Blog

Kiekvienam, kas ruošia Velykų krepšelį ir neša jį į bažnyčią, verta prisiminti: tai ne šiaip vaišių rinkinys, o gili tradicija, kurią įprasta gerbti. Kiekvienas į krepšelį dedamas produktas turi savo simboliką ir prasmę, todėl ne viskas tinka pašventinimui. Kad būtų paprasčiau, pateikiame aiškią atmintinę – kas turėtų būti krepšelyje, o ko jame neturi atsirasti.

Svarbiausias Velykų krepšelio akcentas – Velykų pyragas (pascha, velykinė boba). Jis simbolizuoja Kristaus kūną ir gyvenimo pilnatvę, todėl be jo krepšelis praranda prasmę. Tradiciškai velykinį pyragą kepa Didįjį ketvirtadienį, Didįjį penktadienį arba šeštadienio rytą.

Į krepšelį taip pat dedami margučiai – jie siejami su gyvybės atsinaujinimu ir prisikėlimo simbolika. Dažnai įdedama ir pieno produktų: varškės, grietinės ar varškės paschos. Druska laikoma sveikatos ir gerovės ženklu, o krienai siejami su dvasios stiprybe. Iš mėsos gaminių tradiciškai šventinami lašiniai, kepta mėsa, dešros bei rūkyti gaminiai.

Tačiau yra dalykų, kurių Velykų krepšelyje būti neturėtų. Pirmiausia – alkoholis. Bažnytinėje tradicijoje jis laikomas netinkamu, o išimtis kartais daroma tik kagorui. Visi kiti alkoholiniai gėrimai, tokie kaip degtinė ar alus, į bažnyčią nenešami.

Antras produktas, kurio į krepšelį dėti nereikėtų, – kraujinė dešra. Jos šventinti neįprasta, todėl tokio gaminio atsisakoma.

Taip pat verta prisiminti, kad krepšelis skirtas maistui, kuris po pašventinimo valgomas prie šventinio stalo. Todėl į jį nederėtų dėti pinigų, raktų, papuošalų ar kitų materialių vertybių, net jei kai kam kyla mintis juos „pašventinti“.

Dar vienas dažnai girdimas mitas – esą į bažnyčią reikia neštis peilį, kad paskui tik „pašventintu peiliu“ būtų galima pjaustyti pašventintą maistą. Tai netiesa: velykinį pyragą ir kitus produktus galima pjaustyti įprastu peiliu namuose.

Velykų tradicijos, išlikusios iki mūsų dienų, skiriasi priklausomai nuo regiono. Vis dėlto viena iš jų – susijusi su verbos šakelėmis – pažįstama beveik visiems: kai artimieji ar draugai lengvai „plaka“ verba. Iš kur kilo šis paprotys ir ką jis reiškia?

Daugelis bent kartą gyvenime yra girdėję posakį: „Ne aš plaku – verba plaka!“, kai kas nors švelniai baksteli ar pliaukšteli per nugarą pašventintomis verbos šakelėmis.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip paprasta liaudiška pramoga ar vaikų žaidimas, tačiau šis paprotys turi gerokai gilesnę prasmę. Seniau buvo tikima, kad taip galima „išmušti“ ligas ir negandas bei užtikrinti žmogui sveikatą visiems metams į priekį.

Verba laikyta ypatingu augalu, nes ji viena pirmųjų atgyja po žiemos. Dėl to manyta, kad bažnyčioje pašventintos šakelės žmogui perduoda gyvybinę energiją, stiprybę ir sveikatą. Taigi plakama ne tam, kad skaudėtų, o tam, kad būtų perduota „gamtos galia“.

Svarbu tai daryti su geromis mintimis ir linkėjimais. Dažniausiai lengvai plakama per pečius ir nugarą, sakant:

„Ne aš plaku – verba plaka, už savaitės Velykos, netoli raudonas kiaušinėlis!“

Taip pat pabrėžiama, kad žmogus, kurį „plaka“, turėtų tai priimti geranoriškai. Jei toks gestas kitam nemalonus ar nesuprantamas, geriausia sustoti ir atsiprašyti.

Pašventintų šakelių nebuvo įprasta tiesiog išmesti – jos laikytos namų apsauga. Jas padėdavo už ikonų arba laikydavo vazoje be vandens, kad išsilaikytų visus metus. Tikėta, jog verba saugo namus nuo piktos akies, ligų ir net blogo oro.

Vyresni žmonės pasakoja ir dar vieną paprotį: jei kas nors šeimoje susirgdavo, tuo pačiu verbos ryšulėliu lengvai pabaksnodavo ar paplakdavo ligonį, tikėdami, kad taip jis greičiau pasveiks.

Kam pirkti batų antbačius pakuotėmis, jei nesiruošiate pas gydytoją? Pasirodo, jie gali praversti ir kasdienėje buityje. Štai keli praktiški būdai, kaip antbačius panaudoti virtuvėje, namuose ar net išvykose.

Dažniausiai antbačiai perkami tada, kai tenka vykti į ligoninę ar medicinos laboratoriją. Tačiau jie gali būti naudingi ir kitose situacijose. Antbačiai kainuoja nedaug, o kai kada puikiai atstoja maišelius ar plėvelę.

Vienas paprasčiausių pritaikymų – daržovių laikymas. Į antbačius galima dėti po vieną daržovę arba po 2–3 vienoje vietoje. Jei kas nors ims gesti, bus patogu išmesti kartu su tokia „pakuote“.

Kitas būdas – užtempti antbačius ant puodų, indelių ar stiklainių dugno, ypač kai viduje būna lipnių produktų, pavyzdžiui, uogienės, kurią vėliau sunku išplauti. Po naudojimo antbačius galima tiesiog išmesti, jei jie jau nešvarūs.

Antbačiai tinka ir dubenėliams uždengti iš viršaus. Pavyzdžiui, salotoms, kad nesimaišytų kvapai, arba mėsai, kad neapdžiūtų. Svarbu, kad antbačiai neliestų paties maisto.

Tešlą taip pat reikia uždengti, kad ji kiltų. Vieni naudoja rankšluostį, kiti – maistinę plėvelę. Antbačiais galima padaryti abu dalykus vienu metu: uždengti greitai, kaip su rankšluosčiu, ir gana sandariai, kaip su plėvele.

Vis dėlto yra vienas niuansas – dubens dydis. Jis turi būti pakankamai didelis, kad pakilusi tešla vis tiek nesiliestų prie antbačio, nes antbačiai gaminami ne iš maistui skirto plastiko.

Kadangi antbačiai skirti apauti ant avalynės, jie praverčia ir spintoje: galima užtempti ant padų, ypač jei esate išmetę batų dėžes ir nenorite, kad avalynė liestųsi tarpusavyje.

Antbačiais patogu rūšiuoti įvairius smulkius daiktus. Kelionėje, kraunantis lagaminą, jie padeda lengvai atskirti batus, drabužius, kosmetiką ir kitus daiktus.

Jei gamindami mėgstate sekti receptus internete ar kažką žiūrėti, tikriausiai žinote, kaip greitai planšetė gali išsitepti riebalais, ypač ją liečiant nešvariomis rankomis.

Ant įrenginio galima užtempti antbačius – taip jis išliks švaresnis. O ekraną galima papildomai pridengti maistine plėvele: ji geriau laikysis būtent dėl antbačio.

Kitais atvejais antbačiai gali praversti uždengiant nedidelę techniką ar prietaisus, kai atliekate smulkų remontą. Jie padeda patikimai apsaugoti nuo dulkių ir šiukšlių.

Vairuotojams verta turėti kelis antbačius automobilyje: jei kelyje kas nors sugestų ir tektų taisyti prastu oru, jie gali padėti bent iš dalies apsaugoti avalynę.

Vedžiojant augintinius antbačiai naudingi, jei norite, kad batai liktų švaresni, kai tenka eiti per purvines vietas. Taip pat jais galima laikinai uždengti nešvarias šuns letenas, jei gyvūną vežate automobilio salone.

Dviračių mėgėjai po pasivažinėjimo gali uždengti purvinus pedalus. O grįžtant iš sporto salės, į antbačius galima įdėti nešvarius drabužius ar avalynę, kad kvapas neįsigertų į krepšį.

Virtuvė gali atrodyti prabangi, tačiau nešvari šluostė ar įskilęs puodelis akimirksniu sugadina bendrą vaizdą. Yra smulkių dalykų, kurie išduoda neatsakingą požiūrį į tvarką ir net moderniausią interjerą paverčia vizualine netvarka. Štai 10 ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

Virtuvė dažnai vadinama namų širdimi: čia ne tik gaminame, bet ir leidžiame laiką su artimaisiais, kalbamės, valgome. Vis dėlto net ir brangiai įrengtuose būstuose netvarkos įspūdį neretai sukuria visai smulkūs, kasdien matomi daiktai, prie kurių tiesiog priprantama.

Tokie dalykai kaupiasi pamažu, todėl jų šeimininkai dažnai nebejaučia. Tačiau pašaliniam žmogui jie krenta į akis iš karto. Jei norite, kad virtuvė atrodytų tvarkinga ir prižiūrėta, verta peržiūrėti, kas joje užsilieka be reikalo.

1. Nešvari kempinėlė ar šveistukas
Nešvari indų plovimo kempinėlė – vienas aiškiausių signalų, kad su higiena virtuvėje ne viskas gerai. Maisto likučiai ne tik atrodo nehigieniškai, bet ir padeda bakterijoms plisti ant indų bei paviršių.

Rekomenduojama kempinėles keisti reguliariai, net jei jos dar „atrodo pakenčiamos“. Dar praktiškesnė alternatyva – indų plovimo šepetėlis, kurį lengviau išplauti ir prižiūrėti.

2. Seni, dėmėti ar suplyšę rankšluosčiai
Skylėti, išblukę, pilkšvi rankšluosčiai sukuria apleistumo įspūdį. Virtuvėje geriau turėti mažiau, bet švarių ir tvarkingų tekstilės gaminių, o kasdieniams darbams rinktis kokybišką mikropluoštą, kuris gerai sugeria drėgmę ir riebalus.

3. Įskilę ar nuskilę puodeliai ir lėkštės
Laikyti indus su nuskilusiais kraštais ar įtrūkimais – ne tik prastas estetinis sprendimas. Tokiuose pažeidimuose gali kauptis nešvarumai ir ploviklio likučiai. Net jei daiktas mielas ar turi sentimentalią vertę, kasdieniam naudojimui geriau rinktis saugius ir tvarkingus indus.

4. Per daug magnetukų ant šaldytuvo
Didelė pigių magnetukų kolekcija šaldytuvą paverčia skelbimų lenta. Prie vizualinio triukšmo galima priprasti, tačiau bendrai virtuvės estetikai tai dažnai kenkia. Jei norisi pasilikti prisiminimų, verta palikti kelis gražiausius, o likusius sudėti į dėžutę.

5. Perteklinis plastikinių maišelių „archyvas“
Daugelio spintelėse vis dar slepiasi didžiulės plastiko atsargos, kurios užima vietą ir kuria netvarkos jausmą. Pravartu pasilikti tik tiek, kiek realiai naudojate, o likusius išrūšiuoti. Kasdieniams pirkiniams patogiau turėti daugkartinį maišelį.

6. Sukaupti jogurto ar grietinės indeliai
Dažnas įprotis – laikyti plastiko indelius „gal prireiks“. Tačiau jie neretai stovi metus, užgrūda spintas ir nesuteikia jokios naudos. Produktų laikymui patogiau įsigyti vienodų stiklinių indų rinkinį su sandariais dangteliais.

7. Lipnios aliejaus ar padažų pakuotės
Aliejus ir padažai dažnai palieka lipnius pėdsakus ant butelių, o vėliau – ant lentynų, stalviršio ir rankų. Jei yra pakuočių, prie kurių nemalonu prisiliesti, tai aiškus ženklas, kad reikia daugiau priežiūros. Patogus sprendimas – specialūs stikliniai buteliai, kuriuos lengviau plauti ir išlaikyti švarius.

8. Matomoje vietoje palikti čekiai, rašteliai ir seni kalendoriai
Ant paviršių ar šaldytuvo besikaupiantys čekiai, pirkinių lapeliai, praėjusių metų kalendoriai sukuria vizualinės netvarkos įspūdį. Priminti sau svarbius dalykus geriau vienoje vietoje: mažoje lentoje, užrašų knygelėje arba telefone.

9. Stalviršis kaip „sandėliukas“
Stalviršis turėtų būti darbo zona, o ne vieta raktams, monetoms, segtukams ar kitoms smulkmenoms. Tokie daiktai greitai susikaupia, nors atrodo, kad jų „beveik nėra“. Juos verta iškart išrūšiuoti ir perkelti ten, kur jie priklauso – į koridorių ar kitą namų zoną.

10. Susidėvėjusios medinės pjaustymo lentelės
Patamsėjusios, giliai įrėžtos medinės lentelės gali tapti mikrobų židiniu, nes nešvarumai įstringa įpjovose ir jų praktiškai neįmanoma išvalyti idealiai. Patogesnė alternatyva – kokybiškos plastiko ar dirbtinio akmens lentelės, kurias galima plauti indaplovėje ir kurios mažiau sugeria kvapus bei skysčius.

11. Vysta gėlės ir tušti vazonai
Nuvytę puokščių likučiai ar pusiau tušti vazonai su išdžiūvusia žeme virtuvėje akimirksniu sukuria niūrią, apleistą nuotaiką. Jei šiuo metu nėra laiko rūpintis augalais, geriau jų nelaikyti ant palangės. Tušti vazonai taip pat tik renka dulkes ir užima vietą – juos verta grąžinti tik tada, kai juose iš tiesų augs augalas.

Pasirodo, įprastas kepimo popierius gali tapti tikra virtuvės pagalbos priemone. Dalijamės 6 netikėtais būdais, kaip jį panaudoti taip, kad maisto gamyba ir produktų laikymas taptų paprastesni.

Patyrusios šeimininkės atskleidė kelis, iš pirmo žvilgsnio, neįprastus, tačiau praktikoje ne kartą pasiteisinusius kepimo popieriaus panaudojimo būdus. Šie paprasti triukai gali padėti ne tik gaminant, bet ir tvarkantis virtuvėje.

Kepimo popierius praverčia kur kas plačiau nei vien skardos išklojimas. Jis gali padėti apsaugoti paviršius, sutaupyti laiko valant ir net pailginti kai kurių produktų šviežumą.

1. Apsaugokite tarką nuo prilipusių likučių. Prie tarkos pritvirtinkite nedidelį kepimo popieriaus gabalėlį – tuomet tarkuojant maisto likučiai mažiau lips prie metalo, o valymas bus paprastesnis.

2. Laikykite produktus suvyniotus į popierių. Sūrį, dešrą ar žalumynus suvyniojus į kepimo popierių, jie gali ilgiau išlikti švieži, o paviršius mažiau drėks ir bus geriau apsaugotas.

3. Patogesnis smulkinimas be netvarkos. Padėkite produktus tarp dviejų kepimo popieriaus lapų ir per juos pervažiuokite kočėlu. Taip patogu smulkinti riešutus, sausainius, prieskonius ir panašius ingredientus.

4. Mėsos vyniotinių kraštams sutvirtinti. Mėsos vyniotinį galite apvynioti kepimo popieriumi panašiai kaip saldų vyniotinį – kepant kraštai mažiau skirsis ir neišsiskleis.

5. Kepkite keptuvėje su mažiau riebalų. Ant keptuvės patiesti kepimo popierių gali būti naudinga, kai norite, kad maistas neprisviltų ir sugertų mažiau riebalų.

6. Apsauga šildant mikrobangų krosnelėje. Sudrėkinkite kepimo popierių ir uždenkite juo lėkštę – tai gali padėti sumažinti taškymąsi šildymo metu.

Ar esate pastebėję, kad įsigijus sportinius batelius prie raištelių skylučių dažnai lieka viena – pati viršutinė – nepanaudota? Vieni žmonės perveria raištelius ir pro ją, kiti palieka kaip yra. Tačiau kyla klausimas: kaip iš tikrųjų turėtų būti teisinga?

Daugelis, rinkdamiesi sportinę avalynę, atkreipia dėmesį į papildomą skylutę, esančią šiek tiek aukščiau už kitas. Dažniausiai ji lieka tuščia, o neretas galvoja, kad tai tik dizaino detalė, skylė geresnei ventiliacijai ar patogi vieta paslėpti kyšantį raištelio galą.

Vis dėlto gamintojai šią detalę įdėjo ne šiaip sau. Pasirodo, ši „papildoma“ skylutė skirta padėti išvengti nuospaudų ir gali gerokai padidinti batų patogumą.

Ji naudojama vadinamajai „kulno spynai“ suformuoti. Dažna sportinių batelių problema – intensyviau einant ar bėgant pėda batelyje šiek tiek juda: kulnas slysta, trinasi į užkulnį, o priekyje lieka truputis laisvos vietos.

Dėl tokio trynimo atsiranda skausmingos vandeningos nuospaudos, o batų užkulniai per kelis mėnesius gali nusidėvėti iki skylių. Įvėrus raištelius į pačią viršutinę skylutę, suvarstymas tvirčiau prilaiko kulną vietoje ir sumažina nereikalingus pėdos judesius batelio viduje.

Varstymo principas paprastas: raištelis iš karto nekryžiuojamas, o perveriamas per papildomą skylutę toje pačioje pusėje, suformuojant nedidelę kilpą. Tuomet raištelių galai perveriami per kilpas priešingoje pusėje ir užveržiami. Taip aplink čiurną susidaro tvirtas „žiedas“, tačiau jis neturėtų spausti pėdos kelties.

Kai bateliai fiksuojami tinkamai, nebereikia nesąmoningai įtempti pirštų ar pėdos, kad avalynė laikytųsi vietoje. Tai padeda išvengti ne tik nuospaudų, bet ir mažina kojų nuovargį. O sveikos kojos – geresnė laikysena ir savijauta.