CP v2

Blog

  • „Eureka! Venture“ Italijoje startuoja su 20 mln. eurų fondu: dėmesys „DeepTech“ ir ankstyvai stadijai

    20 mln. eurų fondas Lazio regionui

    Milane ir Romoje veikianti rizikos kapitalo valdytoja „Eureka! Venture“ paskelbė pradedanti „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ – 20 mln. eurų ankstyvos stadijos fondą, skirtą „DeepTech“ startuoliams Italijoje. Fondas investuos nuo koncepcijos patvirtinimo ir pre-seed iki seed bei kitų ankstyvų etapų.

    Pagrindinis investuotojas fonde – Lazio regiono inovacijų agentūra Lazio Innova, įsipareigojusi skirti 16 mln. eurų. Šios lėšos numatytos pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų programą 2021–2027 metų laikotarpiui, o likusi dalis planuojama pritraukti iš privačių investuotojų.

    „Su pirmuoju fondu parodėme, kad Italija turi nuosavų technologijų, kurios gali konkuruoti tarptautiniu mastu. Su antruoju fondu ir kartu su Lazio Innova sieksime pritraukti daugiau investuotojų į „DeepTech“, kuri Italijoje vis dar nepakankamai atstovaujama“, – sakė „Eureka! Venture“ vadovas Stefano Peroncini.

    Pasak fondo valdytojo, vienas iš naujojo fondo tikslų – sumažinti privačių investuotojų įėjimo barjerus. Tam numatomas mechanizmas, pagal kurį pelno ir nuostolių pasidalijimas gali būti suprojektuotas taip, kad privačiam kapitalui rizika būtų mažesnė, o tai svarbu ankstyvos stadijos „DeepTech“ investicijoms.

    „DeepTech“ rinka Europoje juda

    Fondo startas vyksta tuo metu, kai Europoje tęsiamas finansavimas „DeepTech“ kryptims – nuo robotikos ir pažangios gamybos iki kvantinių technologijų bei medžiagotyros. Italijoje pastaruoju metu taip pat matomos didesnės investicijos į aukštųjų technologijų komandas, ypač pramonės, infrastruktūros ir kibernetinio saugumo srityse.

    „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ bus orientuotas į technologijas, turinčias aiškų mokslinį pagrindą, intelektinę nuosavybę ir aukštas įėjimo kliūtis konkurentams. Tai reiškia, kad prioritetas bus teikiamas sprendimams, kuriems reikalinga ilgesnė kūrimo fazė, tačiau sėkmės atveju jie gali sukurti didesnę vertę ir būti patrauklūs tarptautinei plėtrai.

    Kur bus investuojama?

    Fondo strategijoje įvardijamos sritys, kurios Europoje laikomos prioritetinėmis dėl konkurencingumo ir atsparumo: klimato kaitos mažinimas ir energetikos transformacija, tvarumas bei žiedinė ekonomika. Taip pat numatytos investicijos į pramonę ir pažangią gamybą, mobilumą, infrastruktūrą, logistiką, saugumą ir gynybą.

    Atskira kryptis – sprendimai, susiję su visuomenės senėjimu ir ilgaamžiškumu, kur „DeepTech“ gali pasiūlyti naujus diagnostikos, reabilitacijos, asistentinių sistemų bei automatizavimo modelius. Fondo investavimo logika remiasi prielaida, kad tokios technologijos dažniausiai gimsta akademinėje aplinkoje, bet joms trūksta kapitalo ir pramoninės validacijos ankstyvame etape.

    „Investicija į „Eureka! Venture“ padeda stiprinti Lazio modelį, orientuotą į tyrimų ir nuosavų technologijų komercializavimą. Tai plečia regiono ekosistemos įrankius ir kuria tvirtesnę jungtį tarp mokslo, verslo ir rinkos“, – sakė Lazio Innova generalinis direktorius Andrea Ciampalini.

    Kas yra „Eureka! Venture“?

    „Eureka! Venture“ įkurta 2019 metais kaip nepriklausoma turto valdymo bendrovė, veikianti rizikos kapitalo ir privataus kapitalo rinkoje. Bendrovė nurodo, kad iki šiol yra pritraukusi daugiau nei 190 mln. eurų per kelis skirtingos specializacijos fondus – nuo technologijų perdavimo iki programinės įrangos ir investicijų į mažas ir vidutines įmones.

    Naujasis „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ pristatomas kaip tęstinumas po ankstesnio technologijų perdavimo fondo, pradėto 2020 metais. Skelbiama, kad antruoju fondu bus siekiama plačiau investuoti į ankstyvą ir augimo stadiją, daug dėmesio skiriant industrializacijai, produkto validacijai ir komercializavimui.

    Fondas planuoja vykdyti projektų paiešką visos Italijos mastu, tačiau investicijų prioritetas bus teikiamas komandoms, kurios jau veikia Lazio regione arba ketina čia kurti aktyvią veiklą. Taip siekiama ne tik finansuoti technologijų kūrimą, bet ir pritraukti į regioną kompetencijas, įmones bei kapitalą.

  • Bitget ataka: įsilaužėlis prieš 388 mln. eurų vagystę išbandė ribas mažais pervedimais

    Bitget ataka: įsilaužėlis prieš 388 mln. eurų vagystę išbandė ribas mažais pervedimais

    Kriptovaliutų biržą Bitget sudrebinus maždaug 388 mln. eurų vertės incidentui, įmonės vadovė Gracy Chen teigia, kad užpuolikas prieš pagrindinį smūgį atliko du nedidelius bandomuosius pervedimus. Pasak jos, taip buvo patikrinta, ar sistema suveiks, kai sumos neperžengia rizikos kontrolės slenksčių.

    Chen nurodė, kad pirmieji neautorizuoti pervedimai įvyko rugsėjo 24 dieną 18.31 val. koordinuotu pasauliniu laiku. Buvo išsiųsta 0,184 ETH iš „Ethereum“ karštosios piniginės ir 193 TRX iš „Tron“ karštosios piniginės, o tokie dydžiai, anot jos, neaktyvavo automatinių įspėjimų.

    Maždaug po pusvalandžio užpuolikas, pasak Bitget vadovės, perėjo prie didesnių pervedimų ir per 17 operacijų išsiurbė didžiąją dalį lėšų. Operacijos esą vyko keliuose tinkluose, įskaitant „Ethereum“, XRP, Zcash, BNB Chain, Base, Arbitrum, Optimism ir Avalanche.

    Bitget teigimu, neatitikimus suderinimo sistema pastebėjo per kelias minutes nuo didesnių pervedimų pradžios, o rizikos valdymo mechanizmai apribojo vartotojų inicijuotus išėmimus visoje platformoje. Vis dėlto, įmonės aiškinimu, tuo metu užpuolikas jau buvo pasiekęs vidines administravimo sistemas.

    Chen aiškino, kad ataka buvo įvykdyta pasinaudojus nulinės dienos pažeidžiamumu trečiosios šalies saugumo produkte. Tai esą leido suformuoti apgaulingas išėmimo komandas taip, kad jos būtų apdorotos kaip teisėtos, o vėliau užpuolikas mėgino ištrinti pėdsakus, apsunkindamas tyrimą.

    Bitget tikina, kad privatūs raktai ir šaltosios piniginės nebuvo pažeistos. Įmonė pranešė bendradarbiaujanti su kibernetinio saugumo tyrėjais Mandiant ir SlowMist bei ketinanti paskelbti oficialią incidento ataskaitą.

    Nuostolį, pasak biržos, dengs vartotojų apsaugos fondas, o iš įmonės rezervų jis turėtų būti atstatytas iki mažiausiai 300 mln. eurų per savaitę. Chen pabrėžė, kad incidentas yra rimtas, tačiau, jos vertinimu, tai nėra egzistencinė grėsmė įmonės veiklai.

    Tuo pat metu Bitget ėmė etapais atnaujinti išėmimus: pranešta, kad pirmiausia atnaujinti BTC išėmimai, o kitos pagrindinės kriptovaliutos turėtų sekti pagal atskirą grafiką. Tokia praktika po didelių saugumo incidentų dažnai taikoma siekiant stabilizuoti likvidumą ir patikrinti, ar sistemos nebefiksuoja įtartinų komandų.

  • Švedų DI startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų ir pristatė atvirą švedų kalbos modelį

    Švedų DI startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų ir pristatė atvirą švedų kalbos modelį

    Helsingborge įsikūręs švedų dirbtinio intelekto startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų investiciją, o įmonės vertė šiame etape siekė 13,2 mln. eurų. Bendrovė kuria sprendimus, kurie pokalbius įrašų pavidalu paverčia tekstu, juos apibendrina ir analizuoja, orientuodamasi į susitikimus, interviu ir kitus dialogus.

    Finansavimo raundą, kaip skelbiama, palaikė esami akcininkai, o tarp investuotojų minimi technologijų verslininkai ir rizikos kapitalo ekosistemai artimi vardai. „Klang“ teigia, kad lėšas planuoja nukreipti tolesniam DI vystymui, produktų plėtrai ir tarptautinei plėtrai, taip pat numato samdyti apie 10 žmonių.

    Pagrindinis žingsnis: atviras švedų kalbos atpažinimas

    Kartu su investicijų naujiena „Klang“ paskelbė išleidusi atvirą kalbos atpažinimo modelį švedų kalbai, pavadintą „Pianissimo“. Įmonė akcentuoja, kad modelis apmokytas atpažinti švedų kalbą ir dialektus, o svarbi detalė praktiniam naudojimui yra tai, kad jis gali veikti lokaliai įprastame nešiojamajame kompiuteryje.

    Pasak bendrovės, „Pianissimo“ paremtas „Nvidia“ atviru kalbos atpažinimo modeliu „Parakeet“, tačiau buvo papildomai optimizuotas švedų kalbai ir jos tarmėms. „Klang“ teigia, kad vidiniuose testuose tikslumas buvo panašus į Švedijos nacionalinės bibliotekos publikuojamą atvirą modelį „KB Whisper Large“, o sparta esą išaugo maždaug 60 kartų.

    Atviras modelis, ypač kai jis gali veikti lokaliai, yra svarbus dėl kelių priežasčių: mažesnės delsos realiu laiku, mažesnių infrastruktūros kaštų ir galimybės jautresnius duomenis tvarkyti įrenginyje, jų neišsiunčiant į nuotolinius serverius. Tokie sprendimai vis dažniau pasirenkami organizacijose, kurios nori suderinti našumą su duomenų apsaugos ir atitikties reikalavimais.

    Vizija: paieškoma organizacijos pokalbių atmintis

    „Klang“ savo ilgalaikį tikslą apibūdina kaip platformą, kuri taptų įmonių ir organizacijų pokalbių paieškoma atmintimi. Idėja neapsiriboja vien perrašymu į tekstą: siekiama, kad DI suprastų kontekstą, niuansus, dialektus ir ryšius tarp skirtingų pokalbių.

    „Mūsų vizija tokia, kad tai, kas pasakyta, niekada nepradingtų. Norime sukurti tobulą kiekvieno pokalbio atmintį – atmintį, kuri ne tik prisimena, kas buvo pasakyta, bet ir supranta pokalbį ne prasčiau, o kartais net geriau nei žmonės kambaryje“, – sakė „Klang“ bendraįkūrėjas ir vadovas Niklas Silfverström.

    Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją: įmonės vis aktyviau ieško būdų, kaip „nepaskandinti“ žinių susitikimų užrašuose, skambučiuose ar vidinėse konferencijose. Praktikoje tai reiškia augantį poreikį sprendimams, kurie ne tik transkribuoja, bet ir pateikia santraukas, išskiria sprendimus, užduotis, rizikas bei padeda greitai rasti konkrečias citatas.

    Plėtra: Šiaurės šalys, Beniliuksas, DACH ir Japonija

    Įmonė teigia, kad vysto ir eksploatuoja technologiją Švedijoje, akcentuodama dėmesį Europos duomenų apsaugos principams. Tarptautinės plėtros plane minimos Šiaurės šalys, Beniliukso regionas, DACH rinka bei Japonija.

    „Klang“ taip pat nurodo, kad 2026 metų rugpjūčio 12 dieną startavo Japonijoje, kur naudotojai gali įrašyti, transkribuoti ir apibendrinti pokalbius per japonų kalbai pritaikytą sąsają. Bendrovė skelbia lokalizavusi tiek internetinę platformą, tiek „iOS“ ir „Android“ programėles.

    „Kuriame vis daugiau technologijų, kurioms reikia transkribavimo realiu laiku, tačiau trūko atviro modelio, pritaikyto švedų kalbai, kuris suderintų aukštą kokybę ir mums reikalingą spartą. Tai, kad „Pianissimo“ veikia įprastoje vartotojiškoje įrangoje, atveria visiškai naujus paslaugų tipus“, – sakė „Klang“ DI vadovas ir bendraįkūrėjas Mattias Fält.

    Rinkoje, kur transkribavimo ir susitikimų santraukų sprendimai sparčiai komoditizuojasi, „Klang“ strategija investuoti į nuosavus kalbos ir šnekos modelius gali tapti bandymu išsiskirti specifinėmis kalbomis, dialektais ir realaus laiko greičiu. Jei pažadamas našumo ir kokybės santykis pasitvirtins realiuose diegimuose, atviri modeliai gali tapti reikšmingu svertu tiek plėtrai, tiek partnerystėms su kitais kūrėjais.

  • „Strive“ didina bitkoinų rezervą virš 27 400 BTC: naujas 1 107 BTC pirkinys už 85 mln. eurų

    „Strive“ didina bitkoinų rezervą virš 27 400 BTC: naujas 1 107 BTC pirkinys už 85 mln. eurų

    JAV bendrovė „Strive“ dar kartą padidino savo bitkoinų atsargas ir peržengė 27 400 BTC ribą. Įmonė pranešė per praėjusios savaitės sandorius įsigijusi 1 107 bitkoinus, taip toliau kilstelėdama savo pozicijas tarp viešai kotiruojamų įmonių, kaupiančių kriptovaliutų rezervus.

    Pagal dokumentą, pateiktą JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai, „Strive“ už naują pirkinį sumokėjo apie 85 mln. eurų. Vidutinė įsigijimo kaina siekė maždaug 76 000 eurų už vieną bitkoiną, o bendras įmonės turimas kiekis išaugo iki 27 462 BTC.

    Tuo pat metu bitkoino kaina rinkoje smuko ir pasiekė žemiausią savaitės lygį, apie 74 000 eurų. Toks kainos judėjimas reiškia, kad įmonių strategijos, paremtos nuolatiniu pirkimu, tampa jautresnės trumpalaikiams svyravimams, ypač kai įsigijimai daromi artėjant aukštesniems kainų pikams.

    „Strive“ nurodė, kad kapitalą naujiems pirkiniams daugiausia užsitikrino platindama nuolatines privilegijuotąsias akcijas SATA ir papildomai pritraukdama lėšų iš anksčiau išleistų varantų įgyvendinimo. Iš varantų įgyvendinimo įmonė gavo apie 11 mln. eurų bendrųjų įplaukų, o didžioji dalis naujo finansavimo buvo susijusi būtent su SATA emisija.

    Pagal bendrovės įvardijamą tikslą, „Strive“ siekia iki 2026 metų pabaigos priartėti prie antros vietos pagal sukauptą BTC kiekį. Šiuo metu įmonė išlieka tarp penkių didžiausių viešų bitkoino turėtojų, tačiau norint aplenkti artimiausią konkurentą, jai reikėtų įsigyti dar daugiau kaip 16 000 BTC, jei konkurentų rezervai nesikeistų.

    Rinkoje ši strategija vertinama dvejopai: viena vertus, didėjantis BTC rezervas gali veikti kaip ilgalaikis statymas ant skaitmeninio turto brangimo, kita vertus, didesnė priklausomybė nuo kriptovaliutų kainos didina akcijų kainos svyravimų riziką. „Strive“ akcijos per dieną kito nežymiai, tačiau nuo metų pradžios jų rezultatas išlieka teigiamas, nors platesniame kriptoturto segmente nuotaikos pastaruoju metu tapo atsargesnės.

  • Ukrainoje išbandyta dronų autonomija: „DOD Solution“ pritraukė 1,8 mln. eurų AURA DI plėtrai

    Estijos ir Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „DOD Solution“ užbaigė ankstyvosios stadijos investicijų etapą ir pritraukė 1,8 mln. eurų. Lėšos bus skirtos plėsti AURA platformą, kuri kuria didesnę nepilotuojamų sistemų autonomiją, kai ryšys ar GPS signalas yra sutrikdomi.

    Investicijų etape dalyvavo keli rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai, o strateginiu investuotoju prisijungė Kanados dronų technologijų bendrovė „Draganfly“. „DOD Solution“ teigia, kad naujieji partneriai padės greičiau perkelti sprendimą iš ribotos apimties diegimų į masinę integraciją skirtingose platformose.

    „Autonomija turi veikti įvairiose nepilotuojamose sistemose ir skirtingose operacinėse aplinkose, o ne būti pririšta prie vienos platformos. Dabar siekiame, kad AURA būtų lengviau integruoti, greičiau mastelinti ir kad ji palaikytų vis reiklesnes borto užduotis“, – sakė „DOD Solution“ vadovas Romanas Hapačylas.

    Kas yra AURA platforma?

    Bendrovė, įkurta 2023 metais, kuria borto kompiuterius ir autonomijos sistemas nepilotuojamiems sprendimams. „DOD Solution“ dirba su nepilotuojamų platformų gamintojais, kad autonomija būtų įdiegiama pačiame įrenginyje, o ne priklausytų nuo nuotolinio ryšio ar debesijos paslaugų.

    Pagrindinis produktas AURA apima AURA SBC borto kompiuterį ir AURA OS programinės įrangos paketą. Sprendimas skirtas autonominei navigacijai ir aplinkos suvokimui, taikinių atpažinimui bei sekimui, taip pat galutiniam taikymui situacijose, kai GPS ar ryšio kanalai yra ribojami.

    Pasak bendrovės, AURA pritaikyta skirtingiems nepilotuojamų orlaivių tipams, įskaitant FPV dronus, perėmimo dronus ir fiksuoto sparno UAV. Bendrovė nurodo, kad technologija jau buvo panaudota Ukrainoje realiomis kovinėmis sąlygomis.

    Kodėl investuotojai finansuoja autonomiją?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija investuoti į sprendimus, kurie didina nepilotuojamų sistemų savarankiškumą ir atsparumą trikdymui. Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad svarbiausi tampa sprendimai, galintys veikti prastėjančio ryšio sąlygomis, greitai prisitaikyti prie skirtingų platformų ir būti diegiami dideliais kiekiais.

    „DOD Solution“ finansavimas įsilieja į platesnį gynybos technologijų investicijų srautą Europoje, kur daug dėmesio skiriama programinei įrangai, borto skaičiavimams ir DI spartinimui. Tokie sprendimai dažnai vertinami kaip greičiau mastelinami nei vien tik naujų aparatinių platformų kūrimas, nes gali būti integruojami į jau naudojamus dronus.

    Kur bus panaudotos 1,8 mln. eurų investicijos?

    Bendrovė skelbia, kad finansavimas padės pradėti kitos kartos AURA SBC gamybą, toliau vystyti AURA OS ir DI galimybes įrenginyje. Taip pat planuojama spartinti integracijas su nepilotuojamų platformų gamintojais Ukrainoje ir kitose rinkose.

    „DOD Solution“ taip pat akcentuoja tiekimo grandinės ir gamybos parengtį, siekiant didesnio serijinės gamybos tempo. Kartu įmonė nurodo tikslą atitikti NDAA atitikties reikalavimus, kurie daugelyje Vakarų rinkų yra svarbūs viešiesiems pirkimams ir gynybos sektoriaus tiekimo grandinėms.

    Plėtros kryptys apima Europos ir Šiaurės Amerikos rinkas, kur auga poreikis sprendimams, padedantiems dronams veikti sudėtingose elektroninės kovos sąlygose. Bendrovė tikisi, kad ankstyvas išbandymas realioje aplinkoje ir aiškus fokusas į integracijos paprastumą taps pagrindiniais konkurenciniais pranašumais.

  • „Privy“ plečia TRON palaikymą: kūrėjams žada greitesnes pinigines, mokėjimus ir naujas API

    „Privy“ plečia TRON palaikymą: kūrėjams žada greitesnes pinigines, mokėjimus ir naujas API

    „TRON DAO“ pranešė, kad „Privy“ išplečia savo infrastruktūros palaikymą TRON tinkle, taip suteikdama daugiau įrankių programėlių kūrėjams ir verslams. Esminis pokytis – platesnis API rinkinys, leidžiantis kurti ir valdyti pinigines, stabilios vertės monetų mokėjimus bei iždo procesus.

    Pagal pranešimą, kūrėjai galės programiškai konstruoti, pasirašyti ir transliuoti palaikomas TRON operacijas, o piniginių aktyvumą stebėti realiu laiku per „webhook“ pranešimus. Taip pat numatyti politikos valdikliai, leidžiantys nustatyti išlaidų limitus, gavėjų leidžiamuosius sąrašus ir operacijų patvirtinimo ar ribojimo taisykles.

    „TRON tapo svarbiu tinklu stabilios vertės monetų veiklai visame pasaulyje, todėl norime, kad kūrėjams būtų kuo paprasčiau kurti ant šio pagrindo“, – sakė TRON įkūrėjas Justinas Sunas.

    „Privy“ teigimu, išplėstas palaikymas orientuotas į komandas, kurios TRON naudoja tarpvalstybiniams pervedimams ir mokėjimų produktams, ypač rinkose, kur USDT jau yra plačiai naudojama atsiskaitymų priemonė. Integracijoje akcentuojamas mastelio klausimas: automatizuoti pervedimai, stebėsena ir taisyklėmis grįsti apribojimai turėtų sumažinti rankinio administravimo poreikį.

    TRON ekosistemoje stabilios vertės monetos yra viena didžiausių naudojimo sričių, o pats tinklas dažnai įvardijamas kaip vienas pagrindinių USDT pervedimų „bėgių“ pasaulyje. „TRON DAO“ komunikacijoje nurodoma, kad tinklas yra sukaupęs šimtus milijonų vartotojų paskyrų ir trilijonus eurų siekiančią pervedimų apimtį, o tai didina paklausą sprendimams, kurie leidžia patikimai valdyti pinigines ir mokėjimų srautus.

    „Privy“ pabrėžia ir savo mastą: bendrovė, kuri 2025 metais tapo „Stripe“ dalimi, skelbia aptarnaujanti daugiau nei 2 000 klientų ir valdanti daugiau nei 160 milijonų paskyrų infrastruktūrą. Rinkos kontekste tai rodo augantį trendą, kai kriptovaliutų ir stabilios vertės monetų sprendimai vis dažniau jungiami su įprastomis mokėjimų platformomis bei atitikties ir rizikos valdymo mechanizmais.

  • Göbekli Tepe kaulų mįslė artėja prie atomazgos: aptiko kapus ir atskleidė naują versiją

    Göbekli Tepe kaulų mįslė artėja prie atomazgos: aptiko kapus ir atskleidė naują versiją

    Göbekli Tepe pietryčių Turkijoje laikoma viena svarbiausių ankstyvojo neolito vietovių, keičiančių supratimą apie pirmąsias ritualines erdves. Nuo kasinėjimų pradžios 1995 metais čia rasta daug žmonių kaulų, tačiau ilgą laiką trūko aiškių, nedviprasmiškų kapų.

    Nauja analizė, paremta publikuotais tyrimais, apėmė 928 žmonių kaulų fragmentus, priklausančius įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių asmenims. Dalis radinių turėjo pakitimų, kurie galėjo atsirasti ir dėl žmogaus veiklos, ir dėl vėlesnių procesų dirvožemyje.

    Du kapai, pakeitę vaizdą

    Lūžis įvyko detaliau ištyrus du laidojimus, datuojamus maždaug 8 700–8 000 metais prieš mūsų erą. Vienas kapas aptiktas 2017 metais, kai buvo įrenginėjama drenažo sistema ir vykdyti darbai šalia apsauginės konstrukcijos.

    Po stačiakampio pastato grindimis rasta inksto formos kapavietės duobė su mažiausiai trijų žmonių palaikais. Tyrėjai identifikavo moterį, vyresnę nei 35 metų, 20–30 metų vyrą ir 11–14 metų mergaitę, neatmetama ir ketvirto asmens galimybė.

    Kaulų išsidėstymas pasirodė neįprastas: kaukolės buvo sukrautos vienoje duobės dalyje, o kiti kaulai gulėjo keliose sankaupomis. Vis dėlto išlikę smulkūs plaštakų ir pėdų kaulai leidžia manyti, kad į kapą iš pradžių galėjo būti paguldyti kūnai ar vientisos galūnių dalys.

    Tyrėjai nenurodė aiškių pjovimo žymių, deginimo pėdsakų ar ochros naudojimo, kuris kai kuriose priešistorinėse bendruomenėse pasitaikydavo laidojimo kontekstuose. Dalis pažeidimų, įskaitant įtrūkimus, siejama su vėlesniu slėgiu ir nuosėdų poveikiu dirvožemyje.

    Antrajame kape rasti jauno, tikėtina, 20–30 metų amžiaus žmogaus palaikai, greičiausiai moters. Skeletas gulėjo ant kairiojo šono, sulenktas, veidu nukreiptas į rytus, o dauguma kaulų buvo išlaikę pradinę padėtį, nors smarkiai susmulkėję.

    Mokslininkai pabrėžė, kad kaulų irimą galėjo paspartinti kalkingos nuosėdos: jos skverbdavosi į kaulo struktūrą, o vėliau sudarydavo sąlygas skilinėjimui. Toks mechanizmas padeda paaiškinti, kodėl net ir anatomiškai tvarkingai palaidoti palaikai ilgainiui virsta fragmentais.

    Kas nutiko šimtams išsibarsčiusių kaulų?

    Svarbiausia įžvalga kilo lyginant šių dviejų kapų pažeidimus su šimtais fragmentų, rastų kitose Göbekli Tepe vietose. Tyrėjai siūlo, kad bent dalis išsibarsčiusių kaulų nebūtinai liudija sudėtingą ar išskirtinį ritualą.

    Viena iš tikėtinų versijų yra ta, kad laidojimai galėjo būti įrengti po pastatų grindimis aukščiau šlaite. Vėliau, dėl erozijos ir grunto slinkimo, nuogulos kartu su kaulų fragmentais galėjo nuslinkti į žemiau esančias monumentalias konstrukcijas.

    Tai paaiškintų, kodėl skirtingo amžiaus ir lyties žmonių palaikai aptikti drauge, plačiame maždaug 3 000 kvadratinių metrų plote ir įvairiuose nuosėdų sluoksniuose. Kitaip tariant, dalį chaotiško vaizdo galėjo suformuoti ne laidojimo ritualas, o vėlesnė aplinkos dinamika.

    Kartu mokslininkai pabrėžia, kad ne visi radiniai privalo turėti vienodą istoriją. Kai kurios kaukolės rodo sąmoningos modifikacijos požymius, o tai leidžia svarstyti, kad bent dalis mirusiųjų galėjo būti išskiriami ir traktuojami ypatingai.

    Tokie rezultatai papildo platesnę ankstyvojo neolito tyrimų kryptį, kur vis dažniau atskiriama, kas yra ritualo pėdsakai, o kas vėlesnių gamtinių procesų pasekmė. Göbekli Tepe atvejis rodo, kad atsakymas gali slypėti ne vien simbolikoje, bet ir geologijoje bei ilgalaikėje vietovės transformacijoje.

  • 2011 metų cunamis sukūrė žuvų hibridą: po 10 kartų gamta priėmė netikėtą sprendimą

    2011 metų cunamis sukūrė žuvų hibridą: po 10 kartų gamta priėmė netikėtą sprendimą

    Japonijos mokslininkų komanda nustatė, kad 2011 metais šalį nusiaubęs cunamis netikėtai sukūrė sąlygas susiformuoti žuvų hibridams, tačiau ilgainiui ši „nauja“ populiacija beveik išnyko. Genominiai tyrimai parodė, kad per maždaug dešimt kartų vienos rūšies genetinė medžiaga iš vietinės populiacijos buvo beveik visiškai pašalinta.

    Tyrimas atliktas stebint dyglių populiaciją Ocuči miestelyje, kur cunamio banga kai kuriose vietose viršijo 10 metrų. Stichija pernešė jūrinę dyglę Gasterosteus nipponicus į sausumoje susidariusius telkinius, o atslūgstantis vanduo galėjo į juos įtraukti ir gėlavandenes dygles Gasterosteus aculeatus.

    Iš pradžių šiuose telkiniuose vanduo buvo sūrokas ar jūrinis, tačiau bėgant laikui dėl kritulių, gruntinio vandens ir aplinkos pokyčių jis tapo daugiausia gėlas. Tai sudarė neįprastą „tiltą“ tarp dviejų rūšių, nes jūrinė dyglė dalį gyvenimo ciklo gali praleisti gėluose vandenyse, todėl išgyveno ir kryžminosi su vietinėmis žuvimis.

    Kas nutiko hibridams

    Kai populiacija buvo tirta 2012 metais, apie 38 proc. analizuotų individų buvo hibridai, turėję ir jūrinių, ir gėlavandenių protėvių DNR. Iš pirmo žvilgsnio tai galėjo atrodyti kaip pradžia stabilios mišrios populiacijos, kuri ilgainiui taptų nauja ekologine forma.

    Vis dėlto vėlesni stebėjimai atskleidė priešingą scenarijų. Reguliariai tiriant genomo pokyčius nustatyta, kad jūrinės rūšies genetiniai fragmentai nuosekliai mažėjo, o iki 2020 metų populiacijoje beveik visiškai dominavo gėlavandenės dyglės genetika.

    Kadangi dyglės paprastai dauginasi maždaug kartą per metus, toks genetinės sudėties „persitvarkymas“ įvyko maždaug per dešimt kartų. Tai svarbu evoliucijos biologijai, nes retai pasitaiko atvejis, kai natūrali populiacija stebima beveik nuo pat hibridizacijos pradžios ir vėliau sekama ilgą laiką.

    Kodėl genetika „atsuko“ atgal

    Mokslininkai pabrėžė, kad skirtingos genomo dalys nyko nevienodu tempu. Ypač greitai mažėjo fragmentai, siejami su prisitaikymu gyventi gėlame vandenyje, migracija į jūrą, poros pasirinkimu ir hibridinių patinų nevaisingumu, tai rodo stiprias reprodukcines kliūtis.

    Analizės ir modeliavimas taip pat leido įtarti, kad vien pagrindinių „barjerų“ nepakanka paaiškinti visam procesui. Tikėtina, kad svarbų vaidmenį turėjo ir daugybė silpnesnių genetinių nesuderinamumų, išsibarsčiusių visame genome, kurie kartu lėmė laipsnišką jūrinės rūšies DNR eliminaciją.

    Ši istorija parodo, kad ekstremalūs klimato ir gamtiniai įvykiai gali staiga suvesti atskiras rūšis ir sukurti trumpalaikes hibridų bangas. Tačiau gamtoje tokie „eksperimentai“ nebūtinai virsta ilgalaike nauja populiacija, ypač jei aplinka grįžta prie sąlygų, palankių vienai iš rūšių.

  • Miestus kepina karščio salos: naujas įrankis parodo, kur sodinti medžius, kad vėsintų labiausiai

    Miestus kepina karščio salos: naujas įrankis parodo, kur sodinti medžius, kad vėsintų labiausiai

    Miestuose bendras medžių lajų dangos rodiklis dažnai pasako per mažai: jis neparodo, kur gyventojams labiausiai trūksta pavėsio ir kur realiai įmanoma pasodinti naujų medžių. Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkų komanda pasiūlė sprendimą, leidžiantį planuoti želdinimą gerokai tiksliau, iki atskirų gatvių ir kvartalų.

    Tyrėjai siekė atsakyti į du praktinius klausimus: kur mieste susidaro karščiausios vietos ir kuriose teritorijose nauji medžiai duotų didžiausią naudą. Šis požiūris ypač aktualus, nes karščio bangos Europoje tampa dažnesnės ir intensyvesnės, o miestuose kaitra sustiprėja dėl įkaitusių dangų, tankios statybos ir mažesnio vėjo.

    Tikslesni žemėlapiai atskleidė karščio židinius

    Pirmajame tyrime, publikuotame mokslo žurnale Remote Sensing, mokslininkai naudojo atvirą mašininio mokymosi metodą, kuris padidina palydovinių duomenų detalumą. Iki šiol įprasti šiluminiai vaizdai dažnai turėdavo apie 30 metrų skiriamąją gebą, todėl vienas pikselis galėjo apimti ir stogą, ir asfaltą, ir veją, ir medžius.

    Dėl tokio „vidurkinimo“ mažesnio masto temperatūrų skirtumai mieste pasimeta. Pritaikius detalesnius, apie 10 metrų skiriamosios gebos žemėlapius, Keluonos mieste pavyko aptikti beveik penkis kartus daugiau temperatūros kintamumo nei rodė įprastesni duomenys.

    Metodas leido matyti ne tik dideles, maždaug 18 000 kvadratinių metrų teritorijas, bet ir gerokai mažesnius karščio taškus, siekiančius apie 700 kvadratinių metrų. Tyrėjai taip pat nustatė, kad daugiau nei 65 proc. papildomos informacijos apie temperatūrą galima sieti su kraštovaizdžio ypatybėmis, įskaitant medžių buvimą ir kietąsias dangas.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad paviršiaus temperatūra nėra tas pats, kas gyventojų jaučiama oro temperatūra. Nepaisant to, detalūs paviršiaus šilumos žemėlapiai padeda tiksliai identifikuoti zonas, kuriose intervencijos, pavyzdžiui, želdinimas ar dangų keitimas, būtų efektyviausios.

    „CanopyFit“ parodo, kur medžiai įmanomi

    Antrajame tyrime, publikuotame žurnale Urban Forestry & Urban Greening, nagrinėta kita problema: net jei vieta karšta, tai dar nereiškia, kad joje galima sodinti medžius. Komanda pritaikė įrankį „CanopyFit“, kuris įvertina realų naujų želdinių potencialą ir atmeta teritorijas, kur sodinimas būtų neįmanomas ar nerekomenduotinas.

    Modelis eliminuoja pastatus, sporto aikštynus, zonas su požemine infrastruktūra, priešgaisrines apsaugos juostas ar vertingas ekosistemas. Tuomet likusios vietos sugretinamos su karščio poveikiu ir socialiniais bei ekonominiais gyventojų poreikiais, kad sprendimai būtų ne vien estetiniai, bet ir socialiai teisingi.

    Keluonoje skaičiavimai parodė apie 248 hektarus potencialios naujos subrendusios medžių lajų dangos. Tačiau galimybės pasiskirsčiusios labai netolygiai: vos 20 proc. analizuotos teritorijos sudarė daugiau nei pusę potencialios naudos, susijusios su papildomu pavėsiu.

    Ką miestai gali daryti ten, kur vietos nėra

    Tyrėjų vertinimu, dalyje rajonų vienu metu sutampa trys veiksniai: aukšta temperatūra, didelis gyventojų pažeidžiamumas ir pakankamai erdvės naujiems medžiams. Kitose vietose didžiausias iššūkis yra fizinės erdvės trūkumas, todėl vien želdinimo planų nepakanka.

    Tokiais atvejais siūloma svarstyti kietųjų dangų mažinimą, pavyzdžiui, dalies asfalto pašalinimą, taip pat urbanistinių taisyklių koregavimą ar sprendimus, kurie sukuria pavėsį be želdinių. Esminė idėja yra derinti detalią karščio žemėlapių analizę su realių sodinimo vietų įvertinimu, kad ribota miesto erdvė ir investicijos duotų didžiausią efektą.

    Tokia metodika tampa aktuali ir Europos miestams, ieškantiems priemonių mažinti karščio salų poveikį, gerinti gyvenimo kokybę bei prisitaikyti prie šylančio klimato. Kuo tiksliau nustatomos probleminės vietos ir galimos intervencijos, tuo mažiau sprendimų lieka „iš akies“ ir tuo lengviau pagrįsti prioritetus.

  • Irake atverti Asirijos karalienių kapai: aukso lobiai prilygsta Tutanchamono radiniams

    Irake atverti Asirijos karalienių kapai: aukso lobiai prilygsta Tutanchamono radiniams

    Šiaurės Irake, Nimrude, senovės Asirijos sostinėje Kalchu, archeologai dar praėjusio amžiaus pabaigoje aptiko karališkuosius kapus, kuriuose buvo sukrautos įspūdingos aukso brangenybės. Po rūmų patalpomis slėptose laidojimo kamerose rasti karališkajai šeimai priklausiusių moterų palaikai ir itin turtingas įkapių rinkinys.

    Kaip skelbta apie tyrimus, kapai buvo atidengti 1988 metais, kai Irako archeologai kasinėjo Ašurnasirpalo II rūmus. Radiniai patraukė dėmesį ne tik gausa, bet ir meistryste, kuri neretai lyginama su garsiausiais Egipto karališkųjų kapaviečių atradimais.

    Kape, tyrėjų įvardijamame kaip antrasis, rasta karūnų, diademų, vėrinių, auskarų, apyrankių, žiedų ir drabužių puošmenų iš aukso. Be to, aptikta dirbinių su lazuritu, karneoliu, agatu ir kitomis vertingomis medžiagomis, o ornamentikoje kartojosi rozetės, stilizuoti medžiai ir religinės simbolikos motyvai.

    Dalį įkapių pavyko susieti su konkrečiomis Asirijos valdovių vardais, minimais ir įrašuose ant daiktų. Tarp jų minimos Yabâ, siejama su Tiglatpilesaru III, Banītu, siejama su Salmanasaru V, ir Ataliya, siejama su Sargonu II.

    Vis dėlto laidojimo aplinkybės pasirodė sudėtingesnės, nei tikėtasi iš pradžių. Vienoje kameroje aptikti dviejų moterų palaikai, o ant įkapių iškalti skirtingų karalienių vardai leidžia manyti, kad dalis brangenybių galėjo būti perduodamos iš kartos į kartą ir tik vėliau pateko į tą patį kapą.

    Ypatingą tyrėjų dėmesį patraukė su Yabâ siejama įspėjamoji įrašų formuluotė, skirta apsaugoti kapą nuo išniekinimo ir nuo bandymų jame laidoti kitą asmenį. Tokios detalės, archeologų vertinimu, padeda geriau suprasti neoasirų požiūrį į mirtį, atminimą ir karališkųjų kapų neliečiamumą.

    Palyginimai su Tutanchamono kapu atsiranda ne atsitiktinai, nes aukso kiekis ir juvelyrikos kokybė Nimrude išties išskirtiniai. Tačiau šie radiniai atveria kitą pasaulį: ne faraonų, o imperijos elito moterų, kurių vaidmuo rašytiniuose šaltiniuose dažnai lieka šešėlyje, todėl archeologija čia tampa esminiu žinių šaltiniu.

    Ne mažiau dramatiška ir šių vertybių naujųjų laikų istorija. Pranešta, kad reikšmingiausi dirbiniai buvo saugomi Irako centrinio banko saugyklose ir išliko per karus, taip pat per 2003 metais vykusį Irako muziejaus Bagdade apiplėšimą.

    Pats Nimrudas patyrė didžiulių nuostolių 2015 metais, kai senovės miesto dalis sunaikino Islamo valstybės kovotojai. Vis dėlto Nimrudo karalienių lobiai išliko vienu ryškiausių neoasirų dvaro prabangos, amatų ir simbolikos liudijimų.