CP v2

Blog

  • Nuotolinė konsultacija dėl naudmenų deklaravimo: atsakys ministerija, NMA ir duomenų centras

    Nuotolinė konsultacija dėl naudmenų deklaravimo: atsakys ministerija, NMA ir duomenų centras

    Balandžio 23 dieną nuo 8.00 iki 10.00 valandos vyks nuotolinė konsultacija žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo klausimais. Ūkininkus konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio duomenų centro specialistai.

    Per konsultaciją bus galima gauti atsakymus dėl deklaravimo taisyklių taikymo praktikoje ir dažniausiai pasitaikančių paraiškų pildymo klaidų. Taip pat numatoma aptarti Paraiškų priėmimo informacinės sistemos naudojimą ir aktualius reikalavimus deklaravimo laikotarpiu.

    „Nuotolinės konsultacijos planuojamos ketvirtadieniais visą deklaravimo laikotarpį“, – nurodo Žemės ūkio ministerija.

    Ministerija primena, kad 2026 metais žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyksta iki birželio 12 dienos. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 22 dienos.

    Gyventojai klausimus deklaravimo temomis gali siųsti el. paštu tiesiogines@zum.lt. Techniniais Paraiškų priėmimo informacinės sistemos klausimais rekomenduojama kreiptis telefonu (0 5) 266 0620 arba el. paštu pagalba@zudc.lt.

    Šaltiniai:
    https://zum.lrv.lt/

  • Kupiškio garbės pilietis: savivaldybė iki balandžio 30 dienos laukia kandidatų siūlymų

    Kupiškio garbės pilietis: savivaldybė iki balandžio 30 dienos laukia kandidatų siūlymų

    Kupiškio rajono savivaldybė kviečia organizacijas, bendruomenes, įstaigas, įmones ir gyventojus teikti siūlymus dėl Kupiškio rajono savivaldybės Garbės piliečio vardo suteikimo. Kandidatūras galima teikti iki 2026 metais balandžio 30 dienos.

    Šis vardas suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams už ypatingus nuopelnus Kupiškio kraštui ir išskirtinį indėlį į mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos ar socialinės raidos sritis. Taip pat vertinamas Kupiškio vardo garsinimas Lietuvoje ir už jos ribų.

    Kas gali siūlyti kandidatą?

    Siūlymus teikti gali Savivaldybės tarybos nariai, visuomeninės organizacijos, vietos bendruomenės, įstaigos, įmonės ir pavieniai asmenys. Garbės piliečio vardas tam pačiam asmeniui gali būti suteiktas tik vieną kartą.

    Sprendimas dėl vardo suteikimo priimamas Savivaldybės taryboje, atsižvelgiant į komisijos teikimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra ne tik asmeninis įvertinimas, bet ir viso krašto padėka už ilgalaikį darbą bei atsidavimą bendruomenei.

    Kokius dokumentus būtina pateikti?

    Kartu su siūlymu būtina pateikti teikėjo prašymą ir siūlomo kandidato gyvenimo aprašymą. Taip pat reikalingas kandidato nuopelnų, veiklos sąsajų su Kupiškio rajonu, turimų apdovanojimų ir įvertinimų aprašymas.

    Dar vienas privalomas dokumentas yra raštiškas kandidato sutikimas būti siūlomam Garbės piliečio vardui, tačiau jei kandidatas yra miręs, sutikimas nereikalingas. Papildomai galima pateikti nuotraukas, leidinius ar kitą medžiagą, pagrindžiančią kandidato veiklos reikšmę.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad už pateiktų duomenų tikrumą atsako teikiantys asmenys ir sutikimą davę kandidatai. Siūlymai priimami raštu adresu Vytauto g. 2, LT-40115, taip pat el. paštu savivaldybe@kupiskis.lt.

    Dėl informacijos galima kreiptis telefonu +370 459 35500, +370 459 35800 arba +370 459 35613.

    Šaltiniai:
    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/aa7bea94527e11f0b070ee7f1ceefc75

  • Subačiuje devintąkart surengtas Raidžių paradas: priešmokyklinukai varžėsi dėl lietuvių kalbos

    Subačiuje devintąkart surengtas Raidžių paradas: priešmokyklinukai varžėsi dėl lietuvių kalbos

    Kupiškio rajono Subačiaus vaikų lopšelyje-darželyje devintus metus iš eilės surengta priešmokyklinio amžiaus vaikų viktorina Raidžių paradas. Renginį kasmet inicijuoja mokytoja metodininkė Kristina Batutienė, o viktorina tapo rajono ikimokyklinių įstaigų bendruomenę telkiančia tradicija.

    Šiemet į Subačių susirinko komandos iš kelių ugdymo įstaigų: Kupiškio vaikų lopšelių-darželių „Saulutė“ ir „Obelėlė“, Kupiškio mokyklos „Varpelis“, Subačiaus gimnazijos Noriūnų J. Černiaus pagrindinio ugdymo skyriaus ir Subačiaus vaikų lopšelio-darželio. Vaikai rungėsi atlikdami kūrybiškai parengtas užduotis, kurios kvietė ne tik atpažinti raides, bet ir susieti jas su žodžiais, garsais bei prasme.

    Kelionė po raidžių pasaulį

    Viktorinos užduotys buvo suplanuotos taip, kad mokymasis vyktų per žaidimą ir bendradarbiavimą. Mažieji dalyviai demonstravo žinias, kūrybiškumą ir komandinio darbo įgūdžius, o skirtingų įstaigų komandos turėjo progą pasidalinti patirtimis ir susipažinti.

    Pedagogai pabrėžia, kad tokie renginiai ypač svarbūs priešmokykliniame amžiuje, kai vaikų kalbiniai gebėjimai sparčiai stiprėja. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad ankstyvasis raštingumas geriausiai ugdomas per kasdienes veiklas, žaidybines situacijas ir vaikams prasmingas užduotis.

    Ką parodo priešmokyklinukų viktorinos?

    Raidžių paradas tampa ir savotišku metų pasiekimų apibendrinimu, nes priešmokyklinio ugdymo pabaigoje vaikams svarbu jaustis užtikrintiems dėl būsimų pokyčių. Bendruomenės teigimu, tokios viktorinos padeda ugdyti pasitikėjimą savimi, drąsą kalbėti, gebėjimą susitelkti ir atlikti užduotis iki galo.

    Renginio organizatoriai dėkojo visiems dalyviams ir mokytojams už šiltą atmosferą bei įsitraukimą. Bendruomenė taip pat akcentavo, kad viktorina kasmet primena paprastą, bet svarbią žinutę: lietuvių kalbos mokymasis gali būti džiugus, įtraukiantis ir vienijantis.

    „Džiugu, kad Raidžių paradas tapo tradicija, kasmet suburiančia bendruomenę ir skatinančia vaikų smalsumą bei meilę lietuvių kalbai“, – teigiama Subačiaus vaikų lopšelio-darželio bendruomenės pranešime.

    Informacija parengta pagal Kupiškio rajono Subačiaus vaikų lopšelio-darželio direktorės Marijos Morkūnienės pateiktą informaciją.

    Šaltiniai:
    https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis
    https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2023/01/Priesmokyklinio-ugdymo-bendroji-programa.pdf

  • Akmenės atstovai Lazdijuose: kaip Motiejaus Gustaičio gimnazijos STEAM centras sprendžia srautus

    Akmenės atstovai Lazdijuose: kaip Motiejaus Gustaičio gimnazijos STEAM centras sprendžia srautus

    Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje apsilankė Akmenės rajono savivaldybės atstovai, atvykę susipažinti su STEAM ugdymo organizavimo patirtimi. Susitikime daugiausia dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kaip užtikrinti sklandų centro darbą ir nuoseklų mokinių įtraukimą.

    Pasak Lazdijų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Astos Zablackienės, kitų savivaldybių vizitai rodo, kad STEAM kryptis regionuose tampa vis svarbesnė. Ji akcentavo, kad dalijimasis patirtimi padeda greičiau spręsti iššūkius ir tiksliau planuoti ugdymo plėtrą.

    Vienas pagrindinių diskusijos klausimų buvo mokinių srautų planavimas ir STEAM centro užimtumas. Aptarta, kad rezultatą lemia ne tik moderni įranga, bet ir aiškus tvarkaraštis, suderintas su mokyklų poreikiais, bei iš anksto apibrėžta bendra centro veiklos vizija.

    Susitikimo dalyviai taip pat kalbėjo apie atsakomybių pasiskirstymą mokyklose, STEAM veiklų koordinavimą ir mokinių pavėžėjimo tvarką iš visų rajono mokyklų į centrą. Pabrėžta, kad logistikos sprendimai ir aiškūs procesai yra būtini, kad STEAM veiklos būtų prieinamos kuo platesniam mokinių ratui.

    Po aptarimų svečiai apžiūrėjo STEAM centro klases ir kitas patalpas. Akmenės rajono savivaldybės atstovams pristatyta, kaip organizuojamos veiklos ir kokie sprendimai taikomi, kad skirtingų mokyklų mokiniai galėtų naudotis centro galimybėmis tolygiai ir planingai.

    Šaltiniai:
    https://www.europarl.europa.eu/factsheets/lt/sheet/140/skaitmenine-darbotvarke-europos-sajungoje
    https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/steam-ugdymas

  • Veisiejuose paminėta 25-oji Pirmosios vagos šventė: arimo varžybos ir bendruomenės susitelkimas

    Veisiejuose paminėta 25-oji Pirmosios vagos šventė: arimo varžybos ir bendruomenės susitelkimas

    Balandžio 25 dieną Lazdijų rajone, Veisiejų seniūnijos Kailinių kaime, surengta 25-oji Pirmosios vagos šventė. Į tradicinį pavasario renginį susirinko ūkininkai, šeimos ir bendruomenių nariai iš viso regiono.

    Šventė tapo proga ne tik pasitikti darbymetį, bet ir viešai pagerbti senąsias žemdirbystės tradicijas. Organizatoriai pabrėžė, kad arimas čia suvokiamas kaip gyvas amatas, perduodamas iš kartos į kartą.

    „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad ir šiais metais mes arsime pirmąją vagą. Džiaugiuosi, kad pirmą savo gyvenime vagą turės galimybę išarti ir patys mažiausi, ir vyresni“, – sakė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

    Renginio dalyvius taip pat sveikino Seimo narys Linas Urmanavičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir Punsko viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis. Jų kalbose akcentuota, kad tokios šventės stiprina ryšį su krašto tapatybe ir skatina bendruomeniškumą.

    Arimo arkliais varžybos

    Vienu svarbiausių šventės akcentų tapo arimo arkliais varžybos, kuriose dalyviai rungėsi dvikinkių ir vienkinkių plūgų grupėse. Varžybų tikslas buvo ne vien parodyti techninį tikslumą, bet ir puoselėti etnokultūrą.

    Vertinant artojų pasirodymus buvo atsižvelgta į vagų tiesumą ir gylį, sumetimo bei išmetimo kokybę, riekių ryškumą ir vienodumą, piktžolių užarimą, plūgo valdymo tikslumą. Galutinis rezultatas priklausė ir nuo bendros suarto laukelio išvaizdos.

    Nugalėtojai ir apdovanojimai

    Susumavus rezultatus, varžybų nugalėtojams įteikti apdovanojimai. Juos įteikė merė Ausma Miškinienė ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Jurgita Gudeliauskaitė.

    Dvikinkių kinkinių grupėje pirmąją vietą iškovojo Ramūnas Kliokys iš Alytaus rajono savivaldybės, antras liko Linas Macionis, trečias – Algimantas Macionis, abu iš Lazdijų rajono savivaldybės. Vienkinkių kinkinių grupėje nugalėjo Bernardas Blažauskas iš Lazdijų rajono savivaldybės, antrąją vietą pelnė Kęstutis Mizeras iš Druskininkų rajono savivaldybės, trečiąją – Vytautas Danevičius iš Varėnos rajono savivaldybės.

    Šventėje surengtas ir komandinis arimo iššūkis, kuriame svarbiausia buvo komandinis darbas su kinkiniu ir tarpusavio susiderinimas. Šįkart organizatoriai pabrėžė, kad laimėtoja tapo kiekviena dalyvavusi komanda, prisidėjusi prie bendros šventės nuotaikos.

    Edukacijos ir šventinė programa

    Lankytojai buvo kviečiami į praktinę edukaciją Įveik vagą savo rankomis, kur buvo galima patiems išmėginti tradicinį arimą. Tai suteikė progą geriau suprasti, kiek įgūdžių ir kantrybės reikalauja darbas su plūgu ir kinkiniu.

    Renginio erdvėse veikė bendruomenių kiemeliai, pristatyti amatininkų dirbiniai ir vietos ūkių produkcija. Mažiesiems netrūko užsiėmimų, o šventinę nuotaiką visos dienos metu palaikė kapela „Bičiuliai“, kvietusi šokti ir dainuoti.

    Pirmosios vagos šventė Veisiejuose dar kartą parodė, kad žemdirbystės tradicijos gali būti ne muziejinė vertybė, o gyvas bendruomenės susitikimas. Jubiliejinis, 25-asis renginys tapo ir simboline pavasario pradžia, ir priminimu, kad regiono stiprybė dažnai atsiskleidžia per paprastus, bet prasmingus darbus.

    Šaltiniai:
    https://www.lazdijai.lt/

  • Nuo pandemijos iki karo: kaip ES pakeitė taisykles ir ką tai reikš jūsų kišenei jau netrukus

    Nuo pandemijos iki karo: kaip ES pakeitė taisykles ir ką tai reikš jūsų kišenei jau netrukus

    2019–2024 metų Europos Sąjungos politinę kadenciją daugelis Briuselyje vadina viena audringiausių per kelis dešimtmečius. COVID-19 pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą, energijos kainų šokas ir 2022 metais ypač įsibėgėjusi infliacija privertė ES institucijas per trumpą laiką priimti sprendimus, kurie dar prieš kelerius metus būtų atrodę sunkiai įsivaizduojami.

    Europos Komisijos ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni šį laikotarpį apibūdino kaip dviejų itin retų krizių virtinę. Pasak jo, pandemija ir plataus masto karas Europoje iš eilės tapo tokiais įvykiais, kurių masto ir sekos beveik niekas neprognozavo, o tai iš esmės perrašė įprastą ES ekonominės politikos ritmą.

    „Niekas nebūtų numatęs, kad turėsime dvi juodąsias gulbes iš eilės“, – sakė P. Gentiloni.

    800 mlrd. eurų, kurie pakeitė ES

    Didžiausiu lūžiu tapo „NextGenerationEU“ planas, kurio bendra suma siekia apie 800 mlrd. eurų. Tai istorinis precedentas, nes ES mastu buvo sutarta dėl bendros skolos leidimo, o lėšos nukreiptos ekonomikos gaivinimui bei žaliajai ir skaitmeninei transformacijai.

    Kartu pandemijos metu buvo laikinai sušvelninta fiskalinė drausmė, leidžiant šalims narėms sparčiau skolintis ir remti ekonomiką. Dalis valstybių tuo pasinaudojo, todėl viešųjų finansų rodikliai kai kur pasiekė rekordines skolos ir bendrojo vidaus produkto santykio reikšmes, o energijos krizė ir infliacija šią įtampą tik sustiprino.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pandemijos pradžioje pabrėžė krizės mastą. Ji akcentavo, kad mažas virusas tapo milžiniška ekonomine problema, kurios nepastebėti neįmanoma, todėl ES turėjo veikti greitai ir plačiu mastu.

    „Tai, kas prasidėjo virusu, kurio akimis nematote, virto ekonomine krize, kurios neįmanoma nepastebėti“, – sakė U. von der Leyen.

    Skola: stabdyti ar skolintis investicijoms?

    Pasibaigus ūmiausiai pandemijos fazei, ES grįžta prie atnaujintų fiskalinių taisyklių, kurios remiasi senais orientyrais: biudžeto deficitas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, skola iki 60 proc. Tačiau nauja tvarka suteikia daugiau lankstumo, kaip šalys mažins skolą, derinant finansinę drausmę su investicijų poreikiu.

    Didelis klausimas, kas bus toliau, nes „NextGenerationEU“ finansavimas numatytas iki 2026 metų, o konkurencingumo, gynybos, pramonės modernizavimo ir klimato tikslų sąskaita tik auga. Europos Parlamente nuomonės išsiskiria: vieni mato bendrą skolinimąsi kaip veikiančią priemonę ateičiai, kiti įspėja dėl rizikų ir ilgalaikių palūkanų kaštų.

    Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis akcentavo, kad investicijų reikia, bet neribotas skolinimasis nėra išeitis. Jo teigimu, didėjanti skolų našta mažina ateities kartų galimybes, o tvarus atsakas turėtų remtis spartesniu ekonomikos augimu.

    „Skola reiškia mažiau galimybių kitai kartai investuoti. Mums reikia ekonomikos augimo ir iš naujo užkurti variklį“, – sakė M. Weberis.

    Tuo metu P. Gentiloni pabrėžia, kad bendras ES vaizdas nėra vien tik skolos problema, o labiau atskirų valstybių iššūkis. Jo argumentas paprastas: jei Europa nori varžytis pasaulinėje švarios energetikos ir technologijų lenktynėje, be bendro finansavimo tam tikrose srityse išsiversti bus sunku.

    Kinija ir prekybos įtampa: derisk ar dar griežčiau?

    Šalia vidaus finansų dilemų stiprėja ir geopolitiniai ekonomikos klausimai. ES vis dažniau kalba apie rizikų mažinimą prekyboje su Kinija, ypač ten, kur svarbios tiekimo grandinės, kritinės žaliavos ar strateginės technologijos, o Europos Komisija yra įvardijusi susirūpinimą dėl Kinijos subsidijų ir ribotos prieigos prie jos vidaus rinkos.

    Europos Parlamento nariai skirtingai vertina, ar ES turėtų griežtinti kursą, ar ieškoti pragmatiškų susitarimų. Dalies politikų nuomone, Europa privalo ginti savo rinką ir nustoti būti naivi, nes Kinija ir kiti didieji žaidėjai aktyviai taiko protekcionistines priemones, o atvirumas vienai pusei gali tapti silpnumu.

    Tuo pačiu pripažįstama, kad visiškas ekonominių ryšių nutraukimas mažai tikėtinas, todėl realistiškiausias scenarijus yra selektyvi apsauga strateginiuose sektoriuose, stiprinant vidaus pramonę ir taisyklių laikymąsi užtikrinančius mechanizmus.

    Infliacija slūgsta, bet klausimų daugėja

    Makroekonominis fonas 2024 metais tapo ramesnis: infliacija euro zonoje slopo, o dalis analitikų tikėjosi, kad artėjant vasarai finansinės sąlygos švelnės, nes kainų spaudimas mažėja, o atlyginimai pamažu pasiveja pragyvenimo kaštus. Vis dėlto Europai išlieka užduotis suderinti investicijas su fiskaline drausme ir kartu išlaikyti konkurencingumą JAV ir Kinijos atžvilgiu.

    Vertinant visą kadenciją, ES atsakas į pandemiją ir karą Ukrainoje buvo išskirtinis tiek mastu, tiek priemonių pobūdžiu. Tačiau artėjant naujam politiniam ciklui pagrindinė diskusija persikelia nuo skubios pagalbos prie ilgalaikio klausimo: kaip finansuoti transformaciją, gynybą ir pramonės atsigavimą, kai laikinos krizės priemonės baigsis.

    „Reakcija į pandemiją buvo precedento neturinti, kaip ir reakcija į karą. Jei 2024 metais matysime aktyvumo pagreitį, galėsime sakyti, kad su šiomis dviem juodosiomis gulbėmis susitvarkėme teisingai“, – sakė P. Gentiloni.

    Artimiausi metai parodys, ar bendras skolinimasis taps vienkartine išimtimi, ar nuolatiniu ES ekonomikos politikos įrankiu. Nuo šių sprendimų priklausys ne tik Briuselio biudžetinė architektūra, bet ir tai, kiek kainuos energetikos pertvarka, kiek bus investuojama į technologijas ir kaip greitai augs europiečių perkamoji galia.

    Šaltiniai:
    https://www.euronews.com/business/2024/05/15/from-crisis-to-cooperation-how-the-eu-handled-the-troubled-2019-2024-era
    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/recovery-plan-europe_en
    https://economy-finance.ec.europa.eu/economic-and-fiscal-governance/stability-and-growth-pact_en
    https://www.consilium.europa.eu/en/policies/coronavirus/recovery-fund/
    https://www.ecb.europa.eu/stats/macroeconomic_and_sectoral/hicp/html/index.en.html

  • Atlyginimai augo, bet perkamoji galia krito: štai kur Europoje laimėtojai ir pralaimėtojai

    Atlyginimai augo, bet perkamoji galia krito: štai kur Europoje laimėtojai ir pralaimėtojai

    Nuo 2020 metų iki 2025 metų vidutinis valandinis bruto atlygis Europos Sąjungoje didėjo nuo 21,5 euro iki 26,2 euro, tačiau kainų šuolis šį augimą daug kur suvalgė. Eurostato duomenų pagrindu apskaičiuota, kad per penkerius metus realusis darbo užmokesčio pokytis ES vidutiniškai buvo neigiamas ir siekė apie minus 3 proc.

    Tai reiškia paprastą dalyką: nors algalapiuose skaičiai didėjo, už tą patį uždarbį vidutiniškai buvo galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Per tą patį laikotarpį vartotojų kainos ES bendrai paaugo apie 25,6 proc., todėl nemažai namų ūkių susidūrė su mažesne perkamosios galios atsarga kasdienėms išlaidoms.

    Kur atlyginimai aplenkė kainas?

    Iš 30 vertintų Europos valstybių realusis darbo užmokestis mažėjo 12-oje, o augo 18-oje. Ryškiausias laimėtojas buvo Bulgarija, kur realios algos per 2020–2025 metų laikotarpį paaugo apie 37,4 proc., o vienas iš pokytį lydėjusių veiksnių buvo griežtesnis minimalios algos nustatymo modelis.

    Daugiau nei 20 proc. realų augimą fiksavo ir Serbija, Kroatija bei Lietuva, o prie sparčiau augusių šalių taip pat priskiriamos Rumunija, Vengrija ir Lenkija. Bendras dėsningumas aiškus: realus augimas dažniau buvo matomas ne euro zonoje buvusiose arba mažesnių atlyginimų bazę turėjusiose šalyse, kur lengviau pasiekti didesnius procentinius šuolius.

    Didžiosios ekonomikos nusivylė

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų realusis darbo užmokestis per penkerius metus traukėsi visose. Didžiausias kritimas fiksuotas Italijoje, kur realios algos sumažėjo apie 9,2 proc., Ispanijoje jos krito apie 5,9 proc., o Vokietijoje ir Prancūzijoje nuosmukis buvo artimas ES vidurkiui.

    Skirtumus tarp šalių sustiprina ir tai, kad pateikiami bruto, o ne atlyginimai į rankas. Net jei realus bruto darbo užmokestis kyla, galutinis namų ūkių pajamų efektas priklauso nuo mokesčių ir socialinių įmokų pokyčių, todėl skirtingose šalyse rezultatas gyventojams gali būti nevienodas.

    Kodėl Rytai kyla greičiau?

    Ekonomistai šį reiškinį dažnai aiškina pasivijimo efektu: šalims, kuriose atlyginimai istoriškai mažesni, paprasčiau demonstruoti didesnį procentinį augimą. Pavyzdžiui, Bulgarijoje valandinis atlygis išaugo nuo 5,7 euro 2020 metais iki 10,5 euro 2025 metais, o tokio šuolio procentinė išraiška gerokai didesnė nei panašus nominalus prieaugis aukštų atlyginimų ekonomikose.

    Kartu svarbu nepamiršti, kad didelis nominalus atlyginimų augimas nebūtinai reiškia gerovės šuolį, jei tuo pat metu infliacija taip pat labai didelė. Kai kuriose šalyse atlyginimų didėjimas viršijo 60 proc., tačiau aukšta infliacija vis tiek paliko tik ribotą realų pagerėjimą.

    Kur Europoje moka daugiausia?

    Net ir sparčiai augant algoms, absoliutūs atlyginimų lygiai Europoje išlieka labai nevienodi. 2025 metais mažiausias valandinis bruto atlygis buvo Bulgarijoje, apie 10,5 euro, o didžiausias Liuksemburge, apie 49,7 euro, todėl atotrūkis tarp šalių išlieka milžiniškas.

    Bendra tendencija nesikeičia: Šiaurės ir Vakarų Europoje atlyginimai dažniausiai didesni, o Rytų Europoje mažesni, nors pastarosios dalies šalys kai kuriais atvejais auga sparčiau. Tarp didžiųjų ekonomikų taip pat matomi ryškūs skirtumai: 2025 metais Vokietijoje valandinis bruto atlygis buvo apie 34,5 euro, o Ispanijoje apie 19,5 euro.

    Artimiausiais metais realių atlyginimų kryptis priklausys nuo infliacijos dinamikos, produktyvumo augimo ir darbo rinkos įtampos. Svarbus ir viešosios politikos vaidmuo: minimalios algos formulės, kolektyvinės derybos bei mokesčių sprendimai gali lemti, ar nominalus augimas virs apčiuopiamu gyvenimo lygio gerėjimu.

    Šaltiniai:
    https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Wages_and_labour_costs
    https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Inflation_in_the_euro_area
    https://www.euronews.com/business/2026/04/25/europes-wage-growth-since-2020-are-europeans-better-off

  • Europos Komisija siūlo „europinę pirmenybę“: kas laimės, o kas baiminasi naujų taisyklių?

    Europos Komisija siūlo „europinę pirmenybę“: kas laimės, o kas baiminasi naujų taisyklių?

    Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir už pramonę atsakingas komisaras Stéphane’as Séjourné paragino ES bendrojoje rinkoje įtvirtinti vadinamąją europinę pirmenybę. Idėja paprasta: kai naudojami europiniai viešieji pinigai, jie turėtų labiau remti gamybą Europoje ir darbo vietas čia.

    Ši kryptis siejama su didėjančia konkurencija iš Kinijos ir JAV bei pastangomis sustiprinti ES ekonominį saugumą. Diskusijos Briuselyje tęsiasi jau ne vieną mėnesį, tačiau jos vis ryškiau atskleidžia skirtumus tarp didžiųjų ir mažesnių valstybių interesų.

    Komisaro siūlymas labiausiai orientuotas į viešuosius pirkimus ir strateginius sektorius, kur tiekimo grandinės laikomos jautriomis. Tokiu atveju konkursuose būtų labiau vertinami produktai, kurių sudėtyje yra Europoje pagamintų komponentų, o kai kuriais atvejais būtų keliami reikalavimai dalį gamybos vykdyti ES.

    „Turime kartą ir visiems laikams įtvirtinti tikrą europinę pirmenybę strategiškiausiuose sektoriuose“, – rašė S. Séjourné.

    Komisaras argumentuoja, kad kitos didžiosios ekonomikos jau seniai naudoja nacionalinių interesų logiką, kai kalbama apie strateginius pajėgumus, technologijas ar kritinę infrastruktūrą. Jo teigimu, panašus principas turėtų veikti ne tik viešuosiuose pirkimuose ar valstybės pagalboje, bet ir vertinant užsienio investicijas, kai kyla rizikų tiekimo saugumui.

    Valstybės narės – skirtingose barikadų pusėse

    Šis klausimas numatytas aptarti ir aukšto lygio ES lyderių susitikime Belgijoje, kur pagrindinis akcentas bus konkurencingumo stiprinimas. Tikimasi, kad būtent „pagaminta Europoje“ principas taps vienu aštriausių diskusijų taškų, nes dalis šalių nerimauja dėl galimo poveikio bendrajai rinkai.

    Kai kurios mažesnės valstybės įspėja, kad europinė pirmenybė gali neproporcingai sustiprinti didžiausių ekonomikų, turinčių galingą pramonės bazę, pozicijas. Taip pat keliami klausimai, ar nauji reikalavimai nepabrangins viešųjų pirkimų ir nesumažins inovacijų tempo, jei konkurencija būtų ribojama administracinėmis sąlygomis.

    Tuo metu Vokietija ir Italija viešai akcentuoja kitą prioritetą – reguliavimo supaprastinimą ir biurokratijos mažinimą. Šios šalys argumentuoja, kad daliai pramonės šakų, ypač automobilių sektoriui, būtina sumažinti reguliacinę naštą ir aiškiau suderinti klimato politikos tikslus su konkurencingumu.

    Priešprieša: daugiau investicijų ar mažiau taisyklių

    Prancūzija ir ją palaikančios valstybės, priešingai, ragina didinti investicijas į inovacijas ir pramonės transformaciją, įskaitant diskusijas dėl bendro skolinimosi ES lygiu. Ši pozicija remiasi argumentu, kad be didesnio masto finansavimo Europa rizikuoja atsilikti technologijų, energetikos ir gynybos pramonės srityse.

    Konkurencingumo darbotvarkėje svarbų vaidmenį vaidina ir ankstesnės rekomendacijos dėl bendrosios rinkos stiprinimo bei investicijų. Viešojoje erdvėje cituojama, kad dalis šių siūlymų įgyvendinama lėtai, o geopolitiniai pokyčiai, įskaitant prekybos trintis ir tarifų grėsmes, spaudimą tik didina.

    Artėjantis lyderių susitikimas turėtų parodyti, ar ES pasirinks griežtesnę strateginių pirkimų ir paramos kryptį, ar pirmiausia sutelks dėmesį į taisyklių supaprastinimą ir vidaus rinkos barjerų mažinimą. Bet kuriuo atveju, europinės pirmenybės idėja jau tapo lakmuso popierėliu, atskleidžiančiu, kaip skirtingai šalys mato Europos pramonės ateitį.

    Šaltiniai:
    https://www.euronews.com/business/2026/02/02/eu-industry-chief-calls-for-european-preference-ahead-of-high-stakes-eu-leaders-meeting
    https://commission.europa.eu/topics/public-procurement_en
    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/european-industrial-strategy_en

  • Briuselis brėžia „Made in Europe“ ribas: kas laimės viešuosius pirkimus ir kas pralaimės?

    Briuselis brėžia „Made in Europe“ ribas: kas laimės viešuosius pirkimus ir kas pralaimės?

    Europos Komisijos planas įtvirtinti vadinamąją europinę pirmenybę viešuosiuose pirkimuose Briuselyje sukėlė itin intensyvų lobizmą. Idėjos esmė – kai valstybės institucijos perka prekes ar paslaugas, aiškiau teikti prioritetą Europoje pagamintai produkcijai ir taip stiprinti ES pramonės konkurencingumą.

    Ši kryptis siejama su siekiu atsverti Jungtinių Valstijų ir Kinijos pramonės politiką, kai strateginiai sektoriai remiami subsidijomis, o tiekimo grandinės vis dažniau regionalizuojamos. Kritikai įspėja, kad pernelyg griežti kriterijai gali būti laikomi protekcionizmu ir komplikuoti prekybą su partneriais.

    Kas yra „pagaminta Europoje“?

    Pagal nutekintą dokumento projektą, europinės pirmenybės principas būtų taikomas strateginėms sritims, tarp jų chemijos pramonei, automobilių sektoriui, dirbtiniam intelektui ir kosmoso pramonei. Dokumente taip pat minimi kilmės slenksčiai, kurie apibrėžtų, kokia dalis produkto vertės turi būti sukurta ES, kad jis būtų laikomas atitinkančiu kriterijus.

    Projekte nurodyti orientyrai apima 70 proc. ES kilmės ribą elektromobiliams, 25 proc. aliuminiui ir 30 proc. plastikams, naudojamiems langams bei durims. Tokie skaičiai reikštų, kad dalis pasaulinių tiekėjų galėtų prarasti galimybes konkuruoti ES finansuojamuose ar valstybės užsakymuose.

    Europos Komisijos pareigūnų vertinimu, Pramonės akceleratoriaus aktas, kuris turėtų įtvirtinti šias taisykles, gali vėl vėluoti. Jis jau buvo atidėtas 2025 metų lapkritį, o dabar rizikuoja nespėti į politinį kalendorių prieš ES vadovų diskusijas dėl konkurencingumo.

    Įtampa su partneriais ir ES viduje

    Šiaurės ir Baltijos šalys perspėja, kad griežtas režimas gali atgrasyti investicijas ir riboti Europos įmonių prieigą prie pažangių technologijų iš ne ES valstybių. Jų argumentas paprastas: jei taisyklės bus per siauros, tai gali pabranginti projektus ir lėtinti inovacijas, ypač sparčiai besikeičiančiuose sektoriuose.

    Tuo pat metu kai kurios valstybės narės siekia, kad europinė pirmenybė būtų atverta panašiai mąstantiems partneriams, jei šie suteikia abipusę prieigą prie viešųjų pirkimų ir prisideda prie ES atsparumo bei ekonominio saugumo tikslų. Toks modelis primintų kompromisą tarp pramonės politikos ir tradicinės ES laisvosios prekybos linijos.

    Didžioji Britanija taip pat signalizuoja nerimą dėl galimo protekcionistinio posūkio. Londonas pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Karalystės ekonomikos yra glaudžiai susijusios, o automobilių pramonės grandinės dažnai apima abi puses.

    „Dabar ne tas momentas gadinti tai, kas jau veikia“, – sakė vienas britų pareigūnas.

    Diskusijos vyksta ir Komisijos viduje, nes už prekybą atsakingi padaliniai tradiciškai gina atviros rinkos principą. Tuo metu Prancūzija, ilgai rėmusi „Made in Europe“ kryptį, teigia, kad politinė inercija Briuselyje jau pakankama, o ginčas persikėlė nuo idėjos prie įgyvendinimo detalių.

    Už pramonės politiką atsakingas Europos Komisijos narys Stéphane’as Séjourné pabrėžia, kad europinė pirmenybė reikštų reikšmingą ES ekonominės doktrinos pokytį. Dėl to, pasak jo, natūralu, kad kompromisui pasiekti prireiks laiko ir politinių pastangų.

    Artimiausi sprendimai parodys, ar ES pasirinks griežtą, siaurai apibrėžtą europinės kilmės modelį, ar lankstesnę schemą, kuri leistų dalį strateginių pirkimų atverti patikimiems partneriams. Verslui tai svarbu dėl kainos, tiekimo rizikų ir galimybės greitai diegti naujas technologijas, o valstybėms – dėl pramonės bazės, darbo vietų ir saugumo.

    Šaltiniai:
    https://www.euronews.com/business/2026/02/19/made-in-europe-plan-sparks-intense-brussels-lobbying
    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/industrial-strategy_en
    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/europes-digital-decade_en

  • JAV išskirtinumas baigiasi? Analitikai sako: Europa gali išlošti naujoje ekonomikos eroje

    Pastarųjų savaičių finansų rinkų svyravimai išryškino, kad pasaulio ekonomika vis labiau pereina į naują, daug polių turinčią tvarką. Po staigių kritimų akcijų biržose sekė vienas greičiausių atšokimų per pastaruosius metus, tačiau investuotojai vis dažniau kalba apie užsitęsiantį nepastovumą.

    Rinkas veikia ne vien ekonominiai ciklai, bet ir geopolitika: prekybos ginčai, sankcijos, gynybos išlaidų augimas, tiekimo grandinių perorientavimas. Ši aplinka skatina įmones ir valstybes mažinti priklausomybę nuo vieno regiono ir kurti alternatyvius tiekimo bei gamybos maršrutus.

    Daugpoliškas pasaulis ir „daugiaglobalizacija“

    Vienpolio pasaulio, kuriame kryptį daugiausia diktavo JAV, modelį vis labiau keičia daugpoliškumas. Kinija įtvirtina ekonominę ir karinę įtaką, o Europa, nepaisant didelės bendros ekonomikos, vis dar ieško vieningo balso strateginiais klausimais.

    Tarptautinės institucijos vis dažniau fiksuoja globalios prekybos fragmentaciją: prekyba ir investicijos persiskirsto tarp sąjungininkų ir regioninių blokų. TVF pabrėžia, kad geoekonominė fragmentacija gali branginti prekybą ir mažinti ilgalaikį augimą, o šokai būtų dažnesni ir sunkiau prognozuojami.

    Šioje aplinkoje vis dažniau vartojama sąvoka daugiaglobalizacija, kai globalūs ryšiai nedingsta, bet tampa labiau regioniniai, dubliuojami ir paremti saugumo argumentais. Tai reiškia, kad skirtingi ekonominiai blokai gali augti nevienodu tempu, o centrinių bankų sprendimai gali gerokai skirtis.

    Infliacija ir palūkanos: nauja norma?

    Po COVID-19 pandemijos daugelyje šalių infliacija ir palūkanų normos tapo struktūriškai aukštesnės nei laikotarpiu nuo 1980-ųjų pradžios iki pandemijos. ECB ir JAV Federalinė rezervų sistema pripažįsta, kad infliacijos kelias atgal į tikslą nėra tiesus, o paslaugų kainų inercija ir darbo rinkų įtampa gali ilgiau išlaikyti kainų spaudimą.

    Prie šio spaudimo prisideda ir ilgalaikės tendencijos: visuomenės senėjimas, dideli valdžios sektoriaus įsipareigojimai, gynybos ir energetinės transformacijos kaštai. Dėl to rinkose periodiškai stiprėja baimė, kad skolos aptarnavimas brangs, o fiskalinė erdvė siaurės.

    Japonijos atvejis rodo, kad pasaulyje vienu metu gali vykti skirtingi procesai: šalis po ilgos defliacijos fazės palaipsniui keičia pinigų politiką, kai tuo pat metu dalis kitų ekonomikų svarsto apie palūkanų mažinimo ciklus. Tokia asimetrija didina valiutų ir obligacijų rinkų jautrumą.

    Kas gali laimėti: Europa, euras ir realusis turtas

    Investuotojams tai reiškia, kad didelis grynųjų pinigų kiekis tampa rizika, nes infliacija ilgainiui mažina perkamąją galią. Dėl to didėja dėmesys realiajam turtui, pirmiausia akcijoms, nekilnojamajam turtui ir žaliavoms, ypač jei pasiūlos apribojimai sutampa su infrastruktūros, gynybos ir energetikos investicijų banga.

    Europos perspektyvą gali stiprinti keli veiksniai: spartėjanti pramonės politika, investicijos į energetinį saugumą ir gynybą, bandymai stiprinti kapitalo rinkas ir mažinti priklausomybę nuo išorinių technologijų tiekėjų. Europos Komisija siekia mažinti strategines priklausomybes ir didinti investicijas į kritines technologijas, o tai ilgainiui gali paremti regiono konkurencingumą.

    Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad europinis atsigavimas neįvyks automatiškai. Tam reikės greitesnių sprendimų, didesnio politinio nuoseklumo ir gebėjimo suderinti nacionalinius interesus su bendru strateginiu kursu, ypač prekybos, gynybos ir inovacijų srityse.

    „Gyvename laikotarpiu, kai ekonominius ciklus vis dažniau formuoja geopolitika, o nepastovumas rinkose tampa norma“, – sakė rinkų strategas Philippe Gijsels.

    Jei ši kryptis įsitvirtins, po kelerių dešimtmečių dabartinis laikotarpis gali būti vertinamas kaip JAV išskirtinumo silpnėjimas ir Europos bandymas grįžti į didžiųjų sprendimų centrą. Tačiau kelias, kaip pripažįsta ir patys Europos politikos formuotojai, bus ilgas, reikalaujantis investicijų ir vieningesnės strategijos.

    Šaltiniai:

    https://www.euronews.com/business/2025/05/09/are-we-witnessing-the-end-of-us-exceptionalism-and-the-beginning-of-european-renaissance

    https://www.imf.org/en/Publications/Staff-Discussion-Notes/Issues/2023/01/10/Geo-Economic-Fragmentation-and-the-Future-of-Multilateralism-527266

    https://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2024/html/ecb.sp240320~b0f3b4d8d6.en.html

    https://www.ecb.europa.eu/press/pr/date/2024/html/ecb.pr240606~3c664d7f8b.en.html

    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/european-industrial-strategy_en