleidė, kodėl kai kurie virusai tūno organizme visą gyvenimą

    Milžiniškas tyrimas atskleidė, kodėl kai kurie virusai tūno organizme visą gyvenimą

    Net ir patys sveikiausi žmonės dažniausiai savo organizme nešiojasi virusų. Jie gali ilgai tūnoti nepastebėti, išvengdami imuninės sistemos dėmesio, o kartais vėliau pasireikšti liga, tačiau neretai taip ir lieka neaktyvūs.

    Naujame tyrime daugiau šviesos metama į dažnus virusus, kurie įsitvirtina sveikų žmonių ląstelėse, taip pat į tai, koks virusų kiekis (vadinamasis viruso krūvis) paprastai aptinkamas žmogaus organizme, kai infekcija neperauga į ligą.

    Harvardo medicinos mokyklos mokslininkų vadovaujama komanda išanalizavo daugiau kaip 917 tūkst. žmonių kraujo ir seilių mėginių įrašus iš trijų medicininių duomenų bazių. Tyrėjai ieškojo dėsningumų, kiek virusinės DNR cirkuliuoja žmonių organizme tais atvejais, kai infekcija neprogresuoja iki ligos.

    Analizuodami genetinių fragmentų duomenis mokslininkai apskaičiavo vadinamąjį viruso krūvį. Šis rodiklis leidžia nustatyti, kokie virusai yra organizme, taip pat netiesiogiai parodo, kaip efektyviai imuninė sistema su jais tvarkosi.

    Be to, viruso krūvio lygiai buvo susieti su konkrečiomis žmogaus DNR sritimis. Taip mokslininkai galėjo įvertinti ryšius tarp tam tikrų genetinių ypatybių, demografinių veiksnių (pavyzdžiui, amžiaus ar lyties) ir gebėjimo slopinti virusus.

    „Dabar artėjame prie taško, kai galime pasitelkti žmogaus genetiką, kad atsakytume į fundamentalius klausimus apie tai, kaip virusai lemia patologinius procesus“, – teigė genetikas ir pagrindinis darbo autorius Nolanas Kamitaki.

    Duomenys atskleidė 82 konkrečias žmogaus genomo vietas (lokusus), susijusias su virusinės DNR krūviu. Ypač išsiskyrė didysis histosuderinamumo kompleksas (MHC) – viena svarbiausių imuninės sistemos reguliavimo sričių.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo skirtingiems virusams būdingus dėsningumus. Pavyzdžiui, Epšteino–Baro virusas (EBV) su amžiumi aptinkamas dažniau, o herpesvirusas HHV-7 nuo vidutinio amžiaus linkęs retėti. EBV krūvis žiemą didėjo, vasarą mažėjo, tuo tarpu kitų virusų rodikliai buvo stabilesni.

    Pasitelkę statistinį metodą, vadinamą Mendelio atsitiktine imtimi (Mendelian randomization), mokslininkai detaliau išnagrinėjo galimas sąsajas tarp virusų ir tam tikrų ligų.

    Komanda nustatė, kad didelis EBV viruso krūvis yra tiesioginis rizikos veiksnys vėliau gyvenime susirgti Hodžkino limfoma.

    Vis dėlto tokios pačios priklausomybės tarp EBV viruso krūvio ir išsėtinės sklerozės (IS) neaptikta, nors EBV laikomas vienu iš žinomų IS sukėlėjų. Tai rodo, kad ryšys tarp EBV ir IS gali labiau priklausyti nuo to, kaip imuninė sistema reaguoja į virusą, o ne nuo paties viruso kiekio.

    „Šis rezultatas parodo, kodėl virusų tyrimai dideliuose genetiniuose biobankuose yra svarbūs“, – sakė N. Kamitaki.

    Kalbant apie EBV ir Hodžkino limfomą, sąsaja su dideliu viruso krūviu leidžia svarstyti, kad antivirusiniai vaistai teoriškai galėtų mažinti šios limfomos riziką, tačiau tai dar reikėtų patikrinti klinikiniais tyrimais.

    Su virusinės DNR krūviu susiję buvo ir ne genetiniai veiksniai, įskaitant amžių, lytį bei rūkymą. Daugumos tirtų virusų paplitimas buvo didesnis vyrams nei moterims.

    Tyrėjai pažymi, kad šie rezultatai gali padėti geriau suprasti, kodėl vienų žmonių rizika susirgti skiriasi nuo kitų – net jei jų organizme tūno tie patys virusai.

    Taip pat pabrėžiama, jog kai kurie virusai yra itin paplitę. Trys tyrime ieškoti virusai, vadinami anellovirusais, randami maždaug 80–90 proc. bendrosios populiacijos, tačiau jų ryšys su ligomis kol kas nėra aiškus.

    Vis dėlto tyrimas turi ribojimų: dėl naudotų genomo sekoskaitos duomenų analizuoti buvo tik DNR virusai, kurie slepiasi ir „naudojasi“ DNR mechanizmais. Ateityje būtų verta atskirai tirti ir RNR virusus, pavyzdžiui, koronavirusus, kurie veikia kitaip.

    Mokslininkai primena, kad sveikatai įtaką gali daryti ne tik dabartinės infekcijos. Kartais labai seniai į žmogaus genomą įsiterpę virusiniai fragmentai, nors jau nebesidaugina, vis tiek gali turėti netikėtos įtakos biologiniams procesams.

    „Nuostabu, kiek daug DNR gali papasakoti apie dinamiškus biologinius procesus ir tai, kaip mūsų įpročiai, genai bei biologija tuos procesus formuoja“, – teigė genetikas Stevenas McCarrollas.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Nature.

  • Sprogo galvos sindromas: kodėl prieš užmiegant girdite sprogimą ir kada sunerimti

    Sprogo galvos sindromas: kodėl prieš užmiegant girdite sprogimą ir kada sunerimti

    Ar esate patyrę, kai jau bemiegant staiga pasigirsta tarsi šūvis, trinkteli durys ar net „sprogimas“ galvoje? Jūs krūptelite, atsisėdate lovoje, širdis ima daužytis, tačiau kambaryje – visiška tyla.

    Iš tikrųjų nieko neįvyko, bet pojūtis buvo itin tikroviškas.

    Šis reiškinys turi dramatiškai skambantį pavadinimą – sprogo galvos sindromas. Nepaisant pavadinimo, jis nėra pavojingas, paprastai nesukelia skausmo ir dažniausiai nėra ženklas, kad su smegenimis vyksta kažkas blogo.

    Sprogo galvos sindromas priskiriamas miego sutrikimų grupei, vadinamai parasomnijomis. Parasomnijos – tai neįprastos patirtys, pasireiškiančios miegant arba pereinant iš budrumo į miegą ir atvirkščiai.

    Šio sindromo metu žmogus „išgirsta“ staigų garsą, kuris, rodos, kyla iš galvos vidaus. Tai ne išorinis triukšmas, o smegenų sukurtas jutiminis įspūdis.

    Dažniausiai epizodai pasireiškia užsnūstant arba prabundant, ypač tada, kai žmogus jau apsnūdęs ir tuoj užmigs. Žmonės garsą apibūdina įvairiai: staigus trenksmas, metalo žvangesys, šūviai, sprogimas, lūžtančios bangos, elektros zvimbimas, trinkteli durys ar net fejerverkai.

    Nors sindromas nepavojingas, jis gali labai išgąsdinti. Kartu kartais pasireiškia ir kiti pojūčiai: trumpas galvos dūris (nors dažniausiai būna neskausminga), šviesos blyksniai, pojūtis tarsi būtumėte „už kūno ribų“ arba jausmas, kad per kūną nubėga elektros impulsas.

    Epizodas paprastai trunka akimirką ar kelias sekundes ir dažniausiai visiškai praeina žmogui pabudus. Vieni tai patiria tik kartą, kitiems epizodai kartojasi retkarčiais arba pasireiškia trumpomis „serijomis“, po kurių kuriam laikui išnyksta.

    Dėl staigumo ir neįprastumo daugelis išsigąsta, kad patyrė insultą ar traukulį, arba kad įvyko kažkas katastrofiško. Kiti tai aiškina kaip antgamtinį ar blogą ženklą.

    Nemalonūs išgyvenimai dažniausiai kyla ne dėl skausmo, o dėl sumišimo ir organizmo pavojaus reakcijos. Smegenys būna tik iš dalies pabudusios, žmogus dezorientuotas, o kūnas trumpam įjungia „kovok arba bėk“ sistemą.

    Tiksli priežastis iki galo nėra žinoma, tačiau mokslininkai kelia kelias teorijas. Kadangi epizodai vyksta miego ir budrumo sandūroje, jie gali būti susiję su tais pačiais procesais, kurie sukelia hipnagogines haliucinacijas – ryškius jutiminius išgyvenimus, atsirandančius užmiegant.

    Užmiegant skirtingos smegenų dalys palaipsniui „išsijungia“ koordinuota seka. Manoma, kad sprogo galvos sindromu šis procesas gali būti susijęs su nervinių sistemų, slopinančių klausos jutimų apdorojimą, veiklos pokyčiais. Dėl to smegenys gali klaidingai interpretuoti vidinį signalą kaip labai garsų triukšmą.

    Kita teorija sieja reiškinį su trumpalaikiu smegenų kamieno aktyvumo sumažėjimu, ypač tose struktūrose, kurios reguliuoja perėjimą tarp budrumo ir miego.

    Kadangi sindromas paprastai nesukelia skausmo, jis skiriasi nuo galvos skausmų ir migrenos. Taip pat dėl būdingų požymių daugeliu atvejų mažai tikėtina, kad tai būtų epilepsija.

    Sprogo galvos sindromas gali būti dažnesnis, nei manoma. Skaičiuojama, kad su juo susiduria bent 10 proc. žmonių, o apie 30 proc. gali patirti tai bent kartą gyvenime.

    Jis gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau neretai minimas po 50 metų. Taip pat gali būti šiek tiek dažnesnis moterims, nors aiškios priežastys nėra žinomos.

    Dažniau šį reiškinį patiria tie, kurie turi kitų miego sutrikimų, pavyzdžiui, nemigą ar miego paralyžių.

    Svarbiausia žinia – sprogo galvos sindromas paprastai yra nepavojingas ir nėra rimto smegenų sutrikimo požymis. Epizodai dažniausiai trumpi, gali pasireikšti nereguliariai ar trumpais „pliūpsniais“ ir neretai praeina savaime.

    Kai žmogus sužino, kad tai nėra pavojinga ir nekelia smegenų pažeidimo rizikos, epizodai dažnai tampa retesni ir mažiau bauginantys.

    Vaistai svarstomi tuomet, kai epizodai yra dažni ir labai varginantys, tačiau didelių klinikinių tyrimų, kurie aiškiai nurodytų geriausią gydymą, trūksta. Kai kuriems žmonėms padėjo tam tikri medikamentai, pavyzdžiui, klomipraminas, tačiau įrodymų bazė ribota ir reikia daugiau tyrimų.

    Dažniausiai rekomenduojama nuraminimas ir miego įpročių gerinimas. Žmonės nurodo, kad gali padėti nemigos valdymas, pervargimo mažinimas, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos bei kvėpavimo pratimai.

    Istorijoje minimi atvejai, galintys priminti šį sindromą. Pavyzdžiui, 1619 m. prancūzų filosofas René Descartes aprašė tris sapnus, kuriuos laikė dievišku apreiškimu. Viename jų pabudęs jis išgirdo garsų triukšmą ir pamatė ryškų šviesos blyksnį. Kai kurie tyrėjai spėja, kad tai galėjo būti sprogo galvos sindromo epizodas.

    Nors pavadinimas skamba grėsmingai, daugeliui veiksmingiausia „priemonė“ yra suprasti, kas tai yra, ir žinoti, kad tai dažniausiai nepavojinga.

    Vis dėlto verta pasitarti su gydytoju, jei epizodai kartojasi dažnai, blogina gyvenimo kokybę arba kelia didelį nerimą. Medicininės konsultacijos ypač svarbios, jei epizodai yra skausmingi arba juos lydi traukuliai, užsitęsęs sumišimas, sąmonės netekimas ar stiprus galvos skausmas.

  • JAV kardiologai paskelbė naujas cholesterolio gaires: ką būtina žinoti, kad apsisaugotumėte

    JAV kardiologai paskelbė naujas cholesterolio gaires: ką būtina žinoti, kad apsisaugotumėte

    Pagrindiniai JAV kardiologai paskelbė atnaujintas padidėjusio cholesterolio valdymo gaires. Jose pateikiamos naujausios rekomendacijos, padedančios mažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką.

    Naują dokumentą parengė „American College of Cardiology“ ir „American Heart Association“ ekspertai. Šios gairės pakeičia 2018 metais tų pačių organizacijų skelbtas rekomendacijas.

    Atnaujintose gairėse daugiau dėmesio skiriama ankstesniam padidėjusio cholesterolio nustatymui, išsamiau aptariami gyvenimo būdo pokyčiai, galintys mažinti cholesterolio rodiklius, taip pat pateikiami patobulinti būdai, kaip tiksliau įvertinti būsimą infarkto ar insulto riziką.

    „Paradigmos keitimas, daugiau dėmesio skiriant aktyviai prevencijai ankstesniame amžiuje, gali reikšmingai pakeisti širdies ir kraujagyslių ligų eigą ir lemti geresnius sveikatos rezultatus net po kelių dešimtmečių“, – teigia kardiologas Sethas Martinas iš JAV „Johns Hopkins Ciccarone Center for the Prevention of Cardiovascular Disease“.

    Cholesterolis – riebi, vašką primenanti medžiaga, kurios organizmui reikia ląstelių membranoms ir hormonams gaminti. Skiriami du pagrindiniai tipai: mažo tankio lipoproteinai (MTL, dažnai vadinami „bloguoju“ cholesteroliu) ir didelio tankio lipoproteinai (DTL, vadinami „geruoju“ cholesteroliu).

    Per didelis MTL kiekis skatina apnašų kaupimąsi arterijose ir gali sukelti kraujagyslių, kuriomis kraujas teka iš širdies, užsikimšimą. Tačiau problema gali būti ir per mažas DTL kiekis – šie lipoproteinai padeda surinkti MTL perteklių iš kraujotakos ir pernešti jį į kepenis, kur jis suskaidomas.

    Naujuose gairių skyriuose pateikiama daugiau patarimų dėl ankstyvesnės patikros žmonėms, kurių šeimoje yra širdies ligų ar padidėjusio cholesterolio atvejų. Taip pat siūloma individualizuoti rizikos vertinimą, labiau pritaikant jį konkrečiam pacientui, o kai kuriais atvejais – pradėti gydymą vaistais anksčiau.

    Gairėse rekomenduojama sveikatos priežiūros specialistams pereiti prie PREVENT (angl. Predicting Risk of Cardiovascular Disease Events) balų sistemos, skirtos įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Nurodoma, kad nuo 2025 m. rugpjūčio PREVENT taip pat rekomenduojama vertinant pacientus, turinčius padidėjusį kraujospūdį.

    Be to, atnaujintos cholesterolio ribinės vertės, kuriomis gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai turėtų vadovautis, vertindami pacientų būklę.

    Pagrindiniai patarimai, kaip mažinti cholesterolį, išlieka tie patys: rinktis sveiką mitybą, reguliariai judėti, palaikyti sveiką kūno svorį, pakankamai miegoti ir nerūkyti.

    Šios priemonės padeda kontroliuoti cholesterolį ir kitus riebalus (lipidus) organizme. Vis dėlto daliai žmonių gali prireikti ir cholesterolį mažinančių vaistų.

    „Mažesnis MTL cholesterolio kiekis yra palankesnis, kai siekiama sumažinti infarktų, insultų ir stazinio širdies nepakankamumo riziką“, – sako kardiologas Rogeris Blumenthalis iš JAV „Johns Hopkins Ciccarone Center for the Prevention of Cardiovascular Disease“.

    „Taip pat žinome, kad jaunų suaugusiųjų padidėjusių lipidų ir kraujospūdžio mažinimas padeda išlaikyti optimalią širdies ir kraujagyslių sveikatą visą gyvenimą“, – priduria jis.

    Skaičiuojama, kad net maždaug 1 iš 4 suaugusiųjų JAV turi padidėjusį MTL cholesterolį. Tai reikšmingai prisideda prie aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos rizikos – tai viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje.

    Vis dėlto yra ir gerų naujienų: manoma, kad apie 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų atvejų galima išvengti. Todėl sveikatos našta neturėtų būti tokia didelė, o atnaujintos gairės gali padėti tai pasiekti.

    Kartu su gairėmis ekspertai paskelbė ir apžvalginį straipsnį „The ABCs of Cardiovascular Disease Prevention“, kuriame apibendrinami naujausi įrodymai apie veiksnius, didinančius širdies ligų riziką, įskaitant diabetą, alkoholio vartojimą ir kūno riebalų kiekį.

    Apibendrinime pažymima, kad rekomendacijos turės keistis, augant žinioms apie su širdies sveikata susijusias rizikas, kurias gali didinti elektroninių cigarečių vartojimas ir kanapių produktai. Taip pat nurodoma, kad klinikinio nutukimo apibrėžimo tikslinimas gali pakeisti supratimą apie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimą.

    Tuo pat metu toliau ieškoma naujų gydymo sprendimų – kuriami nauji vaistų kandidatai, rodantys vilčių klinikinių tyrimų metu.

    Naujųjų gairių rengėjai tikisi, kad atnaujintos rekomendacijos padės išgelbėti daugiau gyvybių, suteikdamos gydytojams įrankius ir įrodymus, leidžiančius anksčiau atpažinti didesnės rizikos pacientus.

    „Šių svarbių naujų gairių įgyvendinimas klinikinėje praktikoje bus esminis, siekiant ateityje sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų naštą“, – teigia kardiologė Pamela Morris iš „Medical University of South Carolina“.

    „Imtis veiksmų anksti yra labai svarbu, nes padidėjęs cholesterolis širdies ligų riziką pradeda didinti dar paauglystėje“, – pabrėžia ji.

    Gairės publikuotos leidinyje „Journal of the American College of Cardiology“.

  • Tyrimas atskleidė netikėtą priežastį, kodėl AI pokalbių botai klysta dėl simptomų

    Tyrimas atskleidė netikėtą priežastį, kodėl AI pokalbių botai klysta dėl simptomų

    Milijonai žmonių vis dažniau kreipiasi į dirbtinio intelekto (DI) pokalbių botus patarimų – nuo maisto gaminimo iki mokesčių deklaravimo. Pastaruoju metu auga ir kita tendencija: žmonės botų klausia apie sveikatą ir simptomus.

    Tačiau Jungtinės Karalystės vyriausiasis medicinos pareigūnas neseniai perspėjo, kad priimant medicininius sprendimus tokia praktika gali būti rizikinga. Naujame tyrime autoriai vertino, kaip didelių kalbos modelių (angl. LLM) pokalbių botai padeda visuomenei spręsti dažnas sveikatos problemas, ir rezultatai, pasak jų, buvo iškalbingi.

    Tyrimo išvada aiški: testuoti pokalbių botai dar nėra pasirengę veikti kaip gydytojai. Dažnai į panašius rezultatus reaguojama argumentu, kad DI tobulėja greičiau nei spėjama publikuoti mokslinius straipsnius, todėl iki publikavimo modeliai gali būti atnaujinti. Vis dėlto ir vėlesni darbai, kuriuose vertintos naujesnės tokių sistemų versijos pacientų nukreipimo (triage) situacijose, rodo, kad panašios problemos išlieka.

    Tyrėjai dalyviams pateikė trumpus dažnų medicininių situacijų aprašymus. Atsitiktine tvarka žmonės buvo priskirti vienai iš dviejų grupių: vieni galėjo naudotis vienu iš trijų plačiai prieinamų pokalbių botų, kiti turėjo remtis įprastais namuose naudojamais informacijos šaltiniais.

    Po pokalbio su botu dalyviams buvo užduoti du klausimai: kokia būklė galėtų paaiškinti simptomus ir kur reikėtų kreiptis pagalbos.

    Paaiškėjo, kad pokalbių botais pasinaudoję žmonės rečiau teisingai įvardijo tikėtiną būklę nei tie, kurie botų nenaudojo. Be to, botų naudotojai nebuvo geresni ir spręsdami, kur kreiptis – jų rezultatai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės. Kitaip tariant, vien sąveika su pokalbių botu nepadėjo priimti geresnių su sveikata susijusių sprendimų.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad patys modeliai neturi medicininių žinių. Didelių kalbos modeliai yra demonstravę gebėjimą lengvai įveikti medicininių licencijų egzaminų užduotis. Tyrėjai pastebėjo, kad pašalinus „žmogiškąjį“ veiksnį ir tas pačias situacijas pateikus tiesiogiai patiems botams, jų rezultatai ženkliai pagerėjo.

    Be tiesioginio naudotojų įsikišimo modeliai daugeliu atvejų atpažino tikėtinas būkles ir dažnai pasiūlė tinkamą pagalbos lygį. Tad kodėl situacija suprastėja tada, kai sistemas ima naudoti žmonės?

    Išanalizavus pokalbių turinį paaiškėjo keli dėsningumai. Botai neretai paminėdavo reikšmingą diagnozę kažkur pokalbio eigoje, tačiau dalyviai jos ne visada pastebėdavo arba nebeprisimindavo apibendrindami galutinį atsakymą. Kitais atvejais vartotojai pateikdavo neišsamią informaciją, o pokalbių botas neteisingai interpretuodavo svarbias detales.

    Tyrėjų vertinimu, problema buvo ne vien medicininių žinių trūkumas, o komunikacijos spraga tarp žmogaus ir sistemos.

    Tyrimas taip pat parodo, kodėl sprendimų priėmėjams svarbu turėti duomenų apie technologijų veikimą realiomis sąlygomis prieš diegiant jas jautriose srityse, tokiose kaip pirminė sveikatos priežiūra.

    Autoriai pabrėžia ir platesnę DI vertinimo medicinoje problemą: kalbos modeliai dažnai puikiai pasirodo struktūruotuose testuose ar simuliuotose „modelis–modeliui“ sąveikose. Tačiau realybėje pacientai simptomus apibūdina miglotai arba nepilnai, gali neteisingai suprasti paaiškinimus, klausia nenuosekliai, o informacijos poreikis keičiasi pokalbio metu. Sistema, kuri pagal vertinimo rodiklius atrodo įspūdingai, realių naudotojų rankose gali elgtis visiškai kitaip.

    Klinikinė praktika, pasak tyrimo autorės, yra daugiau nei faktų atgaminimas. Šeimos gydytojo darbas apima paciento pasakojimo interpretavimą, neapibrėžtumo įvertinimą, sprendimų derinimą ir pasitikėjimo kūrimą. Medicinos edukacijoje seniai pabrėžiama konsultacijos kompleksiškumas, kai svarbu ne tik nustatyti galimą diagnozę, bet ir užmegzti ryšį, kryptingai rinkti informaciją, suprasti paciento lūkesčius, aiškiai paaiškinti išvadas ir sutarti dėl veiksmų plano.

    Tokie procesai remiasi žmogišku ryšiu, individualiai pritaikyta komunikacija, patikslinimais, kontekstu paremtu sprendimu ir pasitikėjimu – tai sunku redukuoti iki vien šablonų atpažinimo.

    Vis dėlto tyrimo žinutė nėra ta, kad DI neturi vietos sveikatos apsaugoje. Svarbiausia – aiškiai suprasti, kam šios sistemos jau tinka ir kur jų ribos. Pasak autorių, šiandieninius pokalbių botus naudingiau vertinti kaip pagalbininkus, labiau panašius į sekretorius nei į gydytojus: jie itin gerai organizuoja informaciją, apibendrina tekstą ir padeda struktūruoti dokumentus.

    Tai sritys, kuriose kalbos modeliai jau gali būti pritaikomi sveikatos sistemoje – pavyzdžiui, rengiant klinikinius užrašus, apibendrinant paciento įrašus ar formuluojant siuntimus. Tačiau, tyrėjų teigimu, artimiausiu metu DI vaidmuo greičiau bus palaikomasis nei revoliucinis: pokalbių botai neturėtų tapti „pirmaisiais vartais“ į sveikatos priežiūrą, nes jie dar nepasirengę patikimai diagnozuoti ar nukreipti pacientų į tinkamą pagalbos lygį.

    Dirbtinis intelektas gali išlaikyti medicinos egzaminus, tačiau, kaip ir teorijos testas dar nepadaro žmogaus geru vairuotoju, medicinos praktika reikalauja daugiau nei teisingų atsakymų. Tam būtini sprendimų priėmimo įgūdžiai, empatija ir gebėjimas orientuotis sudėtingose realių klinikinių situacijų aplinkybėse. Kol kas, bent jau šiuo metu, tam vis dar labiau reikia žmonių nei botų.

  • Mokslininkai sukūrė tabako augalą, kuris vienu metu gamina net 5 psichodelikus

    Mokslininkai sukūrė tabako augalą, kuris vienu metu gamina net 5 psichodelikus

    Ką bendro turi augalai, rupūžės ir grybai? Visi jie gali gaminti psichodelines medžiagas. Dabar mokslininkams pavyko šiuos gebėjimus tarsi sujungti viename augale.

    Pirmą kartą tyrėjai paėmė genus, kuriuos skirtingi organizmai naudoja penkių natūralių psichodelikų sintezei, ir perkėlė juos į tabako augalą Nicotiana benthamiana. Modifikuotas augalas vienu metu ėmė gaminti visus penkis junginius.

    Didėjant susidomėjimui psichodelikais kaip galimais depresijos, nerimo ir potrauminio streso sutrikimo gydymo būdais, tokia sistema galėtų suteikti naują, patogesnį būdą šių medžiagų gauti moksliniams tyrimams.

    „Mūsų strategija sukūrė heterologinę augalinę sistemą penkių ryškių, terapiniu požiūriu vertingų junginių, jų darinių ir augaluose natūraliai neaptinkamų analogų gamybai. Tai suteikia atspirties tašką jų gamybai augaluose“, – rašo tyrėjų grupė, vadovaujama Izraelio „Weizmann Institute of Science“ mokslininkų.

    Tripataminų grupės psichodelikai apima psilociną, psilocybiną ir įvairius dimetiltriptamino (DMT) junginius. Gebėjimas sintetinti tokias medžiagas evoliuciškai atsirado skirtingose gyvybės formose – augaluose, grybuose ir gyvūnuose.

    Pastaraisiais metais tyrimai vis dažniau rodo, kad tripataminų psichodelikai gali būti svarbus, dar neišnaudotas išteklius psichikos sveikatos gydymo srityje. Vis dėlto pažangą riboja teisiniai ir reguliaciniai suvaržymai, todėl atsiranda ir praktinių iššūkių mokslininkams.

    „Tradiciškai psichodelikų tiekimas remiasi natūraliais jų gamintojais – daugiausia augalais, grybais ir Sonoros dykumos rupūže“, – teigia tyrėjai, pabrėždami, kad tokių organizmų rinkimas dėl psichoaktyviųjų medžiagų kelia ekologinių ir etinių problemų, ypač augant buveinių nykimui ir per dideliam išnaudojimui.

    Siekdami rasti alternatyvą, augalų mokslininkės Paula Berman ir Janka Höfer su komanda ėmėsi kartografuoti ir atkurti biocheminius kelius, kuriais gaminami šie junginiai.

    Tyrėjai nustatė pagrindinius genus, kuriuos du augalai – Psychotria viridis ir Acacia acuminata – naudoja DMT sintezei, taip pat detaliai išnagrinėjo nuoseklų cheminį kelią, vedantį iki šio junginio susidarymo.

    Vėliau šiuos sprendimus jie sujungė su genais ir sintezės keliais, jau žinomais iš psichodelinių grybų Psilocybe cubensis ir nendrinės rupūžės Rhinella marina. Papildomai buvo panaudoti pagalbiniai fermentai iš ryžių ir pipirnės. Visas šis genetinis „įrankių rinkinys“ galiausiai buvo įterptas į tabako augalus Nicotiana benthamiana.

    Tabakas pasirinktas ne dėl to, kad pats gamintų panašias medžiagas, o dėl praktinių priežasčių: ši rūšis laboratorijose dažnai naudojama dėl greito augimo ir patogumo genetiniams eksperimentams.

    Tuomet komanda stebėjo, kaip augalas gamina penkis psichodelinius triptaminus: DMT (kilmė – augalai), psilociną ir psilocybiną (kilmė – grybai), taip pat bufoteniną ir 5-MeO-DMT (kilmė – rupūžės).

    Nustatyta, kad modifikuoti tabako augalai iš tiesų vienu metu gamino visus penkis junginius. Tiesa, dėl to, kad skirtingi sintezės keliai konkuruoja dėl tų pačių augalo resursų, kai kurių medžiagų kiekiai buvo mažesni nei jų natūraliuose šaltiniuose.

    Vis dėlto pagamintų junginių kiekiai buvo pakankami, kad, dar šiek tiek patobulinus sistemą, ji galėtų tapti savotiška biologine triptaminų „gamykla“ tyrėjų poreikiams.

    Komanda žengė dar toliau: pakoregavus fermentus, dalyvaujančius triptaminų sintezės grandinėje, pavyko gauti ir modifikuotų junginių variantų, kurie augaluose natūraliai neatsiranda, tačiau taip pat gali turėti terapinę vertę.

    Ateityje, tęsiant tyrimus, ši sistema galėtų būti optimizuota konkretiems moksliniams poreikiams arba net prisidėti prie naujų, konkrečioms terapinėms paskirtims pritaikytų junginių kūrimo.

    „Katalizinių funkcijų sujungimas iš skirtingų gyvybės sričių, kartu su metaboline inžinerija, paremta racionaliu baltymų dizainu ir mutantinių fermentų kūrimu, leido gerokai efektyviau augale gaminti indolietilaminų komponentus“, – rašo tyrėjai. „Šis darbas sukuria universalią platformą vienu metu vykstančiai psichoaktyvių indolietilaminų biosintezei ir jų įvairovės didinimui, atverdamas kelią jų gamybai augaluose.“

    Tyrimas publikuotas žurnale Science Advances.

  • ‘Beyond what we could imagine’: Europe’s coming energy crunch

    ‘Beyond what we could imagine’: Europe’s coming energy crunch

    Germany’s Friedrich Merz warns the economic fallout from the war in Iran is on track to rival that of the Covid pandemic or the Russian invasion of Ukraine.

    AI generated Text-to-speech

    BRUSSELS — With the war in Iran threatening to choke off energy flows for the foreseeable future, Europe is facing a supply shock that promises to cripple manufacturing, ground airlines, hike up the price of food, spike borrowing costs and send inflation spiraling back to crisis levels.

    As the last tankers carrying fossil fuels from the Persian Gulf pull into European ports, the scale of what is about to hit seems to be dawning on the continent’s leaders.

    If the war drags on, it will place a burden on the European economy “as heavy as we recently experienced during the Covid pandemic or at the start of the Ukraine war,” German Chancellor Friedrich Merz told reporters Monday. 

    “I’m living with the reality of this war and its consequences 24 hours a day,” Italian Defense Minister Guido Crosetto told the La Repubblica newspaper. “I’m forced to know things that don’t let me sleep.” The conflict could last “years,” Christine Lagarde, the president of the European Central Bank, warned in an interview with the Economist last week. The long-term effects, she added, are “probably beyond what we can imagine at the moment.”

    Some 20 percent of the oil and natural gas that powers the global economy runs through the Strait of Hormuz, which Iran has closed by threatening to attack any vessel that passes through without Tehran’s permission. On Tuesday, U.S. President Donald Trump posted a message to countries suffering from fuel shortages from Iran’s closure of the strait. “You’ll have to start learning how to fight for yourself,” he wrote on Truth Social. “The hard part is done. Go get your own oil!”

    Oil and gas are vital for transport and heating, but also underpin the entire industrial supply chain, affecting food production, plastics, chemicals and agriculture. And that doesn’t include shortfalls in other resources caused by the closing of the strait, including fertilizer and helium, which is used in the manufacturing of microchips. 

    So far, the damage to European consumers has been confined primarily to the price at the pump (and a hike in the cost of new PlayStations that Sony has attributed to “pressures in the global economic landscape”). 

    POLITICO outlines the risks facing the European economy should what Fatih Birol — the executive director of the International Energy Agency — has described as “the greatest threat to global energy security in history” persist.

    Unlike previous crises — chiefly the oil shock that followed the OPEC oil embargo in 1973 and the gas shock that followed Russia’s invasion of Ukraine in 2022 — the current panic affects all energy supplies equally, ranging from crude oil and natural gas to refined products like jet fuel and diesel.

    “Markets are now grappling with a scenario long discussed in theory but rarely thought of as a legitimate possibility — the effective shutdown of the world’s most critical energy chokepoint,” said Ana Maria Jaller-Makarewicz, lead energy analyst for the Europe team at the Institute for Energy Economics and Financial Analysis. While the 1970s crises knocked out 7 percent of global supplies, she said, the closure of the Strait of Hormuz affects 20 percent. 

    When the war first broke out, EU officials hoped the bloc would be spared from serious shortages thanks to its relatively low exposure to the Persian Gulf, which it relied on for just 6 percent of its crude oil and under 10 percent of its natural gas. The biggest risk articulated in countless ministerial and technical meetings was higher prices. 

    Europe’s security of supply was rarely questioned, with officials pointing to the continent’s diversified sources beyond the Persian Gulf: the U.S., Norway, Azerbaijan and Algeria. The biggest risk, they said, was that the conflict would go on a long time — only then would supply seriously become a concern. 

    As the war enters its fifth week, those fears are being borne out. One immediate worry is that Asian countries, which before the war relied on the Gulf for some 80 percent of their gas and oil, are beginning to bid up the price of those products as they fight over dwindling supplies. That has diverted merchants with more flexible contracts toward Asia to exploit the higher profit margins, turning them away from Europe. 

    According to Charles Costerousse, a senior energy analyst at maritime consultancy Kpler, 11 U.S.- and Nigerian-flagged LNG tankers have been redirected from Europe to further east in the past few days. Within the next few days, the last tanker bearing Qatari LNG will arrive in Europe, he said. 

    With almost all global suppliers at maximum capacity, European leaders are beginning to “realize that the LNG supplies they were counting on were not coming here as expected,” said Jaller-Makarewicz. “It’s not like we have a buffer. It’s not like we have some security there.” Europe, she said, will start to feel the pain “this coming month” — perhaps within a few weeks. 

    “The very worst case is that the Strait of Hormuz remains closed for at least another month,” combined with further attacks on energy infrastructure, agreed an executive at a key LNG importer, speaking on condition of anonymity. The executive cautioned that the higher prices may in the long run support efforts to increase production, eventually rebalancing global supplies. 

    But even then, the executive warned, prices could remain structurally higher — perhaps  forever.  

    The same holds true for oil products. While the EU buys very little crude oil from the Gulf, it relies on the region for more than 40 percent of its refined products — including diesel and aviation fuel. “If the strait remains closed there’s basically no alternative options,” said Homayoun Falakshahi, an oil analyst at market research firm ICIS. Financial markets are betting the strait will be closed for only two or three weeks, he added. But if it “remains closed longer, we will see higher prices — and that will translate into a worse economic crisis.” 

    The benchmark oil price briefly dropped after rich countries agreed to a historic release of 400 million barrels of oil in early March. Since then, however, prices have only climbed back up.

    The most immediate effect of constrained supply is already visible: higher prices at the pump. Rising crude oil prices translate directly to higher fuel costs. The Euro Super 95, a key benchmark for EU fuel prices, increased by around 15 percent between Feb. 23 and March 23, according to EU data. 

    European governments have tried to keep down prices, slashing fuel duties and warning against gouging. But unless new flows arrive, they’ll likely have to reach for an unpopular tool: demand destruction.  

    Already, EU energy chief Dan Jørgensen has advised EU governments, in a letter first seen by POLITICO, to curb the use of transport to offset the loss of critical diesel and aviation fuel supplies from the Gulf. The missive, with its hints of drive-free Sundays and gasoline rationing, harks back to the oil crises of the 1970s. Some are also warning that Covid-style “energy lockdowns” are approaching. 

    With fuel the largest expense of flying a plane, air travel is particularly vulnerable to an energy shock. Since the first bombs fell on Iran, the price of jet fuel in Europe has more than doubled to record highs above $1,700 per metric ton. Though it has dropped slightly in the last week, European airlines have been forced to jack up prices. 

    “It’s been a double hit from the blow to refining capacity as well as crude production,” said Willie Walsh, director general of airline lobby IATA. “There’s no way the industry can absorb that increase, so prices will rise.”

    Draconian measures, such as cutting routes, have been taken by some Asian airlines. In Europe, meanwhile, Lufthansa Group has discussed temporarily grounding between 20 and 40 of its planes due to the jet fuel crisis, according to German media reports, a move that would reduce the group’s seating capacity by 2.5 percent to 5 percent. If the war continues, some holidaymakers will have to stay home and some expats will miss family birthdays.

    “What’s happening in Eastern markets is sort of a preview of what’s potentially going to happen in European markets,” said George Shaw, senior oil analyst at Kpler.

    The pain has already started to ripple through European manufacturing. It’s already visible in what European Commission President Ursula von der Leyen has called the “industry of industries” — the energy-intensive chemicals sector that underpins much of the continent’s manufacturing. 

    “The cost increases we are experiencing — from rerouted logistics, raw material price spikes, and sustained energy price elevation — are substantial and need to be reflected in our pricing,” said a spokesperson for German chemicals giant Covestro. 

    Adolfo Aiello, deputy director general of Eurofer, the lobby for European steelmakers, said it was too early to forecast the overall impact of the war in Iran. But, he said, “the risk is clear.” 

    “Energy price volatility is now one of the biggest risks for industrial investment in Europe,” he said. “Without stable and competitive electricity prices, investment decisions — including in low-carbon steel — become increasingly difficult to justify in Europe.”

    As the prices of basic inputs rise, the effect will quickly spread up the value chain to the rest of the manufacturing sector.

    And that’s not to mention the surging cost of other petroleum derivatives like fertilizers, plastics and even helium, an essential component of semiconductors. Plastics are “particularly exposed to supply disruptions because we are heavily dependent on oil and gas imports to meet both our energy and feedstock needs,” PlasticsEurope Managing Director Virginia Janssens told POLITICO. 

    The same goes for fertilizer producers, which were already wrestling with the EU’s high energy prices. “Current developments only put upward pressure on nitrogen fertilizer costs, where energy accounts for approximately 60-80% of operating costs,” said Łukasz Pasterski, director of communications and public affairs at lobby group Fertilizers Europe. “Because fertilizer markets are global, disruptions anywhere in the system are likely to quickly have knock-on effects on the input costs.”

    Higher prices in agriculture, transport and manufacturing will simultaneously crush businesses and force them to jack up prices, passing the higher costs on to consumers. And that’s where the menace of inflation could reappear — barely 18 months after central bankers declared victory over the inflationary bout triggered by the last energy shock.

    As the EU’s Economy Commissioner Valdis Dombrovskis warned ministers at a meeting of eurozone finance ministers last week, this round of inflation might resemble something closer to stagflation — the deadly mix of stagnant growth and high prices that wreaked havoc on the economy in the 1970s, and which policymakers have historically struggled to address.

    The Commission predicts the war will cut EU economic growth to 1 percent this year. It expects inflation to go up, possibly spurring the ECB to raise the cost of borrowing, which would further cool the economy while driving up mortgage rates and making it more expensive to run a business. 

    That’s a problem not just for consumers and entrepreneurs, but also for governments. The heavy debt burdens they’re carrying from previous crises will get more expensive to service, and with little room for further borrowing, they could be forced to make cuts in public services to make ends meet.

    And even if the war were to end today, it would take a year before the economy was back on track, IEA boss Birol told the same meeting of finance ministers. The longer the conflict continues, the worse it’ll get.

    For now, as the final Gulf tankers finish unloading their cargo this week, the clock officially starts ticking for Europe’s policymakers. The continent has weeks, not months, to brace for an impact that could reshape its economy for a generation.

    “Nobody knows how long the crisis will be, but I think it’s very important to underline that it will not be short,” EU energy chief Jørgensen told reporters following an emergency ministerial conference on Tuesday. “Because even if there was a peace tomorrow, there will still be consequences, because energy infrastructure in the region has been and continuously is being ruined by the war.”

    Energy commissioner says the oil crisis triggered by Iran war will bring lengthy upheaval, in a speech reminiscent of the Covid pandemic.

    EU Commission letter reflects growing fears that the Iran war is sparking an all-out global economic crisis.

    Damage to a major gas production facility could take five years to repair, QatarEnergy’s CEO told Reuters.

    Thursday’s debate on power prices could have ripple effects that last for years.

  • Trumpas žada pasitraukti iš Irano per 2–3 savaites: kada baigsis karinė kampanija?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad tikisi, jog Jungtinių Valstijų pajėgos iš Irano pasitrauks per „dvi ar tris savaites“. Tokie žodžiai nuskambėjo augant energijos kainoms ir signalizuoja galimą beveik mėnesį trunkančios karinės kampanijos pabaigą.

    Šis pareiškimas buvo išsakytas Baltuosiuose rūmuose, prezidentui pasirašant vykdomąjį įsaką ir atsakant į klausimą apie brangstančius degalus. „Viskas, ką turiu padaryti, – tai pasitraukti iš Irano, ir mes tai padarysime labai greitai, tada kainos kris“, – sakė D. Trumpas.

    Prasidėjus karo veiksmams, D. Trumpas prognozavo, kad JAV karinė kampanija truks trumpiau nei penkias savaites. Ši riba bus pasiekta šeštadienį.

    „Mes smogiame jiems labai stipriai“, – žurnalistams teigė prezidentas. Pasak jo, praėjusią naktį buvo sunaikinta „didelė dalis raketų gamybos infrastruktūros“.

    „Mes užbaigiame darbą. Manau, kad tam reikia dviejų savaičių, gal keliomis dienomis ilgiau“, – pridūrė jis.

    Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt antradienio vakarą pranešė, kad D. Trumpas trečiadienio vakarą kreipsis į šalies gyventojus ir pateiks „svarbų atnaujinimą“ dėl Irano.

    Anksčiau tą pačią dieną Pentagonas vengė įvardyti aiškų operacijos „Epic Fury“ pabaigos terminą. Ši kampanija, kaip skelbiama, apėmė smūgius daugiau nei 11 tūkst. taikinių Irane.

    „Mūsų užduotis – užtikrinti, kad Iranas suprastų: šiam naujajam režimui, dabartinei valdžiai, būtų geriau sudaryti susitarimą“, – rytinėje spaudos konferencijoje sakė JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas.

    „Todėl tęsime veiksmus. Norime, kad susitarimas būtų pasiektas, jei tik tai įmanoma. Jei ne – esame pasirengę tęsti“, – pridūrė jis.

    D. Trumpas teigė besitikintis, kad derybos padės užtikrinti ilgalaikę taiką regione, tačiau pabrėžė, jog darbas vis dar vyksta.

    „Tačiau nesvarbu, ar jie ateis prie derybų stalo, ar ne“, – kalbėjo jis. Prezidento teigimu, Iranas esą buvo „atsuktas atgal“, o atstatyti padarytą žalą gali prireikti 15–20 metų.

    Demokratų įstatymų leidėjai kritikavo administracijos sprendimą pradėti karą be Kongreso pritarimo ir kėlė klausimą, ar prezidentas turi aiškius tikslus, kaip turėtų atrodyti pergalė.

  • Kuro kainos jau kyla: „Baltieji rūmai“ ruošiasi 150 dolerių naftai ir planuoja veiksmus

    „Baltieji rūmai“ rengiasi scenarijui, kuriame naftos kaina gali šoktelėti iki 150 JAV dolerių ar dar daugiau už barelį, jei karas su Iranu užsitęs ir toliau trikdys tiekimą. Apie tai, remdamiesi su pokalbiais susipažinusiais šaltiniais, kalba keli su administracija susiję asmenys.

    Pasak jų, aukšto rango administracijos pareigūnai vertina galimą brangimo poveikį ekonomikai ir svarsto priemones, kurios galėtų sumažinti kainų spaudimą. Tarp aptariamų idėjų – papildomų ekstremalių įgaliojimų panaudojimas, jei situacija toliau aštrėtų.

    Taip pat teigiama, kad prezidentas Donaldas Trumpas iš Iždo departamento pareigūnų gavo įžvalgų apie artimiausią energetikos kainų perspektyvą. Departamento vertinimu, naftos kaina kurį laiką gali išlikti didesnė nei 100 JAV dolerių už barelį. Vidinėse diskusijose šis lygis esą įvardijamas kaip „bazinis“, o kainų šuolis iki 200 JAV dolerių, anot šaltinių, nėra visiškai atmetamas.

    Diskusijos dėl naftos rinkos scenarijų, pasak vieno su „Baltaisiais rūmais“ susijusio asmens, daugiausia koordinuojamos per Nacionalinę energetinės lyderystės tarybą – įprastą politikos derinimo formatą, į kurį įtraukiamos Gynybos, Energetikos, Prekybos, Valstybės ir Vidaus reikalų institucijos.

    Vis dėlto planavimas dar nereiškia, kad administracija tikisi rekordinių kainų. Anot su situacija susipažinusių asmenų, pareigūnai tiesiog ieško būdų užkirsti kelią nepalankiausiam scenarijui ir dirba, kaip apibūdinama, „visoms rankoms esant ant denio“.

    Tuo metu JAV vidutinė benzino kaina pasiekė 4 JAV dolerius už galoną, o Azijoje fiksuojami naftos tiekimo trūkumai, kurie, prognozuojama, artimiausiomis savaitėmis gali atsiliepti ir Jungtinėms Valstijoms.

    Nuo karo pradžios D. Trumpas ir kiti administracijos atstovai ne kartą teigė, kad konfliktas truks tik kelias savaites, o jam pasibaigus kainos turėtų greitai kristi. Tačiau situaciją komplikuoja Irano atsisakymas nutraukti tanklaivių ir kitų laivų atakas aplink Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos transportavimo „butelio kaklelių“.

    D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė, kad šalys, kurios nebegali įsigyti reaktyvinių degalų, turėtų „sukaupti šiek tiek atidėtos drąsos, plaukti į sąsiaurį ir tiesiog JĮ PERTI“. Kitu įrašu jis pridūrė:

    „Eikite ir pasiimkite savo naftą!“

    Buvęs D. Trumpo ekonomikos patarėjas Stephenas Moore’as teigė, kad tam, jog nafta pasiektų 150 JAV dolerių už barelį, turėtų susidėti daug nepalankių veiksnių. Jo vertinimu, tai mažai tikėtina, tačiau vis tiek – „košmarinis scenarijus“.

    Pasak jo, administracija planuoja iš anksto, kad ekonomika „išvažiuotų iš griovio, kuriame buvo pastarąjį mėnesį“, o komanda supranta, kad ekonomikos padėtis šiuo metu yra rimta politinė našta Respublikonų partijai.

    „Visa ekonomikos komanda, su kuria kalbėjau, supranta neigiamą kylančių naftos ir degalų kainų poveikį“, – sakė jis. „Nėra didelė staigmena, kad prezidentas dabar iš tiesų sutelkęs dėmesį į tai, kaip kuo greičiau tai sumažinti.“

    Vis dėlto, anot su procesu susipažinusių pramonės atstovų, svarstomos ir nestandartinės priemonės, kurios galėtų palengvinti gyventojams degalų kainų smūgį.

    „Jie bando sugalvoti visas įmanomas idėjas, kurios galėtų sumažinti energijos kainas, įskaitant ekstremalių įgaliojimų ir teisių naudojimą bei nacionalinės gynybos argumentus, sprendžiant tiekimo grandinės sutrikimus Hormūzo sąsiauryje“, – teigė vienas iš pramonės pareigūnų.

    Tuo pat metu vienas „Baltųjų rūmų“ pareigūnas neigė, kad administracija „aptarinėja ar prognozuoja trumpalaikes naftos kainas ateityje“ bei kad svarstoma 200 JAV dolerių už barelį tikimybė.

    „Administracija ir toliau vertina papildomas priemones, kurių prireikus galėtų imtis, kad dar labiau sušvelnintų bet kokius trumpalaikius tiekimo sutrikimus“, – teigė „Baltųjų rūmų“ atstovė spaudai Taylor Rogers. „Prezidento D. Trumpo dėka Amerika pasiekė rekordines vidaus naftos ir dujų gavybos apimtis.“

    Energetikos sektorius kol kas, anot šaltinių, nepanikuoja dėl 100 JAV dolerių už barelį lygio. Tačiau situacija galėtų pasikeisti, jei „Baltieji rūmai“ kaip kainų mažinimo strategiją imtų riboti naftos eksportą.

    „Manau, pagaliau atsirado nerimas dėl kainų trajektorijos“, – sakė buvęs D. Trumpo energetikos patarėjas. „Vis dar nėra aišku, kiek laiko po konflikto pabaigos sistemai prireiks sugrįžti į kažką panašaus į normalumą.“

    Pasak vieno Energetikos departamento pareigūno, aukšti ministerijos vadovai atšaukė planuotas keliones ir liko Vašingtone, nes Irano situacija ir energijos kainos svyruoja nenuspėjamai.

    „Politikai tuo labai užsiėmę“, – sakė pareigūnas, kalbėdamas apie karo su Iranu įtaką energetikai.

    Ekspertai pažymi, kad nors per pirmą karo mėnesį naftos kaina per kelias savaites šoktelėjo daugiau nei 40 proc., didžiausias smūgis dar gali būti priešakyje. Priežastis – karo pradžioje pasaulinė rinka dar turėjo kelių savaičių atsargų: dideli kiekiai naftos jau buvo pakeliui laivais į paskirties rinkas, o dabar šie kroviniai didžiąja dalimi jau pasiekė tikslus.

    Naftos analitikas Rory Johnston, leidžiantis naujienlaiškį „Commodity Context“, teigia, kad Iranui iš esmės ir toliau blokuojant didelę dalį eismo Hormūzo sąsiauryje, per kurį kasdien keliauja apie 20 proc. pasaulinės naftos ir dujų pasiūlos, sistemoje atsirado „oro duobė“, kurios poveikis tik pradeda ryškėti. Jo vertinimu, ši banga JAV gali pasiekti maždaug po dviejų savaičių.

    Anot R. Johnston, Jungtinės Valstijos su būsima rinkos „oro duobe“ susidoros geriau nei beveik bet kuri kita šalis, nes yra viena didžiausių naftos ir dujų gamintojų. Tačiau vis tiek tikėtinas tolimesnis dyzelino, reaktyvinių degalų kainų augimas, didesnės transporto sąnaudos ir kiti grandininiai efektai.

    „Tai bus labai sunku vartotojams“, – sakė jis. „Tai iš esmės bus milžiniškas mokestis, kuris išsiurbs perteklines disponuojamas pajamas. Tai daug stipriau smogs mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams.“

    Prie šios publikacijos rengimo prisidėjo žurnalistai Benas Lefebvre’as ir Zackas Colmanas.

  • Briuselis smogė į ETS: keičiamos CO2 taisyklės, kad kainos nešoktų į neregėtas aukštumas

    Briuselis smogė į ETS: keičiamos CO2 taisyklės, kad kainos nešoktų į neregėtas aukštumas

    Europos Komisija pasiūlė keisti Europos Sąjungos taršos leidimų prekybos sistemą (ETS), siekdama padidinti leidimų pasiūlą ir apsaugoti pramonę nuo sparčiai kylančių anglies dioksido (CO2) kaštų. Tai – pirmasis iš kelių šiemet planuojamų pakeitimų, kurie gali paveikti svarbiausią ES klimato politikos instrumentą.

    ETS sistema įpareigoja įmones už taršą mokėti įsigyjant taršos leidimus. Pastaraisiais mėnesiais ją vis aktyviau kritikavo sunkioji pramonė, teigdama, kad nauji kaštai užgula ant jau ir taip didelių energijos kainų. Šiuo metu ETS leidimai rinkoje kainuoja apie 75 eurus už vieną toną CO2.

    Pramonės spaudimą Briuseliui sustiprino ir kai kurios nacionalinės vyriausybės. Jos ragino skubiai peržiūrėti taisykles – nuo didesnio nemokamai skiriamų leidimų skaičiaus iki siūlymų sistemą laikinai stabdyti ar net visiškai atsisakyti.

    Trečiadienį paskelbtas sprendimas laikomas nuosaikiu įvadu į galimai platesnius pokyčius, kuriuos Europos Komisija ketina pristatyti vėliau šiais metais. Šįkart siūloma koreguoti vadinamąjį Rinkos stabilumo rezervą – mechanizmą, ribojantį, kiek taršos leidimų vienu metu gali būti apyvartoje. Pagal veikimo logiką jis primena naftos atsargas, kurios gali būti naudojamos kainoms rinkoje švelninti.

    Rinkos stabilumo rezervas įvestas 2015 metais. Pirminis jo tikslas buvo didinti anglies kainą: kai apyvartoje esančių leidimų skaičius pasiekdavo tam tikrą ribą, dalis leidimų būdavo išimama iš rinkos. Tokia priemonė atsirado todėl, kad ankstyvaisiais ETS metais taršos leidimų kaina buvo pernelyg žema dėl rinkoje susikaupusio pertekliaus, o tai neskatino verslo mažinti emisijų.

    Rezervas gali sukaupti iki 400 mln. leidimų, o viršijus šią ribą pertekliniai leidimai pagal vadinamąją „anuliavimo“ taisyklę būdavo panaikinami. Kai apyvartoje esančių leidimų skaičius nukrisdavo žemiau nustatyto lygio, dalis rezervo leidimų grąžinama į rinką.

    Dabar Europos Komisija siūlo žengti priešinga kryptimi nei buvo numatyta iš pradžių: ne kelti, o neleisti anglies kainai pernelyg išaugti. Siūloma atsisakyti „anuliavimo“ taisyklės, taip leidžiant rezerve kaupti neribotą leidimų kiekį. Tokiu būdu ES turėtų daugiau galimybių, prireikus, papildomai „įleisti“ leidimų į sistemą ir slopinti kainų šuolius.

    Europos Komisijos vertinimu, didesnė rezervo talpa leistų lanksčiau reaguoti: kai apyvartoje esančių leidimų kiekis sumažėja žemiau tam tikros ribos, daugiau rezervinių leidimų galėtų grįžti į rinką ir taip neleisti kainai ilgą laiką išlikti pakilusiai. Tokios krypties peržiūrą aktyviai rėmė Italija, Lenkija, Austrija bei kitos valstybės, kurios ragino iš naujo įvertinti ETS atsižvelgiant į energetikos krizę.

    Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova trečiadienį teigė, kad pasiūlymas yra platesnių pastangų stabilizuoti kainas dalis. Pasak jos, didesnė rezervo talpa „turėtų suteikti daugiau stabilumo ir sumažinti kainų svyravimus“.

    Europos Komisijos pareigūnai taip pat atmetė kritiką, esą toks žingsnis kertasi su ES žaliuoju kursu. Komisijos atstovai pabrėžė, kad ES ir toliau sieks dekarbonizacijos tikslų, kartu reaguodama į dabartinę energetikos krizę.

    Europos Komisija vėliau šiais metais ketina pateikti ir gerokai platesnį ETS sistemos peržiūros paketą. Trečiadienį pranešta, kad peržiūra greičiausiai reikštų ir ilgesnį sistemos galiojimą nei iki 2039 metų. Pagal dabartinį planą bendras leistinų emisijų „lubų“ lygis turi palaipsniui mažėti, kol 2039 metais pasiektų nulį.

    Aplinkosaugos organizacijos ir dalis ES diplomatų, nepritarusių ETS atvėrimui, perspėja, kad pokyčiai gali didinti taršą ir emisijas, o prioritetas būtų teikiamas pramonės interesams.

    Vienas ES diplomatas iš valstybės, visiškai remiančios ETS, žiniasklaidai sakė, kad pataisa yra reikšminga siekiant atsižvelgti į šalių nuogąstavimus dėl CO2 kainų šuolių, tačiau kartu priminė, jog „didelė grupė valstybių apskritai neprašė šio pakeitimo“.

    Diskusijos dėl galimo ES klimato politikos „švelninimo“ pastaraisiais mėnesiais tik intensyvėjo. Tarp skeptiškiau nusiteikusių šalių minima ir Vengrija, kurios atstovai neseniai ragino ETS sistemą stabdyti ar atsisakyti.

    Vis dėlto dalis pramonės atstovų pabrėžia, kad ETS principas jiems išlieka priimtinas, jei tik bus užtikrinta pusiausvyra. Europos plieno gamintojų lobistinės organizacijos „Eurofer“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Adolfo Aiello „anuliavimo“ taisyklės atsisakymą pavadino „sveikintinu pirmu žingsniu“ prieš pilną ETS peržiūrą, kurios tikimasi iki liepos.

    „ETS turi rasti teisingą balansą“, – teigė A. Aiello, pabrėždamas, kad būsima peržiūra bus lemiama tam, jog sistema išliktų tinkama ir pramonei, ir klimatui, ir ekonomikai.