Blog

  • Škotijos Eriskajaus saloje išliko viena rečiausių ponių veislių: kaip ją saugo vietos bendruomenė

    Škotijos Išoriniuose Hebriduose esančioje Eriskajaus saloje laisvai ganosi šviesūs ir pilki Eriskajaus poniai – viena rečiausių pasaulyje arklių veislių. Nors gyvūnai dažnai atrodo lyg laukiniai, iš tikrųjų kiekvienas jų turi šeimininką, o saloje galioja bendruomenės prižiūrimos taisyklės.

    Veislės padėtis ilgą laiką buvo kritinė ir iki šiol išlieka jautri, nes grynaveislių ponių populiacija nedidelė. Dėl ankstesnio kryžminimo su kitomis veislėmis bendras ponių skaičius gali klaidinti, o tikslas išlieka tas pats – išsaugoti būtent gryną genetinę liniją.

    Eriskajuje poniai dalį metų juda praktiškai nevaržomi: ypač žiemą jie gali klaidžioti po salą ir užsukti net į gyvenvietę. Vietiniai sako, kad atvykėliui gyvūnai gali pasirodyti vienodi, bet šeimininkai savo ponius atpažįsta iš elgsenos, sudėjimo ir smulkių žymių.

    Ši kasdienė ponių ir žmonių kaimynystė per laiką virto savotiška salos vizitine kortele. Turizmas Eriskajui suteikė papildomų pajamų, tačiau kartu iškėlė ir iššūkių: didesni lankytojų srautai reiškia daugiau triukšmo, didesnį eismą ir poreikį aiškiai reguliuoti, kaip elgtis šalia gyvūnų.

    Salos bendruomenė yra nedidelė, o dalis gyventojų vis dar kalba gėlų kalba. Čia persipina tradiciniai užsiėmimai, tikėjimas, smulkus ūkininkavimas ir žvejyba, o poniai išlieka svarbia vietos tapatybės dalimi.

    Istoriškai poniai buvo praktiškas pagalbininkas ūkiuose: jais gabenta velėna, jūros dumbliai trąšoms, įvairūs kroviniai per kalvotas vietoves. Tačiau XX amžiuje mechanizacija ir pasikeitęs ūkininkavimas smarkiai sumažino gyvūnų poreikį.

    Būtent tada veislė atsidūrė ant išnykimo ribos, todėl vietos entuziastai ir augintojai pradėjo kryptingas išsaugojimo pastangas. Buvo kuriamos veisimo gairės, siekta stebėti kilmę, riboti netinkamą kryžminimą ir skatinti atsakingą bandos valdymą tiek saloje, tiek žemyninėje Škotijos dalyje.

    Tokiose programose svarbu ne tik didinti skaičių, bet ir užtikrinti genetinę įvairovę. Mažoms populiacijoms kyla inbrydingo rizika, todėl veisėjai paprastai remiasi kilmės registravimu, poravimų planavimu ir ilgalaike priežiūra.

    Pastaraisiais metais vis dažniau minimas dar vienas veiksnys – klimato kaita. Ilgesnės ir drėgnesnės žiemos, stipresnės audros ir pakrančių erozija keičia salos kraštovaizdį, o tai daro įtaką ir ganykloms.

    Nors Eriskajaus poniai gerai prisitaikę prie atšiaurių sąlygų, permainingi orai vis dažniau verčia žmones papildomai šerti gyvūnus. Šiltesniais sezonais gali daugėti ir parazitų, todėl auga veterinarinės priežiūros bei profilaktikos poreikis.

    Kasdienė priežiūra reiškia ne tik pašarą. Reikia reguliariai apžiūrėti bandą, tvarkyti kanopas, prireikus kviesti veterinarą, o visa tai mažoje saloje kainuoja laiko ir pinigų.

    Vis dėlto vietiniai pabrėžia, kad poniai čia nėra vien graži detalė turistams. Tai gyvas paveldas, kurį bendruomenė siekia išlaikyti ne muziejuje, o realiame, kasdieniniame gyvenime.

    „Be žmonių Eriskajuje nebūtų ponių, bet be ponių nebūtų ir žmonių Eriskajuje“, – sakė vienas salos dvasininkų, kurio mintį iki šiol kartoja vietos gyventojai.

    Augintojų planuose – toliau prižiūrėti bandos dydį, kad ganyklos atsistatytų, o gyvūnų būtų tiek, kiek sala gali išlaikyti. Kiekvienas naujas kumeliukas čia tampa ne tik džiugia naujiena, bet ir dar vienu mažo, tačiau svarbaus išsaugojimo darbo rezultatu.

  • Šitą darote per retai: specialistai įspėja, kaip dažnai iš tikrųjų skalbti patalynę ir rankšluosčius

    Patalynė ir rankšluosčiai dažnai atrodo švarūs net tada, kai juos seniai reikėjo skalbti. Miegant ir po dušo audiniuose lieka prakaito, odos ląstelių, riebalų bei nešvarumų dalelių, o drėgni rankšluosčiai sudaro palankią terpę mikroorganizmams.

    Higienos specialistai paprastai rekomenduoja patalynę skalbti reguliariai, net jei vizualiai ji neatrodo sutepta. Praktikoje daugelis šį įprotį atideda ilgiau, todėl ant audinių ilgainiui kaupiasi alergenai ir dirgikliai, kurie gali bloginti savijautą.

    Dažniausiai patariama patalynę keisti ir skalbti kas 7–14 dienų, tačiau intervalas priklauso nuo gyvenimo būdo. Jei gausiai prakaituojate, miegate su augintiniu, sergate ar dažniau valgote lovoje, patalynę vertėtų skalbti dažniau, nes dėmės ir kvapai rodo ne tik estetikos, bet ir higienos problemas.

    Ypač svarbu tai žmonėms, turintiems alergiją namų dulkių erkutėms ar polinkį į astmos paūmėjimus. Erkutes traukia audiniuose besikaupiančios odos pleiskanos, todėl reguliariai prižiūrima patalynė gali sumažinti dirgiklių kiekį ir rytinį nosies užgulimą ar čiaudulį.

    Rankšluosčių priežiūra ne mažiau aktuali, nes po naudojimo jie ilgai išlieka drėgni, o tai skatina mikroorganizmų dauginimąsi. Maudymosi rankšluosčius verta skalbti dažniau, ypač jei jie lėtai džiūsta, pradeda skleisti nemalonų kvapą arba naudojami intensyviai.

    Kad audiniai iš tiesų būtų švarūs, svarbu neapsiriboti vien išvaizda: reikšmę turi kvapas, dėmės, kontaktas su oda ir drėgmės trukmė. Geriausiai padeda paprasta rutina: reguliariai keisti patalynę, rankšluosčius gerai išdžiovinti po kiekvieno naudojimo ir nelaukti, kol nemalonus kvapas taps norma.

  • Nekaupkite dujų bet kaip: kiek laiko saugūs butano balionėliai ir kur jų nelaikyti

    Butano dujų balionėliai daugeliui tampa praktišku sprendimu, kai prireikia greitai pasišildyti maistą ar naudoti turistinę viryklę nutrūkus elektrai. Tačiau didžiausia rizika slypi ne pačiose dujose, o balionėlio būklėje ir laikymo vietoje.

    Chemiškai butanas sandarioje talpoje ilgą laiką išlieka stabilus, todėl „galiojimo pabaiga“ dažnai nėra esminis kriterijus. Problemos bėgant metams kyla dėl metalo korozijos, mikroįtrūkimų, taip pat dėl vožtuvų ir sandarinimo detalių senėjimo, kurie gali lemti nuotėkį.

    Kur laikyti dujų atsargas

    Prieš kaupiant atsargas verta įvertinti, kad suskystintos naftos dujos yra degios, o nuotėkio atveju gali kauptis prastai vėdinamose vietose. Dėl to saugiausia balionėlius laikyti gerai vėdinamoje techninėje patalpoje arba lauke, apsaugotame nuo tiesioginės saulės ir karščio.

    Nerekomenduojama jų laikyti gyvenamosiose patalpose, rūsiuose, balkonuose ar palėpėse, kur gali smarkiai svyruoti temperatūra ir trūkti vėdinimo. Taip pat svarbu nelaikyti šalia šilumos šaltinių ir nepalikti ten, kur balionėliai gali būti mechaniškai pažeisti.

    Ką patikrinti prieš naudojimą

    Prieš prijungiant balionėlį būtina apžiūrėti, ar nėra rūdžių, įlenkimų, deformacijų, įtartinų dėmių ar kvapo, kuris galėtų signalizuoti nuotėkį. Jei kyla įtarimų, jungtis galima patikrinti muilo tirpalu: burbuliukai rodo, kad dujos kažkur skverbiasi.

    Balionėlio su pažeidimais ar nuotėkio požymiais naudoti negalima, o patalpų viduje ypač svarbu užtikrinti vėdinimą. Naudojant turistinę viryklę reikėtų jos nepalikti be priežiūros, nešildyti paties balionėlio ir laikytis gamintojo instrukcijos.

    Šaltis nereiškia, kad dujos sugedo

    Žiemą dažna problema yra silpnesnė liepsna ar sunkiau užsikurianti viryklė. Taip nutinka todėl, kad žemoje temperatūroje butanas prasčiau garuoja, tad įrenginys gali veikti neefektyviai net ir tada, kai balionėlis tvarkingas.

    Praktinis patarimas kaupiantiems atsargas paprastas: senesnius balionėlius naudokite pirmiausia, tačiau svarbiausia yra ne jų amžius, o reali būklė. Reguliari apžiūra ir tinkamos laikymo sąlygos gerokai sumažina nuotėkio bei gaisro riziką.

  • Pinigų medis skursta? 7 priežiūros taisyklės, kurios išgelbės krasulą ir lapus

    Pinigų medis, dar vadinamas krasula, laikomas vienu lengviausiai prižiūrimų kambarinių augalų, tačiau būtent dėl to jis dažnai ir „numarinamas“ per didele priežiūra. Tai sukulentas, kaupiantis drėgmę lapuose, todėl jam svarbiausia ne vandens kiekis, o tinkamas šviesos, substrato ir laistymo ritmas.

    Jei krasula ima mesti lapus, minkštėja stiebas ar lapai raukšlėjasi, dažniausiai problema slypi ne vienoje klaidoje, o kelių smulkmenų derinyje. Ilgaamžiškumą lemia stabilios sąlygos, saikingas laistymas ir geras drenažas.

    Šviesa: daug, bet ne kepinanti

    Krasulai reikia šviesios vietos, geriausia prie lango, kur ji gautų ryškią, tačiau išsklaidytą šviesą. Ilgai veikiant tiesioginiams, ypač vasaros vidurdienio, saulės spinduliams lapai gali nudegti ir paruduoti.

    Jei augalas stiebiasi, tarpai tarp lapų didėja, o forma tampa „išsiklaipiusi“, tai dažnas ženklas, kad šviesos per mažai. Tokiu atveju verta palaipsniui perkelti į šviesesnę vietą, kad augalas nepatirtų staigaus streso.

    Laistymas: rečiau yra geriau

    Didžiausia pinigų medžio bėda yra perlaistymas. Laistyti reikėtų tik tada, kai žemė yra gerokai pradžiūvusi, o ne „dėl visa ko“ pagal kalendorių.

    Praktiškas būdas pasitikrinti yra įkišti pirštą į žemę maždaug 3–5 centimetrų gylyje. Jei ten dar jaučiasi drėgmė, laistyti per anksti, o jei sausa, galima palaistyti gausiau, bet būtinai leisti vandeniui nubėgti.

    Šaltuoju sezonu, kai augimas sulėtėja, laistymo reikia dar mažiau, o per dažnas vanduo greitai baigiasi šaknų puviniu. Jei vazonas stovi vėsesnėje vietoje, tarp laistymų geriau palikti ilgesnes pertraukas.

    Žemė, trąšos ir persodinimas

    Pinigų medžiui tinka laidus, greitai vandens neužlaikantis substratas. Dažnai pasirenkama kambarinių augalų žemė, papildyta perlitu ar rupesniu smėliu, kad šaknys negautų nuolatinės drėgmės.

    Vazonas privalo turėti drenažo skylę, nes vandens perteklius yra tiesiausias kelias į puvinį. Jei po laistymo vanduo lieka lėkštelėje, jį reikėtų išpilti, kad šaknys nestovėtų drėgmėje.

    Trąšos gali padėti, bet čia svarbiausia saikas: aktyvaus augimo laikotarpiu dažniau pasirenkamos skystos trąšos, o žiemą tręšimas paprastai pristabdomas. Pertręšimas neretai lemia silpnesnius, vandeningus audinius ir jautrumą ligoms.

    Persodinimas nėra dažnas darbas: paprastai pakanka kas kelerius metus, kai šaknys pradeda lįsti pro drenažo skylutes arba augalas akivaizdžiai „užspaudė“ vazoną. Naujas vazonas turėtų būti tik šiek tiek didesnis, kad žemė neperlaikytų drėgmės.

    Jei norisi atnaujinti augalą be didelio persodinimo, galima papildyti viršutinį žemės sluoksnį šviežiu substratu. Tai padeda, kai žemė susispaudžia ir prasčiau praleidžia orą.

    Vainiką formuoti patogiausia pavasarį, kai prasideda aktyvesnis augimas. Pažeistas ar silpnas šakeles galima nugenėti iki sveikos vietos, tačiau vienu metu nereikėtų šalinti daugiau nei maždaug trečdalio augalo, kad jis lengviau atsistatytų.

    Dažna priežiūros dalis yra ir apžiūra dėl kenkėjų. Jei lapai lipnūs, atsiranda smulkių taškelių ar voratinklio požymių, verta nedelsti, nes sukulentai, nusilpę nuo netinkamo laistymo, kenkėjams tampa lengvu taikiniu.

    Geriausia žinia ta, kad krasula greitai „atleidžia“ už klaidas, jei sąlygos stabilizuojamos. Užtenka daugiau šviesos, laidesnės žemės ir retesnio laistymo, kad pinigų medis vėl augtų tankus ir tvirtas.

  • Kraujas šlapime ir deginimas tualete: medikai įspėja apie tylią pūslės vėžio pradžią

    Šlapimo pūslės vėžys neretai vadinamas tyliu, nes ankstyvose stadijose gali nesukelti ryškių simptomų. Dalis požymių primena šlapimo takų infekciją, todėl žmonės dažnai delsia kreiptis į gydytojus.

    Dažniausias ir svarbiausias signalas yra kraujas šlapime, net jei jo matyti tik labai nedaug arba jis pasirodo vieną kartą. Medikai pabrėžia, kad toks simptomas visada reikalauja ištyrimo, nes vien iš savijautos nustatyti priežasties neįmanoma.

    Kiti ankstyvi požymiai taip pat gali būti klaidinantys: dažnesnis noras šlapintis, staigūs ir stiprūs norai eiti į tualetą, deginimas ar perštėjimas šlapinantis. Tokie simptomai dažnai siejami su infekcija, tačiau jei jie kartojasi, užsitęsia ar grįžta, verta nedelsti ir pasitarti su šeimos gydytoju.

    Jeigu liga progresuoja ir išplinta už šlapimo pūslės ribų, gali atsirasti dubens ar kaulų skausmai, kojų tinimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ir bendras silpnumas. Tokie požymiai paprastai rodo pažengusią būklę, todėl svarbiausia yra pagauti ligą anksčiau.

    Specialistai primena, kad kraujas šlapime dažnai būna susijęs ne su vėžiu, o su kitomis priežastimis, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcija, inkstų akmenimis ar padidėjusia prostata. Vis dėlto tai nėra simptomas, kurį būtų saugu ignoruoti ar gydyti savarankiškai, nes reikalingi tyrimai ir aiškus atsakymas.

    Ankstyva diagnostika išlieka pagrindinis veiksnys, lemiantis gydymo sėkmę. Pacientams paprastai atliekami šlapimo tyrimai, prireikus skiriami vaizdiniai tyrimai, o galutinį atsakymą dažnai padeda patvirtinti urologo atliekami ištyrimai.

  • Varėnos meras kreipėsi į socialinius darbuotojus: jų darbas dažnai gelbsti tada, kai kiti pasitraukia

    Varėnos meras kreipėsi į socialinius darbuotojus: jų darbas dažnai gelbsti tada, kai kiti pasitraukia

    Padėka už tyliai kuriamą gėrį

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, pasveikino socialinius darbuotojus ir padėkojo už pasirinktą atsakingą, jautrų bei bendruomenei itin reikalingą darbą. Pasak jo, tai profesija, kurioje rūpestis žmogumi dažnai tampa pirmuoju žingsniu į pasitikėjimą ir saugumą.

    Mero sveikinime pabrėžiama, kad socialinis darbas yra vienas prasmingiausių visuomenės įsipareigojimų žmogaus orumui, vilčiai ir realiai pagalbai. Akcentuojama ir tai, kad kartais pakanka žodžio, išklausymo ar paprasto buvimo šalia, kad žmogus nepasijustų paliktas vienas.

    „Jūsų darbas yra vienas prasmingiausių visuomenės įsipareigojimų žmogui, jo orumui, saugumui ir vilčiai“, – sakė Algis Kašėta.

    Kodėl socialinis darbas tampa vis svarbesnis

    Pastaraisiais metais socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje auga dėl kelių lygiagrečių veiksnių: visuomenės senėjimo, vienišumo problemos, psichikos sveikatos iššūkių ir ekonominio pažeidžiamumo. Socialiniai darbuotojai vis dažniau tampa tarpininkais tarp žmogaus ir paslaugų sistemos, padedančiais orientuotis sudėtinguose sprendimuose.

    Socialinių paslaugų lauke didėja ir kompleksiškų situacijų dalis, kai vienu metu sprendžiami būsto, priklausomybių, smurto artimoje aplinkoje, vaikų saugumo ar finansinių įsipareigojimų klausimai. Tokiose situacijose socialiniams darbuotojams tenka ne tik emocinis krūvis, bet ir būtinybė greitai koordinuoti skirtingų institucijų pagalbą.

    Palinkėjimai bendruomenei ir profesijai

    Meras padėkojo už pasiaukojimą, kantrybę ir atsakomybę, pabrėždamas, kad šis darbas neretai atliekamas tyliai, tačiau jo reikšmė žmonių gyvenimams yra didžiulė. Sveikinime taip pat linkėta, kad socialinius darbuotojus lydėtų visuomenės pagarba, bendruomenės pasitikėjimas ir vidinė stiprybė.

    Taip pat akcentuota, kad dirbant su sudėtingomis gyvenimo situacijomis itin svarbu neprarasti tikėjimo savo pastangų prasme. Mero teigimu, kiekvienas pagalbos gestas, jautrus sprendimas ar ištiesta ranka kuria bendruomenės saugumo ir solidarumo pamatą.

    „Tegul nepritrūksta šviesos, kai tenka eiti į sudėtingiausias žmonių gyvenimo situacijas, ir tikėjimo, kad kiekviena pastanga turi didžiulę prasmę“, – sakė Algis Kašėta.

  • Varėnos meras kreipėsi į turizmo sektorių: įvardijo, kas iš tiesų kuria krašto sėkmę

    Artėjant Pasaulinei turizmo dienai Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta kreipėsi į turizmo sektoriaus darbuotojus ir padėkojo už kasdienį darbą, padedantį atskleisti Varėnos krašto savitumą. Pasak jo, būtent žmonės ir jų kuriamos patirtys lemia, kokį įspūdį išsiveža svečiai.

    „Pasaulinės turizmo dienos proga nuoširdžiai sveikinu visus, kurių kasdienis darbas padeda atskleisti Varėnos krašto savitumą“, – sakė Algis Kašėta.

    Meras pabrėžė, kad turizmas nėra vien objektų sąrašas ar maršrutų schema, o visuma, kurią kuria bendruomenė, tradicijos ir pasakojimai. Anot jo, keliautojams vis svarbiau ne tik pamatyti, bet ir suprasti vietą, jos istoriją bei žmones.

    „Turizmas – tai ne tik lankomos vietos ar maršrutai. Tai žmonės, jų pasakojamos istorijos, puoselėjamos tradicijos ir gebėjimas parodyti tai, kuo mūsų kraštas išskirtinis“, – teigė meras.

    Sveikinime akcentuota ir profesionalumo svarba, nes būtent aptarnavimo kokybė, paslaugų patikimumas ir gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų keliautojų poreikių tampa konkurenciniu pranašumu. Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja patyriminio, gamtinio ir vietos kultūra paremto turizmo augimas, o Dzūkijos regionui tai suteikia papildomų galimybių.

    Algis Kašėta turizmo bendruomenei palinkėjo naujų sumanymų ir sėkmingų darbų, kad Varėnos kraštą atradę žmonės norėtų čia sugrįžti. Jo teigimu, nuoseklus bendradarbiavimas tarp paslaugų teikėjų, bendruomenių ir savivaldybės padeda kurti ilgalaikę kryptį, o ne vienkartines iniciatyvas.

    „Linkiu naujų sumanymų, sėkmingų darbų ir žmonių, kurie, kartą atradę Varėnos kraštą, norėtų čia ir vėl sugrįžti“, – sakė meras.

  • Ne tik koncertai: šios savaitės renginiai Varėnoje, kurie gali nustebinti net skeptikus

    Varėnos rajone šią savaitę suplanuota įvairių renginių, skirtų ir šeimoms, ir kultūros gerbėjams, ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. Organizatoriai kviečia į susitikimus, parodas, pristatymus bei bendruomeninius renginius, kuriuose galima ne tik pramogauti, bet ir sužinoti daugiau apie vietos kūrėjus.

    Viena ryškesnių temų šiemet išlieka visuomenės sveikata ir prevencija, todėl renginių kalendoriuje atsiranda iniciatyvų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimu. Lietuvoje šios ligos ilgą laiką išlieka dažniausia mirties priežastis, tad savivaldybės ir bendruomenės vis dažniau renkasi informavimo, judėjimo ir sąmoningumo skatinimo formatus.

    Kultūros programoje dėmesys skiriamas ir vizualiajam menui bei knygoms. Šią savaitę numatyti renginiai, kuriuose pristatomi autoriai ir jų kūryba, o dalyviai gali pabendrauti su menininkais bei kuratoriais, išgirsti kūrinių istorijas ir kontekstą.

    Rudens sezono pradžia Varėnos krašte tradiciškai siejama su intensyvesniu bendruomenių gyvenimu: daugiau susibūrimų, teminių vakarų ir koncertų. Organizatoriai pabrėžia, kad dalis renginių orientuoti į skirtingas auditorijas, todėl verta pasitikrinti laikus ir vietas prieš vykstant.

    Planuojantiems dalyvauti rekomenduojama atkreipti dėmesį į registracijos ar vietų skaičiaus ribojimus, jei jie taikomi, taip pat į renginių vietose galinčius galioti eismo ar parkavimo pasikeitimus. Renginių programa paprastai kinta, todėl aktualiausią informaciją geriausia pasitikrinti prieš pat išvykstant.

  • Pentagonas užsimojo sukurti melo detektorių su DI: projektui numatyta apie 26 mln. eurų

    Pentagono planas: Polygraph Next

    JAV Gynybos departamentas svarsto naujos kartos poligrafo programą, kurioje svarbų vaidmenį atliktų dirbtinis intelektas. Iniciatyva, dokumentuose įvardijama kaip Polygraph+ arba Polygraph Next, numatyta keliems metams į priekį, tačiau galutiniai sprendimai priklausys nuo finansavimo tvirtinimo.

    Pagal viešai cituojamus biudžetinius planus, projektui per 2027–2031 finansinius metus ketinama skirti apie 26 milijonus eurų. Tai būtų investicija į federalinių patikimumo vertinimo priemonių modernizavimą, ypač tais atvejais, kai tikrinami darbuotojai ar vertinamos vidinės grėsmės.

    Kaip veiktų DI paremtas poligrafas

    Pagrindinė idėja yra sujungti tradicinį poligrafo principą su automatizuotu rezultatų vertinimu, paremtu DI ir mašininiu mokymusi. Tokia sistema galėtų standartizuoti duomenų analizę, sumažinti žmogiškojo vertinimo skirtumus ir greičiau apdoroti didesnius informacijos kiekius.

    Kitas akcentas – fiziologinių signalų nuskaitymas nuotoliniu būdu, nepritvirtinant jutiklių prie kūno. Anksčiau viešai aptartuose JAV gynybos tyrimuose buvo nagrinėtos technologijos, galinčios kameromis fiksuoti širdies ritmo ir kvėpavimo pokyčius, veido odos temperatūrą bei subtilius judesius.

    Kodėl kyla abejonių dėl patikimumo

    Net ir moderniausias poligrafas iš esmės nefiksuoja melo tiesiogiai – jis matuoja fiziologines reakcijas, kurios gali kilti dėl streso, baimės, nuovargio ar kitų priežasčių. Dėl to rezultatai gali būti dviprasmiški, o klaidingi vertinimai – reali rizika, ypač sprendžiant dėl žmogaus patikimumo ar prieigos prie jautrios informacijos.

    Ekspertų diskusijose dažnai pabrėžiama, kad DI gali pagerinti duomenų apdorojimą, tačiau negarantuoja, kad bus nustatoma objektyvi tiesa. Todėl Pentagono planuojamos veiklos kryptys apima ne tik kūrimą, bet ir nepriklausomus tyrimus, bandymus realiomis sąlygomis bei prototipų vertinimą prieš diegiant plačiau.

    Projektą numatoma sieti su centralizuotu duomenų kaupimu ir analitikos įrankiais, kad būtų galima lyginti skirtingų testų rezultatus ir gerinti modelius. Vis dėlto, kol kas tai labiau eksperimentinė programa, o ne pažadas sukurti neklystantį melo nustatymo metodą.

  • Svarbus sprendimas Turmanto krašte: skelbiami Kimbartiškės seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai

    Svarbus sprendimas Turmanto krašte: skelbiami Kimbartiškės seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai

    Turmanto seniūnijoje organizuojami Kimbartiškės seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai. Seniūnaitis yra gyventojų atstovas, padedantis spręsti kasdienius vietos klausimus ir palaikantis ryšį tarp bendruomenės, seniūnijos bei savivaldybės.

    Nurodoma, kad rinkimai vyks gyventojų susirinkimo būdu. Toks balsavimo formatas leidžia vietoje išklausyti kandidatų pozicijas ir bendru sutarimu apsispręsti dėl seniūnaitijos atstovo.

    Gyventojų susirinkimas numatytas 2026 metų spalio 13 dieną 15.00 valandą Turmanto seniūnijos administraciniame pastate Zarasų g. 38, Turmanto miestelyje. Dalyvauti kviečiami Kimbartiškės seniūnaitijai priklausančių teritorijų gyventojai.

    Kandidatų registracija vykdoma iki 2026 metų spalio 8 dienos. Kandidatus gali siūlyti tik tos seniūnaitijos gyventojai ir bendruomeninės organizacijos, kurioje renkamas seniūnaitis.

    Dokumentai kandidatui registruoti turi būti pateikiami raštu Turmanto seniūnijai. Kartu privaloma pateikti kandidato sutikimą, gyvenimo aprašymą, o siūlymą pagrįsti bendruomeninės organizacijos protokolo kopija arba bent trijų gyventojų pasirašytu siūlymu.

    Kimbartiškės seniūnaitijai priskiriamos šios teritorijos: Barteliškės, Bekelniškės, Borovkos, Būdinių, Burnių, Dvariūnų, Yliškės, Jadlinavos, Jukniškės, Juodinių, Kalniškės I, Kalviškės, Karmelitų, Karoliniškės, Kimbartiškės, Klabutkos, Koptiškės, Lenkeliškės, Liaudėnų, Mendeliškės, Mištautų, Naujalaukio, Navikų, Paberžės, Padrūkšės, Pasiekų, Raipolės, Ramaitiškės, Sauliakalnio, Schedų, Skiduliškės, Skirnos, Stačiūnų, Sterlioniškės, Šakių, Šilų, Tilžės, Trušeliškės, Užupių, Veikšių, Veselavos, Vicentinavos, Vyšniavos, Zavisiškės.

    „Kviečiu bendruomenę aktyviai dalyvauti ir teikti kandidatūras, kad seniūnaitijos interesai būtų atstovaujami atsakingai ir nuosekliai“, – sakė Turmanto seniūnijos seniūnas Stanislovas Stankevičius.