CP v2

Blog

  • Nuodingas, bet žmonėms nepavojingas: kas yra mažasis vandeninis kirstukas ir kur jis gyvena?

    Nuodingas, bet žmonėms nepavojingas: kas yra mažasis vandeninis kirstukas ir kur jis gyvena?

    Mažasis vandeninis kirstukas yra vienas įdomiausių Europos smulkiųjų žinduolių: jis nuodingas, tačiau žmogui realios grėsmės nekelia. Šis gyvūnas vos apie 7 centimetrų ilgio, o jo masė paprastai siekia 15–19 gramų, todėl gamtoje dažnai lieka nepastebėtas.

    Nors iš pirmo žvilgsnio gali priminti artimą giminaitį vandeninį kirstuką, mažasis vandeninis kirstukas yra mažesnis ir laikomas ramesnio būdo. Jis gyvena vienišiaus gyvenimą, žiemos miegu neužmiega, o aktyviausias dažniausiai būna naktį.

    Išvaizda ir elgsena

    Gyvūno kūnas kresnas, dengiamas tankiu kailiu: nugara ir šonai dažniausiai tamsiai rudi, o pilvas šviesesnis, balsvas. Būdingas požymis yra pailgas snukutis, o mažos ausys paprastai pasislepia kailio fone.

    Uodega palyginti trumpa ir paprastai neviršija kūno ilgio. Skirtingai nei didesnio giminaičio, standžių plaukų kilis, padedantis plaukti, pas mažąjį vandeninį kirstuką ryškesnis tik uodegos gale, be to, jis apskritai labiau vengia plaukimo ir dažniau juda sekliame vandenyje.

    Kur gyvena ir kuo minta

    Mažasis vandeninis kirstukas renkasi drėgnas ir užmirkusias buveines: ežerų pakrantes, pelkes, šlapynes, lėtai tekančius upelius ir upes. Maisto jis ieško braidydamas seklumoje, ypač ten, kur gausu pakrančių augalijos ir slėptuvių.

    Šis kirstukas minta tik gyvūniniu maistu. Dažniausiai jo racione būna smulkūs bestuburiai, tokie kaip vabzdžiai ir jų lervos, voragyviai, sliekai bei sraigės, tačiau pasitaiko, kad suėda ir smulkius varliagyvius ar roplius.

    Kaip veikia nuodai ir ar tai pavojinga?

    Skirtingai nei nuodingi ropliai, kirstukai neturi specialių nuodinių dantų. Nuodingos medžiagos gaminamos pažandinėse seilių liaukose, vėliau susimaišo su seilėmis ir patenka į žaizdą įkandimo metu.

    Jų nuodai daugiausia veikia paralyžiuojančiai ir gali turėti poveikį širdies veiklai, todėl padeda greitai imobilizuoti smulkų grobį. Vis dėlto pabrėžiama, kad žmogui toks įkandimas nėra laikomas pavojingu, nors gali būti skausmingas ir nemalonus.

    Rūšis dažniau aptinkama tam tikruose regionuose, kur išlikusios šlapynės ir natūralūs pakrančių ruožai. Kaip tinkamos buveinės pavyzdys dažnai minimas Słowiński nacionalinis parkas Lenkijos pajūryje, kuriame gausu pelkių, drėgnų miškų ir tankios augalijos.

    Šaltiniai:
    https://www.gov.pl/web/gdos/ssaki
    https://bio.umk.pl/~zoopl/ssaki/
    https://www.encyklopedialesna.com/haslo/rzesorek-mniejszy/
    https://www.ekologia.pl/wiedza/zwierzeta/rzesorek-mniejszy/
    https://pomorskie.travel/artykuly/slowinski-park-narodowy/

  • Naktinis garšvų giminaitis Lietuvoje ir Lenkijoje: kaip slepovronas migruoja į Afriką

    Naktinis garšvų giminaitis Lietuvoje ir Lenkijoje: kaip slepovronas migruoja į Afriką

    Slepovronas, dar vadinamas naktine garša, yra reta ir itin slapta garnių šeimos rūšis, dėl savo gyvenimo būdo ilgai kėlusi klausimų ornitologams. Pastaraisiais metais Lenkijos tyrėjai, pasitelkę GPS ir GSM siųstuvus, detaliai aprašė šių paukščių migracijos ypatumus.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale Journal of Ornithology, o svarbiausia išvada paprasta ir kartu netikėta: slepovronų kelionė į žiemavietes vyksta beveik vien naktimis. Dieną paukščiai daro pertraukas ir ilsisi, todėl jų migracija iš esmės suskaidyta į naktinius skrydžio etapus.

    Kur peri ir kodėl retas?

    Lenkijoje slepovronų populiacija nėra gausi, o perinčių porų skaičius, kaip nurodo vietos specialistai, siekia mažiau nei 900. Reguliarūs perėjimo plotai minimi pietinėje šalies dalyje, tarp jų Osvencimo ir Skočuvo apylinkės, kurios laikomos vienomis šiauriausių šios rūšies perimviečių Europoje.

    Slepovronai renkasi su vandeniu glaudžiai susijusias buveines: užpelkėjusias upių slėnių vietas, tankiai apaugusius ežerų ir upių krantus, taip pat žuvininkystės tvenkinių kompleksus. Dėl polinkio slėptis tankmėse jų lizdavietes aptikti sunku, o rūšies stebėjimai dažnai būna nereguliarūs.

    Naktinė migracija per Saharą

    Lenkijoje šiuos paukščius dažniausiai galima pamatyti šiltuoju sezonu, nuo pavasario pabaigos iki rudens. Tyrime aprašyta, kad pažymėti paukščiai rudenį išskrenda į Afriką, o jų maršrutas driekiasi per Viduržemio jūros regioną ir Saharą.

    Siųstuvų duomenys parodė, kad per vieną naktį slepovronai gali įveikti kelis šimtus kilometrų, o tai leidžia efektyviai judėti į pietus vengiant dienos karščio ir sumažinant plėšrūnų keliamą riziką. Toks elgesys dera su pačios rūšies naktiniu aktyvumu, dėl kurio paukštis dažnai lieka nepastebėtas.

    Kaip atpažinti slepovroną?

    Slepovronas yra vidutinio dydžio paukštis, kūno forma kiek primenantis varną, tačiau turintis ilgesnį kaklą, kurį dažnai įtraukia, todėl atrodo tarsi šiek tiek kuprotas. Būdingas požymis yra tamsi, melsvai juoda galva ir ilgi balti plunksnų kuokštai, nusitęsiantys atgal.

    Viršutinė kūno dalis tamsi, su žalsvu blizgesiu, sparnai ir uodega pilkšvai melsvi, o apatinė kūno pusė šviesesnė. Kartais paukštį lengviau išgirsti nei pamatyti: kolonijose jo balsas apibūdinamas kaip primenantis krankimą arba duslų, varlišką kvarkimą.

    Šaltiniai:

    https://link.springer.com/journal/10336

    https://www.iucnredlist.org/species/22697005

    https://birdsoftheworld.org/bow/species/bcnher/cur/introduction

  • Baravykas tinkliškasis: kaip jį atpažinti ir kur ieškoti pavasarį, kad nesupainiotumėte su kartuoju

    Baravykas tinkliškasis: kaip jį atpažinti ir kur ieškoti pavasarį, kad nesupainiotumėte su kartuoju

    Kas yra baravykas tinkliškasis?

    Baravykas tinkliškasis (Boletus reticulatus) yra vienas vertingiausių valgomųjų baravykų, dažnai priskiriamas tikriesiems baravykams. Ilgą laiką jis buvo laikomas artima tikrojo baravyko (Boletus edulis) atmaina, tačiau šiuolaikinėje klasifikacijoje dažniausiai pateikiamas kaip atskira rūšis.

    Šis grybas vertinamas dėl tvirto, aromatingo minkštimo ir švelnaus, kiek riešutus primenančio skonio. Virtuvėje jis tinka kepti, virti ir džiovinti, o skonis paprastai gerai išlieka ir po apdorojimo.

    Kaip atpažinti: svarbiausi požymiai

    Baravyko tinkliškojo kepurėlė gali užaugti iki maždaug 25 centimetrų skersmens, jos spalva varijuoja nuo šviesiai rudos iki ochrinės. Paviršius dažniausiai matinis, o sausringu metu gali lengvai suskilinėti.

    Ryškiausias atpažinimo bruožas yra kotas: jis per visą ilgį padengtas aiškiu tinklišku raštu. Būtent ši „tinklelio“ struktūra dažniausiai leidžia patikimiausiai atskirti jį nuo panašių rūšių.

    Minkštimas yra baltas ir perpjautas paprastai nekeičia spalvos. Vamzdeliai jaunuose grybuose būna šviesūs, vėliau tampa gelsvi ir su amžiumi gali įgauti alyvuogių atspalvį.

    Kur ir kada jo ieškoti?

    Baravykas tinkliškasis laikomas šilumamėgiu grybu, todėl pasirodo anksčiau nei daugelis kitų baravykų. Pirmųjų vaisiakūnių kai kuriais metais galima aptikti jau balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, o sezonas dažniausiai tęsiasi iki rugpjūčio ar rugsėjo.

    Dažniausiai jis auga lapuočių miškuose, ypač po ąžuolais ir bukais, taip pat miškuose, kur medžiai auga rečiau ir į paklotę patenka daugiau saulės. Jo paieškoms dažnai tinka miško pakraščiai, aikštelės, proskynos ir mišrūs miškai, jei tik vieta nėra labai užžėlusi aukšta žoline augalija.

    Šiai rūšiai būdingos kalkingos dirvos ir saulėtos, šiltesnės augimvietės, kas iš dalies ją išskiria iš grybų, kurie dažniau mėgsta drėgmę ir šešėlį. Kartais tinkliškąjį baravyką galima rasti ir miesto parkuose, jei ten yra tinkama miško paklotę primenanti aplinka ir pakankamai šviesos.

    Su kuo painiojamas ir kaip neapsirikti?

    Dažniausiai baravykas tinkliškasis painiojamas su tikruoju baravyku, tačiau tai nėra pavojinga klaida, nes abi rūšys valgomos. Daug daugiau problemų gali sukelti panašumas į karčiąją tulžgrybę (Tylopilus felleus), kuri nėra laikoma mirtinai nuodinga, bet yra nevalgoma dėl itin kartaus skonio.

    Norint atskirti nuo tulžgrybės, verta atidžiai apžiūrėti kotą ir poras. Tulžgrybės tinkliškas raštas ant koto paprastai būna tamsesnis, o poros dažnai turi rausvą atspalvį, kai tuo tarpu tinkliškojo baravyko poros labiau linksta į gelsvas ir alyvuogines spalvas.

    Rečiau jis painiojamas su šėtoniškuoju baravyku (Rubroboletus satanas), kurį išduoda ryškesni raudoni atspalviai ant koto ir minkštimas, kuris perpjautas melsvėja. Vis dėlto praktikoje saugiausia taisyklė išlieka ta pati: jei kyla bent menkiausia abejonė, grybo geriau neimti.

    Renkant grybus svarbiausia neskubėti, apžiūrėti požymius skirtingoje šviesoje ir nepasikliauti vienu kriterijumi. Patyrę grybautojai dažniausiai vertina visumą: augavietę, koto raštą, porų spalvą ir minkštimo reakciją perpjovus.

    Šaltiniai:
    https://www.gbif.org/species/2524700
    https://www.mycobank.org/page/Name%20details%20page/field/Mycobank%20%23/107204
    https://www.first-nature.com/fungi/boletus-reticulatus.php

  • Suomių „Verda“ pritraukė 105 mln. eurų: DI debesija ant švarios energijos taikosi į JAV ir JK

    Suomių „Verda“ pritraukė 105 mln. eurų: DI debesija ant švarios energijos taikosi į JAV ir JK

    Helsinkyje įsikūrusi DI infrastruktūros bendrovė „Verda“ (anksčiau veikusi kaip „DataCrunch“) pritraukė apie 105 mln. eurų finansavimą, kurį sudaro nuosavas kapitalas ir skolos finansavimas. Bendrovė skelbia, kad lėšas skirs DI debesijos infrastruktūros plėtrai ir tarptautinei ekspansijai.

    Nuosavo kapitalo dalį vedė rizikos kapitalo fondas „Lifeline Ventures“, taip pat prisidėjo investuotojai byFounders, Tesi ir Varma bei kiti. Skolos finansavimą suteikė Šiaurės šalių finansų institucijų grupė, todėl sandoris apima ir augimui reikalingą ilgalaikį kapitalą.

    Įkurta 2020 metais, „Verda“ kuria DI debesijos infrastruktūrą, kuri leidžia komandoms gauti didelio našumo skaičiavimo resursus pagal poreikį, išvengiant įprastų viešosios debesijos pirkimo ir diegimo trukdžių. Bendrovė pabrėžia, kad valdo visą grandinę nuo fizinių serverių ir duomenų centrų iki įrankių bei paslaugų, kuriomis naudojasi DI produktus kuriantys klientai.

    „Verda“ teigia, kad jos duomenų centrai Suomijoje naudoja 100 proc. atsinaujinančią energiją, o Šiaurės regiono pranašumai padeda ir vėsinimo efektyvumui. Tai tampa svarbia žinute DI rinkoje, kur sparčiai augantis skaičiavimo poreikis didina spaudimą elektros tinklams ir kelia reikalavimus energijos kilmei bei efektyvumui.

    „Kuriame naujos kartos DI debesijos infrastruktūrą komandoms visame pasaulyje. Šis finansavimas leis dar labiau paspartinti produktų kūrimą ir plėtrą Europoje, JAV ir Azijoje“, – sakė „Verda“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Ruben Bryon.

    Bendrovė nurodo jau esanti teigiamo pinigų srauto stadijoje. Pirmąjį 2026 metų ketvirtį metinių pajamų tempas, pasak įmonės, padvigubėjo ir viršijo 54 mln. eurų, o tai signalizuoja, kad paklausa didelio našumo DI skaičiavimams auga ne tik technologijų milžinų, bet ir vidutinio dydžio produktų kūrėjų segmente.

    „Verda“ taip pat skelbia esanti tarp „NVIDIA“ preferred partnerių ir dirbanti su tokiais klientais kaip Nokia, 1X, „ExpressVPN“ ir „Freepik“. Praktikoje tai reiškia orientaciją į GPU skaičiavimus, kurie šiandien yra pagrindinė infrastruktūra generatyviniams modeliams mokyti ir diegti.

    Naujas finansavimas bus panaudotas DI debesijos infrastruktūros vystymui ir plėtrai į naujas rinkas. „Verda“ planuoja pasamdyti daugiau nei 100 darbuotojų ir šiais metais startuoti papildomose rinkose, įskaitant Jungtinę Karalystę ir JAV, siekdama patenkinti augančią DI skaičiavimo paklausą.

    Šaltiniai:
    https://verda.com/
    https://tech.eu/2026/04/25/verda-raises-117m-to-scale-ai-cloud-infrastructure-built-on-clean-nordic-power/

  • Europos technologijų savaitė: „Verda“ pritraukė 107 mln. eurų, „Aleph Alpha“ perka „Cohere“

    Europos technologijų savaitė: „Verda“ pritraukė 107 mln. eurų, „Aleph Alpha“ perka „Cohere“

    Europos technologijų rinkoje pastarąją savaitę fiksuotas aktyvus kapitalo judėjimas: suskaičiuota daugiau nei 65 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 632 mln. eurų, taip pat daugiau nei penki pasitraukimai ir įsigijimai. Didesnė dalis naujienų sukosi apie DI infrastruktūrą, programinės įrangos tiekimo grandinės saugumą ir konsolidaciją DI modelių kūrėjų rinkoje.

    Tokios savaitės paprastai laikomos gera nuotaikų indikacija: investuotojai ieško ne vien idėjų, o aiškiai monetizuojamų sprendimų, kurie gali augti su didėjančia DI paklausa. Kartu ryškėja ir kita tendencija: brandesni rinkos žaidėjai dažniau renkasi įsigijimus vietoje lėtesnio organinio augimo.

    Didžiausi finansavimo sandoriai

    Suomijos bendrovė „Verda“ pritraukė apie 107 mln. eurų, kad plėstų DI debesijos infrastruktūrą, paremtą švaria Šiaurės šalių energetika. Tokios krypties projektai tampa vis svarbesni, nes DI skaičiavimams reikia daug elektros, o reguliuotojai ir klientai vis dažniau tikisi mažesnio anglies pėdsako.

    Jungtinėje Karalystėje „Cloudsmith“ užsitikrino apie 67 mln. eurų C serijos investiciją, orientuotą į programinės įrangos tiekimo grandinės saugumą. Ši sritis ypač aktuali didėjant atakų skaičiui per priklausomybes ir paketų registrus, o DI įrankių naudojimas programuotojų darbo eigoje dar labiau plečia rizikų paviršių.

    Dar vienas ryškesnis sandoris susijęs su aparatine įranga: „Arm“ dukterinė įmonė investavo apie 58 mln. eurų į „Raspberry Pi“. Tai signalas, kad mažos galios skaičiavimo platformos ir kraštiniai įrenginiai išlieka strategiškai svarbūs, ypač plečiantis pramoniniam daiktų internetui ir įrenginiuose veikiančiam DI.

    DI rinkos konsolidacija

    Vokietijos DI bendrovė „Aleph Alpha“ turėtų būti įsigyta Kanados įmonės „Cohere“. Toks žingsnis rodo didėjantį spaudimą DI modelių kūrėjams: brangstant skaičiavimo ištekliams ir klientams reikalaujant patikimumo, saugumo bei aiškios kainodaros, masto ekonomija tampa lemiamu pranašumu.

    Konsolidacija ryškėja ir kitose srityse. Švedijos „Legora“ įsigijo Stokholme veikiančią teisinės analizės startuolę „Qura“, o Skandinavijoje paskelbta ir apie maždaug 500 mln. eurų vertės sandorį, kuriame „SAGA Diagnostics“ įsigyja „Foundation Medicine“, priklausanti „Roche“ grupei. Tai primena, kad sveikatos technologijos ir diagnostika išlieka vienas aktyviausių įsigijimų segmentų Europoje.

    Kur link juda investuotojai

    Investuotojų ir institucijų dėmesys krypsta ir į gynybos inovacijas: Europos Sąjungos ir Ukrainos iniciatyva paskelbta apie 160 mln. eurų programą, kurios tikslas yra mobilizuoti iki 400 mln. eurų finansavimo. Tokios programos paprastai jungia dotacijas, rizikos kapitalą ir bendrus pirkimus, todėl gali pagreitinti dvejopo panaudojimo technologijų patekimą į rinką.

    Tuo metu ankstyvos stadijos rinkoje aktyvūs fondai taip pat stiprina pozicijas. Londono „Passion Capital“ uždarė apie 46 mln. eurų ketvirtąjį ankstyvos stadijos fondą, orientuotą į DI ir finansų technologijų startuolius, o tai rodo, kad net ir atsargesnėje makroaplinkoje kapitalas DI temoms išlieka prieinamas.

    Kvantinis „butelio kakliukas“

    Technologijų diskusijose išsiskyrė ir kvantinių technologijų tema: vis dažniau pabrėžiama, kad ribojantis veiksnys nebūtinai yra vien lustai. Dalis kvantinių sistemų pažangos priklauso nuo tikslių lazerių ir fotonikos komponentų, kurie lemia stabilumą, kalibravimo tikslumą ir mastelio didinimo galimybes.

    Tokios įžvalgos svarbios ir investuotojams, ir pramonei, nes keičia prioritetus: dėmesys persikelia nuo vien tik procesorių lenktynių prie visos tiekimo grandinės, įskaitant optiką, matavimo įrangą ir gamybos pajėgumus. Tai gali atverti naujų nišų Europos įmonėms, kurios tradiciškai stiprios fotonikos ir precizinės inžinerijos srityse.

    Apibendrinant, savaitės sandoriai rodo tris aiškias kryptis: DI infrastruktūra ir energetika tampa neatsiejami, kibernetinis saugumas persikelia į programinės įrangos tiekimo grandinę, o DI kūrėjų rinka bręsta konsolidacijai. Tuo pat metu kvantinių technologijų pažanga vis labiau priklauso nuo „nematomų“ grandžių, tokių kaip lazeriai ir fotonika.

    Šaltiniai:

    https://tech.eu/2026/04/24/verda-raises-117m-to-scale-ai-cloud-infrastructure-built-on-clean-nordic-power/

    https://tech.eu/2026/04/23/cloudsmith-raises-72m-series-c-to-secure-the-ai-era-software-supply-chain/

    https://tech.eu/2026/04/24/aleph-alpha-to-be-acquired-by-cohere/

    https://tech.eu/2026/04/22/the-quantum-bottleneck-isnt-chips-its-lasers-and-vexlum-wants-to-fix-it/

    https://tech.eu/2026/04/24/eu-ukraine-launches-eur160m-defence-innovation-programme-to-unlock-eur400m-in-financing/

  • „Cohere“ perka Aleph Alpha: Vokietijos ir Kanados DI sandoris žada suverenią alternatyvą JAV

    „Cohere“ perka Aleph Alpha: Vokietijos ir Kanados DI sandoris žada suverenią alternatyvą JAV

    Kanados dirbtinio intelekto laboratorija „Cohere“ planuoja įsigyti Vokietijos startuolį Aleph Alpha ir sujungti veiklą, kurdama vadinamąją suverenaus DI alternatyvą JAV laboratorijoms. Apie sandorį pranešta viešai, tačiau finansinės sąlygos kol kas neatskleidžiamos, o susitarimas dar nėra užbaigtas.

    „Cohere“ įkurta 2019 metais ir orientuojasi į verslo klientus, kuriems svarbūs duomenų valdymas, saugumas ir diegimas įmonių infrastruktūroje. Remiantis viešais pranešimais, „Cohere“ 2025 metais buvo vertinama maždaug 6 500 000 000 eurų, o po jungtuvių bendra įmonė esą galėtų siekti apie 18 500 000 000 eurų vertę.

    Aleph Alpha taip pat įkurta 2019 metais ir anksčiau buvo minima kaip viena ryškesnių Europos didžiųjų kalbos modelių kūrėjų. Pastaraisiais metais įmonė persiorientavo nuo nuosavų LLM kūrimo į pagalbą organizacijoms diegiant ir pritaikant DI sprendimus versle bei viešajame sektoriuje.

    Kas yra suverenus DI?

    „Suverenus DI“ šiame kontekste reiškia galimybę kurti ir naudoti DI sprendimus taip, kad duomenys, infrastruktūra ir prieigos kontrolė liktų organizacijos ar valstybės jurisdikcijoje. Tai ypač aktualu Europos įmonėms ir institucijoms, kurios siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ar užsienio teisinės aplinkos.

    Abi bendrovės signalizuoja, kad jungtinė struktūra orientuosis į Europos infrastruktūrą ir atitiks Europos keliamus suvereniteto reikalavimus. Tokia kryptis dera su ES politika stiprinti skaitmeninę nepriklausomybę ir didinti pasitikėjimą DI sprendimais jautriuose sektoriuose, pavyzdžiui, gynybos, sveikatos ar viešųjų paslaugų.

    Sandorio detalės ir investuotojai

    Pasak viešai cituojamų pranešimų, „Cohere“ akcininkai jungtinėje įmonėje turėtų gauti apie 90 proc. akcijų, o Aleph Alpha akcininkams tektų apie 10 proc. Taip pat skelbta, kad sandoriui pritarimą išreiškė Vokietijos ir Kanados vyriausybės, pabrėžiant strateginę DI reikšmę.

    Vienas svarbiausių elementų yra Vokietijos „Schwarz Group“ vaidmuo: ši grupė valdo prekybos tinklą Lidl ir yra reikšminga Aleph Alpha akcininkė. Skelbiama, kad „Schwarz Group“ ketina investuoti apie 560 000 000 eurų į būsimą „Cohere“ finansavimo etapą, taip sustiprindama kapitalo bazę plėtrai.

    „Mes įtraukiame Aleph Alpha į „Cohere“ ir sujungiame dvi įmones“, – sakė „Cohere“ finansų vadovas Francois Chadwick.

    „Įsipareigojame dirbti su Europos infrastruktūra ir išlaikyti suvereniteto reikalavimus, kurie šiuo metu sprendžiami Europoje“, – pridūrė jis.

    Ką tai gali reikšti Europai?

    Rinkoje, kurioje toną dažnai diktuoja JAV laboratorijos, tokios kaip „OpenAI“ ar „Anthropic“, europinis ir transatlantinis suverenaus DI pasiūlymas gali tapti patrauklesnis organizacijoms, kurios nori griežtesnės kontrolės. Praktikoje tai gali reikšti daugiau diegimų privačiuose debesyse, duomenų laikymą ES teritorijoje ir aiškesnį atitikties reguliavimui užtikrinimą.

    Aleph Alpha vadovai pabrėžia, kad jų tikslas yra kurti specializuotus modelius Europos poreikiams, neaukojant suvereniteto ir skaidrumo. „Cohere“ vadovybė savo ruožtu akcentuoja, kad organizacijos vis dažniau reikalauja visiškos DI technologijų grandinės kontrolės, o sujungtos pajėgos turėtų paspartinti tiek plėtrą, tiek diegimą.

    „Kartu mes suteiksime įmonėms ir vyriausybėms Kanadoje, Europoje ir visame pasaulyje technologiją, leidžiančią greitai ir saugiai pereiti prie diegimo, užtikrinant, kad jų duomenys išliktų jų pačių“, – sakė „Cohere“ vadovas Aidan Gomez.

    Kol sandoris nebaigtas, esminiai klausimai išlieka dėl galutinės struktūros, reguliacinių patikrų ir to, kaip bus suderintos produktų kryptys. Vis dėlto pati žinia rodo aiškią tendenciją: DI rinkoje vis svarbesnė tampa ne vien modelių galia, bet ir suverenitetas, infrastruktūros kontrolė bei atitiktis skirtingų regionų reguliavimui.

    Šaltiniai:

    https://www.reuters.com/world/

    https://cohere.com/

    https://aleph-alpha.com/

  • Sofijoje kurta „Quillon“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI žada audituojamą pagalbą apskaitai

    Sofijoje kurta „Quillon“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI žada audituojamą pagalbą apskaitai

    Sofijoje kuriama techninės apskaitos ir finansinės atskaitomybės platforma „Quillon“ pranešė užbaigusi priešsėklinį finansavimo etapą ir pritraukusi apie 1,4 mln. eurų. Kartu bendrovė paskelbė apie prekės ženklo keitimą: iki šiol ji veikė „Acclara AI“ pavadinimu.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „42CAP“, taip pat prisidėjo privatūs investuotojai, siejami su „NVIDIA“ ir „Roblox“. Bendrovė nurodo, kad dalis angelų įsitraukė dar iki institucinio finansavimo etapo, o tai dažnai signalizuoja ankstyvą pasitikėjimą produktu ir komanda.

    „Quillon“ 2023 metais įkūrė Nikolay Dakov, Ivaylo Stefanov ir Atanas Dobrev. Produktas kuriamas Sofijoje, o veiklos dalis vystoma San Fransiske, taikantis į tarptautines įmones, kurioms tenka rengti sudėtingus apskaitos pagrindimus ir atitikti griežtus audito reikalavimus.

    Kokią problemą sprendžia platforma

    Techninė apskaita yra sritis, kurioje reikia interpretuoti apskaitos standartus ir parengti išsamias pažymas, galinčias atlaikyti auditorių patikrą, o kai kuriais atvejais ir JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos dėmesį. Tokie dokumentai daro tiesioginę įtaką sprendimams dėl įmonių susijungimų, skolų restruktūrizavimo ar pajamų pripažinimo.

    Bendrovė pabrėžia, kad klaidos šiose situacijose gali baigtis finansinių ataskaitų tikslinimu, papildomomis reguliuotojų užklausomis ir reikšmingu finansiniu poveikiu. Dėl to įmonėms svarbu ne tik gauti atsakymą, bet ir turėti aiškų, patikrinamą pagrindimą.

    Pastaruoju metu daug apskaitininkų ima naudoti bendros paskirties DI įrankius, kad susidorotų su augančiais krūviais, tačiau tokie sprendimai neretai pritrūksta audituojamumo. Jie gali pateikti nepatikrinamas nuorodas, netikslias citatas arba neparodyti aiškaus ryšio tarp išvadų ir apskaitos standartų tekstų.

    Audituojamas DI ir atsekamumas

    „Quillon“ teigia šią spragą užpildanti platforma, paremta nuosavu apskaitos standartų žinių grafu ir integracija su EDGAR sistema. Tokia kryptis leidžia vartotojui spręsti apskaitos klausimus žingsnis po žingsnio, o kiekvieną išvadą susieti su šaltiniu.

    Platforma viename procese sujungia tyrimą, sutarčių analizę, lyginimą su rinkos praktika ir pažymų rengimą. Akcentuojama, kad apskaitininkas gali peržiūrėti, redaguoti ir patvirtinti kiekvieną etapą, išlaikydamas žmogaus kontrolę, o rezultatai išlieka atsekami iki konkretaus šaltinio.

    „Dvejus metus stebėjome, kaip techninės apskaitos specialistai bando naudoti bendros paskirties DI, kad suspėtų su darbu, kuris augo greičiau nei įdarbinimas“, – sakė „Quillon“ bendraįkūrėjas ir vadovas Nikolay Dakov.

    „Jiems nepavyko, nes joks auditorius negins rezultato, kurio DI negali pagrįsti šaltiniais. Sukūrėme „Quillon“, kad uždarytume šią spragą: erdvę, kurioje DI atlieka analizę, apskaitininkas valdo procesą kiekviename žingsnyje, o kiekvienas teiginys grįžta į tikslų standarto paragrafą“, – sakė jis.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Pradiniame etape „Quillon“ orientuojasi į techninės apskaitos pažymas, kurios, pasak bendrovės, formuoja beveik visus sprendimus dėl viešų bendrovių finansinės atskaitomybės. Toliau planuojama plėtra į platesnius finansinės atskaitomybės procesus, įskaitant ketvirtines ir metines ataskaitas.

    Gautos lėšos, bendrovės teigimu, bus skirtos inžinerijos komandai stiprinti ir produkto pateikimui rinkai spartinti. Tikslas yra pereiti nuo labiau tyriminio sprendimo prie platformos, kuri gali parengti galutinius dokumentus ir palaikyti apskaitos procesus nuo pradžios iki pabaigos.

    Rinkos kontekste ši kryptis atspindi augantį poreikį vadinamiesiems atsekamiems DI sprendimams, ypač srityse, kuriose svarbus auditas, atitiktis ir atsakomybė už pateikiamas išvadas. Finansų ir apskaitos komandoms vis dažniau reikia ne tik greitesnio darbo, bet ir įrodymų grandinės, kurią būtų galima patikrinti.

    Šaltiniai:
    https://www.quillon.ai/
    https://www.42cap.com/
    https://www.sec.gov/edgar

  • Pamirškite brangias keptuves: pergamento triukas žuviai suteikia traškią plutelę per 4 minutes

    Socialiniuose tinkluose sparčiai populiarėja paprastas būdas keptuvėje iškepti žuvį taip, kad ji nepriliptų ir išlaikytų sultingumą. Vietoj brangios keptuvės su nauja danga ar gausaus aliejaus kiekio siūloma pasitelkti pergamentinį popierių.

    Metodo esmė paprasta: įkaitintoje keptuvėje paklojamas pergamento lapas, ant jo dedamas žuvies gabalas, pagardinama druska, pipirais ir įpilama šlakelis aliejaus. Pergamentas sukuria ploną barjerą tarp produkto ir metalo, todėl sumažėja tikimybė, kad baltymai prikibs prie paviršiaus.

    Kaip kepti žuvį su pergamentu

    Pirmiausia nusikirpkite pergamento gabalą pagal keptuvės dydį arba atskirus kvadratus kiekvienam filė gabalui. Svarbu rinktis kepimui skirtą pergamentą ir jo nenaudoti ant per aukštos kaitros, kad popierius nepradėtų svilti.

    Žuvį nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, tuomet pasūdykite, pagardinkite pipirais, galima įdėti čiobrelių ar kitų prieskonių. Drėgmės perteklius yra viena dažniausių priežasčių, kodėl produktai neapskrunda ir labiau limpa.

    Įkaitinkite keptuvę, įlašinkite truputį aliejaus ir dėkite pergamentą, o ant jo iš karto guldykite žuvį. Kad plutelė susiformuotų tolygiai, pirmas 10 sekundžių filė galima lengvai prispausti, kad visas paviršius gerai kontaktuotų su karščiu.

    Jei kepate filė su oda, didžiąją laiko dalį verta kepti odos pusėje ir tik trumpai apversti pabaigoje. Taip oda tampa traški, o mėsa išlieka sultinga, nes per trumpą laiką neperdžiovinamas antrasis paviršius.

    Kodėl maistas prilimpa iš tikrųjų

    Dažniausia klaida yra nepakankamai įkaitinta keptuvė: tuomet baltymai „prilimpa“ dar iki susiformuojant apskrudusiai plėvelei. Kita problema yra drėgmė, ypač jei žuvis buvo ką tik atšildyta ir nenusausinta.

    Prilipimą skatina ir per mažas riebalų kiekis, taip pat nuolatinis vartymas, kai plutelė dar nesusiformavo. Net ir nepridegančios dangos laikui bėgant dėvisi, todėl stabilų rezultatą gali užtikrinti ne tik keptuvė, bet ir teisinga temperatūra bei paprastos technikos.

    Tinka ne tik žuviai

    Pergamento triukas pritaikomas ir kotletams ar kitiems baltymingiems produktams, kurie linkę prilipti. Esminis principas tas pats: gerai įkaitinti keptuvę, mažinti drėgmę, neskubėti vartyti ir palikti laiko plutelės susidarymui.

    Virtuvės praktikoje toks būdas patrauklus ir tuo, kad po kepimo keptuvė dažnai lieka švaresnė, o maistas išlaiko tvarkingą formą. Pradedantiesiems tai gali būti lengvas būdas pasiekti profesionalesnį rezultatą be papildomų investicijų.

    Šaltiniai:

    https://www.fda.gov/food/chemical-contaminants-pesticides/food-contact-substances-paper-and-paperboard-food-contact-materials

    https://www.fsis.usda.gov/food-safety/safe-food-handling-and-preparation/cooking/food-safety-information

  • Krevetės lėkštėje gali pakenkti: ekspertai įspėja, kokio gaminimo būdo vengti

    Krevetės daugeliui žmonių yra saugus ir maistingas pasirinkimas, jei vartojamos saikingai ir tinkamai paruoštos. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad šis produktas turi ir aiškių rizikų: nuo stiprių alerginių reakcijų iki galimų teršalų, priklausomai nuo kilmės ir paruošimo būdo.

    Viena dažniausių problemų yra alergija vėžiagyviams, kuri laikoma viena iš labiausiai paplitusių maisto alergijų suaugusiesiems. Alerginė reakcija gali pasireikšti odos bėrimais, niežuliu, virškinimo sutrikimais, kosuliu ar kvėpavimo pasunkėjimu, o sunkiais atvejais gali išsivystyti anafilaksija.

    Dar vienas aspektas susijęs su aplinkos tarša. Mokslinėse publikacijose aprašoma, kad krevetėse ir kituose jūrų produktuose gali būti aptinkama įvairių teršalų, įskaitant mikroplastiką, kuris siejamas su galimu poveikiu uždegiminiams procesams ir imuninei sistemai.

    Kaip gaminimas gali pakenkti?

    Nors pačios krevetės natūraliai turi mažai sočiųjų riebalų, rizika išauga dėl pasirinkto gaminimo būdo. Kepant aliejuje ar svieste krevetės gali sugerti dalį riebalų, todėl patiekalo maistinė sudėtis pasikeičia ir jame padaugėja sočiųjų riebalų.

    Daugiausia sočiųjų riebalų paprastai suteikia sviestas, kokosų ar palmių aliejus, todėl tokie pasirinkimai dažniau didina bendrą sočiųjų riebalų kiekį mityboje. Širdies ir kraujagyslių sveikatos požiūriu dažniau rekomenduojami aliejai, kuriuose vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys, pavyzdžiui, alyvuogių ar rapsų.

    Saugesnė praktika – rinktis virimą ar garinimą, o krevetes į patiekalus dėti jau paruoštas. Jei norisi lengvai apkepinti, verta naudoti mažiau riebalų ir rinktis aliejų, kuriame daugiau nesočiųjų riebalų, taip pat vengti perkepimo, nes tuomet blogėja tekstūra ir lengviau persistengti su riebalais bei druska.

    Kuo krevetės naudingos?

    Krevetės vertinamos dėl didelio baltymų kiekio ir palyginti nedidelio kaloringumo. Jose taip pat yra svarbių mikroelementų, ypač seleno, fosforo, taip pat vitamino A ir folatų, kurie prisideda prie normalios organizmo veiklos.

    Krevetėse aptinkamas antioksidantas astaksantinas siejamas su priešuždegiminiu poveikiu. Dėl to šis junginys dažnai minimas moksliniuose apžvalginiuose darbuose, nagrinėjančiuose oksidacinio streso ir lėtinių ligų rizikos ryšius.

    Svarbu ir tai, kad krevetės paprastai priskiriamos mažo gyvsidabrio kiekio jūrų gėrybėms. Dėl to jos dažnai įvardijamos kaip vienas saugesnių pasirinkimų tarp jūrų produktų, jei vartojamos subalansuotai ir laikantis maisto saugos principų, ypač atidžiai vertinant alergijų riziką.

    Renkantis krevetes verta atkreipti dėmesį į laikymo ir paruošimo higieną: jos turi būti gerai termiškai apdorotos, laikomos tinkamoje temperatūroje, o kryžminės taršos su žalia mėsa ar žuvimi reikėtų vengti. Tai ypač aktualu jautresniems žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema silpnesnė.

    Šaltiniai:

    https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0048969722020563

    https://www.cdc.gov/food-safety/foods/shellfish.html

    https://www.fda.gov/food/consumers/advice-about-eating-fish

  • Perkaitinote vištieną? 5 gudrybės, kurios grąžins sultingumą ir išgelbės vakarienę

    Perkaitinta vištiena dažnai nuvilia: vietoje minkšto ir sultingo kąsnio gaunamas sausas, plaušėtas ar net kietas mėsos gabalas. Blogiausia tai, kad nuo idealiai iškeptos iki perdžiūvusios vištienos kartais užtenka kelių papildomų minučių.

    Dažniausiai persausėja vištienos krūtinėlė, nes joje mažiau riebalų, kurie natūraliai saugo nuo drėgmės praradimo. Todėl vienodas storis ir tikslus kepimo laikas čia svarbesni nei bet kuriai kitai vištienos daliai.

    Kaip atpažinti perkaitintą vištieną

    Vienas aiškiausių požymių – vidus tampa labai šviesus, beveik baltas, o pjaunant nematyti sulčių. Tekstūra būna standi, mėsą sunkiau pjaustyti, o valgant ji atrodo sausa.

    Patikimiausias būdas išvengti spėlionių – termometras. Maisto saugos rekomendacijose nurodoma, kad paukštieną reikia kaitinti iki 74 laipsnių vidinės temperatūros, o kuo labiau ją viršijate, tuo labiau mėsa sausėja.

    Kaip išgelbėti perdžiūvusią mėsą

    Veiksmingiausia kryptis – grąžinti drėgmę ir sumažinti papildomą kaitinimą. Jei vištiena jau sausa, jos nebeverta dar kartą intensyviai kepti ar skrudinti, nes struktūra tik dar labiau sukietės.

    Paprasčiausias sprendimas – supjaustyti vištieną gabalėliais ir trumpai patroškinti uždengtame puode silpnoje kaitroje su padažu, sultiniu ar padažui skirtais mėsos skysčiais. Skystis pamažu suminkština skaidulas, o padažas kompensuoja prarastą sultingumą.

    Jei norite greitai, vištieną galima suplėšyti arba supjaustyti plonai ir sumaišyti su barbekiu tipo padažu, jogurtiniu padažu ar kita drėgna užtepėle. Tai ypač tinka sumuštiniams, salotoms ar tortilijoms, kur padažas tampa pagrindiniu sultingumo šaltiniu.

    Dar vienas saugus kelias – įmaišyti vištieną į patiekalus, kuriuose yra pakankamai drėgmės: į pastą su padažu, ryžius, troškinius ar sriubas. Taip mėsa sušyla švelniai ir nepraranda dar daugiau skysčių.

    Kaip išvengti perdžiovinimo kitą kartą

    Planuojant iš anksto padeda marinavimas: druska ir skysčiai per laiką pagerina mėsos gebėjimą išlaikyti drėgmę. Kasdieniam variantui dažnai pakanka trumpesnio marinavimo, o svarbiausia – nepamiršti druskos, kuri tiesiogiai veikia sulčių išsaugojimą.

    Prieš kepimą verta sulyginti krūtinėlės storį, kad plonos vietos neiškeptų per greitai. Po kepimo leiskite mėsai pailsėti penkias–dešimt minučių, tuomet sultys pasiskirsto tolygiau ir pjaunant jų išbėga mažiau.

    Galiausiai, kontroliuokite kaitrą: perdžiovinimą dažnai sukelia per aukšta temperatūra ir bandymas greitai atšildyti ar pakartotinai stipriai įkaitinti jau iškeptą mėsą. Švelnesnė kaitra ir termometras dažniausiai išsprendžia problemą dar jai neatsiradus.

    Šaltiniai:
    https://www.fsis.usda.gov/food-safety/safe-food-handling-and-preparation/poultry
    https://www.foodsafety.gov/food-safety-charts/safe-minimum-internal-temperatures