CP v2

Blog

  • Kroatija ruošia plaukiojantį PVM kurui ir energijai: kaip tai galėtų pristabdyti kainų šuolius

    Kroatija ruošia plaukiojantį PVM kurui ir energijai: kaip tai galėtų pristabdyti kainų šuolius

    Kroatijos Vyriausybė rengia teisinį mechanizmą, kuris leistų greičiau reaguoti į energijos kainų šuolius ir mažinti jų poveikį vartotojams. Apie tai pranešė šalies finansų ministras Tomislavas Coricas, pabrėžęs, kad sprendimų reikia dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir išaugusio neapibrėžtumo energijos rinkose.

    Pagrindinis planas – pataisos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, kurias Ministrų kabinetas pateikė parlamentui kaip galutinį pasiūlymą. Vyriausybė siekia didesnio mokestinės politikos lankstumo situacijose, kai tarptautiniai įvykiai staigiai pakelia naftos ir kitų energijos išteklių kainas.

    Plaukiojantis PVM: kaip tai veiktų?

    Pataisos numato galimybę taikyti vadinamąjį plaukiojantį PVM energijos produktams, kuriems taikomas akcizas, pavyzdžiui, degalams. Tai reikštų, kad PVM tarifas galėtų būti laikinai koreguojamas, kai kainos kyla, taip sumažinant galutinę kainą degalinėse ar sąskaitose.

    Pagal Europos Sąjungos taisykles minimalus PVM tarifas energijos nešikliams yra 15 proc., o Kroatijoje šiuo metu taikomas 25 proc. standartinis tarifas. Tai palieka iki 10 procentinių punktų erdvės mažinimui, jei Vyriausybė nuspręstų aktyvuoti šį instrumentą.

    Finansų ministras teigė tikintis, kad parlamentas pataisas galėtų svarstyti jau artimiausiomis dienomis, o sprendimas būtų priimtas greitai. Vyriausybė akcentuoja, kad toks reguliavimas reikalingas ne nuolatiniam mokesčių mažinimui, o kaip priemonė krizinėms situacijoms valdyti.

    Degalų kainos jau koreguojamos

    Kroatijos Vyriausybė tuo pat metu toliau reguliuoja ir maksimalią degalų mažmeninę kainą. Nustatyta, kad artimiausias dvi savaites įprasto dyzelino litro kaina negalės viršyti 1,78 euro, tai yra 0,07 euro mažiau nei iki tol.

    Įprasto benzino maksimali litro kaina sumažinta iki 1,64 euro, arba 0,02 euro mažiau nei ankstesniu laikotarpiu. Šie sprendimai rodo, kad valdžia siekia trumpuoju laikotarpiu amortizuoti kainų svyravimus, o įstatymo pataisos būtų papildomas, struktūrinis įrankis.

    Dar viena kryptis – akcizų dedamoji

    Be PVM korekcijų, svarstoma ir kita priemonė – mažinti vadinamąją europinę akcizų dedamąją degalams. Dėl šios galimybės Kroatijos Vyriausybė, pasak pranešimo, nuolat konsultuojasi su Europos Komisija, nes akcizų sistemos pokyčiai turi atitikti bendras ES taisykles.

    Kroatijos pasirinktas kelias atspindi platesnę ES valstybių praktiką, kai kainų šokams valdyti pasitelkiami laikini mokesčių pakeitimai arba tikslinės kompensacijos. Tokie sprendimai paprastai balansuoja tarp vartotojų apsaugos, biudžeto pajamų ir reikalavimo išlaikyti stabilias taisykles rinkai.

    Šaltiniai:

    https://ceenergynews.com/oil-gas/croatia-to-establish-legal-framework-to-manage-energy-price-increases/

    https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2006/112/oj

  • Eurostatas: kovą ES degalų kainos šoktelėjo, dyzelinas brango sparčiausiai – kas nutiko?

    Eurostatas: kovą ES degalų kainos šoktelėjo, dyzelinas brango sparčiausiai – kas nutiko?

    Iki 2026 metų vasario Europos Sąjungoje asmeniniam transportui skirtų degalų ir tepalų kainos daugelyje šalių bendrai mažėjo. Tačiau 2026 metų kovą fiksuotas ryškus lūžis – kainos gerokai ūgtelėjo, rodo Eurostato paskelbti duomenys.

    Lyginant 2026 metų kovą su 2025 metų tuo pačiu mėnesiu, degalų ir tepalų kainos ES vidutiniškai buvo 12,9 proc. didesnės. Didžiausi metiniai šuoliai užfiksuoti Vokietijoje, Rumunijoje, Nyderlanduose, Latvijoje ir Austrijoje.

    Kur kainos kilo labiausiai?

    Eurostatas skaičiuoja, kad didžiausias metinis kainų augimas pasiektas Vokietijoje, kur degalų ir tepalų kainos buvo 19,8 proc. aukštesnės nei prieš metus. Panašaus dydžio augimas fiksuotas Rumunijoje (19,6 proc.) ir Nyderlanduose (18,8 proc.).

    Latvijoje kainos per metus pakilo 18,5 proc., o Austrijoje – 17,2 proc. Tuo pat metu kai kuriose šalyse metinis pokytis buvo neigiamas: Vengrijoje kainos sumažėjo 2,7 proc., Slovėnijoje – 5,9 proc.

    Dyzelinas ir benzinas

    Didžiausią bendro augimo dalį kovą sudarė dyzelino brangimas. Eurostato duomenimis, 2026 metų kovą dyzelino kainos buvo 19,8 proc. didesnės nei 2025 metų kovą, o benzino – 9,4 proc. didesnės.

    Lyginant 2026 metų kovą su vasariu, vartotojai taip pat pajuto ryškų pabrangimą: dyzelinas brango 19,1 proc., benzinas – 10,6 proc. Eurostatas nurodo, kad mėnesinis kainų augimas fiksuotas visose ES valstybėse narėse.

    Didžiausi mėnesiniai dyzelino kainų šuoliai užfiksuoti Čekijoje ir Švedijoje (po 27,6 proc.), Estijoje (26,8 proc.), Latvijoje (25,4 proc.), Belgijoje (25,2 proc.) ir Nyderlanduose (25,1 proc.). Mažiausias augimas fiksuotas Slovėnijoje (2,9 proc.), Slovakijoje ir Vengrijoje (po 7,0 proc.).

    Benzino kainos kilo nuosaikiau, tačiau kai kuriose rinkose augimas vis tiek buvo dviženklis. Belgijoje benzinas pabrango 15,1 proc., Švedijoje – 15,0 proc., Austrijoje – 14,8 proc., Čekijoje – 14,6 proc., o Estijoje ir Lietuvoje – po 14,2 proc.

    Mažiausias benzino kainų kilimas fiksuotas Slovėnijoje (2,4 proc.), Slovakijoje (3,8 proc.), Vengrijoje (4,7 proc.) ir Italijoje (4,8 proc.).

    Staigūs mėnesiniai svyravimai rodo, kad degalų kainos ES išlieka jautrios tiek pasaulinėms naftos kainoms, tiek regioniniams veiksniams, įskaitant perdirbimo pajėgumus, logistines grandines ir mokesčių politiką. Eurostato statistika leidžia palyginti šalių dinamiką, tačiau kiekvienos valstybės galutinę kainą vartotojui papildomai lemia ir vietiniai akcizai bei konkurencija mažmeninėje rinkoje.

    Šaltiniai:

    https://ec.europa.eu/eurostat/en/web/products-eurostat-news/w/ddn-20260421-1

  • ACER įspėja: brangstantys SGD kroviniai smogs Vidurio Europai, pildyti dujų saugyklas bus sunkiau

    ACER įspėja: brangstantys SGD kroviniai smogs Vidurio Europai, pildyti dujų saugyklas bus sunkiau

    Europos energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra ACER naujausioje dujų rinkos stebėsenos apžvalgoje vertina artėjančio šaltojo sezono rizikas ir perspėja dėl išliekančio kainų nepastovumo. Agentūra pažymi, kad 2026 metų įtampa kol kas neprilygsta 2022–2023 metų krizei, tačiau rinką gali greitai įkaitinti konkurencija dėl lanksčių SGD krovinių.

    ACER atkreipia dėmesį, kad TTF biržos dujų kainos buvo pakilusios virš 60 eurų už megavatvalandę, o bet koks papildomas pasiūlos sutrikimas gali sustiprinti brangimą. Didžiausia rizika siejama su SGD krovinių persiorientavimu į geriau mokančias rinkas ir su tuo susijusiu importo neapibrėžtumu Europoje.

    Dujų saugyklos: žemas startas vasarai

    Po žiemos Europos požeminės dujų saugyklos liko užpildytos mažiau nei 30 proc., o tai, pagal ACER vertinimą, yra žemiausias lygis per devynerius metus. Toks startas reiškia, kad vasarą pildymas taps ne tik techniškai intensyvesnis, bet ir jautresnis kainai bei konkurencijai pasaulinėje SGD rinkoje.

    ACER skaičiuoja, kad esant dabartiniam importo tempui, kuris siekia apie 11 mlrd. kubinių metrų per mėnesį, Europa galėtų pasiekti 80 proc. saugyklų užpildymą. Tačiau 90 proc. tikslas būtų sunkiai pasiekiamas, jei neatsirastų papildomų tiekimo šaltinių arba jei SGD konkurencija dar labiau suintensyvėtų.

    SGD konkurencija ir tiekimo scenarijai

    Vienas iš jautriausių scenarijų siejamas su Kataro gamybos sutrikimais: jei jie tęstųsi iki 2026 metų gruodžio, ACER įžvelgia pasaulinės SGD pasiūlos trūkumą, galintį siekti apie 26 mlrd. kubinių metrų. Tokiu atveju Europos Sąjungos neatidėliotinas SGD poreikis galėtų išaugti iki maždaug 56 mlrd. kubinių metrų, dar labiau spaudžiant kainas.

    Agentūra taip pat pabrėžia, kad saugyklų užpildymo tikslai patys savaime gali didinti kainų spaudimą vasaros mėnesiais. Rinkai bandant vienu metu užsitikrinti ir kasdienį vartojimą, ir atsargas kitai žiemai, didėja tikimybė, kad kainos reaguos staigiais šuoliais.

    Vartojimas auga, priklausomybė nuo SGD didėja

    ACER duomenimis, Europos Sąjungos dujų paklausa per metus šiek tiek padidėjo iki maždaug 2 400 teravatvalandžių. Augimą daugiausia lėmė didesnis dujų naudojimas elektros gamyboje ir šildyme, nes žiema buvo šaltesnė nei įprastai.

    Tuo pat metu Europa tapo labiau priklausoma nuo SGD, tęsiantis rusiškų dujų importo mažinimui. ACER nurodo, kad JAV SGD sudaro apie 30 proc. viso Europos Sąjungos dujų importo ir apie du trečdalius SGD importo, todėl kainodara ir krovinių nukreipimas globalioje rinkoje tiesiogiai veikia Europos balansą.

    Rusiškų dujų srautai, ACER vertinimu, toliau traukėsi ir siekė apie 240 teravatvalandžių, nors tai dar sudarė apie 14 proc. Europos Sąjungos dujų importo. Perėjimas prie SGD terminalų keičia ir srautų geografiją: fiksuojami didesni dujų judėjimai iš Vakarų į Rytus, o Vidurio Europoje didmeninės kainos labiau atsitraukė nuo TTF etalono.

    ACER pažymi, kad Vidurio Europos didmeninės kainų skirtumai nuo TTF etalono išsiplėtė iki daugiau nei 2 eurų už megavatvalandę. Tai rodo, kad regionas jautriau reaguoja į SGD konkurenciją ir infrastruktūros apribojimus, todėl būtent čia brangimo efektas gali būti ryškiausias.

    Šaltiniai:

    https://www.acer.europa.eu/news/middle-east-impact-filling-eu-gas-storage-will-be-expensive-competitive-lng-market

    https://www.acer.europa.eu/publications/gas-market-monitoring-report

  • Atnaujintas naftos tiekimas „Družba“ vamzdynu: po trijų mėnesių pauzės įtampa regione nemažėja

    Atnaujintas naftos tiekimas „Družba“ vamzdynu: po trijų mėnesių pauzės įtampa regione nemažėja

    Rusijos nafta ketvirtadienio paryčiais vėl pradėjo tekėti „Družba“ vamzdynu į Slovakiją, pranešė Slovakijos ekonomikos ministerija. Pasak jos, priėmimas atnaujintas apie 2 valandą nakties vietos laiku, o iki balandžio pabaigos tikimasi gauti 119 000 tonų naftos.

    Tai užbaigė maždaug trijų mėnesių sutrikimą, kuris tapo ne vien techniniu, bet ir politiniu klausimu. Dėl sustojusio srauto išaugo įtampa tarp Ukrainos, Slovakijos ir Vengrijos, o energijos tiekimo tema vėl atsidūrė Europos Sąjungos politinių derybų centre.

    Kas lėmė sustojimą?

    Ukraina teigė, kad tiekimo sustojimas susijęs su infrastruktūros pažeidimais po Rusijos oro smūgio sausio mėnesį. Tokiai versijai viešai pritarė ir Europos Sąjungos institucijos, akcentuodamos, kad karo sąlygomis kritinė infrastruktūra išlieka nuolatiniu taikiniu.

    Maskva dėl sutrikimo kaltino Kyjivą, tačiau viešai nekomentavo teiginių, kad vamzdyno atkarpa galėjo būti apgadinta pačių Rusijos pajėgų smūgiais. Tuo metu energijos tiekimo neapibrėžtumas regione didino kainų ir tiekimo planavimo rizikas naftos perdirbėjams.

    Slovakijos ir Vengrijos reakcija

    Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ketvirtadienį suabejojo pažeidimų versija ir teigė, kad atnaujintas srautas esą rodo kitokį sustojimo pobūdį. Jo vertinimu, vamzdynas galėjo būti panaudotas kaip politinio spaudimo instrumentas regione.

    Vengrijos naftos perdirbimo ir energetikos grupė „MOL“, valdanti gamyklas Vengrijoje ir Slovakijoje, patvirtino, kad tranzitas iš Baltarusijos į Ukrainą atsinaujino. Tai svarbu abiem šalims, nes „Družba“ maršrutas istoriškai buvo vienas pagrindinių tiekimo kanalų jų perdirbimo sektoriui.

    Politinis fonas ir ES sprendimai

    Tiekimo atnaujinimas sutapo su politiniais pokyčiais Vengrijoje po balandžio 12 dieną vykusių parlamento rinkimų. Naujasis lyderis Péteris Magyaras signalizavo apie užsienio politikos krypties pokyčius ir pareiškė, kad Vengrija nebeketina blokuoti ES paramos Ukrainai.

    Energetikos ekspertai pažymi, kad net ir atnaujinus srautą išlieka struktūrinė rizika: karas, infrastruktūros pažeidimų grėsmė ir politiniai ginčai gali bet kada vėl sutrikdyti tiekimą. Dėl to Centrinės Europos šalys vis aktyviau ieško alternatyvių importo kelių ir tiekėjų, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno maršruto.

    Šaltiniai:

    https://www.reuters.com/business/energy/druzhba-oil-flow-slovakia-resumed-early-thursday-slovak-ministry-says-2026-04-23/

    https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/23/russian-oil-flow-to-slovakia-via-druzhba-pipeline-resumes

  • Beveik pusės populiariausių ES skrydžių traukiniais nepakeisi: kas stringa perkant bilietus

    Beveik pusės populiariausių ES skrydžių traukiniais nepakeisi: kas stringa perkant bilietus

    Beveik pusėje populiariausių tarptautinių skrydžių maršrutų Europos Sąjungoje kelionę traukiniu suplanuoti taip pat paprastai, kaip nusipirkti lėktuvo bilietą, vis dar yra sudėtinga arba apskritai neįmanoma. Tai rodo nauja analitinio centro Transport & Environment (T&E) analizė, vertinusi, ar keliautojai gali vienoje vietoje nusipirkti bilietą visai kelionei.

    Nors traukiniai daugelyje krypčių laikomi draugiškesne klimatui alternatyva, praktika dažnai atsimuša į bilietų platinimo realybę. Skirtingos nacionalinės sistemos, ribotas operatorių tarpusavio duomenų dalijimasis ir nevienodi pardavimo kanalai lemia, kad keleiviui tenka derinti kelis pirkimus, o kartais maršrutas apskritai nerodomas.

    Kur keliautojai įstringa?

    T&E nagrinėjo 30 labiausiai apkrautų tarptautinių skrydžių ES viduje, neįtraukdama kelionių į salas ir ilgesnių nei 1 500 kilometrų maršrutų. Tyrimas parodė, kad 20 proc. šių krypčių keleiviai negalėjo įsigyti bilieto visai kelionei, o dar 27 proc. atvejų bilietus buvo galima rasti tik pas vieną operatorių.

    Analizėje minimi maršrutai, kurių traukinių bilietų nebuvo įmanoma įsigyti nė vienoje geležinkelio operatoriaus svetainėje, pavyzdžiui, Lisabona–Madridas ar Barselona–Milanas. Tokiose kryptyse kaip Paryžius–Roma ar Amsterdamas–Milanas bilietai, anot analizės, buvo prieinami tik per vieną operatorių, nors realiai kelionė gali apimti kelių bendrovių atkarpas.

    „Gyvename pasaulyje, kuriame beveik viską galima gauti vienu paspaudimu. Kai to neįmanoma padaryti keliaujant traukiniu, net ir turint geriausių ketinimų, geležinkelių potencialas taip ir neatsiskleidžia“, – sakė T&E geležinkelių politikos specialistė ir ataskaitos autorė Džordžija Vitaker.

    Problema, anot T&E, nėra vien patogumas. Keliautojai dažniausiai perka bilietus dominuojančio savo šalies operatoriaus kanaluose, tačiau šie kanalai dažnai neparodo konkurentų alternatyvų. Ataskaitoje teigiama, kad operatoriai neparduoda konkurentų bilietų 86 proc. vertintų maršrutų, o 59 proc. maršrutų alternatyvos net nėra rodomos.

    „Ataskaita atskleidžia akmens amžiaus sistemą, kai didieji operatoriai dažnai net nerodo, jau nekalbant apie pardavimą, galimų tarpvalstybinių maršrutų ar pigesnių konkurentų tarifų. Taip struktūriškai apsunkiname net labiausiai aplinką saugoti norinčių keliautojų pasirinkimą“, – sakė Dublino Trinity koledžo transporto tyrėjas Brajanas Kolfildas, kuris ataskaitos nerengė.

    Kaina ir informacijos stoka

    Bilietų pirkimo sudėtingumas glaudžiai susijęs ir su kaina. T&E pabrėžia, kad traukinio bilietas neretai kainuoja daugiau nei skrydis, tačiau keleiviai ne visada mato pigesnes alternatyvas vien todėl, kad jos nepateikiamos pagrindiniuose pardavimo kanaluose.

    2025 metais „YouGov“ apklausa, atlikta T&E užsakymu, parodė, kad 61 proc. tolimais atstumais traukiniu keliaujančių žmonių bent kartą atsisakė planuotos kelionės dėl bilietų įsigijimo sunkumų. Daugiau nei 40 proc. respondentų teigė, kad traukiniais keliautų dažniau, jei bilietus būtų galima įsigyti paprasčiau.

    ES žada judėti link vieningo bilieto

    Europos Komisija planuoja 2026 metų gegužės 13 dieną paskelbti iniciatyvą, susijusią su vieningesniu bilietų paketu, kuriuo siekiama palengvinti keliones po žemyną ir geriau užtikrinti vartotojų teisių apsaugą. Tokios priemonės, jei bus įgyvendintos, galėtų sumažinti situacijų, kai kelionei reikia kelių atskirų pirkimų ir skirtingų taisyklių dėl grąžinimo ar persėdimų.

    Diskusijas apie traukinių patrauklumą papildo ir aplinkosaugos organizacijų vertinimai. „Greenpeace“ 2025 metais paskelbė analizę, kurioje, įvertinus 109 tarpvalstybinius maršrutus Europoje, nustatyta, kad traukiniai pigesni už lėktuvus tik 39 proc. krypčių. Organizacija pabrėžė, kad trumpose kelionėse žmonės dažnai renkasi pagal kainą, o kai traukinio bilietą dar ir sunku rasti, sprendimas lėktuvo naudai tampa beveik automatinis.

    „Renkantis tarp traukinio ir lėktuvo trumpoms kelionėms daugelis pirmiausia žiūri į kainą. Tačiau jei traukinio bilietą įsigyti per sudėtinga, žmonės rinksis labiau aplinką teršiančią kelionę“, – sakė „Greenpeace“ atstovas geležinkelių klausimais Hervigas Šusteris.

    Ekspertai pažymi, kad vieninga bilietų sistema ar bent suderinti duomenų standartai galėtų tapti vienu greičiausių būdų padidinti tarpvalstybinių traukinių konkurencingumą. Kol kas keleiviams tenka taikytis prie skirtingų platformų, nevienodų kainodaros taisyklių ir riboto tarptautinių maršrutų matomumo.

    Šaltiniai:

    https://www.transportenvironment.org/articles/modernising-the-eus-rail-ticketing-regulation

    https://www.theguardian.com/environment/2026/apr/21/almost-half-of-eus-busiest-flight-routes-are-hard-or-impossible-to-book-on-trains-report

  • Indijoje atidarytas restoranas iš jūrinių konteinerių: sienos dengtos gruntu, o šviesa krenta iš viršaus

    Indijoje atidarytas restoranas iš jūrinių konteinerių: sienos dengtos gruntu, o šviesa krenta iš viršaus

    Indijos Tamil Nadu valstijoje, Tutikorino uostamiestyje, atidarytas išskirtinis restoranas, pastatytas iš nebenaudojamų jūrinių konteinerių. Projektą įgyvendino architektų studija „Wallmakers“, pasirinkusi sprendimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo industrinis, tačiau veikia kaip pasyviai vėsinamas pastatas.

    439 kvadratinių metrų ploto restoranas pavadintas Petti, tamilų kalba šis žodis reiškia dėžę. Vieta parinkta neatsitiktinai: Tutikorinas yra pramoninis uostamiestis, kuriame apleisti konteineriai tapę įprasta miesto vaizdo dalimi, todėl architektai nusprendė šią realybę paversti architektūros privalumu.

    Pastato pagrindą sudaro 12 nurašytų konteinerių, kuriuos architektai perpjovė išilgai pusiau ir pritvirtino prie plieninio karkaso. Iš šių elementų suformuotos zigzago principu išdėstytos sienos, o jų išorė uždengta perforuotu, sutankintos žemės sluoksniu.

    Studija aiškino, kad mieste matomas konteinerių perteklius paskatino drąsiai sujungti medžiagas, kurios paprastai nenaudojamos kartu: plieną ir gruntą.

    Konteineriai šiame projekte statyti vertikaliai, taip išgaunant didesnį patalpų aukštį, nei įprasta horizontaliai montuojant standartinius modulius. Konstrukcijos elementai sumontuoti kranu per vieną savaitę, vėliau suvirinti į vientisą struktūrą ir papildyti betoninėmis perdangų plokštėmis.

    Kad pastatas išliktų pailgos formos siaurame sklype, konteinerių pusės sudėtos šachmatine tvarka. Dalis modulių pakelta nuo žemės, todėl apačioje atsirado stiklinės angos, o viršuje paliktos šviesos angos, leidžiančios natūraliai apšviesti abu dviejų aukštų restorano lygius.

    Toks išdėstymas padeda ir klimatui: šviesos angos bei ertmės skatina oro judėjimą, todėl patalpos gali vėsti natūraliai. Išorinis sutankintos žemės sluoksnis apačioje pastorėja, o perforuota faktūra dalį metalo palieka matomą ir kartu prisideda prie šilumos izoliacijos.

    Įstrižai „laužyta“ konteinerių struktūra suformavo ir vidaus planą. Kiekviename segmente įrengtos nišos su atskiromis sėdimomis vietomis ir trikampiais stalais, o architektai pabrėžė, kad net siaurame sklype galima sukurti daugiau privatumo skirtingoms svečių grupėms.

    Interjere pasirinkta sodri raudona spalva, kontrastuojanti su industriniu metalu. Erdvę papildo šviestuvai iš senų vamzdžių ir grindys iš perdirbtos medienos, taip sustiprinant pakartotinio panaudojimo idėją.

    Kas yra „Wallmakers“?

    „Wallmakers“ įkurta 2007 metais, studijai vadovauja architektas Vinu Daniel. Pastaraisiais metais studija tarptautinėje architektūros žiniasklaidoje dažnai minima dėl eksperimentų su perdirbtomis medžiagomis ir netipiniais konstrukciniais sprendimais.

    Vis dėlto viešojoje erdvėje buvo kilę klausimų dėl darbo organizavimo, susijusių su neapmokamomis praktikomis. Pats Vinu Daniel anksčiau yra teigęs, kad tokios praktikos esą turi edukacinę vertę, tačiau ši tema sulaukė kritikos architektūros bendruomenėje.

    Kodėl konteineriai vėl madingi?

    Konteinerinė architektūra pastarąjį dešimtmetį grįžta kaip pragmatiška ir greitai įgyvendinama alternatyva, ypač komerciniuose projektuose. Konteineriai patrauklūs dėl moduliškumo, galimybės greitai montuoti ir pakartotinai panaudoti pramonės atliekas, tačiau praktikoje sėkmę dažnai lemia tinkama šilumos izoliacija, ventiliacija ir sprendimai karštam klimatui.

    Petti atvejis išsiskiria tuo, kad sprendžiamas ne vien dizaino, bet ir mikroklimato klausimas: sutankintos žemės danga, šviesos angos ir tūrio „išsklaidymas“ sukuria prielaidas mažinti perkaitimą, kuris metalinėse konstrukcijose tampa viena didžiausių problemų.

    Šaltiniai:

    https://www.dezeen.com/2026/04/18/petti-restaurant-wallmakers/

  • Neįgalus kea papūga sukūrė savo kovos taktiką: be viršutinio snapo tapo būrio lyderiu

    Neįgalus kea papūga sukūrė savo kovos taktiką: be viršutinio snapo tapo būrio lyderiu

    Naujojoje Zelandijoje gyvenanti kea papūga vardu Briusas tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip gyvūnai prisitaiko prie fizinių apribojimų. Paukštis neturi viršutinės snapo dalies, tačiau, kaip rodo mokslininkų stebėjimai, tai nesutrukdė jam įsitvirtinti kaip dominuojančiam patinui savo grupėje.

    Briusas gyvena gamtosaugos centre Willowbank Wildlife Reserve, kur jo elgesį analizavo Kenterberio universiteto tyrėjai. Jų darbas publikuotas mokslo žurnale „Current Biology“ ir išsamiai aprašo, kaip paukštis kompensuoja trūkumą elgsenos inovacija, suteikiančia pranašumą konfliktuose.

    Tyrėjai fiksavo, kad vietoje įprastų kea kovos veiksmų Briusas pasitelkia apatinę snapo dalį ir atlieka trumpus, aštrius stumtelėjimus. Atakos metu jis ištiesia kaklą, staigiai priartėja prie varžovo, o kartais net pribėga, taip sustiprindamas netikėtumo efektą.

    Duomenys rodo, kad tokia taktika apie 73 proc. atvejų priversdavo kitus paukščius iškart trauktis. Tai pasirodė efektyviau nei įprastos grumtynės, kai paukščiai bando smūgiuoti kojomis ar stumdyti varžovą kūnu.

    227 sąveikos ir nė vieno pralaimėjimo

    Mokslininkai užfiksavo 227 socialines sąveikas grupėje, kurioje buvo devyni patinai ir trys patelės. Briusas dalyvavo 36 patinų konfliktuose ir laimėjo juos visus, todėl tyrėjai padarė išvadą, kad jis tapo alfa patinu.

    Toks statusas turi apčiuopiamų pasekmių: dominuojantis paukštis pirmiau pasiekia maistą, patiria mažiau streso ir sulaukia daugiau socialinio dėmesio. Tyrime pažymima, kad Briusas buvo vienintelis patinas, kurį kiti prižiūrėdavo, o tai interpretuojama kaip aukšto socialinio pripažinimo ženklas.

    Šis atvejis išryškina platesnę tendenciją gyvūnų elgsenos tyrimuose: pažintiniu požiūriu stipresnės rūšys, tokios kaip kea, dažniau kuria naujus problemų sprendimo būdus. Kea papūgos yra žinomos dėl smalsumo, gebėjimo manipuliuoti objektais ir greitai mokytis, todėl elgsenos naujovės jų populiacijose laikomos itin tikėtinomis.

    Ką tai reiškia gyvūnų gerovei?

    Tyrimo autoriai pabrėžia ir praktinį klausimą gyvūnų gerovės srityje: žmogaus įsikišimas, pavyzdžiui, protezų taikymas, ne visada yra būtinas. Jei gyvūnas geba pats rasti efektyvų prisitaikymo būdą ir sėkmingai konkuruoti dėl resursų, intervencijos nauda turi būti vertinama atsargiai, atsižvelgiant į stresą ir rizikas.

    Briuso istorija taip pat primena, kad fizinis pažeidimas nebūtinai reiškia prastesnes socialines pozicijas. Tam tikromis aplinkybėmis unikalus prisitaikymas gali net suteikti pranašumą, ypač kai aplinkoje svarbus greitas konfliktų sprendimas ir aiški hierarchija.

    Dar prieš šį tyrimą Briusas buvo atkreipęs mokslininkų dėmesį neįprastu elgesiu: stebėta, kad jis naudodavo akmenukus savęs priežiūrai. Tai sustiprina prielaidą, kad individualūs skirtumai, smalsumas ir patirtis gali tapti lemiamais veiksniais, leidžiančiais gyvūnui kompensuoti fizinius ribojimus.

    Šaltiniai:

    https://www.cell.com/current-biology/home

    https://www.spiegel.de/wissenschaft/natur/neuseeland-behinderter-papagei-setzt-sich-mit-neuem-kampftrick-durch-a-c54f9ff1-80d4-4e99-9836-492f3945e885

  • NASA iš kosmoso užfiksavo rožinę širdį Argentinoje: spalvą lemia druska ir mikroorganizmai

    NASA iš kosmoso užfiksavo rožinę širdį Argentinoje: spalvą lemia druska ir mikroorganizmai

    NASA astronautai iš Tarptautinės kosminės stoties nufotografavo Saliņas-Las-Barankas druskingą ežerą Argentinoje, kuris iš viršaus primena širdies formą ir ryškiai rožinį atspalvį. Nors vaizdas atrodo romantiškas, tokia spalva susijusi ne su legenda ar optine apgaule, o su ekstremaliomis ežero cheminėmis sąlygomis.

    Šis druskingas telkinys yra Buenos Airių provincijoje, žemoje įduboje, kur po lietaus susikaupia vanduo. Vėliau, veikiant saulei ir vėjui, vanduo greitai garuoja, o dugne ir pakraščiuose lieka ryškios druskos plokštės bei kristalų pluta.

    Kodėl vanduo tampa rožinis?

    Rožinį ar net rausvai rudą atspalvį dažniausiai sukuria mikroorganizmai, prisitaikę gyventi itin sūriame vandenyje. Tokiose ekosistemose kai kurios dumblinės formos ir bakterijos gamina pigmentus, kurie vandens paviršiui suteikia rausvą atspalvį.

    Vienas geriausiai žinomų pavyzdžių yra vienaląstis dumblis Dunaliella salina, galintis kaupti karotenoidus. Kai sąlygos tampa dar atšiauresnės ir druskingumas dar labiau padidėja, ryškesnį rožinį toną gali sustiprinti ir druskingumui atsparios bakterijos.

    Saliņas-Las-Barankas yra seklus, todėl jo išvaizda smarkiai keičiasi priklausomai nuo sezono. Po gausesnių kritulių vandens daugiau, druskingumas sumažėja, o mikroorganizmų sudėtis kinta, todėl spalva gali priblėsti.

    Vėliau, kai telkinys ima greitai sekti, druskos koncentracija vėl šokteli, atsiranda daugiau kristalinės druskos plutos, o pigmentus gaminantys organizmai gali dominuoti. Dėl šio ciklo rožinis atspalvis nėra pastovus ir gali būti ryškesnis vienais metais ar net skirtingais metų laikais.

    Gyvybė prisitaiko ir pakraščiuose

    NASA atkreipia dėmesį, kad ežero pakraščiuose gali augti druskingumui atsparūs augalai, sudarydami ploną žalią juostą šviesių druskos plotų fone. Tokios pereinamosios zonos svarbios vietos biologinei įvairovei, nes sukuria nišas rūšims, galinčioms ištverti didelius druskingumo svyravimus.

    Šiame regione aptinkami ir paukščiai, tarp jų čiliniai flamingai. Jų rožinis atspalvis taip pat siejamas su karotenoidais maiste, todėl druskingų vandenų biologija netiesiogiai atsispindi ir gyvūnų išvaizdoje.

    Tokie vaizdai iš kosmoso naudingi ne tik kaip įspūdingi kadrai, bet ir kaip aplinkos stebėsenos priemonė. Palydoviniai ir astronautų duomenys leidžia sekti, kaip telkiniai kinta po liūčių, sausrų ar karščio bangų, o druskingų ežerų spalvos pokyčiai gali būti susiję su vandens balansu ir mikroorganizmų dinamika.

    Šaltiniai:

    https://earthobservatory.nasa.gov/

    https://science.nasa.gov/international-space-station/

    https://www.britannica.com/science/Dunaliella-salina

  • Tuapsėje po naftos perdirbimo gamyklos gaisro fiksuotas toksinis lietus: tarša ore viršijo normą

    Tuapsėje po naftos perdirbimo gamyklos gaisro fiksuotas toksinis lietus: tarša ore viršijo normą

    Rusijos Juodosios jūros pakrantėje esantis Tuapsės miestas susidūrė su netipinėmis pasekmėmis po gaisro naftos perdirbimo infrastruktūroje: vietos tarnybos pranešė apie užterštą lietų, kuris ant paviršių paliko tamsias nuosėdas. Pasak pareigūnų, dėl intensyvaus degimo į atmosferą pakilo degimo produktai, vėliau susimaišę su drėgme.

    Regioninės ekstremaliųjų situacijų tarnybos aiškino, kad suodžiai, pelenai ir cheminės medžiagos galėjo patekti į atmosferinį vandenį ir iškristi su krituliais. Gyventojai raginti likti patalpose ir laikyti uždarytus langus, kol situacija stabilizuosis.

    Tuapsėje atlikti oro kokybės matavimai parodė, kad suodžių, benzeno ir ksileno koncentracijos buvo padidėjusios ir kai kuriais atvejais viršijo leistinas ribas maždaug du ar tris kartus. Šios medžiagos siejamos su kvėpavimo takų dirginimu ir kitomis sveikatos rizikomis, ypač jautresnėms grupėms.

    Tokie epizodai paprastai siejami su dideliais gaisrais pramonės objektuose, kai į aplinką patenka kietosios dalelės ir lakieji organiniai junginiai. Kietosios dalelės, įskaitant suodžius, gali nusėsti ant pastatų, automobilių ir dirvožemio, o dalis junginių ore gali išlikti ilgiau, priklausomai nuo vėjo ir kritulių.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad, kaip pažymėjo tarptautinė žiniasklaida, regiono valdžia viešai įvardijo ekologinę žalą, siejamą su gaisrais po dronų atakų. Tuapsė yra ne tik pramonės ir energetikos mazgas, bet ir kurortinis miestas, todėl pranešimai apie taršą jautrūs ir artėjant tradiciniam atostogų sezonui.

    Karas Ukrainoje jau ne kartą buvo siejamas su plačiais aplinkosaugos padariniais abiejose pusėse, įskaitant pramonės objektų pažeidimus ir taršos incidentus. Viena didžiausių pastarųjų metų ekologinių nelaimių regione tarptautiniu mastu įvardijamas 2023 metais įvykęs Kachovkos hidroelektrinės sugriovimas, turėjęs didelio masto pasekmių upių ekosistemoms ir vandens ištekliams.

    Kas žinoma apie gaisro priežastis

    Pranešimuose teigiama, kad gaisras naftos perdirbimo infrastruktūroje kilo po dronų atakos. Tokie smūgiai paprastai turi ne tik karinį ar ekonominį poveikį, bet ir sukelia antrines rizikas, kai degant naftos produktams į orą patenka dideli teršalų kiekiai.

    Ekspertai žiniasklaidai yra komentavę, kad tokio pobūdžio gaisrai gali tęstis ilgai, o jų gesinimas sudėtingas dėl degių medžiagų ir infrastruktūros ypatumų. Tuo pat metu vietos gyventojams rizika dažniausiai didžiausia pirmosiomis dienomis, kai teršalų koncentracijos ore svyruoja labiausiai.

    Galimos pasekmės gyventojams

    Padidėję suodžių ir lakiųjų organinių junginių kiekiai ore gali paaštrinti astmos ir kitų kvėpavimo ligų simptomus, sukelti akių ir gerklės dirginimą. Sveikatos specialistai tokiais atvejais paprastai rekomenduoja riboti buvimą lauke, vėdinti patalpas tik pagerėjus oro kokybei ir vengti fizinio krūvio lauke.

    Jei ant paviršių nusėda teršalai, svarbus ir praktinis aspektas: užterštas dulkes bei nuosėdas reikėtų šalinti drėgnu valymu, kad jos nepatektų atgal į orą. Dėl geriamojo vandens saugos paprastai sprendžiama pagal vietos tarnybų tyrimus, todėl gyventojams svarbiausia sekti oficialius pranešimus.

    Kol kas viešai skelbiamų duomenų apie ilgalaikę žalą mastą nėra, tačiau tokie incidentai įprastai vertinami pagal oro, dirvožemio ir paviršinių vandenų tyrimus. Nuo jų rezultatų priklauso ir tolimesnės rekomendacijos, įskaitant galimus apribojimus ar valymo darbus.

    Šaltiniai:

    https://www.bloomberg.com/news/articles/2026-04-22/tesla-s-battery-business-a-quiet-moneymaker-suddenly-stalls

    https://www.unian.net/war/udary-po-rossiyskim-npz-genshtab-soobshchil-o-novoy-atake-po-tuapse-13355340.html

  • Mokslininkai rado būdą, kaip augalai „perjungia“ rubisko ir atlaiko šaltį: nauda ryžiams ir bulvėms

    Mokslininkai rado būdą, kaip augalai „perjungia“ rubisko ir atlaiko šaltį: nauda ryžiams ir bulvėms

    Nepastovūs orai ir staigūs temperatūros svyravimai vis dažniau smogia žemės ūkiui, o augalams tenka prisitaikyti per valandas ar net minutes. Naujas tyrimas rodo, kad kai kurie augalai turi vidinį mechanizmą, leidžiantį išlaikyti fotosintezę veiksmingą tiek atvėsus, tiek atšilus, pakeičiant vieno svarbiausių baltymų veikimą.

    Proceedings of the National Academy of Sciences publikuotame darbe aprašoma, kad augalai gali nepastebimai „perkonfigūruoti“ fermentą rubisko, kuris fotosintezėje suriša anglies dioksidą ir padeda gaminti cukrus augimui. Nors rubisko dažnai laikomas lėtu ir neefektyviu fermentu, tyrėjai rodo, jog jo veikimas gali būti reguliuojamas smulkiais struktūriniais pokyčiais.

    Mechanizmas aptiktas modeliniame augale Arabidopsis thaliana, plačiai naudojamame augalų biologijoje. Tokie modeliniai organizmai leidžia tiksliai sekti baltymų sudėtį ir pokyčius ląstelėse, o vėliau šias žinias taikyti žemės ūkio kultūroms.

    Kaip rubisko prisitaiko prie temperatūros

    Rubisko sudarytas iš didžiųjų ir mažųjų subvienetų, o būtent mažieji subvienetai, kaip rodo tyrimas, veikia kaip reguliavimo „sluoksnis“. Keičiantis temperatūrai, augalas gali parinkti kitokius mažųjų subvienetų variantus ir taip pakeisti viso fermento „elgseną“.

    Vėsesnėmis sąlygomis, maždaug apie 10 laipsnių Celsijaus, rubisko įgauna tokią formą, kuri leidžia reakcijoms vykti sparčiau. Tai padeda kompensuoti natūralų cheminių reakcijų lėtėjimą šaltyje ir palaikyti cukrų gamybą, nuo kurios priklauso augimas.

    Atšilus rubisko gali pereiti į stabilesnę, labiau „sutvirtintą“ konfigūraciją. Tokia forma, pasak tyrėjų, gali patikimiau išlaikyti anglies dioksido surišimą ir mažinti energijos nuostolius, kurie dažnėja esant šiluminiam stresui.

    Smulkūs pokyčiai, didelė nauda žemės ūkiui

    Tyrimas parodė, kad rubisko molekulės nebūtinai būna vienodos: dalis jų sudaro mišrias versijas, kuriose derinami skirtingi mažųjų subvienetų tipai. Eksperimentuose 54–72 proc. rubisko baltymų aptikta būtent hibridinėse formose, o tai rodo ne atsitiktinumą, bet lankstumą.

    Tokio lankstumo reikšmė ypač išryškėja, kai dažnėja karščio bangos ir staigūs atšalimai. Žemės ūkio augalai negali „pasitraukti“ iš nepalankių sąlygų, todėl jų produktyvumas priklauso nuo to, kaip greitai biochemija prisitaiko prie temperatūros šuolių.

    Mokslininkai tikisi, kad geresnis rubisko reguliavimo supratimas atvers papildomą kryptį selekcijai ir biotechnologijoms. Praktinis tikslas – sukurti veisles, kurios mažiau prarastų fotosintezės efektyvumą šaltyje ar karštyje, o tai aktualu tokioms kultūroms kaip ryžiai ir bulvės, taip pat sojos, medvilnė, miežiai ar kukurūzai.

    Kol kas rezultatai gauti su Arabidopsis thaliana, tačiau tolesni tyrimai bus orientuoti į svarbiausias žemės ūkio kultūras ir į tai, kaip tiksliai augalai ląstelėse „pasirenka“ vienus ar kitus rubisko subvienetus. Jei mechanizmą pavyks perkelti ar sustiprinti, jis galėtų tapti vienu iš atsakų į klimato kaitos keliamą derliaus nestabilumą.

    Šaltiniai:
    https://www.pnas.org/doi/10.1073/pnas.2519914123
    https://www.earth.com/news/plants-found-a-way-to-reshape-themselves-to-survive-temperature-swings/