CP v2

Blog

  • WIG20 augo, bet šios 5 įmonės smunka: kas spaudžia CD Projekt, LPP, Dino, Modivo ir Kruk?

    Pirmasis 2026 metų pusmetis Varšuvos vertybinių popierių biržoje buvo palankus didiesiems indeksams, tačiau ne visoms didžiausioms įmonėms. Kol WIG20 nuo metų pradžios kilo beveik 20 proc., penkių jo narių akcijos išliko neigiamoje teritorijoje.

    Silpniau rinkoje pasirodė CD Projekt, LPP, Dino Polska, Modivo ir Kruk. Šių bendrovių dinamika išsiskyrė tuo, kad ji ėjo prieš bendrą indekso kryptį, o investuotojai labiau akcentavo konkrečius veiklos rizikos veiksnius.

    Didžiausias spaudimas: prekyba ir vartojimas

    Labiausiai nuo metų pradžios smuko Dino Polska akcijos – apie 32 proc., o per 12 mėnesių kritimas priartėjo prie 50 proc. Investuotojų nuotaikas temdė prastesni veiklos rezultatai ir įtampa su darbuotojais dėl atlyginimų bei darbo sąlygų.

    Dėl kritusios rinkos kapitalizacijos Dino Polska WIG20 rikiuotėje nusileido žemyn, o jos pozicijas indekso viduje sustiprino kitos sparčiau augusios mažmeninės prekybos bendrovės. Tokie pokyčiai rodo, kad rinka šiuo metu labiau vertina stabilų augimą ir aiškias maržų perspektyvas.

    Modivo, anksčiau rinkoje geriau žinoma kaip CCC, metų pradžioje fiksavo apie 16 proc. nuosmukį. Nors pastaraisiais mėnesiais matytas atšokimas siejamas su gerėjančiais pardavimų rodikliais ir vidiniais signalais, dalį volatilumo išlaiko trumpųjų pozicijų aktyvumas.

    Kruk ir LPP: skirtingos priežastys, panaši kryptis

    Skolų išieškojimo grupės Kruk akcijos nuo metų pradžios buvo nukritusios beveik 12 proc. Rinkai svarbus signalas – 2026 metų antrąjį ketvirtį investicijos į skolų portfelius sumažėjo iki 351 mln. zlotų, tai yra maždaug 82 mln. eurų, kai prieš metus siekė 577 mln. zlotų, arba apie 135 mln. eurų.

    Be to, Kruk įsigytų portfelių nominali vertė siekė 1,1 mlrd. zlotų, arba apie 257 mln. eurų, palyginti su 2,85 mlrd. zlotų, arba apie 667 mln. eurų, metais anksčiau. Mažesnis mastas gali reikšti atsargesnį kapitalo naudojimą, tačiau kartu riboja trumpalaikį augimo pagreitį.

    LPP nuosmukis buvo santykinai nedidelis – apie 5 proc. nuo metų pradžios. Po naujų rekordų pavasarį investuotojai persvarstė lūkesčius, kai bendrovė pranešė planuojanti šiemet atidaryti mažiau „Sinsay“ parduotuvių – apie 750 vietoje anksčiau minėtų 950.

    Toks tempų peržiūrėjimas nebūtinai reiškia strategijos silpnėjimą, tačiau rinka dažnai greitai pervertina įmones, kurių vertinimas remiasi spartraus plėtros scenarijumi. Dėl to LPP akcijos išliko jautrios bet kokiems signalams apie augimo tempą ir sąnaudų spaudimą.

    CD Projekt: užtenka mažos kibirkšties

    Mažiausiai iš šio penketuko nukentėjo CD Projekt – apie 3 proc. kritimas nuo metų pradžios. Akcijų judėjimą labiausiai veikia lūkesčiai dėl būsimų žaidimų išleidimo grafiko ir potencialių pajamų bangų.

    Rinkoje neigiamai rezonavo nuogąstavimai, kad „Witcher 4“ premjera galėtų nusikelti už 2027 metų ribų, o taip pat žinia apie planuojamą naują istorijos papildymą „Witcher 3“, kurio išleidimas siejamas su 2027 metais. Tuo pačiu bendrovė toliau stiprina ilgalaikį „Cyberpunk 2077“ komercinį naratyvą – peržengta 40 mln. parduotų kopijų riba.

    „Papildymo „Witcher 3“ paskelbimas sukėlė investuotojų baimių dėl „Witcher 4“ datos, tačiau, mūsų vertinimu, premjera nėra pavojuje. Plėtrą vykdo vidinė komanda, kuri per metus išaugo nuo 499 iki 513 kūrėjų, o pagrindinė rizika – galimas produktų tarpusavio kanibalizavimas. Išliekame prie prielaidos, kad „Witcher 4“ gali pasirodyti 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį“, – rašoma „Noble Securities“ analitikų vertinime.

    Analitikų vertinimu, antroje 2026 metų pusėje Dino Polska, Kruk ir Modivo akcijose gali išlikti pardavėjų spaudimas, jei neatsiras aiškių ženklų dėl rezultatų stabilizavimo. Tuo metu CD Projekt ir LPP yra arčiau ribos, kurią peržengus pakaktų geresnio rinkos sentimentų poslinkio, kad metų rezultatas taptų teigiamas.

  • Kinijos humanoidiniai robotai bėga pusmaratonius ir šoka: lenktynės dėl rinkos jau įsibėgėjo

    Kinijoje sparčiai daugėja humanoidinių robotų, kurie demonstruoja vis sudėtingesnius judesius: nuo šokių ir kovos menų iki parkūro. Tokie pasirodymai rodomi ne vien pramogai – jie tampa aiškiu signalu, kad šalis intensyviai investuoja į robotiką ir automatizaciją.

    Vasario 2026 metais per Mėnulio Naujųjų metų televizijos renginius humanoidai atliko techninius kovos menų pratimus, o kartu kilo diskusijų, kiek jų veiksmų buvo autonomiški. Net ir esant nuotolinio valdymo įtarimams, pažanga akivaizdi: gerėja judesių stabilumas, koordinacija ir reakcijos greitis.

    Prie dėmesį traukiančių pavyzdžių prisideda ir komerciniai žingsniai. Balandžio 15 dieną „Unitree“ pradėjo prekiauti robotais tarptautinėje platformoje, o pigiausias modelis kainuoja apie 6 100 eurų, taip mėginant užbėgti konkurentams už akių ir greitai užsiauginti rinkos dalį.

    Lenktynėse svarbūs ir sportiniai rezultatai, nes jie leidžia paprastai palyginti technologinį progresą. Balandžio 19 dieną humanoidas, kurį sieja su išmaniųjų telefonų gamintoju „Honor“, Pekino pusmaratonį įveikė per 50 minučių 26 sekundes – daugiau kaip 21 kilometrą greičiau nei įprastai bėga dauguma žmonių.

    Skirtumas su praėjusiais metais ypač ryškus: 2025 metais greičiausiam robotui toje pačioje trasoje reikėjo 2 valandų 40 minučių 42 sekundžių. Be to, lenktynėse dalyvavusių robotų dalis buvo valdoma nuotoliniu būdu, todėl autonomijos klausimas išlieka vienu svarbiausių vertinant realų pažangumą.

    Humanoidai iš pramogos virsta produktu

    Humanoidiniai robotai vis dažniau pristatomi kaip įrenginiai, galintys dirbti žmogui pritaikytoje aplinkoje. Dėl to jie patrauklūs gamykloms, sandėliams, logistikai, prekybai ar aptarnavimo sektoriui, kur infrastruktūra nuo durų iki darbo stalų sukurta pagal žmogaus proporcijas.

    „UBTech Robotics“ pristatė U1 seriją, kurioje siūlomi skirtingo sudėtingumo modeliai. Pigesnė versija labiau primena biustą, o pažangesni modeliai – viso žmogaus ūgio robotus, kurie atlieka dešimtis judesių, vaikšto stabilesne eisena ir gali šokti.

    Kainų amplitudė didelė: paprastesni sprendimai vertinami dešimtimis tūkstančių eurų, o pažangiausios komplektacijos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Gamintojai pabrėžia, kad robotai gali bendrauti pasitelkdami DI kalbos modelius debesijoje, judinti lūpas kalbėdami, sekti pašnekovą žvilgsniu ir imituoti emocijas.

    Verslo logika paprasta: robotai nedaro pertraukų, nepavargsta ir gali dirbti ten, kur trūksta darbuotojų. Kinijoje tai siejama ir su demografinėmis tendencijomis – visuomenės senėjimu ir mažėjančiu noru dirbti fiziškai sunkius ar monotoniškus darbus.

    Kam to reikia Pekinui?

    Robotika Pekinui yra strateginė kryptis, kurią valdžia sieja su produktyvumo augimu ir tarptautiniu konkurencingumu. Humanoidai pristatomi kaip vienas iš įrankių pereiti nuo „pasaulio fabriko“ modelio prie aukštos pridėtinės vertės gamybos, kur svarbiausi tampa jutikliai, programinė įranga, baterijos ir lustai.

    Valstybinė parama čia svarbi: kai kurios įmonės viešai mini gaunamas dotacijas ir mokestines lengvatas. Toks finansavimo modelis leidžia greičiau didinti gamybos apimtis ir mažinti vieneto kainą, o tai ypač svarbu rinkoje, kur laimi mastas.

    Tačiau kartu kyla ir nerimo. Ekonomistai primena, kad robotai nevartoja prekių ir nemoka mokesčių, todėl masinė automatizacija gali mažinti gyventojų pajamas ir biudžeto įplaukas, jei darbo rinka nespės persitvarkyti.

    Darbas, teisė ir rizikos

    Humanoidai kelia klausimą, kaip elgtis, kai automatizacija tiesiogiai pakeičia darbuotojus. Kinijoje viešojoje erdvėje aptariami teismų sprendimai, kurie signalizuoja griežtesnį požiūrį į staigius atleidimus, kai įmonės bando automatizaciją pateikti kaip neišvengiamą aplinkybę.

    Teisinės dilemos apima ir atsakomybę už klaidas. Jei humanoidas su DI priima neteisingą sprendimą ar sukelia žalą, lieka klausimas, kur baigiasi gamintojo, operatoriaus ir darbdavio atsakomybė, ypač kai robotai dirba su senjorais ar vaikais.

    Ne mažiau jautri tema – galimos karinės paskirtys. Kinijoje analitikai svarsto, kad humanoidai teoriškai galėtų papildyti personalą ar atlikti pavojingas užduotis, tačiau tam reikėtų ne tik mechaninio patvarumo, bet ir patikimo autonominio valdymo sudėtingomis sąlygomis.

    Europos ir Lietuvos pramonės požiūriu Kinijos tempas reiškia didėjančią konkurenciją ne tik pačių robotų rinkoje. Kartu didėja spaudimas visai tiekimo grandinei – nuo komponentų gamintojų iki programinės įrangos kūrėjų – nes įsitvirtinus masto ekonomikai kainomis konkuruoti darosi vis sunkiau.

  • Maia Sandu siūlo verslininką Vasile Tofan į Moldovos premjerus: ar tai paspartins kelią į ES?

    Maia Sandu siūlo verslininką Vasile Tofan į Moldovos premjerus: ar tai paspartins kelią į ES?

    Moldovos prezidentė Maia Sandu šeštadienį pateikė parlamento svarstymui kandidatą į ministrus pirmininkus – proeuropietiškai nusiteikusį verslininką Vasile Tofan. Jis turėtų pakeisti Alexandru Munteanu, kuris liepos pradžioje atsistatydino po nesutarimų su valdančiąja dauguma.

    Prezidentė socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad pagrindinė būsimo premjero užduotis būtų stumti šalį toliau europinės integracijos kryptimi. Kartu ji akcentavo poreikį stiprinti valstybės institucijų ir visuomenės atsparumą bei gaivinti ekonomiką.

    „Pagrindinis naujos Vyriausybės uždavinys – priartinti Moldovą prie Europos Sąjungos ir sustiprinti mūsų institucijų atsparumą“, – sakė Maia Sandu.

    Kas laukia kandidato parlamente

    Pagal Moldovos procedūras V. Tofan turi ribotą laiką suburti politinę paramą ir pateikti parlamento daugumai savo Vyriausybės programą bei ministrų kandidatūras. Jei Seimo dauguma jo nepalaikytų, politinis procesas gali užsitęsti, o tai didintų neapibrėžtumą šaliai jautriu laikotarpiu.

    V. Tofanas viešojoje erdvėje kaip galimas premjeras minėtas dar pernai, dar prieš A. Munteanu paskyrimą. Valdančiosios Veiksmų ir solidarumo partijos lyderis Igor Grosu penktadienį patvirtino, kad pasirinko jį kandidatu, pabrėždamas sutampančius tikslus dėl narystės ES, institucinių reformų ir ekonomikos augimo.

    Verslo patirtis ir reformų lūkesčiai

    44-erių V. Tofanas yra baigęs „Harvard Business School“, taip pat studijavęs viešąjį valdymą Nyderlanduose. Jis dirba vadovaujančiu partneriu „Horizon Capital“ – privataus kapitalo fonde, kurio investicijos daugiausia susijusios su Ukraina ir Moldova.

    Jis taip pat yra vadovavęs Moldovos vyno gamintojos „Purcari“ valdybai – įmonei, dažnai įvardijamai kaip vienai svarbiausių šalies vyno sektoriaus eksporto istorijų. Tokia biografija leidžia tikėtis akcento ekonominei politikai, investicijų pritraukimui ir viešojo sektoriaus efektyvinimui, tačiau politinė realybė priklausys nuo koalicinių susitarimų parlamente.

    ES derybos ir politinė turbulencija

    A. Munteanu, taip pat verslo atstovas, buvo pasirinktas siekiant sustiprinti ekonomikos kryptį ir priartinti šalį prie Europos Sąjungos, tačiau jo Vyriausybė išsilaikė trumpiau nei metus. Atsistatydindamas liepos 3 dieną jis teigė nebegalįs vykdyti mandato pagal savo principus ir įsitikinimus.

    Ši kaita vyksta Moldovai pradėjus naują etapą santykiuose su ES: Europos Sąjunga neseniai oficialiai pradėjo pirmąjį stojimo derybų etapą su Ukraina ir Moldova. Abi šalys oficialiomis kandidatėmis tapo 2022 metais birželio 23 dieną, o derybų progresas glaudžiai siejamas su teismų, antikorupcinėmis ir viešojo administravimo reformomis.

  • Pitbull ir gerbėjai Londone pasiekė Gineso rekordą: 22 141 žmogus su plikio kepuraitėmis

    Pitbull ir gerbėjai Londone pasiekė Gineso rekordą: 22 141 žmogus su plikio kepuraitėmis

    JAV reperio Pitbull koncertas Londone virto ne tik muzikos švente, bet ir oficialiu rekordu. Penktadienį Haid parke 22 141 žiūrovas vienu metu užsidėjo plikio kepuraites ir taip užfiksavo didžiausią tokio tipo susibūrimą, patvirtintą Gineso rekordų knygos teisėjų.

    Rekordas buvo pasiektas per British Summer Time festivalį, kuriame Pitbull pasirodė kaip vienas pagrindinių vakaro atlikėjų. Organizatoriai skelbė, kad rekordas fiksuotas oficialios apskaitos metu, todėl dalyvių skaičius buvo patikrintas ir pripažintas pagal Gineso rekordų taisykles.

    Kaip gimė plikio kepuraičių banga?

    Į koncertą gerbėjai atėjo ne tik su kepuraitėmis, bet ir atkartojo atlikėjo sceninį įvaizdį. Dalis jų vilkėjo kostiumus, mūvėjo juodus aviatoriaus stiliaus akinius ir prisiklijuotas ožkos barzdeles, kurios jau seniai siejamos su Pitbull vizitine išvaizda.

    Tokie teminiai persirengimai pastaraisiais metais tapo ryškia koncertų kultūros dalimi: socialinių tinklų įtaka skatina auditoriją kurti vieningą vaizdą, o atlikėjams tai virsta papildomu identiteto ir bendruomenės stiprinimo įrankiu. Šiuo atveju plikio kepuraitė tapo paprastu, lengvai pakartojamu atributu, leidusiu greitai sutelkti tūkstančius dalyvių.

    Ką sakė pats Pitbull?

    Rekordo patvirtinimo akimirką Pitbull scenoje priėmė sertifikatą ir dėkojo publikai bei renginio vietai. Pasak organizatorių, tai buvo pirmasis kartas, kai toks rekordas apskritai buvo bandomas fiksuoti oficialiai, todėl nebuvo ankstesnio rezultato, kurį reikėtų pranokti.

    „Rekordas sumuštas, rekordas sukurtas, kuriame istoriją“, – sakė Pitbull.

    „Ačiū, Londonai, ačiū gerbėjams, ačiū Haid parkui, ačiū plikiams“, – pridūrė jis.

    Rekordas kaip koncertų industrijos strategija

    Tokie bandymai fiksuoti rekordus koncertuose neretai tampa ir rinkodaros priemone: aiškus skaičius, oficialus sertifikatas bei stiprus vizualinis elementas lengvai plinta žiniasklaidoje. Tai padeda renginiui išsiskirti perpildytame vasaros festivalių kalendoriuje ir pritraukia papildomą auditorijos dėmesį.

    Pitbull, gimęs Majamyje, per karjerą išleido ne vieną pasauliniu mastu išpopuliarėjusį hitą, tarp jų „Fireball“, „Timber“, „Time of Our Lives“ ir „On the Floor“. Londono rekordo epizodas papildė atlikėjo istoriją dar vienu masinio gerbėjų įsitraukimo pavyzdžiu, kuris šįkart buvo įtvirtintas ir oficialiai.

  • Pietų Afrikos rinktinės saugas Jaydenas Adamsas mirė būdamas 25-erių: policija pradėjo tyrimą

    Pietų Afrikos rinktinės saugas Jaydenas Adamsas mirė būdamas 25-erių: policija pradėjo tyrimą

    Pietų Afrikos futbolo rinktinės saugas Jaydenas Adamsas mirė sulaukęs 25 metų, pranešta šeštadienį. Šiemet jis atstovavo savo šaliai pasaulio čempionate ir buvo vienas ryškesnių komandos jaunųjų žaidėjų.

    Apie sportininko mirtį pranešė ir šalies sporto ministras Gaytonas McKenzie, pateikęs užuojautą artimiesiems bei futbolo bendruomenei. Mirties priežastis kol kas neatskleidžiama.

    Policija tiria aplinkybes

    Pietų Afrikos policija informavo pradėjusi tyrimą po to, kai Keiptauno centre esančiame Schotschekloof rajone, viename name, šeštadienio rytą buvo rastas 25 metų vyro kūnas. Pareigūnai pabrėžė, kad šiuo metu aiškinamos įvykio aplinkybės.

    Pareigūnų atstovas naujienų agentūrai teigė, kad tyrimas vyksta, o daugiau detalių kol kas nepateikiama. Dėl vykstančio ikiteisminio darbo policija paprastai vengia komentuoti versijas, kol nėra patvirtintų faktų.

    Vaidmuo pasaulio čempionate

    Jaydenas Adamsas šių metų pasaulio čempionate sužaidė visas trejas Pietų Afrikos rungtynes grupės etape. Rinktinė pirmą kartą istorijoje pasiekė šešioliktfinalį, tačiau atkrintamosiose Adamsas aikštėje nepasirodė, o komanda pralaimėjo Kanados rinktinei.

    Futbolininkas taip pat buvo Pietų Afrikos rinktinės dalis 2024 metais Afrikos taurėje Dramblio Kaulo Krante, kur komanda užėmė trečiąją vietą. Toks rezultatas laikomas vienu geriausių šalies pasiekimų pastaraisiais metais ir sustiprino lūkesčius dėl naujos kartos žaidėjų.

    Kas žinoma dabar?

    Kol kas nėra oficialiai pateiktos informacijos, kas sukėlė sportininko mirtį, o institucijos ragina neskubėti su išvadomis. Tikėtina, kad daugiau aiškumo atsiras po pirminių tyrimo veiksmų ir ekspertų išvadų.

    Futbolo bendruomenė Pietų Afrikoje neteko žaidėjo, kuris per trumpą laiką tapo svarbia rinktinės grandimi, o jo mirtis sukėlė plačią reakciją sporto pasaulyje. Naujienos dėl tyrimo eigos turėtų būti atnaujintos, kai tik paaiškės naujų patvirtintų detalių.

  • Šiaurės jūroje vėjo parkai pradėjo vieni kitiems mažinti galią: „vėjo šešėlis“ driekiasi 55 km

    Šiaurės jūroje vėjo parkai pradėjo vieni kitiems mažinti galią: „vėjo šešėlis“ driekiasi 55 km

    Šiaurės jūroje, Vokietijos akvatorijoje, mokslininkai užfiksavo reiškinį, kuris keičia požiūrį į jūrinės vėjo energetikos plėtrą: vienas vėjo parkas gali pastebimai sumažinti kito parko gamybą net už maždaug 55 kilometrų.

    Tokį efektą sukelia vadinamasis vėjo šešėlis, kai už vėjo turbinų susiformuoja lėtesnio ir labiau nusilpusio vėjo zona, o palankiomis sąlygomis ji išsilaiko ne kelis kilometrus, bet dešimtis.

    Kas yra vėjo šešėlis?

    Vėjo turbinos paima dalį oro srauto energijos, todėl už jų susidaro „pabudimas“ – sritis, kur vėjas silpnesnis, o srautas labiau suskaidytas. Įprastai, esant didesnei turbulencijai, šis pabudimas gana greitai „išsisklaido“ ir vėjo greitis atsistato.

    Tačiau virš jūros kartais susiklosto atmosferos stabilumo sąlygos, kai šiltesnis oras slenka virš vėsesnio vandens ir vertikalus maišymasis susilpnėja. Tada pabudimas išlieka ilgiau ir gali nusidriekti dešimtis kilometrų, sudarydamas didelio masto vėjo šešėlį.

    Kaip tai nustatoma jūroje?

    Tyrėjai tokius „nematomus“ reiškinius fiksuoja derindami kelis duomenų šaltinius. Vienas jų – Doplerio lidaras, leidžiantis iš atstumo matuoti vėjo greitį ir kryptį skirtinguose aukščiuose, kitas – palydoviniai stebėjimai, padedantys įvertinti vėjo lauko struktūrą didelėje teritorijoje.

    Šių matavimų kombinacija parodo, ar energijos kritimą elektrinėje sukelia įrangos gedimas, vietiniai oro pokyčiai, ar į parką ateinantis jau „išsisėmęs“ oro srautas po kito, prieš vėją esančio, turbinų klasterio.

    Kodėl tai svarbu planuojant plėtrą?

    Jūrinė vėjo energetika Europoje plečiama sparčiai, todėl jūros teritorijose atsiranda vis tankesni vėjo parkų „klasteriai“. Kuo daugiau parkų statoma viename regione, tuo dažniau vieno parko pabudimai gali persidengti su kito parko darbo zona ir mažinti jo našumą.

    Praktinė pasekmė – planuojant naujus projektus nebepakanka vertinti tik konkrečios aikštelės vėjo resurso ir dugno sąlygų. Reikia modeliuoti ir platesnio masto sąveiką tarp parkų, nes vėjo šešėlio poveikis gali tapti reikšmingu gamybos bei pajamų rizikos veiksniu.

    „Jūriniai vėjo parkai nebeveikia kaip pavienės salos – jie tampa tarpusavyje susijusia sistema, kur vieno projekto sprendimai gali keisti kaimynų rezultatą“, – teigiama tyrėjų darbuose apie klasterių pabudimų poveikį.

    Ekspertai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog jūrinė vėjo energetika tampa neefektyvi. Tačiau augant mastui didėja poreikis tikslesniems atmosferos modeliams, aiškesnėms jūrinio teritorijų planavimo taisyklėms ir geresniam duomenų dalijimuisi, kad naujos investicijos nesukurtų nenumatytų nuostolių jau veikiančioms elektrinėms.

  • Bitės įkvėpė naują saulės panelių formą: 3D korio struktūra leidžia sugauti daugiau šviesos kampu

    Bitės įkvėpė naują saulės panelių formą: 3D korio struktūra leidžia sugauti daugiau šviesos kampu

    Įprastos saulės panelės efektyviausiai dirba tada, kai saulė šviečia beveik statmenai, tačiau ryte, vakare ar žiemą spinduliai krenta kampu ir dalis šviesos paprasčiausiai atsispindi nuo apsauginio stiklo. Energetikos inžinieriai šią problemą sprendžia jau dešimtmečius, nes būtent kampinis apšvietimas dažnai lemia pastebimą gamybos kritimą.

    Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau atsigręžia į gamtoje randamas formas, o viena sėkmingiausių idėjų atėjo iš bičių korio geometrijos. Tyrėjai sukūrė 3D įgaubtą fotovoltinį modulį, kurio šešiakampės sienelės nukreipia šviesą taip, kad ji ne pabėgtų atgal į atmosferą, o dar kartą patektų ant aktyvių paviršių.

    Kaip sumažinami šviesos nuostoliai

    Plokščioje panelėje, kai šviesa krenta įstrižai, didėja optinis atspindys ir dalis energijos prarandama dar nepasiekusi saulės elementų. Naujas 3D dizainas veikia kitaip: spindulys, pataikęs į įstrižą sienelę, atšoka į gretimą sienelę ir gauna antrą galimybę būti sugertas.

    Šis principas tyrime įvardijamas kaip sustiprintas šviesos sugrąžinimas, kai vidiniai atspindžiai tampa ne nuostoliu, o privalumu. Praktinis tikslas paprastas: kuo daugiau šviesos užrakinti modulio viduje ir kuo mažiau jos „išmesti“ atgal į aplinką.

    Kokį efektą rodo bandymai

    Tyrėjų pateikti bandymų rezultatai rodo, kad, lyginant su plokščiu moduliu tomis pačiomis sąlygomis, maksimalus galios prieaugis siekė 142,3 proc. Esant idealiam, nulinio laipsnio kritimo kampui, galios išėjimas augo 36,4 proc., o ties 60 laipsnių kampu, kuris tradicinėms panelėms yra vienas sudėtingiausių, fiksuotas 61,8 proc. pagerėjimas.

    Tokie skaičiai svarbūs todėl, kad realiomis sąlygomis saulė per dieną nuolat keičia padėtį, o daugelis stoginių ar antžeminių elektrinių nėra aprūpintos saulės sekimo mechanizmais. Jei didesnį efektyvumą pavyktų pasiekti vien forma, tai galėtų mažinti poreikį brangioms judančioms konstrukcijoms.

    Kodėl pasirinktas būtent korio principas

    Bičių korys gamtoje laikomas itin efektyvia konstrukcija: jis suteikia didelį tūrį ir tvirtumą, sunaudojant minimalų medžiagos kiekį. Inžinerijoje šešiakampė geometrija vertinama dėl mechaninio stabilumo ir lengvo kartojimo, todėl ji patogi ir modulinei gamybai.

    Kuriant 3D įgaubtą struktūrą, iššūkiu tampa ne tik optika, bet ir ilgaamžiškumas: sudėtingi kampai turi išlikti stabilūs, atsparūs vėjui, temperatūrų pokyčiams ir mechaninėms apkrovoms. Tyrime aprašomas sprendimas paremtas lanksčiu, spausdintu polimeriniu mechaniniu metamaterialu, kuris leidžia išlaikyti formą ir kartu suteikia konstrukcijai tam tikrą „prisitaikymą“.

    Dar vienas potencialus privalumas yra pritaikomumas ne vien plokštiems paviršiams. Jei tokia konstrukcija būtų sėkmingai perkelta į masinę gamybą, ji teoriškai galėtų būti diegiama ant lenktų fasadų, transporto priemonių ar kitų netipinių paviršių, kur klasikinės panelės geometriškai ne visuomet patogios.

    Tyrimą apie korio struktūros 3D įgaubtus fotovoltinius modulius ir šviesos sugrąžinimo efektą publikavo „Advanced Materials Technologies“ 2023 metais. Nors iki plataus pritaikymo dar reikalingi papildomi bandymai dėl kainos, gamybos mastelio ir patvarumo, kryptis aiški: net ir seniai pažįstama saulės energetika dar turi kur augti, jei keičiamas pats modulio dizainas.

  • Saulės parkai plečiasi, bet išryškėjo netikėta rizika: paukščiai modulius palaiko vandeniu

    Saulės parkai plečiasi, bet išryškėjo netikėta rizika: paukščiai modulius palaiko vandeniu

    Kiekvieną rudenį milijardai paukščių migruoja į pietus, orientuodamiesi pagal upes, pakrantes ir vandens telkinių atspindžius. Šis signalas gamtoje ilgai reiškė poilsio vietą ir maisto šaltinį, tačiau kraštovaizdyje atsirado naujas „veidrodis“.

    Dideli saulės parkai iš oro gali priminti ežerą, nes tamsus, lygus paviršius atspindi dangų panašiu kampu kaip vanduo. Dėl to dalis migruojančių paukščių leidžiasi ten, kur tikisi rasti vandenį, bet randa stiklą, metalą ir aptvertą teritoriją.

    Šis reiškinys siejamas su poliarizuotos šviesos tarša, kai atspindžiai klaidina gyvūnų orientaciją. Tyrėjai tokį paukščių elgsenos pokytį įvardija kaip vadinamąjį ežero efektą, kai dirbtinės dangos imituoja vandens telkinius ir nukreipia paukščius nuo įprastų maršrutų.

    Klaidinantis nusileidimas migruojančiam paukščiui nėra smulkmena, ypač ilguose maršrutuose ir prastomis oro sąlygomis. Papildomas manevras ir pakilimas kainuoja energijos atsargas, o praradus tinkamą poilsio vietą didėja išsekimo ir žūties rizika.

    Saulės energetikos plėtra pastaraisiais metais vyko itin sparčiai, ypač dėl gamybos masto ir pigusių modulių. Vis dėlto sparčiai augant infrastruktūrai, vis dažniau keliami klausimai ne vien apie elektros kainą ar tinklų pajėgumus, bet ir apie poveikį ekosistemoms bei migracijos koridoriams.

    Pramonė šiuo metu susiduria ir su ekonominiais iššūkiais: modulių kainos pasaulinėje rinkoje krito, o konkurencija padidino spaudimą gamintojams mažinti sąnaudas. Viena ryškiausių sektoriaus bendrovių, Kinijos „Longi Green Energy Technology“, buvo priversta mažinti darbuotojų skaičių, reaguodama į perteklių ir kainų kritimą.

    Specialistai pabrėžia, kad dalį neigiamo poveikio galima sumažinti dar projektavimo etape. Tarp siūlomų sprendimų minimos dangos ir nano dangos, mažinančios poliarizuotą atspindį, taip pat saulės parkų įrengimas ir priežiūra, paliekant natūralios augmenijos juostas bei gyvūnų judėjimo koridorius.

    Kai kur jau taikomi ir praktiniai sprendimai: išsaugomi vietiniai augalai, paliekami natūralūs lietaus vandens nuvedimo keliai, o tvorose suprojektuojamos angos smulkesnei faunai. Tokia praktika rodo, kad saulės parkai gali būti derinami su biologinės įvairovės apsauga, jei poveikis vertinamas ne formaliai, o realiai.

    Ekspertai akcentuoja, kad energijos transformacija neišvengiamai keičia kraštovaizdį, todėl svarbiausia tampa kokybė: kur ir kaip statoma. Kuo daugiau saulės parkų atsiras migracijos keliuose, tuo aktualesnis bus reikalavimas mažinti atspindžių efektą ir projektuoti infrastruktūrą taip, kad ji netaptų spąstais laukinei gamtai.

  • Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė griežtą perspėjimą Iranui, pareiškęs, kad pasikėsinimo į jį atveju Jungtinės Valstijos „visiškai sunaikintų“ Iraną. Įraše jis taip pat teigė, jog „1 000 raketų yra paruoštos ir nutaikytos“ į Islamo Respubliką.

    Ši retorika pasirodė praėjus vos dienai po to, kai Trumpas sakė sutikęs tęsti derybas su Teheranu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad anksčiau aptartas paliaubų pagrindas nebeveikia, o pastarųjų dienų smūgių apsikeitimas kelia grėsmę bet kokiai galutinei sutarties formai.

    Hormūzo sąsiauris – įtampos epicentras

    Konflikto fone išlieka ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių pasaulio naftos ir dujų tranzito taškų. Net ir riboti trikdžiai šiame koridoriuje dažnai sukelia grandininę reakciją energijos bei laivybos rinkose, todėl situaciją atidžiai stebi tiek Persijos įlankos šalys, tiek Vakarų sostinės.

    JAV Centrinė vadovybė pranešė šią savaitę surengusi naują smūgių bangą prieš Irano oro gynybos ir kitus karinius taikinius, argumentuodama, kad taip siekiama sumažinti Irano pajėgumus atakuoti komercinę laivybą sąsiauryje. Iranas savo ruožtu pranešė smogęs JAV objektams Bahreine ir Kuveite.

    Teheranas kaltina Vašingtoną susitarimo laužymu

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas esą laikėsi paliaubų dvasios, tačiau Vašingtonas jas pažeidžia papildomomis sankcijomis. Jo teigimu, laikinasis susitarimas turėjo numatyti status quo dėl Irano branduolinės programos ir naujų sankcijų neįvedimą iki galutinio susitarimo.

    „Gali būti tik abipusis įsipareigojimų laikymasis“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, A. Araghchi turėtų vykti į Omaną derybų dėl padėties sąsiauryje. Omanas ir Kataras regione dažnai minimi kaip tarpininkai, galintys palaikyti komunikacijos kanalus, kai tiesioginis dialogas tarp Vašingtono ir Teherano stringa.

    Tuo pat metu pranešta apie incidentus laivybos maršrutuose: britų jūrinės saugos institucijos fiksavo smūgius tanklaiviams, o Kataro pareigūnai vieną ataką priskyrė Iranui. Teheranas kaltinimus neigė, tačiau tokie epizodai dar labiau didina riziką, kad karinė įtampa persikels į prekybinius laivybos kelius.

  • Atostogų kainų žemėlapis: kur Europoje pigiausia valgyti, miegoti ir kodėl Turkija stebina

    Atostogų kainų žemėlapis: kur Europoje pigiausia valgyti, miegoti ir kodėl Turkija stebina

    Planuojant vasaros atostogas, tas pats vakarienės, viešbučio ar gėrimų krepšelis skirtingose šalyse gali kainuoti kardinaliai nevienodai. Naujausias kainų lygių palyginimas, paremtas Eurostato duomenimis, rodo aiškius laimėtojus ir netikėtas išimtis populiariausiose Europos kryptyse.

    Analizėje vertintos septynios keliautojų itin mėgstamos šalys: Prancūzija, Italija, Ispanija, Graikija, Portugalija, Kroatija ir Turkija. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra konkrečios kelionės biudžetas, o nacionaliniai vidurkiai, todėl kurortuose kainos dažnai būna aukštesnės nei šalies statistinis vidurkis.

    Bendras kainų lygis

    Eurostato naudojamas namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų kainų lygio indeksas leidžia palyginti, kiek kainuotų toks pats prekių ir paslaugų krepšelis skirtingose šalyse. Jei Europos Sąjungos vidurkis laikomas 100, matyti, kur atostogų pinigai nuperka daugiausia.

    Pagal bendrą indeksą pigiausia iš vertintų krypčių yra Turkija: krepšelis, kuris Europos Sąjungoje vidutiniškai kainuoja 100, Turkijoje siekia 59,6. Tuo metu brangiausia tarp lygintų šalių yra Prancūzija su 100,3, t. y. vos kiek virš vidurkio.

    Kitų šalių rodikliai taip pat žemiau Europos Sąjungos vidurkio: Italija siekia 97,1, Ispanija 91,6, Graikija 87,4, Portugalija 86,6, Kroatija 78,4. Tokie skirtumai keliautojams reiškia, kad net ir nekeičiant kelionės trukmės, kasdienės išlaidos gali skirtis dešimtimis procentų.

    Viešbučiai ir restoranai

    Keliautojams ypač svarbi „restoranų ir viešbučių“ kategorija, apimanti maitinimą įstaigose ir apgyvendinimą mokamose vietose. Joje matomas ryškus kontrastas tarp Vakarų ir Pietų Europos krypčių.

    Brangiausia šioje grupėje yra Prancūzija, kurios indeksas siekia 116, o Italija seka su 110,8. Tai reiškia, kad paslaugų krepšelis, kurio Europos Sąjungos vidurkis yra 100, šiose šalyse atsieina atitinkamai 116 ir 110,8.

    Geriausią vertę šioje kategorijoje siūlo Portugalija, kurios indeksas yra 73,6, o Turkija išlieka žemiau 80 ir siekia 78,3. Ispanija ir Graikija taip pat patrauklios: jų rodikliai atitinkamai 85,4 ir 86,1, Kroatija yra kiek aukščiau su 89,6.

    Maistas ir alkoholis

    Maisto kainos tarp lygintų šalių išsiskiria mažiau nei apgyvendinimas, tačiau yra viena ryški išimtis. Prancūzijoje maisto krepšelis siekia 107,9, taigi yra 7,9 proc. virš Europos Sąjungos vidurkio.

    Turkijoje tas pats maisto krepšelis kainuoja 75,6, o Ispanija yra vienintelė kita šalis, esanti žemiau vidurkio su 94,6. Likusiose šalyse maisto kainos dažniausiai balansuoja netoli Europos Sąjungos atskaitos taško.

    Didžiausia staigmena keliautojams yra alkoholis: Turkijoje alkoholinių gėrimų kainų lygio indeksas siekia 210,2, daugiau nei dvigubai virš Europos Sąjungos vidurkio. Tarp lygintų šalių po Turkijos seka Graikija su 154 ir Kroatija su 133,9, o pigiausia alkoholiui yra Italija su 81,9.

    Nealkoholinių gėrimų skirtumai mažesni, tačiau vis tiek apčiuopiami: nuo 81,8 Italijoje iki 133,5 Kroatijoje. Planuojantiems biudžetą tai signalas, kad pigesnė bendra kryptis nebūtinai reiškia pigesnius barus ar vakarinius gėrimus.

    Galiausiai tabako kainų indeksas tarp šalių svyruoja itin plačiai: nuo 25,4 Turkijoje iki 191,1 Prancūzijoje. Viešajam transportui palyginime pigiausia taip pat Turkija su 68,3, o vienintelė virš Europos Sąjungos vidurkio esanti šalis šioje kategorijoje yra Prancūzija su 112,8.

    Šie rodikliai neįvertina keliautojų pajamų ir perkamosios galios, todėl realus brangumo pojūtis skirtingiems turistams gali būti nevienodas. Vis dėlto kainų lygio indeksai suteikia tvirtą pagrindą palyginti kryptis ir suprasti, kur labiausiai tikėtina sutaupyti apgyvendinimui bei maitinimui, o kur netikėtai išaugs gėrimų sąskaita.