CP v2

Blog

  • Brangakmenių rinka verčiasi: spalvoti akmenys grįžta į madą, o deimantams meta iššūkį

    Ilgus dešimtmečius sužadėtuvių žiedų rinką formavo vienas pasirinkimas, tačiau šiandien tendencijos keičiasi: pirkėjai vis dažniau renkasi spalvotus brangakmenius, rankų darbą ir išskirtinį dizainą. Juvelyrikoje ryškėja posūkis į asmeniškumą, kai svarbi ne tik akmens vertė, bet ir istorija, meistrystė bei individualus charakteris.

    Nors deimantai sužadėtuvių žieduose naudoti dar nuo XV amžiaus, XX amžiuje jie tapo dominuojančiu standartu. Didelę įtaką tam turėjo rinkodaros kampanijos, kurios deimantą įtvirtino kaip „numatytąjį“ pasirinkimą, o alternatyvos, tokios kaip safyrai ar rubinai, ilgainiui atsidūrė paraštėse.

    Rinkos logika ilgą laiką buvo paprasta: kuo skaidresnis ir vizualiai „teisingesnis“ akmuo, tuo saugesnis sprendimas. Tačiau pastaraisiais metais vartotojų elgsena keičiasi, nes svarbesnė tampa saviraiška, noras turėti vienetinį dirbinį ir aiški kilmės istorija.

    Spalvotų akmenų sugrįžimas

    Juvelyrikos tendencijose vis dažniau minimi spalvoti akmenys, ypač safyrai, rubinai ir smaragdai, taip pat retesnės atmainos, vertinamos dėl sodrių atspalvių. Spalva tampa ne priedu, o pagrindiniu akcentu, o deimantas neretai paliekamas tik kaip subtilus spindesio elementas.

    Šį poslinkį skatina ir estetika: pirkėjai nori akmens, kuris atrodytų gyvas, turėtų išskirtinį toną ar net natūralių intarpų. Tokie pasirinkimai dažnai suvokiami kaip asmeniškesni už klasikinį skaidrų deimantą, nes kiekvienas spalvotas akmuo vizualiai skiriasi, o tai leidžia lengviau sukurti unikalų dizainą.

    Seni šlifai ir amato technikos

    Kartu su spalva į madą grįžta ir senosios juvelyrikos technikos, bet jos pritaikomos šiuolaikiškai. Vietoje tiesioginio istorinių formų kopijavimo vis dažniau pasirenkami modernūs siluetai, o senoviniai sprendimai naudojami kaip detalė, pavyzdžiui, filigrano fragmentas ar emalio akcentas.

    Ši kryptis atliepia ir platesnę vartojimo tendenciją, kai žmonės ieško ilgaamžių daiktų, vertina meistrystę ir nori aiškiai suprasti, už ką moka. Juvelyrikoje tai reiškia didesnį dėmesį metalų kokybei, apdirbimo preciziškumui ir tam, kad dirbinį būtų galima prižiūrėti bei taisyti.

    Kaip saugiai rinktis spalvotą akmenį?

    Renkantis spalvotą brangakmenį verta įvertinti ne tik jo grožį, bet ir praktines savybes. Safyrai ir rubinai laikomi vienais patvariausių pasirinkimų kasdienai, o minkštesni akmenys gali reikalauti atsargesnio nešiojimo ir dažnesnės priežiūros.

    Perkant svarbu klausti apie akmens kilmę, apdorojimą, sertifikatus ir pardavėjo garantinį aptarnavimą. Spalva ir dizainas suteikia išskirtinumą, tačiau būtent kokybė ir profesionaliai atliktas darbas lemia, ar papuošalas išliks vertingas ilgiau nei vieną sezoną.

    „Ilgą laiką spalva juvelyrikoje buvo laikoma tik įdomesne alternatyva, o baltas deimantas buvo vadinamas saugiu pasirinkimu. Dabar vis daugiau žmonių klausia ne kas teisinga, o kas iš tiesų juos atspindi“, – sakė Tomasz Osman.

    Ekspertai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau ieško dirbinių, kurie tinka ne tik progoms, bet ir kasdienai, todėl auga minimalistinių formų, tvirtesnių įtvirtinimų ir universalių modelių paklausa. Tai stiprina spalvotų akmenų pozicijas, nes jie leidžia suderinti praktiškumą ir išskirtinį vizualinį efektą.

  • Atliekų tvarkyme – lūžis: žada mažinti biurokratiją, keisti GPAIS ir spręsti techninio komposto chaosą

    Atliekų tvarkymo sektoriuje ryškėja kryptis mažinti perteklinius reikalavimus ir pereiti prie racionalesnio reguliavimo. Spalio 20 dieną Alytuje Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos nariai su Aplinkos ministerijos vadovybe aptarė pokyčius, kurių sektorius laukė ne vienerius metus.

    Susitikimas vyko Alytaus regioniniame atliekų tvarkymo centre, kur šalia infrastruktūros valdymo daug dėmesio skiriama visuomenės švietimui ir edukacijoms. Tokios iniciatyvos tampa vis svarbesnės, nes didelė dalis atliekų perdirbimo rezultatų priklauso nuo gyventojų rūšiavimo kokybės ir supratimo.

    Mažiau perteklinių reikalavimų

    Vienas aptartų sprendimų – ketinimas atsisakyti privalomo Europos standarto taikymo elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymui didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Atliekų tvarkytojai ne kartą akcentavo, kad toks reikalavimas didina administracinę naštą ir sąnaudas, tačiau ne visada duoda proporcingą naudą.

    Aplinkos ministerija nurodė planuojanti inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad sprendimas įsigaliotų iki 2027 metų pradžios. Sektoriui tai reikštų paprastesnes procedūras ir aiškesnį reikalavimų taikymą kasdienėje veikloje.

    „Atliekų tvarkymo sektoriui nereikia reikalavimų vien dėl reikalavimų. Mums reikia aiškaus, racionalaus reguliavimo, kuris padėtų dirbti efektyviau, o ne kurtų papildomas išlaidas“, – sakė LRATCA prezidentas Laurynas Virbickas.

    GPAIS pokyčiai ir paprastesnė apskaita

    Ne mažiau dėmesio skirta atliekų apskaitai ir GPAIS sistemos ateičiai. Ministerija pristatė modernizavimo kryptis, kurios apimtų retesnį ataskaitų teikimą, paprastesnį funkcionalumą ir patogesnę naudotojų patirtį.

    Aptarta ir galimybė peržiūrėti realiuoju laiku taikomus apskaitos reikalavimus, kurie daliai rinkos dalyvių kelia didžiausią administracinį krūvį. Esminius atnaujinimus planuojama įgyvendinti iki 2027 metų pabaigos, tačiau sektorius tikisi aiškaus pereinamojo laikotarpio ir testavimo, kad sistemos pakeitimai nesukeltų trikdžių.

    Techninis kompostas: laukiami aiškūs sprendimai

    Vienu opiausių klausimų išlieka techninio komposto reglamentavimas ir jo panaudojimo galimybės. Atliekų tvarkytojai akcentuoja, kad neapibrėžtumas didina rizikas, apsunkina planavimą ir gali lemti papildomas sąnaudas, kai sprendimai turi būti priimami neturint aiškių taisyklių.

    Aplinkos ministerija informavo rengianti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų tikslinami techninio komposto kokybės reikalavimai ir jo naudojimo sąvartynuose sąlygos. Pirmųjų projektų tikimasi sulaukti lapkričio mėnesį, o sektorius žada aktyviai įsitraukti į derinimą, kad naujos nuostatos būtų pritaikomos praktikoje.

    Susitikime taip pat aptartas atliekų tvarkymo sistemos atsparumas, įskaitant deginimo pajėgumus, perdirbimo tikslus ir pasirengimą krizinėms situacijoms. Pabrėžta, kad infrastruktūros sutrikimai gali turėti tiesiogines pasekmes regionams, todėl svarbus ne tik reguliavimas, bet ir realios finansinės bei organizacinės priemonės užtikrinti tęstinumą.

    LRATCA vienija devynis regioninius atliekų tvarkymo centrus, veikiančius skirtinguose šalies regionuose. Asociacija teigia dialogą su Aplinkos ministerija tęsianti ir artimiausiu metu, siekiant, kad pokyčiai sektoriuje virstų ne tik planais, bet ir aiškiai veikiančiais sprendimais.

  • „Auros“ vairas perduotas jaunajai kartai: vadovu tapo tarptautinę patirtį sukaupęs Tadas Almantas

    Kauno šokio teatras „Aura“, daugiau nei keturis dešimtmečius formuojantis šiuolaikinio šokio sceną Lietuvoje, pradeda naują etapą. Po ilgametės vadovės Birutės Letukaitės vadovavimo teatrui nuo šiol vadovaus choreografas ir šokėjas Tadas Almantas.

    Vadovo pareigoms užimti surengtą konkursą laimėjęs T. Almantas atrankoje varžėsi su dar keturiais kandidatais. Sprendimą priėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai kartu su profesionaliojo scenos meno ekspertais, vertinę kandidatų kompetencijas ir siūlomą teatro kryptį.

    Padėka ilgametei vadovei

    Kauno miesto savivaldybė pabrėžia, kad Birutės Letukaitės indėlis į Kauno ir visos Lietuvos šiuolaikinio šokio raidą buvo esminis. Per ilgus metus „Aura“ įtvirtino tarptautinius ryšius, o teatro vardas tapo atpažįstamas festivaliniuose kontekstuose ir už Lietuvos ribų.

    „Birutės indėlis į Kauno ir visos Lietuvos šiuolaikinio šokio raidą yra neabejotinas. Esame dėkingi už ilgametį vadovavimą, kūrybinę drąsą ir Kauno vardo garsinimą pasaulyje“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

    Naujo vadovo patirtis ir kryptis

    T. Almantas yra Kaune gimęs choreografas, šokėjas ir pedagogas, meninį kelią pradėjęs Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Vėliau jis studijavo Roterdamo „Codarts“ menų universitete, o Frankfurto aukštojoje muzikos ir scenos menų mokykloje įgijo šokio bakalauro bei šiuolaikinio šokio edukacijos magistro kvalifikaciją.

    Jo tarptautinėje karjeroje – darbas „Dresden Frankfurt Dance Company“ trupėje, dalyvavimas Frankfurto operos pastatymuose, choreografiniai projektai Lietuvoje ir užsienyje. Greta scenos praktikos jis nuosekliai dirbo edukacijoje, o įtraukiojo meno kryptis tapo viena ryškesnių jo veiklos sričių.

    Už kartu su negalią turinčiais atlikėjais Kauno miesto kameriniame teatre kurtą spektaklį „Prisirišimas“ menininkas buvo įvertintas Kauno profesionaliojo teatro apdovanojimu „Fortūna“. Šis įvertinimas dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip šiuolaikinis scenos menas plečia auditorijas ir skatina socialinį įtraukimą.

    Tarptautinis matomumas ir ryšiai

    Naujasis vadovas teigia sieksiantis išlaikyti aukštą meninę kartelę ir stiprinti teatro matomumą užsienyje. Pastaraisiais metais Europos scenos menų lauke ryškėja koprodukcijų, rezidencijų ir menininkų mobilumo svarba, todėl partnerystės tampa vienu iš konkurencingumo veiksnių.

    „Mano tikslas – išlaikyti aukštą teatro meninį lygį, stiprinti jo žinomumą ir tarptautinį pripažinimą. Toliau puoselėsime ryšius su užsienio partneriais, ieškosime naujų bendradarbiavimo galimybių“, – sakė Tadas Almantas.

    Su „Aura“ T. Almantą sieja asmeninė istorija – dar paauglystėje teatro kūryba paskatino jį domėtis šiuolaikiniu šokiu ir rinktis profesionalo kelią. Dabar, perėmęs vadovavimą, jis pabrėžia atsakomybę išlaikyti teatro išskirtinumą ir kartu būti atviriems naujoms idėjoms.

    Teatras naują etapą pasitinka turėdamas sukauptą repertuaro, tarptautinių ryšių ir kūrybinių komandų patirtį. Artimiausiu metu dėmesys kryps į meninės programos tęstinumą, auditorijų plėtrą ir tvarų organizacijos valdymą, kad „Aura“ išliktų ryški Kauno kultūrinio gyvenimo dalis.

  • Vilniaus taryboje – protestas: opozicija paliko posėdį, įspėja apie ribojamas narių teises

    Vilniaus miesto savivaldybės taryboje kilo politinė įtampa: opozicinės frakcijos demonstratyviai paliko posėdžių salę, protestuodamos prieš valdančiosios daugumos sprendimą tęsti Tarybos veiklos reglamento pakeitimų svarstymą. Opozicija teigia, kad numatomi pokyčiai gali apriboti diskusijas posėdžių metu ir susiaurinti tarybos narių teises.

    Konfliktas įsiplieskė dar tvirtinant posėdžio darbotvarkę, kai buvo siūloma iš jos išbraukti klausimą dėl reglamento pataisų. Šį siūlymą palaikė dauguma politinių jėgų, tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tam nepritarė, o klausimas darbotvarkėje liko.

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas atsisakė klausimą išbraukti ir po balsavimo reglamento pakeitimai toliau buvo svarstomi. Opozicija tvirtina, kad tokie pakeitimai nėra vien procedūrinis darbo pagreitinimas, o sprendimai, galintys reikšmingai pakeisti posėdžių eigą ir viešos diskusijos apimtį.

    Pasak opozicijos, viena iš siūlomų naujovių leistų Tarybos daugumai nuspręsti nepristatyti sprendimo projekto posėdyje net ir tada, kai dalis tarybos narių tam prieštarauja. Tokia praktika, opozicijos vertinimu, sumažintų galimybes viešai išgirsti argumentus, motyvus ir alternatyvas prieš priimant sprendimus.

    Taip pat kritikuojamas siūlymas, kad, jeigu pagrindinis komitetas projektui jau pritarė, pranešėjas galėtų nebūti kviečiamas pristatyti komitetų svarstymo rezultatų, pateiktų pasiūlymų ir informacijos apie tai, kaip į juos atsižvelgta. Opozicija pabrėžia, kad būtent šioje dalyje dažnai išryškėja esminės sprendimų pasekmės ir kompromisai.

    Trečiuoju aspektu įvardijamas siūlomas pokytis, kuriuo būtų siaurinama pagrindinio komiteto pareiga apibendrinti kitų komitetų išvadas. Pagal aptariamą modelį, ši procedūra būtų privaloma tik tais atvejais, kai Taryba pasirenka svarstymą dviem stadijomis, o tai, opozicijos nuomone, gali sumažinti kitų komitetų įtaką ir informacijos sklaidą posėdyje.

    Savivaldybės administracijos aiškinamuosiuose argumentuose akcentuojama, kad dabartinės procedūros kartais trukdo sklandžiam ir efektyviam darbui bei užima daug tarybos narių laiko. Opozicija atsako, kad demokratinės procedūros nėra laiko švaistymas, o vieša diskusija yra esminė savivaldos dalis.

    Opozicijos atstovai pabrėžia, kad tarybos posėdis nėra vien balsavimo mygtukų spaudimas, o viešas sprendimų priėmimo procesas, kurį stebi miesto gyventojai. Jų teigimu, vilniečiai turi teisę girdėti, kas siūloma, kokias pastabas pateikė komitetai ir tarybos nariai, į ką atsižvelgta ir kodėl pasirenkamas vienas ar kitas sprendimas.

    Tarybai priėjus prie darbotvarkės klausimo dėl reglamento pakeitimų, opozicinės frakcijos paliko posėdžių salę ir į posėdį nebegrįžo. Protestu siekta atkreipti dėmesį į tai, kad, opozicijos vertinimu, siūlomi pakeitimai mažintų viešos politinės diskusijos apimtį ir apsunkintų opozicijos pareigą kelti klausimus bei gauti atsakymus posėdžio metu.

    Opozicija ragina valdančiąją daugumą grįžti prie reglamento pakeitimų svarstymo tik tuomet, kai bus rastas sprendimas, kuris ne siaurintų, o užtikrintų tarybos narių teisę gauti informaciją, išgirsti sprendimų pristatymą ir viešai juos aptarti. Politinėms pusėms nesutariant, tikėtina, kad reglamento pataisos ir toliau išliks vienu aštresnių klausimų Vilniaus savivaldos darbotvarkėje.

  • NTAKD ataskaita: alkoholis traukiasi, bet narkotikų vartojimas auga – ką rodo 2026 metų duomenys

    Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas Lietuvoje išlieka viena svarbiausių visuomenės sveikatos ir saugumo temų, kuriai reikia nuoseklios, duomenimis grįstos politikos. Naujausi rodikliai rodo ir teigiamus pokyčius, ir augančias rizikas, ypač susijusias su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis.

    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pristatė 2026 metais parengtą leidinį „Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2026 m.“. Jame apžvelgiami vartojimo paplitimo pokyčiai, jų poveikis bendruomenei ir sritys, kuriose, pasak ekspertų, būtini papildomi sprendimai.

    Leidinyje pateikiama ilgalaikių stebėsenos duomenų apžvalga rodo, kad alkoholio vartojimo paplitimas mažėja. Per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojusių gyventojų dalis sumenko nuo 85,1 proc. 2004 metais iki 74,8 proc. 2026 metais, ir tai yra mažiausias fiksuotas lygis per visą stebėjimo laikotarpį.

    Kartu fiksuojami ir rūkymo įpročių pokyčiai: mažėja per dieną surūkomų cigarečių skaičius, o metusių rūkyti dalis auga. 2026 metais rūkantys gyventojai per dieną vidutiniškai surūkė 12 cigarečių, kai 2004 metais vidurkis siekė 13,5, o sėkmingai metusių rūkyti dalis padidėjo nuo 38,5 proc. iki 42,5 proc.

    Departamentas atkreipia dėmesį, kad tabako ir nikotino produktų pasirinkimai vis labiau skiriasi pagal amžių. Įprasti tabako gaminiai dažniau pasirenkami vyresnių gyventojų, o elektroninės cigaretės labiau paplitusios 15–34 metų amžiaus grupėje, todėl prevencijai būtina taikyti tikslines priemones skirtingoms auditorijoms.

    Didžiausiu iššūkiu įvardijami narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo pokyčiai. 2026 metais bent kartą gyvenime šias medžiagas vartojusių 15–64 metų gyventojų dalis, palyginti su 2021 metais, padidėjo nuo 14,1 proc. iki 24,2 proc., o vartojimas per pastaruosius 12 mėnesių, nors ir augo, didėjo nežymiai.

    „Duomenys rodo, kad Lietuvoje vyksta teigiamų pokyčių – mažėja alkoholio vartojimo paplitimas, daugėja sėkmingai metusių rūkyti gyventojų. Tačiau kartu matome ir naujų iššūkių: ypač svarbu atkreipti dėmesį į augantį narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą bei besikeičiančius jaunų žmonių tabako gaminių pasirinkimo įpročius“, – sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė prof. dr. Rita Sketerskienė.

    Pasak departamento, situacijos vertinimas remiasi įvairių institucijų teikiamais duomenimis ir tarpžinybiniu bendradarbiavimu, nes psichoaktyviųjų medžiagų tema apima sveikatos priežiūrą, švietimą, socialinę politiką ir teisėsaugą. Tokia stebėsena leidžia tiksliau matyti, kuriose grandyse prevencija veikia, o kur reikalingas papildomas dėmesys, ypač kalbant apie jaunimo įpročius ir su narkotikais susijusias rizikas.

  • Orchidėja nežydi? Virtuvėje rastas česnakas gali padėti: svarbu nepadaryti šios klaidos

    Jei orchidėja augina lapus, bet nežydi, priežastis dažnai slypi ne trąšų kainoje, o priežiūros balanse. Pastaruoju metu vis dažniau aptariamas paprastas naminis būdas, kuriam prireikia česnako, tačiau jį taikant svarbu nepakenkti šaknims.

    Česnake yra sieros junginių ir alicino, kurie siejami su antimikrobiniu poveikiu, todėl česnakinis vanduo kartais naudojamas kaip pagalbinė priemonė augalų priežiūroje. Tokia užpilo idėja paprastai grindžiama siekiu sumažinti puvinio riziką ir atbaidyti dalį kenkėjų, o netiesiogiai paskatinti augalą formuoti naujus žiedynstiebius.

    Visgi specialistai pabrėžia, kad orchidėjų šaknys yra jautrios, todėl didžiausia klaida būtų berti į vazoną džiovintą ar maltą česnaką. Koncentruotos dalelės gali dirginti šaknis, sulaikyti drėgmę ir sudaryti sąlygas puviniui, ypač jei substratas prastai vėdinasi.

    Kaip paruošti česnakinį vandenį

    Dažniausiai rekomenduojama 3–4 česnako skilteles susmulkinti ir užpilti 1 litru vandens, tuomet palaikyti apie 24 valandas tamsesnėje vietoje. Prieš naudojimą skystį reikia kruopščiai perkošti, kad neliktų kietų dalelių, galinčių patekti į substratą.

    Laistyti siūloma retai, ne dažniau kaip kartą per 3–4 savaites, stebint augalo reakciją. Jei po laistymo atsiranda nemalonus kvapas, substratas ilgai neišdžiūsta ar šaknys ima tamsėti, tokį eksperimentą verta nutraukti ir grįžti prie įprastos priežiūros.

    Ką dar būtina užtikrinti, kad žydėtų

    Naminiai užpilai nepakeičia pagrindinių orchidėjos poreikių: tinkamo apšvietimo, laistymo ritmo ir oro cirkuliacijos. Orchidėjos dažniausiai geriausiai jaučiasi ryškioje, bet išsklaidytoje šviesoje, kai augalas saugomas nuo tiesioginių saulės spindulių.

    Laistyti rekomenduojama tik tada, kai šaknys vazonėlyje tampa pilkšvai sidabrinės, o substratas beveik išdžiūvęs. Perlaistymas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl augalas nežydi ir ima silpti, nes šaknims trūksta oro ir jos lengviau pažeidžiamos puvinio.

    Jei orchidėja ilgai nežydi, pravartu įvertinti ir temperatūrų skirtumą tarp dienos ir nakties, nes būtent jis kai kurioms rūšims padeda inicijuoti žiedynstiebio formavimąsi. Taip pat svarbu nepersistengti su azoto trąšomis, nes jos skatina lapiją, bet nebūtinai žydėjimą.

  • Savivaldybėms atiduoda valstybinę žemę: nuo 2027 metų keisis aukcionai, nuoma ir leidimai

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybės perims valstybinės žemės administravimą kaimo teritorijose ir taps atsakingos už ją visoje savo teritorijoje. Artėjant pokyčiams Aplinkos ministerija kartu su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) rengia susitikimus su merais, administracijų vadovais ir žemės valdymo specialistais.

    Susitikimuose aptariama, kaip vyksta funkcijų perdavimas, kokių sprendimų dar trūksta ir kaip gyventojams bei verslui bus užtikrintas aiškus aptarnavimas, kai keisis atsakinga institucija. Taip pat derinami praktiniai klausimai dėl dokumentų, procesų ir darbuotojų perkėlimo.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Didžiausias pokytis tas, kad savivaldybės administruos ne tik miestų ir miestelių, bet ir kaimo teritorijose esančią valstybinę žemę. Tai reiškia, kad daugiau sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos, panaudos ar leidimų statyboms bus priimama vietoje, savivaldybėse.

    Kartu savivaldybėms pereis ir dalis su žemės reforma susijusių užduočių: jos organizuos žemėtvarkos projektų rengimą, prižiūrės valstybinės žemės naudojimą pagal savo kompetenciją ir atliks su administravimu susijusius veiksmus. NŽT ir toliau liks atsakinga už valstybinės žemės pardavimo aukcionus ir dalį kitų valstybės funkcijų.

    Aukcionai ir projektai nesustos

    Siekiant, kad žemėtvarkos darbai nesustotų, numatyta pereinamoji tvarka. NŽT iki 2026 metų pabaigos užsakys žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo paslaugas ir užbaigs darbus pagal iki metų pabaigos pateiktus užsakymus.

    Savivaldybės raginamos jau iš anksto pradėti viešųjų pirkimų procedūras, kad nuo 2027 metų pradžios galėtų sklandžiai užsakyti projektavimo paslaugas. Atskiras pokytis laukia ir aukcionų: valstybinės žemės nuomos aukcionus organizuos savivaldybės, o pardavimo aukcionai liks NŽT atsakomybėje.

    „Didžioji dalis pasirengimo perduoti funkcijas savivaldybėms darbų jau atlikta, o likusius užbaigsime iki metų pabaigos. Mums svarbu, kad gyventojams ir verslui būtų aišku, kur kreiptis, o pradėti darbai būtų tęsiami“, – sakė laikinai NŽT vadovo pareigas einantis Dovydas Petraška.

    Dokumentai, priežiūra ir žmonės

    Viena jautriausių vietų yra archyviniai dokumentai, nes sprendimams dažnai reikia ankstesnių bylų ir schemų. NŽT nurodo savo archyve sauganti apie 2 mln. bylų iš 50 Lietuvos miestų ir diegianti popierinių bylų paieškos sistemą, kuri turėtų pagreitinti dokumentų suradimą ir pateikimą.

    Savivaldybėms sudaryta galimybė archyvinių dokumentų kopijų prašyti internetu paprastesne tvarka. NŽT duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį gauta daugiau kaip 1 000 savivaldybių prašymų, iš jų 732 pateikti internetu, o dokumentai vidutiniškai pateikiami per 3–4 darbo dienas, nors terminas yra 20 darbo dienų.

    Po perdavimo NŽT išlaikys priežiūros vaidmenį: vertins valstybinės žemės sandorių projektų atitiktį teisės aktams ir konsultuos savivaldybes. Tarnybos teigimu, 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesiais ji įvertino 1 305 savivaldybių pateiktus sandorių projektus, o vidutinė išvadų pateikimo trukmė siekė septynias darbo dienas.

    Kad savivaldybės galėtų atlikti naujas užduotis, joms numatyta perduoti apie 166 NŽT etatus. Taip pat derinamas turto perdavimas: dalis savivaldybių yra išreiškusios poreikį perimti darbo priemones, tokias kaip kompiuteriai, telefonai ar biuro įranga.

    Pirmasis reformos etapas įvyko 2024 metais, kai savivaldybėms perduota administruoti daugiau kaip 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose. Antruoju etapu nuo 2027 metų pradžios savivaldybės perims daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimo teritorijose.

  • Netflix pajamos auga lėčiausiai per beveik 3 metus: reklamos planai nuvylė, akcijos smunka

    „Netflix“ paskelbė trečiojo ketvirčio rezultatus, kurie pagal pajamas ir pelną akcijai nežymiai viršijo analitikų lūkesčius, tačiau investuotojų nuotaikas atvėsino reklamos segmento perspektyvos. Rinkoje tai buvo vertinama kaip ženklas, kad vienas svarbiausių augimo variklių artimiausiais metais pradeda strigti.

    Bendrovė pranešė, kad ketvirčio pajamos siekė apie 11 900 000 000 eurų, kai rinka tikėjosi maždaug 11 800 000 000 eurų. Metinis pajamų augimas sudarė beveik 12 proc., tačiau tai tapo lėčiausiu „Netflix“ pajamų augimo tempu per beveik trejus metus.

    Grynasis pelnas buvo kiek daugiau nei 3 300 000 000 eurų, o pelnas akcijai siekė apie 0,80 euro, palyginti su maždaug 0,75 euro lūkesčiu. Vis dėlto investuotojams svarbiausia tapo ne tai, kas jau uždirbta, o tai, ką bendrovė žada toliau, ypač reklamos srityje.

    Reklamos pajamos atsiliko nuo lūkesčių

    „Netflix“ prognozė reklamos pajamoms buvo sumažinta iki maždaug 2 500 000 000 eurų, nors rinka tikėjosi apie 2 800 000 000 eurų. Bendrovė tokį atsilikimą aiškino lėtesniu nei planuota sprendimų diegimu, kurie turėtų padėti efektyviau monetizuoti reklamą.

    Reklama pastaraisiais metais tapo vienu iš pagrindinių sektoriaus atsakų į brangstantį turinio kūrimą ir vis labiau prisotintą prenumeratų rinką. Dalis auditorijos ieško pigesnių planų, o platformos tokiu atveju bando kompensuoti mažesnę prenumeratos kainą didesnėmis reklamos įplaukomis, todėl bet koks tempo sulėtėjimas čia itin jautriai atsiliepia vertinimams.

    Prie nerimo prisidėjo ir ketvirtojo ketvirčio kryptis: prognozė signalizuoja dar didesnį sulėtėjimą. Tokiais atvejais investuotojai linkę perskaičiuoti augimo prielaidas, ypač kai reklama pristatoma kaip ilgalaikis katalizatorius.

    Akcijos spaudžiamos, investuotojai vertina rizikas

    Po rezultatų paskelbimo „Netflix“ akcijos išankstinėje prekyboje krito daugiau nei 5 proc. Per pastarąjį mėnesį bendrovės akcijos buvo atpigusios daugiau nei 6 proc., o nuo metų pradžios rinkos vertė sumažėjo daugiau nei 25 proc.

    Rinkos kapitalizacija šiuo metu siekia apie 267 000 000 000 eurų. Papildomu rizikos veiksniu išlieka kaštų kontrolė: bendrovė yra pranešusi apie planuojamus darbuotojų mažinimus, kurie gali paveikti veiklos efektyvumą trumpuoju laikotarpiu, tačiau kartu atspindi spaudimą gerinti finansinius rodiklius.

    Analitikams ir investuotojams artimiausiu metu svarbiausi bus du klausimai: ar reklamos įrankių diegimas paspartės ir ar pavyks išlaikyti pajamų augimo tempą, kai konkurencija dėl žiūrovo laiko ir reklamos biudžetų išlieka itin aštri. „Netflix“ rezultatai parodė, kad net ir viršijus lūkesčius „ant popieriaus“, rinkai lemiamu faktoriumi tampa augimo kokybė ir jo tvarumas.

  • Lenkijos generolas perspėja: kitas Rusijos oro erdvės pažeidimas gali baigtis numušimu

    Buvęs Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadovas, generolas dr. Mieczysławas Gocułas įspėja, kad dar vienas Rusijos orlaivio ar raketos įskridimas į Lenkijos oro erdvę gali baigtis numušimu. Pasak jo, tai būtų ne eskalacija, o aiškus atsakas į pažeidimą, o atsakomybė dėl incidento tektų Rusijai.

    Generolas akcentuoja, kad tokie įskridimai nėra atsitiktiniai: Maskva, jo vertinimu, tikrina Lenkijos oro gynybos ir priešraketinių sistemų budrumą bei reakcijos greitį. Tokia taktika, anot jo, didina riziką, jog vienu momentu bus peržengta riba, kai sprendimas panaudoti jėgą taps neišvengiamas.

    Kur brėžiama riba?

    Generolas pabrėžia, kad tarptautinėje praktikoje oro erdvės pažeidimas laikomas suverenumo pažeidimu, todėl valstybė turi teisę reaguoti proporcingai grėsmei. Jo teigimu, jei objektas kelia pavojų gyventojams ar kritinei infrastruktūrai ir nepaklūsta reikalavimams, sprendimas jį neutralizuoti gali būti priimtas nedelsiant.

    „Kitą kartą, tikėtina, bus numuštas ne būtinai raketos tipo objektas, bet ir bet koks orlaivis, pažeidęs Lenkijos oro erdvę“, – sakė Mieczysławas Gocułas.

    Pasak jo, esminis argumentas vertinant atsakomybę yra paprastas: Lenkijos ginkluotųjų pajėgų objektai nepažeidinėja Rusijos oro erdvės, todėl bet kokia eskalacijos rizika pirmiausia kyla iš pačios Rusijos veiksmų. Generolas taip pat atkreipia dėmesį į branduolinį atgrasymą: Rusija išlieka strateginis varžovas, o jos retorika ir doktrininės nuostatos verčia NATO nares išlaikyti maksimalų budrumą.

    JAV ir NATO signalai

    Interviu kontekste generolas užsimena ir apie sąjungininkų komunikaciją, teigdamas, kad JAV dažnai siekia valdyti konfliktą taip, kad jis neperžengtų ribos, po kurios prasidėtų nekontroliuojama eskalacija. Vis dėlto, jo vertinimu, atsargus tonas neturėtų būti suprastas kaip silpnumas, nes tuomet Maskva gali būti skatinama tęsti provokacijas.

    Lenkijai, kaip NATO rytinio flango valstybei, tokie incidentai turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę: kiekvienas pažeidimas tikrina tiek nacionalinių pajėgų procedūras, tiek Aljanso atgrasymo patikimumą. Generolo teigimu, aiškios taisyklės ir reali pasirengimo demonstracija yra svarbiausia priemonė sumažinti tikimybę, kad provokacijos kartosis.

  • Japonija toliau perka rusišką SGD be sankcijų: tiekimas traukėsi, importas iš JAV šoko

    Japonija ir toliau importuoja suskystintas gamtines dujas (SGD) iš Rusijos, nors dauguma Vakarų valstybių siekia mažinti energetinę priklausomybę nuo Maskvos. Šalies finansų ministerijos duomenys rodo, kad rugsėjį Japonija įsivežė apie 4,78 mln. tonų SGD, iš jų maždaug 448 000 tonų buvo rusiškos kilmės.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tiekimas iš Rusijos sumažėjo apie 10 proc. Per pirmuosius šių metų mėnesius Japonijos SGD importas siekė apie 45,66 mln. tonų, o iš Rusijos atgabenta maždaug 3,85 mln. tonų.

    Rusijos SGD srautai į Japoniją išlieka įmanomi dėl išimčių sankcijų režime, taikomų energetinio saugumo sumetimais. Japonija nuo seniau remiasi ilgalaikėmis tiekimo sutartimis ir dalimi projektų, kuriuose dalyvauja jos įmonės, todėl staigus importo nutraukimas galėtų didinti kainų riziką ir apsunkinti elektros gamybos balansavimą.

    Kas mažino rusiškų dujų poreikį?

    Mažesnius rusiškos kilmės SGD kiekius dalinai lėmė ir paklausos veiksniai. Švelnesnės, klimatinių normų pernelyg neviršijusios oro sąlygos mažino energijos poreikį, o kartu ir dujų naudojimą elektros gamybai.

    Tuo pat metu Japonija aktyviai perskirsto pirkimus, kad sumažintų tiekimo rizikas ir priklausomybę nuo vieno regiono. Praktikoje tai reiškia didesnį SGD portfelio diversifikavimą, remiantis tiek spot sandoriais, tiek ilgalaikiais kontraktais.

    Augantis vaidmuo JAV ir alternatyvoms

    Ryškiausias pokytis matomas JAV kryptimi: rugsėjį atgabentų krovinių apimtis išaugo apie 400 proc. ir pasiekė maždaug 530 000 tonų. Nuo metų pradžios importo iš JAV apimtys, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, buvo didesnės apie 46 proc.

    Japonijai papildomą spaudimą keisti tiekimo geografiją daro ir geopolitinė rizika jūrinėse trasose, įskaitant laivybos apribojimus strategiškai svarbiuose maršrutuose. Dėl to rugsėjį iš Persijos įlankos regiono atplaukė tik apie 186 000 tonų SGD, o Japonijos bendrovės daugiau dėmesio skiria tiekimui iš Kanados, Australijos, Papua Naujosios Gvinėjos ir Malaizijos.

    Rinkos stebėtojai pažymi, kad Japonijos strategija signalizuoja aiškią kryptį: išlaikant dalį ilgalaikių įsipareigojimų Rusijos projektuose, sparčiau didinamas pirkimų lankstumas ir alternatyvių šaltinių dalis. Tai leidžia šaliai mažinti tiekimo sutrikimų riziką ir geriau suvaldyti kainų svyravimus, ypač artėjant didesnio vartojimo sezonams.