Blog

Gautas prašymas pakeisti (nustatyti) žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0160:6713, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą.

Šiuo metu sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra žemės ūkio – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Prašoma nustatyti (pakeisti) paskirtį į kitą ir naudojimo būdą – vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas.

Prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki 2026 m. balandžio 29 d.

Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu (Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius) arba el. paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat pastabas galima pateikti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, skirtoje žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimui ar nustatymui.

Daugiau informacijos teikiama tel. +370 5211 2137 arba el. paštu agnija.ciz@vilnius.lt.

Miesto centralizuotos šilumos tiekimo tinklus valdanti įmonė „Gijos“ pradėjo šilumos tiekimo tinklo rekonstrukcijos darbus. Investuojant į tinklo kokybės gerinimą, kasmet atnaujinamos labiausiai susidėvėjusios atkarpos.

Dar kovo mėnesį pradėta rekonstrukcija ties Kalvarijų g. 135 pažymėtu pastatu dabar persikelia į kitą gatvės pusę. Dėl vykdomų darbų numatomi laikini eismo ribojimai: laikinai bus perkelta viešojo transporto stotelė „Pramogų arena“ Santariškių kryptimi, taip pat keisis pėsčiųjų ir dviratininkų eismo organizavimas.

I etapas (balandžio 20 d.–gegužės 11 d.)

Šiuo laikotarpiu eismas bus ribojamas atkarpoje nuo Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryžos iki Kalvarijų ir Vito Gerulaičio gatvių sankryžos važiuojant Santariškių kryptimi. Visa transporto srauto eiga link Santariškių bus organizuojama viena eismo juosta priešpriešinio eismo pusėje.

Taip pat laikinai perkeliama viešojo transporto stotelė „Pramogų arena“ – ji bus įrengta už Kalvarijų ir Vito Gerulaičio gatvių sankryžos. Pėstieji ir dviratininkai kelionės tikslą galės pasiekti priešingoje gatvės pusėje esančiu šaligatviu.

Be to, balandžio 16–28 d. bus uždaromas pravažiavimas Pulko g. ties pastatu Kalvarijų g. 135. Apvažiavimas bus organizuojamas Pulko ir Žvalgų gatvėmis.

II etapas (gegužės 11–29 d.)

Antruoju etapu darbai vyks nuo Kalvarijų ir Vito Gerulaičio gatvių sankryžos link Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryžos. Eismui bus palikta viena juosta visoms transporto priemonėms.

Vairuotojai, pėstieji ir dviratininkai raginami atkreipti dėmesį į laikinus eismo ribojimus, atidžiai sekti kelio ženklus ir keliones planuoti iš anksto.

Atsiprašoma už laikinus nepatogumus.

Balandžio 9 dieną Vilniaus r. Rudaminos meno mokykloje surengta metodinė diena – gerosios patirties sklaidos praktinis seminaras „Lietuvos meno mokyklų dialogas per kūrybinį tęstinį projektą „Tautodailės mozaika IV“ 2026“. Jau ketvirtus metus vykstantis projektas suburia mokinius ir mokytojus bendram tikslui – pažinti, puoselėti ir šiuolaikiškai interpretuoti Lietuvos tautodailės tradicijas.

Į renginį atvyko svečiai iš įvairių meno mokyklų: Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus dailės mokytoja Nijolė Mečkovskaja su mokiniais, Vilniaus r. Pagirių meno mokyklos dailės mokytoja Renata Utovka su mokiniais bei Šalčininkų r. Stanislavo Moniuškos menų mokyklos dailės mokytoja Asta Vasiliauskaitė su savo ugdytiniais. Taip pat dalyvavo dailės pedagogės: iš Rudaminos meno mokyklos – Luiza Volodko, iš Trakų r. Aukštadvario gimnazijos – Dovilė Nalivaikaitė-Venslauskienė, iš Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos – Regina Baniukevič.

Metodinę dieną organizavo Rudaminos meno mokyklos Dailės metodinės grupės mokytojos Ivona Dakinevič, Olga Kania, Svetlana Voytkevich ir Teresa Lukaševič. Renginio moderatore ir lektore tapo Ivona Dakinevič – ji vedė kūrybines dirbtuves mokiniams bei praktinį seminarą mokytojams.

Programa buvo nuosekli: po svečių sutikimo ir veiklos plano pristatymo vyko sukurtų darbų eksponavimas. Vėliau mokiniai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse „Gyvybės medis: karpinių dialogas su tradicija“, o mokytojams tuo metu surengtas praktinis seminaras „Tautodailės mozaika: tradiciniai karpiniai ir šiuolaikinės interpretacijos dailės ugdyme“. Jo metu aptarti kūrybiniai metodai, tradicijų aktualizavimas bei patirties sklaidos galimybės.

Ypatingu akcentu tapo tęstinio projekto „Tautodailės mozaika IV“ parodos atidarymas. Šių metų tema – lietuvių karpiniai – leido iš arčiau pažvelgti į subtilų tautodailės lauką. Eksponuojami mokinių darbai išsiskyrė kruopštumu, kūrybiškumu ir interpretacijų įvairove.

Renginį papildė muzikinė programa: fortepijonu skambino III klasės mokinė Milana Pachaleva (mokytoja Rasa Šimkienė), o VII klasės mokinys Mateuš Voleiko grojo akordeonu (mokytojas Bogdan Voicinovič).

Renginio pabaigoje Rudaminos meno mokyklos direktorius Jurijus Krupičevičius, projekto kuratorius, padėkojo dalyviams, pabrėžė iniciatyvos reikšmę ugdant jaunąją kartą ir puoselėjant tautinę kultūrą, taip pat įteikė visiems padėkos raštus.

Per ketverius projekto gyvavimo metus mokiniai jau gilinosi į verbų rišimą, tautinius drabužius, keramiką, o šiemet – į karpinių meną. Tai nuoseklus kelias, leidžiantis ne tik pažinti kultūros paveldą, bet ir kūrybiškai jį tęsti.

Paroda Rudaminos meno mokykloje bus eksponuojama iki birželio 1 dienos, vėliau ji keliaus po Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonų švietimo bei kultūros įstaigas.

Renginys dar kartą priminė, kad kultūrinis paveldas gyvas tol, kol jis kuriamas, dalijamas ir perduodamas iš kartos į kartą. Dėkojama mokytojams už bendradarbiavimą, mokiniams – už įkvepiančius darbus, o metodinės dienos organizatorėms – už prasmingą ir profesionaliai įgyvendintą iniciatyvą.

Tekstas: Rudaminos meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, dailės metodinės grupės pirmininkė, dailės mokytoja metodininkė Ivona Dakinevič
Nuotraukos: Svetlana Voytkevich ir Ivona Dakinevič

Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius kartu su savivaldybės specialistų komanda praėjusią savaitę lankėsi Paberžės seniūnijoje. Vizito metu buvo apžiūrėti savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir susitikta su juose gyvenančiais žmonėmis. Pagrindinis tikslas – įvertinti pastatų techninę būklę ir tiesiogiai išgirsti gyventojų lūkesčius, problemas bei siūlymus.

Susitikimuose su gyventojais aptartos galimybės gerinti gyvenimo sąlygas ir numatyti skubiausius remonto darbus. Pasak vicemero, surinkta informacija padės priimti tikslingus sprendimus ir planuoti tolesnę savivaldybės būsto fondo plėtros bei atnaujinimo strategiją.

„Apžiūrėję savivaldybės būstus Paberžėje, matome tiek pavyzdingai prižiūrimų, tiek avarinės būklės patalpų. Bendraujant su gyventojais paaiškėjo, kad dalis yra gąsdinami ir bauginami, jog gali netekti būsto. Noriu aiškiai pasakyti – savivaldybės tikslas yra ne kelti žmonėms nesaugumo jausmą, o priešingai – užtikrinti stabilumą ir geresnes gyvenimo sąlygas. Tikrai niekas nieko neiškels ir be namų nepaliks. Mūsų pareiga yra padėti žmonėms gyventi oriau, todėl labai svarbu atvykti į vietą, pamatyti realybę ir išgirsti pačius gyventojus“, – teigia vicemeras Algis Vaitkevičius.

Vizito metu atskiras dėmesys skirtas būstams, įrengtiems kultūros paveldo pastatuose. Tokiais atvejais tenka derinti du tikslus: išsaugoti istorinių objektų autentiškumą ir kartu užtikrinti gyventojams tinkamas, saugias gyvenimo sąlygas. Savivaldybė ketina ieškoti sprendimų, kurie leistų suderinti paveldosaugos reikalavimus su realiais žmonių poreikiais.

Taip pat pranešama, kad savivaldybė planuoja nuosekliai atnaujinti esamus būstus, ieškoti renovacijai reikalingo finansavimo ir svarstyti naujų būstų statybos galimybes. Prioritetas būtų teikiamas gyventojams, kurie šiuo metu gyvena netinkamomis ar nesaugiomis sąlygomis, siekiant sudaryti jiems galimybes gyventi oriai ir saugiai.

Šis vizitas įvardijamas kaip platesnės savivaldybės politikos dalis, orientuotos į socialinį teisingumą ir atsakingą turto valdymą, išlaikant pusiausvyrą tarp ekonominių, socialinių ir paveldosaugos interesų.

Balandžio 14 d. Vilniaus rajono savivaldybėje lankėsi Chersono srities Skadovsko rajono Čulakivkos kaimo karinės administracijos vadovas Ruslan Rusal. Vizito metu jis susitiko su savivaldybės atstovais, padėkojo už teikiamą paramą karo paveiktam regionui ir aptarė tolesnes bendras iniciatyvas.

Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad bendradarbiavimas su partneriais Ukrainoje yra nuoseklus, prasmingas ir orientuotas į ilgalaikę partnerystę.

„Džiaugiamės, kad mūsų bendradarbiavimas turi aiškią kryptį ir yra paremtas abipusiu nuoširdumu bei pasitikėjimu. Jau turėjome galimybę Vilniaus rajone priimti vaikus iš Chersono srities – ši patirtis buvo labai prasminga tiek jiems, tiek mūsų bendruomenei. Sieksime, kad tokios iniciatyvos būtų tęsiamos, ir šiemet sudarysime sąlygas vaikams vėl apsilankyti ir pažinti Vilniaus rajoną“, – sakė meras R. Duchnevič.

Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius pažymėjo, kad tokie susitikimai leidžia ne tik įvertinti jau įgyvendintus darbus, bet ir kryptingai planuoti ateities veiklas.

„Matome aiškią šio bendradarbiavimo vertę ir prasmę – jis atveria galimybes konkrečioms iniciatyvoms, kurios kuria realų pokytį jaunų žmonių gyvenimuose. Esame pasirengę ir toliau nuosekliai plėtoti šiuos ryšius bei įgyvendinti bendras iniciatyvas“, – teigė V. Vansavičius.

Susitikime taip pat dalyvavo mero padėjėja Patricija Mikelevič, Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič ir Rudaminos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Edvard Keizik.

Svečias iš Ukrainos išreiškė nuoširdžią padėką savivaldybės merui ir visai komandai už nuoseklią pagalbą. Kaip padėkos ženklą R. Rusal perdavė simbolines dovanas: reprodukciją su Chersono vaizdu, atspindinčiu miestą iki karo, bei šiemet išleistą riboto tiražo knygą, skirtą Chersono srities gubernatoriaus vardu.

„Man labai malonu čia sugrįžti – kiekvienas vizitas suteikia daug pozityvių emocijų. Vaikai, kurie lankėsi Vilniaus rajone, patyrė nepamirštamas atostogas, turėjo galimybę susipažinti su vietos žmonėmis ir jų kultūra. Tėvai iki šiol dėkoja ir siunčia nuoširdžiausius linkėjimus bei padėkos žodžius už tas akimirkas, kurias suteikėte jų vaikams“, – sakė R. Rusal.

Vilniaus rajono savivaldybė bendradarbiauja su Chersono srities valstybinės administracijos Humanitarinės politikos departamentu ir Skadovsko rajono Čulakivkos kaimo karine administracija nuo 2025 m. spalio 24 d., kai buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl trišalio bendradarbiavimo.

Bendradarbiavimo rezultatai jau matomi: šių metų pradžioje savivaldybė finansavo pusantros savaitės trukmės vaikų iš Chersono srities viešnagę Vilniaus rajone. 15 vaikų (10–15 metų) turėjo galimybę saugioje aplinkoje pailsėti, atitrūkti nuo karo realybės ir patirti bendrystę.

Planuojama, kad iniciatyva bus tęsiama ir šiemet – svarstoma pakviesti dar vieną vaikų grupę viešnagei Vilniaus rajone.

Vilniaus rajono savivaldybė praneša, kad gyventojams ir toliau dalijami maisto atliekų surinkimo maišeliai. Jie skirti patogesniam biologinių atliekų rūšiavimui namuose ir atsakingesniam atliekų tvarkymui. 2025 m. gyventojams jau buvo išdalinta beveik 7 tūkst. rulonų maišelių.

Maisto atliekų maišelius nemokamai atsiimti galima:

• seniūnijose;
• „DGASA“ atliekų priėmimo aikštelėse (Grikienių k. Sudervės sen., Pakryžės k. Sužionių sen., Vėliučionių k. Šatrininkų sen.);
• savivaldybės pastate (4-ajame langelyje, Rinktinės g. 50, Vilnius).

Maišeliai skirti maisto (biologinėms) atliekoms, pavyzdžiui:

• maisto likučiams;
• daržovių ir vaisių lupenoms;
• kavos tirščiams ir arbatos pakeliams;
• kiaušinių lukštams ir kitoms panašioms atliekoms.

Į šiuos maišelius negalima mesti plastiko, stiklo, metalo, pakuočių ar kitų mišrių atliekų.

Tinkamas maisto atliekų rūšiavimas padeda:

• sumažinti mišrių atliekų kiekį;
• mažinti aplinkos taršą;
• maisto atliekas panaudoti kompostavimui ar energijos gamybai;
• efektyviau naudoti savivaldybės ir gyventojų lėšas.

Gyventojai kviečiami aktyviai pasinaudoti šia galimybe, atsakingai rūšiuoti maisto atliekas ir prisidėti prie švaresnės bei tvaresnės aplinkos kūrimo.

Nuo šių metų balandžio 1-osios Vilniaus rajone įsigaliojo atnaujinti vietinės rinkliavos už buityje susidarančių atliekų tvarkymą nuostatai ir skaičiavimo metodika. Pokyčiais siekiama tiksliau nustatyti rinkliavos dydį, o daliai nekilnojamojo turto savininkų mokestis nuo šiol labiau priklausys nuo realiai susidarančių atliekų kiekio. Pateikiame svarbiausius pakeitimus ir sąlygas, kurios aktualios tiek gyventojams, tiek verslui.

Atnaujinta tvarka nustato aiškesnį ryšį tarp suteikiamos paslaugos apimties ir mokėtinos sumos. Taip pat primenama, kad norint pasinaudoti atleidimu nuo kintamosios rinkliavos dalies, būtina iš anksto deklaruoti, jog turtu nebus naudojamasi, ir vėliau pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.

Esminiai pokyčiai negyvenamosios paskirties patalpų savininkams

Vienas svarbiausių pakeitimų aktualus negyvenamosios paskirties objektų savininkams: administracinės, prekybos, gamybos, pramonės ir kitų panašių paskirčių pastatams. Jeigu šie atliekų turėtojai naudojasi identifikuotais individualiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais, rinkliavos dydis (tiek pastovioji, tiek kintamoji dalis) nuo šiol nustatomas pagal:

• naudojamų konteinerių skaičių;
• konteinerių tūrį;
• ištuštinimo dažnumą.

Anksčiau toks apmokestinimo būdas buvo pasirenkamas savanoriškai, tačiau nuo balandžio 1 d. jis tampa privalomas. Savivaldybė nurodo, kad taip mokestis geriau atspindės realiai susidarančių atliekų kiekį ir teikiamų paslaugų apimtį, o ne vien nekilnojamojo turto parametrus.

Svarbu pažymėti, kad ši tvarka (kai mokestis skaičiuojamas pagal konteinerius) netaikoma sodų paskirties objektams. Vis dėlto ji taikoma gyvenamosios paskirties pastatams, jeigu juose vykdoma ūkinė komercinė veikla, verslas ar profesinė veikla.

Jeigu turtu nesinaudojate – būtina deklaruoti iš anksto

Gyventojai, tam tikrą laikotarpį neplanuojantys naudotis savo nekilnojamojo turto objektu, gali būti atleidžiami nuo kintamosios rinkliavos dalies. Tačiau taikomos aiškios sąlygos:

• apie planuojamą nenaudojimą būtina pranešti iš anksto (galimas laikotarpis – nuo 3 mėnesių iki 1 metų);
• pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų savininkas turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad turtu nebuvo naudotasi;
• nepateikus įrodančių dokumentų laiku, vietinės rinkliavos suma bus apskaičiuota už visą laikotarpį bendra tvarka.

Kaip galimi įrodymai nurodomos, pavyzdžiui, pažymos apie minimalų elektros ar vandens suvartojimą, taip pat kiti dokumentai, objektyviai patvirtinantys, kad nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas ir atliekų surinkimo bei tvarkymo paslaugomis nebuvo naudojamasi.

Palankesnis skaičiavimas sandėliavimo ir ūkio paskirties pastatams

Sandėliavimo ar kitos (pavyzdžiui, fermų, ūkio) paskirties objektams, kurie naudojasi bendro naudojimo konteineriais, atnaujintoje metodikoje įvestas specialus koeficientas K (bendrasis plotas padalytas iš 10). Šis koeficientas dauginamas iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dalių dydžių.

Savivaldybė pažymi, kad tokie pastatai gali reikšmingai skirtis plotu ir potencialiai susidarančių komunalinių atliekų kiekiu, todėl skaičiuojant vietinę rinkliavą bus labiau atsižvelgiama į objekto dydį.

Lengvatos nesikeičia

Nors nuostatai ir metodika buvo atnaujinti, iki šiol galiojusios lengvatos ir jų skyrimo tvarka išlieka tokia pati ir nėra keičiama.

Taip pat primenama, kad tinkamas atliekų tvarkymas ir rūšiavimas ne tik prisideda prie aplinkosaugos, bet ir padeda lėčiau augti bendrosioms atliekų tvarkymo sąnaudoms.

Atnaujinti dokumentai suderinti su Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimais ir Vyriausybės nustatytomis taisyklėmis.