CP v2

Blog

  • Tyrimas Anglijoje: saulės elektrinių moduliai šikšnosparniams atrodo kaip vanduo ir keičia jų elgesį

    Tyrimas Anglijoje: saulės elektrinių moduliai šikšnosparniams atrodo kaip vanduo ir keičia jų elgesį

    Anglijoje šalia saulės elektrinės dirbę specialistai pastebėjo netikėtą poveikį laukinei gamtai: dalis šikšnosparnių, priartėję prie modulių, ima elgtis taip, lyg skristų virš vandens telkinio. Tyrėjų teigimu, tai gali lemti aktyvumo pokyčius ir vengimą įprastų skrydžio maršrutų.

    Atsinaujinančios energetikos plėtra Europoje spartėja, tačiau kartu daugėja klausimų, kaip dideli infrastruktūros objektai veikia biologinę įvairovę. Iki šiol daugiausia dėmesio tekdavo vėjo jėgainių poveikiui paukščiams ir šikšnosparniams, tačiau nauji duomenys rodo, kad ir saulės parkai gali sukelti netikėtų rizikų.

    Kodėl moduliai primena vandenį?

    Šikšnosparniai orientuojasi echolokacija: skleidžia ultragarso signalus ir pagal atspindžius „susidaro vaizdą“ apie aplinką. Lygūs, glotnūs paviršiai, tokie kaip ramus vanduo, grąžina specifinį atspindį, todėl gyvūnui tai tampa svarbiu orientyru, susijusiu su gėrimu ar vabzdžių medžiokle.

    Tyrime pažymima, kad saulės modulių paviršiai kai kuriomis sąlygomis gali sukurti panašų echolokacinį „parašą“ kaip vanduo. Dėl to moduliai šikšnosparniams tampa vadinamuoju jutiminiu spąstu, kai natūralų signalą imituojantis dirbtinis objektas skatina klaidingus sprendimus.

    Kaip kinta šikšnosparnių elgsena?

    Autoriai nurodo, kad tokia klaida gali pasireikšti keliais būdais: nuo pakitusio aktyvumo šalia modulių iki teritorijų ar koridorių vengimo. Tai svarbu, nes šikšnosparniai dažnai juda nusistovėjusiais maršrutais tarp slėptuvių ir maitinimosi vietų, o papildomos kliūtys gali didinti energijos sąnaudas.

    Ilgalaikėje perspektyvoje elgsenos pokyčiai gali paveikti buveinių naudojimą, ypač jei saulės parkai įrengiami šalia vandens telkinių, miškų pakraščių ar kitų vietų, kur šikšnosparnių aktyvumas natūraliai didesnis. Tyrėjai pabrėžia, kad poveikis gali skirtis priklausomai nuo rūšies, vietovės ir parko išdėstymo.

    Ką tai reiškia saulės parkų plėtrai?

    Specialistai vis dažniau kalba apie poreikį derinti atsinaujinančios energetikos plėtrą su biologinės įvairovės apsauga, pritaikant projektavimo ir vietos parinkimo sprendimus. Tokie tyrimai paprastai tampa pagrindu rekomendacijoms, kaip mažinti riziką, pavyzdžiui, planuojant parkų vietas atokiau nuo jautrių teritorijų arba vertinant galimą poveikį dar prieš statybas.

    Nors saulės energetika laikoma viena švaresnių elektros gamybos alternatyvų, nauji duomenys primena, kad net ir ši technologija turi ekologinių niuansų. Norint išlaikyti visuomenės pasitikėjimą energetikos pertvarka, vis dažniau reikės ne tik didinti generaciją, bet ir tiksliai įvertinti poveikį aplinkai bei jį mažinti.

    Šaltiniai:

    – https://www.sciencedirect.com/journal/biological-conservation

    – https://www.eurobats.org/about_eurobats

  • Belo Monte užtvanka Amazonėje: kodėl žalia energija tampa miškų užliejimo ir konfliktų kaina

    Belo Monte užtvanka Amazonėje: kodėl žalia energija tampa miškų užliejimo ir konfliktų kaina

    Brazilijos Xingu upėje veikianti Belo Monte hidroelektrinė ilgą laiką buvo pristatoma kaip žingsnis į švaresnę energetiką. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad šis projektas Amazonėje sukūrė sudėtingą dilemą: elektros gamyba siejama su didelėmis ekologinėmis ir socialinėmis pasekmėmis.

    Pagrindinis ginčas sukasi apie vandens valdymą. Užtvanka keičia natūralų upės tėkmės režimą, o tai vienose atkarpose lemia mažesnius debitų srautus, kitur didina užliejimo riziką ir keičia potvynių ciklą, nuo kurio priklauso miško ekosistemos.

    Belo Monte ginčo esmė

    Projektas tapo viena labiausiai aptariamų infrastruktūros istorijų pasaulyje, nes kertasi keli interesai: nacionalinis energijos poreikis, ekonominiai argumentai ir vietos bendruomenių teisės. Daugiausia kritikos viešai išsako palei Xingu gyvenančios vietos ir čiabuvių bendruomenės, kurių pragyvenimas siejamas su žvejyba, miško ištekliais ir sezoniniais vandens svyravimais.

    Įtampa didėja ir dėl to, kad poveikis jaučiamas ne vien statybų teritorijoje. Keičiantis vandens lygiui, nukenčia žuvų migracija, pakrančių buveinės ir tradicinės veiklos, o ginčai persikelia į teisinius ir politinius sprendimus dėl leidimų, poveikio aplinkai vertinimų ir kompensacijų.

    Kodėl kalbama apie dar vieną užtvanką

    Didžiausias Belo Monte modelio paradoksas siejamas su sezoniškumu. Sausuoju laikotarpiu Xingu upės tėkmė sumažėja, todėl hidroelektrinei tampa sunkiau užtikrinti stabilų generacijos lygį. Kritikai pabrėžia, kad tai didina spaudimą ieškoti sprendimų, kurie reikštų didesnį vandens kaupimą.

    Būtent čia dažnai minima galimybė statyti didelį rezervuarą aukščiau upės. Analizės rodo, kad toks scenarijus reikštų nepalyginamai didesnio ploto užliejimą, o poveikis paliestų tiek saugomas teritorijas, tiek kelias čiabuvių žemes.

    Užliejimo mastas ir klimato rizika

    Naujesni moksliniai darbai apie užlietą Amazonės augmeniją pabrėžia, kad potvynių pakeitimai silpnina ekosistemų teikiamas paslaugas. Užliejami miškai netenka įprasto sezoniško „kvėpavimo“ ritmo, o stovinčiame vandenyje keičiasi maistmedžiagių apykaita, nyksta buveinės ir blogėja vandens kokybė.

    Papildomą neapibrėžtumą įneša klimato kaita. Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariama rizika, kad dalyje Amazonės baseino upių nuotėkis ateityje gali mažėti, o tai reiškia dar didesnį spaudimą hidroenergijos projektams, priklausomiems nuo stabilios tėkmės.

    Ši istorija parodo, kad „žalios“ energijos etiketė ne visada automatiškai reiškia mažą poveikį aplinkai. Energetinis saugumas ir dekarbonizacija gali tapti patikimi tik tuomet, kai kartu vertinami biologinės įvairovės nuostoliai, vietos žmonių teisės ir ilgalaikės hidrologinės rizikos.

    „Klausimas nėra vien apie elektrą. Tai klausimas apie upės režimą, nuo kurio priklauso žmonių gyvenimas ir Amazonės ekosistemų stabilumas“, – teigia tyrėjai, nagrinėjantys užlietos augmenijos pokyčius Xingu baseine.

    Šaltiniai:
    – https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2530064425000021
    – https://www.conservation-strategy.org/project/belo-monte-dam
    – https://www.survivalinternational.org/about/belo-monte-dam

  • Nacionalinis miškasodis balandžio 25 dieną: visoje Lietuvoje sodins ąžuolus, kviečia registruotis

    Nacionalinis miškasodis balandžio 25 dieną: visoje Lietuvoje sodins ąžuolus, kviečia registruotis

    Valstybinių miškų urėdija kartu su Aplinkos ministerija balandžio 25 dieną kviečia gyventojus į Nacionalinį miškasodį. Šių metų iniciatyva skiriama Prezidento Valdo Adamkaus 100-osioms gimimo metinėms, todėl daugelyje vietų planuojama sodinti ąžuolus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad ąžuolas Lietuvoje laikomas stiprybės, ilgaamžiškumo ir valstybingumo simboliu. Pasak VMU, šis pasirinkimas siejamas ir su Prezidento Valdo Adamkaus indėliu į aplinkosaugą bei tvarios plėtros idėjų stiprinimą.

    Šių metų Nacionalinio miškasodžio šūkis – „Už Lietuvą, kuri žaliuos per amžius!“. Renginio tikslas neapsiriboja vien medžių sodinimu: gyventojai kviečiami susipažinti su miškininkų darbu, sodinimo principais ir miškų atkūrimo procesu.

    Kaip ruošiami sodinukai?

    VMU nurodo, kad miškasodžio metu sodinami sodmenys auginami urėdijos medelynuose. Atrenkamos genetiškai patikimos sėklos, o sodinukų auginimui taikomos pažangios technologijos, kad jie geriau prigytų ir formuotų atsparius būsimus medynus.

    Miškų atkūrimas Lietuvoje vyksta nuosekliai, o sodinimas yra tik viena proceso dalis. Vėliau jaunuolynai prižiūrimi, saugomi nuo žvėrių daromos žalos ir, jei reikia, atsodinami, kad miškas susiformuotų kokybiškas ir tvarus ilgam laikui.

    Renginys Joniškio rajone

    Joniškio rajone Nacionalinis miškasodis vyks Skaistgirio girininkijoje. Pradžia numatyta balandžio 25 dieną 10.00 valandą, vieta nurodoma koordinatėmis 56.25148, 23.38247.

    Organizatoriai prašo dalyvių iš anksto registruotis, kad sodinimo darbai vyktų sklandžiai ir būtų suplanuotas reikalingas inventorius bei sodinukų kiekis. Dėl informacijos nurodomas kontaktinis asmuo Laimonas Marijauskas, telefono numeris +370 686 16 681.

    VMU primena, kad miškasodis paprastai vyksta bet kokiu oru, todėl verta pasirūpinti patogia, darbui miške tinkama apranga ir avalyne. Taip pat rekomenduojama atvykti laiku, nes dalyviams vietoje pristatoma sodinimo tvarka ir saugumo reikalavimai.

    Parengta pagal VĮ Valstybinių miškų urėdijos informaciją.

    Šaltiniai:
    – https://www.vmu.lt/

  • Joniškio rajone šildymo sezonas pratęstas iki balandžio 27 dienos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Joniškio rajone šildymo sezonas pratęstas iki balandžio 27 dienos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Joniškio rajono savivaldybė pranešė pratęsianti 2025–2026 metų šildymo sezoną savo teritorijoje iki 2026 metų balandžio 27 dienos. Tai reiškia, kad centralizuotas šilumos tiekimas daugumai vartotojų bus tęsiamas ilgiau, nei buvo numatyta anksčiau.

    Sprendimas įtvirtintas Joniškio rajono savivaldybės mero 2026 metų balandžio 20 dienos potvarkiu Nr. M-163, kuriuo pakeistas ankstesnis 2026 metų balandžio 14 dienos potvarkis Nr. M-149 dėl šildymo sezono pabaigos. Nuo 2026 metų balandžio 27 dienos oficialiai skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga.

    Gyventojams primenama, kad daugiabučiai ir kiti pastatai šildymo sezoną gali baigti ir kitu laiku, nei nustato savivaldybė, tačiau tam taikoma nustatyta tvarka. Apie sprendimą reikia informuoti šilumos tiekėją, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas turi išduoti leidimą pastato savininkui arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti.

    Praktikoje tai aktualu bendrijoms, pastatų administratoriams ir gyventojams, kurie sprendžia, ar dėl oro sąlygų ir komforto poreikio šildymą tęsti ilgiau, ar siekiant mažinti sąskaitas jį išjungti anksčiau. Savivaldybės nustatyta pabaigos data laikoma bendra orientacine tvarka, tačiau pastatų bendruomenės gali priimti sprendimus atsižvelgdamos į savo situaciją.

    Joniškio rajone daugiabučių, kuriuos administruoja UAB „Joniškio butų ūkis“, gyventojai dėl šildymo sezono pabaigos ar kitų su administravimu susijusių klausimų turi kreiptis į bendrovę. Daugiabučiuose, kuriuose įsteigtos bendrijos, gyventojai turėtų kreiptis į bendrijos pirmininką.

    Šildymo sezonų pradžią ir pabaigą savivaldybės nustato vadovaudamosi nustatytais reikalavimais, o sprendimai dažniausiai koreguojami atsižvelgiant į faktines oro temperatūras ir socialinį poreikį. Tokie pakeitimai pavasarį nėra reti, kai kelias dienas ar savaites iš eilės vyrauja vėsesni orai, ypač naktimis.

    Gyventojams, svarstantiems dėl individualaus sprendimo, rekomenduojama pasitikslinti, kas jų name priima sprendimus dėl šilumos ūkio, ir įvertinti, ar pastato šildymo sistema leidžia lanksčiai keisti režimą. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad sprendimų įgyvendinimas priklauso nuo šilumos tiekėjo nustatytos procedūros ir terminų.

    Šaltiniai:

    – https://www.joniskis.lt/

    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.263252

  • Indija stato milžinišką vandens bateriją: siurblys kelia vandenį 430 m ir kaupia elektrą

    Indija stato milžinišką vandens bateriją: siurblys kelia vandenį 430 m ir kaupia elektrą

    Indija plečia vadinamųjų vandens baterijų, arba hidroakumuliacinių elektrinių, tinklą. Tai technologija, kai perteklinė elektra panaudojama vandeniui perpumpuoti į aukščiau esantį rezervuarą, o prireikus vanduo nuleidžiamas atgal per turbinas ir taip vėl gaminama elektra.

    Tokie projektai tampa ypač aktualūs augant vėjo ir saulės energijos daliai tinkle. Kai gamyba viršija vartojimą, energiją galima sukaupti, o piko valandomis greitai grąžinti į sistemą, sumažinant poreikį įjungti brangesnes ir taršesnes elektrines.

    Kaip veikia vandens baterija?

    Principas paprastas: dvi vandens saugyklos skirtingame aukštyje sujungiamos tuneliais ir siurbliais. Kai elektra pigi arba jos perteklius didelis, siurbliai kelia vandenį į viršutinį telkinį, taip energija paverčiama potencialia energija.

    Kai elektros reikia daugiau, vanduo leidžiamas žemyn ir suka hidroagregatus. Hidroakumuliacija laikoma viena brandžiausių didelio masto energijos kaupimo technologijų pasaulyje, o jos efektyvumas paprastai siekia apie 70–85 proc., priklausomai nuo įrangos ir vietovės.

    Sharavathi projektas ir 430 metrų aukščio skirtumas

    Vienas dažniausiai minimų Indijos planų yra Sharavathi hidroakumuliacinės elektrinės projektas Karnatakos valstijoje, kur numatoma naudoti Gerusoppa ir Talakalale vandens saugyklas. Čia akcentuojamas maždaug 430 metrų aukščio skirtumas tarp rezervuarų, leidžiantis sukauptą energiją greitai paversti elektros gamyba.

    Viešai aptariama, kad projektas gali siekti apie 2 000 megavatų galią, tačiau tokio masto infrastruktūrai būtini išsamūs poveikio aplinkai vertinimai, žemės naudojimo sprendimai ir aiškus integravimas į elektros perdavimo tinklą. Dėl to terminai ir galutinės specifikacijos gali keistis.

    Kodėl Indija investuoja į kaupimą?

    Indijos elektros sistema sparčiai auga dėl didėjančio vartojimo, urbanizacijos ir pramonės plėtros. Kartu šalis agresyviai didina atsinaujinančių išteklių dalį, o tai reiškia didesnius gamybos svyravimus, kuriuos reikia suvaldyti patikimu kaupimu ir lankstumu.

    Hidroakumuliacinės elektrinės šiuo požiūriu atlieka kelias funkcijas: padeda stabilizuoti dažnį, dengia piko paklausą, mažina tinklo perkrovas ir leidžia geriau išnaudoti saulės bei vėjo parkų gamybą. Tai taip pat gali mažinti priklausomybę nuo anglies elektrinių, kurios vis dar sudaro reikšmingą Indijos energetikos dalį.

    Kokia šios technologijos kaina ir ribojimai?

    Nors vandens baterijos gali kaupti labai didelius energijos kiekius, jų statyba sudėtinga: reikia tinkamo reljefo, vandens išteklių valdymo, suderintų leidimų ir didelių pradinių investicijų. Projekto sėkmę lemia ir tai, ar regiono perdavimo tinklas pajėgus priimti dideles galias tiek siurbimo, tiek generavimo režimu.

    Be to, projektai, planuojami saugomose ar ekologiškai jautriose teritorijose, dažnai susiduria su papildomais reikalavimais ir visuomenės dėmesiu. Dėl to Indijai, kaip ir kitoms šalims, tenka ieškoti pusiausvyros tarp energetinio saugumo, kainos vartotojams ir poveikio aplinkai.

    Vis dėlto bendra kryptis aiški: didėjant atsinaujinančių išteklių daliai, tinklui reikia ne tik daugiau gamybos, bet ir daugiau kaupimo. Hidroakumuliacinės elektrinės, tokios kaip planuojama Sharavathi sistemoje, yra vienas praktiškiausių būdų sukaupti energiją dideliu mastu ir ją grąžinti tada, kai jos labiausiai reikia.

    Šaltiniai:
    – https://www.iea.org/reports/hydropower-special-market-report
    – https://powermin.gov.in/en/content/pumped-storage-projects
    – https://cea.nic.in/pumped-storage-plants/?lang=en

  • EEC 2026: ekspertai įvardijo, kodėl Lenkija gali tapti DI lydere Europoje ir kas dar stabdo proveržį

    EEC 2026: ekspertai įvardijo, kodėl Lenkija gali tapti DI lydere Europoje ir kas dar stabdo proveržį

    Europos ekonomikos darbotvarkėje skaitmenizacija nebeatrodo kaip ateities vizija: duomenų ekonomika, robotizacija, dirbtinis intelektas ir blokų grandinės sprendimai vis dažniau tampa pagrindiniu produktyvumo ir konkurencingumo šaltiniu. Būtent todėl įmonės ir valstybės vis daugiau dėmesio skiria ne tik technologijoms, bet ir gebėjimui jas įdiegti saugiai bei atsakingai.

    Apie tai 2026 metų balandžio 22–24 dienomis Katovicuose vykusiame Europos ekonomikos kongrese (EEC 2026) diskutavo verslo ir technologijų lyderiai, aptarę skaitmeninės ekonomikos tendencijas, investicijų kryptis ir rizikas. Pagrindinis akcentas buvo DI banga, kuri, dalyvių vertinimu, keičia darbo rinką, įmonių sprendimų priėmimą ir pačią konkurencijos logiką.

    DI lenktynėse starto linija išsilygino

    „Microsoft“ Lenkijos vadovė Iwona Szylar sakė, kad šalis, Europa ir pasaulis yra lūžio taške, o DI sukuria retą situaciją, kai valstybės pradeda iš panašios pozicijos. Jos teigimu, Lenkija turi realių prielaidų tapti lydere, tačiau svarbu matyti visą ekosistemą: nuo infrastruktūros ir energetikos iki praktinių DI pritaikymų versle.

    „Atlikome namų darbus. DI yra tas momentas ir ta technologija, kuri apibrėš, kaip atrodys darbo rinka ir konkurencinis pranašumas. Lenkija turi viską, kad taptų lydere, bet DI nėra vien kalbos modeliai: tai ir infrastruktūra, ir išmintingai valdoma energetika, ir DI taikymai konkrečiuose verslo scenarijuose“, – sakė I. Szylar.

    Strategas ir futuristas prof. Henrik von Scheel pabrėžė, kad DI poveikis apima beveik kiekvieną gyvenimo ir ekonomikos sritį, o dėl pozicijos intensyviai varžosi kiekviena valstybė. Jo vertinimu, vien investicijų į technologiją nepakanka, jei jos nelydimos investicijomis į žmones, specializacijas ir aiškiai pasirinktą kryptį.

    Greita technologijų adopcija, bet spragos įgūdžiuose

    „Visa“ Lenkijos vadovas Mateusz Oleksy išskyrė, kad šalis pasižymi itin greitu technologijų pritaikymu kasdienybėje, o bekontakčiai atsiskaitymai tapo norma. Tačiau jis akcentavo kitą pusę: ar ateinanti karta turės ne tik naudojimosi įgūdžius, bet ir skaitmeninį raštingumą, ypač gebėjimą atpažinti dezinformaciją ir elgtis saugiai internete.

    TVN valdybos narys Rafał Ogrodnik priminė, kad Lenkija turi sėkmingų skaitmeninių pavyzdžių, tokių kaip valstybinės e. paslaugos, kurios gali būti pristatomos kaip geroji praktika. Vis dėlto, jo teigimu, šalies skaitmeninių kompetencijų lygis vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, todėl būtinas spartesnis progresas sisteminiu mastu.

    Inovacijoms reikia kapitalo ir drąsos rizikuoti

    Investuotojas Sebastianas Kulczykas teigė, kad Lenkija yra stipri adaptacijoje, tačiau inovacijoms trūksta vietinio kapitalo galios ir sprendimų centrų, kurie liktų šalyje. Jo vertinimu, norint kurti ilgalaikę lyderystę, būtina užtikrinti, kad talentai neišvyktų, o startuolių ekosistema turėtų aiškų tiltą tarp universitetų, investuotojų ir verslo.

    „Accenture“ Lenkijos vadovė Agnieszka Kubera pabrėžė, kad DI įveda kitokio masto pokytį nei iki šiol vykusi skaitmenizacija. Jos teigimu, daugelyje sektorių DI bus naudojamas sprendimams priimti, didės vadinamųjų agentų vaidmuo, o kritinei infrastruktūrai reikės dar tvirtesnio atsparumo ir saugumo.

    „Iki šiol augome per skaitmenizaciją, bet kalbėdami apie DI, įžengiame į visai kitokį pokytį. Kalbame apie modelius, kurie priims sprendimus, keis darbo būdą, naudosime agentus. Ar esame tam pasiruošę? Pakanka pažiūrėti į kritinę infrastruktūrą“, – sakė A. Kubera.

    Diskusijoje taip pat akcentuota, kad technologijų diegimas nėra automatinis procesas: net ir turint sprendimus rinkoje, galutinė vertė atsiranda tik tuomet, kai technologija tampa realiai naudinga vartotojui ir verslui. Todėl greta DI diegimo svarbiausiais veiksniais įvardyti duomenų valdymas, kibernetinis saugumas, reguliacinė aplinka ir organizacijų pasirengimas nuolatiniams pokyčiams.

    Pabaigoje dalyviai sutiko, kad DI lenktynėse lems ne vien technologijų prieinamumas, bet žmonių kompetencijos, atsakinga lyderystė ir gebėjimas prisiimti pagrįstą riziką. Pasak diskusijos dalyvių, jaunos organizacijos dažnai turi pranašumą, nes gali kurti procesus nuo nulio, o didelėms įmonėms DI diegimą apsunkina struktūrinis inertiškumas.

    Šaltiniai:

    – https://www.eecpoland.eu/2026/pl/

    – https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8077.html

    – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021PC0206

  • Kalvarijoje startuoja paraiškos: tautinių kostiumų atnaujinimui ir jaunimo išvykoms į užsienį

    Kalvarijoje startuoja paraiškos: tautinių kostiumų atnaujinimui ir jaunimo išvykoms į užsienį

    Kalvarijos savivaldybė informuoja, kad pagal Etninės kultūros plėtros 2026–2028 metų programą juridiniai asmenys gali teikti paraiškas tautinių kostiumų įsigijimui ar atnaujinimui bei jaunimo dalyvavimo kultūros renginiuose užsienyje daliniam finansavimui.

    Programa numato, kad finansavimas gali būti skiriamas visus metus, jei atsiranda poreikis ir pateikiama motyvuota paraiška, pagrindžianti planuojamos veiklos ar reikalingų priemonių būtinybę. Paraiškas gali teikti registruoti juridiniai asmenys, vykdantys etninės kultūros veiklas.

    Tautiniai kostiumai: ką galima finansuoti

    Pagal programos nuostatas galima kreiptis dėl naujų tautinių kostiumų įsigijimo, turimų kostiumų atnaujinimo arba komplektų papildymo. Savivaldybė pabrėžia, kad vertinant poreikį svarbus aiškus pagrindimas, kodėl kostiumai reikalingi vykdomai veiklai.

    Tautiniai kostiumai praktikoje yra ne tik reprezentacinė priemonė, bet ir ilgalaikė investicija į kolektyvų veiklą: jie naudojami koncertuose, valstybinėse šventėse, konkursuose bei regiono renginiuose. Dėl to paraiškoje verta tiksliai aprašyti, kaip dažnai kostiumai bus naudojami ir kokiai grupei jie skirti.

    Jaunimo išvykos į užsienį: kokios išlaidos tinkamos

    Kita finansavimo kryptis – jaunimo dalyvavimas tarptautiniuose folkloro, kultūros, muzikos ir šokio renginiuose, taip pat konkursuose ir festivaliuose. Dalinis finansavimas gali būti skiriamas kelionės, apgyvendinimo, dalyvio mokesčio ir kitoms būtinoms išlaidoms.

    Tokio pobūdžio parama dažniausiai padeda kolektyvams sumažinti finansinę naštą šeimoms ir užtikrinti, kad į užsienio renginius vyktų pasirengusi, visą sudėtį atitinkanti grupė. Paraiškoje rekomenduojama pateikti kvietimus, preliminarias sąmatas ir aiškiai nurodyti dalyvių skaičių bei kelionės tikslą.

    Kas gali teikti ir kur kreiptis

    Paraiškas gali teikti registruoti juridiniai asmenys, vykdantys etninės kultūros veiklas, pavyzdžiui, kolektyvai, kultūros įstaigos, bendruomenės ir kitos organizacijos. Paraiškos teikiamos Kalvarijos savivaldybės administracijai, o formos pateiktos programos 3 ir 4 prieduose.

    Dėl paraiškų pildymo, tinkamų išlaidų ir kitų praktinių klausimų savivaldybė kviečia konsultuotis su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Erika Stankevičienė.

    Šaltiniai:

    – https://www.kalvarija.lt/naujienos/del-galimybes-teikti-paraiskas-tautiniu-kostiumu-isigijimui-ir-jaunimo-isvyku-daliniam-finansavimui/

  • Buvęs NASA astronautas atskleidė: kosminis pasivaikščiojimas yra kančia, bet vaizdas atperka

    Buvęs NASA astronautas atskleidė: kosminis pasivaikščiojimas yra kančia, bet vaizdas atperka

    Buvęs NASA astronautas Danielis Tani, kosmose praleidęs daugiau nei 130 dienų, sako, kad romantiškas įsivaizdavimas apie darbą orbitoje dažnai prasilenkia su realybe. Jo teigimu, įspūdingiausi momentai ateina kartu su fiziniu diskomfortu, o didžiausia įtampa kyla dėl baimės suklysti, kai klaidos kaina gali būti milžiniška.

    Šis pokalbis pasirodė tuo metu, kai NASA ruošiasi „Artemis II“ misijai. Ji turėtų tapti pirmuoju po „Apollo“ laikų skrydžiu su įgula aplink Mėnulį ir svarbiu žingsniu tolimesnei „Artemis“ programai, kuria siekiama grąžinti žmones į Mėnulio paviršių ir kurti ilgalaikę infrastruktūrą.

    Kaip tampama astronautu

    D. Tani pasakoja, kad vaikystėje nebuvo apsėstas svajonės tapti astronautu. Jį labiau traukė konstruoti daiktus ir spręsti technines užduotis, o vėliau pasirinktas inžinerijos kelias natūraliai atvedė į kosmoso sektorių ir galiausiai prie paraiškos NASA.

    Pasak jo, atranka reikalauja ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir atkaklumo, nes atmetimai nėra reti. D. Tani prisimena, kad lemtingas skambutis buvo formuluojamas labai santūriai, o žodis „astronautas“ net nebuvo ištartas.

    „Tai labai tradicinis skambutis, kai niekada nepasakomas žodis astronautas. Tiesiog paklausiama: ar norėtum ateiti dirbti pas mus?“, – sakė Danielis Tani.

    Kosminis pasivaikščiojimas: skausmas ir privilegija

    D. Tani atvirai teigia, kad išėjimas į atvirą kosmosą nėra patogus ar lengvas darbas. Skafandras, nors ir saugo nuo vakuumo bei ekstremalių temperatūrų, yra gremėzdiškas, sunkus ir varžo judesius, todėl astronautai turi ilgai treniruotis, kad priprastų prie jo keliamų apribojimų.

    Jis pabrėžia, kad net jei pats kosminis pasivaikščiojimas trunka 6 ar 7 valandas, realus laikas skafandre gerokai ilgesnis. Dėl to atsiranda nuovargis, skausmas ir išbandymas ištvermei, tačiau emocinis atlygis, pasak buvusio astronauto, yra išskirtinis.

    „Net jeigu kosminis pasivaikščiojimas trunka šešias ar septynias valandas, skafandre būni dešimt ar dvylika valandų, ir tai skauda“, – sakė Danielis Tani.

    „Tai privilegija atverti liuką ir išplaukti į lauką, laikantis už stoties. Aplink tamsa, o po kojomis matai Žemę ir atpažįsti vietas“, – sakė Danielis Tani.

    Tuo pačiu jis primena, kad grožis nereiškia atsipalaidavimo. Pirmojo kosminio pasivaikščiojimo atmintyje, anot D. Tani, ryškiausiai išliko ne vaizdai, o spaudimas tiksliai vykdyti procedūras ir nepamiršti nė menkiausios detalės.

    Kas laukia po TKS eros

    D. Tani didžiąją savo misijų dalį praleido Tarptautinėje kosminėje stotyje, kuri ilgus metus buvo viena svarbiausių tarptautinio bendradarbiavimo platformų. Šio projekto partneriai yra JAV, Rusija, Japonija, Kanada ir Europos šalys per Europos kosmoso agentūrą.

    Stotis sensta, todėl planuojama ją eksploatuoti iki šio dešimtmečio pabaigos ir tuomet kontroliuojamai deorbituoti. NASA viešai nurodo tikslą pereiti prie komercinių orbitinių stočių, kurias vystytų privatūs operatoriai, o agentūra taptų viena iš pagrindinių jų klientų.

    „Tai buvo neįtikėtinas pavyzdys, kaip tarptautinis bendradarbiavimas dėl gero tikslo gali išgyventi politinius sukrėtimus“, – sakė Danielis Tani.

    Pasak buvusio astronauto, didėjantis privačių bendrovių vaidmuo ir auganti geopolitinė konkurencija kosmose kelia naujų klausimų: nuo kainų ir greičio iki taisyklių, atsakomybės bei ilgalaikės partnerystės. Jo manymu, konkurencija gali paspartinti inovacijas, tačiau svarbiausia rasti pusiausvyrą, kad kosmosas netaptų dar viena konfliktų erdve.

    „Šiek tiek konkurencijos yra gerai, ji mažina kainas ir greitina procesus. Tačiau ji taip pat sukelia įtampų, todėl reikės išmokti tai subalansuoti“, – sakė Danielis Tani.

    „Artemis“ programos kontekste šie pokyčiai ypač aktualūs, nes Mėnulio misijoms reikės ne tik raketų ir kapsulių, bet ir ilgalaikės logistikos, ryšių, energijos bei mokslinių platformų. NASA planuose numatyta, kad dalis šių paslaugų ateityje vis labiau remsis komerciniais sprendimais, todėl D. Tani išskirtos rizikos ir naudos tampa ne teorinės, o praktiškai artėjančios.

    Šaltiniai:

    – https://www.euronews.com/next/2026/04/01/whats-it-like-to-be-an-astronaut-with-former-astronaut-daniel-tani-euronews-tech-talks

    – https://www.nasa.gov/artemis-ii/

    – https://www.nasa.gov/humans-in-space/commercial-low-earth-orbit-destinations/

    – https://www.nasa.gov/international-space-station/space-station-frequently-asked-questions/

  • Socialinė Europa be iliuzijų: būstas, įgūdžiai ir darbai – ar ES tikrai keičia žmonių gyvenimą?

    Socialinė Europa be iliuzijų: būstas, įgūdžiai ir darbai – ar ES tikrai keičia žmonių gyvenimą?

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie Socialinę Europą, kurioje socialinės teisės tampa ne priedu prie ekonomikos, o jos dalimi. Praktikoje tai reiškia siekį mažinti skurdą, didinti užimtumą ir sudaryti sąlygas persikvalifikuoti, kai darbo rinką keičia skaitmenizacija, žalioji transformacija ir DI.

    Vienas ryškiausių socialinės politikos testų yra būstas. Rumunijoje, šiaurėje nuo Bukarešto esančiame Berceni, šeima, gyvenusi perpildytomis sąlygomis ir susidūrusi su prasta higiena bei pelėsiu, į naują būstą persikėlė per programą, kurią įgyvendina nevyriausybinė organizacija „Habitat for Humanity“.

    „Kai mus išvarė, tris dienas miegojome automobilyje: aš, žmona ir dukra“, – sakė Valentinas Alexe.

    Šeimos istorija atskleidžia, kaip būsto krizė, žemos pajamos ir brangi nuoma gali stumti žmones į nestabilumą net ir tada, kai jie dirba. Programos modelis remiasi savanorystės valandomis ir ilgalaikiu, įperkamesniu nuomos laikotarpiu, o tikslas yra suteikti realią galimybę tapti būsto šeimininkais.

    Kas yra Socialinė Europa

    Socialinės Europos kryptį ES įtvirtina Europos socialinių teisių ramstis ir jo veiksmų planas, numatantis 2030 metų tikslus. Tarp jų yra siekis, kad dirbtų bent 78 proc. 20–64 metų gyventojų, kad kasmet mokytųsi ne mažiau kaip 60 proc. suaugusiųjų, o skurdas sumažėtų bent 15 000 000 žmonių, įskaitant 5 000 000 vaikų.

    Gyventojų nuomonė čia taip pat svarbi: Eurobarometro apklausose fiksuojamas platus palaikymas stipresnei socialinei Europai, orientuotai į sąžiningas darbo sąlygas, įtrauktį ir lygias galimybes. Tačiau palaikymas nereiškia automatinio rezultato, nes pažadai turi virsti finansavimu ir nacionalinėmis priemonėmis.

    Mokymai ir įgūdžiai, kai darbo rinka keičiasi

    Persikvalifikavimas tampa centrine tema, nes skaitmeninės kompetencijos reikalingos ne tik technologijų sektoriuje. Rumunijoje mokytoja Rodica Ionas pasirinko dvejų metų informacinių technologijų mokymus Bukarešto politechnikos universitete, siekdama atnaujinti savo kompetencijas ir jas pritaikyti mokykloje.

    „Tai buvo galimybė, nes kursus finansavo Švietimo ministerija“, – sakė Rodica Ionas.

    Toks modelis atspindi platesnę ES kryptį skatinti suaugusiųjų mokymąsi ir investicijas į įgūdžius. Po Europos įgūdžių metų dėmesys vis labiau krypsta į tai, kaip mokymus pritaikyti realiems regionų ir sektorių poreikiams, kad jie vestų į darbą, o ne tik į pažymėjimą.

    Darbas vietoje pašalpų: Prancūzijos eksperimentas

    Prancūzijoje nuo 2016 metų taikomas „Zero Long-Term Unemployment Territories“ modelis siūlo kitokį požiūrį į ilgalaikį nedarbą. Idėja remiasi principu, kad dalį nedarbo kainos galima nukreipti į darbo vietų kūrimą vietos bendruomenėse, ypač regionuose, kur trūksta darbdavių.

    Vienoje iš teritorijų veikianti įmonė „Tezea“ įdarbina dešimtis žmonių ir vykdo veiklas nuo pakartotinio naudojimo ir rūšiavimo iki sandėliavimo bei vietos paslaugų. Modelis akcentuoja ne trumpalaikius projektus, o pastovias darbo vietas ir socialinę integraciją, kuri ypač svarbi vyresniems darbuotojams ar po sveikatos krizių grįžtantiems į rinką.

    „Tai leido man susigrąžinti socialinį gyvenimą ir kasdienybės prasmę“, – sakė Marie-Fabienne Lavoisier.

    Šios priemonės glaudžiai siejamos su ES finansavimu: Europos socialinis fondas plius yra vienas pagrindinių instrumentų, iš kurių valstybės narės finansuoja užimtumo, įtraukties, mokymų ir skurdo mažinimo programas. Fondas padeda pritaikyti sprendimus prie konkrečių nacionalinių ir regioninių problemų, tačiau sėkmę lemia gebėjimas užtikrinti tęstinumą, o ne vienkartines iniciatyvas.

    Socialinės Europos realybė šiandien yra mišri: ambicingi tikslai sutampa su kasdieniais žmonių iššūkiais, tokiais kaip brangus būstas, įgūdžių trūkumas ar sunkiai įveikiamas ilgalaikis nedarbas. Tai, ar kryptis taps apčiuopiama daugumai, priklausys nuo to, kaip greitai ES ir valstybės narės pavers planus ilgalaikėmis, lengvai pasiekiamomis paslaugomis ir finansavimu.

    Šaltiniai:

    – https://www.euronews.com/business/2024/05/29/homes-training-and-jobs-whats-the-reality-of-social-europe

    – https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/3187

    – https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/economy-works-people/european-pillar-social-rights_en

    – https://european-social-fund-plus.ec.europa.eu/en/what-esf

    – https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1428&langId=en

    – https://www.tzcld.fr/decouvrir-le-projet/lassociation/

  • Europą užplūdo pigūs importai: kaip ES saugo verslą nuo dempingo ir užsienio subsidijų

    Europos įmonės vis dažniau atsiduria situacijoje, kai konkuruoti tenka ne vien su efektyvesniais gamintojais, bet ir su importu, kurio kainos, įtariama, dirbtinai sumažintos. Tokiais atvejais ES taiko prekybos apsaugos priemones, kurios leidžia reaguoti į dempingą, nesąžiningas subsidijas ir rinkos iškraipymus bendrojoje rinkoje.

    Ši tema ypač jautri pramonės šakoms, kurių savikainą smarkiai veikia energijos, darbo jėgos, žaliavų ir aplinkosaugos reikalavimų kaštai. Kai importuotojai gali siūlyti prekes žemiau gamybos kainos arba remdamiesi valstybės parama, Europos gamintojai, ypač mažos ir vidutinės įmonės, praranda galimybes konkuruoti kainomis.

    Kas yra dempingas ir kaip reaguoja ES?

    Dempingas reiškia situaciją, kai prekės į ES parduodamos už kainą, mažesnę nei įprasta jų vertė kilmės šalyje, arba net žemiau savikainos. ES gali pradėti antidempingo tyrimą, jei pateikiami įrodymai, kad toks importas daro žalą ES pramonei, pavyzdžiui, mažina pardavimus, pelningumą ar stabdo investicijas.

    Jeigu tyrimas patvirtina žalą ir priežastinį ryšį, Europos Komisija gali nustatyti antidempingo muitus. Jie skirti ne blokuoti prekybą, o atkurti sąžiningas konkurencijos sąlygas, kai kainų pranašumas atsiranda ne dėl našumo, o dėl iškraipymų.

    Subsidijos iš užsienio ir naujos taisyklės

    Be dempingo, vis daugiau dėmesio skiriama užsienio valstybės subsidijoms, kurios gali suteikti įmonėms finansinį pranašumą ES rinkoje. Tam ES įdiegė Užsienio subsidijų reglamentą, taikomą nuo 2023 metų, kuris leidžia tikrinti, ar ne ES šalių parama neiškraipo konkurencijos, ypač kai kalbama apie didelės vertės susijungimus ir viešuosius pirkimus.

    Šis reglamentas suteikia Europos Komisijai įgaliojimus prašyti informacijos apie gautą paramą, vertinti jos poveikį ir, prireikus, taikyti taisomąsias priemones. Tai gali būti įpareigojimai keisti elgseną rinkoje arba kiti sprendimai, kad viešieji konkursai ir investicijos ES nebūtų laimimi vien dėl neribojamo užsienio finansavimo.

    Kodėl tai svarbu pramonei ir MVĮ?

    Europos pramonė pabrėžia, kad problema dažnai kyla ne tik dėl kainos, bet ir dėl skirtingų taisyklių. ES gamintojai privalo laikytis griežtų darbo, aplinkosaugos ir produktų saugos standartų, o dalis trečiųjų šalių tiekėjų gali gaminti pigiau dėl mažesnių reikalavimų arba dėl tiesioginės valstybės paramos.

    Tokiose rinkose MVĮ dažnai yra pažeidžiamiausios, nes neturi finansinės pagalvės ilgam kainų karui. ES prekybos apsaugos priemonės tampa vienu iš būdų išvengti scenarijaus, kai vietos gamyba traukiasi, o priklausomybė nuo importo didėja net strateginiuose sektoriuose.

    Kartu ES pabrėžia, kad muitai ir tyrimai nėra automatiniai: būtina pateikti skundą, įrodymus ir pagrįsti žalą. Praktikoje tai reiškia, kad verslui svarbu fiksuoti kainų spaudimą, prarastus užsakymus ir rinkos pokyčius, nes būtent tokie duomenys tampa tyrimų pagrindu.

    Pastaraisiais metais ES vis aktyviau kalba apie ekonominį saugumą ir atsparias tiekimo grandines, todėl prekybos apsaugos priemonės vertinamos ne tik kaip pramonės apsauga, bet ir kaip priemonė mažinti strategines priklausomybes. Dėl to dempingo ir subsidijų tyrimai, tikėtina, išliks viena reikšmingiausių ES prekybos politikos krypčių.

    „Rizikuojame turėti švariausią aplinką ir nulinę taršą, bet nulinę taršą todėl, kad būsime praradę savo pramonės tinklą“, – sakė pramonės aljanso atstovė Inès Van Lierde.

    „Kad pramonė išliktų, reikia lygių konkurencijos sąlygų, o standartų ir normų laikymasis ateityje bus ypač svarbus“, – sakė dviračių gamybos sektoriaus atstovas Jeroen Beumer.

    Šaltiniai:

    – https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/1036/oj

    – https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/1037/oj

    – https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2022/2560/oj

    – https://policy.trade.ec.europa.eu/eu-trade-relationships-country-and-region/trade-defence_en

    – https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Housing_price_statistics_-_house_price_index