Blog

  • Švedai pamišę dėl šio patiekalo: išbandykite ir pamiršite nuobodžią vištieną

    Pastaraisiais metais vis dažniau grįžtama prie receptų, kurie dera dėl paprastumo, bet stebina netikėtu skoniu. Vienas tokių – „skraidantis Jokūbas“ (švediška užkepėlė su vištiena, bananais ir žemės riešutais). Tai patiekalas, galintis nustebinti jau nuo pirmo kąsnio – būtent todėl Švedijoje jis dešimtmečius išlieka populiarus namų virtuvėje.

    Nors pavadinimas skamba žaismingai, šis patiekalas turi aiškią kilmės istoriją. Receptas gimė Švedijoje 8-ajame dešimtmetyje, kai aviacijos srityje dirbęs Ove Jacobsson pateikė savo idėją kulinariniam konkursui. Netrukus patiekalas atsidūrė laikraščiuose, o vėliau paplito namų virtuvėse visoje šalyje.

    Jo populiarumo paslaptis – drąsa derinti skonius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nesuderinami. Saldūs bananai, švelni vištiena, aštresnis padažas ir traškūs žemės riešutai sukuria netikėtą, bet harmoningą kompoziciją. Švedijoje tokie deriniai nėra retenybė – panaši logika matoma ir patiekiant mėsą su saldžiais pagardais, pavyzdžiui, bruknių uogiene.

    Šiuolaikinė „skraidančio Jokūbo“ versija – puikus jaukaus naminio maisto pavyzdys, kuriam nereikia sudėtingų kulinarinių įgūdžių. Jį galima paruošti greitai, o galutinis rezultatas atrodo ir skoniu primena gerą restoraną. Dėl to šis patiekalas taip noriai sugrįžta į kasdienį meniu.

    Ingredientai:

    Gaminimo būdas:

    Ruošiant šį patiekalą svarbiausia – skonių pusiausvyra. Bananų saldumas sušvelnina čili padažo aštrumą, o grietinėlė viską sujungia į kremišką visumą. Žemės riešutai suteikia kontrasto ir traškumo, todėl kiekvienas kąsnis tampa vis kitoks.

  • Šios kopytka su soromis stebina: minkštos, lengvos ir skanesnės net už valgyklines

    Kopytka su sorų kruopomis – moderni klasikinio naminio patiekalo versija, nustebinanti lengvumu ir švelniu skoniu. Šiame variante tradicines bulves pakeičia maistingos kruopos, todėl kopytka tampa ne tik sočios, bet ir išskirtinai maistingos bei švelnesnės virškinimo sistemai. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori valgyti paprasčiau, sveikiau ir kartu neatsisakyti vaikystę primenančių skonių.

    Kopytka su sorų kruopomis – puikus pavyzdys, kaip tradicinis patiekalas gali įgauti visiškai naują kokybę pakeitus vos vieną ingredientą. Sorų kruopos jau seniai laikomos vienomis sveikiausių: jos lengvai virškinamos, natūraliai be gliuteno ir suteikia organizmui vertingų mineralų. Jose yra magnio, geležies, kalio, fosforo bei B grupės vitaminų, kurie padeda palaikyti nervų sistemą ir energiją dienos metu.

    Dietologai atkreipia dėmesį, kad sorų kruopos gali prisidėti prie geresnės virškinimo sistemos veiklos, o reguliarus jų vartojimas siejamas su geresne savijauta. Svarbu ir tai, kad kopytka su soromis gali būti geras pasirinkimas po treniruotės: jos aprūpina sudėtiniais angliavandeniais ir lengviau pasisavinamu baltymu, kuris padeda organizmui atsigauti. Taip šis patiekalas tampa ne tik „klasikiniu pietų variantu“, bet ir pilnaverčiu valgiu.

    Kad kopytka su sorų kruopomis būtų minkštos ir švelnios, ypač svarbus tinkamas kruopų paruošimas. Pirmiausia jas reikia kruopščiai perplauti, o tuomet perlieti verdančiu vandeniu – šis žingsnis padeda pašalinti natūralų kartumą. Kai kurie papildomai lengvai paskrudina kruopas sausoje keptuvėje, kad išryškėtų riešutinis aromatas. Vėliau kruopos užpilamos karštu pienu ir trumpai apkepinamos orkaitėje arba paliekamos brinkti, kol gaunama minkšta, vientisa masė tešlai.

    Būtent ši masė lemia, kad kopytka su soromis nereikalauja daug miltų. Kuo miltų mažiau, tuo virtinukai bus puresni ir lengvesni – per didelis jų kiekis kopytka sukietina ir atima iš jų naminio patiekalo švelnumą.

    Šiam patiekalui paruošti paprastai užtenka kelių pagrindinių ingredientų.

    Paruošimo eiga priklauso nuo pasirinkto recepto, tačiau svarbiausia – nepadauginti miltų ir kruopas paruošti taip, kad tešla būtų vientisa, minkšta ir lengvai formuojama.

    Taip paruoštos kopytka su sorų kruopomis yra švelnios, lengvos ir netikėtai aromatingos. Jas galima patiekti tiek sūriai – su padažu, sviestu ir žolelėmis, tiek saldžiai, kaip netradicinę alternatyvą įprastiems virtinukams.

  • Pamiršk įprastą picos tešlą: išbandyk vengrišką langošą, kuris nustebins skoniu

    Langošas „à la“ pica – tai derinys, kuris gali maloniai nustebinti. Klasikinis vengriškas paplotėlis čia pasisuka itališka kryptimi, tačiau nepraranda savo charakterio. Vietoje plonos ir dažnai nuspėjamos picos tešlos gauni sotesnį, švelniai elastingą, ryškiai „tvirtesnį“ pagrindą.

    Toks patiekalas puikiai tinka pietums ar vakarienei, kai įprasta pica jau šiek tiek pabodo, o namiškiai nori kažko paprasto, bet ne nuobodaus. Pakanka geros mielinės tešlos, padažo, sūrio ir kelių mėgstamų priedų – ir langošas „à la“ pica tikrai pavyks skanus.

    Šio patiekalo paslaptis slypi struktūroje. Įprasta pica neretai būna plona, pakraščiuose sausesnė arba tiesiog per daug nuspėjama. Čia tešla visai kitokia: iškepta ar apkepta ji tampa maloniai apskrudusi išorėje, o viduje išlieka minkšta ir soti. Dėl to langošas „à la“ pica suteikia ryškesnį, „konkretesnį“ sotumo jausmą.

    Ingredientai:

    Paruošimo būdas:

  • Kelionės Europoje 2026-aisiais: 12 daiktų, kurie išgelbės atostogas nuo chaoso

    Kelionės Europoje 2026-aisiais: 12 daiktų, kurie išgelbės atostogas nuo chaoso

    Keliaujant po Europą verta rinktis efektyvumą: dažnai keičiasi kryptys, bagažas mažesnis, o telefonas tampa bilietu, žemėlapiu, rezervacijų įrankiu ir skaitmenine pinigine.

    2026 metais naudingiausia kelionių įranga nėra blizgi ar „madinga“ – ji kompaktiška, patikima ir pritaikyta judėjimui. Tokie daiktai padeda išlikti įkrautiems, prisijungusiems ir susiorganizavusiems, kad kelionės tarp miestų vyktų sklandžiau ir be nereikalingo streso.

    Žemiau – svarbiausi kelionių įrenginiai ir aksesuarai, kuriuos verta turėti vykstant į vasaros kelionę po Europą.

    Nešiojama išorinė baterija (power bank)

    • Geriausias pasirinkimas: „Anker Prime 20 000 mAh Power Bank“
    • Prieinamesnė alternatyva: „Anker Nano 10 000 mAh“

    Tai daiktas, kuris daugeliui keliautojų jau tapo beveik būtinybe. Telefonas atstoja įlaipinimo taloną, miesto žemėlapį, vertėją ir piniginę, todėl išsikrovusi baterija gali sugadinti visą dieną.

    „Anker Prime“ išsiskiria didele – iki 200 W – galia, tačiau išlieka patogaus kelioninio formato. „Anker Nano“ tiks tiems, kam užtenka vieno ar dviejų papildomų įkrovimų per dieną ir norisi mažesnio, pigesnio sprendimo.

    Universalus kelioninis adapteris

    • Geriausias pasirinkimas: „Epicka Universal Travel Adapter“
    • Prieinamesnė alternatyva: „TESSAN Universal Travel Adapter“

    Nors Europa dažnai atrodo kaip viena kelionių zona, kištukų standartai žemyne nėra visiškai vienodi – ypač jei maršrutas apima Jungtinę Karalystę ar Šveicariją.

    Geras universalus adapteris iškart panaikina šią problemą. „Epicka“ laikomas stipriu universaliu pasirinkimu dėl didesnio jungčių skaičiaus ir geresnės surinkimo kokybės, o „TESSAN“ išlieka racionali, pigesnė atsarginė alternatyva, apimanti pagrindinius poreikius.

    „Epicka“ pritaikytas naudojimui daugiau nei 200 šalių ir regionų – tai patogu, kai vasaros planuose numatyti keli sustojimai.

    Išmanus bagažo sekiklis

    • Geriausias pasirinkimas: „Apple AirTag“
    • Prieinamesnė alternatyva: „Tile Mate“

    Bagažo nesklandumai nutinka ne tik tolimuose skrydžiuose: krepšys gali likti traukinyje, susimaišyti viešbučio saugykloje ar vėluoti persėdimų metu.

    Sekiklis suteikia matomumą, kurio kartais neturi ir vežėjai. „Apple AirTag“ ypač tinka „iPhone“ naudotojams dėl plačios „Apple“ įrenginių ekosistemos, o „Tile Mate“ yra praktiškas pasirinkimas tiems, kurie nenori būti priklausomi nuo vienos platformos.

    Nuo vagysčių apsauganti kuprinė

    • Geriausias pasirinkimas: „Pacsafe Venturesafe X30“
    • Prieinamesnė alternatyva: „Matein Anti-Theft Backpack“

    Saugus kasdienis krepšys Europoje svarbesnis, nei daug kas įsivaizduoja – ypač judriose stotyse, turistų centruose ir viešojo transporto mazguose. Nuo vagysčių apsauganti kuprinė nepašalins visų rizikų, bet gali sumažinti atsitiktinių vagysčių tikimybę, nes apsunkina greitą pasisavinimą.

    „Pacsafe“ dažnai vertinamas kaip premium pasirinkimas dėl saugumo sprendimų ir tvirtesnės konstrukcijos, o „Matein“ siūlo panašią idėją už mažesnę kainą, išlaikydamas paprastesnį dizainą.

    Nešiojamas „Wi‑Fi“ maršrutizatorius (hotspot)

    • Geriausias pasirinkimas: „Skyroam Solis Lite“
    • Prieinamesnė alternatyva: „TP-Link M7350“

    Nešiojamas interneto taškas atrodo nereikalingas, kol neatsiranda akimirkų, kai ryšys tampa kritiškai svarbus.

    „Skyroam“ labiau tinka tiems, kurie nori lankstaus, paruošto naudoti sprendimo, o „TP-Link M7350“ – pigesnis ir patikimas variantas, ypač jei planuojama naudoti vietinę SIM kortelę.

    Triukšmą slopinančios ausinės

    • Geriausias pasirinkimas: „Sony WH-1000XM6“
    • Prieinamesnė alternatyva: „JBL Tune 760NC“

    Triukšmą slopinančios ausinės naudingos ne tik dėl garso kokybės. Jos ypač praverčia ilgose kelionėse lėktuvu, traukiniu ar autobusu, kai norisi sumažinti aplinkos triukšmą ir pailsėti.

    „Sony WH-1000XM6“ šiuo metu laikomos premium etalonu, o „JBL Tune 760NC“ – tvirtas, pigesnis pasirinkimas tiems, kurie nenori mokėti už flagmaną.

    Kompresiniai pakavimo maišeliai (packing cubes)

    • Geriausias pasirinkimas: „Eagle Creek Pack-It Reveal“
    • Prieinamesnė alternatyva: „BAGAIL Packing Cubes“

    Pakavimo maišeliai atrodo kaip smulkmena, kol nepradedi keisti miestų kas kelias dienas. Jie palaiko tvarką lagamine, pagreitina išsikrovimą viešbutyje ir padeda atskirti švarius drabužius nuo skalbinių.

    Kompresiniai variantai dar labiau sumažina apimtį, ypač kai reikia sutalpinti stambesnius daiktus. „Eagle Creek“ dažnai vertinamas dėl ilgaamžiškumo, o „BAGAIL“ – patikimas ir pigesnis sprendimas keliaujant tik su rankiniu bagažu.

    Laidų ir smulkmenų dėklas

    • Geriausias pasirinkimas: „Bellroy Tech Kit“
    • Prieinamesnė alternatyva: „BAGSMART Electronics Organiser“

    Šiuolaikinė kelionė greitai sukuria laidų chaosą: telefono įkroviklis, laidas išorinei baterijai, laikrodžio įkroviklis, adapteris, ausinės – visa tai lengvai pasimeta kuprinėje.

    Toks dėklas nėra įspūdingas aksesuaras, bet kasdien sutaupo laiko. „Bellroy“ siūlo tvarkingą ir kokybišką sprendimą, o „BAGSMART“ – pigesnį variantą, kuris vis tiek leidžia greitai rasti svarbiausius daiktus.

    Sulankstoma gertuvė

    • Geriausias pasirinkimas: „Hydaway Collapsible Bottle“
    • Prieinamesnė alternatyva: „Vapur Eclipse Bottle“

    Daugelyje Europos vietų lengva rasti vandens papildymo taškus, o vanduo iš čiaupo dažnai yra saugus, todėl daugkartinė gertuvė tampa itin praktišku pasirinkimu.

    Sulankstomas variantas patogus tuo, kad išgėrus neužima vietos. „Hydaway“ išsiskiria kompaktišku sulankstymo dizainu, o „Vapur“ – pigesnė, lengva alternatyva panašiam keliavimo stiliui.

    Susilankstanti dienos kuprinė

    • Geriausias pasirinkimas: „Osprey Ultralight Stuff Pack“
    • Prieinamesnė alternatyva: „Decathlon Forclaz Compact Backpack“

    Susilankstanti dienos kuprinė praverčia vos tik suplanuoji vienos dienos išvyką, apsilankymą turguje, žygį iki apžvalgos taško ar tiesiog nenori visą dieną nešiotis pagrindinio bagažo.

    Ji talpina vandenį, ploną striukę, įkroviklius ir užkandžius, beveik nepridėdama svorio. „Osprey“ paprastai yra patvaresnis ir patogesnis, o „Decathlon“ – praktiškas pigesnis sprendimas kasdieniams poreikiams.

    Elektroninė skaityklė

    • Geriausias pasirinkimas: „Kindle Paperwhite“
    • Prieinamesnė alternatyva: „Kobo Clara“

    Skaityklė nėra tokia būtina kaip išorinė baterija, tačiau tai vienas paprasčiausių būdų pagerinti kelionę beveik nepridedant svorio ar apimties.

    Ji ypač tinka ilgoms kelionėms traukiniu, laukimui oro uoste ar ramiems vakarams viešbutyje. „Kindle“ dažnai yra numatytasis pasirinkimas daugumai, o „Kobo Clara“ tiks tiems, kurie renkasi kitą ekosistemą ir dažnai mažesnę pradinę kainą.

    Kelioninė pagalvė

    • Geriausias pasirinkimas: „Trtl Travel Pillow“
    • Prieinamesnė alternatyva: „Cabeau Evolution Classic“

    Miegas keliaujant dažnai vargina kaklą, tačiau gera pagalvė bent jau sumažina diskomfortą.

    „Trtl“ išsiskiria tuo, kad suteikia struktūruotą kaklo atramą, bet neužima tiek vietos, kiek klasikinės U formos pagalvės – tai patogu keliaujant lengvai. „Cabeau Evolution Classic“ – tradiciškesnis ir pigesnis pasirinkimas tiems, kurie nori įprastos formos.

    Nešiojamos bagažo svarstyklės

    • Geriausias pasirinkimas: „Etekcity Luggage Scale“
    • Prieinamesnė alternatyva: „Amazon Basics Luggage Scale“

    Pigių skrydžių bendrovės bagažo ribojimus pavertė viena didžiausių kelionės įtampų. Nešiojamos svarstyklės padeda išvengti paskutinės minutės persikrovimo oro uosto grindyse ir leidžia drąsiau apsipirkti kelionės metu.

    „Etekcity“ dažnai rekomenduojamas kaip patikimesnis pasirinkimas, o „Amazon Basics“ siūlo paprastą, pigesnį variantą tiems, kurie svarstyklių prireikia tik kelis kartus per metus.

    Kelioninis drabužių garintuvas

    • Geriausias pasirinkimas: „Steamery Cirrus No.2“
    • Prieinamesnė alternatyva: „Philips 3000 Series Handheld Steamer“

    Šis daiktas svarbus ne visiems, bet gali būti itin naudingas vykstant į vestuves, darbo keliones, vakarienes ar ilgesnėms viešnagėms. Kompaktiškas garintuvas leidžia greitai sutvarkyti drabužius be lygintuvo.

    „Steamery“ siūlo labiau premium ir vizualiai išbaigtą variantą, o „Philips“ – saugesnį ir lengviau randamą sprendimą iš plačiai žinomo prekės ženklo.

    Trikojis arba telefono stabilizatorius

    • Geriausias pasirinkimas: „DJI Osmo Mobile 6“
    • Prieinamesnė alternatyva: „UBeesize Tripod“

    Ne kiekvienam keliautojui to reikia, tačiau jei telefonas yra ir pagrindinė kamera, stabilizatorius ar kompaktiškas trikojis pastebimai pagerins nuotraukų ir vaizdo įrašų kokybę.

    „DJI Osmo Mobile 6“ labiau tinka sklandžiam filmavimui ir patogesniam valdymui, o paprastesnis „UBeesize“ trikojis – pigesnis sprendimas kasdienėms nuotraukoms, grupiniams kadrams ar laikmačiu daromiems kadrams.

    Kelionės sveikatos rinkinys

    • Geriausias pasirinkimas: „Away Travel Wellness Kit“
    • Prieinamesnė alternatyva: kelioninis pirmosios pagalbos rinkinys

    Kelionės sveikatos rinkinys nėra įdomus pirkinys, bet jis tampa ypač vertingas, kai prireikia: nutrynimai, galvos skausmas, dehidratacija, lengvi skrandžio sutrikimai ar smulkūs įpjovimai gali sugadinti planus labiau, nei atrodo iš pradžių.

    Paruoštas rinkinys sutaupo laiko ir nervų, kai vėlai vakare tenka ieškoti vaistinės nepažįstamame mieste. „Away“ versija – labiau premium, o paprastas pirmosios pagalbos rinkinys daugeliui bus praktiškesnis ir pigesnis pasirinkimas.

  • Popiežius Leonas XIV atvyko į Angolą: vizitas į Muksimą priminė skaudžią vergovės istoriją

    Popiežius Leonas XIV atvyko į Angolą: vizitas į Muksimą priminė skaudžią vergovės istoriją

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Angoloje – naftos ir mineralų turtingoje Pietvakarių Afrikos valstybėje – tapo trečiąja jo kelionės po keturias Afrikos šalis stotele.

    Šeštadienį, susitikęs su Angolos prezidentu João Lourenço, pontifikas kreipėsi į šalies valdžios atstovus. Savo kalboje jis ne kartą priminė sudėtingą Angolos istoriją, paženklintą kolonijinio plėšimo ir pilietinio karo.

    „Noriu susitikti su jumis taikos dvasia ir patvirtinti, kad jūsų tauta turi turtų, kurių neįmanoma nei nusipirkti, nei pavogti“, – perspėjo Šventasis Tėvas.

    „Jūs gerai žinote, kad pernelyg dažnai žmonės žvelgė – ir tebežvelgia – į jūsų žemes tam, kad duotų, o dar dažniau – kad paimtų“, – Angolos vadovams sakė popiežius Leonas XIV.

    Pagal Tarptautinės energetikos agentūros duomenis Angola šiuo metu yra ketvirta pagal naftos gavybą Afrikoje ir patenka į 20 didžiausių pasaulio naftos gamintojų. Šalis taip pat yra trečia pagal deimantų gavybą pasaulyje, be to, joje yra aukso ir itin paklausių kritinių mineralų telkinių.

    Vis dėlto, nepaisant gausių gamtos išteklių, Pasaulio bankas 2023 m. skaičiavo, kad daugiau nei 30 proc. gyventojų vertėsi iš mažiau nei 1,83 euro per dieną.

    „Šį suinteresuotų interesų ratą reikia nutraukti – jis tikrovę ir net patį gyvenimą paverčia vien prekėmis“, – Angolos lyderiams teigė pontifikas.

    Angola nepriklausomybę nuo Portugalijos paskelbė 1975 m., tačiau netrukus šalis paniro į žiaurų pilietinį karą, trukusį 27 metus.

    Prezidentui João Lourenço pradėjus eiti pareigas 2017 m., jo administracija skelbė, kad buvusio prezidento José Eduardo dos Santos valdymo laikotarpiu galėjo būti pavogta ar pasisavinta mažiausiai 20 mlrd. eurų. Vyriausybė žadėjo pažaboti korupciją ir siekė susigrąžinti lėšas, kurios, kaip įtariama, buvo išgrobstytos dos Santos šeimos eros metu.

    Tačiau kritikai tvirtina, kad šalyje korupcijos problema išlieka opi, o João Lourenço veiksmai esą labiau skirti politiniams varžovams nustelbti ir valdžiai konsoliduoti.

    Stovėdamas greta popiežiaus Leono XIV, Angolos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė įsipareigojusi gerinti žmonių gyvenimą, tačiau tai esąs „sudėtingas ir sunkus iššūkis“. Jis taip pat ragino nutraukti karą Irane ir prašė popiežiaus toliau naudotis savo „moraliniu autoritetu“, siekiant taikos ir tautų tarpusavio supratimo.

    Muksimos vizitas – svarbiausias kelionės akcentas

    Sekmadienį ryte, per mišias Kilamboje, popiežius Leonas XIV ragino siekti taikos Ukrainoje ir visame Artimųjų Rytų regione. Kalbėdamas portugališkai, jis paragino Angolą gydyti „korupcijos žaizdą“.

    „Mes galime ir norime kurti šalį, kurioje senos takoskyros galutinai įveikiamos, kur išnyksta neapykanta ir smurtas, o korupcijos žaizda užgydoma nauja teisingumo ir dalijimosi kultūra“, – taip, anot naujienų agentūros „Ecclesia“, sakė Šventasis Tėvas.

    Po mišių Kilamboje, Luandos pakraštyje, popiežius išvyko į Muksimą – tai laikoma ryškiausiu jo vizito Angoloje akcentu. Ten jis sukalbėjo rožinį Mamã Muxima (Motinos Širdies) bažnyčioje – žinomoje katalikų piligrimų vietoje šalyje, kur apie 44 proc. gyventojų yra katalikai.

    Angola plačiai laikoma viena iš transatlantinės vergų prekybos epicentrų. Skaičiuojama, kad daugiau nei 5 mln. pavergtų afrikiečių per vandenyną buvo išgabenta Portugalijos laivais.

    Muksima apibūdinama kaip didžiausias katalikų piligrimystės centras Pietų Afrikoje ir populiaraus pamaldumo simbolis Angoloje. Tačiau ši vieta taip pat primena sudėtingą ryšį tarp Romos katalikybės istorijos ir Afrikos žemyno išnaudojimo.

    JAV gimęs Robertas Francis Prevostas (popiežius Leonas XIV), remiantis genealoginiais tyrimais, turi ir juodaodžių, ir baltaodžių protėvių, tarp kurių buvo ir pavergtų žmonių, ir vergvaldžių.

    Pontifikas sekmadienio popietę Muksimoje planavo dar kartą sukalbėti rožinį, taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad ši vieta tapo populiariu piligrimystės centru po to, kai apie 1833 m. tikintieji pranešė čia regėję Mergelės Marijos apsireiškimą.

    Papildomi šaltiniai: AP, „Vatican News“, „Ecclesia“.

  • Radevas laimi Bulgarijoje ir rėžia apie Europą: tapo savo ambicijų moralės lydere auka

    Radevas laimi Bulgarijoje ir rėžia apie Europą: tapo savo ambicijų moralės lydere auka

    Neišvengiami pirmalaikiai rinkimai Bulgarijoje gali turėti didelių politinių pasekmių visai Europai. Buvęs naikintuvo pilotas Rumenas Radevas, sausį pasitraukęs iš prezidento posto, pagal pirmines prognozes tapo aiškiu lyderiu.

    Nors balsai dar skaičiuojami ir rezultatai kinta, R. Radevas jau užsitikrino daugumą – jam prognozuojama daugiau nei 43–45 proc. balsų. Konservatyvi partija „GERB“, vadovaujama Bojko Borisovo, turėtų gauti apie 13 proc.

    „Progresyvi Bulgarija laimėjo įtikinamai. Tai – vilties pergalė prieš nepasitikėjimą, laisvės pergalė prieš baimę. Tai taip pat ir moralės pergalė. Žmonės atmetė senųjų partijų savimylą ir aroganciją, nepasidavė melui ir manipuliacijoms. Ačiū už pasitikėjimą“, – pareiškė Rumenas Radevas ir pakomentavo Bulgarijos vietą Europos Sąjungoje.

    „Bulgarija ir toliau eis europiniu keliu. Stipriai Bulgarijai stiprioje Europoje reikia kritinio mąstymo ir pragmatizmo. Europa daugeliu atžvilgių tapo savo ambicijų elgtis kaip moralės lyderei pasaulyje be aiškių taisyklių auka. Dabar Europai reikia kritinio mąstymo, pragmatiškų veiksmų ir apčiuopiamų rezultatų – kad būtų atkurta pramoninė galia ir konkurencingumas. Tai bus pagrindinis Bulgarijos indėlis“, – kalbėjo jis.

    R. Radevo politinė laikysena tarptautinėje erdvėje jau kurį laiką sulaukia didelio dėmesio. Prezidentavimo metu jis ne kartą prieštaravo karinės paramos Ukrainai siuntimui ir kritikavo Europos Sąjungos politiką šiuo klausimu. Jis dažnai teigė, kad tokia parama gali įtraukti Bulgariją į konfliktą.

    Be to, R. Radevas ragino ieškoti dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o tai prisidėjo prie jo reputacijos kaip politikų, kurį oponentai laiko palankiu Rusijai.

    Kampanija neapsiėjo be ginčų. Viename iš pastarųjų renginių opozicinės partijos sukritikavo R. Radevą dėl vaizdo įrašo, kuriame buvo rodomi jo susitikimo su V. Putinu kadrai. Likus vos kelioms dienoms iki rinkimų, jis dar kartą pakartojo anksčiau audrų sukėlusį teiginį, kad „Krymas yra Rusijos“, pavadindamas tai „realistiška pozicija“. Šis pasisakymas sukėlė pasipiktinimą jau pirmąkart, kai buvo ištartas prieš penkerius metus.

  • Policija spruko iš šaudynių Kyjive: nušalinti pareigūnai, žuvo 6 žmonės, atsistatydino vadas

    Policija spruko iš šaudynių Kyjive: nušalinti pareigūnai, žuvo 6 žmonės, atsistatydino vadas

    Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko sekmadienį pranešė, kad po internete pasirodžiusio vaizdo įrašo nuo pareigų nušalinti du policijos pareigūnai. Įraše matyti, kaip jie panikuodami pasitraukė iš šaudynių vietos Kyjive, kur per išpuolį žuvo šeši žmonės.

    Šeštadienį ginkluotas vyras gyvenamajame Ukrainos sostinės rajone esančiame prekybos centre pradėjo šaudyti ir paėmė įkaitų. Vėliau, bandant jį sulaikyti, užpuolikas buvo nukautas.

    Ukrainos žiniasklaidos paviešintuose kadruose matyti uniformuotas vyras ir moteris su geltonomis liemenėmis. Jie stovi šalia ant žemės gulinčio žmogaus, tačiau pasigirdus šūviams atsitraukia ir palieka civilius, tarp jų – vaiką.

    „Gėdingas, nevertas elgesys. Tai – visos sistemos gėda. Jie nušalinti, vyksta tyrimas“, – „Telegram“ kanale teigė ministras.

    Ministro teigimu, vaizdo įraše užfiksuoti pareigūnai nuo tarnybos nušalinti visam tyrimo laikotarpiui. Kartu jis pabrėžė, kad dviejų pareigūnų elgesio nereikėtų taikyti visai policijai.

    Policija dar nėra nustačiusi šaudynių motyvo. Vis dėlto įvykis oficialiai pripažintas teroro aktu. Pasak I. Klymenko, užpuolikas „akivaizdžiai turėjo psichikos stabilumo problemų“.

    „Reikia ištirti, kaip jis gavo medicinines pažymas, būtinas ginklo licencijai pratęsti“, – pridūrė ministras, pažymėdamas, kad sisteminių patikrinimų teisėtai ginklus registruojantiems savininkams neplanuojama.

    Jis taip pat pažadėjo surengti ekspertines diskusijas dėl ginklų įstatymų, į jas įtraukiant parlamento narius, piliečius, žurnalistus ir karo veteranus.

    Kalbėdamas apie galimybę suteikti civiliams teisę turėti šaunamuosius ginklus, įskaitant pistoletus, ministras sakė manantis, kad žmonės turėtų turėti teisę gintis: pasak jo, tai ypač aktualu prisiminus plataus masto invazijos pradžią, kai civiliams buvo dalijami ginklai nacionaliniam pasipriešinimui.

    Pradėtas tyrimas, atsistatydino patrulių policijos vadovas

    Ukrainos nacionalinės policijos vadovas Ivanas Vyhovskis, kuriam ministras pavedė aiškintis aplinkybes, pranešė, kad pradėtas vidinis tyrimas. Vėliau sekmadienį generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka paskelbė ir apie baudžiamąjį tyrimą dėl galimo pareigūnų neveikimo bei profesinių pareigų nevykdymo.

    „Visi teisėsaugos veiksmai tuo metu, kai piliečių gyvybėms grėsė rimtas pavojus, įskaitant vaiko palikimą rizikoje ir nesugebėjimą laiku neutralizuoti užpuoliko, bus įvertinti teisiškai“, – sakė generalinis prokuroras.

    Tuo metu Ukrainos patrulių policijos departamento vadovas Jevhenas Žukovas atsistatydino, pareigūnų elgesį taip pat pavadinęs gėdingu.

    „Pareigūnai pasielgė neprofesionaliai ir taip, kaip policijos pareigūnams nedera. Jie atvyko į įvykio vietą ir turėjo padėti bei gelbėti žmones. Tačiau pasimetė ir paliko sužeistus civilius pavojuje“, – teigė J. Žukovas.

    Jis nurodė, kad vienas iš patrulių policijoje tarnauja nuo 2024 metų, o jo kolegė – nuo 2015 metų. Pasak J. Žukovo, pareigūnas turėjo išsitraukti ginklą, iššauti įspėjamąjį šūvį ir prireikus jį panaudoti, tačiau to nepadarė.

  • As wars throttle gas, Japan is embracing nuclear

    The country is rapidly moving to restart reactors as artificial intelligence increases electricity demand and foreign wars choke gas supplies.

    The central control room at Tokyo Electric Power Co.’s Kashiwazaki-Kariwa Nuclear Power Plant on Jan. 21. | Jiji Press/AFP via Getty Images

    FUKUSHIMA PREFECTURE, Japan — Fifteen years ago, this mountainous region on Japan’s northeast coast suffered one of the world’s worst nuclear power accidents.

    Abandoned homes, offices and shops still dot the landscape — remnants of the evacuation after an earthquake and tsunami damaged the Fukushima Daiichi Nuclear Power Plant and released radiation. In the accident’s aftermath, nuclear power’s future seemed bleak, with Japan shutting off all its reactors as public opinion soured against the technology.

    But the country is now rapidly moving to restart nuclear power plants, as artificial intelligence increases electricity demand and foreign wars throttle natural gas supply. Japan relies on natural gas for 30 percent of its electricity, almost all of it imported. The Iran war has further helped the case for nuclear, which can displace some of the liquefied natural gas that is stuck in the Persian Gulf.

    This week, Japan will open its 16th reactor since the 2011 Fukushima nuclear accident — at a nuclear plant run by the same utility that oversaw Daiichi during the meltdown.

    Toyoshi Fuketa, former chair of Japan’s Nuclear Regulation Authority, said the debate over whether to go back to nuclear power took years.

    “After the accident, we had furious discussions,” Fuketa said in an interview. “One of the most influential issues was the war in Ukraine. This country heavily relied on the natural gas imported from Russia, and all the energy sources are coming from the outside.”

    Japan stopped expanding its use of Russian gas when the country invaded Ukraine, and aims to become less reliant on those imports. Now, the Iran war risks forcing the country to cut back on its gas imports from other countries.

    About 10 percent of Japan’s LNG imports come through the Strait of Hormuz, which Iran all but closed after the U.S-Israel attacks began in late February. Washington and Tehran announced Friday that the strait is reopening for commercial shipping, but the chokepoint remains for roughly 20 percent of the world’s oil.

    The Northeast Asia LNG benchmark, which captures deliveries to Japan, Korea, China and Taiwan, reached a three-year high earlier this year.

    Prime Minister Sanae Takaichi hopes to double Japan’s nuclear power production by 2040. But Japanese residents aren’t fully sold on nuclear power. Polling by Hiroshi Yamagata, a researcher at Nagaoka University of Technology, shows that only 37 percent of Japan supports restarting nuclear power plants, compared with 23 percent opposed and 40 percent uncertain. Only 24 percent support building new plants.

    Those tensions were tested as Tokyo Electric Power Co., or Tepco, put reactor 6 at the Kashiwazaki-Kariwa nuclear plant into commercial operation Thursday — the company’s first return to nuclear since the Fukushima nuclear accident.

    Environmental groups, like Friends of the Earth, joined some local residents and protested the restart, citing Tepco’s handling of the Fukushima disaster, security management at Kashiwazaki-Kariwa and control rod malfunctions that delayed the planned restart earlier this year.

    But even in Iwaki, the nearest big city to the 2011 disaster, these nuclear resurrections aren’t black and white.

    “The new plant is in Niigata prefecture, it’s not in Fukushima, and the people around the plant agreed to have the reactor. We cannot make that decision,” said Yujiro Igari, speaking through an interpreter. Igari is the manager of Iwaki’s Crisis Management Division, which directs citywide disaster preparedness. “People in this area just hope for the Japanese government to take care of the reactor and take responsibility.”

    Futaba is nestled in the shadow of the Fukushima Daiichi plant. Built on coal mining in the 1890s, it was reborn as a nuclear power town in the 1970s. That’s when Tepco began construction on the “Daiichi” and “Daini” plants, which translate as “first” and “second.”

    The utility put time and money into getting community buy-in, even sponsoring contests where children made pro-nuclear posters that are now on display at the Great East Japan Earthquake and Nuclear Disaster Memorial Museum.

    One sixth grader designed a massive sign that was erected over Futaba’s main street in 1991. It read: “Nuclear power: the energy for a bright future.”

    The nuclear power plants brought stability to the old coal town. While Fukushima prefecture’s population declined by about 5 percent between 1970 and 1995, Futaba — anchored by the plants’ jobs — grew by roughly 12 percent.

    That all changed on March 11, 2011. That day saw a 9.1 magnitude quake — the worst in the country’s history — spawning waves that crested at 13 meters. That’s 3 meters higher than the region’s previous record — and 7 meters higher than architects had designed the nuclear plants to withstand.

    Daini was successfully brought to a safe shutdown. But at Daiichi, rising core temperatures melted fuel capsules into hydrogen gas.

    The next day, the trapped hydrogen gas exploded in the Unit 1 building. By March 15, two other reactors had suffered the same fate.

    The initial 2-mile evacuation order grew to 12 and finally 19 miles. But people struggled to get out of harm’s way — partly because the tsunami’s destruction made it difficult to deliver gasoline.

    “People were evacuating by car, [and] cars need gas, so people lined up at gas stations,” said Kenichiro Hiramoto, head of planning and public relations at the museum. “But the tsunami’s destruction was preventing resupply.”

    Hiroshi Aita, assistant manager of Iwaki’s Crisis Management Division, remembers that week vividly. One day last December, he drove with Igari through his hollowed-out hometown of Tomioka, which is home to the Daini plant.

    The town, just south of Futaba, was known before the disaster for its cherry blossom festival. Aita turned down a street flanked by columns of leafless sakura trees waiting for the spring.

    “After I graduated from kindergarten, we moved to Iwaki,” Aita said through an interpreter. “When I heard the news of the accident, I thought of this area. At that time, I didn’t imagine I could come back here — and finally I can.”

    Igari recalled how firefighters gathered at a beach in Iwaki as a makeshift response center, while nuclear crews took short breaks for sleep at a nearby soccer training facility.

    In the six years after the disaster, the government assembled 70,000 workers and cleared 16 million cubic meters of contaminated topsoil. Bales of radioactive dirt are still encamped along the highway.

    The Sakura Festival returned to Tomioka in 2018, and in 2022, restrictions on Futaba were lifted, allowing people to return. But Tomioka’s population is still down 90 percent from 16,000 residents in 2011. Only 100 residents from a pre-disaster population of 7,000 returned to Futaba.

    “The evacuees have already established a new life in a new area, a new town. They got a new job, and then their children also started to go to school,” said Noboru Takamura, the museum’s director.

    By April 2011, the Daiichi plant was under control. The country moved to shut off all nuclear reactors as investigators searched for what went wrong in Fukushima and the public debated whether nuclear power should be part of Japan’s future.

    In the eyes of most of Japan’s nuclear sector, there was a central takeaway: The regulatory body overseeing the nuclear industry must be independent.

    “Before the Fukushima Daiichi accident, the government sector responsible for promotion of the nuclear industries and the regulation of nuclear were in the same department,” said Fuketa, the former Nuclear Regulation Authority chair. “We did not have an independent regulatory body, and there were lots of conflicts of interest.”

    Japan’s legislature, known as the Diet, released an official report of the incident finding that regulators let operators apply regulations on a voluntary basis and colluded with the industry and the political ministry.

    The report recommended creating a new nuclear regulator that would be independent from operators, politics and organizations promoted by the government. The Diet responded by creating the Nuclear Regulation Authority.

    The U.S. is going in the opposite direction, with the Nuclear Regulatory Commission now only making major decisions with the consent of the White House or the Department of Energy. President Donald Trump has overhauled the agency, firing a Democratic commissioner and replacing the NRC chair.

    The Trump administration is also pursuing a “wholesale revision” of the nuclear regulator’s rules as it funds next-generation nuclear reactors — technology with little traction in Japan — and supports the restart of retired nuclear plants.

    Fuketa believes the U.S. is in a “critical situation.”

    “That should not happen in [Japan],” he said of politicians firing regulators. “The most important difference between before and after the Fukushima Daiichi accident is the independence of the regulator.”

    By 2022, the appeal of a robust nuclear sector was impossible to ignore. Russia’s invasion of Ukraine threatened Japan’s natural gas supply, and inflation jumped nearly tenfold.

    That year, Japan’s prime minister pledged to reactivate 16 nuclear reactors by the summer of 2023. While the timeline slipped, the message was — and remains — clear: Japan is getting back into nuclear energy.

    The coal and gas plants that supply 60 percent of the country’s electricity are fed by imported fuels that are subject to price changes and restrictions beyond Japan’s control. While Japan also imports all of its uranium, the element is plentiful worldwide and incredibly energy dense, meaning missing a few shipments won’t shock energy markets as severely.

    The Iran war has put that energy calculus in sharp relief. One analysis estimated that a prolonged closure of the Strait of Hormuz could reduce Japan’s GDP by up to 3 percent this year, in large part due to reductions in natural gas supply and corresponding increases in electricity prices.

    Nuclear power should offer long-term padding, but even short-term respite is within reach. According to the U.S. Energy Information Administration, the Kashiwazaki-Kariwa’s Unit 6 restart “could displace approximately 1.3 million tons of liquefied natural gas.”

    The nuclear restart will also help the country reach its goal of cutting planet-warming emissions to 46 percent of 2013 levels by 2030.

    Then there’s the fact that reactors are already built and operable. Nuclear plants can cost billions of dollars to build, but little to run.

    “They are a money-making machine,” said Yuriy Humber, president of the investment research firm Yuri Group.

    “They produce a lot of electricity; it’s just a small fuel cost,” Humber continued. “There is obviously maintenance, as well as safety stuff, but just running an existing reactor, I mean, it’s a great business. Who doesn’t want to be in it?”

    Tepco, the Tokyo-area utility that ran the Fukushima Daiichi plant and is overseeing the restart at the Kashiwazaki-Kariwa plant, said nuclear plants are also needed to meet growing energy demand.

    “With the increase of the data centers and the semiconductor plants over the coming 10 years, we expect the electricity demand will increase by 6 percent,” said Masakatsu Takata, Tepco’s risk communicator, said through an interpreter. “It is the utility power company’s responsibility to cope with the increasing power demand and also provide the electricity in a stable manner. So, we will just do that.”

    There’s still a political hurdle to clear: Restarts depend on consent from local leaders who weigh jobs and tax revenue against the potential risk. But that consent is generally given, Humber said — even when some concerned locals object.

    “In the last five years, most of the mayors, leaders of villages or towns, et cetera that get elected are pro restart,” Humber said.

    “It comes back to the same thing: It’s the local economy. It’s people’s jobs,” he added.

    The restart of Kashiwazaki-Kariwa’s Unit 6 this month will be followed by the restart of Unit 7 in 2029, Takata said.

    Elsewhere in Japan, two more reactors are slated to restart, possibly in 2027, with another eight being reviewed for future operations. Three brand new reactors are under construction, but two of those still need permits.

    Takata said Tepco has learned from the accident that happened on its watch 15 years ago. The utility, he said, is pursuing “multiple redundancies” at the Unit 6 restart.

    “We have measures against high tsunami waves, multiple sources of power supplies, and multiple measures of cooling the reactors if the normal cooling function is lost,” he said. “We believe the biggest lesson learned from the Fukushima accident is that there is no such thing as absolute safety.”

  • Orbanas meta ultimatumą: „90 mlrd. eurų Ukrainai“ tik jei vėl tekės „Družba“ nafta

    Orbanas meta ultimatumą: „90 mlrd. eurų Ukrainai“ tik jei vėl tekės „Družba“ nafta

    Vengrijos kadenciją baigiantis ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sekmadienį pareiškė esąs pasirengęs atsisakyti veto ir pritarti 90 mlrd. eurų ES paskolai Ukrainai, tačiau su viena sąlyga – jei bus atnaujintas naftos tranzitas į Vengriją.

    Pasak V. Orbano, sprendimas galėtų būti priimtas dar iki jam pasitraukiant iš pareigų, jei Ukraina sutvarkys „Družba“ naftotiekio infrastruktūrą. Politikas teigė, kad naftos tiekimas galėtų būti atkurtas jau pirmadienį.

    „Kai tik bus atnaujintas naftos tiekimas, mes nebekliudysime patvirtinti paskolos“, – sekmadienio popietę socialiniame tinkle „X“ rašė V. Orbanas.

    Toks pareiškimas vertinamas kaip netikėtas posūkis, turint omenyje, kad V. Orbanas daugelį metų buvo vienas ryškiausių skeptikų ES paramos Ukrainai klausimu. Jis turėtų pasitraukti iš premjero pareigų gegužės viduryje, kai po pralaimėtų rinkimų valdžią perims opozicijos lyderis Péter Magyar.

    „Družba“ naftotiekis, kuriuo rusiška nafta per Ukrainą keliauja į Vengriją ir Slovakiją, pastaraisiais mėnesiais tapo vienu svarbiausių Vengrijos ir ES įtampos taškų. Vasario mėnesį V. Orbanas blokavo 90 mlrd. eurų paskolą, argumentuodamas, kad Ukraina delsia atkurti po Rusijos smūgių apgadintą infrastruktūrą.

    Situacija, regis, pasikeitė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo „Družba“ infrastruktūrą sutvarkyti iki balandžio pabaigos. Kijeve taip pat tikimasi, kad naujasis Vengrijos vadovas sieks atkurti santykius su Ukraina po ilgesnio įtampų laikotarpio.

    „Per Briuselį gavome signalą iš Ukrainos, kad jie pasirengę atkurti naftos tiekimą „Družba“ naftotiekiu jau pirmadienį“, – teigė V. Orbanas.

    Jis pabrėžė, kad Vengrijos pozicija esą visada buvo ta pati: „Vengrijos pozicija nepasikeitė: nėra naftos – nėra pinigų.“

    Skelbiama, kad planuojama finansinė operacija Vengrijos mokesčių mokėtojams papildomai nekainuotų, nes šalis atleista nuo palūkanų už paskolą mokėjimo.

    Tuo metu Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez nurodė, kad antradienį ES užsienio reikalų ministrų susitikime Madridas siūlys šią priemonę. Kituose ES darbotvarkės klausimuose minimi Irano priekaištai ES vyriausiajai diplomatei Kajai Kallas dėl, anot Teherano, taikomų dvigubų standartų, taip pat P. Magyar derybos su Europos Komisija dėl įšaldytų ES lėšų ir rengiamas bendras pareiškimas dėl „Viena Europa, viena rinka“ gairių, numatantis sankcijas ES šalims, vilkinančioms sprendimus.

  • Mįslė iš Peru Andų: lenkų atrastas kapas su 58 moterimis keičia istorijos taisykles

    Mįslė iš Peru Andų: lenkų atrastas kapas su 58 moterimis keičia istorijos taisykles

    Prieš kelerius metus lenkų archeologai prisidėjo prie išskirtinai svarbaus atradimo šiaurinėje Peru dalyje. Nors nuo to laiko praėjo nemažai laiko, mokslininkai vis dar ieško atsakymų, kas iš tiesų vyko El Castillo de Huarmey vietovėje. Ten aptiktame mauzoliejuje rasti 58 moterų palaikai, o šis laidojimas atskleidė reikšmingų detalių apie moterų vaidmenį senosiose Andų visuomenėse.

    Keliolika dešimčių moterų palaidotos vienoje vietoje

    El Castillo de Huarmey teritorijoje aptikta struktūra pasirodė esanti sudėtingos architektūros mauzoliejus, iš dalies iškaltas uoloje ir pastatytas ant kalvos viršūnės. Jo centre buvo patalpa, primenanti sosto salę, o po ja slėpėsi pagrindinė kripta. Būtent ten archeologai aptiko pirmuosius istorijoje visiškai išlikusius kolektyvinius Wari elito palaidojimus.

    Centrinėje kameroje ir gretimose patalpose buvo rasti moterų kūnai, sudėti sėdimoje padėtyje ir apvynioti kruopščiai paruoštais laidojimo ryšuliais. Dėl itin sausų Peru pakrantės dykumų sąlygų palaikai natūraliai mumifikavosi – išliko net odos ir audinių fragmentai.

    Kapavietėje aptiktas įkapių gausumas aiškiai rodo aukštą palaidotųjų statusą. Tyrėjai suskaičiavo daugiau kaip 1300 artefaktų: nuo papuošalų ir indų iki ginklų bei audimo įrankių, pagamintų iš vertingų medžiagų, tokių kaip auksas, sidabras, turkis ar kriauklės.

    Ypatingą dėmesį patraukė viena moteris, kurią mokslininkai praminė Huarmey karaliene. Manoma, kad jai buvo apie 60 metų, o ji palaidota su valdžios simboliais, įskaitant dideles ausų puošmenas, kurios Andų pasaulyje buvo politinio elito ženklas. Įdomu tai, kad iki šiol tokie atributai dažniau buvo siejami su vyrais.

    Šios moters skeletas pateikė ir daugiau užuominų apie jos gyvenimą. Kaulų žymės leidžia manyti, jog ji daug laiko praleisdavo sėdėdama ir intensyviai dirbdama rankomis, todėl tikėtina, kad buvo audimo meistrė. Wari kultūroje tekstilės gamyba turėjo didžiulę ekonominę ir prestižinę reikšmę, o audiniai buvo itin aukštos kokybės. Prie palaidotųjų rasti audimo įrankių rinkiniai rodo, kad šie gebėjimai buvo svarbi jų tapatybės ir socialinės padėties dalis.

    Karališkas El Castillo de Huarmey palaidojimas

    Mauzoliejus buvo ne vien laidojimo vieta, bet ir protėvių kulto erdvė. Archeologai spėja, kad elito kūnai galėjo būti periodiškai iškeliami ir demonstruojami ritualų metu, pabrėžiant protėvių atminimo svarbą. Kompleksas plėtėsi palaipsniui: aplink pagrindinį kapą atsirado papildomi terasiniai lygiai ir kapų bokštai, liudijantys apie išskirtinę šios vietos reikšmę Wari aristokratijai.

    Wari imperija, gyvavusi maždaug VI–XI amžiuje, buvo viena svarbiausių politinių jėgų Anduose dar prieš inkų valstybės iškilimą. Ilgą laiką žinių apie ją trūko, nes neišliko rašytinių šaltinių. Tačiau Huarmey radiniai leidžia manyti, kad moterys galėjo turėti gerokai didesnį politinį ir religinį vaidmenį, nei iki šiol buvo manoma.

    Šaltinis: „National Geographic“.