CP v2

Blog

  • Panevėžio rajone siuvama Bendrystės staltiesė iš senų marškinių: finalas ir rekordas Raguvoje

    Panevėžio rajone metų pradžioje startavo iniciatyva Bendrystės staltiesė, kviečianti skirtingų gyvenviečių bendruomenes susitikti ne tik pokalbiui, bet ir bendram kūrybiniam darbui. Projekto ašis – simbolinė staltiesė, kuriama kaip bendro stalo, svetingumo ir ryšio tarp žmonių ženklas.

    Sumanymas gimė iš praktinio poreikio sustiprinti ryšius tarp Panevėžio rajono bendruomenių, kurios aktyviai veikia savo vietovėse, tačiau rečiau susitinka bendrose veiklose. Organizatoriai pabrėžia, kad šiuo atveju svarbiausia ne vien galutinis kūrinys, o pats procesas: susipažinimas, bendradarbiavimas ir pasidalijimas patirtimi.

    Tradicija, tvarumas ir bendras darbas

    Staltiesė pasirinkta neatsitiktinai: lietuviškoje tradicijoje ji siejama su bendru stalu, šeimos ir kaimynystės susitikimais, istorijų pasakojimu. Iniciatyva šią simboliką perkelia į šiuolaikinį bendruomeninį gyvenimą, kuriame vis didesnę reikšmę įgyja socialiniai ryšiai ir savitarpio pagalba.

    Kartu akcentuojama tvarumo idėja. Staltiesė siuvama iš senų, nebetinkamų ar nebenešiojamų marškinių, taip tekstilei suteikiant antrą gyvenimą ir mažinant atliekų kiekį. Kiekvienas audinio gabalas tampa ne tik medžiaga kūriniui, bet ir mažas pasakojimas apie žmogų, namus ar šeimos istoriją.

    Dirbtuvėse dalyvauja įvairių patirčių žmonės: vieni pirmą kartą mokosi pagrindinių siuvimo dygsnių, kiti dalijasi turimais įgūdžiais ir padeda naujokams. Tokia praktika kuria natūralią kartų ir patirčių partnerystę, o kūrybinis veiksmas tampa lengvu pretekstu kalbėtis ir būti kartu.

    Pristatymas ir rekordo fiksavimas Raguvoje

    Baigiamasis iniciatyvos akcentas numatytas Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos sąskrydžio metu. Bendrystės staltiesės pristatymas, jos matavimas ir rekordo fiksavimas vyks 2026 metais gegužės 16 dieną Raguvos miestelyje.

    Organizatoriai tikisi, kad renginys taps ne tik simboliniu projekto užbaigimu, bet ir matomu pavyzdžiu, kaip paprastos, žmogiškos iniciatyvos gali sujungti skirtingas vietoves. Iniciatyva primena, kad bendruomeniškumas dažniausiai gimsta iš nuoseklių susitikimų ir bendro darbo, o ne vien iš didelių programų ar vienkartinių akcijų.

    „Bendrystės staltiesė“ šiuo požiūriu tampa daugiau nei tekstilės kūriniu: kiekvienas dygsnis žymi santykį, o bendras rezultatas – bendrą tapatybę, kurią žmonės susikuria patys, susėdę prie vieno stalo.

    „Ši iniciatyva dar kartą primena, kad tikri dalykai gimsta ne iš didelių projektų, o iš paprastų, nuoširdžių susitikimų ir bendro veikimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

    Šaltiniai:
    https://www.panrs.lt/bendrystes-staltiese-kai-bendruomenes-suseda-prie-vieno-stalo/
    https://www.eea.europa.eu/en/topics/in-depth/circular-economy-in-europe

  • Paskelbti „Bendruomenė – Švyturys 2025“ nominantai: kas šiemet pateko į stipriausiųjų sąrašą

    Mykolo Romerio universitetas kartu su partneriais paskelbė konkurso Bendruomenė – Švyturys 2025 – Kelias į sėkmę nominantus. Šis konkursas Lietuvoje rengiamas kasmet nuo 2015 metų, o jo tikslas – įvertinti aktyviausias vietos bendruomenes ir jų lyderystę, iniciatyvas bei kuriamą pokytį.

    Organizatoriai pažymi, kad per 11 metų daugiausia nominacijų yra pelniusios Panevėžio rajono savivaldybės bendruomenės. Po jų rikiuojasi Klaipėdos rajono ir Raseinių savivaldybių bendruomenės, turinčios po keturias nominacijas.

    Ankstesni Panevėžio rajono įvertinimai

    Ankstesniais metais Panevėžio rajono bendruomenės ir jų atstovai buvo ne kartą pastebėti nacionaliniu mastu. 2015 metais nominacija Vietos bendruomenės lyderis – vadybininkas skirta Jotainių kaimo bendruomenės pirmininkei Mildai Marijonai Kuodienei, o 2018 metais toks pats įvertinimas atiteko Pažagienių kaimo bendruomenės pirmininkei Elenai Stanienei.

    Sveiką gyvenseną propaguojančių bendruomenių kategorijoje Panevėžio rajonas taip pat buvo ryškus: 2020 metais nominacija skirta gyventojų bendruomenei „Upytės žemė“, 2021 metais – Vadoklių ir Mikėnų kaimų bendruomenei. 2025 metais šioje kategorijoje nominante įvardyta Bernatonių bendruomenė.

    2025 metais teiktos trys paraiškos

    Šiemet, kaip nurodoma pranešime, nei vienai Panevėžio rajono bendruomenei nominacija nebuvo skirta, nors buvo teiktos trys paraiškos. Nominacijai Vietos bendruomenės lyderis – vadybininkas pristatyta Trakiškio kaimo bendruomenės pirmininkės Jolantos Silgienės kandidatūra.

    Nominacijai Vietos bendruomenės sėkmės istorija buvo teikiamas Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos kuriamas bendrystės tinklas, jungiantis rajono bendruomenes, įtraukiantis vietos organizacijas ir savivaldą. Trečioji paraiška teikta kategorijai Vietos infrastruktūrą gerinanti vietos bendruomenė – Lepšių kaimo bendruomenės iniciatyvai.

    Akcentas – ne vien apdovanojimai

    Tekste pabrėžiama, kad konkurso esmė – ne tik apdovanojimai, bet ir bendruomenių veiklų matomumas bei pripažinimas. Pasak Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos, šie metai dar kartą parodė, jog rajono bendruomenės išlieka aktyvios, iniciatyvios ir gebančios kurti realų pokytį savo aplinkoje.

    „Todėl šiandien svarbu ne sustoti, o dar labiau telktis, stiprinti bendrystę ir drąsiai žengti pirmyn – nes būtent nuoseklus darbas, bendri tikslai ir tikėjimas savo veikla kuria tikrąją sėkmės istoriją“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

    Šaltiniai:
    https://www.mruni.eu/lt/
    https://www.panrs.lt/

  • Įstricos bendruomenė atgaivino girnas ir edukaciją Grūdo kelionė į miltus: ją filmuoja LRT

    Panevėžio rajone, Žaliosios girios pašonėje įsikūrusi Įstricos kaimo bendruomenė pradėjo naują edukacinę programą Grūdo kelionė į miltus. Joje lankytojams gyvai parodoma, kaip iš grūdo gimsta pilno grūdo, liaudiškai vadinami razavi miltai, ir kaip iš jų verdama tradicinė zacirka.

    Bendruomenės pirmininkas Zenonas Vezbergas sako, kad idėja kilo iš paprasto, bet nuolat pasikartojančio klausimo: kaip pagaminami tokie miltai, kokius šiandien įprasta pirkti parduotuvėse. Anot jo, edukacija siekia priminti, jog anksčiau grūdų malimas buvo kasdienis darbas, o girnos buvo daugelio ūkių įprasta buities dalis.

    Girnos sugrįžta į kaimą

    Ruošiantis edukacijai, nuo metų pradžios visoje Lietuvoje buvo ieškoma girnų ir jų detalių. Nors kadaise tai buvo įprastas turtas, dabar girnų akmenys dažnai matomi tik kaip interjero detalės viešose erdvėse, todėl tinkamų eksponuoti ir naudoti priemonių rasti nebuvo paprasta.

    Paieškas vainikavo restauruotos ir demonstracijai parengtos skirtingų tipų girnos: akmeninės trinamos ir sukamos, taip pat vėjo ir vandens jėga sukamų girnų kopija, atkartojanti prieš kelis šimtmečius naudotas technologijas. Programoje pristatomos ir šiuolaikinės rankinės buitinės girnos, gaminamos Ukrainoje.

    „Norime parodyti, kad pilno grūdo miltai nėra išskirtinis produktas ar nauja mada. Tai buvo kasdienis maistas, kurį žmonės pasigamindavo patys, o girnos buvo tokia pat buities priemonė kaip puodas ar šaukštas“, – sakė Zenonas Vezbergas.

    LRT dėmesys ir kelionės po Lietuvą

    Bendruomenės iniciatyva sulaukė ir nacionalinio dėmesio: LRT laidos Labas rytas, Lietuva komanda jau nufilmavo reportažą, kurį planuojama transliuoti 2026 metų balandžio 27 dieną. Pasak bendruomenės, tai padeda plačiau pristatyti Aukštaitijos kulinarinį paveldą ir priminti, kad tradiciniai patiekalai neretai prasideda nuo elementarių, šiandien primirštų procesų.

    Programą bendruomenė ketina vežti į įvairias vietas, kur bus susidomėjusių. Surinktos aukos būtų skiriamos bendruomenės kultūrinėms veikloms, kaimo poreikiams ir daliai edukacinių priemonių išlaidų padengti.

    Organizatoriai pastebi, kad ypatingą susidomėjimą rodo senjorai, kurie edukacijoje atpažįsta vaikystės patirtis ir nori jas parodyti vaikams bei anūkams. Bendruomenė neatmeta, kad, atsiradus naujų klausimų apie tradicinius maisto gamybos būdus, bus kuriami ir kiti edukaciniai užsiėmimai.

    Šaltiniai:
    https://lt.wikipedia.org/wiki/Maratonas
    https://www.lrt.lt/mediateka/laidos/labas-rytas-lietuva

  • Panevėžio rajono varinių pučiamųjų žygis Europoje: sidabras solistei, „Aukštyn“ startuoja Lince

    Panevėžio rajono varinių pučiamųjų muzikantai šią savaitę Lietuvą pristato viename svarbiausių žanro renginių – Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionate Austrijos mieste Lince. Čempionate varžosi ne tik orkestrai, bet ir solistai, o aukšti įvertinimai dažnai laikomi tramplinu į tarptautinę karjerą.

    Ryškiausia naujiena iš solistų konkurso – eufonininkės Jovitos Kasperavičiūtės sėkmė. Belgijoje studijuojanti atlikėja, atstovaujanti LMTA orkestrui „BrassLT“ ir grojanti Remigijaus Vilio vadovaujamame Naujamiesčio kultūros centro–dailės galerijos vario dūdų orkestre „Aukštyn“, iškovojo antrąją vietą tarp stipriausių jaunųjų Europos solistų.

    Į finalą muzikantė pateko atlikusi sudėtingą keturių dalių Judith Bingham koncertą „Venice“ eufonijai ir orkestrui. Tokie kūriniai reikalauja ne tik techninio tikslumo, bet ir plataus dinaminio diapazono, ištvermės bei muzikinės interpretacijos brandos, todėl vieta tarp prizininkų laikoma reikšmingu profesiniu įvertinimu.

    Tuo pat metu Europos čempionate pasirodyti ruošiasi ir Panevėžio rajonui atstovaujantis vario dūdų orkestras „Aukštyn“. Kolektyvas čempionate pristato naują konkursinę programą ir varžosi su maždaug trimis dešimtimis elitinių orkestrų iš skirtingų Europos šalių.

    Tokio lygio renginiuose dalyvavimas vertinamas kaip kokybės ženklas: čia lyginamas orkestrų meistriškumas, skambesio kultūra, repertuaro pasirinkimai ir dirigavimo lygis. Panevėžio rajono orkestrui tai ir galimybė dar kartą parodyti regiono pučiamųjų tradicijų stiprybę tarptautinei auditorijai.

    Dar viena džiugi žinia Panevėžio rajoną pasiekė iš Belgijos Mecheleno miesto. Balandžio 18 dieną ir balandžio 19 dieną vykusiame 10-ajame atvirame Flamandų varinių pučiamųjų orkestrų čempionate Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centro orkestras „Sklepučini“ C kategorijoje pelnė pirmąją vietą.

    Konkurse dalyvavo orkestrai iš Belgijos, Nyderlandų, Šveicarijos, Prancūzijos, Velso ir Jungtinės Karalystės, todėl pergalė laikoma konkurencinga ir tarptautiniu mastu reikšminga. Tokie rezultatai rodo ne vien pavienę sėkmę, bet ir ilgalaikį darbą: stabilų pasirengimą, kryptingą repertuaro formavimą bei nuoseklų kolektyvų ugdymą.

    „Sklepučini“ vadovas Vilmantas Vapsva pabrėžė, kad kolektyvas jau dešimtmetį bendradarbiauja su „Willebroek“ brass band akademija, o meistriškumui augti padėjo ir dirigentas bei solistas Tim De Maeseneer.

    Panevėžio rajono orkestrų pasiekimai atspindi platesnę Europos brass band kultūros tendenciją: vis didesnį dėmesį aukštai atlikimo kokybei, naujoms programoms ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Šiame kontekste prizinės vietos ir dalyvavimas elitiniuose čempionatuose tampa svarbiu argumentu, kad regioniniai kolektyvai sėkmingai konkuruoja su senas tradicijas turinčiais Europos orkestrais.

    Artimiausiu metu dėmesys krypsta į orkestro „Aukštyn“ pasirodymą Lince, kuriame spręsis galutiniai čempionato vertinimai. Panevėžio rajono muzikantams tai dar viena proga įtvirtinti vardą tarptautinėje varinių pučiamųjų scenoje.

    Šaltiniai:
    https://www.panrs.lt/panevezio-rajono-variniu-dudu-muzikantai-europoje-skina-auksciausius-ivertinimus/
    https://ebc2024brass.com/

  • Alytaus rajone startuoja balsavimas: 12 bendruomenių projektų varžosi dėl finansavimo iki 100 000 eurų

    Alytaus rajone startuoja balsavimas: 12 bendruomenių projektų varžosi dėl finansavimo iki 100 000 eurų

    Alytaus rajono savivaldybė paskelbė viešą balsavimą dėl bendruomenių iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti. Gyventojai kviečiami išsirinkti projektus, kurie, sulaukę didžiausio palaikymo, galėtų būti finansuojami savivaldybės lėšomis.

    Idėjų teikimas vyko nuo 2026 metų vasario 24 dienos iki 2026 metų kovo 31 dienos 17.00 valandos. Per šį laikotarpį sulaukta 13 pasiūlymų, o komisija viešai atrankai patvirtino 12 projektų: 9 mažos apimties ir 3 didelės apimties.

    Balsavimas: kas ir kada gali dalyvauti

    Balsuoti gali Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, kurie balsavimo dieną yra ne jaunesni nei 16 metų. Balsavimas vyksta nuo 2026 metų balandžio 24 dienos iki 2026 metų gegužės 14 dienos.

    Pasirinkti projektus galima dviem būdais: elektroniniu būdu, užpildant savivaldybės pateiktą formą, arba seniūnijose, pildant balsavimo kortelę. Savivaldybė primena, kad elektroniniu būdu balsuojant kelis kartus, galioja paskutinis balsas.

    Projektų apimtys ir svarbiausios taisyklės

    Šiemet sulaukta 8 mažos apimties idėjų, kurių vertė neviršija 10 000 eurų, ir 5 didelės apimties idėjų, kurių vertė didesnė nei 10 000 eurų, bet neviršija 100 000 eurų. Komisija vieną didelės apimties projektą perkėlė į mažos apimties kategoriją.

    Vienas gyventojas gali balsuoti ne daugiau kaip už 3 projektus kiekvienoje kategorijoje, tačiau nebūtina rinktis abiejų kategorijų. Taip pat nurodoma, kad užpildžius kelias popierines korteles, nė vienas balsas neįskaitomas, o balsuojant ir elektroniniu, ir popieriniu būdu, galioja elektroninis balsas.

    Kokios idėjos pateiktos balsavimui

    Mažos apimties kategorijoje balsavimui teikiami projektai apima poilsio ir aktyvaus laisvalaikio erdves, viešųjų erdvių atnaujinimą bei infrastruktūrą prie vandens. Tarp jų yra poilsio infrastruktūra Užupių kaime, dviračių įgūdžių parkas ir kupolo erdvė Genių kaime, kultūrinės erdvės sprendiniai Santaikoje, gimnastikos erdvė Simne, viešosios erdvės atnaujinimas Junčionyse, suoliukų atnaujinimas Luksnėnuose, lieptas ir poilsio zona Galinto ežero pakrantėje bei sporto ir laisvalaikio erdvė Eičiūnuose.

    Didelės apimties kategorijoje gyventojai gali rinktis iš trijų iniciatyvų: lauko padelio kortų įrengimo, Krokialaukio tvenkinio aplinkos sutvarkymo ir fontano sprendinių bei kultūrinės poilsio erdvės Kumečių tvenkinio pakrantėje. Didžiausia planuojama vieno projekto vertė siekia iki 100 000 eurų.

    Savivaldybė nurodo, kad balsuojant reikės pateikti gimimo datą, vardą, pavardę ir deklaruotą gyvenamąją vietą, o asmens duomenys naudojami tik balsavimo procedūroms ir finansavimo tikslams įgyvendinti teisės aktuose nustatyta tvarka.

    Šaltiniai:

    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3c8557d0956511ecaf3aba0cb308998c/asr

  • „Rolls-Royce“ ir ČEZ pradeda Čekijos pirmojo SMR darbus: Temelíne sieks iki 3 GW galios

    „Rolls-Royce“ ir ČEZ pradeda Čekijos pirmojo SMR darbus: Temelíne sieks iki 3 GW galios

    „Rolls-Royce SMR“ ir ČEZ grupė pasirašė sutartį, leidžiančią pradėti parengiamuosius darbus Čekijos pirmajam mažajam moduliniam reaktoriui, vadinamam SMR. Šis žingsnis žengtas po geologinių tyrimų, kurie sudaro pagrindą vėliau teikti aikštelės paraišką Temelíne.

    Įmonės skelbia siekiančios strateginės partnerystės, kuri ilgainiui leistų šalyje įdiegti iki 3 GW elektros gamybos pajėgumų. Pagal ankstyvųjų darbų sutartį pradedamas konkrečiai vietovei pritaikytas projektavimas, taip pat rengiami leidimų ir licencijavimo dokumentai bei planuojama infrastruktūra.

    Kas numatyta Temelíne

    Temelínas yra viena iš ČEZ veikiančių branduolinių elektrinių aikštelių, todėl čia jau vyksta pradiniai infrastruktūros parengimo darbai. Sutartis apima techninio projekto ir licencijavimo dokumentacijos rengimą, reikalingą statybos leidimams gauti, o realus statybų grafikas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų.

    ČEZ vadovas Danielis Benešas pabrėžė, kad svarbi bus ir valstybės parama, ypač sprendžiant investuotojo modelio ir finansavimo klausimus. Tai siejama ir su Čekijos planais statyti naujus branduolinius blokus Dukovanuose, kurie yra atskira šalies branduolinės energetikos plėtros kryptis.

    Europos SMR lenktynės

    „Rolls-Royce SMR“ generalinis direktorius Chrisas Cholertonas teigė, kad įsipareigojimai Jungtinėje Karalystėje ir Čekijoje leidžia bendrovei išsiskirti kaip turinčiai kelis privalomus susitarimus dėl SMR diegimo Europoje. Pasak jo, vienas iš tikslų yra susieti Čekijos ir Jungtinės Karalystės tiekimo grandines, kad būtų paprasčiau diegti kelis vienodus reaktorius ir greičiau pasiekti masto ekonomiją.

    Plėtros programai paremti „Rolls-Royce SMR“ atidarė pirmąjį biurą Čekijoje, Prahoje. Bendrovė nurodo, kad vienas SMR blokas turėtų tiekti stabilią elektros gamybą, kurios pakaktų maždaug 1 000 000 namų ūkių poreikiams, o numatoma eksploatacijos trukmė viršytų 60 metų.

    SMR projektai Europoje vertinami kaip būdas greičiau didinti žemų emisijų generaciją ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, tačiau jų sėkmė priklausys nuo licencijavimo tempo, standartizacijos ir aiškių finansavimo sprendimų. Čekijos atvejis rodo, kad šalys vis dažniau juda nuo politinių deklaracijų prie konkrečių projektavimo ir leidimų parengimo etapų.

    Šaltiniai:
    https://www.rolls-royce-smr.com/press/rolls-royce-smr-secures-czech-contract-to-deliver-small-modular-reactor-programme
    https://ceenergynews.com/nuclear/rolls-royce-can-begin-work-on-czechias-first-smr/

  • Serbija taikosi į didesnį Azerbaidžano dujų srautą: derybos su „SOCAR“ ir nauji maršrutai

    Serbija taikosi į didesnį Azerbaidžano dujų srautą: derybos su „SOCAR“ ir nauji maršrutai

    Serbija derasi su Azerbaidžano valstybine energetikos bendrove „SOCAR“ dėl iki 0,9 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų tiekimo per metus. Apie tai interviu žiniasklaidai kalbėjo Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović-Handanović.

    Galimas susitarimas reikštų ryškų bendradarbiavimo plėtimą: per pastaruosius trejus metus kasdieniai tiekimo kiekiai jau buvo padvigubėję. Ministerijos vertinimu, įgyvendinus planus, metinis importas ateityje galėtų dar augti.

    Pasak ministrės, po 2030 metais numatomo dujomis kūrenamos elektrinės Niše užbaigimo metiniai kiekiai galėtų siekti iki 1,4 mlrd. kubinių metrų. Šis projektas įvardijamas kaip bendras „SOCAR“ ir Serbijos valstybinių energetikos įmonių sumanymas.

    Belgradas šiuos žingsnius sieja su platesne strategija diversifikuoti energijos šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo rusiškų tiekimų. Serbijos metinis dujų poreikis, remiantis viešai skelbiamais šalies vertinimais, svyruoja apie 2,8–3,1 mlrd. kubinių metrų.

    Vienas svarbiausių planuojamų infrastruktūros elementų yra nauja dujų jungtis su Šiaurės Makedonija, kurią Serbija tikisi užbaigti iki 2027 metų pabaigos. Taip šalis gautų papildomą priėjimą prie Pietinio dujų koridoriaus greta jau veikiančios jungties su Bulgarija.

    Serbijos tikslas yra turėti daugiau alternatyvių įėjimo taškų ir didesnį derybinį lankstumą, įskaitant galimybę pasiekti suskystintųjų gamtinių dujų terminalus Graikijoje. Tokia prieiga pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Europos energetinio saugumo priemonių, kai šalys ieško alternatyvų vamzdyninėms dujoms iš Rusijos.

    Vidaus tinklų stiprinimui Serbija taip pat derasi dėl kelių etapų paskolų programos su Pasaulio banku, kurios vertė, pasak ministrės, galėtų siekti apie 1 mlrd. eurų. Šios investicijos būtų nukreiptos į dujų perdavimo infrastruktūrą, kad šalis galėtų priimti ir efektyviai paskirstyti didesnius importo srautus.

    Ministrė nurodė, kad galutinės 500 megavatų galios Nišo elektrinės komercinės sąlygos turėtų būti įtvirtintos artimiausiu metu. Projektas svarbus ne tik energetikos balansui, bet ir kaip praktinis Serbijos bei Azerbaidžano partnerystės testas ilgesniam laikotarpiui.

    „Partnerystė su Azerbaidžanu energetikos sektoriuje Serbijai yra ilgalaikės ir strateginės svarbos, nes tai pirmas reikšmingas žingsnis diversifikuojant dujų tiekimą po kelių dešimtmečių“, – sakė Dubravka Đedović-Handanović.

    „Įgyvendinus planuojamas jungtis su Šiaurės Makedonija ir Graikija, Serbija su Pietiniu dujų koridoriumi bus sujungta dviem kryptimis, o tai išplės galimybes tiekti azerbaidžanietiškas dujas“, – pridūrė ministrė.

    Europos mastu tokie planai dera su bendra kryptimi didinti tiekimo įvairovę ir plėsti tarpvalstybinius sujungimus. Europos Sąjunga pastaraisiais metais nuosekliai stiprina energetinį saugumą, skatindama alternatyvius dujų srautus, infrastruktūros atsparumą ir regioninių rinkų integraciją.

    Serbijos atveju papildomas importas iš Azerbaidžano ir naujos jungtys gali tapti reikšmingu veiksniu, mažinančiu tiekimo rizikas ir kainų šokų poveikį. Vis dėlto galutinį rezultatą lems sutarties sąlygos, realūs infrastruktūros terminai ir tai, kiek greitai Serbija pajėgs modernizuoti savo vidaus perdavimo sistemą.

    Šaltiniai:
    https://ceenergynews.com/oil-gas/serbia-targets-increased-azerbaijani-gas-imports/
    https://commission.europa.eu/energy-security-and-infrastructure/energy-security_en
    https://www.worldbank.org/en/topic/energy

  • Slovėnija laikinai stabdo staigius kainų šuolius: elektros ir dujų tiekėjams – Vyriausybės leidimas

    Slovėnija laikinai stabdo staigius kainų šuolius: elektros ir dujų tiekėjams – Vyriausybės leidimas

    Slovėnija įvedė laikiną energijos kainų kontrolės mechanizmą, kuriuo siekiama užkirsti kelią staigiems ir neproporcingiems elektros bei gamtinių dujų kainų didinimams. Pagal naują reglamentą tiekėjai tam tikroms vartotojų grupėms kainas galės kelti tik gavę išankstinį Vyriausybės pritarimą.

    Priemonė taikoma šešiems mėnesiams ir įsigaliojo balandžio 10 dieną. Valdžia pabrėžia, kad tai nėra nuolatinė kainų „įšaldymo“ schema, o laikinas įrankis, leidžiantis reaguoti, kai rinkos sąlygos gali sukelti rimtus sutrikimus arba kelti grėsmę socialiniam saugumui.

    Kam taikomas reguliavimas?

    Elektros rinkoje reglamentas apima buitinius vartotojus ir smulkųjį verslą, taip pat elektros suvartojimą bendro naudojimo patalpose daugiabučiuose ir mišriuose daugiabučiuose su komercinėmis patalpomis. Tokiose erdvėse suvartojimas dažnai priskiriamas pastato administravimui, todėl kainų pokyčiai gali paveikti plačią gyventojų dalį.

    Gamtinių dujų rinkoje mechanizmas nukreiptas į buitinius vartotojus, bendrų šildymo sistemų naudotojus ir pagrindines socialines paslaugas. Į sąrašą įtraukti darželiai, pradinės mokyklos, sveikatos centrai, dalis smulkiojo verslo klientų bei šilumos skirstymo tiekėjai.

    Kodėl imamasi šio žingsnio?

    Slovėnijos valdžia remiasi Kainų kontrolės įstatymu, kuris leidžia laikinai įsikišti į kainodaros formavimą išskirtinėmis aplinkybėmis. Tokios priemonės paprastai taikomos tuomet, kai kainų šuoliai gali paveikti pažeidžiamiausias grupes arba sukelti grandininį efektą viešosioms paslaugoms, šildymui ir smulkiajam verslui.

    Reglamentas numato ir galimybę situaciją peržiūrėti dar nepasibaigus terminui. Vyriausybė pasilieka teisę vertinti energijos rinkų dinamiką ir spręsti, ar priemonę tęsti, koreguoti, ar nutraukti, atsižvelgiant į rinkos ir socialines sąlygas.

    Dujos ir tiekimo saugumas

    Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai valstybė taip pat ragina gamtinių dujų tiekėjus pradėti pildyti saugyklas. Europoje dujų saugyklų užpildymas prieš šildymo sezoną laikomas vienu svarbiausių tiekimo saugumo veiksnių, nes mažina priklausomybę nuo trumpalaikių kainų šuolių ir padeda stabilizuoti rinką.

    Energetikos rinkoms išliekant jautrioms geopolitikai, tiekimo grandinių sutrikimams ir sezoniškumui, Slovėnijos pasirinktas modelis leidžia greičiau amortizuoti rizikas vartotojams. Kartu tai signalas tiekėjams, kad kainodaros sprendimai šiuo laikotarpiu bus vertinami per viešojo intereso ir socialinio atsparumo prizmę.

    Šaltiniai:

    https://www.energetika-portal.si/nc/novica/n/za-dvig-cen-elektrike-in-plina-bo-potrebno-soglasje-vlade/

    https://ceenergynews.com/oil-gas/slovenia-is-introducing-a-temporary-mechanism-to-control-energy-prices/

    Slovenia calls on gas suppliers to begin filling storage facilities

  • IEA perspėja: Europoje liko apie 6 savaitės reaktyvinių degalų, grėsmė skrydžiams auga

    IEA perspėja: Europoje liko apie 6 savaitės reaktyvinių degalų, grėsmė skrydžiams auga

    Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vadovas Fatihas Birolis perspėja, kad Europoje gali būti likę tik apie šešias savaites reaktyvinių degalų atsargų. Pasak jo, užsitęsus tiekimo trikdžiams, reali rizika būtų skrydžių atšaukimai ir dar didesnis spaudimas aviacijos kainoms.

    Šis vertinimas siejamas su ribotais naftos ir naftos produktų srautais per Hormūzo sąsiaurį, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos koridorių. IEA teigimu, trikdžiai šiame maršrute jau dabar kelia įtampą pasaulinėse rinkose ir gali greitai persiduoti į transporto sektorių.

    Hormūzo sąsiauris ir aviacijos degalai

    Reaktyviniai degalai dažnai tampa vienu pirmųjų produktų, kurio trūkumą pajunta rinka, nes aviacijos paklausa jautriai reaguoja į kainas ir logistiką. Kai sutrinka naftos tiekimas, rafinavimo ir produktų gabenimo grandinė gali susiaurėti, o tai skatina tiek kainų šuolius, tiek ir fizinio prieinamumo problemą.

    „Tai didžiausia energetikos krizė, kokią esame matę“, – sakė Fatihas Birolis.

    IEA vadovas pabrėžė, kad ilgesnė krizė gali reikšti ne tik brangesnius degalus, bet ir platesnes pasekmes ekonomikai: silpnesnį augimą, didesnę infliaciją, o labiausiai nukentėtų mažesnes pajamas turinčios valstybės Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

    Ką daro IEA ir valstybės

    Agentūra praneša koordinavusi didžiausią istorijoje avarinių naftos atsargų išleidimą į rinką, siekiant sumažinti staigių kainų šuolių riziką ir stabilizuoti tiekimą. Tokios priemonės paprastai naudojamos kaip laikinas amortizatorius, kol rinka prisitaiko prie pasikeitusių srautų.

    Be to, IEA skelbė rekomendacijas, kaip trumpuoju laikotarpiu mažinti paklausą ir taip švelninti kainų spaudimą vartotojams. Nors šios priemonės dažniausiai orientuotos į kelių transportą ir energijos vartojimo efektyvumą, netiesioginis efektas gali būti juntamas ir aviacijoje, jei sumažėja bendras naftos produktų deficitas.

    Kokios rizikos Europai artimiausiu metu

    Europos aviacijos rinkai svarbiausia rizika yra ne vien degalų kaina, o jų prieinamumas konkrečiuose regionuose ir oro uostuose. Jei logistika ar rafinavimo grandinė stringa, problemos gali pasireikšti net ir tada, kai bendras atsargų lygis kai kuriose šalyse atrodo pakankamas.

    Pramonė ir valdžios institucijos tokiu metu paprastai peržiūri tiekimo sutartis, didina atsargų valdymo discipliną ir ieško alternatyvių tiekimo kelių. Vis dėlto, jei trikdžiai per Hormūzo sąsiaurį užsitęstų, spaudimas skrydžių tvarkaraščiams, ypač kainoms jautriuose maršrutuose, galėtų didėti.

    Šaltiniai:
    https://apnews.com/article/iran-war-europe-jet-fuel-flight-cancellations-birol-6e67fafd493861b3858de5548aa77703
    https://www.iea.org/news/new-iea-report-highlights-options-to-ease-oil-price-pressures-on-consumers-in-response-to-middle-east-supply-disruptions

  • Dujų kelias iš Graikijos į Ukrainą: „Route 2“ ir „Route 3“ pajėgumai pratęsti iki 2026 rugsėjo

    Dujų kelias iš Graikijos į Ukrainą: „Route 2“ ir „Route 3“ pajėgumai pratęsti iki 2026 rugsėjo

    Specialūs „Route 2“ ir „Route 3“ pajėgumų produktai, skirti dujų transportui Vertikaliuoju koridoriumi, pratęsti iki 2026 metų rugsėjo. Tai reiškia, kad išlieka galimybė tiesiogiai gabenti dujas iš Graikijos į Ukrainą, pasitelkiant kelių šalių perdavimo sistemų jungtis ir atvirkštinio srauto sprendimus.

    Tokie pajėgumų produktai svarbūs rinkai tuo, kad sudaro aiškesnes sąlygas planuoti tiekimą iš Pietų krypties, ypač kai Europoje didėja suskystintų gamtinių dujų vaidmuo. Graikijos infrastruktūra, įskaitant SGD priėmimo pajėgumus ir prekybos taškus, tampa reikšminga alternatyva tradiciniams maršrutams į Vidurio ir Rytų Europą.

    Aukcionai, kuriais paskirstomi šie pajėgumai, vyksta trečią pirmadienį sekančios savaitės trečiadienį kiekvieną mėnesį. Tokia tvarka rinkos dalyviams leidžia iš anksto planuoti mėnesinius srautus, atsižvelgiant į paklausą, kainų skirtumus regionuose ir sandėliavimo poreikius.

    „Route 3“ maršrutas numato, kad dujos, pristatytos per DESFA sistemą, gali pasiekti Ukrainą, pasitelkiant atvirkštinį srautą nuo Nea Mesimvria kryptimi per TAP. Į šį kelią įtraukiamas ir Hellenic Virtual Trading Point, taip pat Revithoussa SGD terminalas, iš kurio dujos gali būti nukreipiamos į tolimesnes sistemas.

    Maršruto veikimui reikalingi keli tarpusavyje suderinti pajėgumų elementai: mėnesinis pertraukiamas išėjimo pajėgumas Nea Mesimvria taške, komercinis atvirkštinio srauto pajėgumas TAP ruože Nea Mesimvria–Komotini kryptimi ir atskiras „Route 3“ pajėgumo produktas, siūlomas regioninėse platformose. Praktikoje tai leidžia sujungti atskirus pajėgumus į vientisą tiekimo grandinę iki Ukrainos.

    Vertikaliajame koridoriuje dalyvaujantys perdavimo sistemos operatoriai DESFA, Bulgartransgaz, Transgaz, Vestmoldtransgaz ir GTSOU, taip pat nepriklausomas operatorius ICGB, pastaruoju metu suderino su Europos Komisija naują kainodaros principų paketą. Tikslas – palengvinti maršruto naudojimą ir paskatinti komercinį srautų augimą, kad pietinė kryptis taptų stabilesne alternatyva regiono tiekimui.

    Energetinio saugumo požiūriu sprendimas pratęsti šiuos produktus siunčia signalą, kad ES remia infrastruktūrą, galinčią diversifikuoti dujų tiekimą į Ukrainą ir platesnį regioną. Dujų srautų patikimumas priklausys nuo komercinio pajėgumų įsigijimo, techninių galimybių palaikyti atvirkštinį srautą ir nuo to, kaip rinkos dalyviai įvertins kainų konkurencingumą, palyginti su kitais maršrutais.

    Šaltiniai:
    https://ceenergynews.com/oil-gas/route-2-and-route-3-special-capacity-products-have-been-extended/
    https://ceenergynews.com/oil-gas/vertical-corridor-tariff-product-eu/