CP v2

Blog

  • Mažai kas žino: XIII a. kryžiuočių pilis prie Vyslos iki šiol stebina savo išlikimu

    Mažai kas žino: XIII a. kryžiuočių pilis prie Vyslos iki šiol stebina savo išlikimu

    Zamko Bierzglovskio statyba siejama su 1260 metais, kai kryžiuočiai užėmė šioje vietoje stovėjusį medinį statinį. Tvirtovė pirmiausia turėjo atlikti gynybinę funkciją, todėl idealia vieta tapo Vyslos proslėnio šlaitas, ženkliai apsunkinęs prieigą prie pilies. Iki 1415 metų Zamkas Bierzglovskis buvo konvento rezidencija, o maždaug po 40 metų nustojo priklausyti kryžiuočiams. Tuomet pirmą kartą buvo duotas nurodymas sugriauti tvirtovę – karaliaus Kazimiero Jogailaičio įsakymas taip ir nebuvo įvykdytas.

    Verta prisiminti, kad iki XIV a. pabaigos ši kryžiuočių tvirtovė turėjo didelę administracinę reikšmę, kurią prarado dėl Torunės miesto plėtros ir tuo metu vykusių politinių įvykių. 1520 metais karalius Žygimantas I perdavė Zamką Bierzglovskį Torunės miesto tarybos žinion mainais į „Šviečio pilį“, o po 1840 metų tvirtovė tapo privačia nuosavybe. Būtent tada pilis buvo restauruota: priešpilyje iškilo vartų bokštas, o pagrindinėje pilyje – pietvakarių sparnas, pastatytas neogotikiniu stiliumi.

    Nepaisant bandymų atkurti, pilis vėliau vėl nukentėjo, todėl 1908 metais ji buvo perduota bažnyčiai ir pritaikyta Chelmno vyskupijos pensininkų kunigų namams. Šiandien Zamkas Bierzglovskis priklauso Torunės vyskupijai, o jo patalpose veikia Vyskupijos kultūros centras.

    Nors tvirtovės istorija audringa, iki šiol išliko istorinės sienos, sausa gynybinė fosa, primenanti šios vietos gynybinį pobūdį, taip pat vertinga portalinė keramikinė skulptūra, datuojama 1305 metais. Pastato architektūra rodo, kad tai – puikus pavyzdys, kaip pereita nuo netaisyklingo plano pilies prie kryžiuočiams būdingo keturių korpusų konventinio tipo pilies, kurią galima pamatyti ir šiandien. Be to, šioje buvusioje kryžiuočių tvirtovėje galima rengti priėmimus ir net apsistoti poilsiui gotikinės architektūros apsuptyje.

  • Neišmeskite maisto likučių: 6 paprasti triukai, kurie sutaupys daugiau, nei manote

    Naudokite citrusų žieveles gėrimuose

    Citrusų žieveles galite panaudoti sirupui – vėliau jis tiks kokteiliams. Taip pat žievelės puikiai tinka arbatai ar tiesiog vandeniui pagardinti.

    Ypač verta prisiminti, kad citrinos žievelėje dažnai būna daugiau eterinių aliejų nei minkštime – būtent jie suteikia ryškų aromatą. Be to, žievelėse yra antioksidantų ir bioaktyvių junginių, pavyzdžiui, flavonoidų. Tai paprastas būdas sustiprinti skonį nepridedant cukraus.

    Dar viena idėja – žieveles užšaldyti ir vėliau panaudoti kaip kokteilių dekorą.

    Neišmeskite žolelių stiebelių

    Daugelis naudoja tik bazilikų lapelius, tačiau verta išsaugoti ir stiebelius. Petražolių, salierų ar krapų stiebelius dėkite į sriubas ar sultinį – jie suteiks gilesnį skonį. Prieš patiekiant stiebelius galima tiesiog išimti.

    Stiebelius galima ir išdžiovinti bei sumalti – taip pasigaminsite naminių džiovintų žalumynų. Kitas patogus būdas: susmulkintus stiebelius sumaišykite su aliejumi ir užšaldykite ledukų formelėse – vėliau bus patogu įmesti į keptuvę ar puodą.

    Jaunus, minkštus stiebelius galima smulkiai supjaustyti į salotas arba įmaišyti į kruopas, pavyzdžiui, ryžius ar bulgurą.

    Pasigaminkite pesto

    Naminis pesto dažnai būna skanesnis už pirktinį, ypač parduodamą stiklainiuose. Be to, tai puikus būdas panaudoti tai, kas dažnai tampa atliekomis. Pesto galite tepti ant skrebučių arba įmaišyti į makaronus.

    Susmulkinkite petražolių, krapų ar kalendrų stiebelius su riešutais, česnaku, sūriu ir aliejumi – gausite sodrų padažą. Jį galima tepti ant sumuštinių arba patiekti su kepta mėsa.

    Paruoškite salotas iš to, ką turite

    Laikykitės paprasto balanso: kažkas traškaus (agurkas, kopūstas), sotesnio (ryžiai, bulvės, mėsa) ir sultingo (pomidoras, kukurūzai). Produktus pjaustykite panašaus dydžio gabalėliais – taip skoniai geriau susijungs.

    Jei turite vakarykščių produktų (mėsos, ryžių, daržovių), juos drąsiai derinkite, tik prieš tai įsitikinkite, kad jie švieži. Paprastam padažui pakanka aliejaus, rūgšties (acto arba citrinos sulčių) ir druskos.

    Maisto likučius panaudokite sriuboms

    Ryžių, makaronų ar pupelių likučiai gali sriubai suteikti daugiau tekstūros ir padėti sunaudoti ingredientus, kai jų likę per mažai pilnaverčiam patiekalui.

    Kompostas

    Kompostavimas – natūralus organinių atliekų skaidymo procesas, kurį vykdo mikroorganizmai. Vaisių ir daržovių likučiai ilgainiui virsta maistingomis medžiagomis turtingu kompostu, tinkamu daržui ar kambarinėms gėlėms.

    Kompostui dažniausiai tinka:

    • daržovių ir vaisių likučiai;
    • kavos tirščiai, arbata (be plastikinių maišelių);
    • kiaušinių lukštai;
    • lapai, žolė.

    Rezultatas – natūrali trąša, kuri:

    • gerina dirvožemį;
    • mažina atliekų kiekį;
    • padeda augalams augti geriau.

  • Velykų hitas: kosminiai margučiai su raudonu vynu – pavyks net tiems, kas nemoka dažyti

    Kosminiai margučiai namuose: paprastas būdas

    Norite įspūdingo „kosminio“ efekto be didelio vargo? Šis margučių dažymo būdas su raudonu vynu padeda išgauti sodrią spalvą ir kristalinį blizgesį.

    „Kiaušiniai visai nekvepia vynu ir skonis – kaip įprastų, jei tik jie nesuskilo“, – rašė maisto tinklaraštininkė.

    Ko reikės

    • balti kiaušiniai (apie 4–5 vnt. 1 litrui skysčio)
    • raudonas vynas

    Kaip paruošti

    Prieš verdant kiaušinius palikite 2–3 valandas kambario temperatūroje – taip sumažės tikimybė, kad jie sutrūkinės. Tuomet nuplaukite šiltu vandeniu, kad neliktų nešvarumų.

    Sudėkite kiaušinius į puodą ir užpilkite raudonu vynu taip, kad jie būtų visiškai apsemti. Geriausia, kad kiaušiniai kuo mažiau liestųsi tarpusavyje.

    Užvirus virkite dar apie 10 minučių. Po to puodą nukelkite ir palikite kiaušinius tame pačiame skystyje per naktį arba parai – taip spalva bus intensyvesnė.

    Išėmę kiaušinius sudėkite ant popierinio rankšluosčio ir palikite išdžiūti.

    Svarbu: kiaušinių netrinkite ir nešluostykite – kitaip nubyrės susiformavę kristaliukai, kurie ir suteikia „kosminį“ efektą.

  • Pamėginkite vietoj sviesto: 8 produktai, kurie receptus padarys dar skanesnius ir sveikesnius

    Avokadas

    Avokade gausu širdžiai naudingų riebalų, taip pat jis turi beveik 20 vitaminų ir mineralų.

    Sviestą galima keisti trintu avokadu santykiu 1:1. Toks pakaitalas ypač tinka receptams su šokoladu, pavyzdžiui, brauniams: kreminė tekstūra ir švelnus skonis gerai dera su šokolado saldumu.

    Avokadas tinka ir sausainiams, tačiau tešla gali įgauti lengvai žalsvą atspalvį.

    Alyvuogių aliejus

    Alyvuogių aliejus – dažnas salotų padažų ingredientas. Jame yra širdžiai naudingų riebalų ir antioksidantų.

    Dažniausiai sviestą galima keisti aliejumi santykiu 1:1.

    Reikėtų turėti omenyje, kad alyvuogių aliejus kepiniams paprastai suteikia ryškesnį skonį, ypač naudojant pirmojo spaudimo aliejų. Jei toks skonis nepatinka, verta rinktis švelnesnio skonio aliejų.

    Jogurtas

    Viena priežasčių, kodėl sviestą verta keisti jogurtu (ypač graikišku), – jo tirštumas. Dėl to burnoje išlieka panašus kremiškumo pojūtis, kaip ir naudojant riebalus, pavyzdžiui, sviestą.

    Pradžiai rekomenduojama jogurtu pakeisti apie pusę recepte nurodyto sviesto kiekio, o likusią dalį palikti riebalams, pavyzdžiui, avokadų aliejui.

    Graikiškas jogurtas taip pat gali papildyti patiekalą baltymais.

    Obuolių tyrė

    Šį pakaitalą geriausia pasilikti keksiukams ir „muffinams“. Obuolių tyrė suteikia natūralaus saldumo ir papildomos drėgmės. Lyginant su sviestu, ji turi gerokai mažiau kalorijų, neturi riebalų, taip pat prideda kelis gramus skaidulų ir šiek tiek kalio.

    Vietoj 1 stiklinės sviesto siūloma naudoti 1/2 stiklinės obuolių tyrės ir 1/2 stiklinės aliejaus.

    Galite eksperimentuoti su obuolių tyrės ir aliejaus proporcijomis, kad rastumėte geriausiai jūsų receptui tinkantį variantą.

    Rinkitės nesaldintą obuolių tyrę, nes įprastos ar saldintos versijos turi papildomo cukraus, kuris didina kaloringumą ir gali pakeisti kepinių skonį.

    Trinti bananai

    Bananai garsėja kalio kiekiu: 1 stiklinėje jo yra apie 734 mg, tai sudaro maždaug 25 proc. rekomenduojamos paros normos.

    Kalis svarbus, nes padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį.

    Kepiniuose bananai yra tarsi tarpinis variantas tarp avokado kremiškumo ir obuolių tyrės saldumo. Tiesa, jie suteiks ryškesnį vaisinį, bananinį poskonį.

    Riešutų sviestas

    Riešutų pastos, pavyzdžiui, žemės riešutų, migdolų ar anakardžių, gali būti puikus sviesto pakaitalas. Kambario temperatūroje jos gana tvirtos, todėl kepiniams suteikia tekstūrą, panašią į tą, kurią duoda sviestas.

    Pirmą kartą bandant receptą, siūloma riešutų pasta pakeisti maždaug pusę sviesto kiekio. Kai kuriais atvejais riešutinis skonis gali būti net pageidautinas priedas.

    Didesnis riešutų (įskaitant riešutų pastas) vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant išeminę širdies ligą, rizika.

    Moliūgų tyrė

    Sviestą galima keisti moliūgų tyre santykiu 1:1. Ji suteikia kepiniams drėgmės, kremiškumo ir žemiškos saldumos.

    Įdėję 1 stiklinę moliūgų tyrės, receptą papildysite apie 7 g skaidulų, taip pat vitaminu A ir kaliu.

    Moliūgų tyrė ypač tinka šokoladiniams pyragams ar brauniams. Moliūgai taip pat yra geras karotinoidų – antioksidantų – šaltinis, kuris gali padėti mažinti kai kurių ligų riziką.

    Pupelės

    Trintos ankštinės daržovės taip pat gali būti sviesto pakaitalas. Vienoje stiklinėje baltųjų pupelių yra apie 19 g baltymų, beveik 13 g skaidulų ir mažiau nei 1 g riebalų.

    Pupelės kepiniams suteikia specifinę tekstūrą, todėl šį variantą geriausia naudoti desertams, pavyzdžiui, pyragėliams ar brauniams.

    Užtepėlės, kurias galima rinktis vietoj sviesto

    Norėdami padidinti mitybos raciono maistinę vertę, vietoj sviesto ant sumuštinių galite rinktis šias užtepėles:

    • trintas avokadas – derinkite su prieskoniais ir alyvuogių aliejumi, kad konsistencija būtų dar kremiškesnė;
    • rikotos sūris – tinka tiek sūriems, tiek saldiems skrebučiams;
    • humusas – tepkite plonu sluoksniu ant skrebučio: jis suteikia baltymų, skaidulų ir gerai pasotina.
  • „Apple Music“ pristatė dirbtinio intelekto grojaraščius: štai kaip veikia „Playlist Playground“

    „Apple Music“ pristatė dirbtinio intelekto grojaraščius: štai kaip veikia „Playlist Playground“

    Išleidus „iOS 26.4“ atnaujinimą, „Apple“ muzikos paslauga „Apple Music“ papildyta nauja funkcija „Playlist Playground“, leidžiančia su dirbtinio intelekto pagalba generuoti grojaraščius. Svarbiausia – norint ja pasinaudoti nebūtinas „Apple Intelligence“ palaikantis „iPhone“.

    Šiuo metu funkcija prieinama, jei esate „Apple Music“ prenumeratorius JAV, o įrenginio kalba nustatyta į anglų. Toliau – kaip pradėti naudotis „Playlist Playground“.

    Kol kas yra du būdai pasiekti „Playlist Playground“. „Apple“ laikinai ją išskiria „Apple Music“ programėlės pagrindiniame lange, skiltyje „Top Picks for You“. Jei nuorodos ten nematote, funkcija integruota į įprastą grojaraščio kūrimo įrankį – ją rasite paspaudę naują piktogramą „Library“ skirtuke.

    Jei „Apple Music“ naudojate pirmą kartą, veiksmai būtų tokie:

    Atidarykite „Apple Music“.

    Pereikite į „Library“ skirtuką.

    Paspauskite grojaraščio kūrimo mygtuką.

    Įveskite užklausą, apibūdinančią norimą nuotaiką ar muzikos stilių.

    Kad būtų lengviau pradėti, „Apple“ pateikia ir pavyzdinių užklausų. Pravartu žinoti, kad galima naudoti ir papildomus kriterijus: pavyzdžiui, po to, kai „Apple Music“ sugeneruoja grojaraštį, galite paprašyti jį pakoreguoti, pašalinant dainas, išleistas iki 2016 metų. Žinoma, dainas taip pat galite pridėti ar išimti ir rankiniu būdu.

    Kai grojaraštis jus tenkina, „Apple Music“ su juo elgiasi kaip su bet kuriuo kitu: galite išsaugoti jį savo bibliotekoje, atsisiųsti klausymui neprisijungus, leisti per „Apple Watch“, dalintis su draugais ir kviesti juos pridėti dainų.

    Straipsnio rengimo metu „Playlist Playground“ yra beta versijos funkcija, prieinama tik „Apple Music“ prenumeratoriams JAV, kai pasirinkta anglų kalba. Taip pat reikalingas „iPhone“ arba „iPad“ su „iOS 26.4“ arba „Apple Vision“ ausinės su „visionOS 26.4“.

    Funkcijai tampant prieinamai daugiau šalių ir kalbų, informacija turėtų būti atnaujinama.

    „Playlist Playground“ galima naudotis ir „Android“ įrenginiuose, jei „Apple Music“ naudojate būtent ten.

    Grojaraščių generavimui „Playlist Playground“ naudoja tiek populiarumo tendencijas, tiek jūsų asmeninę klausymosi istoriją. Kaip ir kitos dirbtiniu intelektu paremtos „Apple Music“ funkcijos, tokios kaip „AutoMix“ ar dainų tekstų vertimas, „Playlist Playground“ veikia pačios paslaugos lygmeniu. Dėl to „Apple“ gali pasiūlyti šią funkciją ir įrenginiuose, kurie nepalaiko „Apple Intelligence“.

  • Sandersas ir Ocasio-Cortez siūlo stabdyti duomenų centrų statybas: štai kas pasikeistų

    Trečiadienį JAV senatorius Bernie Sandersas ir Atstovų Rūmų narė Alexandria Ocasio-Cortez pristatė „Artificial Intelligence Data Center Moratorium Act“ – įstatymo projektą, kuriuo siūloma nedelsiant sustabdyti duomenų centrų statybas, kol bus priimtos naujos, aiškiai apibrėžtos reguliavimo taisyklės.

    Pasak iniciatorių, dirbtinis intelektas vystosi gerokai sparčiau nei Vašingtono gebėjimas sukurti veiksmingą teisinę priežiūrą. Nors technologija gali duoti naudos, politikai įspėja, kad ji kelia rimtų grėsmių darbo rinkai ir aplinkai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į sparčiai tobulėjančius klastojimo sprendimus, kurie gali apsunkinti tikrovės atskyrimą nuo fikcijos, ir į tai, kad dirbtinis intelektas gali palengvinti masinį sekimą.

    „Vien pernai dirbtinis intelektas visoje šalyje lėmė daugiau kaip 54 tūkst. atleidimų iš darbo. Ir kalbėdami apie šiuos darbus, kalbame ne tik apie skaičių. Tai – ištisos šakos, bendruomenės, šeimos… Visa ši žala atsirado ne nepaisant, o būtent dėl to, kad nėra federalinių įstatymų, reguliuojančių dirbtinį intelektą“, – spaudos konferencijoje teigė A. Ocasio-Cortez.

    Įstatymo projekte numatoma ne tik stabdyti naujų duomenų centrų statybas, bet ir sustabdyti esamų centrų modernizavimą. Moratoriumas būtų atšauktas tik tuomet, kai būtų priimtas vienas ar keli įstatymai, užtikrinantys federalinę dirbtinio intelekto produktų priežiūrą.

    Siūloma, kad prieš atnaujinant statybas ar plėtrą būtų įrodyta, jog dirbtinio intelekto produktai yra saugūs žmonijai. Tai apimtų ne vien fizinį saugumą, bet ir pilietinių teisių, privatumo bei visuomenės sveikatos aspektus. Taip pat pabrėžiama, kad dirbtinio intelekto kuriama ekonominė nauda turėtų būti dalijama plačiau, o ne koncentruojama siaurame technologijų turtingiausiųjų rate. Kartu numatoma pareiga sukurti apsaugos priemones nuo masinio nedarbo, kai darbo vietos naikinamos dėl automatizavimo.

    Projektas taip pat numatytų aplinkosauginius reikalavimus būsimiesiems duomenų centrams: jie turėtų būti saugūs aplinkai ir neturėti įtakos gyventojų elektros ar kitų komunalinių paslaugų sąskaitų didėjimui. Be to, pabrėžiama, kad duomenų centrai turėtų kurti profsąjungines darbo vietas su tvirtais darbo standartais, o bendruomenės, kurias paveiktų tokie projektai, turėtų teisę pritarti arba atmesti statybas ar modernizavimą. Taip pat siūloma neskirti jokių valstybės subsidijų duomenų centrų projektams.

    „Moratoriumas suteiks mums laiko. Laiko suprasti rizikas. Laiko apsaugoti dirbančias šeimas. Laiko apginti mūsų demokratiją. Ir laiko užtikrinti, kad technologijos tarnautų visiems, o ne tik nedaugeliui“, – sakė B. Sandersas.

    Kai kurie siūlymai, pasak projekto autorių, galėtų sulaukti visuomenės palaikymo. Apklausose didelė dalis amerikiečių nurodo pritariantys griežtesniam dirbtinio intelekto reguliavimui.

    Vis dėlto Vašingtone šių idėjų perspektyvos vertinamos skeptiškai. Straipsnyje pažymima, kad dirbtinio intelekto bendrovės skiria milžiniškas sumas politinėms kampanijoms, o dabartinėje politinėje aplinkoje reguliavimui priešiškos jėgos turi didelę įtaką tiek vykdomajai, tiek įstatymų leidžiamajai valdžiai.

    Tad nors projektas pateiktas, jo kelias iki realių pokyčių, panašu, gali būti ilgas ir priklausys nuo to, kaip susiklostys artimiausi politiniai ciklai, įskaitant 2026 metų kadencijos vidurio rinkimus.

  • „Google“ smogia konkurentams: „Gemini“ leis persikelti pokalbius ir istoriją iš kitų AI programų

    „Google“ smogia konkurentams: „Gemini“ leis persikelti pokalbius ir istoriją iš kitų AI programų

    „Google“ pristato dvi naujas „Gemini“ funkcijas, skirtas palengvinti perėjimą prie šio dirbtinio intelekto pokalbių roboto. Asmeninė istorija ir ankstesni pokalbių kontekstai yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių chatbotams teikti labiau individualizuotus atsakymus. Nuo šiol „Gemini“ palaiko galimybę perkelti istoriją iš kitų DI platformų. Šiomis galimybėmis galės naudotis tiek nemokamų, tiek mokamų vartotojų paskyrų turėtojai.

    Pirmasis variantas leidžia „Gemini“ sugeneruoti užklausą, kurią vartotojas gali pateikti konkurento DI pokalbių robotui, kad šis apibendrintų, ką apie jus „išmoko“. Tokia santrauka gali apimti, pavyzdžiui, jūsų įprastą rašymo stilių, šeimos narių vardus ar pagrindinius prioritetus. Vėliau šį apibendrinimą galima įklijuoti į „Gemini“, taip suteikiant „Google“ platformai pradinį jūsų profilio kontekstą.

    Antrasis variantas suteikia galimybę į „Gemini“ importuoti visą pokalbių istoriją su kitu DI asistentu. Tai reiškia, kad persikėlus į „Google“ sprendimą, vartotojai galės atsiremti į ankstesnius dialogus ar seniau pateiktas užklausas, atliktas kitoje platformoje.

    Panašią atminties importavimo funkciją neseniai pristatė ir „Anthropic“, todėl „Google“ gali tikėtis pritraukti dalį vartotojų, kurie svarsto atsisakyti „OpenAI“ sprendimų po pastarųjų žingsnių, sukėlusių kritikos. Kad ir kokios būtų motyvacijos, šie įrankiai turėtų palengvinti sklandų perėjimą tarp skirtingų DI paslaugų teikėjų.

  • Aviečių derlius stebins: vienas tręšimas kovą ir krūmai pabus greičiau jau 2026 m.

    Aviečių derlius stebins: vienas tręšimas kovą ir krūmai pabus greičiau jau 2026 m.

    Patyrę sodininkai, žinantys, kaip užauginti gausų aviečių derlių, dalijasi pavasarinės priežiūros ir tręšimo patarimais. Laiku suteikta „energijos porcija“ padeda krūmams greičiau atsigauti po žiemos ir tvirčiau startuoti naujam sezonui.

    Sodininkai pabrėžia, kad kovas avietėms dažnai tampa ne tik pirmojo, bet kartais ir antrojo tręšimo laikotarpiu. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai tręšiama dar prieš augalui visiškai „prabundant“, o ne tada, kai jis jau pradėjo aktyviai vegetuoti.

    Pirmąjį tręšimą rekomenduojama atlikti tol, kol pumpurai dar nepradėjo brinkti. Šiuo metu avietėms svarbiausias azotas – jis skatina žaliosios masės augimą ir padeda formuotis būsimų ūglių stiprumui. Galima naudoti amonio salietrą arba karbamidą: apie 30 g vienam kvadratiniam metrui avietyno. Trąšas tolygiai paskleiskite aplink krūmus, lengvai supurenkite dirvą ir palaistykite. Patariama tręšti, kai oro temperatūra laikosi maždaug nuo +5 iki +12 laipsnių.

    Antrasis tręšimas dažniausiai planuojamas balandžio pradžioje. Tuomet vien azoto nebeužtenka – augalui reikalingas pilnas kompleksas: azotas, fosforas ir kalis. Kompleksines mineralines trąšas būtina naudoti griežtai pagal gamintojo instrukciją, neeksperimentuojant su normomis. Dažniausiai sunaudojama iki 60 g trąšų vienam kvadratiniam metrui.

    Vis dėlto vien trąšos savaime neužtikrins gausaus derliaus, jei krūmai bus apleisti. Būtina išgenėti sausus ir pažeistus ūglius, nes jie eikvoja augalo jėgas ir derliaus neduoda. Tai geriausia daryti anksčiau, tačiau jei avietės dar nepradėjo vegetuoti, genėjimo nereikėtų atidėlioti. Taip pat svarbu surinkti senus lapus ir augalines liekanas, kuriose gali slėptis kenkėjai.

    Dar vienas žingsnis – supurenti dirvą aplink krūmus, nes po žiemos ji dažnai būna suslėgta ir prasčiau praleidžia orą į šaknis. Po visų darbų dirvą galima mulčiuoti kompostu arba perpuvusiu mėšlu. Tinkamai atlikta pavasarinė priežiūra turėtų padėti pasiekti geresnį derlių tiek uogų kiekiu, tiek dydžiu ir skoniu.

  • Kada 2026 m. balandį sodinti bulves: iki Velykų ar po jų – „senolių“ mėnulio kalendorius

    Kada 2026 m. balandį sodinti bulves: iki Velykų ar po jų – „senolių“ mėnulio kalendorius

    Daugelis daržininkų bulves dažniausiai sodina balandį – neatsitiktinai. Po žiemos pailsėjusi žemė šiuo metu jau būna pakankamai įšilusi, tačiau dar išlaiko drėgmę, sukauptą po sniego tirpsmo ir pavasarinių lietų. Dėl to balandis daugeliui laikomas vienu geriausių laikotarpių bulvėms sodinti.

    Per anksti, pavyzdžiui, kovą pasodintos bulvės rizikuoja nušalti šaltoje dirvoje. O jei sodinimą atidėti iki gegužės, saulė dažnai greitai išdžiovina dirvą, todėl derlius gali būti menkesnis, o gumbai – smulkesni.

    Vis dėlto nemažai žmonių kasmet svarsto, kada sodinti geriau – iki Velykų ar po jų. Vieni į tai žiūri kaip į prietarus, kiti vadovaujasi ne tik oro sąlygomis, bet ir „senolių“ perduotu mėnulio kalendoriumi. 2026 metais Velykos bus balandžio 12 dieną, todėl pasirinkti laiką teks gana greitai.

    Pasak patyrusių daržininkų, augalus, kurių derlius formuojasi po žeme, palankiausia sodinti per delčios fazę, kai Mėnulis mažėja. Būtent balandžio pirmoje dekadoje Mėnulis mažės, tad pagal šią logiką tinkamiausios dienos sodinimui būtų iki balandžio 12-osios, tai yra iki Velykų.

    Dar pasitaiko tikinčių, kad jei bulves spėjama pasodinti iki Didžiojo ketvirtadienio, jos esą būna sveikesnės ir rečiau serga. Tačiau jei mėnesio pradžioje orai nepalankūs ir į daržą išeiti nepavyksta, pagal mėnulio kalendorių kitas palankesnis laikotarpis prasideda po balandžio 28 dienos, kai Mėnulis vėl ima mažėti.

    Ar tikėti tokiais pastebėjimais – kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tačiau praktiškas požiūris, kai derinamos įprastos sodinimo taisyklės ir atsižvelgiama į dirvos bei oro sąlygas, derliui tikrai nepakenks.

  • Įdėjus šį paprastą dalyką po paprikos šaknimi, derlių skinsit net šaltą vasarą

    Įdėjus šį paprastą dalyką po paprikos šaknimi, derlių skinsit net šaltą vasarą

    Saldžioji paprika – viena lepiausių daržo kultūrų, kai kalba pasisuka apie orus. Jai reikia šilumos, saulės ir ramybės be stiprių vėjų. Kai vasara pateikia staigmenų: šaltas naktis, užsitęsusius lietus ir apsiniaukusias dienas, paprikų krūmeliai dažnai sulėtina augimą, numeta žiedus ir užuomazgas. Tokiu metu įprastos trąšos neretai neduoda laukiamo efekto, nes atvėsusioje dirvoje šaknys prasčiau įsisavina maisto medžiagas.

    Patyrę daržininkai teigia, kad paprikoms galima padėti labai paprastai – į duobutę įmaišant sausų natūralių plunksnų iš senos pagalvės. Sauja plunksnų, pakišta po šaknimis sodinant arba atsargiai įterpta šalia jau augančio augalo, esą sukuria „šiltos paklotės“ efektą ir ilgiau maitina dirvą.

    Vėsesnėje dirvoje plunksnos padeda suformuoti ore turtingesnį sluoksnį aplink šaknis. Jos tiesiogiai nešildo kaip šildytuvas, tačiau purioje žemėje padeda sulaikyti šiltesnį orą ir sumažina staigių naktinių atvėsimų poveikį. Plunksnos sudarytos iš keratino, kuris, mikroorganizmams pamažu skaidant organiką, palaipsniui išskiria medžiagas, galinčias prisidėti prie stipresnių stiebų ir tvirtesnės, blizgesnės vaisių odelės.

    Vienam krūmui paprastai pakanka vienos geros saujos sausų plunksnų. Jei sodinate daigus, plunksnas berkite į duobutės dugną, užpilkite plonu žemės sluoksniu, kad šaknys tiesiogiai nesiliestų su sausomis plunksnomis, ir tuomet sodinkite augalą. Jei paprika jau auga, o oras išlieka vėsus, galima atsargiai atžerti žemę aplink krūmą, įterpti plunksnų į dirvą perimetru ir užberti žeme.