CP v2

Blog

  • ES chemijos gigantai prašo EK smogti „LB Group“: sandoris JK gali apeiti muitus

    ES chemijos gigantai prašo EK smogti „LB Group“: sandoris JK gali apeiti muitus

    Europos Sąjungoje veikianti titano dioksido gamintojų koalicija pateikė skundą Europos Komisijai, prašydama pradėti tyrimą dėl galimai nesąžiningų užsienio subsidijų, kurias, kaip teigiama, gauna didžiausias Kinijos gamintojas „LB Group“. Ši įmonė siekia įsigyti britų konkurento „Venator“ gamyklą Jungtinėje Karalystėje, sužinojo „Euronews“.

    Titano dioksidas laikomas strategiškai svarbia chemine medžiaga, naudojama, be kita ko, žaliosios energetikos ir aviacijos bei kosmoso pramonėje.

    Skundas pateiktas po to, kai 2025 m. sausį Europos Komisija „LB Group“ importui pritaikė antidempingo muitus. Tai prekybos gynybos priemonė, skirta riboti itin mažomis kainomis į ES įvežamą produkciją.

    Pasak šaltinių, įsigijusi gamybos pajėgumus Jungtinėje Karalystėje, Kinijos grupė galėtų eksportuoti produkciją į Europos rinką be muitų, remdamasi ES ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimu. Tokiu būdu būtų galima apeiti ES taikomus antidempingo tarifus.

    Europos chemijos sektorius pastaruoju metu patiria didėjantį spaudimą dėl Kinijos konkurentų, kurie, kaip teigiama, rinką užlieja produkcija iš perteklinių pajėgumų.

    Koaliciją, pateikusią skundą dėl „LB Group“, sudaro kelios ES teritorijoje gaminančios įmonės: JAV kapitalo „Tronox“ ir „Kronos“, Čekijos „Precheza“ bei Slovėnijos „Cinkarna“. Kartu jos sudaro apie 90 proc. visos ES titano dioksido gamybos.

    Užsienio subsidijų reglamento taikymas už ES ribų

    Šaltinių teigimu, skundas buvo pateiktas 2025 m. gruodį. Juo Europos Komisija raginama ištirti, ar „LB Group“ nepasinaudojo nesąžiningomis užsienio subsidijomis, kurios galėjo būti panaudotos finansuojant „Venator“ gamyklos įsigijimą.

    2022 m. priimtas ES Užsienio subsidijų reglamentas suteikia Komisijai teisę tirti ne ES bendroves ir vertinti, ar jos negauna rinką iškraipančios paramos iš trečiųjų šalių, kai įsigyja turtą ES arba dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.

    Ši priemonė iš pradžių buvo kuriama atsižvelgiant į Kiniją, reaguojant į nuogąstavimus dėl didelio masto valstybės paramos Kinijos bendrovėms, siekiančioms įsigyti strategiškai svarbų turtą ar infrastruktūrą Europoje. Vis dėlto reglamentas dar nebuvo pritaikytas situacijai už Europos Sąjungos ribų.

    „LB Group“ taikiniu tapusi gamykla yra Greatham vietovėje, šiaurės rytų Anglijoje. Jungtinė Karalystė iš ES pasitraukė 2020 m. po „Brexit“.

    Sandorį šiuo metu vertina Jungtinės Karalystės Konkurencijos ir rinkų institucija. Sprendimo laukiama gegužę.

    Jei Europos Komisija pagal Užsienio subsidijų reglamentą pradėtų tyrimą, tai galėtų tapti precedentu ir pasiųsti stiprų signalą tarptautiniu mastu.

    Tai vyktų tuo metu, kai Europos chemijos pramonė, kaip teigiama, praranda rinkos dalį pačioje Europoje. Sektoriui Briuselyje atstovaujanti organizacija „Cefic“ nurodo, kad nuo 2022 m. ES prarado apie 9 proc. gamybos pajėgumų, o tai lėmė 20 tūkst. tiesioginių darbo vietų netektį.

  • Atmintis silpsta? 5 paprasti triukai, kuriuos psichologai siūlo išbandyti jau šiandien

    Atmintis silpsta? 5 paprasti triukai, kuriuos psichologai siūlo išbandyti jau šiandien

    Tirdamas, kaip elektrinė smegenų stimuliacija gali pagerinti žmonių gebėjimą prisiminti, dažnai sulaukiu klausimų: kaip veikia atmintis ir ką galime padaryti, kad ją naudotume efektyviau.

    Laimei, dešimtmečius trunkantys moksliniai tyrimai pateikė gana aiškius atsakymus į abu klausimus.

    Atmintis iš esmės veikia trimis etapais, o kiekviename jų dalyvauja skirtingos smegenų sritys.

    Jutiminė atmintis, trunkanti vos milisekundes, fiksuoja „žalią“ informaciją: vaizdus, garsus, kvapus. Pirmiausia ji apdorojama pirminėse jutimo žievės srityse (pavyzdžiui, regos žievėje – vaizdai, klausos žievėje – garsai).

    Darbinė (trumpalaikė) atmintis kelias sekundes ar ilgiau išlaiko ir apdoroja nedidelį informacijos kiekį. Tai tarsi smegenų „darbo stalas“, padedantis atlikti mintinę aritmetiką, sekti instrukcijas ir suprasti skaitomą tekstą. Joje ypač svarbi prefrontalinė žievė – priekinė smegenų dalis, susijusi su dėmesiu, sprendimų priėmimu ir mąstymu.

    Ilgalaikė atmintis saugo informaciją ilgesniam laikui – nuo minučių iki viso gyvenimo. Ji apima ir „aiškius“ prisiminimus (faktus, gyvenimo įvykius), ir „numanomus“ (įgūdžius, įpročius, emocines asociacijas). Ilgalaikėje atmintyje faktų ir įvykių prisiminimams svarbūs hipokampas ir smilkininės skiltys, o emociniams ar procedūriniams prisiminimams labiau reikšmingos migdolinė liauka, smegenėlės ir pamato branduoliai.

    Darbinė atmintis dažnai veikia kaip sąmoningi „vartai“ į ilgalaikę atmintį, tačiau ji turi ribas. Dar 1956 m. amerikiečių psichologas George’as Milleris pasiūlė mintį, kad vienu metu darbinėje atmintyje galime išlaikyti maždaug septynis informacijos „gabalėlius“ (angl. chunks). Nors tikslus skaičius iki šiol diskutuojamas, principas išlieka tas pats: darbinė atmintis yra ribota, ir tai daro įtaką tam, kaip mokomės bei kaip prisimename.

    Vis dėlto atmintį galima „priversti“ veikti efektyviau. Štai penki paprasti žingsniai, kurie gali padėti pagerinti ir darbinę, ir ilgalaikę atmintį.

    1. Patraukite telefoną

    Išmanieji telefonai mažina darbinės atminties pajėgumą. Net vien tai, kad telefonas yra šalia, – nesvarbu, ar jis padėtas ekranu žemyn ir nutildytas, – gali bloginti rezultatus atliekant atminties ir mąstymo užduotis.

    Priežastis paprasta: dalis smegenų vis tiek jį „stebi“. Net pastangos atsispirti norui patikrinti pranešimus eikvoja protinius resursus, todėl mokslininkai kartais telefonus vadina „smegenų nutekėjimu“. Sprendimas elementarus: kai reikia susikaupti, padėkite telefoną į kitą kambarį. Kai jis nematomas, iš tiesų atsiranda daugiau protinės erdvės.

    2. Sustabdykite minčių „lenktynes“

    Stresas ir nerimas užima vertingą „mentalinę vietą“. Kai jaudinatės arba jus blaško įkyrios mintys, dalis darbinės atminties jau būna panaudota.

    Atsipalaidavimo treniruotės ir dėmesingo įsisąmoninimo praktikos gali pagerinti darbinę atmintį ir mokymosi rezultatus, tikėtina, mažindamos streso lygį. O jei meditacija atrodo per sudėtinga, verta išbandyti kvėpavimo technikas, pavyzdžiui, vadinamąjį ciklinį atsidūsėjimą: giliai įkvėpkite per nosį, tada padarykite antrą – trumpesnį – įkvėpimą, o po to lėtai iškvėpkite per burną. Kartojant penkias minutes galima nuraminti nervų sistemą ir sudaryti geresnes sąlygas mokymuisi.

    3. Suskaidykite informaciją į „gabalėlius“

    Darbinę atmintį galima išplėsti taikant informacijos grupavimo metodą – „chunking“, kai duomenys sujungiami į prasmingus vienetus. Tikėtina, tai jau darote prisimindami telefono numerius ar žodžių sąrašus: ilgas sekas padalijate į mažesnes dalis, kurias smegenims lengviau atkurti.

    Tas pats veikia ir pristatymuose. Pavyzdžiui, vietoj dešimties atskirų atvejų juos galima sugrupuoti į tris ar keturias temas, kiekvienai suteikiant trumpą pavadinimą ir vieną aiškią išvadą. Kiekvienoje skaidrėje laikykitės tos pačios struktūros: viena idėja, keli ją pagrindžiantys punktai ir judėkite toliau. Taip sumažinsite kognityvinę apkrovą ir padidinsite įsimenamumą.

    4. Mokykitės „atsiminimu“, o ne vien perskaitymu

    XIX a. vokiečių psichologas Hermannas Ebbinghausas parodė, kaip greitai pamirštame informaciją po mokymosi. Maždaug per 30 minučių galime prarasti apie pusę to, ką ką tik išmokome, o per kitą dieną užmarštis dar labiau sustiprėja. Šį reiškinį jis pavadino užmiršimo kreive.

    Tačiau yra būdas, padedantis, kai per trumpą laiką reikia išmokti daug: prisiminimo praktika. Ruošiantis egzaminui ar pristatymui, vietoj vien tik pakartotinio užrašų skaitymo nuolat tikrinkite, kiek atsimenate. Tam tinka atminties kortelės, praktiniai klausimai ar bandymas paaiškinti temą garsiai, nesinaudojant užrašais.

    Atmintis veikia per asociacijas. Kiekvieną kartą sėkmingai atgamindami informaciją susiejate ją su naujais „užkabinamais“ signalais – pavyzdžiais, kontekstais, klausimais. Taip atsiranda daugiau kelių pasiekti tą patį prisiminimą ir sustiprėja atminties „takai“. Dažnai, kai sakome, kad „pamiršome“, prisiminimas nėra dingęs – tiesiog trūksta tinkamo signalo jam iškviesti.

    5. Darykite pertraukas

    Tyrimai rodo, kad atmintis veikia geriau, kai mokymasis ar praktika yra paskirstyti laike, o ne sugrūsti į vieną ilgą sesiją. Jei ruošiatės egzaminui, suplanuokite realias poilsio atkarpas. Praktikos išskirstymas gali padėti ilgiau išlaikyti informaciją, „pakoreguodamas“ užmiršimo kreivę.

    Vienas tyrimas siūlo palikti tarpus tarp kartojimo sesijų, sudarančius apie 10–20 proc. laiko, likusio iki egzamino ar pristatymo. Pavyzdžiui, jei terminas – po penkių dienų ir kasdien mokotės po kelias valandas, tarp sesijų vis tiek verta turėti nuo pusės iki visos laisvos dienos. Kitaip tariant, persistengti neverta – pervargimas retai atneša norimą rezultatą.

    Jei iš šio teksto prisiminsite tik vieną dalyką, tebūnie jis toks: atmintis priklauso ne vien nuo „proto aštrumo“, bet ir nuo strategijos. Nedideli pokyčiai mokantis ar dirbant gali reikšmingai pakeisti, kaip gerai ir kaip ilgai išlaikysite svarbią informaciją.

  • Ukmergė jau nušvito: kalėdinės erdvės kerės net skeptikus – pažiūrėkite, kas ten vyksta

    Kviečiame pasinerti į magišką Kalėdų nuotaiką ir aplankyti šventiškai papuoštas Ukmergės miesto erdves. Čia jūsų laukia jaukios šviesų instaliacijos, žiemiškos dekoracijos ir tikras šventinis šurmulys.

    Pajuskite Kalėdų šilumą Ukmergėje – atraskite gražiausias vietas pasivaikščiojimui ir pasidžiaukite įspūdinga miesto puošyba.

    Vaizdo įrašas – „LaisvaKamera“.

  • Ukmergė nustebino: Antakalnio gatvėje atsirado išmanioji stotelė su ekranais ir Wi‑Fi

    Ukmergė žengė dar vieną žingsnį šiuolaikiško ir patogaus miesto link – Antakalnio gatvėje įrengta išmanioji transporto stotelė, skirta ne tik autobusų laukiantiems keleiviams, bet ir visiems miesto gyventojams.

    Modernus, estetiškas ir funkcionalus stotelės paviljonas aprūpintas pažangiomis technologijomis, kurios turėtų užtikrinti patogesnę, saugesnę ir informatyvesnę viešojo transporto patirtį.

    Stotelėje įdiegta daug šiuolaikinių sprendimų: įrengti du lauko LCD ekranai, veikia garso sistema, sumontuotos USB ir belaidžio telefonų įkrovimo jungtys. Keleiviai gali naudotis nemokamu belaidžiu internetu – stotelėje veikia 4G modemas. Saugumui užtikrinti įrengta vaizdo stebėjimo kamera bei apsaugos sistema nuo smūgių ir stiklo dūžio.

    „LCD ekranai atlieka kelias svarbias funkcijas: juose realiuoju laiku pateikiama viešojo transporto informacija, maršrutų tvarkaraščiai, taip pat transliuojami viešieji pranešimai, aktualios miesto naujienos ar įspėjimai apie eismo pokyčius. Be to, ekranai gali būti naudojami ir reklamos sklaidai“, – teigė išmaniąją transporto stotelę administruojančios UAB „Ukmergės autobusų parkas“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Želnys.

    Išmanioji stotelė – tai daugiau nei laukimo vieta: tai patogi, informatyvi ir šiuolaikiška miesto erdvė, atliepianti šiandienos gyventojų poreikius ir prisidedanti prie išmanesnės Ukmergės kūrimo.

    Savivaldybės administracijos informacija.

    Dainiaus Vyto nuotraukos.

  • Mažieji „Žiogelio“ svečiai išbandė mero kėdę: štai ką pamatė Ukmergės savivaldybėje

    Balandžio 9 d. Ukmergės rajono savivaldybėje netrūko šurmulio – čia apsilankė Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ ugdytiniai. Vaikams tai buvo išskirtinė diena, kupina naujų įspūdžių ir pirmosios pažinties su savivaldos darbu.

    Mažieji svečiai susitiko su meru Dariumi Varnu, vicemeru Eugenijumi Kuodeliu ir mero patarėja Goda Juzėnaite. Susitikimo metu vaikai bendravo su savivaldybės vadovais, uždavė jiems rūpimus klausimus ir iš arti pamatė, kaip atrodo jų darbo aplinka.

    Didžiausią įspūdį darželinukams paliko apsilankymas mero kabinete. Čia jie galėjo atsisėsti į mero kėdę, apžiūrėti darbo vietą ir trumpam įsivaizduoti, kaip priimami sprendimai, svarbūs Ukmergei.

    Vizito metu vaikai taip pat apžiūrėjo savivaldybės patalpas, sužinojo, kokie darbai čia vyksta kasdien ir kuo rūpinasi savivaldybės darbuotojai. Smalsūs klausimai ir gera nuotaika lydėjo viso apsilankymo metu.

    Savivaldybės administracijos informacija ir nuotraukos.

  • Ukmergėje įvyko lūžis: „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ įjungti į 1-ąją diviziją

    Balandžio 11 d. Ukmergėje Lietuvos kariuomenės 1-ajai divizijai įteikta kovinė vėliava, o divizijos sudėtis reikšmingai sustiprinta: nuo šios dienos jos dalimi tapo pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“. Taip pat divizijos pavaldumui perduotas Pulkininko Juozo Vitkaus Inžinerijos batalionas.

    Renginyje dalyvavo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas, Seimo narė Indrė Kižienė, Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, mero visuomeninis konsultantas dimisijos majoras Vidmantas Leščius, kariuomenės vadovybė, svečiai ir miestelėnai.

    „Paskutinės pratybos Vokietijoje aiškiai parodė – Lietuvos nacionalinės divizijos štabas pasiekė pradinį operacinį pajėgumą. Tai reiškia, kad jau gebame savarankiškai planuoti ir vykdyti operacijas, integruoti divizijos įgalintojus ir veikti kartu su sąjungininkais korpuso sudėtyje. Šiandien, nuo fragmentuotų pajėgumų į diviziją įtraukdami abi brigadas, pereiname prie vientisos kovinės galios. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda Pensilvanijos nacionalinė gvardija, JAV kariuomenės 5-asis korpusas ir NATO daugianacionalinis Šiaurės Rytų korpusas – dėkojame jiems už mentorystę, sudarytas sąlygas treniruotis ir teikiamą pagalbą“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnoras.

    Kariniai vienetai divizijos pavaldumui perduoti po daugiau nei metus trukusio atkurto štabo pasirengimo: buvo rengiami kariai, atnaujinamos procedūros ir kuriami pajėgumai, leidžiantys priimti bei valdyti priskirtus vienetus. Šį etapą vainikavo Vokietijoje vykusios JAV organizuotos kovinės parengties pratybos „Warfighter 26-3“, kurių metu įvertinti ir oficialiai patvirtinti divizijos štabo gebėjimai savarankiškai bei kartu su sąjungininkais planuoti ir vykdyti operacijas.

    „Mums, Sausumos pajėgoms, tai reiškia pakilimą dar vienu laipteliu aukščiau – įgalinti diviziją sausumos domene veikti kartu su kitais junginiais: teikiant kovinę ir kovinio aprūpinimo paramą, koordinuojant operacijas tarp teritorinės gynybos pajėgų, divizijos ir sąjungininkų, o taikos metu – užtikrinant Kariuomenės vado nustatytą karinę parengtį“, – teigė Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius.

    Skelbiama, kad pagrindinėmis brigadomis sustiprintas vienetas bus toliau vystomas: 1-ąją diviziją papildys formuojama brigada „Aukštaitija“, oro gynybos, artilerijos ir inžinerijos pulkai. Esamas brigadas ateityje planuojama stiprinti tankų ir pėstininkų kovos mašinų batalionais. Šie pokyčiai turėtų suteikti Lietuvos kariuomenei didesnes ir modernesnes kariavimo galimybes.

    „Divizijoje tarnaujantys kariai nuosekliai stiprino savo įgūdžius bendrose treniruotėse su Jungtinių Amerikos Valstijų V korpusu, NATO Šiaurės Rytų korpusu, Vokietijos Pirmąja ir Dešimtąja divizijomis bei JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos 28-ąja divizija. Turime reikiamas karines žinias ir įgūdžius tęsti pradėtus darbus. Esame pasirengę priimti ir valdyti naujai įsigyjamą ginkluotę, techniką bei technologijas – nuo bepiločių sistemų iki priemonių, stiprinančių ugnies galią ir mūšio valdymą. Nuo šiandien Pirmosios divizijos ženklas tampa mūsų kokybės simboliu – disciplinos, parengties ir kovinės galios standartu“, – ceremonijoje sakė 1-osios divizijos vadas brigados generolas Aurelijus Alasauskas.

    Poreikis NATO šalims vystyti nacionalines divizijas kaip pagrindinį taktinį vienetą oficialiai iškeltas 2022 m. Madrido NATO viršūnių susitikime. Lietuvoje šis sprendimas patvirtintas 2023 m. gegužę Valstybės gynimo tarybos posėdyje, įvertinus grėsmes ir atliepiant NATO regioninius gynybos planus. Nurodoma, kad suformuota Lietuvos nacionalinė divizija taps vienu svarbiausių veiksnių, kartu su sąjungininkais užtikrinant Lietuvos sausumos teritorijos gynybą.

    Lietuvos kariuomenės 1-oji divizija atkurta 2025 m. sausį, tęsiant prieš 250 metų įkurtos Abiejų Tautų Respublikos divizijos istorinę tradiciją. Pilnai užbaigti šio karinio vieneto formavimą planuojama iki 2030 metų.

    Parengta pagal Lietuvos kariuomenės pranešimą.

  • Ukmergė ruošia vasaros startą: šventinės eitynės „Atostogos“ kviečia visus išsiskirti

    Vasara prasideda Ukmergės miesto šventės eitynėse.

    Gegužės 23 dieną Ukmergė pulsuos vienu ritmu – organizuojamos Ukmergės miesto šventės „Vasara bus rytoj“ eitynės „Atostogos“. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami išlaisvinti vasarišką nuotaiką dar prieš oficialią vasaros pradžią.

    Organizatoriai ragina pasipuošti ir žygiuoti taip, kaip norisi: užsidėti ryškią kepurę, pasiimti pripučiamą flamingą, apsigaubti gėlėmis ar atsivesti augintinį su vasarišku akcentu.

    Pasak organizatorių, eitynės – tai daugiau nei žygis: tai bendrystė, kai kolektyvai tampa komandomis, kaimynai – draugais, o miestas – viena šventiška bendruomene. Kviečiama susiburti gausiai, kad Kęstučio aikštė prisipildytų plojimų ir šventinio šurmulio.

    Startas: Ukmergės technologijų ir verslo mokykla (Kauno g. 108)
    Laikas: gegužės 23 d. (šeštadienis) 16.00 val.
    Maršrutas: Kauno gatvė – Kęstučio aikštė

    Kviečiami visi – šeimos, draugai, bendruomenės, įmonės, organizacijos, maži ir dideli – jungtis prie eisenos ir dalyvauti kartu.

    Registracija vykdoma užpildant eitynių dalyvio anketą. Daugiau informacijos teikiama el. paštu ir telefonu +370 647 36613.

    „Vasara bus rytoj“ – bet švęsti pradedama jau dabar. Organizatoriai kviečia kartu kurti šventinę nuotaiką ir pasiruošti spalvingiausiai metų eisenai.

    Organizatoriai: Ukmergės rajono savivaldybė, „VšĮ Jaunimo laisvalaikio centras“.

  • Miego programėlės turėjo padėti, bet mokslininkai įspėja: jos gali pabloginti nemigą

    Naujas tyrimas rodo, kad miegą sekančios programėlės ir nešiojami įrenginiai daliai žmonių gali sukelti papildomą stresą. Ypač tai aktualu tiems, kurie jau dabar susiduria su nemiga – nuolatinis dėmesys miego rodikliams gali tik dar labiau sustiprinti nerimą dėl poilsio kokybės.

    Tyrimą atlikę Norvegijos Bergeno universiteto mokslininkai nustatė, kad nors duomenys apie miego įpročius kai kuriems naudotojams padeda, žmonėms, turintiems nemigos simptomų, poveikis dažniau būna neigiamas.

    „Spartus miego programėlių technologijų vystymasis reikalauja, kad mokslo bendruomenė neatsiliktų nuo technologinės pažangos“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius Håkon Lundekvam Berge iš Bergeno universiteto.

    Jis pridūrė, kad jaunesni suaugusieji jautriau reaguoja į programėlių pateikiamą grįžtamąjį ryšį: jie dažniau įžvelgia naudą, bet kartu dažniau patiria ir nerimą bei stresą.

    Miego sekimas pastaraisiais metais tapo sparčiai augančia industrija. Rinkos tyrimų bendrovė „Grand View Research“ skelbia, kad JAV miego stebėjimo įrenginių rinka 2023 metais sugeneravo apie 4,25 mlrd. eurų pajamų, o iki 2030-ųjų šis skaičius, prognozuojama, gali padvigubėti.

    Daugelis programėlių remiasi jutikliais, įmontuotais į nešiojamus įrenginius – išmaniuosius laikrodžius ar sportines apyrankes. Jie fiksuoja ir pateikia tokius rodiklius kaip užmigimo trukmė, bendra miego trukmė bei miego efektyvumas.

    Mokslininkai apklausė daugiau nei tūkstantį Norvegijos gyventojų, kurių vidutinis amžius siekė 50 metų. Respondentų klausta, ar jie naudojasi miego programėlėmis, kokia jų dabartinė miego būklė ir kokius teigiamus ar neigiamus pokyčius jie pastebi.

    Tyrimo autoriai pabrėžė, kad amžius buvo svarbiausias veiksnys, formuojantis naudotojų patirtis. 18–35 ir 36–50 metų grupėse žmonės dažniau nurodė teigiamą poveikį – pavyzdžiui, geresnį miegą ir didesnį polinkį jį prioritetizuoti.

    Vis dėlto tos pačios amžiaus grupės taip pat dažniau pripažino patiriančios stresą ir susirūpinimą. Tai leidžia manyti, kad jaunesni žmonės gali būti labiau pažeidžiami neigiamo skaitmeninės sveikatos informacijos poveikio.

    Didžiausia rizika – prastai miegantiems

    Tyrimo autoriai įspėja, kad pernelyg didelis susitelkimas į programėlės pateikiamus rodiklius gali pabloginti miego kokybę.

    „Taip pat nustatėme, kad žmonės, turintys nemigos simptomų, buvo labiau linkę patirti neigiamą poveikį“, – sakė antrasis tyrimo autorius Karl Erik Lundekvam.

    Anot jo, būtent šiai grupei miego programėlių grįžtamasis ryšys dažniau sukelia stresą ir nerimą. Nemiga sergantys žmonės neretai pasižymi padidėjusiu dėmesio nukreipimu į su miegu susijusius signalus ir stipresniu nerimavimu, o stebėjimo įrenginiai šiuos procesus gali dar labiau sustiprinti.

    „Ragintume žmones, kuriems miego programėlės kelia daugiau streso, pasidomėti, kokius rodiklius jos matuoja ir kiek tie rodikliai yra tikslūs“, – teigė K. E. Lundekvam.

    „Jei tai nepadeda nuraminti nerimo, vertėtų pagalvoti apie tai, kad naktį įrenginį nusiimtumėte arba išjungtumėte pranešimus“, – pridūrė jis.

    Kartu mokslininkai pažymi, kad programėlių pateikiami duomenys gali tapti motyvacija formuoti sveikesnius miego įpročius – pavyzdžiui, prieš miegą mažinti laiką prie ekranų.

  • Tyrimas atskleidė: vienatvės jausmas gali būti pavojingesnis nei buvimas vienam

    Tyrimas atskleidė: vienatvės jausmas gali būti pavojingesnis nei buvimas vienam

    Būti vienam ir jaustis vienišam – ne tas pats, ir organizmas šį skirtumą „jaučia“.

    Iš šalies šios būsenos gali atrodyti panašios, tačiau mokslininkai pabrėžia: svarbiausia nebūtinai tai, kiek žmonių yra šalia, o kaip žmogus vertina savo ryšius ir jų kokybę.

    Kornelio universiteto mokslininkų tyrimas, publikuotas žurnale „JAMA Network Open“, parodė, kad dalyviai, kurie jautėsi vienišesni, nei leistų spręsti jų socialinė situacija, susidūrė su didesne sveikatos rizika.

    „Dauguma visuomenės sveikatos žinučių apie vienatvę akcentuoja socialinio rato plėtimą. Tačiau šis tyrimas leidžia manyti, kad vien ryšiai dar nėra visa istorija“, – teigė vienas tyrimo autorių Anthony Ongas, Kornelio universiteto psichologijos profesorius ir Žmogaus sveikatos laboratorijų direktorius.

    „Du žmonės gali gyventi panašiomis socialinėmis aplinkybėmis, bet jų sveikatos kelias gali skirtis iš esmės – priklausomai nuo to, kaip jie tas aplinkybes išgyvena“, – pridūrė jis.

    Pasekmės sveikatai: kas nustatyta?

    Tyrimo autoriai priminė, kad socialinė izoliacija ir vienatvė jau seniai yra plačiai tiriamos ir laikomos vis didėjančia visuomenės sveikatos problema dėl neigiamos įtakos tiek psichikos, tiek fizinei sveikatai.

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 16 proc. žmonių pasaulyje patiria vienatvę.

    Mokslininkai nagrinėjo neatitikimą tarp objektyvios socialinės izoliacijos ir subjektyvaus vienatvės jausmo. Šį reiškinį jie pavadino socialine asimetrija.

    Socialinė izoliacija reiškia ribotą socialinį kontaktą ir mažą įsitraukimą į veiklas, o vienatvė – tai subjektyvus jausmas, kai žmogus patiria atsiribojimą nuo kitų.

    Išanalizavę 7 845 vyresnių nei 50 metų suaugusiųjų Anglijoje duomenis ir stebėję juos vidutiniškai 13,6 metų, tyrėjai nustatė, kad šis „nesutapimas“ siejamas su didesne ligų ir mirties rizika.

    Žmonės, kurie jautėsi vienišesni, nei rodė jų socialinės aplinkybės (jie įvardyti kaip socialiai pažeidžiami), turėjo didesnę visų priežasčių mirtingumo, širdies ir kraujagyslių ligų bei lėtinės obstrukcinės plaučių ligos riziką.

    Tuo metu dalyviai, kurie buvo socialiai izoliuoti, bet nesijautė vieniši (apibūdinti kaip socialiai atsparūs), daugumos sveikatos rodiklių prasme didesnės rizikos beveik nepatyrė.

    Taip pat nustatyta, kad tie, kurie jautė vienatvę ir kartu buvo socialiai izoliuoti, turėjo padidėjusią mirtingumo riziką.

    „Vilties teikia tai, kad socialinė asimetrija yra išmatuojama. Vadinasi, teoriškai galime nustatyti, kam gresia didžiausia rizika, dar iki pasireiškiant sveikatos pasekmėms“, – sakė A. Ongas.

    Kitas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Communications Psychology“, parodė, kad žmonės, pranešantys apie lėtinę vienatvę, dažniau linkę būsimą socialinę sąveiką vertinti kaip grėsmingą. Toks suvokimas skatina juos atsitraukti ir dar labiau užsidaryti.

    Mokslininkai pažymėjo, kad kuo aukštesnis lėtinės vienatvės lygis, tuo šis ciklas būna labiau įsišaknijęs ir jį nutraukti tampa ypač sudėtinga.

    „Šie rezultatai rodo, kad intervencijos gali pareikalauti daugiau nei vien socialinio tinklo plėtimo“, – teigė A. Ongas. Pasak jo, kovojant su vienatve būtina atsižvelgti ne tik į struktūrines priežastis, bet ir į suvokimo bei elgesio mechanizmus, kurie šią būseną palaiko.

    Kaip gydytojai gali padėti spręsti vienatvės problemą?

    PSO duomenimis, kas penktas vizitas pas šeimos gydytoją būna susijęs su problemomis, kurių neįmanoma išspręsti vien medicininėmis priemonėmis. Tarp jų – socialinė izoliacija, vienatvė ir finansiniai sunkumai.

    Reaguodami į tai, dalis sveikatos priežiūros specialistų vis dažniau taiko socialinį receptą. Tai – nemedicininės veiklos, skirtos gerinti paciento savijautą, dažniausiai bendruomeninės iniciatyvos: ėjimo grupės, savanorystė, sodininkystės klubai ir panašiai.

    PSO teigimu, susiejant sveikatos paslaugas su bendruomenės resursais, socialinis receptas gali padėti gerinti visuomenės sveikatą, mažinti nelygybę ir sumažinti perteklinę naštą pernelyg apkrautoms sveikatos sistemoms.

    Jungtinė Karalystė buvo pirmoji šalis, įtvirtinusi socialinį receptą nacionalinėje sveikatos politikoje. Kasmet į šias paslaugas nukreipiama daugiau nei 1 mln. žmonių.

    „Socialinis receptas yra galinga priemonė spręsti socialinius sveikatos veiksnius“, – sakė Nilsas Fietje iš PSO Europos biuro.

    Nuo 2026 m. kovo mėn. Jungtinės Karalystės Nacionalinė socialinio recepto akademija (NASP) taps PSO bendradarbiaujančiu centru socialinio recepto politikai ir plėtrai. Ji teiks pagalbą PSO valstybėms narėms rengiant ir diegiant socialinio recepto politiką nacionalinėse sistemose.

  • 235 m po Jerevanu – druskų urvų klinika astmatikams uždaroma: kodėl valdžia traukiasi

    235 m po Jerevanu – druskų urvų klinika astmatikams uždaroma: kodėl valdžia traukiasi

    Giliai po Armėnijos sostine Jerevanu sovietmečio laikų druskų kasykla, paversta sveikatingumo ligonine, tapo netikėtu ginčų dėl alternatyvios medicinos ir šiuolaikinės sveikatos apsaugos epicentru.

    Lankytojai leidžiasi net 235 metrus po žeme į Jerevane veikiantį Respublikinį speleoterapijos centrą. Čia gydymas grindžiamas ne vaistais, o mineralais prisotinto oro įkvėpimu didžiulėse druskų olose, kurios, kaip tikima, palengvina kvėpavimo takų ligų simptomus.

    Speleoterapija – alternatyvios kvėpavimo sistemos terapijos forma, kai ilgesnį laiką būnama požeminėse erdvėse, pavyzdžiui, druskų kasyklose. Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio spḗlaion, reiškiančio „urvas“.

    Klinika duris atvėrė 1987 metais ir ilgą laiką veikė kaip Armėnijos viešosios sveikatos sistemos dalis. Vis dėlto 2019 metais valstybė nutraukė finansavimą, teigdama, kad šis gydymo būdas neatitinka įrodymais pagrįstos medicinos standartų, taikomų įgyvendinant naujas visuotinės sveikatos priežiūros reformas.

    Nuo tada centras kovoja dėl išlikimo, nors pacientai ir toliau atvyksta iš įvairių vietų, ieškodami palengvėjimo.

    Neįprastas gydymas po žeme

    63 metų mechanikos inžinierius Armenas Stepanyanas iš Rusijos miesto Kemerovo pasakoja, kad į urvus grįžta kasmet jau daugiau nei dešimtmetį – dėl sunkios astmos.

    „Astma sergu nuo 37-erių. Vienu metu ji tapo labai sunki, ir niekas nepadėjo. Važiavau gydytis į sanatoriją, bet ir ten nebuvo pagerėjimo, todėl galiausiai atvykau čia“, – sako jis.

    Vyras tikina, kad ši terapija jam pakeitė gyvenimą: „Man tai atrodė kaip išsigelbėjimas. Po to į Jerevaną pradėjau atvykti kasmet, išskyrus koronaviruso metus. Tai jau 13-as kartas, kai atvykau gydytis į šiuos urvus.“

    Tuneliuose pacientai ilsisi lovose, mankštinasi arba dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose, o medikai stebi jų kvėpavimą ir plaučių funkciją. Požeminė aplinka laikoma palankia dėl mažesnio alergenų ir taršos poveikio, taip pat dėl pastovių sąlygų.

    Gydytoja Anush Voskanyan centre dirba nuo pat jo įkūrimo. „Respublikinis speleoterapijos centras įsikūręs 235 metrų gylyje, druskų kasyklose. Ligoninė įkurta prieš maždaug keturiasdešimt metų, o aš dirbu nuo pat jos atidarymo. Daugiausia gydome bronchų astma sergančius pacientus, alergines ligas, ypač kvėpavimo takų alergijas, taip pat odos alergijas“, – pasakoja medikė.

    Pasak jos, svarbiausia – pačios požeminės sąlygos: „Oras čia jonizuotas, o temperatūra visus metus pastovi – 19–20 laipsnių – ir nekinta. Taip yra dėl didelio gylio žemės plutoje. Radiacija čia sumažėjusi iki nulio.“

    „Nėra paviršinių magnetinių radijo bangų, triukšmo, dulkių ar alergenų, ir dėl šių veiksnių pasiekiame gydomąjį efektą“, – priduria ji.

    Senas metodas – po didinamuoju stiklu

    Speleoterapijos šalininkai pabrėžia, kad šis metodas ilgą laiką buvo sveikatos priežiūros tradicijų dalis Rytų Europoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje, kur lėtinėms ligoms gydyti plačiai taikyti natūralūs veiksniai – mineraliniai šaltiniai, kalnų sanatorijos ir panašiai.

    Tačiau kritikai teigia, kad vis dar trūksta didelės apimties mokslinių tyrimų, kurie įrodytų šio gydymo veiksmingumą. Armėnijos sveikatos pareigūnai taip pat akcentuoja, kad riboto biudžeto sąlygomis prioritetas turi būti skiriamas metodams, kuriuos patvirtina stipresni moksliniai įrodymai.

    Nutraukus valstybės paramą, pacientų srautai smarkiai sumažėjo, o centro ateitis tapo neaiški.

    „Šiuo metu mūsų centras išgyvena krizę, nes nebegausime vyriausybės finansavimo. Centrui kyla pavojus ir jis gali būti priverstas visiškai užsidaryti. Dėl valstybės paramos trūkumo pacientai nebegali gauti gydymo. Tikimės, kad atsiras investuotojų ir centras bus atgaivintas“, – sako A. Voskanyan.

    Skelbiama, kad valdžia dabar siekia privatizuoti valstybei priklausančią įstaigos dalį. Tai kursto viltį, jog privatus kapitalas ar medicininis turizmas galėtų padėti išsaugoti šią neįprastą požeminę kliniką.