Blog

Į kurį konteinerį mestumėte pakuotę nuo traškučių ar saldainių, o į kurį – panaudotas baterijas? Iš pirmo žvilgsnio paprasti klausimai dažnai tampa tikru galvosūkiu. Apklausos rodo, kad daugelis teigia puikiai išmanantys atliekų rūšiavimo taisykles, tačiau praktikoje klaidų vis dar pasitaiko dažnai.

Dėl to visos Lietuvos gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias „Atliekų kultūra“ egzamine 2026, kuris šiemet vyks jau septintą kartą. Ši iniciatyva tapo vienu žinomiausių nacionalinių atsakingo elgesio, tvaraus požiūrio ir rūšiavimo edukacijos projektų, kasmet suburiančių tūkstančius dalyvių – nuo moksleivių iki suaugusiųjų ir įmonių komandų.

Organizatorių teigimu, susidomėjimas egzaminu kasmet auga. Praėjusiais metais testą sprendė daugiau nei 17 tūkst. dalyvių, o didžiausią aktyvumą parodė švietimo bendruomenė – mokyklos, mokytojai ir mokiniai, tapę vienais svarbiausių iniciatyvos variklių.

Tai rodo, kad aplinkosaugos temos vis tvirčiau įsitvirtina kasdienybėje ir tampa natūralia mūsų gyvenimo dalimi.

Šiemet egzaminas vyks balandžio 30 dieną, o dalyvių registracija prasidės balandžio 9-ąją. Specialių reikalavimų dalyviams nėra, o pasiruošti galima iš anksto sprendžiant ankstesnių metų užduotis.

Egzaminas vyks internetu, specialioje egzamino svetainėje, tad prisijungti bus paprasta – pakaks užsiregistruoti ir pasirinktu metu atlikti testą.

„Kaip ir kasmet, klausimai apims ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir platesnes temas: atliekų mažinimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Kad dalyvavimas būtų įdomus ir prasmingas kiekvienam, egzaminas suskirstytas pagal amžiaus grupes. Jaunesniųjų klasių mokiniams parengti trumpesni testai, o vyresniems – išsamesni klausimai, reikalaujantys platesnio supratimo. Prie iniciatyvos kviečiame jungtis ir įmones – tai puiki galimybė ne tik pasitikrinti žinias, bet ir stiprinti komandinę dvasią“, – teigia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro („VAATC“), kuris yra šio egzamino organizatorius, vadovė Elida Drapienė.

Organizatoriai ragina pabandyti sau atsakyti į panašius klausimus: jei bent vienas sukėlė abejonių, šis egzaminas kaip tik jums. Tokios iniciatyvos padeda ne tik pasitikrinti žinias, bet ir formuoti kasdienius įpročius, kurie ilgainiui tampa natūralia gyvenimo dalimi ir prisideda prie švaresnės aplinkos.

Geriausius rezultatus pasiekę dalyviai bus paskatinti ir apdovanoti prizais.

Egzaminas pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Toks suskirstymas leidžia užtikrinti, kad klausimai būtų suprantami, bet kartu keltų pakankamai iššūkių kiekvienai grupei.

Testą sudaro uždaro tipo klausimai. Jauniausiųjų laukia 15 klausimų, o vyresniųjų – po 20. Nors apimtis skiriasi, tikslas visiems vienodas – padėti geriau suprasti rūšiavimo principus ir tvarų gyvenimo būdą.

Dalyvių žinios bus įvertintos diplomais. Jauniausiems „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus bent 6 teisingus atsakymus, „Žinovo“ – nuo 9 iki 12, o „Eksperto“ – už aukštesnius rezultatus.

Vyresniems kartelė aukštesnė: „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus 11–13 teisingų atsakymų, „Žinovo“ – 13–17, o „Eksperto“ – už geriausius rezultatus.

Egzaminas vyks balandžio 30 dieną nuo 9 iki 20 valandos, o jo trukmė – 45 minutės. Organizatorių teigimu, tai nedidelė laiko investicija, galinti padėti pastebėti spragas, koreguoti kasdienius įpročius ir prisidėti prie švaresnės Lietuvos kūrimo.

„Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja „VAATC“. Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos RATC, Panevėžio RATC, Klaipėdos RATC, Alytaus RATC, Marijampolės AATC, Kauno RATC, Šiaulių RATC, Tauragės RATC ir Telšių RATC.

Kaunas nuosekliai plečia aktyvaus gyvenimo infrastruktūrą – greta Kauno marių paplūdimio įrengta antroji ekstremalaus bėgimo su kliūtimis (OCR) aikštelė. Naujoji erdvė skirta ir profesionaliems sportininkams, ir aktyvų laisvalaikį mėgstantiems gyventojams, norintiems išbandyti jėgą, ištvermę bei koordinaciją.

OCR (angl. Obstacle Course Racing) – visame pasaulyje sparčiai populiarėjanti sporto šaka, jungianti bėgimą ir įvairių kliūčių įveikimą. Ji lavina fizines savybes – jėgą, greitį, ištvermę – ir ugdo psichologinį atsparumą bei pasitikėjimą savimi. Dėl universalumo ši disciplina pritraukia skirtingo amžiaus ir fizinio pasirengimo žmones – nuo pradedančiųjų iki aukšto meistriškumo atletų, todėl tokios infrastruktūros plėtra tampa vis aktualesnė.

„Kaunas kryptingai investuoja į įvairias sporto ir aktyvaus laisvalaikio erdves – nuo tradicinių aikštynų iki inovatyvių sprendimų, tokių kaip OCR trasos. Mums svarbu sudaryti sąlygas kiekvienam kauniečiui judėti, atrasti sau patinkančią veiklą ir stiprinti sveikatą. Ši sporto šaka sparčiai populiarėja, todėl tokios aikštelės yra būtinos tiek bendruomenei, tiek profesionaliems sportininkams“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Naujos aikštelės vieta parinkta atsižvelgiant į kelis esminius kriterijus: reikalingą plotą, tinkamą pagrindą įrenginiams, gerą matomumą ir patogų pasiekiamumą gyventojams. Taip pat siekta nuosekliai vystyti miesto sporto infrastruktūros tinklą, papildant jau veikiančias erdves. Aikštelės įrengimo vertė siekia 62 tūkst. eurų.

Kaip ir pirmoji, ši OCR trasa sudaryta iš įvairių kliūčių, skirtų visapusiškam fiziniam pasirengimui. Vis dėlto naujoji aikštelė išsiskiria kitokiais įrenginių modeliais ir jų išdėstymu – nors principas išlieka tas pats, sportuojančiųjų laukia nauji iššūkiai. Tokie sprendimai padeda paįvairinti treniruotes ir sudaro geresnes sąlygas pasiruošti varžyboms.

„Kai 2019 m. tapau OCR pasaulio vicečempionu savo amžiaus grupėje, tokioms varžyboms ruošiausi namuose į lubas prisigrežiojęs žiedų ir skersinių. Vėliau įkūrėme „OCR Ninja academy“, kurioje dirbame kartu su sportininkais. Tačiau šios aikštelės atveria naujas galimybes. Vienoje erdvėje turime apie 40 skirtingų kliūčių, dirbti galime gryname ore ir vasarą, ir žiemą. Tokia aikštelių plėtra itin svarbi, ypač kai šis sportas tapo viena iš šiuolaikinės penkiakovės disciplinų, o mūsų tarpe – net 5 potencialūs olimpiečiai“, – sako šiuolaikinės penkiakovės kliūtinio bėgimo rungties treneris Dainius Liutkus.

Skelbiama, kad iki balandžio pabaigos miestas planuoja įrengti ir trečiąją OCR aikštelę greta Lampėdžių paplūdimio. Tuomet trys trasos, kartu su pirmąja, įrengta Panemunės šile, siūlys skirtingus kliūčių elementus ir dar įvairesnes treniruočių galimybes.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Į Lietuvą atėjus šilumos bangai, nuspręsta Kauno rajone nuo balandžio 17 dienos baigti 2025–2026 m. šildymo sezoną.

Kauno rajono savivaldybė primena, kad šilumos vartotojai, suderinę sprendimą su šilumos tiekėju, gali patys pasirinkti, kada baigti šildyti savo pastatus, jei yra techninės galimybės ir nepažeidžiamos higienos normos.

Šis 2025–2026 metų šildymo sezonas Kauno rajone prasidėjo spalio 2 dieną.

Prasideda darbdavių registracija į 2026 metų jaunimo vasaros užimtumo programą „Jaunimo užimtumas vasarą ir integracija į darbo rinką“.

Programoje gali dalyvauti Kauno rajone veiklą vykdantys juridiniai asmenys, ūkininkai ir individualią veiklą vykdantys asmenys. Darbdaviams numatyta mėnesinė kompensacija už kiekvieną įdarbintą jaunuolį – 50 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA), jei dirbama visu etatu. Dirbant mažesniu krūviu, kompensacija proporcingai mažinama.

Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programa – savivaldybės remiama iniciatyva, suteikianti galimybę liepos–rugpjūčio mėnesiais įsidarbinti 14–19 metų jaunuoliams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Kauno rajone ir besimokantiems pagal pagrindinio, vidurinio ar profesinio ugdymo programas.

Darbdavių registracija vyksta iki gegužės 7 dienos.

Turintiems klausimų kviečiama dalyvauti informaciniame renginyje, kuriame bus pristatyta programa ir darbdaviams teikiamos kompensacijos. Renginyje savo patirtimi taip pat dalinsis Užimtumo tarnybos bei Darbo inspekcijos specialistai. Dalyvavimui reikalinga išankstinė registracija.

Daugiau informacijos ir registracijos formą galima rasti savivaldybės interneto svetainėje.

Velykų išvakarėse, balandžio 4 dieną, Kauno rajone gimė 300-asis šių metų kūdikis – Arielė Ramuckaitė. Karmėlavos seniūnijoje, Vaistariškių kaime gyvenančią Ramuckų šeimą trečiadienio popietę Raudondvario dvare pasveikino Kauno rajono savivaldybės vicemerė Snieguolė Navickienė.

„Labai džiaugiamės, kad jaunos šeimos kuriasi Kauno rajone ir kasmet čia gimsta beveik 1200 naujagimių. Vos prieš mėnesį sveikinau 200-ąjį kūdikį, o šiandien – jūsų dukrelę, kuri jau 300-oji šiemet. Nuoširdžiai sveikinu jūsų šeimą ir linkiu, kad Kauno rajonas būtų ta vieta, kur būtų gera gyventi ir auginti vaikus. Tegul mažoji Arielė auga sveika ir laiminga“, – linkėjo vicemerė.

Šeimai ji įteikė tradiciškai dovanojamą kraitelį bei kūdikio knygą, kurioje tėvai galės fiksuoti svarbiausias dukros gyvenimo akimirkas. Taip pat perduota ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro dovana – nemokamas 1 val. plaukimas laivu „Zapyškis“.

Ramuckai prisipažino, kad žinia apie jubiliejinį kūdikį ir nustebino, ir kartu pasirodė simboliška – jų šeimą, pasak tėvų, nuolat lydi skaičių magija. Indrė gimė lapkričio 11-ąją (11.11), pora susituokė rugsėjo 9 dieną (09.09), o dukra pasaulį išvydo balandžio 4-ąją (04.04).

Arielė – antrasis Indrės ir Edgaro Ramuckų vaikas. Šeimoje auga keturmetis sūnus Aronas. Į Raudondvario dvarą atvykusi atsiimti gimimo liudijimo mama Indrė pasakojo, kad broliukas sesute labai džiaugiasi ir nuolat nori būti kartu.

Kauno rajone šeima gyvena nuo 2020-ųjų: penkerius metus – Domeikavoje, o pernai įsigijo namą Karmėlavos seniūnijoje. „Su žmona esame kauniečiai, bet šeimyniniam gyvenimui pasirinkome Kauno rajoną“, – pasakojo mergaitės tėtis Edgaras.

Vyras dirba statybų sektoriuje, o žmona iki vaikelio gimimo ėjo administratorės pareigas. Pasak Edgaro, šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas šeimai. „Darbas – antrame plane, nes padedu žmonai su vaikais. Arielė labai rami, dienomis daug miega, net tuomet, kai ją maudome, tačiau naktimis neleidžia visai pailsėti, tad žmona labai pervargsta. Todėl daugiau rūpinuosi mūsų pirmagimiu, kad ji galėtų pailsėti“, – sakė jis.

Tėvai, rinkdami vardus abiem vaikams, norėjo, kad jie būtų išskirtiniai ir derėtų tarpusavyje. Tiek sūnaus, tiek dukros vardai – hebrajiški, biblijiniai. Arono vardas reiškia „didis kalnas“, „apšviestasis“, o Arielės – „dievo liūtė“.

„Mūsų šeimoje visi su charakteriu, stiprūs. Net pagal zodiako ženklus su žmona esame Skorpionai, sūnus – Liūtas, o dukra – Avinas. Tad nekeista, kad ir vaikų vardai simbolizuoja stiprybę, drąsą“, – pabrėžė tėtis.