CP v2

Blog

  • Vilkaviškio rajone dalija 6 000 Eur šeimų stiprinimui: paraiškas priims tik iki balandžio 21-osios

    Vilkaviškio rajone dalija 6 000 Eur šeimų stiprinimui: paraiškas priims tik iki balandžio 21-osios

    Vilkaviškio rajono savivaldybės vykdomoji institucija kviečia viešąsias įstaigas, biudžetines įstaigas, visuomenines organizacijas ir kitus juridinius asmenis teikti paraiškas finansinei paramai gauti, įgyvendinant Šeimos stiprinimo programos priemonių projektus.

    Konkursas organizuojamas vadovaujantis Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. B-MP-72 patvirtintu Šeimos stiprinimo programos priemonių finansavimo tvarkos aprašu ir 2024 m. balandžio 5 d. potvarkiu Nr. B-MP-248 patvirtintu šio aprašo pakeitimu.

    Šeimos stiprinimo programos priemonių projektams iš Savivaldybės biudžeto skirta 6 000 Eur.

    Programos prioritetai

    • darnaus žmogaus vystymasis per šeimos puoselėjimą (paslaugos ir veiklos nepilnamečių vaikų elgesio problemoms spręsti, polinkio į nusikalstamas veiklas ir priklausomybių mažinimui);
    • nedarbo mažinimas ir profesinio aktyvumo skatinimas (paslaugos ir veiklos krizinių situacijų šeimose sprendimui, savižudybių rizikos mažinimui; pagalba šeimoms, auginančioms ar prižiūrinčioms asmenis su negalia);
    • užsieniečių vaikų ir (ar) šeimų, laukiančių sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo arba gavusių laikinąją apsaugą Lietuvoje, integracija į visuomenę ir laisvalaikio užimtumas (taip pat paslaugos ir veiklos iš užsienio grįžusioms šeimoms su vaikais).

    Paraiškų pateikimo tvarka ir terminas

    Paraiškos su lydraščiu, parengtos pagal nustatytą formą, teikiamos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai el. paštu [email protected] iki 2026 m. balandžio 21 d. 17.00 val.

    Konsultacijos

    Dėl su konkursu susijusių klausimų konsultacijos teikiamos darbo dienomis telefonu +370 342 60 053 arba el. paštu [email protected].

  • Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija: keliamas rekordas – tikimasi surinkti 350 000 maisto vienetų

    Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija: keliamas rekordas – tikimasi surinkti 350 000 maisto vienetų

    Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks jubiliejinė, 40-oji „Maisto banko“ akcija. Šiemet organizacija kelia ambicingą tikslą – surinkti 350 000 vienetų ilgo galiojimo maisto produktų. Tokį kiekį per pastaruosius penkerius metus surinkti nepavyko, todėl ši akcija laikoma ne tik simboline, bet ir ypač reikšminga augant pagalbos poreikiui.

    „Matome aiškią tendenciją – maisto poreikis Lietuvoje didėja, ypač regionuose ir kaimiškose vietovėse. Ten gyvenantys žmonės neretai neturi galimybių dažnai pasiekti „Maisto banko“ atiduotuvių ar kitų paramą teikiančių organizacijų, todėl jiems itin svarbūs ilgiau galiojantys produktai, kuriuos galima sukaupti ir naudoti ilgesnį laiką. Būtent dėl to šiemet keliame aukštesnį tikslą nei įprastai, siekiame ne tik surinkti daugiau maisto, bet ir didesnę jo dalį nukreipti į regionus, kur pagalbos poreikis šiandien yra didžiausias, o maisto trūksta“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Naujausi statistikos duomenys rodo, kad skurdo rizika Lietuvoje didėja. Šiuo metu ją patiria 22,6 proc. šalies gyventojų. Labiausiai pažeidžiamos išlieka senjorų ir vienišų tėvų grupės: pensininkų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo nuo 39,9 proc. iki 43,3 proc., o vienišų tėvų – nuo 31,6 proc. iki 33,2 proc. Skurdo augimas fiksuojamas ir tarp priešpensinio amžiaus žmonių, neįgaliųjų bei vaikų.

    Šiuo metu „Maisto bankas“ remia 232 tūkst. gyventojų. Skaičiuojama, kad kas ketvirtas organizacijos perduodamas paramos krepšelis tenka vaikams.

    Šių metų akcija vyksta išskirtiniu metu – „Maisto bankas“ mini 25 veiklos metus. Per šį laiką organizacija tapo viena pagrindinių pagalbos teikėjų šalyje ir, anot jos atstovų, vienybės pavyzdžiu.

    „Tokio masto bendradarbiavimo ir įsitraukimo pavyzdžių, kai kilniam tikslui susivienija visuomenė, savanoriai, verslas, iki šiol retai kur galima pamatyti. Todėl čia Lietuva yra išskirtinė“, – teigia organizacijos vadovas.

    Kasmet prie „Maisto banko“ akcijos prisijungia vis daugiau savanorių. Šiemet tikimasi sulaukti beveik 7000 žmonių, kurie vienu metu darbuosis parduotuvėse visoje Lietuvoje. Per 25 metus ši iniciatyva į pilietines veiklas įtraukė dešimtis tūkstančių žmonių, o jos dėka pagalbos sulaukė tūkstančiai šeimų.

    „Kiekvienos akcijos metu sutinkame ir žmonių, kurie aukoja nešini pilnais krepšeliais ar net vežimėliais maisto ir sako tai darantys todėl, kad kažkada patys sulaukė pagalbos. Jau užaugo ištisa karta, kurios vaikystėje pilnesnės lėkštės būdavo „Maisto banko“ dėka. Šiandien tie žmonės patys augina savo vaikus ir rodo jiems dalijimosi pavyzdį, nes kaip niekas kitas gerai supranta, kiek daug reiškia storesni blynai ant stalo ar diena, kai pietums ne tik bulvės. Tai stipriausias įrodymas, kad pagalba kuria pokytį, žmonės atsistoja ant kojų ir grįžta padėti kitiems“, – dalijasi Simonas Gurevičius.

    Akcija šį penktadienį ir šeštadienį vyks 409 parduotuvėse, 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pirkėjus pasitiks daugiau nei 7000 savanorių, o kartu su „Maisto banku“ paramą savo globojamiems žmonėms rinks dar 231 nevyriausybinė organizacija.

    Penktadienį akcija vyks nuo 15 iki 20 val., šeštadienį – nuo 10 iki 19 val. Gyventojai kviečiami aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, ypač reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus.

    „350 000 vienetų maisto produktų mums labai svarbus tikslas, kad galėtume tikslingiau padėti gyvenantiems atokiau, tiems, kurie ne visada drįsta ar gali paprašyti pagalbos. Šiandien mes esame sunkiau gyvenančių žmonių balsu ir siekiame pasirūpinti, kad pagalba juos pasiektų laiku. Todėl jau šį penktadienį ir šeštadienį kviečiame atėjus į parduotuvę, jei tik galite nenuskriausdami savęs ar savo šeimos, paaukoti bent vieną ilgo galiojimo maisto produktą. Šis jūsų pasirinkimas taps maisto krepšeliu ar bent vakariene žmogui, kuriam šiandien sunkiau. Suteikime jam vilties“, – kviečia „Maisto banko“ vadovas.

  • Visagine – nauja tvarka krizinėms situacijoms: ką daryti, kai žmogus nebegali likti vienas?

    Visagine – nauja tvarka krizinėms situacijoms: ką daryti, kai žmogus nebegali likti vienas?

    Visagino savivaldybėje patvirtinta nauja tvarka, kuri užtikrins operatyvų socialinių paslaugų organizavimą asmenims, dėl negalios ar sunkios sveikatos būklės išskirtiniais kriziniais atvejais negalintiems likti vieniems namuose.

    Nuo 2026 m. balandžio 13 d. įsigaliojusi tvarka numato aiškius veiksmų algoritmus: kaip reaguojama į pranešimus, kaip organizuojama pagalba ir kaip užtikrinamas žmogaus saugumas. Šie veiksmai taikomi tiek kasdienėse krizinėse situacijose, tiek smurto artimoje aplinkoje atvejais.

    Gyventojai kviečiami susipažinti su numatyta tvarka ir, prireikus pagalbos, nedelsti kreiptis atsakingoms institucijoms.

    Išsami informacija pateikiama Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame tvarkos apraše „Dėl socialinių paslaugų teikimo ir pagalbos organizavimo asmenims, kurie dėl negalios ar sunkios sveikatos būklės išskirtiniais kriziniais atvejais negali likti namuose be artimųjų pagalbos, Visagino savivaldybėje“.

  • Visagine prasideda „Maisto banko“ akcija: per dvi dienas galite išgelbėti ne vieną šeimą

    Visagine prasideda „Maisto banko“ akcija: per dvi dienas galite išgelbėti ne vieną šeimą

    Nuoširdžiai kviečiame prisidėti prie labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ organizuojamos maisto produktų rinkimo akcijos, kuri vyks 2026 m. balandžio 17–18 d. parduotuvėje „IKI“, esančioje prekybos centre Domino (Veteranų g. 2, Visaginas).

    Prekybos centre gyventojai galės įsigyti ir paaukoti ilgai negendančių maisto produktų. Savanoriai paramą rinks:

    2026 m. balandžio 17 d. (penktadienį) nuo 15.00 val. iki 19.00 val.
    2026 m. balandžio 18 d. (šeštadienį) nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

    Akcijos tikslas – suteikti paramą maisto produktais nepasiturintiems, skurdžiai gyvenantiems ir nuo karo nukentėjusiems žmonėms. Didėjantis nedarbas ir mažėjančios pajamos – vienos pagrindinių priežasčių, dėl kurių daugėja paramos stokojančių asmenų bei šeimų.

    Kviečiame visus nelikti abejingus ir akcijos metu paaukoti maisto produktų. Surinktą paramą socialinių organizacijų atstovai išdalins labiausiai stokojantiems.

    Akcijos „Maisto bankas“ vykdytojas Visagine – Visagino socialinių paslaugų centras.

  • Visaginas kviečia į „Koldūnų kultūrą“: suburkite komandą ir varžykitės dėl geriausio recepto

    Visaginas kviečia į „Koldūnų kultūrą“: suburkite komandą ir varžykitės dėl geriausio recepto

    Birželio 13 dieną kviečiama tapti Visagino bendruomeninės iniciatyvos dalimi – suburti komandą ir dalyvauti gastronominiame čempionate „Koldūnų kultūra“. Informaciją apie dalyvavimą organizatoriai prašo pateikti iki gegužės 11 dienos.

    Festivalį sudarys trys pagrindinės dalys:

    • koldūnų čempionatas (pagrindinė programa);
    • pramogų ir mugės zona įvairaus amžiaus lankytojams;
    • koncertinė programa.

    Į čempionatą kviečiamos:

    • komandos, atstovaujančios Lietuvos savivaldybėms ir kitų šalių miestams;
    • Visagino bendruomenės, organizacijos ir įmonės;
    • šeimų ar draugų komandos;
    • kulinarijos entuziastai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra tradicinių nacionalinių patiekalų konkursas. Kiekviena komanda pristato savo unikalų koldūnų receptą, kuris gali būti:

    • tradicinis arba modernus;
    • sūrus arba saldus;
    • įkvėptas skirtingų šalių virtuvių (pavyzdžiui, pierogi, khinkali ir kt.).

    Svarbiausia – originalumas, skonis ir kūrybinė idėja.

    Kiekvienai komandai bus skiriama atskira erdvė (kiemelis), kurioje bus gaminami koldūnai, įrengiama komandos zona ir pristatoma komandos idėja.

    Koldūnus vertins komisija pagal šiuos kriterijus:

    • skonis;
    • autentiškumas ir originalumas;
    • pateikimas;
    • pristatymas;
    • kūrybiškumas.

    Vertinimas vyks viešai – balais nuo 0 iki 5.

    Renginio metu lankytojai galės ragauti koldūnus skirtingose komandų zonose ir dalyvauti renkant „žiūrovų simpatijų“ laimėtoją.

    Festivalio metu taip pat planuojama mugė, edukacijos ir pramogos šeimoms, gastronominės patirtys bei koncertinė programa.

    „Koldūnų kultūra“ – vienos dienos gastronominis ir kultūrinis festivalis Visagine, kurio pagrindinė ašis – kūrybinis koldūnų čempionatas. Renginys suburia skirtingų miestų, bendruomenių ir kultūrų kulinarines tradicijas, skatina kūrybiškumą ir kviečia gyventojus bei miesto svečius patirti išskirtinę gastronominę šventę.

    Organizatorius: Visagino kultūros centras

    Kontaktinis asmuo: Larisa Podberiozkina

    Tel. +370 657 87 691

    El. p. larisa.podberiozkina@visaginokultura.lt

  • Visagine jau siunčiami skolos pranešimai: delspinigiai skaičiuojami nuo balandžio 1 d.

    Visagine jau siunčiami skolos pranešimai: delspinigiai skaičiuojami nuo balandžio 1 d.

    Visagino savivaldybės administracija informuoja, kad 2026 m. balandžio 16 d. vietinės rinkliavos skolos pranešimai bus išsiųsti elektroniniu paštu tiems mokėtojams, kurie yra pasirinkę pranešimus gauti elektroniniu būdu ir yra pateikę savo el. pašto adresus.

    Taip pat bus siunčiami popieriniai skolos pranešimai – gyventojus jie turėtų pasiekti iki 2026 m. gegužės 15 d. Informacija apie įsiskolinimus mokėtojams bus teikiama ir trumposiomis SMS žinutėmis.

    Turintys nesumokėtų įsiskolinimų raginami juos apmokėti kuo greičiau, kad būtų išvengta papildomų išlaidų.

    Nurodoma, kad nuo 2026 m. balandžio 1 d., vadovaujantis 2025 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimu Nr. TS-161, pradėti skaičiuoti delspinigiai už nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

    Primename, kad už vietinę rinkliavą galima atsiskaityti:

    • per internetinę bankininkystę;
    • iš elektroninio pašto, paspaudus mygtuką „Mokėti“;
    • naudojantis savitarnos svetaine;
    • mobiliosios programėlės „Perlas GO“ pagalba;
    • su popieriniu pranešimu – „Maxima“ kasose ir „Perlas“ terminaluose.

    Visagino savivaldybės administracija kviečia savitarnos svetainėje, elektroniniu paštu arba telefonu atsisakyti popierinių mokėjimo pranešimų. Naujajame Tarybos sprendime numatyta, kad fiziniams asmenims vietinė rinkliava mažinama 2 proc., jeigu mokėtojas užsisako mokėjimo pranešimus gauti tik elektroniniu paštu. Ši nuolaida taikoma 12 mėnesių visam rinkliavos dydžiui.

    Taip pat raginama visus, galinčius naudotis kompiuteriu, pasirūpinti artimaisiais ir vyresnio amžiaus asmenimis bei padėti jiems prisijungti prie savitarnos svetainės. Prisijungti galima naudojantis Elektroniniais valdžios vartais ir elektroninėmis identifikavimo priemonėmis. Prisijungus reikia pasirinkti „Mano paslaugos“ → „Pridėti naują“, suvesti mokėtojo kodą (asmens, už kurį norite mokėti) ir pirminį slaptažodį, nurodytą mokėjimo pranešime.

    Darbo laiku dėl papildomos informacijos galima kreiptis telefonu +370 386 31 432 arba +370 386 60 559, adresu Parko g. 14, Visaginas (kab. 416), arba el. paštu vietinerinkliava@visaginas.lt.

    Primename, kad prisijungti prie savitarnos svetainės galima naudojantis Elektroniniais valdžios vartais ir elektroninėmis identifikavimo priemonėmis.

  • Balandis – seksualinio smurto prevencijos mėnuo: policija ragina netylėti ir skambinti 112

    Balandis – seksualinio smurto prevencijos mėnuo: policija ragina netylėti ir skambinti 112

    Balandis – seksualinio smurto prevencijos mėnuo.

    Jei patyrei smurtą, netylėk – pranešk policijai telefonu 112.

  • Mokslininkai ištyrė 41 civilizaciją: visos žlugo dėl tos pačios lemtingos klaidos

    Mokslininkai ištyrė 41 civilizaciją: visos žlugo dėl tos pačios lemtingos klaidos

    Majų civilizacija Centrinėje Amerikoje, Mesopotamijos miestai-valstybės, faraonų Egiptas ar Mongolų imperija – tai istorijos milžinai, kurie ilgą laiką atrodė nepalaužiami. Tačiau visi jie galiausiai subyrėjo. Kodėl taip nutiko, ir ar panašus likimas gali ištikti šių dienų supervalstybes – Jungtines Valstijas, Kiniją ar Rusiją?

    Istorija rodo paradoksą: net didžiausi laimėjimai moksle, karyboje, ūkyje ar valstybės valdyme negarantuoja ilgaamžiškumo. Kai kurios civilizacijos paliko įspūdingus architektūros stebuklus, kitos – teisės ir literatūros paminklus, tačiau nė viena nebuvo apsaugota nuo žlugimo.

    Žaliasis Jukatano pragaras: paslaptis, kodėl dingo majai

    Populiarioji kultūra majus dažnai vaizduoja per kraupių ritualų ir egzotiškų dekoracijų prizmę. Vis dėlto už šių stereotipų slypi itin aukšto lygio civilizacija, turėjusi išvystytą raštą, 365 dienų kalendorių, pažangias astronomines žinias ir matematikos pasiekimus, tarp jų – nulio sąvoką.

    Majų inžinerinis tikslumas iki šiol stebina. Pavyzdžiui, Čičen Icos statiniuose pavasario lygiadienio metu saulės šešėliai sukuria įspūdį, tarsi akmeniniais laiptais slinktų gyvatė – tai liudija precizišką astronominį skaičiavimą.

    Tačiau maždaug nuo 700 metų mūsų eros laikų kažkas pradėjo negrįžtamai keistis: mažėjo statybų, silpo administracija, nyko amatai, kai kur gyventojų skaičius krito net dešimteriopai. Iki maždaug 900 metų didžioji dalis miestų buvo apleisti ir praryta džiunglių. Vėliau šios vietos iš naujo atrastos tik XIX amžiuje.

    Vandens trūkumas, miškų kirtimas ar politinis chaosas?

    Vieno atsakymo, kodėl majai žlugo, mokslas iki šiol neturi. Istoriniai šaltiniai leidžia įtarti, kad vėlyvuoju laikotarpiu daugėjo vidinių konfliktų, įtakos kovų, klestėjo apgaulės ir skandalai. Vis dėlto tyrėjai ilgą laiką abejojo, ar vien politika galėjo taip smarkiai sugriauti sudėtingą sistemą.

    Buvo keliamos ir katastrofinės hipotezės – epidemijos, uraganai, žemės drebėjimai, padidėjęs ugnikalnių aktyvumas. Tačiau tvirtų įrodymų šioms versijoms pritrūko.

    Viena iš svarbesnių šiuolaikinių teorijų sieja žlugimą su ekologiniais ir demografiniais veiksniais. Tyrėjai, analizavę vieną iš majų miestų-valstybių, teigė, kad tam tikru laikotarpiu majams „pernelyg sekėsi“ – augo gyventojų skaičius, plėtėsi žemdirbystė, o miškai masiškai buvo kertami naujiems laukams. Tai galėjo paspartinti dirvožemio eroziją ir sukelti badą.

    Kita reikšminga versija akcentuoja vandenį. Tyrėjai, nagrinėję ežerų nuosėdas Jukatane, darė išvadą, kad regione galėjo įsivyrauti itin ilga, net apie du šimtmečius trukusi sausra. Vandens stygius galėjo sukelti grandininę reakciją: mažėjant derliui, stiprėjant konkurencijai tarp miestų ir daugėjant konfliktų, sistema ėmė byrėti iš vidaus.

    Dar vienoje hipotezėje dėmesys skiriamas drėkinimo infrastruktūrai. Remiantis palydovinių vaizdų analizėmis, regione galėjo egzistuoti kanalai, kurie lietinguoju sezonu nusausindavo pelkėtas žemes, o sausuoju – tiekdavo vandenį. Jei tokia sistema buvo apleista, žemdirbystė galėjo greitai žlugti, o vietovės – išdžiūti. Teigiama, kad tai net galėjo padidinti vietinę temperatūrą keliais laipsniais ir dar labiau paspartinti džiūvimo spiralę.

    Mesopotamija: kai drėkinimas tampa spąstais

    Vanduo ir drėkinimo kanalai galėjo prisidėti ir prie kitos didžios civilizacijos – Mesopotamijos – nuosmukio. Tarp Tigro ir Eufrato susiformavęs pasaulis davė žmonijai vienus seniausių teisės ir literatūros tekstų. Kanalai leido klestėti žemdirbystei pusdykumėse, tačiau ilgainiui paaiškėjo tamsioji šio sprendimo pusė.

    Nuo kalnų upių atnešami mineralai kaupėsi dirvoje: vandeniui išgaruojant, druskos likdavo žemėje. Po šimtmečių dirva tapo pernelyg sūri ir netinkama augalams. Derlius krito, o išlikimo strategijos tapo vis labiau ribotos – nebegalėjai nustoti laistyti, nes viskas išdžiūtų, bet laistant toliau, dirva dar sparčiau prastėjo.

    Galiausiai nusilpusi teritorija tapo lengvu grobiu įsibrovėliams. Vienas po kito žlugo miestai-valstybės, o Babilonas vėliau krito užkariautojų rankose.

    Nubija ir Makurija: civilizacijos, priklausomos nuo kaimynų

    Sahelio ir Nubijos regione civilizacijų likimą dažnai lėmė ne vien klimatas, bet ir galingi kaimynai. Čia kūrėsi ir nyko įvairios valstybės, kurių istorija susipynusi su Egipto pakilimais ir nuosmukiais.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – krikščioniškoji Makurija. Jos sostinėje stovėjo bažnyčios ir vienuolynai, o įtvirtintame mieste – valdovo rūmai. VII amžiuje į regioną persikėlė karinė įtampa: po Egipto užkariavimo arabų pajėgos mėgino plėsti įtaką ir Nubijoje. Vis dėlto Makurijos sostinė buvo apginta, o vėliau sudaryta taikos sutartis, kuri suteikė kelių šimtmečių stabilumo laikotarpį.

    Makurijos nuosmukis taip pat atėjo per politinius pokyčius regione: valdovo sosto perėmimas, religijos kaitos simboliai ir didėjanti priklausomybė nuo Egipto centrų galiausiai lėmė krikščioniškos civilizacijos sunykimą.

    Egiptas ir Roma: net tūkstantmečiai negelbsti

    Egiptas išsilaikė apie keturis tūkstančius metų, tačiau ir jis patyrė politinį susiskaldymą, išorines invazijas bei valdžios kaitą. Galiausiai senųjų tikėjimų ir papročių pasaulį radikaliai pakeitė krikščionybė, kuri išstūmė senąją religinę sistemą.

    Simboliška, kad laikotarpis, siejamas su senovės Egipto pabaiga, sutampa su Romos imperijos skilimu. Pačios Romos nuosmukis dažnai aiškinamas ekonominiais sunkumais, pernelyg brangiais karais, pinigų nuvertėjimu ir vidiniais konfliktais. Prie silpnėjimo prisidėjo ir epidemijos, kurios mažino kariuomenės pajėgumus. Imperija, ilgai rėmusis ekspansija, galiausiai prarado pagreitį ir subyrėjo į mažesnius darinius.

    41 civilizacijos ir penkios žlugimo priežastys

    JAV mokslininkas Jaredas Diamondas, analizavęs 41 skirtingos civilizacijos istoriją, išskyrė penkias priežastis, kurios dažniausiai veda į žlugimą:

    1) aplinkos niokojimas (miškų kirtimas, dirvožemio erozija);
    2) klimato pokyčiai;
    3) priklausomybė nuo išorinių išteklių;
    4) karas ar invazija;
    5) nesugebėjimas laiku rasti sprendimų šioms problemoms.

    Ar pakanka vengti šių klaidų, kad civilizacija išliktų? Istorija rodo, kad pavojingiausia ne pati krizė, o momentas, kai visuomenė nebesugeba į ją atsakyti. Kaip su tuo susitvarkys šiandienos pasaulis – parodys laikas.

  • Ne kardas, o kastuvas: paprastas romėnų įprotis, kuris iš tikrųjų pastatė imperiją

    Ne kardas, o kastuvas: paprastas romėnų įprotis, kuris iš tikrųjų pastatė imperiją

    Kai galvojame apie romėnų užkariavimus, beveik automatiškai prieš akis iškyla legionierius su skydu, šalmu ir trumpu kalaviju. Toks vaizdas Romos sėkmę paverčia paprasta istorija apie geresnį karį, didesnę drausmę ir žiauresnę artimą kovą. Tačiau taip matome tik smūgio akimirką, o ne visą mechanizmą, leidusį tam smūgiui apskritai įvykti. Iš tiesų romėnų kariai dažniau žygiuodavo nei kovodavo – ir būtent čia prasideda kur kas įdomesnė istorija.

    Roma savo pranašumo nestatė vien ant to, kas vykdavo mūšio lauke. Ji jį kūrė ir vakare, pasibaigus žygiui, kai kitos kariuomenės norėdavo tiesiog pailsėti. Romėnams kampanijos diena nesibaigdavo atėjus į vietą – tuomet prasidėdavo kitas darbas: vietovės matavimas, griovių kasimas, įtvirtinimų statymas, erdvės suvaldymas, užduočių paskirstymas ir pasirengimas kitai dienai. Būtent ši monotoniška, sunki ir mažai įspūdinga veikla buvo vienas Romos galios pamatų.

    Pirma – žygis, po to – kastuvas: kova su chaosu

    Senojo pasaulio kariuomenė pirmiausia buvo judantis organizmas, kurio nebuvo įmanoma „perkelti“ ten, kur reikia, greitai ir be pastangų. Tai ne šių laikų logistika. Visa armija turėjo nueiti pėsčiomis – su ginklais, įranga, maistu, įrankiais, o neretai ir su gyvuliais. Todėl svarbu buvo ne tik tai, kiek toli romėnai pajėgdavo žygiuoti, bet ir ką jie darydavo pasiekę tikslą.

    Po varginančio žygio jie nesiguldavo miegoti. Pirmiausia reikėdavo įrengti stovyklą: iškasti gynybinį griovį, supilti pylimą, pastatyti palisadą, paskirstyti postus. Kitą dieną dažnai kartodavosi tas pats. Čia atsiskleidė viena svarbiausių romėnų karybos ypatybių: kariuomenė buvo rengiama ne vien mūšiui, bet ir tam, kad kiekvieną sustojimą paverstų kontroliuojama, apsaugota erdve. Tai buvo ne vien atsargumas – tai buvo kasdienis tvarkos primetimas aplinkai.

    Apie šį principą iškalbingai rašė I amžiaus istorikas Juozapas Flavijus. Jis pabrėžė, kad romėnai vengdavo pradėti veiksmus, kol neįtvirtindavo savo stovyklos.

    Juozapo Flavijaus pasakojimu, romėnų stovykla nebūdavo statoma bet kaip: vieta būdavo išlyginama, perimetrai išmatuojami, forma – aiški ir taisyklinga. Viduje atsirasdavo gatvės, vadų palapinės būdavo išdėstomos pagal planą, o visa struktūra primindavo skubiai pastatytą, bet logiškai suprojektuotą miestą. Žinoma, skirtingos sąlygos, reljefas ir situacija kampanijoje keisdavo detales, tačiau svarbiausia buvo kita – romėnai siekė pakartojamumo.

    Tai ir yra vienas atsakymų, kodėl Romos kariuomenė galėjo veikti efektyviai ne vienoje kampanijoje, o metų metus. Kai karys tiksliai žino, kur jo vieta, kur išeiti, kur yra jo dalinys ir kur vadavietė, jis reaguoja greičiau. Mažiau laiko eikvojama improvizacijai, mažiau energijos – orientavimuisi, o daugiau lieka kontrolei.

    Romėnams stovykla buvo įrankis, o ne tik nakvynė

    II amžiaus pr. m. e. gyvenęs graikų istorikas Polibijas romėnų stovyklą aprašė itin techniškai. Jam įspūdį darė tai, kad jos planas būdavo kartojamas, tarsi mieste: gatvių išdėstymas ir zonos buvo numatytos iš anksto, o kiekvienas tiksliai žinojo, kur turi būti. Tokia tvarka reiškė, kad grįžimas į stovyklą veikė lyg sugrįžimas namo – nereikėdavo ieškoti, klausinėti ar brautis per minią.

    Šis „patogumas“ nustoja atrodyti smulkmena, kai prisimename mastą: tūkstančiai žmonių, gyvuliai, ginklai, vežimai, atsargos, sargybų kaita, įsakymų perdavimas, galimas naktinis pavojus ar staigus žygis auštant. Tokiomis sąlygomis standartizacija nėra prabanga – ji yra veikimo sąlyga.

    Polibijas taip pat pabrėžė tuščią erdvę tarp palapinių linijos ir įtvirtinimų: ji palengvindavo judėjimą, leido daliniams greitai išeiti savo „gatvėmis“, saugiau laikyti grobį ir gyvulius naktį. Juozapo Flavijaus tekstuose šis vaizdas dar ryškesnis: jis mini bokštus, įrengtus vienodais tarpais, patogiai per stovyklos centrą nutiestas gatves, centrinę vado palapinę ir aplink visą perimetrą kasamą griovį. Jis taip pat akcentuoja, kad visa tai buvo daroma greitai dėl žmonių skaičiaus ir įgūdžių.

    Taip romėnų pranašumas tapo ne vien taktinis, bet ir organizacinis. Stovykla buvo laikina tvirtovė, vadavietė, sandėlis, pajėgų sutelkimo vieta ir rytinio žygio pagrindas. Kariuomenę, kuri kasdien pajėgia susikurti tokį užnugarį, sunkiau užklupti netikėtai, sunkiau išblaškyti ir lengviau apsaugoti nuo klaidų ar diversijų.

    Kastuvas – romėnų doktrinos dalis

    Populiarioje vaizduotėje romėnų legionierius pirmiausia yra karys. Tačiau lygiai taip pat jį galima vadinti kariu–inžinieriumi: kasdien jam reikėjo ne tik skydo ir kalavijo, bet ir įrankių, leidžiančių kasti, valyti vietovę, ruoštis įtvirtinimams. Čia svarbi vadinamoji dolabra – įrankis, primenantis kirvio ir kirstuko derinį. Ji buvo naudojama grunto ardymui kasant griovius ar šalinant krūmynus. Prireikus galėjo tapti ir ginklu, bet jos svarbiausia paskirtis buvo praktiška.

    Tai daug pasako apie romėnų kariuomenės filosofiją. Daugelyje kultūrų karinis prestižas sukosi aplink ginklą. Romoje ne mažiau svarbu buvo ir tai, ar kariuomenė pati sugeba susikurti sąlygas veikti. Šia prasme kastuvas ir kirtiklis buvo tokie pat būtini kaip ir kalavijo geležis – be jų nebuvo įmanoma išlaikyti didelės kampanijos tempo.

    Romėnai saugumo „nepridėdavo“ prie karo kaip papildomo elemento – jie jį įrašė į pačią karybos definiciją. Tai paaiškina, kodėl Romos ekspansija buvo daugiau nei pergalingų mūšių virtinė. Vien laimėti lauke nepakanka, jei po to sunku išlaikyti teritoriją, apsaugoti savo žmones, įrengti įgulas, užtikrinti atsargų judėjimą ir sujungti naują užkariavimą su likusia valstybe. Kastuvas gali atrodyti neįspūdingas, tačiau praktiškai jis buvo įrankis, paverčiantis karinę jėgą ilgalaike kontrole.

    Keliai tapo stovyklos tęsiniu

    Net ir geriausiai įrengiama stovykla pati savaime nepaaiškina, kaip Roma valdė vis didesnes teritorijas. Čia į sceną įžengia keliai ir logistika. Pavyzdžiui, po invazijos į Britaniją 43 m. po Kr. romėnų karinė kontrolė buvo stiprinama kelių tinklu, jungusiu svarbiausius provincijos karinius taškus. Tai nebuvo vien civilizacinės didybės simbolis – tai buvo karo infrastruktūra, leidusi greičiau perkelti pajėgas, atsargas, pareigūnus ir įsakymus.

    Kai nauja vieta būdavo įtvirtinama, ji nebelikdavo izoliuotu tašku žemėlapyje. Ji tapdavo tinklo dalimi, o tinklas reiškė ne tik kariuomenės buvimą, bet ir nuolatinį tiekimą, ryšį bei kontrolę. Teigiama, kad vien Britanijoje tarp 43 ir 150 m. po Kr. galėjo būti nutiesta apie 16 tūkst. km romėnų kelių – tam, kad armija galėtų efektyviai judinti karius, atsargas ir sunkius vežimus net sudėtingomis sąlygomis.

    Tyrėjai, nagrinėjantys romėnų kariuomenės aprūpinimą, pabrėžia, jog už fronto veikė visas aparatas: grūdų normos, pagalbinės tarnybos, tiekimo organizavimas, transporto apsauga, upių keliai ir tolimi maršrutai. Tai jau nebe armijos, kuri tik kovoja, vaizdas, o armijos, panardintos į nuolatinį žmonių, maisto, drabužių, įrankių ir informacijos srautą.

    Roma laimėdavo darbu dar prieš mūšį

    Romėnai laimėdavo didelius mūšius – tai faktas. Jie turėjo gerus karius, drausmę, patirtį ir gebėjimą prisitaikyti. Tačiau, kai jų sėkmę sumažiname iki kalavijo ir artimos kovos, prarandame svarbiausią dalyką: Romos pranašumas prasidėdavo dar prieš tai, kai kas nors sviesdavo ietį.

    Jis prasidėdavo nuo žygio, kuris neišblaškydavo armijos, nuo stovyklos, kuri nebūdavo chaotiška nakvynė, nuo įrankių, kurie sustojimą paversdavo įtvirtintu punktu, nuo kelio, kuris naujai užimtą teritoriją sujungdavo su likusia valstybe, ir nuo logistikos, leidusios užkariavimui virsti ne vienkartiniu proveržiu, o mėnesius ir metus trunkančiu procesu. Todėl pylimas, griovys, kelias ir kastuvas, nors ir neatrodo įspūdingai, Romos sėkmę paaiškina geriau nei ne vienas spalvingas mūšio aprašymas.

    Roma laimėdavo ne tik kalaviju – ji laimėdavo gebėjimu kasdien primesti tvarką erdvei. Tai buvo ne vien antikinės kariuomenės, o valstybės istorija: tokios, kuri karą pavertė veikiančia sistema.

  • Kariai ir NATO technika užplūs 17 savivaldybių: ko tikėtis gegužės 4–22 d. pratybose

    Kariai ir NATO technika užplūs 17 savivaldybių: ko tikėtis gegužės 4–22 d. pratybose

    2026 m. gegužės 4–22 d. tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu Kauno, Prienų, Kazlų Rūdos, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos, Šakių, Vilkaviškio, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Jonavos, Šiaulių, Ignalinos, Visagino, Švenčionių ir Vilniaus savivaldybių teritorijose vyks Lietuvos kariuomenės tarptautinės karinės pratybos. Jose dalyvaus Lietuvos ir NATO šalių kariai.

    Vykdydami taktines užduotis, kariai treniruosis veikti kartu su įvairiomis valstybinėmis institucijomis ir organizacijomis, reaguodami į skirtingo pobūdžio karines grėsmes. Pratybų metu bus naudojami įvairių tipų bepiločiai orlaiviai, imitaciniai šaudmenys, pirotechnika ir ginklai.

    Numatoma, kad vietovėse kariai judės pėsčiomis ir ratinėmis transporto priemonėmis. Pratybų organizatoriai užtikrins, kad numatytose vietose būtų laikomasi priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų.

    Pažymima, kad pratybų tikslams pasitelkiami civiliniai objektai yra iš anksto suderinti su jų valdytojais. Pratybos vyks tiek civilinėse, tiek karinėse teritorijose.

    Informacija: Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas