CP v2

Blog

  • Šis prieskoninis augalas pritrauks bites ir duos derlių: sodininkai įspėja dėl vienos klaidos

    Daržas ar net nedidelis balkono vazonas gali tapti tikru apdulkintojų traukos centru, jei jame augs pankolis. Šis augalas vilioja bites ir kitus naudingus vabzdžius, o šeimininkui atsidėkoja ir kaip prieskonis, ir kaip daržovė.

    Pankolis vertinamas dėl skėtiniais žiedynais sukrautų žiedų, kuriuose gausu nektaro. Dėl to jis dažnai laikomas vienu iš augalų, padedančių didinti biologinę įvairovę sode ir gerinti kitų kultūrų apdulkinimą.

    Pankolį galima sėti ir vasaros viduryje, jei norisi dar suspėti užsiauginti žalumynų ar sėklų. Jis geriausiai auga saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje, o dirvai nėra itin išrankus, tačiau svarbu vengti sunkios molingos žemės, kurioje kaupiasi vanduo.

    Dažniausiai auginamos kelios rūšys: paprastasis pankolis ir saldusis pankolis, kuris gali būti daugiametis. Dar daržuose populiarus Florencijos pankolis, dar vadinamas finokiu, išauginantis storą gumbą, tinkamą valgyti kaip daržovę.

    Vis dėlto sodininkai pabrėžia vieną svarbią taisyklę: pankolis ne visada sutaria su kaimynais. Jis gali išskirti junginių, kurie slopina kai kurių kitų augalų augimą, todėl jį patariama sodinti atokiau nuo morkų, pomidorų, bazilikų, paprikų, bulvių ar lapinių kopūstų.

    Pankolis greitai užauga ir gali pasiekti apie 1,2–1,5 metro aukštį, todėl verta iš anksto numatyti jam vietą, kad neužgožtų žemesnių kultūrų. Florencijos pankolis paprastai būna žemesnis, tačiau dažniau auginamas kaip trumpaamžis ir jautresnis šalčiui.

    Virtuvėje panaudojama beveik viskas. Sėklos turi saldymedį primenantį aromatą ir tinka troškiniams, kepiniams, marinatams ar prieskonių mišiniams, o žalios šluotelės ypač dera prie žuvies ir jūros gėrybių.

    Jei auginate gumbą formuojančias veisles, jas galima kepti orkaitėje, troškinti keptuvėje ar ruošti ant grilio. Termiškai apdorotas pankolis įgauna švelnų salstelėjimą, o anyžių natą subalansuoja sviestas, česnakas ar citrusai.

    Norint geresnio rezultato, pankoliui pravartu užtikrinti tolygią drėgmę, ypač karščio metu, ir neužmiršti, kad jis nemėgsta užmirkimo. Tinkamai parinkus vietą ir kaimynystę, tai vienas universaliausių augalų, kuris vienu metu papuoš daržą, pamaitins apdulkintojus ir papildys virtuvės atsargas.

  • UNESCO sala ir tūkstančiai lėlių medžiuose: naujas siaubo žaidimas žada košmarus

    UNESCO sala ir tūkstančiai lėlių medžiuose: naujas siaubo žaidimas žada košmarus

    Kompiuterinių žaidimų rinkoje siaubo žanras išgyvena naują bangą, o leidėjai vis dažniau stato ant atmosferos ir išgyvenimo mechanikų. Tokiame fone vis daugiau dėmesio sulaukia ir mažesni projektai, bandantys išsiskirti ne monstrais, o vietos istorijomis ir legendomis.

    Tarp jų – naujas survival horror žaidimas „Where Dolls Hang“, kuriame žadama tyrinėti pavojingas teritorijas, rinkti įkalčius ir atskleisti paslaptis. Kūrėjai akcentuoja paranormalią nuotaiką, o kelionėms tarp lokacijų svarbiu įrankiu taps valtis.

    Žaidimo siužetas įkvėptas garsios mažos Meksikos salos, siejamos su tamsiomis legendomis ir tapusios turistų traukos objektu. Joje medžiuose kabo tūkstančiai sunykusių lėlių, kurios kuria slogią atmosferą ir jau seniai maitina miesto folklorą.

    Mechanikos požiūriu žaidėjai turės tyrinėti aplinką, daryti išvadas, rinkti užuominas ir pamažu atverti vietos paslapčių sluoksnius. Istorija sukasi ir apie keistus radinius pakrantėje, o kūrėjai žaidėją stums ieškoti atsakymo, kas iš tiesų vyksta atokioje teritorijoje.

    Be tyrinėjimo, „Where Dolls Hang“ turės ir išgyvenimo elementų: inventoriaus valdymą, saugumo užtikrinimą, ginklų gamybą bei grėsmių neutralizavimą. Žaidimas kol kas neturi paskelbtos išleidimo datos, tačiau jau pateikiami kompiuterio reikalavimai.

  • „Fortnite“ ruošia nostalgijos bombą: į žaidimą gali atkeliauti Tomas ir Džeris

    „Fortnite“ ruošia nostalgijos bombą: į žaidimą gali atkeliauti Tomas ir Džeris

    „Epic Games“ žaidime „Fortnite“ jau ne kartą statė ant popkultūros ir kino herojų, o bendradarbiavimai tapo viena pagrindinių strategijų pritraukti naujų žaidėjų. Į virtualų pasaulį anksčiau atkeliavo įvairių filmų ir žaidimų personažai, o dalis jų buvo siūlomi kaip įsigyjamos išvaizdos ir priedai vidinėje parduotuvėje.

    Pastarosiomis dienomis žaidimų bendruomenėje sustiprėjo kalbos, kad „Fortnite“ gali papildyti dar vienas itin atpažįstamas animacijos duetas. Nutekėjimų paskyros socialiniuose tinkluose skelbia, jog artimiausiu metu žaidime gali pasirodyti Tomas ir Džeris, daugeliui pažįstami nuo vaikystės.

    Animacinis serialas Tomas ir Džeris pirmą kartą pasirodė 1940 metais ir iki šiol laikomas vienu ilgiausiai gyvuojančių animacijos reiškinių. Per dešimtmečius jis išaugo į visą franšizę su filmais, specialiais epizodais ir vaizdo žaidimais, todėl jo sugrįžimai naujose platformose dažnai sukelia didelį susidomėjimą.

    Kol kas nėra oficialiai patvirtintos datos, kada šie personažai galėtų pasirodyti „Fortnite“. Pagal įprastą žaidimo praktiką tikėtina, kad jie būtų pristatyti kaip išvaizdos, kurios trumpam laikui atsiranda vidinėje parduotuvėje, o vėliau gali sugrįžti per pakartotines akcijas.

    Tokia kolaboracija būtų logiška ir dėl kitos priežasties: nostalgija išlieka vienu stipriausių veiksnių pramogų industrijoje, o „Fortnite“ auditorija seniai peržengė vien vaikų žaidimo ribas. Dalis žaidėjų į šį pasaulį ateina būtent dėl pažįstamų herojų, o išskirtiniai kosmetiniai daiktai tampa ne tik stiliaus, bet ir kolekcionavimo elementu.

    Kol „Epic Games“ nepatvirtino informacijos, šias žinias reikėtų vertinti kaip neoficialias. Vis dėlto ankstesnė „Fortnite“ istorija rodo, kad daug bendruomenėje aptariamų nutekėjimų vėliau tampa realiais anonsais, todėl žaidėjai atidžiai seka bet kokius naujus signalus.

  • Modernizavimo fondas iš ES taršos leidimų: Lenkijos energetikai ragina jį palikti ir po 2030 metų

    Kas yra Modernizavimo fondas?

    ES Modernizavimo fondas, finansuojamas iš dalies pajamų už taršos leidimų pardavimą pagal EU ETS, pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių energetikos pertvarkos finansavimo šaltinių Vidurio ir Rytų Europoje. Jis skirtas padėti valstybėms modernizuoti energetikos sistemas, mažinti emisijas ir spartinti perėjimą prie švaresnių technologijų.

    Fondas veikia nuo 2021 metų ir šiuo metu apima 13 ES valstybių, kurių pajamos ir ekonominiai rodikliai istoriškai lėmė didesnį transformacijos poreikį. Lėšos skiriamos projektams, kurie prisideda prie klimato tikslų, bet kartu didina sistemos patikimumą ir mažina energijos kainų spaudimą ilgesniu laikotarpiu.

    Kiek lėšų jau pasiekė projektus?

    Lenkijos Elektros energijos komitetas (PKEE) savo apžvalgoje pabrėžia, kad per pirmuosius penkerius veiklos metus fondas rėmė šimtus iniciatyvų. PKEE nurodo, kad 2021–2025 metais patvirtinta arba rekomenduota 294 projektai, o išmokėtų lėšų vertė viršijo 20 mlrd. eurų.

    Šios investicijos apima atsinaujinančių išteklių elektrines, perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimą, energijos kaupimo sprendimus, energijos vartojimo efektyvumą, centralizuotą šilumos ūkį ir mažo anglies intensyvumo transportą. Tokia kryptis atitinka bendrą ES liniją, kad vien generacijos plėtra be tinklų ir lankstumo priemonių nebeišsprendžia sistemos stabilumo klausimų.

    Kodėl Lenkija nori tęstinumo po 2030 metų?

    PKEE argumentas paprastas: dabartinis fondo veikimo langas susietas su šiuo EU ETS etapu, kuris apima 2021–2030 metus, tačiau realus investicijų poreikis po 2030 metų tik didės. Augant elektrifikacijai pramonėje, transporte ir šilumos ūkyje, papildomos tinklų, kaupimo ir naujų gamybos pajėgumų investicijos taps ne pasirinkimu, o būtinybe.

    PKEE taip pat pabrėžia, kad fondu remiami projektai leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų: apžvalgoje minimi 1,15 mlrd. MWh energijos sutaupymo, 837 mln. tonų CO2 emisijų sumažinimo ir 25 GW naujų atsinaujinančių išteklių pajėgumų potencialas. Tokie skaičiai naudojami kaip pagrindas teigti, kad priemonė veikia ir ją verta įtvirtinti ilgesniam laikui.

    „Dabartinės taisyklės baigiasi 2030 metais, tačiau ES klimato tikslai ir investicijų poreikis po 2030 metų tik augs“, – teigiama PKEE pozicijoje.

    Komitetas rekomenduoja po 2030 metų Modernizavimo fondą išlaikyti kaip nuolatinę EU ETS architektūros dalį, o taip pat svarstyti didesnį finansavimo mastą ir platesnį remiamų technologijų spektrą. Tai reikštų, kad diskusijos dėl EU ETS peržiūros turėtų apimti ne tik taršos leidimų pasiūlą ar kainodaros mechanizmus, bet ir aiškų, nuspėjamą investicijų finansavimo modelį šalims, kurios dar tik vejasi labiau pažengusias energetikos sistemas.

  • Ukraina ir Moldova pradėjo stojimo į ES derybas: kodėl svarbiausios reformos dar tik priešakyje

    Birželio mėnesį Liuksemburge įvyko tarpvyriausybinės konferencijos, kuriose Europos Sąjunga su Ukraina ir Moldova oficialiai pradėjo stojimo derybas. Startas žymi perėjimą nuo politinių pažadų prie techninio proceso, kuriame teks suderinti teisę, institucijų veikimą ir praktinį ES taisyklių įgyvendinimą.

    Pirmasis derybų etapas apima vadinamąsias pagrindines sritis: teisės viršenybę, kovą su korupcija, demokratinių institucijų stabilumą ir viešojo administravimo kokybę. Tai laikoma kertiniu kriterijumi, nuo kurio priklauso, ar bus atveriami vėlesni derybų klasteriai ir kaip greitai judės visa integracijos darbotvarkė.

    Procesas pagreitėjo po to, kai Bendrijoje sumažėjo politinių kliūčių sprendimams dėl derybų starto. Vis dėlto Briuselis pabrėžia, kad vien pradžia nereiškia greitos narystės, nes Ukrainai ir Moldovai teks įgyvendinti tūkstančius ES teisės aktų bei standartų, o dalis valstybių narių siekia papildomų saugiklių.

    Kas stabdo kelią į narystę?

    Ukrainos atveju didžiausias dėmesys tenka antikorupcinėms priemonėms, teismų sistemos patikimumui ir institucijų atsparumui karo sąlygomis. ES vertinimu, pažanga yra matoma, tačiau kai kuriose srityse reformų tempas laikomas per lėtu, o rezultatų tvarumas turi būti įrodytas praktikoje.

    Diskusijose ES viduje taip pat išlieka jautrūs klausimai dėl būsimos Bendrijos sienos priartėjimo prie Rusijos, taip pat dėl ekonominės konkurencijos. Ukrainos žemės ūkio ir transporto sektoriai dėl masto bei kaštų struktūros gali kelti įtampą, todėl tikėtini ilgi pereinamieji laikotarpiai ir detalūs rinkos apsaugos mechanizmai.

    „Derybos bus ilgos, nes daliai ES valstybių svarbu ne pažadai, o realiai veikiantys pokyčiai teismuose ir kovoje su korupcija“, – sakė Ukrainos analitikas Valerijus Borovikas.

    Ukrainos argumentas: pramonė ir gynyba

    Kyjivas pabrėžia, kad karas paskatino gynybos pramonės proveržį, o Ukrainoje sparčiai auga dronų, elektroninės kovos ir kitų modernių sprendimų kūrimas. Ukrainos pareigūnai ir rinkos dalyviai šią kryptį pristato kaip praktinę naudą Europai: technologijos išbandomos realiomis sąlygomis, o dalis sprendimų gali būti pigesni nei analogai Vakaruose.

    Kitas dažnai minimas Ukrainos pranašumas yra aukštos kvalifikacijos specialistai energetikos srityje, įskaitant branduolinę energetiką. ES šalims siekiant energetinio saugumo ir infrastruktūros atsparumo, tokios kompetencijos laikomos svarbiu ilgalaikės partnerystės pagrindu.

    Greta to išlieka ir praktinis energetinis klausimas: dujų sistemos jungtys su Europa, interkonektorių plėtra ir didelės požeminės dujų saugyklos Vakarų Ukrainoje. Karo metu jų potencialas ribojamas, tačiau infrastruktūra vertinama kaip strategiškai reikšminga ateities regiono rinkai.

    Moldovos iššūkiai: teismai ir regionai

    Moldovai stojimo derybos yra galimybė įtvirtinti europinę kryptį, tačiau raktinis reikalavimas išlieka teisingumo sistemos pertvarka. Kišiniovas siekia užbaigti teisėjų ir prokurorų patikros procesus iki metų pabaigos, nes būtent pasitikėjimas teismų nepriklausomumu ES laikomas vienu svarbiausių rodiklių.

    Moldovos ekonomika ES mastu nėra laikoma didele konkurencine grėsme, todėl politinis pasipriešinimas jos integracijai paprastai mažesnis. Vis dėlto šalies viduje išlieka skirtingos nuostatos dėl eurointegracijos, o papildomą riziką kelia separatistinis Padniestrės regionas ir autonominė Gagaūzija, kur įtaką tradiciškai stiprina prorusiška informacinė erdvė.

    „Moldovai narystė ES reiškia ne tik galimybes, bet ir pareigas, todėl visuomenei svarbu suprasti, kad teisės derinimas nebus nei paprastas, nei greitas“, – sakė Moldovos analitikas Vlorelis Čivryga.

    Dar vienas praktinis aspektas yra derybų sinchronizavimas su Ukraina. Nors formaliai procesai gali būti atskiri, realybėje sprendimai dažnai derinami kartu, nes šalių ekonominiai ryšiai ir regioninis saugumas yra glaudžiai susiję.

    Artimiausiu laikotarpiu pagrindinis abiejų šalių tikslas bus įrodyti, kad reformos neapsiriboja įstatymų priėmimu, o veikia kasdienėje praktikoje. Būtent nuo to priklausys, ar stojimo derybos išliks politiniu prioritetu visoje ES ir ar bus atveriami kiti derybų etapai.

  • „Archicom“ pardavimai 2026 metų pirmą pusmetį augo iki 1 321 būsto: kodėl įmonė tikisi dar aktyvesnio rudens

    Lenkijos būsto plėtotoja „Archicom“, priklausanti „Echo“ grupei, paskelbė, kad 2026 metų pirmą pusmetį pardavė 1 321 butą ir kitą gyvenamąjį turtą. Tai daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, kai įmonė skelbė pardavusi 1 162 lokalius.

    Bendrovė teigia, kad augimą palaikė geografiškai diversifikuota pasiūla ir skirtingiems pirkėjų segmentams pritaikytas projektų portfelis. 2026 metais „Archicom“ prioritetu įvardija pozicijų stiprinimą pagrindinėse rinkose, ypač Varšuvoje, taip pat masinio, vadinamojo populiaraus segmento plėtrą ir veiklos efektyvumo didinimą.

    „Išlaikome 2026 metų operacinius tikslus: planuojame parduoti 3 200–3 500 būstų ir perduoti pirkėjams 3 000–3 200 lokalių“, – sakė „Archicom“ finansų direktorė ir valdybos narė Justyna Kawa.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį įmonė sudarė 719 plėtros ir preliminarių sutarčių. Palyginimui, 2025 metų antrąjį ketvirtį tokių sutarčių buvo 632, todėl bendrovė fiksuoja nuoseklų paklausos atsigavimą ir didesnį pirkėjų aktyvumą.

    Pasak J. Kawos, populiarus segmentas šiuo metu yra vienas pagrindinių „Archicom“ augimo variklių. Įmonė prognozuoja, kad iki metų pabaigos šio segmento dalis bendroje pardavimų struktūroje didės iki maždaug 50 proc., kartu išlaikant stiprią pasiūlą premium klasėje.

    „Archicom“ pateikė ir perdavimo pirkėjams statistiką: 2026 metų antrąjį ketvirtį klientams perduoti 425 lokaliai, kai prieš metus per tą patį ketvirtį buvo 380. Nuo 2026 metų pradžios bendrovė iš viso perdavė 1 137 lokalius, o per analogišką 2025 metų laikotarpį buvo perduoti 404.

    Bendrovės vertinimu, antroji metų pusė bus pastebimai intensyvesnė tiek dėl naujų projektų startų, tiek dėl pardavimų ir būstų perdavimo pirkėjams. Toks sezoniškumas nekilnojamojo turto rinkoje dažnas: dalis projektų užbaigimo ir sandorių aktyvumo persikelia į metų pabaigą, kai užsakovai ir plėtotojai uždaro finansinius planus.

    Rinkai tai svarbus signalas ir platesniame kontekste: plėtotojai siekia subalansuoti pasiūlą tarp įperkamų ir aukštesnės klasės būstų, o pirkėjų sprendimus vis dar stipriai veikia finansavimo sąlygos ir palūkanų normų lūkesčiai. „Archicom“ komunikacija rodo, kad įmonė orientuojasi į apimtį ir operacinę discipliną, tikėdamasi, jog antra metų pusė leis įgyvendinti išsikeltus 2026 metų planus.

  • Startavo viešųjų pirkimų rangovų sertifikavimas: du sertifikatų tipai ir žadamas greitesnis tikrinimas

    Kas pasikeitė nuo šiol?

    Įsigaliojo viešųjų pirkimų rangovų sertifikavimo tvarka, kuri turėtų supaprastinti tiekėjų patikrą dalyvaujant konkursuose. Lenkijos plėtros ir technologijų ministerija tikina, kad tai leis greičiau vertinti paraiškas ir sutrumpins pasirengimą pateikti pasiūlymus.

    Esminė idėja – rangovas gali vieną kartą patvirtinti atitiktį reikalavimams ir vėliau tuo pačiu sertifikatu naudotis keliuose pirkimuose. Taip pirkimų procedūrose turėtų mažėti pasikartojančių pažymų ir dokumentų kiekis.

    Du sertifikavimo tipai

    Įstatymas numato du atskirus sertifikavimo kelius: vienas skirtas patvirtinti, kad nėra pagrindo tiekėją pašalinti iš pirkimo. Kitas – įrodyti gebėjimą įvykdyti sutartį, kai perkančiajai organizacijai svarbu rangovo kompetencija, pajėgumai, patirtis ir kvalifikacija.

    Sertifikavimą atliks akredituotos institucijos, o sertifikuotų rangovų duomenys turėtų būti kaupiami specialioje duomenų bazėje. Tai, valdžios institucijų vertinimu, turėtų didinti procedūrų skaidrumą ir mažinti skirtingą reikalavimų interpretavimą.

    Kam sistema bus prieinama?

    Numatyta, kad dėl sertifikato galės kreiptis tik tie subjektai, kurių kilmės valstybės užtikrina lygiavertę prieigą prie rinkos Europos Sąjungos rangovams. Taip siekiama išlaikyti abipusiškumo principą tarptautiniuose pirkimuose.

    Valdžios institucijos pabrėžia, kad sertifikavimas yra savanoriškas: jis nebus privaloma sąlyga dalyvauti konkursuose. Rangovai ir toliau galės varžytis pirkimuose pagal iki šiol taikytą dokumentų teikimo modelį.

    „Rangovas galės naudotis sertifikatu kituose pirkimuose, vietoje to, kad kiekvieną kartą teiktų daugybę dokumentų“, – nurodė Plėtros ir technologijų ministerija.

    Įgyvendinimas etapais ir 2027 metų terminas

    Ministerija skelbia, kad sistema bus diegiama etapais, kad pasiruošti spėtų ir rangovai, ir perkančiosios organizacijos, ir sertifikavime dalyvausiantys subjektai. Toks pasirinkimas turėtų sumažinti riziką, kad nauja tvarka skirtinguose sektoriuose bus taikoma nevienodai.

    Atskiras dėmesys skiriamas statybos darbų pirkimams, kur praktikoje ypač svarbu aiškiai apibrėžti rangovo gebėjimo lygius. Numatoma, kad su tuo susijęs reglamentavimas, apibrėžiantis rangovo gebėjimo atlikti statybos darbus lygius, turėtų įsigalioti 2027 metų sausio 1 dieną, paliekant pakankamą įsigaliojimo atidėjimo laikotarpį.

    Taip pat planuojami informaciniai ir mokomieji veiksmai perkančiųjų organizacijų darbuotojams bei rangovams, kad sertifikavimo praktika būtų taikoma nuosekliai. Tikimasi, kad tai ypač aktualu savivaldybėms, kurios vykdo reikšmingą dalį viešųjų pirkimų, įskaitant infrastruktūros ir statybos projektus.

  • Pokyčiai Ukrainos Vyriausybėje: po Zelenskio pareiškimo premjerė Julia Svyrydenko traukiasi

    Ką paskelbė premjerė

    Ukrainos ministrė pirmininkė Julia Svyrydenko sekmadienį pranešė pasitraukianti iš pareigų po pokalbio su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ji padėkojo už suteiktą pasitikėjimą ir teigė esanti pasirengusi toliau dirbti valstybės labui.

    Pasak premjerės, prioritetu išlieka Ukrainos stiprinimas ir siekis užtikrinti teisingą taiką. Viešame pareiškime ji nepateikė detalių, kada tiksliai įsigalios jos atsistatydinimas ir kokia būtų tolesnė jos rolė.

    Prezidento signalas apie pertvarką

    Apie planuojamus pokyčius pirmasis užsiminė prezidentas Volodymyras Zelenskis, paskelbęs, kad premjerė palieka postą, o jos laukia nauja užduotis, susijusi su „svarbia kryptimi bendradarbiaujant su pagrindiniu Ukrainos partneriu“. Kartu jis akcentavo, kad šaliai reikalingi ir platesni personaliniai sprendimai Vyriausybėje bei teisėsaugos struktūrose.

    „Atskiras, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Ukrainos susitarimams su partneriais dėl šalies atstatymo. Dėl to Ukrainoje prasidės personaliniai pokyčiai, kurie turi užtikrinti atnaujintos politinės strategijos įgyvendinimą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Ukrainai tęsiant gynybą nuo Rusijos agresijos, politinis stabilumas ir aiški vykdomosios valdžios kryptis yra kritiškai svarbūs tiek vidaus valdymui, tiek tarptautinei paramai. Vyriausybės sudėties pokyčiai karo metu dažnai vertinami kaip bandymas pagreitinti sprendimų priėmimą, perbalansuoti atsakomybes ir sustiprinti derybines pozicijas su sąjungininkais.

    Ypač reikšminga tampa atstatymo darbotvarkė, nes Ukrainos poreikiai apima ne tik infrastruktūrą, bet ir energetikos sistemos atsparumą, pramonės atsigavimą, gynybos pramonės plėtrą bei skaidrius viešuosius pirkimus. Tokiose srityse partneriai paprastai kelia aukštus atskaitomybės ir įgyvendinimo tempo reikalavimus, todėl Zelenskio paminėta „reorganizacija“ gali būti orientuota į greitesnį projektų valdymą ir tarptautinių susitarimų vykdymą.

    Kol kas nėra oficialiai paskelbta, kas galėtų perimti ministro pirmininko pareigas ir kokie konkretūs portfelių perskirstymai planuojami. Tikėtina, kad daugiau aiškumo atsiras artimiausiomis dienomis, kai bus pristatyti sprendimai dėl Ministrų Kabineto sudėties.

  • Lenkijoje įkurta nauja partija Unia Centrum: jai vadovaus klimato ministrė Paulina Hennig-Kloska

    Lenkijoje sekmadienį paskelbta apie naujos politinės partijos Unia Centrum įkūrimą. Jos pirmininke išrinkta dabartinė klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska, o iniciatoriai teigia sieksiantys sutelkti tvirtą, modernų ir atsakingą politinį centrą.

    Partijos steigimą pristatančioje spaudos konferencijoje dalyvavo ir Europos Parlamento narys Michałas Kobosko. Jis tapo vienu iš Unia Centrum vicepirmininkų, kartu su Mirosławu Suchońiu, Elżbieta Bińczycka ir Ewa Szymanowska.

    „Unia Centrum bus tvirtas koalicijos, susiformavusios po spalio 15-osios rinkimų, pamatas“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Pasak steigėjų, partija sieks atstovauti rinkėjams, kurie tikisi atsakingos valstybės, stiprios ekonomikos ir modernių viešųjų paslaugų. Tarp deklaruojamų prioritetų įvardijami konkurencinga ekonomika, parama verslumui, gerai apmokamų ir stabilių darbo vietų kūrimas, valstybės ir piliečių saugumas bei Lenkijos pozicijų Europos Sąjungoje stiprinimas.

    Atsakinga energetikos transformacija

    Vienu iš programos pamatų įvardijama atsakinga energetikos transformacija. Ši kryptis aktuali visam regionui, nes Lenkija pastaraisiais metais balansuoja tarp būtinybės mažinti iškastinio kuro dalį, energetinio saugumo tikslų ir kainų spaudimo pramonei bei gyventojams.

    Partija taip pat akcentuoja stiprų savivaldos vaidmenį ir kompromisų paiešką, pabrėždama, kad politinis centras, jų vertinimu, yra vieta, kur skirtingos grupės gali susitarti dėl pragmatiškų sprendimų. Unia Centrum pasirinko mėlynai žalią spalvinę tapatybę, kuri, pasak vadovės, simbolizuoja ekonominę laisvę ir atsakomybę aplinkai.

    Rudeniop žadama programos konvencija

    Paulina Hennig-Kloska pranešė, kad rugsėjį turėtų įvykti pirmoji Unia Centrum programinė konvencija. Joje ketinama pristatyti detalesnes politines kryptis ir konkrečius pasiūlymus, kurie, pasak partijos, turėtų tapti ilgalaikės centristinės jėgos pagrindu.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad parlamento frakcijos Centrum nariai lieka valdančiojoje koalicijoje. Tai reiškia, kad naujas politinis projektas bent artimiausiu metu sieks augti ne per konfrontaciją su dauguma, o per savo atskirą identitetą koalicijos viduje.

    Frakcija Centrum susikūrė vasario viduryje po skilimo partijoje Polska 2050. Tuomet Paulina Hennig-Kloska, pralaimėjusi vidinius rinkimus naujam lyderiui, kartu su keliolika parlamentarų pasitraukė ir įkūrė atskirą klubą, o gegužės pabaigoje buvo įregistruota asociacija Centrum, kuriai ji vadovauja.

  • ARP investuoja apie 17 mln. eurų į ZGM Zębiec: automatizuota bentonito gamyba startuos 2026 metais

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūra ARP pasirašė investicinę sutartį su kasybos ir metalurgijos bendrove ZGM Zębiec, pagal kurią agentūra įsigys naujai leidžiamas įmonės akcijas. Sutartis numato kapitalo didinimą keliais etapais, o lėšos bus skirtos gamybos pajėgumų plėtrai bentonitų ir bentonitinių mišinių segmente.

    Pagal paskelbtą informaciją, bendra planuojamo dokapitalizavimo vertė sieks apie 74,5 mln. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 17 mln. eurų. Numatyta, kad investicijos bus įgyvendinamos per kelis nuoseklius akcijų emisijos etapus 2026–2027 metais.

    Projekto esmė – nauja, pilnai automatizuota gamybos linija, kuri turėtų reikšmingai padidinti ZGM Zębiec pajėgumus bentonitų ir jų mišinių srityje. Šios žaliavos plačiai naudojamos pramonėje, įskaitant liejyklas, gręžinių sprendimus, statybines medžiagas ir kitas technologines grandines, kur reikalingos rišamosios ar sandarinamosios savybės.

    Kas numatyta projekte?

    ARP ir ZGM Zębiec skelbia, kad darbų pradžia planuojama 2026 metų trečiąjį ketvirtį, o pabaiga – 2028 metų trečiąjį ketvirtį. Toks grafikas rodo, jog investicija apima ne tik įrangos įsigijimą, bet ir projektavimą, statybos bei paleidimo derinimo darbus.

    Įmonės vertinimu, automatizacija ir naujos linijos įdiegimas turėtų leisti beveik padvigubinti gamybos apimtis. Kartu tai paprastai reiškia stabilesnę produkcijos kokybę, mažesnes vieneto sąnaudas ir didesnį lankstumą aptarnaujant tiek vietos, tiek eksporto užsakymus.

    „Ši investicija yra nuoseklios ARP misijos dalis – remti Lenkijos įmones jų plėtros etape. Projektas sustiprins bendrovės pozicijas bentonitų segmente ir didins visos ekonomikos konkurencingumą“, – sakė ARP valdybos viceprezidentas Marek Zaleśny.

    „Su ARP parama pradedame projektą, turintį esminę reikšmę įmonės ateičiai. Investicija leis beveik padvigubinti pajėgumus, įdiegti modernias technologijas ir padidinti mūsų produktų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose“, – sakė ZGM Zębiec vadovė Katarzyna Bernaciak.

    Ką gamina ZGM Zębiec?

    ARP nurodo, kad ZGM Zębiec veiklą vysto dviejose kryptyse. Viena jų – mineralinių žaliavų perdirbimas, įskaitant bentonitus ir bentonitinius mišinius, o kita – metalo gaminių gamyba, tarp jų ir centrinio šildymo katilai, pritaikyti kūrenimui granulėmis.

    Tokios dviejų segmentų veiklos derinys leidžia bendrovei išskaidyti rizikas, tačiau kartu kelia poreikį tikslingai investuoti į konkurencingiausias nišas. ARP kapitalo injekcija rodo, kad prioritetas teikiamas aukštesnės pridėtinės vertės mineralinių medžiagų gamybai ir pajėgumų plėtrai, orientuotai į pramonės paklausą.