CP v2

Blog

  • Milane – radikalų mitingas prieš migraciją: M. Salvini ragina grįžti prie rusiškos naftos

    Milane – radikalų mitingas prieš migraciją: M. Salvini ragina grįžti prie rusiškos naftos

    Šeštadienį Milane tūkstančiai žmonių dalyvavo demonstracijoje „Šeimininkai savo namuose“, kurią surengė „Lega“ ir „Patriots for Europe“ grupė. Prieš pasiekiant Duomo aikštę apie du tūkstančius dalyvių žygiavo miesto centru – eiseną lydėjo traktorius, simboliškai remiantis „Made in Italy“, o priekyje ėjo „Lega“ merai su trispalvėmis juostomis.

    Scenoje „Lega“ lyderis ir Italijos vicepremjeras Matteo Salvini kalbą pradėjo prisimindamas Giacomo Bongiorni, kuris, kaip teigta, buvo mirtinai sumuštas dviejų jaunuolių Masoje. „Kaip bendruomenė turime jūsų atsiprašyti, nes žmogus negali mirti vien už tai, kad priminė kitiems elementarias manieras“, – sakė vicepremjeras. Jis taip pat pagerbė „Lega“ įkūrėją Umberto Bossi, mirusį kovo 19 dieną.

    M. Salvini dėkojo ir Vengrijos premjerui Viktorui Orbánui, kuris, pasak straipsnio, neseniai pralaimėjo rinkimus. „Jūs gynėte sienas ir kovojote su žmonių bei ginklų prekeiviais; tęskime kartu šią kovą už laisvę ir teisės viršenybę“, – teigė jis.

    Remigracija ir taškais grįstas leidimas gyventi

    Kalbėdamas apie migracijos politiką, M. Salvini pristatė viziją, paremtą „remigracijos“ sąvoka ir nauju, nuopelnais grindžiamu pilietybės suteikimo modeliu.

    „Remigracija nereiškia, kad išsiųsime kiekvieną sutiktą gatvėje. Tačiau leidimas gyventi ir pilietybė yra pasitikėjimo aktas. Mes garantuojame išmokas ir nemokamą sveikatos apsaugą, bet jeigu žmogus daro klaidų, kaip yra su taškais pagrįstu vairuotojo pažymėjimu, taip turi būti ir taškais pagrįstas leidimas gyventi: po tam tikro skaičiaus pažeidimų grįžtama į savo šalį“, – sakė M. Salvini.

    Jis taip pat kartojo ketinimą prioritetą teikti migracijos srautams iš kultūriškai artimesnių šalių. Pasak jo, taip būtų užtikrinama „tikra integracija“, o ne „chaosas“, kuris, jo teigimu, naudingas „globalistinei kairei“, siekiančiai mažinti atlyginimus gamyklose.

    M. Salvini kritikuoja ES: prieš „energetinį karantiną“ ir už rusiškos naftos grąžinimą

    Vėliau M. Salvini aštriai kritikavo Europos Sąjungos ekonominį valdymą. Jis atmetė galimybę įvesti naujus energijos vartojimo ribojimus, ragino „sustabdyti Stabilumo pakto taisykles“ ir sudaryti sąlygas „italų pinigus naudoti italams, kuriems sunku“. Taip pat buvo raginama nutraukti sankcijas rusiškoms dujoms.

    Vicepremjeras Europos Komisiją ir Tarptautinį valiutos fondą pavadino „kenkėjišku duetu“, esą „valdomu marsiečių“. Jis kaip pavyzdį minėjo Jungtines Valstijas, kalbėdamas apie energetinės prekybos su Maskva atnaujinimą: „Jei taip daroma Vašingtone, taip turi būti daroma ir Briuselyje“, – teigė M. Salvini.

    Kalbėdamas apie teisingumo referendumą, kurio rezultatas jo stovyklai buvo nepalankus, M. Salvini tvirtino, kad valdantieji išlieka vieningi. „Šeima, kuri laimi ar pralaimi, atsitiesia ir auga kartu. Po pergalės „ne“ referendume esame dar labiau susitelkę, stiprūs ir pasiryžę dirbti kartu, nebijodami spartinti reformų, kurių reikia italams“, – sakė jis.

    „Patriots for Europe“ lyderiai susitelkė aplink M. Salvini

    Renginyje pasisakė ir kiti „Patriots for Europe“ priklausantys Europos politikai, kartodami sienų apsaugos ir nacionalinio suvereniteto akcentus. Čekijos premjeras Andrej Babiš pabrėžė, kad „patriotai atstovauja Europai, kurioje saugomos sienos“.

    „Party for Freedom“ įkūrėjas Geertas Wildersas pasmerkė penktadienio vakarą Milane įvykdytą išpuolį ir seksualinį smurtą prieš du jaunus Nyderlandų piliečius, dėl kurio kaltinti du migrantai. „Turime sustabdyti imigraciją iš islamo šalių – gana, nė vieno. Jie yra nusikaltėliai, norintys vadovautis šariato teise“, – pareiškė jis.

    Tarptautinę delegaciją papildė Prancūzijos Jordan Bardella, Ispanijos Santiago Abascal ir Austrijos Udo Landbauer. J. Bardella, kalbėdamas apie Prancūzijos prezidento rinkimus, sakė, kad „„National Rally“ pergalė Prancūzijoje būtų ne tik prancūzų, bet ir visų Europos tautų pergalė“.

    „Vox“ lyderis S. Abascal kritikavo Ispanijos premjero Pedro Sánchez vyriausybę dėl masinio migrantų statuso įteisinimo. „Būtent todėl svarbu, kad mes, patriotai, išliktume vieningi ir gintume sienas, kaip tai darė Matteo Salvini ir Italijos vyriausybė“, – teigė jis.

    Austrijos „Freedom Party“ atstovas U. Landbauer kalbėjo apie žemyno kultūrinės tapatybės išsaugojimą ir dabartinę situaciją apibūdino kaip grėsmę „Europai, kurią visi mylime ir kuri dabar atsidūrė pavojuje“.

    Kontrprotestai ir susirėmimai su policija

    Tuo pat metu Milane vyko ir priešingos stovyklos protestai, kuriuos organizavo radikalesnės grupės ir socialiniai centrai. Apie penkis tūkstančius demonstrantų žygiavo skanduodami „fašistai lauk iš Milano“ ir bandė pralaužti policijos užtvarą Via Borgogna gatvėje, kad pasiektų Duomo aikštę.

    Policija, siekdama sulaikyti petardų, dūminių užtaisų ir butelių mėtymą, panaudojo vandens patrankas. Po susirėmimų „Antifa“ kolektyvų eisena pasuko Medaglie d’Oro aikštės link, o protestuotojai piktinosi tuo, kad „Patriots for Europe“ mitingas vyko pačiame miesto centre.

  • Sánchezas Barselonoje subūrė anti-Trumpo frontą: namuose jam – korupcijos šešėlis

    Sánchezas Barselonoje subūrė anti-Trumpo frontą: namuose jam – korupcijos šešėlis

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas šį savaitgalį Barselonoje subūrė pasaulio lyderius į dviejų dienų suvažiavimą, kurį organizatoriai vadino „progresyviuoju CPAC“. Renginyje jis siekė sutelkti tarptautinės kairės jėgas, nors pačioje Ispanijoje jam tenka atlaikyti vis didėjančią politinę įtampą.

    Savo kalboje Sánchezas perspėjo apie tarptautinę „reakcinę bangą“, kuri, pasak jo, kursto neapykantos kalbą, seksizmą, karus ir visuomenės skaldymą. JAV prezidento Donaldo Trumpo jis tiesiogiai neminėjo, tačiau kritikos taikinys buvo lengvai atpažįstamas.

    „Nesvarbu, kaip garsiai jie šaukia ar kiek melo skleidžia. Reakcinės ultradešinės laikas baigėsi“, – šeštadienį kalbėjo P. Sánchezas.

    Jam pritarė Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva, sukritikavęs tuos, kurie „vadina save patriotais, bet savo suverenitetą išparduoda ir ragina taikyti sankcijas“.

    Barselonos „Fira“ auditorijoje skambėjo šūkiai „Ne karui“.

    Tarp svečių buvo Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro ir Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum. Visi trys yra susidūrę su D. Trumpo administracija dėl muitų ir migracijos, o Pietų Afrika papildomai atsidūrė kaltinimų „antibaltuoju“ rasizmu taikinyje – panašias žinutes viešai kartojo technologijų milijardierius Elonas Muskas.

    Iš Europos atvyko Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilis, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy, Italijos opozicijos lyderė Elly Schlein, Belgijos politikas Paulas Magnette. Renginyje dalyvavo ir ekonomistas Gabrielis Zucmanas, išgarsėjęs idėjomis apie turtingųjų apmokestinimą.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa dalyvavimą atšaukė paskutinę minutę, nurodęs asmenines priežastis. Jo aplinka užsiminė, kad tokio pobūdžio susitikimas galėjo būti pernelyg politiškas jo pareigoms.

    Meksikos prezidentė C. Sheinbaum prisijungė prie diskusijos apie demokratijų apsaugą, tačiau šeštadienio politiniame mitinge nedalyvavo. Šiuo metu JAV administracija peržiūri JAV, Meksikos ir Kanados prekybos susitarimą, todėl vyksta jautrios derybos dėl sąlygų.

    „Progresyvusis CPAC“ – atsakas į pasaulinę MAGA bangą

    P. Sánchezo teigimu, Barselonos konferencija, neoficialiai pristatoma kaip kairiųjų atsakas į konservatyvųjį CPAC, turėtų suvienyti „progresyvias jėgas“ po vienu vėliavnešiu. Su renginio organizavimu susijęs šaltinis teigė, kad Brazilija prašė datą perkelti į pavasarį, o galiausiai pasirinktas balandis.

    Nors dauguma lyderių D. Trumpo tiesiogiai neįvardijo, jo politika nuolat buvo minima kaip kontekstas – nuo muitų iki karo Irane. Renginyje skambėjo raginimai parengti bendrą progresyvų atsaką į, pasak dalyvių, stiprėjančią „reakcinę bangą“.

    Minesotos gubernatorius Timas Walzas, kandidatavęs nacionaliniuose rinkimuose kartu su Hillary Clinton, šeštadienį kreipėsi į susirinkusius per pirmąją „Globalią progresyvią mobilizaciją“. Jis apibūdino D. Trumpą kaip linkusį impulsyviai reaguoti ir neturintį realaus plano.

    T. Walzas taip pat perspėjo apie autoritarizmo stiprėjimo požymius ir teigė, kad tai būtina įvardyti tiesiai: „Tai fašizmas. Arba bent jau smalsumas fašizmui.“

    Brazilijos prezidentas L. I. Lula da Silva prisidėjo prie kritikos dėl karo Irane ir pasveikino Ispanijos sprendimą neleisti JAV pajėgoms naudotis Ispanijos karinėmis bazėmis smūgiams Iranui.

    „Noriu pasveikinti draugą Pedro Sánchezą už drąsą (pasakyti „ne“)“, – pridūrė L. I. Lula da Silva.

    Sudėtinga savaitė P. Sánchezui namuose

    Užsienio politikoje dažnai demonstruodamas savarankišką poziciją – nuo Gazos iki karo Irane – P. Sánchezas pritraukė tarptautinį dėmesį ir tapo vienu ryškiausių kairiųjų lyderių Europoje. Vis dėlto tokia laikysena sulaukė ne tik palaikymo, bet ir Baltųjų rūmų kritikos.

    D. Trumpas ne kartą pareiškė, kad „nenori turėti nieko bendra su Ispanija“, o P. Sánchezą vadino prastu lyderiu, esą „nesumokančiu“ savo dalies už NATO teikiamą apsaugą. Jis taip pat grasino visiška prekybos blokada, tačiau konkrečių priemonių kol kas nepaskelbta.

    Tuo pat metu suvažiavimas užbaigė sudėtingą savaitę pačioje Ispanijoje: P. Sánchezo žmonai Begoñai Gómez pareikšti kaltinimai korupcija, o po dvejus metus trukusio tyrimo ji turėtų stoti prieš teismą. Sutuoktiniai kaltę neigia.

    Šaltiniai, artimi P. Sánchezui, teigia, kad byla yra politiškai motyvuota, ir tikisi, jog B. Gómez bus išteisinta.

  • Europos Komisija siūlo eko vairavimo pamokas: taip tikisi išvengti degalų stygiaus

    Europos Komisija siūlo eko vairavimo pamokas: taip tikisi išvengti degalų stygiaus

    Europos Komisija ieško būdų, kaip sušvelninti artėjančios energetikos krizės pasekmes, ir siūlo europiečiams mokytis vairuoti taupiau. Briuselis tikisi, kad išmanesni vairavimo įpročiai padėtų sumažinti benzino ir dyzelino suvartojimą, o kartu – ir priklausomybę nuo importuojamų degalų.

    Šis siūlymas įtrauktas į rengiamą skubios energetikos priemonių paketą, kuriame numatoma visa eilė energijos taupymo idėjų – nuo raginimų dažniau dirbti nuotoliu iki viešojo transporto subsidijų. Priemonės ruošiamos ES tikintis, kad dėl karo Persijos įlankoje padariniai tik stiprės.

    Paketo projekte, kurį planuojama pristatyti trečiadienį, Europos Komisija siūlo įvairias priemones, skirtas vartojimui mažinti. Tai įvardijama kaip greičiausias ir pigiausias kelias sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro.

    „Europa negali sau leisti likti pažeidžiama vis dažnėjančių energetinių sukrėtimų“, – teigiama dokumente.

    Pagrindinis dėmesys skiriamas kasdieniams įpročiams. Siūloma „didinti informuotumą ir organizuoti eko vairavimo mokymus“, kad sumažėtų degalų sąnaudos. Taip pat svarstomos automobilių dienos be automobilių miestuose, dviračių takų plėtra, krovininių dviračių skatinimas siuntų pristatymui, o įmonėms – reikalavimas riboti komandiruočių skrydžius.

    Vyriausybės raginamos skatinti bent vieną nuotolinio darbo dieną per savaitę, mažinti viešojo transporto bilietų kainas arba kai kuriems naudotojams transportą padaryti nemokamą, taip pat aktyviau atgrasyti gyventojus nuo važiavimo privačiais automobiliais.

    Tarp kitų siūlymų – skatinti krovininius laivus plaukti lėčiau (vadinamasis „slow steaming“), kad būtų taupomas kuras, o viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose mažinti katilų temperatūrą arba koreguoti oro kondicionavimo nustatymus.

    Komisijos iniciatyva pasirodė tuo metu, kai konfliktas Persijos įlankoje smarkiai trikdo pasaulinę energijos rinką: teigiama, kad dėl jo stringa apie 20 proc. pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Tai kelia kainas ir didina riziką, kad gali pritrūkti reaktyvinių degalų, dyzelino ir benzino.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį nurodė, kad 2025 m. ES energijos importui išleido daugiau kaip 330 mlrd. eurų, o nuo karo Irane pradžios papildomai dar 22 mlrd. eurų – iškastinio kuro importui.

    „Tai rodo, kokį milžinišką poveikį ši krizė daro mūsų ekonomikai“, – sakė ji ir perspėjo, kad su Hormūzo sąsiauriu susiję trikdžiai gali užsitęsti net ir sumažėjus karo veiksmų intensyvumui.

    Nors ES pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu tiesioginio tiekimo trūkumo nėra, Briuselis tikisi, kad kainų svyravimai ir toliau smogs vartotojams bei verslui. Dėl to paklausos mažinimas įvardijamas kaip skubi užduotis.

    ES energetikos komisaras Dan Jørgensen dar kovo pabaigoje ragino europiečius dažniau dirbti iš namų ir mažinti keliones, įspėdamas apie „labai rimtą situaciją“, kuriai kol kas nematyti aiškios pabaigos. Panašų paklausos mažinimo veiksmų sąrašą kovo 20 d. buvo pateikusi ir Tarptautinė energetikos agentūra.

    Be raginimų vartoti mažiau, Komisijos projekte taip pat daug dėmesio skiriama vartotojų apsaugai: siūlomi energijos kuponai, pajamų parama, laikini elektros atjungimų draudimai, taip pat mokesčių mažinimas elektrai ir švarioms technologijoms.

    Dokumente numatytos ir platesnės struktūrinės priemonės rinkai stabilizuoti: glaudesnis koordinavimas dėl ES dujų saugyklų bei naftos atsargų išleidimo, taip pat spartesnė vietinės švarios energijos plėtra, įskaitant geoterminę energiją ir atsinaujinantį vandenilį.

    Komisija taip pat užsimena apie galimus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pakeitimus ir palieka galimybę valstybėms narėms taikyti nacionalinius netikėto pelno mokesčius energetikos bendrovėms.

  • Irano karas apvertė pasaulio energetiką: vieni grįžta prie anglies, kiti spaudžia saulę

    Šią savaitę Vašingtone susirinkę finansų politikos ir rinkų sunkiasvoriai išgirdo aiškią žinią: karas su Iranu nukreipia pasaulį į naują energetikos kelią. Tačiau dėl to, koks jis bus, tarp valstybių kyla aštrūs nesutarimai.

    Dalis labiausiai nuo konflikto nukenčiančių šalių pripažįsta, kad spartesnis perėjimas prie atsinaujinančios energetikos padėtų ateityje išvengti panašių sukrėtimų, susijusių su naftos tiekimo sutrikimais. Kitos valstybės išlieka palankios iškastiniam kurui, tarp jų – ir JAV. Šalies iždo sekretorius Scottas Bessentas gyrė augančią Amerikos naftos ir dujų gavybą bei ragino mažinti klimato politikos ambicijas.

    Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis antradienį vykusiame renginyje įspėjo, kad JAV ir Izraelio smūgiai Iranui bei vėliau suvaržyti naftos srautai iš Artimųjų Rytų „perbraižys pasaulinį energetikos žemėlapį“.

    „Mes nebegrįšime ten, kur buvome“, – teigė F. Birolis.

    Ką tai reikš praktikoje, buvo viena pagrindinių temų Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pavasario susitikimuose Vašingtone. Įvairių šalių pareigūnai kalbėjo apie energijos šaltinių diversifikavimą, kurį gali paskatinti Irano sprendimas uždaryti Hormūzo sąsiaurį – juo keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir maždaug trečdalis trąšų srautų.

    Vieniems diversifikavimas reiškia laivybos maršrutų keitimą, kitiems – naftos ir dujų paiešką už Artimųjų Rytų ribų. Dar kiti svarsto apie vietinių anglies išteklių panaudojimą ar užkonservuotų branduolinių elektrinių paleidimą. Daugelyje šalių vis garsiau kalbama ir apie atsinaujinančią energetiką, siekiant mažinti priklausomybę nuo kitų valstybių vis labiau susiskaldžiusiame ir nepastoviame pasaulyje.

    „Istorija rodo, kad tokio masto krizė yra ir katalizatorius“, – trečiadienį Užsienio santykių taryboje sakė Azijos plėtros banko prezidentas Masato Kanda.

    Tai vyksta niūrių ekonominių prognozių fone. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja lėtesnį augimą ir didesnę infliaciją net ir tuo atveju, jei karas baigtųsi gana greitai, o tokia baigtis laikoma labai neapibrėžta.

    Poveikis, kaip pabrėžiama, bus nevienodas: daugiausia skausmo patirs mažas pajamas gaunančios ir nuo importo priklausomos šalys. Pagal griežčiausią scenarijų, jei energijos tiekimo sutrikimai tęstųsi ir kitais metais, pasaulio ekonomikos augimas galėtų smukti iki vos 2 proc., nurodė Tarptautinis valiutos fondas.

    Ši žinia nuolat skambėjo susitikimų salėse: nuo to, kaip bus perbraižytas energetikos žemėlapis, priklausys pasiūlos ir paklausos balansas bei tai, kaip bus finansuojama nauja infrastruktūra – tiek iškastinio kuro, tiek švarios energijos sektoriuose.

    Nors pasaulis dabar mažiau priklausomas nuo naftos nei per 8-ojo dešimtmečio naftos krizes, Tarptautinė energetikos agentūra teigia, kad dabartinio sukrėtimo mastas yra gerokai didesnis. Tai jau juntama ir gyventojų piniginėse, o valstybės ruošiasi blogiausiems scenarijams.

    „Intuityviai atrodytų, kad tai turėtų skatinti diversifikaciją ir atsitraukimą nuo kuro rūšių, kurių šiuo metu trūksta“, – sakė Tarptautinės energetikos agentūros vyriausiasis energetikos ekonomistas Timas Gouldas.

    Vis dėlto diversifikacija gali reikšti skirtingus sprendimus. T. Gouldas suabejojo, ar pasaulis bus pasirengęs masiškai pasikliauti naujais suskystintų gamtinių dujų kiekiais, kuriuos siūlo JAV.

    „Ar dujos patyrė reputacinį smūgį? Ar importuotojai pasirengę tikėti, kad tai patikimas ir įperkamas kuras?“ – kalbėjo jis, turėdamas omenyje Azijos pirkėjus ir kitas rinkas. „Tai įdomus atviras klausimas artimiausiems metams.“

    Nuo importo priklausomos šalys, tokios kaip Pakistanas ir Tailandas, šį momentą išnaudoja pabrėždamos norą dar sparčiau pereiti prie atsinaujinančių išteklių. Pakistanui itin padėjo ant stogų diegiamos saulės elektrinės, kurių plėtrą iš dalies paskatino 2022 metais šoktelėjusios gamtinių dujų kainos – tai sušvelnino dabartinį tiekimo šoką.

    „Mes judėjome teisinga kryptimi, tačiau akivaizdu, kad šį kelią reikia paspartinti“, – Tarptautinio valiutos fondo diskusijoje sakė Pakistano finansų ministras Muhammadas Aurangzebas.

    Tai patvirtino ir Tailando finansų ministras Ekniti Nitithanprapas, atkreipęs dėmesį į augančias naftos ir dujų importo sąnaudas.

    „Dėl dabar išaugusios kainos tai verčia transformuotis. Todėl mes suteikiame mokesčių paskatas, kad žmonės ant namų įsirengtų saulės elektrines“, – sakė jis.

    E. Nitithanprapas taip pat kalbėjo apie investicijų pritraukimą infrastruktūrai: išmaniesiems tinklams ir energijos kaupimo sprendimams. Azijos plėtros bankas, pasak jo, tai remia per 10 mlrd. JAV dolerių programą, skirtą regioniniam susisiekimui Pietryčių Azijoje stiprinti.

    Azijos plėtros banko vadovas M. Kanda ragino ieškoti ir kitų alternatyvų, įskaitant branduolinę energetiką. Jis pripažino, kad kai kurios Azijos šalys, siekdamos įveikti dujų tiekimo iššūkius, atsigręžė į anglį, tačiau mano, kad šis kuras neturi ilgos ateities.

    Diversifikacijos idėją remia ir Pasaulio bankas bei Tarptautinis valiutos fondas – jie ragina šalis pirmenybę teikti vietiniams ištekliams, o ne mokėti už brangstančią doleriais įkainotą naftą.

    „Dažnai tai reiškia atsinaujinančius išteklius, todėl tikėtina, kad matysime didelį postūmį šia kryptimi“, – teigė Tarptautinio valiutos fondo vyriausiasis ekonomistas Pierre’as-Olivier Gourinchas.

    Vis dėlto Artimųjų Rytų naftos eksportuotojams perėjimas prie kitų šaltinių atrodo mažiau skubus, net ir tuomet, kai tenka taisyti konflikto metu apgadintus objektus ar po ilgesnių sustabdymų atnaujinti gavybą.

    „Žmonės daug metų norėjo pasitraukti nuo naftos ir dujų, bet to nepavyko pasiekti. Todėl tai užtruks daug ilgiau“, – sakė Kataro finansų ministras Ali bin Ahmedas Al Kuwari. „Šiame etape labai sunku rasti energijos pakaitalą.“

    Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot renginiuose skambėjusių vertinimų, remiasi prielaida, kad iškastinio kuro paklausa išliks. Jo administracija siekia pozicionuoti JAV kaip patikimą naftos, dujų ir anglies tiekėją vykstant konfliktui. Šiuo metu JAV žalios naftos siuntos didėja, nes šalys ieško alternatyvų, tačiau tai turi ir šalutinių pasekmių, pavyzdžiui, didesnes degalų kainas.

    S. Bessentas palankiai įvertino Pasaulio banko „visų sprendimų“ energetikos strategiją ir pabrėžė inovacijų svarbą.

    „JAV buvo manoma, kad mums baigsis žaliavinė nafta ir jos produktai. O tada buvo sukurta hidraulinio ardymo technologija. Dabar JAV turi didesnes atsargas nei Saudo Arabija ir Venesuela“, – antradienį Tarptautinių finansų institute sakė jis.

    Po dienos S. Bessentas paragino Pasaulio banką atsisakyti klimato finansavimo tikslo, pagal kurį 45 proc. skolinimo turėtų būti skiriama projektams, teikiantiems naudos klimatui. Šis tikslas nustoja galioti birželį. Jis taip pat suabejojo iškastinio kuro vaidmeniu temperatūrų kilime.

    Energetikos analitikos bendrovė „Wood Mackenzie“ prognozuoja, kad skalūninės dujos gali vėl iškilti į pirmą planą, nes tokios šalys kaip Meksika ir Australija energetinį saugumą laiko prioritetu.

    Kad ir kokį sprendimą pasirinktų valstybės, šią savaitę vyravo bendras leitmotyvas: nuo karo sukeltų trikdžių neapsaugotas niekas.

    „Naftą išgaunančios šalys gali matyti, kaip didesnės naftos kainos virsta didesnėmis pajamomis. Tai visai kas kita nei naftą importuojančios šalys, bet tai nėra vienkryptė gatvė“, – sakė Nigerijos finansų ministras Adebayo Olawale Edunas, vadovaujantis G24 – besivystančių šalių grupei. „Dujų kainos, trąšos, maisto kainos – ši krizė veikia šalis iš abiejų pusių.“

    Diskusijose neišvengta ir klimato kaitos temos. Buvęs JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, ilgą laiką pabrėžęs švaresnių energijos šaltinių būtinybę, teigė, kad karas gali netiesiogiai pastūmėti pasaulį būtent šia kryptimi.

    „Didžiausi pokyčiai pasaulio energetikoje įvykdavo tada, kai būdavo didžiausi trikdžiai“, – trečiadienį renginyje sakė J. Kerry, klimato pasiuntiniu dirbęs buvusio prezidento Joe Bideno administracijoje.

    Jis priminė Prancūzijos sprendimą plėsti branduolinę energetiką po 1973 metų arabų naftos embargo ir Europos Sąjungos priemones švariai energijai skatinti po Rusijos invazijos į Ukrainą.

    „Iš tiesų privalai kontroliuoti savo energijos šaltinius“, – sakė J. Kerry. „Manau, kad vienas iš tų transformacijos momentų yra čia ir dabar.“

  • Iranas vėl grasina uždaryti Hormūzo sąsiaurį: siunčia griežtą žinutę JAV dėl blokados

    Iranas vėl grasina uždaryti Hormūzo sąsiaurį: siunčia griežtą žinutę JAV dėl blokados

    Irano parlamento pirmininkas pagrasino dar kartą uždaryti Hormūzo sąsiaurį, jei Jungtinių Valstijų jūrinė blokada tęsis. Tai vienas aštriausių viešų Teherano įspėjimų nuo tada, kai prasidėjo derybos dėl paliaubų.

    „Tęsiantis blokadai, Hormūzo sąsiauris neliks atviras“, – netrukus po vidurnakčio penktadienį socialiniame tinkle „X“ parašė Mohammadas Bagheris Qalibafas. Keliuose įrašuose jis taip pat apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą per vieną valandą pateikus septynis melagingus teiginius.

    „Šiais melais jie nelaimėjo karo, ir derybose jie taip pat tikrai nieko nepasieks“, – teigė M. B. Qalibafas.

    Pasak parlamento pirmininko, judėjimas per sąsiaurį būtų leidžiamas tik nustatytu maršrutu ir tik gavus Irano leidimą. Jis pabrėžė, kad tai, ar vandens kelias liks atviras, „bus sprendžiama realybėje, o ne socialiniuose tinkluose“.

    Tuo metu Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas atmetė bet kokią galimybę perkelti Irane praturtintą uraną į kitą šalį. Atstovas Esmaeilis Baqaei penktadienį pabrėžė, kad Irano praturtintas uranas jokiomis aplinkybėmis nebus perduotas kitur, ir pridūrė, kad toks scenarijus niekada nebuvo svarstytas.

    Šie pareiškimai pasirodė po to, kai D. Trumpas anksčiau šią savaitę buvo užsiminęs, jog Vašingtonas galėtų bendradarbiauti su Iranu siekdamas susigrąžinti praturtintą uraną, kuris, remiantis pranešimais, būtų išgabentas į JAV.

    Agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad D. Trumpas žiniasklaidai esą sakė, jog Iranas sutiko neribotam laikui sustabdyti savo branduolinę programą. Pasak pranešimo, penktadienį telefonu duotame interviu jis tvirtino, kad bet koks Irano branduolinės veiklos moratoriumas būtų neriboto galiojimo.

    Tuo pat metu JAV Iždo departamentas penktadienį pratęsė laikiną sankcijų išimtį rusiškos naftos siuntoms, siekdamas sušvelninti trūkumus, kilusius dėl karo su Iranu. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai iždo sekretorius Scottas Bessentas buvo atmetęs tokios priemonės galimybę. D. Trumpo administracija nedelsdama nepaaiškino, kodėl sprendimas buvo pakeistas.

    Atnaujinta išimtis, paskelbta vėlai penktadienį, leidžia šalims pirkti rusišką naftą, pakrautą į laivus nuo penktadienio iki gegužės 16 dienos. Ankstesnė išimtis baigė galioti balandžio 11 dieną.

    Kiti pranešimai taip pat nurodo, kad Ispanijos lyderis ypač kritikavo JAV muitus ir karą Artimuosiuose Rytuose, teigdamas, jog tai prisideda prie plataus masto daugiašalių institucijų silpnėjimo.

    Irano kariuomenė savo ruožtu pareiškė, kad JAV privalo panaikinti Irano uostų blokadą, prieš vėl atveriant šį strategiškai svarbų vandens kelią.

    Tuo metu Europos Sąjungos konkurencijos politiką kuruojanti pareigūnė atmeta argumentą, kad rinkos konsolidacija turėtų būti laikoma strategija, artėjant kitą mėnesį planuojamam atnaujintų reguliavimo taisyklių pristatymui.

    Europos Komisija taip pat nurodė, kad „Meta“ siūlymas taikyti mokesčius konkurentų dirbtinio intelekto asistentams „WhatsApp“ platformoje yra „iš esmės lygiavertis“ tiesioginiam prieigos draudimui.

  • Respublikonai spaudžia Trumpą: karas su Iranu brangina degalus, o laikas baigiasi

    Prezidentas Donaldas Trumpas žadėjo greitai užbaigti karą su Iranu, tačiau konfliktui tęsiantis energijos kainos išlieka aukštos. Dalis Respublikonų partijos senatorų dėl to vis atviriau reiškia nerimą ir ragina Baltuosius rūmus aiškiai įvardyti, koks yra konflikto pabaigos planas.

    Respublikonų įstatymų leidėjai, jau anksčiau baiminęsi, kad lapkritį jų laukia itin įtempta politinė kova, bando paskatinti prezidentą apibrėžti galutinį tikslą. Pastaruoju metu šoktelėjus naftos, dujų ir trąšų kainoms, spaudimas tik didėja. Pats D. Trumpas yra perspėjęs, kad kainų šuolio poveikis gali visiškai neišnykti iki lapkričio rinkimų, nors penktadienį pasirodžius žiniai, kad Ormūzo sąsiauris bus vėl atvertas laivybai, atsirado vilties dėl galimo palengvėjimo, jei susitarimas išsilaikys.

    Keli Respublikonų partijos senatoriai įspėja: jei prezidentas aiškiai neįvardys savo plano, didės pasipriešinimas, įskaitant ir jų pačių nenorą remti tolesnius karinius veiksmus prieš Iraną, kai konfliktas mėnesio pabaigoje pasieks 60 dienų ribą. Baltieji rūmai, esant nacionalinio saugumo argumentams, galėtų siekti dar 30 dienų pratęsimo.

    „Tikiuosi, kad artėjame prie pasitraukimo strategijos, kuri leistų užbaigti šį konfliktą, apsaugoti mūsų saugumo interesus ir sumažinti benzino kainą. Laikrodis tiksi“, – šią savaitę žurnalistams sakė senatorius Josh Hawley.

    Senatorė Lisa Murkowski interviu teigė, kad ji kartu su kitais senatoriais rengia leidimo panaudoti karinę jėgą prieš Iraną projektą. Dokumente būtų apibrėžta, kada ir kaip D. Trumpas galėtų naudoti jėgą. Pasak jos, 60 dienų riba galėtų tapti terminu, iki kada būtų tikslinga suderinti tekstą – tai, anot senatorės, būtų „naudinga“.

    Net ir aukšto rango Respublikonų partijos atstovai perspėja: jei administracija norės Kongreso pritarimo papildomam, dešimtimis milijardų dolerių skaičiuojamam karo finansavimui, respublikonams pirmiausia reikės daugiau aiškumo apie prezidento strategiją Irano atžvilgiu.

    „Manau, mūsų nariams bus labai įdomu, kokie bus tolesni žingsniai“, – sakė Senato daugumos lyderis John Thune, pridūręs, kad būsimas administracijos prašymas skirti lėšų karui gali tapti svarbiu lūžio tašku, kai tik jis bus pateiktas.

    J. Thune, kaip ir dauguma kongresinių respublikonų, rėmė administracijos veiksmus Irane, tačiau pažymėjo, kad degalų ir trąšų kainų šuolis yra „didelė problema“ jo gimtojoje Pietų Dakotoje.

    „Dabar sėjos sezonas, todėl jei trąšų neįsigijote iš anksto, tai labai jaučiasi. O kuras yra kritiškai svarbi gamybos, žemės ūkio dalis“, – šią savaitę, dar iki žinių apie sąsiaurio atvėrimą, kalbėjo jis.

    Karjerą Senate baigiantis senatorius Thom Tillis prognozavo, kad jo partija galiausiai išlaikys daugumą, tačiau pripažino, kad karas su Iranu ir su tuo susijęs kainų šuolis gali tapti papildoma našta, kai ir taip jaučiami „priešpriešiniai vėjai“.

    „Prezidentas turi padėti mums mobilizuoti rinkėjus. Vien bazės neužteks. Kitus pritrauksime spręsdami energetikos iššūkius, ypač kainas degalinėse ir kitas įperkamumo problemas“, – sakė T. Tillis.

    Senatorius Kevin Cramer dar prieš penktadienio pranešimą tikino, kad po Ormūzo sąsiaurio atvėrimo kainos turėtų kristi. Pasak jo, didžiausią reikšmę tai turės rugsėjį, kai svyruojantys rinkėjai pradeda aktyviau sekti vidurio kadencijos rinkimus.

    „Jei į rugsėjį ar, juo labiau, spalį įžengsime su itin aukštomis kainomis – pavyzdžiui, kai benzinas viršija 4 dolerius – tai bus problema“, – teigė K. Cramer.

    Penktadienį tarp Respublikonų partijos senatorių pasirodė ir ankstyvų džiaugsmo ženklų dėl žinios, kad sąsiauris vėl atvertas, net jei tik laikinai.

    „Labai džiaugiuosi girdėdamas, kad Ormūzo sąsiauris atviras, bent jau likusiam paliaubų laikotarpiui“, – rašė senatorius Lindsey Graham.

    Senatorius Bernie Moreno taip pat sureagavo, klausdamas, ar demokratai komentuos „milžinišką naftos kainų kritimą“.

    D. Trumpas yra užsiminęs, kad siekia derybomis užbaigti konfliktą. Respublikonų įstatymų leidėjai iki šiol daugiausia rėmė prezidentą, įskaitant tai, kad šią savaitę abiejuose Kongreso rūmuose buvo atmesti bandymai apriboti prezidento galimybes imtis papildomų karinių veiksmų be Kongreso pritarimo.

    Vis dėlto net ir atnaujinus naftos tiekimą per Ormūzo sąsiaurį, dalis respublikonų pabrėžia norą matyti didesnį prezidento dėmesį įperkamumo klausimams.

    „Norėčiau, kad prezidentas 70 proc. savo laiko kalbėtų apie tai, ką mes ir jis padarėme mažindami pragyvenimo kainą, o 30 proc. laiko skirtų kitiems svarbiems dalykams“, – interviu sakė senatorius John Kennedy.

  • Iranas vėl uždarė Hormuzą: Trumpas atkirto dėl „šantažo“, į tankerius paleista ugnis

    Iranas vėl uždarė Hormuzą: Trumpas atkirto dėl „šantažo“, į tankerius paleista ugnis

    Irano kariuomenė šeštadienį vėl įvedė griežtą kontrolę Hormuzo sąsiauryje ir pareiškė, kad šis strategiškai svarbus kelias liks ribojamas tol, kol JAV neatšauks Irano uostų blokados. JAV prezidentas Donaldas Trumpas tokį Teherano žingsnį atmetė, pavadindamas jį „šantažu“.

    Pasak Irano „Khatam al-Anbiya“ karinės vadovybės štabo atstovo, kontrolė Hormuzo sąsiauryje „grįžo į ankstesnę būseną“, o pats sąsiauris esą dabar yra griežtai valdomas ginkluotųjų pajėgų. Jis teigė, kad apribojimai bus taikomi „kol Amerika leis užtikrinti visišką laivybos laisvę“ laivams, išplaukiantiems iš Irano.

    Irano nacionalinio saugumo taryba taip pat paskelbė esanti „pasiryžusi“ kontroliuoti Hormuzo sąsiaurį iki karo pabaigos, o tęsiamą JAV uostų blokadą pavadino „paliaubų pažeidimu“.

    Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei per Irano valstybinę televiziją perduotame pranešime perspėjo, kad Irano karinis jūrų laivynas esą pasirengęs JAV ir Izraeliui suduoti „naujus karčius pralaimėjimus“.

    Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba „U.K. Maritime Trade Operations“ pranešė, kad du Islamo revoliucinės gvardijos korpuso kateriai apšaudė tanklaivį, kuris buvo maždaug 20 jūrmylių į šiaurės rytus nuo Omano. Teigiama, kad prieš apšaudymą radijo ryšiu įspėjimas nebuvo pateiktas. Tanklaivio kapitonas apie incidentą informavo tarnybą; sužeistųjų nepranešama, o pats laivas, anot pranešimo, liko saugus.

    Atskirame incidente, pasak „U.K. Maritime Trade Operations“, nežinomas sviedinys pataikė į konteinerinį laivą ir apgadino dalį konteinerių.

    D. Trumpas pareiškė, kad Teheranas „per daug įsijautė“ vėl blokuodamas Hormuzo sąsiaurį, ir pridūrė: „Jie negali mūsų šantažuoti.“

    Vis dėlto JAV prezidentas tvirtino, kad derybos su Iranu, nepaisant atnaujinto sąsiaurio uždarymo, „vyksta labai gerai“, o daugiau informacijos apie pokalbius esą tikisi pateikti „iki dienos pabaigos“.

    Atnaujinti apribojimai įvesti po to, kai D. Trumpas buvo pareiškęs, jog JAV karinė jūrų blokada Irano uostams „išliks visiškai galioti“, kol Teheranas pasieks susitarimą su Vašingtonu, įskaitant klausimus dėl branduolinės programos.

    Irano užsienio reikalų ministerija anksčiau atmetė bet kokią galimybę perkelti Irano prisodrintą uraną į kitą valstybę ir pabrėžė, kad toks scenarijus niekada nebuvo svarstytas. Ministerijos atstovas Esmaeil Baqaei akcentavo, kad prisodrintas uranas jokiomis aplinkybėmis nebus perduotas kitur, taip pat atmesdamas D. Trumpo užuominas, jog Vašingtonas galėtų prisidėti prie šio urano „susigrąžinimo“.

    „Galiu pasakyti, kad jokios prisodrintos medžiagos į Jungtines Valstijas nebus gabenama“, – interviu agentūrai „Associated Press“ šeštadienį sakė Irano užsienio reikalų viceministras Saeed Khatibzadeh. „Tai yra neįmanomas pradinis variantas, ir galiu jus patikinti: nors esame pasirengę spręsti bet kokius mums keliamus nuogąstavimus, mes nesutiksime su dalykais, kurie iš anksto yra nepriimtini“, – pridūrė jis.

    Šeštadienį D. Trumpas sušaukė Baltųjų rūmų Situacijų kambario posėdį, kuriame aptarta atsinaujinusi krizė dėl Hormuzo sąsiaurio ir derybos su Iranu.

    Tuo metu JAV Iždo departamentas penktadienį pratęsė laikiną sankcijų išimtį Rusijos naftos kroviniams, siekdamas sumažinti tiekimo sutrikimus, kylančius dėl karo su Iranu. Atnaujinta išimtis, paskelbta vėlai penktadienį, leidžia šalims pirkti Rusijos naftą, pakrautą į laivus nuo penktadienio iki gegužės 16 dienos. Ankstesnė išimtis buvo pasibaigusi balandžio 11 dieną. Sprendimo pakeitimo priežastys iš karto nebuvo paaiškintos.

  • Telšių tarybos komiteto posėdyje – sprendimai dėl turto, nuomos ir projektų: kas keisis?

    Telšių tarybos komiteto posėdyje – sprendimai dėl turto, nuomos ir projektų: kas keisis?

    2026 m. balandžio 20 d. 13.00 val. vyks Telšių rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis. Jis bus rengiamas mišriu būdu.

    Posėdis vyks Telšių rajono savivaldybės BALTOJOJE posėdžių salėje, adresu Žemaitės g. 14, Telšiai. Numatyta tiesioginė posėdžio transliacija.

    Darbotvarkėje – 13 klausimų:

    1. Dėl nekilnojamojo turto (apšvietimo bokštų) perdavimo patikėjimo teise biudžetinei įstaigai „Telšių sporto ir rekreacijos centras“ (RT-109).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    2. Dėl ilgalaikio turto (kondicionierių) perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise (RT-156).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    3. Dėl trumpalaikio turto (olimpiados priemonių) perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise (RT-165).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    4. Dėl dalies negyvenamųjų patalpų, esančių Telšiuose, Šviesos g. 15, nuomos (RT-159).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    5. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T1-310 „Dėl paramos senamiesčių ir istorinių miestelių statinių išorės ir jų aplinkos tvarkybai skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (RT-117).
    Pranešėja – Giedrė Gudavičienė.

    6. Dėl pritarimo projekto „Biržuvėnų dvaro sodybos tvarto (u. K. KVR 25425), Telšių rajono sav., Luokės sen., Biržuvėnų k., Dvaro g. 3, tyrimai, tvarkybos (remonto, restauravimo ir avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimo) darbų projektas“ įgyvendinimui ir savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo (RT-153).
    Pranešėja – Giedrė Gudavičienė.

    7. Dėl Telšių rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos 2025 metų veiklos ataskaitos patvirtinimo (RT-142).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    8. Dėl pritarimo ir lėšų skyrimo projektui „Nerimdaičiai: krašto istorija ir žmonės“ (RT-143).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    9. Dėl pritarimo ir lėšų skyrimo projektui „Eigirdžių miestelio bendruomenės kultūros savitumo išsaugojimas“ (RT-145).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    10. Dėl Telšių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2025 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-155).
    Pranešėja – Laima Sadauskienė.

    11. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-214 „Dėl 2024–2029 m. Telšių miesto tvarios plėtros strategijos patvirtinimo“ pakeitimo (RT-157).
    Pranešėja – Edita Kuliešienė.

    12. Dėl pritarimo projektui „Telšių rajono savivaldybės priedangų infrastruktūros atsparumo ir prieinamumo didinimas II etapas“ (RT-167).
    Pranešėja – Agnė Vaitkienė.

    13. Dėl pritarimo Susitarimui Nr. 2 „Dėl 2025 m. birželio 25 d. Laikinosios Telšių šilumos ūkio koncesijos sutarties pakeitimo“ (RT-166).
    Pranešėja – Inesa Vaitkė.

    Kontaktai informacijai:
    Evelina Lenkauskienė, tel. 0 694 41958, el. p. [email protected]
    Rūta Šedleckienė, tel. (8 444) 56171, el. p. [email protected]

  • Telšiuose spręs dėl „Telšių šilumos tinklų“ ir sklypų pardavimo: 40 klausimų viename posėdyje

    Telšiuose spręs dėl „Telšių šilumos tinklų“ ir sklypų pardavimo: 40 klausimų viename posėdyje

    2026 m. balandžio 23 d. 14.00 val. vyks Telšių rajono savivaldybės tarybos Verslo, ekonomikos ir finansų komiteto posėdis. Posėdis organizuojamas mišriu būdu, numatyta tiesioginė transliacija.

    Posėdžio vieta – Telšių rajono savivaldybės Baltoji posėdžių salė, Žemaitės g. 14, Telšiai.

    Darbotvarkėje numatyta svarstyti 40 klausimų.

    Numatomi darbotvarkės klausimai

    1. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių šilumos tinklai“ 2025 metų audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-125).
    Pranešėja – Alma Dauginienė.

    2. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių autobusų parkas“ 2025 metų audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-149).
    Pranešėja – Alma Dauginienė.

    3. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių butų ūkis“ 2025 metų audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-151).
    Pranešėja – Alma Dauginienė.

    4. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ 2025 metų audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-152).
    Pranešėja – Alma Dauginienė.

    5. Dėl leidimo pirkti M1 klasės transporto priemonę (RT-116).
    Pranešėja – Raimonda Stanevičienė.

    6. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T1-310 „Dėl paramos senamiesčių ir istorinių miestelių statinių išorės ir jų aplinkos tvarkybai skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (RT-117).
    Pranešėja – Giedrė Gudavičienė.

    7. Dėl pritarimo projekto „Biržuvėnų dvaro sodybos tvarto (u. K. KVR 25425), Telšių rajono sav., Luokės sen., Biržuvėnų k., Dvaro g. 3, tyrimai, tvarkybos (remonto, restauravimo ir avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimo) darbų projektas“ įgyvendinimui ir savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo (RT-153).
    Pranešėja – Giedrė Gudavičienė.

    8. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,1078 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6373), esančio M. Daukšos g. 5, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-119).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    9. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0868 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6395), esančio M. Daukšos g. 8, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-120).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    10. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0657 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6835-6601), esančio Gulbių g. 3B, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-121).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    11. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0657 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6835-6545), esančio Gulbių g. 3C, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-122).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    12. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0786 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6835-6334), esančio Varnių g. 50, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-123).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    13. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0894 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6195), esančio K. Praniauskaitės g. 5, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-124).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    14. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0927 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6230), esančio K. Praniauskaitės g. 8, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-126).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    15. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0946 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6240), esančio K. Praniauskaitės g. 9, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-127).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    16. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,1774 ha žemės sklypo, esančio Plungės g. 59, Telšių m., teikimo išnuomoti aukcione (RT-128).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    17. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,9325 ha žemės sklypo, esančio Mastupio g. 2A, Telšių m., teikimo išnuomoti aukcione (RT-129).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    18. Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Paunšvystės g. 13, Nerimdaičių mst., Telšių r. sav., žemės dalies nuomos sutarties nutraukimo (RT-154).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    19. Dėl sutikimo perimti valstybės nekilnojamąjį turtą, esantį Respublikos g. 32, Telšių m., Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn (RT-131).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    20. Dėl savivaldybės būsto pardavimo (RT-133).
    Pranešėja – Irmina Keinytė.

    21. Dėl sprendimo pirkti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, adresu Brėvikių g. 6, Gedrimų k., Telšių r., savivaldybės nuosavybėn (RT-137).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    22. Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto – negyvenamųjų patalpų, esančių Telšių r. Varniuose, Vytauto g. 2, nuomos ne konkurso būdu (RT-158).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    23. Dėl dalies negyvenamųjų patalpų, esančių Telšiuose, Šviesos g. 15, nuomos (RT-159).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    24. Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Telšių r. Upynos k., Beržų g. 6, nuomos (RT-161).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    25. Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Telšių r. Buožėnų k., Džiugo g. 3, nuomos (RT-162).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    26. Dėl pastatų, esančių Telšių m. Karaliaus Mindaugo g. 1, nuomos (RT-169).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    27. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T1-13 „Dėl trūkstamų specialistų pritraukimo į Telšių rajoną tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (RT-135).
    Pranešėja – Deimantė Barauskienė.

    28. Dėl Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro darbo užmokesčio normatyvo 2026 metams nustatymo (RT-138).
    Pranešėja – Deimantė Barauskienė.

    29. Dėl mokesčių lengvatos uždarajai akcinei bendrovei „Raiška“ (RT-139).
    Pranešėja – Daiva Vaitkuvienė.

    30. Dėl mokesčių lengvatos akcinei bendrovei „Telteksa“ (RT-140).
    Pranešėja – Daiva Vaitkuvienė.

    31. Dėl Telšių rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos 2025 metų veiklos ataskaitos patvirtinimo (RT-142).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    32. Dėl pritarimo ir lėšų skyrimo projektui „Nerimdaičiai: krašto istorija ir žmonės“ (RT-143).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    33. Dėl pritarimo ir lėšų skyrimo projektui „Eigirdžių miestelio bendruomenės kultūros savitumo išsaugojimas“ (RT-145).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    34. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. T1-69 „Dėl seniūnaičių išlaidų, susijusių su jų veikla, apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (RT-150).
    Pranešėjas – Edmundas Vaitkevičius.

    35. Dėl Telšių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2025 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-155).
    Pranešėja – Laima Sadauskienė.

    36. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-214 „Dėl 2024–2029 m. Telšių miesto tvarios plėtros strategijos patvirtinimo“ pakeitimo (RT-157).
    Pranešėja – Edita Kuliešienė.

    37. Dėl pritarimo projektui „Telšių rajono savivaldybės priedangų infrastruktūros atsparumo ir prieinamumo didinimas II etapas“ (RT-167).
    Pranešėja – Agnė Vaitkienė.

    38. Dėl pritarimo Susitarimui Nr. 2 „Dėl 2025 m. birželio 25 d. Laikinosios Telšių šilumos ūkio koncesijos sutarties pakeitimo“ (RT-166).
    Pranešėja – Inesa Vaitkė.

    39. Dėl Laikinosios Telšių šilumos ūkio koncesijos sutarties papildomų investicijų plano 2026 metams patvirtinimo ir pritarimo susitarimui (RT-170).
    Pranešėjai – Arūnas Laurinavičius, Edmundas Vaitkevičius.

    40. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ Telšių rajono savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo 2026 metams papildomos investicijos – naujų šilumos tiekimo tinklų (įvado) Birutės g. 48, Telšiai (RT-168).
    Pranešėjas – Arūnas Laurinavičius.

    Kontaktai dėl posėdžio: Rimantas Adomaitis, tel. 0 676 44211; Rūta Šedleckienė, tel. (8 444) 56171.

  • „Samaningi kilometrai“ išeina į pasaulį: partizanų takais žygiuos ir Europoje, ir JAV

    „Samaningi kilometrai“ išeina į pasaulį: partizanų takais žygiuos ir Europoje, ir JAV

    „Samanomis sąmoningi“ – tokiu šūkiu jau trečius metus lietuviai kviečiami žygiuoti partizanų takais, prisiminti kovas už laisvę ir kartu minėti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Pilietinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“, kurią organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga, šiemet peržengia Lietuvos ribas ir tampa tarptautinė – žygiuoti bus galima ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

    Iniciatyvos organizatoriai ragina gegužės 16 dieną ne tik eiti prisimenant partizanus, bet ir aiškiai suvokti, kodėl tai daroma. Nesvarbu, ar žingsnis žengiamas Lietuvoje, ar svetur – svarbiausia, kad jis būtų sąmoningas.

    „Šiais metais partizanus prisiminsime žygiuodami ne tik Lietuvoje, bet ir pas mūsų sąjungininkus Danijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Laisvės kovotojų kelias nebuvo vien kova miškuose – tai buvo tylus, bet nepalaužiamas tikėjimas laisve ir ateities Lietuva. Šiandien, kaip ir anuomet, Lietuvai priešiškos jėgos bando perrašyti istoriją, silpninti pasitikėjimą savimi ir savo valstybe. Tačiau kiekvienas žingsnis miškų takais, kuriais kadaise ėjo partizanai, saugo tiesą, gerbia auką ir neleidžia ištrinti mūsų istorijos“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

    Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, žygiai vyks įvairiuose Lietuvos regionuose, o taip pat ir užsienyje – taip bus sutelkiamos lietuvių bendruomenės skirtingose pasaulio šalyse. Lietuvoje planuojama žygiuoti Trakų, Ukmergės–Molėtų rajonuose, Merkinėje, Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, taip pat Utenos, Tauragės, Radviliškio, Kretingos ir Telšių rajonuose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai reikšmingas žingsnis, plečiantis iniciatyvos geografiją ir stiprinantis pasaulyje gyvenančių lietuvių ryšį su istorine atmintimi. Tą pačią dieną skirtinguose žemynuose gyvenantys žmonės eis tais pačiais simboliniais keliais, primindami, kad istorinė atmintis ir pilietinė valia neturi sienų.

    „Partizanai ėjo ne todėl, kad patirtų nuotykių. Jie ėjo, nes neturėjo pasirinkimo sustoti – už jų buvo jų šeimos, jų namai, buvo Lietuva. Šiandien eidami jų keliais mes ne tik prisimename istoriją. Mes veiksmu parodome, kad laisvė mums vis dar svarbi, kad ją saugome, dėl jos veikiame, ir nesvarbu, kur gyvename – Lietuvoje ar už jos ribų – mus jungia tas pats ryšys su savo valstybe, mus jungia ta pati laisvė, už kurią esame pasirengę kovoti taip, kaip tai darė partizanai“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.

    Pasak organizatorių, „Samaningi kilometrai“ kasmet įtraukia vis daugiau žmonių ir apima vis platesnę geografiją, o pati iniciatyva stiprėja kaip gyva, patiriama ir įtraukianti pilietiškumo forma.

    Iniciatyvos tikslas – ne tik pagerbti partizanus, bet ir padėti kiekvienam asmeniškai pajusti, ką reiškia sąmoningas žingsnis už savo šalį. Žygis čia tampa prasminga metafora: partizanams judėjimas buvo kasdienybė – tylus, pavojingas, bet kryptingas kelias per miškus, nuo vieno ryšių punkto iki kito, nuo susidūrimo iki susidūrimo. Dabar, einant jų takais, kviečiama ne tik judėti, bet ir susimąstyti, kokią kainą jie mokėjo už laisvę.

    „Eikime ten, kur vaikščiojo partizanai, ir prisiminkime, ką jie padarė – paaukojo savo gyvenimus, kad šiandien galėtume laisvai vaikščioti savo žeme. Tokie žygiai ugdo sąmoningumą, nes būtent veiksmas, o ne vien žodžiai leidžia suprasti, ką reiškia būti laisvam ir atsakingam už tą laisvę. Tai mūsų tylus pažadas – branginti laisvę taip pat, kaip jie, ir būti pasirengusiems ją ginti“, – sako projekto vadovė Rugilė Grendaitė.

    Žygių metu dalyviai ne tik keliaus, bet ir klausysis autentiškų pasakojimų, padedančių geriau suprasti to meto kasdienybę, išgyvenimus ir žmonių pasirinkimus. Kiekvienam maršrutui bus sukurtas unikalus garso takelis, paremtas ekoakustika – mokslo sritimi, tyrinėjančia aplinkos garsus. Skelbiama, kad garso takelių pagrindą sudarys būtent tose vietovėse įrašyti dirvožemio garsai, kurių dalyviai klausysis žygio metu.

    Taip pat numatoma speciali rubrika „LRT“ portale, kurioje bus galima rasti laidų, pritaikytų klausytis žygiuojant – tai suteiks galimybę ne tik sužinoti istorinius faktus, bet ir patirti juos kelionės metu.

    Prie iniciatyvos kviečiami prisijungti visi: pavieniai žygeiviai, bendruomenės, draugų grupės ir kolektyvai. Skatinama burti komandas, kviesti kaimynus ir kartu kurti tradiciją – trečią gegužės savaitgalį skirti prasmingam laikui gamtoje, pažįstant laisvės kovų istoriją.

    Gegužės 17 dieną Lietuvos kariuomenė kvies susiburti Kėdainiuose ir kartu paminėti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pilietiškų žmonių tinklas yra tylioji jėga, kuri krizės ar karo akivaizdoje gali tapti realia atrama. Todėl, jų teigimu, svarbus kiekvienas sprendimas įsitraukti ir kiekvienas nueitas kilometras.