Berkeley metodą dar 8-ajame dešimtmetyje sukūrė Kalifornijos universiteto Berkeley profesorius Robert D. Raabe – augalų patologas. Jis ieškojo būdo, kaip organines atliekas perdirbti greičiau nei įprastas „šaltasis“ kompostavimas, trunkantis nuo 6 iki 12 mėnesių. Taip gimė karštojo kompostavimo technika, kai komposto krūva įkaista iki 55–65 °C ir tokią temperatūrą išlaiko viso proceso metu.
Tokią šilumą sukuria termofilinės bakterijos, kurios tinkamomis sąlygomis organiką skaido itin sparčiai. Tradiciniame kompostavime mikroorganizmų darbas lėtesnis, nes krūva dažnai nepasiekia pakankamos temperatūros. Taikant Berkeley metodą sąmoningai sudaromos optimalios sąlygos: parenkamas tinkamas krūvos dydis, palaikoma reikiama drėgmė, užtikrinamas reguliarus deguonies patekimas ir tiksliai suderinama žaliavų sudėtis.
Karštasis kompostavimas turi ir kitą privalumą: aukšta temperatūra padeda sunaikinti piktžolių sėklas, kenkėjų kiaušinėlius bei augalų patogenus. Kai temperatūra viršija 55 °C, šie nepageidaujami „svečiai“ dažniausiai žūsta, o šaltame komposte tokios garantijos nėra.
Anglies ir azoto santykis – pagrindinė sėkmės sąlyga
Vienas svarbiausių rodiklių, nuo kurio priklauso, ar kompostavimas apskritai įsibėgės, yra anglies ir azoto santykis. Berkeley metodui rekomenduojama maždaug 25–30 dalių anglies ir 1 dalies azoto proporcija (25–30:1). Praktikoje tai reiškia, kad „rudas“ ir „žalias“ medžiagas dažniausiai verta maišyti apylygiais kiekiais.
„Rudi“ komponentai, turintys daugiau anglies, yra sausi lapai, šiaudai, kartonas, smulkios šakelės ir pjuvenos. „Žalieji“ komponentai, suteikiantys azoto, – šviežiai nupjauta žolė, virtuvės daržovių ir vaisių likučiai, kavos tirščiai bei mėšlas. Jei krūvoje vyraus „rudi“ ingredientai, skaidymas bus per lėtas. Jei dominuos „žali“, krūva gali pradėti skleisti amoniako kvapą – azoto perteklius skatina pūvimą, o ne taisyklingą kompostavimą.
Prieš formuojant krūvą verta visas medžiagas susmulkinti į 1–4 cm gabalėlius – kuo dalelės mažesnės, tuo greičiau vyksta skaidymas. Storesnes šakas geriausia perleisti per sodo smulkintuvą, lapus susmulkinti žoliapjove, o kartoną suplėšyti juostelėmis.
Kaip suformuoti krūvą pagal Berkeley metodą
Krūva turi būti pakankamai didelė: mažiausiai 1 m pločio, 1 m gylio ir apie 1,5 m aukščio. Mažesnis krūvos tūris dažnai neleidžia įkaisti, nes šiluma per greitai išsisklaido per paviršių.
Apatinį sluoksnį rekomenduojama sudaryti iš stambesnių šakelių arba šiaudų – tai padeda orui cirkuliuoti iš apačios. Toliau sluoksniuojamos plonos „rudų“ ir „žalių“ medžiagų juostos. Kiekvieną sluoksnį reikia sudrėkinti, kol visa krūva bus tolygiai drėgna. Tinkama drėgmė – apie 50 proc.: suspaudus saujoje medžiagą turi išbėgti keli lašai, o masė delne laikytis gumulu.
Į krūvos vidurį verta įdėti saują pernykščio, jau subrendusio komposto arba įmaišyti dilgėlių ar taukės – tai natūralūs „aktyvatoriai“, skatinantys bakterijų dauginimąsi. Paruoštą krūvą patartina uždengti tentu arba stora šiaudų danga: taip geriau sulaikoma šiluma ir drėgmė, kartu apsaugoma nuo lietaus, kuris galėtų permerksti krūvą.
Krūvos vartymo grafikas: planas diena po dienos
Berkeley metodas remiasi aiškiu, disciplinuotu veiksmų grafiku:
-
1 diena – suformuojama krūva ir gausiai sudrėkinama.
-
Kitas dvi dienas krūvos nejudinkite – palikite uždengtą, kad bakterijos spėtų įsiveisti ir pakeltų temperatūrą.
-
4 diena – pirmasis vartymas. Išorinius sluoksnius perkelkite į vidų, o vidurį – į išorę. Taip kompostuos ne vien krūvos „šerdis“, bet visas tūris.
-
Nuo 6 iki 16 dienos krūvą vartykite kas dvi dienas. Kiekvieną kartą įvertinkite drėgmę: jei masė per sausa – įpilkite vandens; jei jaučiamas amoniako kvapas – įmaišykite daugiau „rudų“ medžiagų, pavyzdžiui, pjuvenų ar smulkintų šiaudų.
-
18 diena – metas įvertinti rezultatą. Subrendęs kompostas paprastai būna tamsiai rudas, purus ir kvepia mišku po lietaus. Jei dar matote nesuirusių fragmentų, krūvą pervartykite dar kartą ir palikite papildomoms 2–3 dienoms.
Kaip kontroliuoti temperatūrą komposte
Temperatūros kontrolė – šio metodo esmė. Be pakankamos šilumos termofilinės bakterijos neveiks taip, kaip reikia, ir kompostas per 18 dienų nesubręs.
Patogiausia naudoti kompostui skirtą termometrą su ilga sonda – ją įkiškite į krūvos centrą ne mažiau kaip 30 cm gylyje. Tinkama temperatūra turėtų siekti 55–65 °C, o didžiausias įkaitimas dažniausiai pasiekiamas maždaug 7–9 proceso dieną.
Jei temperatūra artėja prie 65 °C arba ją viršija, krūvą verta pervartyti anksčiau nei numatyta grafike. Viršijus šią ribą gali sumažėti naudingų mikroorganizmų įvairovė, o skaidymas sulėtėti. Jei krūva neįkaista daugiau nei iki 40 °C, reikėtų patikrinti sąlygas: ar krūva ne per maža, ar netrūksta azoto, ar drėgmė nėra per žema. Tokiu atveju pridėkite daugiau „žalios“ medžiagos, sudrėkinkite krūvą ir įsitikinkite, kad ji pakankamo dydžio.
Vėsesnėmis dienomis krūvą galima papildomai apšiltinti – uždengti storesniu tentu arba apdėti šiaudų maišais. Nors paviršių šaltas oras vėsina, tinkamai suformuotos krūvos vidus turėtų išlaikyti reikiamą temperatūrą. Temperatūrą visada matuokite toje pačioje vietoje.
Berkeley metodu pagamintas kompostas paprastai būna maistingas ir tinka naudoti iš karto. Jį galima berti 2–3 cm sluoksniu aplink medžius, krūmus ir daugiametes gėles arba įmaišyti į dirvą daržovių lysvėse.
