CP v2

Blog

  • ES kirto socialiniams tinklams: vaikams iki 13 metų – tik su tėvų priežiūra ir ribotu laiku

    ES kirto socialiniams tinklams: vaikams iki 13 metų – tik su tėvų priežiūra ir ribotu laiku

    Komisija svarsto bendrą amžiaus ribą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Briuselyje paragino stiprinti vaikų apsaugą internete ir kurti vieningesnę ES politiką. Tarp svarstomų krypčių – aiški minimalaus amžiaus riba naudojimuisi socialiniais tinklais, dažniausiai minima 13 metų riba.

    Pasak jos, vis daugiau argumentų rodo, kad dabartinės priemonės neužtikrina pakankamos apsaugos, o platformų savireguliacija realių pokyčių dažnai neatneša. ES institucijos vis dažniau kalba apie būtinybę suvienodinti taisykles, kad jos galiotų visose valstybėse narėse.

    Ką tai reikštų vaikams ir tėvams?

    Siūlymų esmė – mažesni nei 13 metų vaikai socialiniais tinklais galėtų naudotis tik su tėvų priežiūra ir ribotą laiką. Taip pat svarstoma etapinė tvarka, kai skirtingoms amžiaus grupėms būtų taikomos nevienodos prieigos ir turinio kontrolės priemonės.

    Praktiškai tai galėtų reikšti griežtesnį amžiaus patvirtinimą, pritaikytas privatumo nuostatas nepilnamečiams ir apribotus algoritminius rekomendavimus. ES jau turi teisinį pagrindą didinti platformų atsakomybę, o nauji sprendimai būtų dėliojami ant jau galiojančių reikalavimų.

    Kodėl tai keliama dabar?

    Vaikų saugumo internete tema ES aštrėja dėl augančio ekranų laiko ir su tuo siejamų rizikų, tarp jų patyčių, žalingo turinio bei psichosocialinių sunkumų. Viešojoje erdvėje taip pat akcentuojama, kad dalis vaikų kasdien prie ekranų praleidžia 4–7 valandas.

    Diskusijose minimi ir tyrimai, rodantys, kad reikšminga dalis nepilnamečių internete susiduria su emociniais ar psichosocialiniais iššūkiais. Šią kryptį palaiko ir dalis akademinės bendruomenės, pabrėžianti, kad vien tik tėvų kontrolės priemonių nepakanka, jei platformų dizainas skatina ilgą naudojimą.

    „Turime imtis veiksmų, kad vaikų apsauga internete būtų reali, o taisyklės būtų aiškios ir vienodos visoje Europoje“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisija pabrėžia ir didžiųjų technologijų bendrovių atsakomybę pagal jau galiojančius ES teisės aktus, įskaitant Skaitmeninių paslaugų aktą. Nurodoma, kad rekomendacijos dar bus analizuojamos, o pirmųjų konkretesnių teisėkūros pasiūlymų artimiausiu metu tikėtis neverta.

  • „Netflix“ nori tapti kaip TV: planuoja 24/7 tiesioginius kanalus ir naują reklamų strategiją

    „Netflix“ nori tapti kaip TV: planuoja 24/7 tiesioginius kanalus ir naują reklamų strategiją

    „Netflix“ svarsto žingsnį, kuris primena tradicinės televizijos modelį: platformoje gali atsirasti visą parą veikiantys tiesioginiai kanalai, nuolat transliuojantys turinį 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Apie tokius planus pranešė The Wall Street Journal, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

    Idėja paprasta: žiūrovas įsijungtų konkretų kanalą ir galėtų žiūrėti ar net klausytis turinio fone, nesirinkdamas kiekvieno epizodo atskirai. Tokia patirtis artima linijinei televizijai, kai programą sudėlioja pats transliuotojas, o vartotojui nereikia ilgai naršyti katalogo.

    Ši kryptis siejama su augančia konkurencija transliacijų rinkoje ir vartotojų dėmesio kova. Nemokamos, reklamomis finansuojamos televizijos tipo paslaugos, tokios kaip „Pluto TV“ ar „Tubi“, pastaraisiais metais sustiprino pozicijas ir įpratino dalį auditorijos prie nuolatinio srauto, o ne pasirinkimo iš bibliotekos.

    „Netflix“ atveju tai gali būti ir tiesioginis būdas sustiprinti reklamos verslą. Nuolatinė transliacija reikštų, kad reklaminiai intarpai tampa labiau panašūs į įprastus televizinius blokus, o jų praleisti būtų sunkiau nei žiūrint turinį pagal pareikalavimą.

    Be to, „Netflix“ tariasi ir dėl kitos krypties – galimų paketų su kitais turinio tiekėjais, kai vienu mokėjimu vartotojas gautų prieigą prie kelių paslaugų. Tokį modelį jau naudoja dalis rinkos dalyvių, o tarp minimų galimų partnerių įvardijamas ir „Peacock“.

    Tokie planai siejami ir su pačios platformos iššūkiais. Nors pigesni planai su reklamomis didina pasiekiamumą, „Netflix“ ieško sprendimų, kaip ilgiau išlaikyti žiūrovų dėmesį, kai dalies originalių serialų peržiūros tarp sezonų krenta, o konkurentai agresyviai investuoja į sportą, tiesiogines transliacijas ir reklama finansuojamą turinį.

  • JAV pirmąkart kare panaudojo jūrinius kovinius dronus: smūgiai Iranui ir naujas karo jūroje etapas

    JAV pirmąkart kare panaudojo jūrinius kovinius dronus: smūgiai Iranui ir naujas karo jūroje etapas

    JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad operacijoje Artimuosiuose Rytuose pirmą kartą savo istorijoje panaudojo jūrinius kovinius bepiločius aparatus smūgiams į taikinius. Pasak oficialios informacijos, atakų taikiniais tapo Irano karinės infrastruktūros objektai, susiję su laivų ir povandeninių laivų aptarnavimu.

    JAV teigia, kad ši operacija buvo platesnės tikslių smūgių serijos dalis, orientuota į pakrantės radarus, oro gynybos elementus bei raketų ir dronų pajėgumus. CENTCOM nurodė, kad veiksmuose dalyvavo ir pilotuojami naikintuvai, karo laivai bei oro bepiločiai, o jūriniai dronai panaudoti kaip nauja priemonė realiomis kovos sąlygomis.

    Hormūzo sąsiauris – strateginis taškas

    Pentagonas akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų – mažinti Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso galimybes trikdyti tarptautinę laivybą Hormūzo sąsiauryje. Tai vienas svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, per kurį juda reikšminga dalis energijos išteklių ir krovinių srautų.

    JAV viešai pabrėžia, kad Iranas nekontroliuoja sąsiaurio ir kad Vašingtonas esą siekia užtikrinti laivybos laisvę. Pastaraisiais metais šioje zonoje išaugęs incidentų skaičius bei įtampa regione paskatino didesnį dėmesį jūrų saugumui ir naujoms technologijoms, kurios mažina riziką įguloms.

    Kas žinoma apie „Corsair“

    Užsienio gynybos tematikos žiniasklaida skelbia, kad operacijoje galėjo būti naudotas „Corsair“ tipo jūrinis dronas. Šis modelis siejamas su „Saronic Technologies“ – JAV autonominių jūrinių sistemų kūrėju, įsikūrusiu Ostine, Teksase.

    Gamintojas yra nurodęs, kad „Corsair“ gali pasiekti iki 92 kilometrų per valandą greitį, jo veikimo nuotolis – iki 1 850 kilometrų, o naudingoji apkrova – apie 450 kilogramų. Toks derinys leidžia platformą pritaikyti tiek žvalgybai, tiek logistikai, tiek smogiamoms užduotims.

    „Didžiuojamės, kad mūsų platforma „Corsair“ pirmą kartą panaudota kovinėmis sąlygomis – tai patvirtina jos patikimumą ir universalumą“, – sakė „Saronic Technologies“ atstovas.

    Karo jūroje lūžis: nuo bandymų prie rutinos

    Kariniai analitikai pažymi, kad jūriniai dronai tampa vis svarbesne modernių konfliktų dalimi, nes leidžia vykdyti rizikingas užduotis mažesnėmis sąnaudomis ir be tiesioginės grėsmės įguloms. Pastarųjų metų patirtis Juodojoje jūroje parodė, kad tokios sistemos gali daryti disproporciškai didelį spaudimą net ir didesniems laivynams.

    JAV sprendimas panaudoti jūrinius smogiamuosius dronus realioje operacijoje signalizuoja, kad technologija peržengė eksperimentinę stadiją. Tai taip pat gali paskatinti spartesnę autonominių sistemų plėtrą, integraciją su žvalgybos priemonėmis ir DI sprendimais, kurie didina taiklumą ir leidžia greičiau priimti taktinius sprendimus.

  • Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės lyderiai paskelbė kuriantys Integruotą antibalistinės gynybos koaliciją. Iniciatyva pristatoma kaip gynybinė ir skirta bendriems Europos pajėgumams nuo balistinių raketų stiprinti.

    Koalicijos kūrėjai akcentuoja, kad sprendimą lėmė išaugusi balistinių raketų grėsmė Europoje ir karo Ukrainoje pamokos. Planuojama kurti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, derinti pramonės ir mokslinių tyrimų potencialą bei parengti veiksmų planą iki pirmųjų operacinių pajėgumų.

    Ši iniciatyva turėtų papildyti jau veikiančias nacionalines oro ir priešraketinės gynybos sistemas, o prisijungti kviečiamos ir kitos valstybės. Ypatingas vaidmuo numatomas Ukrainai, kuri sukaupė praktinės patirties atremiant Rusijos balistinių raketų atakas ir siekia šią patirtį perkelti į europinius sprendimus.

    Ukraina koalicijai siūlo projektą „Freja“, kurį vysto bendrovė „Fire Point“. Tai paneuropinio, integruoto oro ir priešraketinės gynybos tinklo koncepcija, kurios ašis būtų perėmimo raketa FP-7.x, skirta būtent balistinėms raketoms naikinti.

    Skelbiama, kad FP-7.x gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, yra 7,25 metro ilgio ir gaminama iš kompozitinių medžiagų, taip mažinant savikainą. Raketoje numatyta infraraudonųjų spindulių taikymo galvutė, o ateityje planuojama integracija su pusiau aktyvia galvute, siejama su „Diehl Defence“ sprendimais.

    Vienos raketos kaina įvardijama mažesnė nei maždaug 650 000 eurų, todėl ji pateikiama kaip pigesnė alternatyva daliai šiandien naudojamų perėmimo priemonių. Koncepcijoje minima atvira architektūra ir orientacija į kuo platesnį suderinamumą su europiniais sensoriais bei valdymo tinklais.

    „Tai yra grynai gynybinė iniciatyva, skirta sukurti bendrus Europos gebėjimus apsisaugoti nuo balistinių raketų“, – teigiama koalicijos šalių pozicijoje.

    „Fire Point“ nurodo dirbanti su tokiais partneriais kaip „MBDA“ ir svarstanti raketinio kuro gamybos pajėgumus Danijoje. Teigiama, kad projektas jau pasiekęs prototipinių bandymų etapą, o FP-7.x esą yra atlikusi skrydžio bandymus, kuriuose patikrintas manevringumas ir ugnies valdymas.

    Tuo pat metu dėmesį atkreipė tai, kad prie naujos iniciatyvos neprisijungė Lenkija. Šalis antibalistinius pajėgumus vysto glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Valstijomis ir remiasi amerikietiškų sistemų integracija, todėl jos pasirinkimas gali rodyti skirtingas regionines strategijas, kaip greičiausiai užsitikrinti patikimą skydą.

  • „Microsoft“ ištrynė „Xbox“ paskyrą, bet teismas liepė grąžinti: ko bijoti skaitmeninių žaidimų eroje

    „Microsoft“ ištrynė „Xbox“ paskyrą, bet teismas liepė grąžinti: ko bijoti skaitmeninių žaidimų eroje

    Skaitmeninių žaidimų era turi tamsiąją pusę: praradus prieigą prie paskyros, galima netekti ne tik profilio, bet ir visos įsigytos bibliotekos. Internete išplito dar viena istorija apie „Microsoft“ ir „Xbox“ paskyrą, kuri, pasak žaidėjo, buvo panaikinta net po to, kai jis kreipėsi į teismą ir pasiekė jam palankų sprendimą.

    Žaidėjas teigė, kad jo paskyra buvo perimta nepaisant įjungto dviejų veiksnių autentifikavimo. Tokie incidentai pastaraisiais metais dažnėja, o atakos dažnai remiasi slaptažodžių nutekinimais, apgaulingais prisijungimo langais ir bandymais perimti paskyros atkūrimo kanalus.

    Pasak žaidėjo pasakojimo, „Microsoft“ klientų aptarnavimas pripažino, kad paskyra buvo pavogta, tačiau esą jos grąžinti nepavyks, nes įsilaužėlis spėjo pakeisti saugumo duomenis. Kaip vienintelė išeitis buvo siūloma uždaryti paskyrą, o tai reikštų, kad žaidimus tektų pirkti iš naujo.

    „Patvirtinome, kad paskyra buvo pavogta, bet jos atkurti nebegalime, nes pakeisti saugumo nustatymai“, – taip savo gautą atsakymą perteikė žaidėjas.

    Situacija pasikeitė tik įsitraukus teisininkui ir pradėjus teisminį procesą. Žaidėjas teigė, kad teismas įpareigojo atkurti paskyrą su pirkiniais, o už nevykdymą numatė finansines sankcijas ir kompensaciją už neturtinę žalą.

    Tokie atvejai atkreipia dėmesį į esminį skaitmeninių pirkinių skirtumą nuo fizinių laikmenų: dažniausiai vartotojas ne įsigyja patį produktą, o gauna licenciją naudotis turiniu pagal platformos taisykles. Dėl to paskyros blokavimas ar praradimas praktikoje gali reikšti prieigos prie turinio netektį, net jei už jį sumokėta.

    Saugumo ekspertai ir pačios technologijų bendrovės vis dažniau ragina atsisakyti SMS kodų ir el. pašto patvirtinimų bei pereiti prie passkey sprendimų, paremtų įrenginio biometriniais duomenimis ar PIN. Tai mažina riziką, kad prisijungimas bus perimtas per apgaulingas nuorodas ar nutekintus slaptažodžius.

    Vartotojams, kurie nori sumažinti riziką, verta peržiūrėti paskyros atkūrimo informaciją, išjungti senus ar nebenaudojamus prisijungimo būdus, įjungti papildomus prisijungimo perspėjimus ir reguliariai tikrinti, ar paskyroje neatsirado nežinomų įrenginių. Skaitmeninėje ekosistemoje tai tampa tokia pat svarbia higiena kaip ir bankininkystėje.

  • Šis paprastas raugintos tešlos duonos triukas pavergė kaubojus: kodėl jis vėl ant bangos

    Raugintos tešlos duona šiandien vėl išgyvena populiarumo bangą: ją kepa namuose, ja dalijamasi socialiniuose tinkluose, o raugo priežiūra tapo atskiru ritualu. Tačiau šios duonos istorija gerokai senesnė ir mažiau romantiška, nei gali pasirodyti iš šiuolaikinių tendencijų.

    JAV Vakaruose rauginta tešla buvo svarbi kaubojų maisto dalis kelionėse varant galvijus. Lauko sąlygomis virėjai turėdavo iškepti purią, traškią duoną ar bandeles be vandentiekio, be tikslių matavimo priemonių ir be pramoninių mielių.

    Raugo indelis dažnai buvo vienas vertingiausių virtuvės reikmenų, keliaujantis kartu su vežimu. Patyrę virėjai raugą „augindavo“ iš miltų, vandens ir aplinkoje esančių laukinių mielių, o rezultatas priklausydavo nuo temperatūros, drėgmės ir mikroorganizmų sudėties konkrečioje vietovėje.

    Kaip duona tapo meistriškumo ženklu

    Traukinio laikų mityba rėmėsi ilgai išsilaikančiais produktais: pupelėmis, džiovinta mėsa, džiovintais vaisiais, kukurūzų kepiniais. Šalia tokio raciono šviežia duona buvo prabanga, todėl virėjas, galintis nuolat iškepti gerą raugintą duoną, įgydavo išskirtinį autoritetą.

    Raugintos tešlos kepiniai dažniausiai būdavo kepami ketaus puode ant žarijų, kai temperatūrą reikėjo „jausti“ iš patirties. Istorikai pabrėžia, kad tai reikalavo nuoseklios praktikos: per karštos žarijos greitai apdegindavo plutą, o per silpna kaitra neleisdavo tešlai tinkamai iškilti.

    Kodėl rauginta tešla buvo praktiška

    Rauginta tešla viliojo ne vien skoniu. Duona buvo universali: ja buvo patogu semti troškinius, sutirštinti patiekalą, o mažą mėsos kiekį paversti sotesniu valgymu, todėl ji tapo natūraliu priedu prie daugelio lauko virtuvės patiekalų.

    Praktiškas buvo ir pats raugas, nes jis leido kepti be supakuotų mielių, kurios anuomet ne visada būdavo lengvai prieinamos. Be to, fermentacija pagerindavo tešlos struktūrą ir skonį, o sėkmingai prižiūrimas raugas galėjo būti naudojamas ilgai, nuolat „pamaitinant“ miltais ir vandeniu.

    Kodėl ši istorija svarbi šiandien

    Šiuolaikiniai kepėjai dažnai turi tikslias svarstykles, termometrus ir orkaites su režimais, tačiau pagrindinis principas nepasikeitė: rauginta tešla reikalauja laiko, kantrybės ir gebėjimo prisitaikyti prie aplinkos. Dėl to ji ir dabar laikoma ne tik kasdieniu kepiniu, bet ir amato ženklu.

    Kai kitą kartą nepavyks išgauti tobulo kepalo, verta prisiminti, kad kaubojų virtuvėje tai buvo daroma tiesiog ant žarijų, be laikmačių ir be modernių priemonių. Galbūt todėl rauginta duona iki šiol turi reputaciją kepinio, kurį pavykus iškepti norisi parodyti kitiems.

  • Pasodinkite šią žolelę dabar: rozmarinas džiugins visus metus ir išgelbės net pradedančiųjų daržą

    Rozmarinas – viena lengviausių žolelių

    Rozmarinas – daugiametė prieskoninė žolelė, kurią pasodinus galima turėti kvapnių šakelių beveik visus metus, ypač jei augalas auginamas vazone ir žiemą perkeliamas į vidų. Virtuvėje jis vertinamas dėl intensyvaus aromato, tinkamo sriuboms, marinatams, arbatoms ir keptoms daržovėms.

    Sodininkai rozmariną dažnai vadina vienu atlaidesnių augalų pradedantiesiems, nes jam nereikia nuolatinės priežiūros. Didžiausios klaidos paprastai susijusios ne su trąšomis ar genėjimu, o su per dažnu laistymu ir netinkama vieta.

    Ko jam labiausiai reikia?

    Rozmarinas kilęs iš Viduržemio jūros regiono, todėl geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje ir laidžioje, greitai vandens perteklių praleidžiančioje žemėje. Jam labiau tinka sausesnės sąlygos, tad tarp laistymų žemė turėtų pradžiūti.

    Šaltis – antras svarbiausias veiksnys. Jei žiemos šaltos, patikimiausias būdas išsaugoti augalą – auginti vazone ir prasidėjus šalnoms perkelti į šviesią, vėsesnę patalpą, kur neperšąla šaknys.

    Kaip prižiūrėti ir rinkti derlių?

    Šiltesnėse vietose rozmarinas gali žiemoti lauke, tačiau net ir tada pravartu pasirūpinti apsauga nuo staigių šalčių naktimis. Pasodintas saulėje ir neperlaistomas, jis linkęs augti tankus, krūmingas ir ypač aromatingas.

    Derlių geriausia rinkti saikingai: vienu metu nereikėtų nupjauti daugiau nei trečdalio augalo, o labiausiai vertingos yra žalios, minkštesnės šakelės, o ne sumedėjusios dalys. Rozmariną galima džiovinti, šaldyti, gardinti druską, taip pat užpilti aliejų ar medų, kad prieskonis tarnautų ilgiau.

    „Svarbiausia – lengvas, laidus substratas, leisti žemei pradžiūti ir tik tada laistyti“, – taip rozmarino priežiūros esmę apibendrina patyrę augintojai.

  • „Microsoft“ ruošia Xbox staigmeną: žaidimus iš diskų leis paversti skaitmeniniais – štai kaip

    „Microsoft“ ruošia Xbox staigmeną: žaidimus iš diskų leis paversti skaitmeniniais – štai kaip

    „Microsoft“ viduje testuoja projektą „Positron“, kuris galėtų leisti Xbox žaidėjams fiziniuose diskuose turimus žaidimus susieti su paskyra kaip skaitmenines versijas. Idėja paprasta: žaidimas įdedamas į konsolės diskų įrenginį, o sistema patikrina laikmeną ir suteikia skaitmeninę teisę žaisti be nuolatinio disko naudojimo.

    Kalbos apie artėjantį startą sustiprėjo po to, kai vieną savaitę nepasirodė įprastas Xbox Insider programos atnaujinimas. Už programą atsakingi atstovai viešai užsiminė, kad vėlavimas turi priežastį, o šią užuominą pakurstė ir žaidimų žurnalistų komentarai, leidžiantys suprasti, jog „Positron“ gali būti pristatytas artimiausiu metu.

    Pasak viešai aptariamų detalių, naujoji sistema būtų glaudžiai susijusi su „Xbox Play Anywhere“ koncepcija. Tai reikštų, kad dalis žaidimų, kuriuos įsigytumėte ar turėtumėte Xbox ekosistemoje, galėtų būti žaidžiami ir kompiuteryje, jei leidėjas yra įtraukęs žaidimą į šią programą.

    Vienas svarbiausių klausimų yra naudotų žaidimų rinka, nes būtent ji dažnai nukenčia pereinant prie vien skaitmeninių pardavimų. Remiantis paviešinta informacija, skaitmeninės teisės, gautos per „Positron“, nebūtų amžinas, neperleidžiamas kodas: jei tas pats diskas būtų parduotas ar perduotas kitam žmogui ir aktyvuotas kitoje paskyroje, prieiga galėtų persikelti naujam savininkui.

    Toks sprendimas atrodo kaip bandymas suderinti dvi kryptis, kurios pastaraisiais metais stipriai keičia žaidimų industriją: skaitmeninimą ir fizinių leidimų mažėjimą. Rinkoje vis garsiau kalbama apie būsimus įrenginius be diskų įrenginio, todėl „Microsoft“ ieško modelio, kuris leistų atsisakyti mechanikos, bet kartu nesukeltų konflikto su žaidėjais, vis dar turinčiais dideles diskų kolekcijas.

    Kol kas „Microsoft“ oficialiai nėra patvirtinusi „Positron“ paleidimo datos ar tikslių taisyklių, todėl dalis detalių gali keistis. Tačiau jei projektas bus įgyvendintas taip, kaip šiuo metu aptariama, tai gali tapti vienu reikšmingiausių Xbox ekosistemos pokyčių tiems, kurie per metus sukaupė dešimtis ar net šimtus žaidimų fiziniu formatu.

  • Konservuota ar šviežia lašiša: skirtumai stebina – kada gausite daugiau omega-3?

    Lašiša laikoma viena maistingiausių žuvų: ji suteikia visaverčių baltymų, B grupės vitaminų, seleno ir svarbiausių omega-3 riebalų rūgščių EPA bei DHA. Tačiau renkantis tarp konservuotos ir šviežios lašišos verta žinoti, kad jų maistinė vertė nėra identiška.

    Šviežia lašiša dažniausiai turi daugiau omega-3, nes apdorojimas karščiu dalį riebalų rūgščių sumažina. Šis skirtumas ypač aktualus žmonėms, kurie lašišą renkasi pirmiausia dėl širdžiai ir smegenims svarbių omega-3.

    Konservuota lašiša vis dėlto nėra prastesnis pasirinkimas: ji taip pat išlieka reikšmingas omega-3 šaltinis, lyginant su daugeliu kitų produktų. Dažnai konservuota lašiša pasižymi ir šiek tiek didesniu baltymų kiekiu, o kai kuriais atvejais suteikia papildomų mikroelementų.

    Reikšminga detalė yra tai, kuo lašiša konservuota. Konservai aliejuje paprastai geriau išlaiko riebalų rūgščių profilį nei konservai vandenyje, nes dalis riebalų mažiau prarandama kartu su skysčiu.

    Ne mažiau svarbus veiksnys už „šviežia ar konservuota“ yra kilmė: laukinė lašiša dažnai išsiskiria palankesniu riebalų rūgščių santykiu ir mikroelementais. Tuo metu auginta lašiša gali būti riebesnė, o maistinių medžiagų profilis labiau priklauso nuo pašaro ir auginimo sąlygų.

    Praktiškai sprendimą dažnai lemia ne vien maistingumas, bet ir patogumas. Konservuota lašiša yra ilgai išsilaikanti ir lengvai panaudojama, tačiau įprastai turi daugiau druskos, todėl žmonėms, ribojantiems natrį, verta rinktis mažiau sūrius variantus.

    Šviežia lašiša daugeliui patraukli skoniu ir tekstūra, tačiau jos nauda priklauso ir nuo paruošimo. Per kaitrus ar per ilgas terminis apdorojimas gali labiau paveikti riebalų rūgštis, tad švelnesni gaminimo būdai padeda geriau išsaugoti maistines savybes.

    Galiausiai tiek šviežia, tiek konservuota lašiša gali būti vertinga mitybos dalis. Jei prioritetas yra kuo didesnis omega-3 kiekis, dažniau laimi šviežia lašiša, o jei svarbiausia greitis, kaina ir paprastas pritaikymas, konservuota versija išlieka tvirtas pasirinkimas.

  • Vienas pusryčių hitas kasmet sužeidžia tūkstančius: medikai įspėja, kaip pjauti saugiai

    Virtuvėje daugiausia nelaimių įvyksta ne dėl egzotiškų prietaisų, o dėl kasdienių įpročių. Vienas dažniausių „nekaltų“ kaltininkų – riestainiai, ypač apdžiūvę ar atšildomi iš šaldiklio, kai bandant perpjauti slysta peilis ir nukenčia pirštai.

    JAV duomenimis, kasmet apie 2 000 žmonių taip susižaloja pjaustydami riestainius, kad prireikia medikų pagalbos. Dalis incidentų baigiasi giliomis žaizdomis delnuose ir pirštuose, o didžiausias pavojus kyla tuomet, kai riestainis laikomas rankoje.

    Specialistai pabrėžia, kad riziką didina riestainio forma ir kietesnė pluta: bandant „įspausti“ peilį jis gali staiga praslysti. Paradoksalu, bet pavojingas būna ir pernelyg bukas peilis, nes reikalauja daugiau jėgos ir prastai kontroliuojamas, o geriausiai tinka dantytas peilis.

    Saugiausia riestainį dėti ant stabilios lentelės ir pjauti horizontaliai, peilį vedant nuo savęs. Jei riestainis sukietėjęs, prieš pjaustymą verta jį kelias sekundes suminkštinti, pavyzdžiui, trumpai pašildant, kad nereikėtų spausti jėga.

    Virtuvės saugos rekomendacijos paprastos: nenaudoti pjaustymo būdo, kai gaminys laikomas delne, ir nepamiršti, kad kontrolė svarbesnė už greitį. Tokia smulkmena kaip netinkamai perpjautas riestainis gali baigtis ne pusryčiais, o skubios pagalbos skyriumi.