CP v2

Blog

  • Rumšiškėse ir Žasliuose – praktiniai patarimai nuo sukčių, gaisrų ir perspėjimo sirenų

    Rumšiškėse ir Žasliuose – praktiniai patarimai nuo sukčių, gaisrų ir perspėjimo sirenų

    Susitikimai su gyventojais

    2026 metais balandžio 21 dieną Rumšiškėse ir balandžio 22 dieną Žasliuose vyko susitikimai su vietos gyventojais, skirti bendruomenės saugumo ir sveikatos stiprinimui. Renginius kartu organizavo Kaišiadorių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, policija, Visuomenės sveikatos biuras ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija.

    Organizatoriai akcentavo praktinę naudą: nuo kasdienės prevencijos iki pasirengimo netikėtoms situacijoms. Gyventojai turėjo galimybę užduoti klausimus ir gauti aiškius atsakymus apie dažniausiai pasitaikančias rizikas.

    Kaip atpažinti sukčiavimą?

    Policijos pareigūnai pristatė prevencinę iniciatyvą Ne(pasi)DUOK, orientuotą į senjorų saugumą. Aptarta, kaip atpažinti dažniausius sukčiavimo scenarijus, kai nusikaltėliai apsimeta bankų, kurjerių, policijos ar artimųjų atstovais ir skatina skubiai atlikti veiksmus.

    Daug dėmesio skirta elektroninei erdvei: gyventojams priminta saugoti prisijungimus, neskubėti spausti nuorodų iš neaiškių žinučių ir niekam neatskleisti banko prisijungimo duomenų. Taip pat pabrėžta, kad sukčiai dažnai manipuliuoja emocijomis ir skuba, todėl verta sustoti, pasitarti su artimaisiais ir patikrinti informaciją.

    Ugnies prevencija ir civilinė sauga

    Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai priminė pagrindinius priešgaisrinės saugos principus namuose ir gamtoje. Aptarta, kaip išvengti gaisro dėl neatsargaus elgesio su atvira liepsna, netvarkingų elektros prietaisų ar netinkamai prižiūrimų šildymo įrenginių.

    Visuomenės sveikatos biuro atstovai dalijosi patarimais apie sveiką gyvenseną, pabrėždami subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo ir kasdienių įpročių svarbą. Pasak jų, nuoseklūs, nedideli pokyčiai kasdienybėje dažnai duoda apčiuopiamą rezultatą ilguoju laikotarpiu.

    Gyventojai taip pat buvo supažindinti su civilinės saugos principais. Savivaldybės administracijos parengties pareigūnas paaiškino priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių paskirtį bei priminė, kaip elgtis išgirdus perspėjimo sirenas ir kur ieškoti oficialios informacijos ekstremaliosios situacijos metu.

    Renginiai sulaukė aktyvaus susidomėjimo: dalyviai diskutavo, tikslinosi praktines detales ir dalijosi savo patirtimis. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti pasirengimą, mažina kasdienes rizikas ir kuria atsparesnę bendruomenę.

    Dėkodami dalyviams ir partneriams, rengėjai paragino išlikti budriems, rūpintis sveikata ir saugoti vieni kitus. Pabrėžta, kad prevencija dažniausiai prasideda nuo paprastų veiksmų ir laiku priimtų sprendimų.

    Šaltiniai:
    https://policija.lrv.lt/lt/prevencija/
    https://pagd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gaisru-prevencija/
    https://www.lt72.lt/
    https://www.smlpc.lt/lt/sveikatos-mokymas.html

  • Lietuvos Raudonasis Kryžius ieško pirmosios pagalbos trenerių Kaišiadorių rajone: ko tikisi

    Lietuvos Raudonasis Kryžius ieško pirmosios pagalbos trenerių Kaišiadorių rajone: ko tikisi

    Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus prisijungti prie pirmosios pagalbos trenerių savanorių komandos Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Organizacija pabrėžia, kad šiai veiklai nebūtina turėti medicininio išsilavinimo, nes reikalingų įgūdžių galima išmokti mokymų metu.

    Pirmosios pagalbos treneriai padeda bendruomenėms įgyti praktinių žinių, kaip reaguoti ištikus nelaimei ir suteikti būtinąją pirmąją pagalbą iki atvykstant medikams. Pasak organizacijos, tokia savanorystė gali tapti ir vertinga praktika žmonėms, kurie ateityje planuoja dirbti sveikatos, socialinių paslaugų ar švietimo srityse.

    Kokios būtų savanorio užduotys?

    Pagrindinė pirmosios pagalbos trenerio veikla yra vesti šešių įgūdžių užsiėmimus ir edukacijas įvairioms bendruomenėms pagal patvirtintą programą. Užsiėmimų grafikas iš anksto derinamas, o veiklos intensyvumas numatomas vidutiniškai du kartus per mėnesį.

    Taip pat savanoriai kviečiami dalyvauti bendruomenės renginiuose ir prevencinėse akcijose, kur rengiamos pirmosios pagalbos demonstracijos. Tokiu būdu siekiama, kad praktiniai įgūdžiai pasiektų kuo platesnį žmonių ratą ir būtų taikomi realiose situacijose.

    Mokymai ir kvalifikacijos palaikymas

    Lietuvos Raudonasis Kryžius nurodo, kad savanoriai nuolat dalyvauja periodinėse supervizijose ir kvalifikacijos kėlimo sesijose. Šios veiklos skirtos užtikrinti, kad treneriai dirbtų pagal vieningus standartus ir turėtų naujausią metodinę informaciją.

    Organizacija taip pat prašo savanorių teikti grįžtamąjį ryšį apie bendruomenių poreikius. Surinkti pastebėjimai naudojami tobulinant mokymų turinį ir pritaikant jį skirtingoms auditorijoms.

    Privalomi mokymai numatyti gegužės 16 dieną Kaune, todėl norintieji prisijungti raginami iš anksto įvertinti galimybes dalyvauti. Registracija vykdoma užpildant savanorystės anketą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus svetainėje.

    Šaltiniai:
    https://redcross.lt/savanorystes-forma/

  • Desertas be sąžinės graužaties: 5 užkandžiai iki 200 kcal, kurie realiai sotina

    Desertas be sąžinės graužaties: 5 užkandžiai iki 200 kcal, kurie realiai sotina

    Norint sumažinti svorį ar tiesiog valgyti lengviau, dažniausiai sunkiausia suvaldyti vakarinius užkandžius. Mitybos specialistai pabrėžia, kad efektyviausia ne drausti saldumynus, o rinktis alternatyvas, kuriose daugiau baltymų ir skaidulų, o mažiau pridėtinio cukraus.

    Praktiška taisyklė paprasta: užkandis iki 200 kilokalorijų gali būti ir skanus, ir sotus, jei jame yra baltymų, lėtųjų angliavandenių bei vaisių. Tokie deriniai padeda stabiliau palaikyti gliukozės kiekį kraujyje ir sumažina norą užkandžiauti dar kartą.

    Avietėmis pagardinta avižinė košė

    Vienas patikimiausių pasirinkimų yra nedidelė avižinės košės porcija. Apie 30 gramų avižų dribsnių išvirkite vandenyje arba liesame piene, kol suminkštės, o tada įmaišykite dalį baltyminio produkto, pavyzdžiui, vanilinio skonio.

    Ant viršaus dėkite uogų: braškių, aviečių ar mėlynių. Uogos suteikia natūralaus saldumo ir antioksidantų, o avižos – tirpių skaidulų, kurios siejamos su ilgesniu sotumu ir palankesniais cholesterolio rodikliais.

    Skyr ir greiti blyneliai

    Jei norisi deserto tekstūros, verta rinktis skyr – jis dažnai turi daugiau baltymų ir mažiau riebalų nei dalis įprastų jogurtų. Iš jo galima greitai iškepti lengvus blynelius, sumaišius skyr su dviem kiaušiniais, šaukštu pilno grūdo miltų ir trupučiu kepimo miltelių.

    Blynelius kepkite nepridegančioje keptuvėje, o patiekite su uogomis. Jei norisi saldžiau, užtenka visai nedidelio kiekio klevų sirupo, tačiau svarbu nepamiršti, kad būtent sirupas greičiausiai padidina užkandžio kaloringumą.

    Keptas obuolys su traškia trupinių plutele

    Obuolys gali tapti beveik klasikiniu pyrago pakaitalu. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių, obuolį supjaustykite kubeliais, sumaišykite su cinamonu, o prireikus įdėkite kelias šaldytas vyšnias ar braškes.

    Ant viršaus užbarstykite paprastą trupinių mišinį iš nedidelio kiekio sviesto, avižų dribsnių ir pilno grūdo miltų. Toks užkandis dažnai sukuria saldumo pojūtį be didelio pridėtinio cukraus kiekio, o skaidulos padeda jaustis sočiau.

    Kakavos ir banano kokteilis

    Saldus gėrimas nebūtinai turi būti kaloringas. Į plaktuvą įpilkite apie 100 mililitrų 2,0 proc. pieno, įdėkite du arbatinius šaukštelius kakavos, pusę prinokusio banano ir vieną žalio kiaušinio trynį, tuomet viską suplakite.

    Toks kokteilis gali papildyti racioną mineralais, o trynys suteikia riebaluose tirpių vitaminų. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į maisto saugą: žali kiaušiniai didina užsikrėtimo riziką, todėl saugesnis pasirinkimas yra pasterizuoti kiaušinių produktai.

    Figa su rikota

    Greitas užkandis, primenantis lengvą sūrio desertą, yra šviežia figa su rikota. Perpjaukite figą, ant viršaus uždėkite kelis šaukštus rikotos ir, jei norisi, pabarstykite kakava arba cinamonu.

    Figa suteikia natūralaus saldumo ir skaidulų, o rikota prideda baltymų, todėl toks derinys dažnai geriau numalšina alkį nei vien vaisius. Tai vienas greičiausių būdų pasigaminti desertą, kai norisi saldaus skonio be persivalgymo.

    Renkantis lengvesnius saldžius užkandžius svarbiausia ne „tobulas“ receptas, o principas: daugiau natūralių produktų, daugiau baltymų ir skaidulų, mažiau pridėtinio cukraus. Taip saldumas tampa ne draudžiamu malonumu, o subalansuotos mitybos dalimi.

    Šaltiniai:
    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/healthy-eating-plate/
    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/carbohydrates/fiber/
    – https://www.who.int/publications/i/item/9789241549028
    – https://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/salmonella

  • Pasaulio futbolo čempionatas JAV: pareigūnai ruošiasi kibernetinėms atakoms prieš miestus ir stadionus

    JAV federalinės, valstijų ir vietos institucijos prieš šią vasarą vyksiantį FIFA pasaulio futbolo čempionatą intensyvina pasirengimą galimoms kibernetinėms atakoms. Saugumo pareigūnai įspėja, kad taikiniu gali tapti ne tik rungtynių infrastruktūra, bet ir miestų paslaugos, kuriomis naudosis milijonai sirgalių.

    Pasak JAV pareigūnų, grėsmių spektras platus: nuo bilietų platinimo ir įėjimo kontrolės sistemų iki transliacijų signalų, ryšio tinklų ar net masinio transporto valdymo. Tokie scenarijai kelia nerimą dėl to, kad didelė dalis kritinės infrastruktūros šiandien yra sujungta su internetu, o tai didina pažeidžiamumą.

    Kas gali būti taikiniu?

    Saugumo ekspertai akcentuoja, kad didžiausio sporto renginio pasaulyje metu patrauklūs taikiniai yra tie, kurie daro įtaką žmonių srautams ir informacijos sklaidai. Transliacijų trikdžiai ar bilietų sistemų sutrikimai galėtų sukelti chaosą prie stadionų, o atakos prieš miestų paslaugas galėtų turėti platesnių pasekmių nei vien sporto renginys.

    Grėsmės siejamos ir su valstybių remiamomis grupuotėmis, ir su organizuotu nusikalstamumu, ypač išpirkos reikalaujančiomis atakomis. Tokios grupės dažnai taikosi į organizacijas, kurios negali sau leisti ilgos prastovos, todėl būna labiau linkusios mokėti išpirką ar skubiai atkurti veiklą.

    Pastarųjų metų patirtis rodo, kad dideli sporto renginiai yra patrauklus fonas kibernetinėms operacijoms. Pranešta, kad per 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą su Kinija siejama grupuotė kompromitavo telekomunikacijų tinklus, o tai teoriškai galėjo sutrikdyti tiesiogines transliacijas ir ryšio paslaugas.

    Pratybos ir koordinavimas tarp institucijų

    JAV įvairiuose miestuose vykdomos pratybos, skirtos patikrinti, kaip institucijos reaguotų į incidentus rungtynių dieną. Pavyzdžiui, Sietle surengtos plataus masto treniruotės stadione, Filadelfijoje tikrintas tarpžinybinis koordinavimas, o Kanzaso Sityje dėmesys sutelktas į ryšio ir reagavimo grandines ekstremalių situacijų metu.

    Didelė dalis darbo tenka Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūrai CISA, kuri teigia nuo 2025 metų pradžios surengusi daugiau nei 1 000 veiklų, susijusių su čempionato saugumu: nuo vertinimų ir mokymų iki pratybų ir konsultacijų. Agentūra vertina ne tik skaitmenines, bet ir fizines grėsmes, įskaitant sprogmenų rizikas.

    Prie pasirengimo prisideda ir FTB, kuris atlieka nuolatinį grėsmių vertinimą bei keičiasi žvalgybine informacija. Atskirai akcentuojama neteisėtų dronų rizika: tokie įrenginiai gali būti naudojami žvalgybai, trikdymui ar net bandymams sukelti incidentą, todėl stiprinamos aptikimo ir neutralizavimo priemonės.

    Tarptautinis matmuo ir finansavimo iššūkiai

    Kadangi čempionatą priima JAV, Kanada ir Meksika, saugumo užtikrinimas reikalauja tarptautinio koordinavimo su partneriais, savivaldybėmis ir privačiu sektoriumi. Kanados kibernetinio saugumo institucijos viešai nurodo dirbančios su vyriausybės ir infrastruktūros operatoriais, o Meksika rengia dideles pajėgas fiziniam saugumui prie stadionų ir turistų zonose.

    JAV pasirengimą apsunkina ir užsitęsęs Tėvynės saugumo departamento finansavimo sutrikimas, kuris riboja dalies padalinių pajėgumus organizuoti mokymus bei pratybas. CISA vadovybė Kongrese nurodė, kad dalis darbuotojų yra priverstinai išleisti, o tai lėtina kai kurių programų įgyvendinimą.

    Federalinė ekstremalių situacijų valdymo agentūra FEMA administruoja apie 580 milijonų eurų siekiančią paramą JAV miestams, skirtą čempionato saugumui ir pasirengimui. Tačiau pati agentūra pripažino, kad dėl finansavimo pertrūkių procesas vyksta lėčiau nei planuota, nors lėšos formaliai nėra įšaldytos.

    „Tai yra viskas, visur, vienu metu“, – sakė Niujorko valstijos saugumo ir žvalgybos vadovas Colinas Ahernas.

    „Šio istorinio renginio saugumas ir milijonų lankytojų apsauga priklauso nuo to, ar Tėvynės saugumo departamentas ir CISA veiks visu pajėgumu“, – sakė Baltųjų rūmų darbo grupės vykdomasis direktorius Andrew Giuliani.

    Saugumo pareigūnai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra užtikrinti ne tik stadionų veikimą, bet ir visų čempionato miestų kasdienes paslaugas, kurios taps kritiškai svarbios didžiulių sirgalių srautų metu. Kibernetinė gynyba šiame renginyje vertinama kaip neatsiejama bendro saugumo dalis, lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė apsauga.

    Šaltiniai:

    – https://www.whitehouse.gov/presidential-actions/2025/03/establishing-the-white-house-task-force-on-the-fifa-world-cup-2026/

    – https://www.cisa.gov/

    – https://www.army.mil/article/290947/joint_interagency_task_force_401_industry_day_media_roundtable_transcript

    – https://www.darkreading.com/cyber-risk/how-the-2022-qatar-world-cup-soccer-was-nearly-hacked

  • Bėgimas be dusulio: ši paprasta ėjimo ir bėgimo metodika padeda pradėti be spaudimo

    Bėgimas be dusulio: ši paprasta ėjimo ir bėgimo metodika padeda pradėti be spaudimo

    Daugeliui žmonių bėgimas vis dar siejasi su dideliu tempu ir kova su savimi, todėl startas dažnai baigiasi nusivylimu. Vis dažniau rekomenduojamas kitas kelias – ėjimo ir bėgimo kaitaliojimo metodika, leidžianti pradėti švelniau ir be perteklinio spaudimo.

    Principas paprastas: trumpi bėgimo intervalai derinami su ėjimu, kad organizmas spėtų atsikvėpti ne nutraukdamas treniruotę, o tęsiant judėjimą. Toks ritmas ypač tinka pradedantiesiems, grįžtantiems po pertraukos ar atsigaunantiems po traumų, nes mažina staigų krūvio šuolį.

    Kodėl tai veikia fiziologiškai?

    Šis metodas dažnai priskiriamas vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, kuri, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei geresne bendra savijauta. Kai krūvis dozuojamas, lengviau išlaikyti pastovumą, o būtent reguliarumas dažniausiai lemia ilgalaikį rezultatą.

    Intervalinis ėjimo ir bėgimo kaitaliojimas taip pat gali būti palankesnis sąnariams ir sausgyslėms, nes ėjimo atkarpos sumažina nuolatinį smūginį krūvį. Pradedant sportuoti po sėslesnio laikotarpio tai ypač svarbu, nes kūnui reikia laiko prisitaikyti prie pasikartojančių judesių ir apkrovų.

    Psichologinis efektas – ne mažiau svarbus

    Trumpesni bėgimo segmentai dažnai atrodo pasiekiami net tiems, kurie savęs nelaiko bėgikais. Tokia struktūra padeda išvengti „per sunku, todėl metu“ scenarijaus, nes treniruotė nuo pradžių sukurta taip, kad būtų įveikiama.

    Dar vienas praktinis orientyras – vadinamasis pokalbio testas: bėgimo tempas turėtų būti toks, kad galėtumėte kalbėti be didelio dusulio. Jei sakinius „kapoja“ kvėpavimas, dažniausiai tai ženklas, kad tempas per didelis pradžiai.

    Kaip saugiai pradėti?

    Prieš treniruotę verta skirti kelias minutes apšilimui: energingam ėjimui ir keliems dinaminiams judesiams, kad sušiltų raumenys. Pradžiai dažnai pakanka 30 minučių trukmės užsiėmimo, nes svarbiausia – ne rekordinis nuotolis, o įprotis.

    Vienas paprasčiausių variantų – 1 minutė lengvo bėgimo ir 1–2 minutės ėjimo, kartojant ciklą visos treniruotės metu. Vėliau, gerėjant savijautai, galima ilginti bėgimo atkarpas arba trumpinti ėjimo pertraukas, bet didinti krūvį verta palaipsniui, kad organizmas spėtų adaptuotis.

    Treniruotės pabaigoje naudinga pereiti į ramų ėjimą ir skirti kelias minutes lengvam tempimui. Tai padeda nuraminti pulsą ir sumažinti raumenų įtampą, ypač jei tai pirmieji žingsniai bėgimo rutinoje.

    Nors šis metodas dažniausiai pristatomas pradedantiesiems, juo naudojasi ir patyrę bėgikai – kaip atsigavimo treniruote ar grįžimo po traumos etapą. Tokia logika keičia požiūrį į sportą: dėmesys krypsta nuo tempo ir rezultatų į tvarų, kūnui priimtiną judėjimą.

    „Geriausia treniruotė yra ta, kurią galima kartoti“, – pabrėžia sporto medicinos specialistai, kalbėdami apie krūvio dozavimą ir nuoseklumą.

    Jei turite širdies ir kraujagyslių ligų, sąnarių problemų ar ilgą laiką beveik nesportavote, prieš pradedant verta pasitarti su gydytoju. Tačiau daugeliui žmonių ėjimo ir bėgimo kaitaliojimas tampa paprastu būdu į bėgimą įeiti be skausmo, gėdos ar spaudimo.

    Šaltiniai:
    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity
    – https://www.cdc.gov/physicalactivity/basics/index.htm
    – https://www.acsm.org/education-resources/trending-topics-resources/physical-activity-guidelines

  • 5 vaisiai, kurie gali mažinti storosios žarnos vėžio riziką: tyrimai išskiria aiškius lyderius

    5 vaisiai, kurie gali mažinti storosios žarnos vėžio riziką: tyrimai išskiria aiškius lyderius

    Dideli stebėjimo tyrimai rodo, kad didesnis vaisių ir maistinių skaidulų vartojimas siejamas su mažesne storosios žarnos vėžio rizika. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra vieno produkto stebuklas, o visos mitybos ir gyvenimo būdo visuma.

    Storosios žarnos vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje, o sergamumas daugelyje šalių auga. Nors liga dažniau nustatoma vyresniems nei 50 metų žmonėms, vis dažniau fiksuojami atvejai ir jaunesniame amžiuje, todėl profilaktika tampa dar svarbesnė.

    Obuoliai ir uogos

    Obuoliai laikomi vienais geriausiai ištirtų vaisių žarnyno sveikatos požiūriu. Juose esančios skaidulos, ypač pektinai, ir polifenoliai siejami su palankesne žarnyno mikrobiotos sudėtimi, greitesniu žarnyno turinio slinkimu ir mažesniais uždegiminiais procesais.

    Dalies tyrimų duomenimis, reguliariai obuolius valgantys žmonės rečiau suserga storosios žarnos vėžiu, nors ryšys priklauso ir nuo bendros mitybos kokybės. Dažniausiai rekomenduojama obuolius valgyti su žievele, nes joje sukaupta dalis bioaktyvių medžiagų ir skaidulų.

    Uogos, tokios kaip mėlynės, avietės ar braškės, išsiskiria antocianinais ir kitais antioksidantais. Mokslinėje literatūroje šie junginiai siejami su uždegimo mažinimu ir procesais, kurie gali slopinti nepalankius pokyčius storosios žarnos gleivinėje.

    Praktiniu požiūriu uogos patogios tuo, kad vertingos medžiagos išlieka ir šaldytuose produktuose. Tai leidžia jų vartojimą išlaikyti pastovų ištisus metus, o būtent reguliarumas siejamas su didžiausia nauda.

    Kiviai ir citrusiniai vaisiai

    Kiviai vertinami dėl skaidulų ir vitamino C, o skaidulos tiesiogiai susijusios su geresne žarnyno veikla ir palankesnėmis sąlygomis gerosioms bakterijoms. Tyrimai apie skaidulų vaidmenį rodo, kad didesnis jų kiekis mityboje koreliuoja su mažesne storosios žarnos vėžio rizika.

    Citrusiniai vaisiai, pavyzdžiui, apelsinai, greipfrutai ar citrinos, turi vitamino C ir flavonoidų. Šios medžiagos siejamos su oksidacinio streso mažinimu, o tai svarbu vertinant ilgalaikę ląstelių pažaidos riziką.

    Vis dėlto mitybos specialistai dažnai primena, kad vaisių sultys, net ir 100 proc., paprastai turi mažiau skaidulų nei visas vaisius. Dėl to žarnynui palankesnis pasirinkimas dažniausiai yra šviežias vaisius, o ne sultys.

    Arbūzas ir likopenas

    Arbūzas yra lengvai virškinamas ir padeda palaikyti skysčių balansą, o jame esantis likopenas laikomas stipriu antioksidantu. Likopeno taip pat gausu pomidoruose, o kai kurie tyrimai sieja didesnį jo suvartojimą su mažesne tam tikrų virškinamojo trakto navikų rizika.

    Vis dėlto svarbiausia žinutė iš didžiųjų apžvalgų yra platesnė: apsauginis efektas dažniausiai kyla ne iš vienos medžiagos, o iš skaidulų, vitaminų, polifenolių ir bendro mitybos rašto. Didžiausią naudą duoda įprotis dažniau rinktis augalinį, mažiau perdirbtą maistą ir palaikyti sveiką kūno svorį.

    Gydytojai primena, kad mityba yra tik viena profilaktikos dalis. Ne mažiau svarbūs veiksniai yra fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, alkoholio ribojimas ir dalyvavimas storosios žarnos vėžio patikros programose pagal amžių ir rizikos veiksnius.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei vargina kraujavimas, užsitęsę tuštinimosi pokyčiai, nepaaiškinamas svorio kritimas ar mažakraujystė, reikėtų nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

    Šaltiniai:

    – https://www.wcrf.org/diet-activity-and-cancer/cancer-types/colorectal-cancer/

    – https://www.cancer.org/cancer/types/colon-rectal-cancer/causes-risks-prevention/prevention.html

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/cancer

    – https://gco.iarc.who.int/today/en/fact-sheets-cancers

  • „Anthropic“ riboja „Mythos“ prieigą: Europa nerimauja dėl DI kibernetinių grėsmių

    „Anthropic“ riboja „Mythos“ prieigą: Europa nerimauja dėl DI kibernetinių grėsmių

    JAV bendrovė „Anthropic“ paskelbė ribojanti naujo pažangaus dirbtinio intelekto modelio „Mythos“ platinimą, o tai sukėlė įtampą Europos kibernetinio saugumo bendruomenėje. Modelis, pasak kūrėjų, gali itin tiksliai rasti ir išnaudoti programinės įrangos spragas, todėl laikomas ir galingu gynybos įrankiu, ir potencialiu ginklu.

    „Anthropic“ teigimu, „Mythos“ prieiga laikinai suteikta tik kelioms dešimtims technologijų partnerių, kad šie spėtų sustiprinti sistemas ir užlopyti pažeidžiamumus. Artimiausiame rate įvardytos 12 įmonių, visos registruotos JAV, tarp jų „Apple“, „Microsoft“ ir „Amazon“, o dar apie 40 organizacijų nebuvo įvardytos.

    Europos institucijoms toks modelio platinimo būdas reiškia ribotą galimybę nepriklausomai įvertinti rizikas. Su žurnalistais bendravę kelių Europos valstybių kibernetinio saugumo institucijų atstovai nurodė, kad prieiga, jei apskritai buvo, buvo fragmentiška, o techninių detalių trūkumas apsunkina realaus poveikio vertinimą.

    Vokietijos federalinės informacijos saugumo tarnybos BSI vadovė Claudia Plattner atkreipė dėmesį, kad esminis klausimas yra, ar tokio pajėgumo priemonės ateityje gali atsidurti atviroje rinkoje. Pasak jos, tai turėtų tiesioginių pasekmių nacionaliniam ir Europos saugumui bei technologiniam suverenitetui.

    BSI teigia palaikanti aktyvų dialogą su „Anthropic“, nors pats įrankis dar nebuvo tiesiogiai išbandytas. Tuo metu ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA viešai nepatvirtino, ar yra kontaktavusi su bendrove dėl „Mythos“.

    Situacija ypač kontrastuoja su Jungtine Karalyste, kur AI Security Institute patvirtino jau atlikęs „Mythos“ testavimą ir paskelbęs vertinimą. Tai sustiprino diskusiją, kad Europoje trūksta praktinių mechanizmų, leidžiančių greitai ir sistemingai gauti prieigą prie vadinamųjų pasienio DI modelių, kai jų pajėgumai pradeda kelti naujo masto grėsmes.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologijų įmonėms paliekant sprendimą, kas ir kada gali testuoti tokio jautrumo modelius, valstybės institucijos dažnai atsiduria pasyvios stebėtojos vaidmenyje. Monrealio universiteto profesorius Yoshua Bengio viešai yra sakęs, kad kelia nerimą situacija, kai sprendimai dėl rizikos valdymo praktiškai priklauso nuo privačių bendrovių, o visuomenės interesų apsaugai būtini nepriklausomi patikrinimai.

    Europos Komisijos AI biuras palaiko dialogą su „Anthropic“ pagal savanoriškas gaires, padedančias laikytis ES DI akto reikalavimų, tačiau nebuvo patvirtinta, ar „Mythos“ buvo įtrauktas į šias diskusijas ir ar biuras gavo prieigą testavimui. Komisijos atstovai taip pat akcentuoja, kad pagal DI aktą pažangių modelių tiekėjai turi valdyti kibernetines rizikas, o Kibernetinio atsparumo aktas numato privalomus reikalavimus skaitmeniniams produktams, kurie patenka į ES rinką.

    Vis dėlto teisėkūros logika čia susiduria su praktiniu barjeru: jei modelis formaliai nepateikiamas į rinką, reguliuotojų svertai gali būti riboti, o prieiga priklauso nuo pačios bendrovės sprendimo. Būtent dėl to vis dažniau keliama mintis, kad tarptautiniai DI saugos procesai, tokie kaip G7 Hirošimos procesas ar Jungtinių Tautų dialogai dėl DI valdymo, kol kas neužtikrina realios, vykdytinos priežiūros.

    „Mythos“ atvejis išryškino ir platesnę tendenciją: valstybės konkuruoja dėl lyderystės DI srityje, todėl saugos ir priežiūros klausimai neretai atsiduria antrame plane. Tuo pat metu kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo modeliai gali radikaliai pakeisti tiek pažeidžiamumų paieškos, tiek jų išnaudojimo greitį, todėl viešasis sektorius siekia aiškesnių taisyklių, kaip su itin rizikingomis DI galimybėmis turi būti dalijamasi ir kas turi teisę jas tikrinti.

    „Tai verčia klausti, kas būtų, jei tai būtų ne „Anthropic“, o, pavyzdžiui, Kinijos kūrėjas“, – yra sakiusi nepriklausoma DI tyrėja Laura Caroli, atkreipdama dėmesį į geopolitinį aspektą. Mintis paprasta: kai prieiga ir kontrolė koncentruojasi kelių privačių žaidėjų rankose, valstybių saugumo priklausomybės gali augti greičiau nei priežiūros pajėgumai.

    Kol „Mythos“ plačiai neprieinamas, išorinis vertinimas lieka ribotas, o Europos institucijoms tenka remtis bendrovės teikiama informacija ir dvišaliais kontaktais. Vis dažniau skamba raginimai stiprinti nepriklausomų testavimo centrų tinklą ir kurti aiškią, iš anksto sutartą prieigos tvarką, kad pažangūs DI modeliai būtų tikrinami ne tik privačiose laboratorijose, bet ir viešojo intereso pagrindu.

    Šaltiniai:

    – https://www.anthropic.com/glasswing

    – https://www.aisi.gov.uk/blog/our-evaluation-of-claude-mythos-previews-cyber-capabilities

    – https://artificialintelligenceact.eu/the-ai-act/

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/cyber-resilience-act

  • Pamiršk griežtas dietas: ekspertai sako, kad 3 įpročiai gali padėti lieknėti greičiau

    Pamiršk griežtas dietas: ekspertai sako, kad 3 įpročiai gali padėti lieknėti greičiau

    Griežtos dietos dažnai žada greitus rezultatus, tačiau praktikoje daugeliui jos baigiasi nuovargiu, persivalgymu ir grįžtančiu svoriu. Vis daugiau tyrimų rodo, kad ilgalaikiams pokyčiams svarbiau ne drastiški ribojimai, o kasdieniai įpročiai, darantys įtaką apetitui, energijai ir medžiagų apykaitai.

    Vienas svarbiausių veiksnių yra miegas. Mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį fiksuoja tendenciją, kad žmonės miega trumpiau, o nepakankamas miegas siejamas su didesniu kūno masės indeksu ir prastesne savijauta. Kai miego trūksta, dažniau renkamasi kaloringesnis maistas ir didėja potraukis greitiems angliavandeniams.

    Miegas ir hormonai

    Miego trūkumas gali išbalansuoti alkio ir sotumo signalus. Tyrimuose dažnai minimi hormonai grelinas ir leptinas: vienas labiau skatina alkį, kitas padeda smegenims suprasti, kad sotumo pakanka. Kai miegama per mažai, šių signalų „triukšmas“ sustiprėja, todėl žmogus gali jausti alkį net ir suvalgęs įprastą porciją.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad neišsimiegojus krenta energija, o kartu ir noras judėti. Tyrimai rodo, kad pavargę žmonės treniruotėse neretai dirba mažesniu intensyvumu, o bendra dienos veikla tampa pasyvesnė, todėl sudeginama mažiau kalorijų.

    Kiek miego reikia, priklauso nuo amžiaus, tačiau suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojamos 7–9 valandos per parą. Miegas trumpesnis nei 7 valandos paprastai laikomas per trumpu, ypač jei tai kartojasi nuolat ir lydi mieguistumas dieną.

    Svorį gali veikti ne tik miego trukmė, bet ir kokybė. Dažni prabudimai, triukšmas, šviesa ar įprotis laikyti telefoną šalia lovos didina tikimybę, kad miegas bus fragmentuotas, o ryte bus sunkiau laikytis įprasto valgymo režimo.

    Daugiau ėjimo kasdien

    Judėjimas nebūtinai turi reikšti alinantį sportą ar ilgus vizitus sporto klube. Paprastas ėjimas daugeliui yra realiausia alternatyva: jis nereikalauja įrangos, lengvai įtraukiamas į dienotvarkę ir padeda didinti bendrą fizinį aktyvumą.

    Dažnai minimas tikslas yra 6 000–8 000 žingsnių per dieną, nors konkretus skaičius priklauso nuo amžiaus, sveikatos ir gyvenimo būdo. Svarbiausia, kad didesnis žingsnių skaičius paprastai reiškia daugiau judėjimo ir didesnes energijos sąnaudas, o tai ilgainiui gali padėti reguliuoti svorį.

    Jei iki šiol judėjote mažai, staigus šuolis iki 10 000 žingsnių ne visada tvarus. Praktinis kelias yra pradėti nuo 5 000 ir didinti palaipsniui, pavyzdžiui, pridedant po kelis šimtus ar tūkstantį žingsnių kas kelias dienas, kad kūnas spėtų prisitaikyti.

    Apytikriai skaičiavimai rodo, kad apie 2 000 žingsnių vidutiniu tempu gali prilygti maždaug 20 minučių ėjimo ir padėti sudeginti apie 100 kilokalorijų, nors realus skaičius kinta pagal kūno masę, tempą ir reljefą. Būtent dėl to nuoseklus kasdienis ėjimas dažnai veikia geriau nei reti, bet labai intensyvūs bandymai „atsigriebti“.

    Vanduo ir apetito kontrolė

    Trečias įprotis, kuris dažnai nuvertinamas, yra pakankamas skysčių vartojimas. Vanduo neturi kalorijų, tačiau gali padėti sumažinti užkandžiavimą, ypač kai troškulys supainiojamas su alkiu. Be to, skysčiai svarbūs normaliai medžiagų apykaitai ir savijautai.

    Moksliniuose darbuose randama duomenų, kad didesnis vandens vartojimas kai kuriems žmonėms siejasi su nedideliu, bet apčiuopiamu svorio pokyčiu per ilgesnį laiką. Taip pat aprašomas laikinas energijos sąnaudų padidėjimas po vandens išgėrimo, nors tai nėra stebuklingas metodas ir nepakeičia mitybos bei judėjimo.

    Europos maisto saugos tarnyba suaugusiesiems kaip orientyrą nurodo apie 2 litrus vandens per dieną moterims ir apie 2,5 litro vyrams, įskaitant skysčius iš maisto. Individualus poreikis keičiasi dėl fizinio aktyvumo, karščio, sveikatos būklės ir mitybos, todėl svarbu stebėti savijautą ir šlapimo spalvą.

    Skysčių trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, galvos skausmais, retesniu šlapinimusi ar sutrikusiu virškinimu. Kai kuriems žmonėms tai taip pat siejasi su didesniu užkandžiavimu, nes organizmas siunčia ne visada aiškius signalus, o alkio jausmas tampa sunkiau valdomas.

    Nors miegas, ėjimas ir vanduo nepakeičia subalansuotos mitybos, šie trys įpročiai dažnai sukuria tvirtą pagrindą, kad mažinti svorį būtų paprasčiau. Jie padeda stabilizuoti energiją, gerina savijautą ir mažina tikimybę, kad dienos pabaigoje bus sunku atsispirti kaloringiems pasirinkimams.

    Šaltiniai:

    – https://www.cdc.gov/sleep/about_sleep/how_much_sleep.html

    – https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3763921/

    – https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/1459

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity

  • Karšta ar šalta avižinė košė? Dietologai paaiškino, kuri versija išties naudingesnė

    Karšta ar šalta avižinė košė? Dietologai paaiškino, kuri versija išties naudingesnė

    Avižinė košė jau seniai laikoma vienu patikimiausių pusryčių pasirinkimų, nes avižose gausu sudėtinių angliavandenių, kurie energiją atpalaiduoja palaipsniui. Dėl to gliukozės kiekis kraujyje kyla tolygiau, o sotumas dažnai išlieka ilgiau.

    Svarbiausias avižų pranašumas siejamas su tirpiomis skaidulomis, ypač beta gliukanu. Moksliniai vertinimai rodo, kad beta gliukanas gali prisidėti prie normalios cholesterolio koncentracijos palaikymo, jei jo suvartojama pakankamai ir reguliariai.

    Kas keičiasi košę kaitinant?

    Karšta avižinė košė daugeliui žmonių būna lengviau virškinama, nes šiluma suminkština dribsnius ir pakeičia krakmolo struktūrą. Tai gali būti patogiau turintiems jautresnį virškinamąjį traktą arba rytais, kai apetitas mažesnis.

    Šiltas maistas taip pat dažnai suteikia didesnį komforto jausmą vėsesniu sezonu, o košės konsistenciją paprasčiau pritaikyti individualiai. Vis dėlto pagrindinis poveikis sveikatai dažniausiai priklauso ne nuo temperatūros, o nuo bendro mitybos vaizdo.

    Kuo išsiskiria šalta, per naktį brinkinta?

    Šalta avižinė košė, dažnai ruošiama per naktį brinkinat dribsnius, pastaraisiais metais išpopuliarėjo dėl patogumo ir galimo poveikio sotumui. Brinkimo metu dalis krakmolo gali tapti atsparesnė virškinimui, todėl angliavandeniai įsisavinami lėčiau.

    Tokiu atveju daugiau ne visiškai suvirškintų angliavandenių pasiekia storąją žarną, kur jie gali būti panaudojami žarnyno bakterijų. Praktikoje tai siejama su palankesniu poveikiu mikrobiotai ir tolygesniu energijos pasiskirstymu dienos eigoje.

    Kuri versija geresnė?

    Skirtumai tarp karštos ir šaltos avižinės košės egzistuoja, tačiau dažniausiai jie nėra tokie dideli, kad vieną variantą būtų galima vadinti universaliai geresniu. Jei dažniau vargina pilvo pūtimas ar jautrus skrandis, šiltesnė, labiau suminkštinta košė gali būti lengviau toleruojama.

    Jei tikslas yra ilgesnis sotumas, patogus paruošimas ir noras dažniau rinktis lėčiau virškinamus pusryčius, šalta per naktį brinkinta košė gali būti labai tinkamas pasirinkimas. Svarbiausia, kad avižos būtų valgomos reguliariai ir derinamos su kitais maistingais produktais.

    Daug lemia ir priedai: vaisiai, uogos, riešutai, sėklos ar natūralus jogurtas padidina patiekalo maistinę vertę. Tuo pačiu verta riboti cukrų ir saldžius sirupus, nes jie gali panaikinti dalį naudos, siejamos su skaidulomis ir tolygesniu sotumu.

    Šaltiniai:
    – https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/1254
    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/food-features/oats/
    – https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9368011/

  • Vokietijos skaitmeninimo ministras: Europai reikia savo „Palantir“ ir mažiau „Microsoft“ valdžioje

    Vokietijos skaitmeninimo ministras: Europai reikia savo „Palantir“ ir mažiau „Microsoft“ valdžioje

    Vokietijos skaitmeninimo ministras Karstenas Wildbergeris sako, kad Europa turėtų turėti savo alternatyvą JAV duomenų analizės bendrovei „Palantir“. Pasak jo, tai leistų mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų ir stiprinti skaitmeninį suverenumą.

    Ministro teigimu, Europoje jau yra įmonių, galinčių kurti panašius sprendimus, tačiau didžiausia problema yra mastelio didinimas. Jo vertinimu, iki brandžios europinės alternatyvos atsiradimo gali prireikti maždaug 2–3 metų, jei valstybės institucijos suteiks mažesniems tiekėjams realių užsakymų ir pasitikėjimo.

    „Mano prioritetas yra tai, kad Europoje kurtume savo produktus ir įmones, kurios būtų konkurencingos pasaulinėje rinkoje. Todėl ilgainiui norime remtis europinėmis alternatyvomis“, – sakė Karstenas Wildbergeris.

    „Palantir“ naudojimas Vokietijoje ir kitose Europos šalyse kelia diskusijų dėl duomenų apsaugos, pagrindinių teisių ir priklausomybės nuo tiekėjo už Atlanto. Tuo pačiu ministras pripažįsta, kad kai kuriose srityse, ypač susijusiose su nacionaliniu saugumu, trumpuoju laikotarpiu pasirinkimas gali būti ribotas, jei nėra lygiaverčio sprendimo.

    Vokietijoje „Palantir“ programinė įranga naudojama kai kurių federalinių žemių policijoje, įskaitant Bavariją ir Heseno žemę, duomenų analizei. Panašūs sprendimai taikomi ir kitose Europos valstybėse, o „Palantir“ integracija minima ir tarptautiniuose teisėsaugos bendradarbiavimo kontekstuose.

    Skaitmeninio suverenumo tema Wildbergeriui siejasi ne tik su duomenų analitika, bet ir su kasdiene viešojo sektoriaus programine įranga. Jis teigia norintis mažinti „Microsoft“ sprendimų naudojimą federalinėje administracijoje ir dažniau rinktis atvirojo kodo alternatyvas, remiantis kai kurių Vokietijos žemių pavyzdžiu.

    Vokietijos institucijų išlaidos „Microsoft“ programinei įrangai per pastaruosius metus augo ir 2025 metais viršijo 480 milijonų eurų. Ministro akcentas, kad tikslas nėra vien pakeisti vieną tiekėją kitu, o sukurti struktūrines prielaidas Europoje atsirasti mastelį galintiems pasiekti atvirojo kodo sprendimams, kurie tiktų ne tik valstybei, bet ir platesnei rinkai.

    „Svarbiau nei vien nutraukti ryšius yra struktūriškai įsitvirtinti taip, kad galėtume kurti mastelį pasiekiančius, atvirojo kodo pagrindu vystomus sprendimus“, – sakė Karstenas Wildbergeris.

    Ministras taip pat kritiškai vertina Europos Sąjungos DI reguliavimo kryptį ir teigia, kad taisyklės neturėtų slopinti inovacijų. Jo nuomone, pernelyg ribojanti reguliacinė aplinka gali skatinti Europos įmones DI sprendimus vystyti už Europos ribų, o tai galiausiai didina priklausomybę nuo neeuropinių tiekėjų.

    Europos priklausomybių nuo JAV technologijų peržiūra suaktyvėjo, kai dalis valstybių ėmė labiau vertinti rizikas, susijusias su tiekimo grandinių patikimumu, duomenų jurisdikcija ir kritinių skaitmeninių paslaugų tęstinumu. Vis dėlto daugelyje technologijų grandinės etapų Europa vis dar neturi pakankamai stiprių vietinių alternatyvų, todėl perėjimas, pasak Wildbergerio, bus ilgas.

    Politinis signalas iš Berlyno rodo kryptį: didesni viešojo sektoriaus užsakymai europinėms įmonėms, daugiau atvirojo kodo sprendimų valstybės darbo vietose ir pragmatiškas požiūris į saugumą, kol alternatyvos dar kuriamos. Kartu tai tampa ir konkurencingumo klausimu, nes be gebėjimo greitai auginti technologijų bendroves Europa rizikuoja likti tik didžiųjų užsienio platformų pirkėja.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/germany-digital-minister-karsten-wildberger-wants-a-european-palantir/

    – https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/european-strategy-data_en

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/regulatory-framework-ai