CP v2

Blog

  • Rudaminoje nuaidėjo „Groja, ūžia kapela“: penktą kartą scena virto gyva tradicijų švente

    Rudaminoje nuaidėjo „Groja, ūžia kapela“: penktą kartą scena virto gyva tradicijų švente

    Rudaminos kultūros centre spalio 17 dieną jau penktą kartą surengtas respublikinis liaudies kapelų ir muzikantų festivalis „Groja, ūžia kapela“. Į šventę susirinko tradicinės muzikos gerbėjai, o scenoje skambėjo įvairių Lietuvos regionų repertuaras.

    Festivalis kasmet primena, kad liaudies muzika nėra vien praeities paveldas, o gyva bendruomenes burianti tradicija. Žiūrovai klausėsi smuikų, armonikų ir akordeonų, o salėje vyravo bendrystės nuotaika.

    Šių metų programoje pasirodė penki kolektyvai iš skirtingų vietovių: Rudaminos, Marijampolės, Šalčininkų, Jonavos rajono ir Maišiagalos. Skirtingi ansambliai atsivežė savitas muzikines manieras ir savo krašto repertuarą, todėl koncertas tapo ir pažintimi su regioninėmis tradicijomis.

    Pirmieji į sceną žengė dainų ir šokių ansamblis „Rudomianka“, kuriam vadovauja Violeta Cereška. Vėliau pasirodė Marijampolės kapela „Gudeliai“, vadovaujama Onos Šovienės, taip pat Šalčininkų kapela „Solčane“, kurios vadovas Edvardas Volkovskis.

    Festivalyje grojo ir Jonavos rajono kapela „Varpena“, vadovaujama Dalios Janionės, o programą papildė „Kapela Dworska“ iš Maišiagalos Houvalto dvaro tradicinių amatų centro. Kolektyvui vadovauja Jolanta Lapinskа, o jų pasirodymas suteikė renginiui dar daugiau muzikinės įvairovės.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie festivaliai svarbūs ne tik dėl koncertų, bet ir dėl tradicijų perdavimo jaunajai kartai bei bendruomenių ryšių stiprinimo. Renginio organizatorius – Rudaminos kultūros centras.

  • Miško takai, upeliukas ir 300 bėgikų: Juodšiliuose vėl grįžta „Juodšilių ruduo“

    Miško takai, upeliukas ir 300 bėgikų: Juodšiliuose vėl grįžta „Juodšilių ruduo“

    Spalio 24 dieną Juodšiliuose vėl skambės starto signalas – čia vyks tradicinė bėgimo šventė „Juodšilių ruduo“, kviečianti aktyviai praleisti rudens dieną miško trasose. Organizatoriai tikisi sulaukti bėgimo entuziastų, šeimų ir visų, kurie nori judėti bei patirti tikrą kroso atmosferą.

    Renginys per du dešimtmečius tapo viena ryškiausių Vilniaus rajono sporto tradicijų, kur svarbūs ne tik rezultatai, bet ir bendruomeniškumas. Pasak organizatorių, renginio išskirtinumas – natūrali aplinka ir maršrutas, kuris kasmet primena, kad krosas yra ne stadiono bėgimas, o susitikimas su gamta.

    Trasa, kuri išbando ištvermę

    Dalyvių laukia trasa, kurios apie 95 proc. sudaro miško takai, o likusi dalis – žvyrkelis. Bėgikams taip pat teks įveikti nedidelį upeliuką, todėl svarbus tampa ne vien greitis, bet ir pasirengimas permainingoms oro bei dangos sąlygoms.

    Praėjusiais metais, nepaisant lietingo oro, distancijas įveikė apie 300 dalyvių. Tokie skaičiai rodo, kad bėgimo renginiai Lietuvoje išlaiko populiarumą, o daliai žmonių jie tampa motyvacija pradėti reguliariai sportuoti ar siekti asmeninių tikslų.

    20 metų tradicija Vilniaus rajone

    „Juodšilių krosas“ pirmą kartą surengtas 2005 metais, o 2025 metais minėjo 20-metį. Per šį laiką renginys išaugo į šventę, į kurią atvyksta ne tik vietos gyventojai, bet ir bėgikai iš įvairių Lietuvos miestų.

    „Juodšilių krosas“ – graži ir prasminga tradicija, kuri suburia bėgimo entuziastus, šeimas ir visus, kuriems svarbus aktyvus gyvenimo būdas. Tokios iniciatyvos stiprina bendruomeniškumą ir įkvepia judėti“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Distancijos ir starto laikai

    Organizatoriai numatė kelias distancijas, kad renginyje vietos rastų ir jaunieji sportininkai, ir patyrę bėgikai. Dalyviai galės rinktis 600 metrų, 4 kilometrų arba 12 kilometrų bėgimus.

    „Kviečiu Vilniaus rajono gyventojus ir svečius atvykti į Juodšilius ir rudenį pasitikti aktyviai. Kiekvienas gali pasirinkti sau tinkamą distanciją – svarbiausia noras dalyvauti ir judėti“, – sakė Robert Duchnevič.

    Bėgimo šventė prasidės 12 valandą 600 metrų bėgimu. 12.15 valandą bus duotas startas 4 ir 12 kilometrų distancijų bėgikams, o starto vieta – Mokyklos g. 9, šalia Juodšilių „Šilo“ gimnazijos.

    4 ir 12 kilometrų distancijų nugalėtojams ir prizininkams bus įteiktos taurės, o visi pasiekę finišą dalyviai bus apdovanoti atminimo medaliais. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausia šio renginio dalis – saugus bėgimas ir gera patirtis, todėl dalyviams patariama įvertinti orą, pasirūpinti tinkama avalyne ir atvykti kiek anksčiau registracijai.

  • Vilniečiai loterijos būdu sprendė judumą: paaiškėjo, kas pavyko ir kas stringa

    Vilniečiai loterijos būdu sprendė judumą: paaiškėjo, kas pavyko ir kas stringa

    2025 metais Vilniuje surengta pirmoji piliečių asamblėja, kurioje atsitiktinės atrankos, vadinamos demokratine loterija, būdu parinkti gyventojai svarstė, kaip mieste didinti kelionių viešuoju transportu, dviračiu ir pėsčiomis dalį. Asamblėja orientavosi į darnaus judumo sprendimus, kurie mažintų priklausomybę nuo automobilio ir gerintų susisiekimo kokybę.

    Procesą nepriklausomai stebėjo ir vertino Vilniaus universiteto mokslininkės dr. Rasa Bortkevičiūtė ir dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė. Spalio 28 dieną 18.00 valandą numatytas viešas vertinimo rezultatų pristatymas, kuriame bus aptarta, kas asamblėjoje veikė gerai, o kokių pataisų prireiks ateityje.

    „Mūsų lūkestis, kad nepriklausomas asamblėjos vertinimas ir jo viešumas padėtų ir kitoms savivaldybėms įtraukti gyventojus į sudėtingų klausimų sprendimus“, – sakė vertintojos.

    Vertinimo ataskaita parengta remiantis asamblėjos dalyvių apklausomis, reprezentatyviomis Vilniaus miesto gyventojų apklausomis ir interviu su dalyviais, organizatoriais, ekspertais, fasilitatoriais, savanoriais bei sprendimų priėmėjais. Toks metodų derinys leidžia įvertinti ne tik nuotaikas, bet ir paties proceso kokybę, įtrauktį bei skaidrumą.

    Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė pabrėžia, kad nepriklausomas vertinimas svarbus ne vien dėl pagyrimų ar kritikos. Jis padeda suprasti, kaip tokie gyventojų įtraukimo formatai gali tapti realia miesto sprendimų priėmimo dalimi, o ne vienkartiniu eksperimentu.

    „Vertinimas rodo, kad pavyko sukurti kokybišką dialogo procesą, tačiau ateityje turime dar aiškiau apibrėžti asamblėjos vietą miesto sprendimų priėmimo procese“, – sakė L. Kairienė.

    Vertintojai atkreipė dėmesį, kad dalis asamblėjos siūlymų sutapo su jau patvirtintomis Vilniaus darnaus judumo kryptimis, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad rekomendacijos dubliavo savivaldybės planus. Praktikoje strategijos patvirtinimas dar negarantuoja įgyvendinimo, todėl reikšminga, kokius prioritetus, įsigilinę į temą ir išklausę skirtingas puses, suformulavo patys gyventojai.

    Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau paskelbė pirmąją asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimo apžvalgą, kurioje įvertintos 24 rekomendacijos ir numatyti tolimesni veiksmai. Savivaldybės teigimu, dalis darbų jau vyksta, kitais atvejais rengiami projektai, atliekami pirkimai arba vykdomos reikalingos analizės.

    Vienas iš įvardytų krypčių pavyzdžių yra „Statyk ir važiuok“ aikštelių tinklo plėtra, kur naujos aikštelės įrengimą planuojama užbaigti 2027 metais. Taip pat iki 2026 metų pabaigos numatyta parengti aikštelių tinklo vystymo gaires, kad sprendimai būtų nuoseklūs ir paremti realiu poreikiu.

    Kitas pavyzdys – vaikų judumo ugdymas: parengta antrokams skirta edukacinė programa apie darnų judumą ir viešąjį transportą, o užsiėmimus planuojama įgyvendinti mokslo metų laikotarpiu. Savivaldybė taip pat skelbia tęsianti pasirengimą dviračių saugyklų plėtrai daugiabučių kiemuose, numatant 124 saugyklas per trejus metus ir siekiant, kad pirmieji sprendimai atsirastų iki 2026 metų pabaigos.

    Asamblėjos kontekste aptariama ir didesnės apimties infrastruktūra: vyksta pasirengimas naujos bėginio transporto sistemos galimybių vertinimui, įskaitant tarptautinį konkursą priešprojektiniams pasiūlymams, kaštų ir naudos analizę bei transporto modeliavimą. Senamiestyje, kalbant apie automobilių srautus ir mažiau taršų judėjimą, atnaujinta kilpinio eismo pažeidimų stebėjimo infrastruktūra ir fiksavimo sistema.

    Pasak savivaldybės, tai tik dalis vykstančių darbų, o naujausia rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita planuojama 2026 metų pabaigoje. Viešas vertinimo pristatymas turėtų atsakyti į esminį klausimą, ar tokio formato dalyvaujamoji demokratija Vilniuje taps tęstine praktika ir kaip bus užtikrinta, kad gyventojų pasiūlymai turėtų apčiuopiamą poveikį.

  • Vilniečiai sukluso: Žirmūnų gatvėje laikinai ribos pėsčiųjų eismą – štai kur teks apeiti

    Nuo spalio 19 dienos iki spalio 30 dienos Vilniuje, Žirmūnų gatvėje ties 109 numeriu pažymėtu pastatu, laikinai bus ribojamas pėsčiųjų eismas. Ribojimai įvedami vykdant didelio slėgio dujotiekio rekonstrukcijos darbus.

    Kaip informuojama, pėsčiųjų srautai darbų laikotarpiu bus nukreipiami alternatyviu maršrutu. Dalis kelio ruožo bus pritaikyta saugesniam praėjimui įrengiant laikiną pėsčiųjų taką šalia darbų zonos.

    Pėsčiųjų prašoma būti atidiems ir vadovautis laikinais kelio bei informaciniais ženklais, nes judėjimo tvarka konkrečioje atkarpoje gali keistis priklausomai nuo darbų etapo. Tokiais atvejais didžiausia rizika kyla dėl siauresnių praėjimų ir technikos judėjimo šalia pėsčiųjų srauto.

    Dujotiekio rekonstrukcijos darbai paprastai atliekami siekiant užtikrinti infrastruktūros patikimumą, sumažinti avarijų tikimybę ir pritaikyti tinklus ilgalaikiam naudojimui. Miestuose tokie projektai dažnai planuojami etapais, kad būtų galima išlaikyti bent minimalų judumą ir užtikrinti saugą intensyvaus eismo teritorijose.

    Gyventojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus ir rekomenduojama iš anksto įsivertinti kelionės laiką, ypač piko valandomis. Jei įprastas maršrutas veda pro šią vietą, verta rinktis kitą šaligatvio pusę arba artimiausias paralelines gatves, kad būtų išvengta spūsčių siauresniuose praėjimuose.

  • Naujoji Vilnia: pastatui suteiks naują adresą – štai ką privalo žinoti gyventojai

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė, kad Naujosios Vilnios seniūnijoje esančiam pastatui bus suteiktas naujas adresas. Pastatui, kurio unikalus numeris 1096-1023-5019, numatoma priskirti Darželio g. 9A adresą.

    Sprendimas priimtas Naujosios Vilnios seniūno įsakymu, vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta numerių pastatams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarka. Tokie sprendimai dažniausiai daromi siekiant suvienodinti adresų logiką, išvengti dubliavimosi ir užtikrinti tikslesnę apskaitą registruose.

    Adresų suteikimas ar keitimas praktikoje aktualus ne tik dokumentuose. Nuo teisingai įregistruoto adreso priklauso pašto ir siuntų pristatymas, greitosios pagalbos, ugniagesių bei policijos ekipažų navigacija, taip pat duomenų tikslumas valstybės registruose ir žemėlapių sistemose.

    Gyventojams ar pastato valdytojams svarbu įsivertinti, ar pasikeitus adresui neprireiks atnaujinti dalies kontaktinių ir nuosavybės duomenų, pavyzdžiui, korespondencijos pristatymo informacijos ar sutarčių rekvizitų. Paprastai pokyčiai įsigalioja po to, kai adresas įregistruojamas atsakinguose registruose ir tampa matomas oficialiose sistemose.

    Adresų administravimo tvarka numato, kad pastatų numeriai ir adresai suteikiami pagal nustatytas taisykles, atsižvelgiant į gatvių pavadinimus, teritorijų planavimo dokumentus ir registrų duomenų suderinamumą. Tai leidžia savivaldybėms palaikyti aiškią adresų struktūrą, kuri ypač svarbi sparčiai besikeičiančiose miesto teritorijose.

  • Pilaitėje kyla naujas darželis 320 vaikų: meras prašo gyventojų sugalvoti jo vardą

    Pilaitėje kyla naujas darželis 320 vaikų: meras prašo gyventojų sugalvoti jo vardą

    Pilaitėje, Pajautos gatvėje, statomam naujam darželiui pradedama ieškoti pavadinimo. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Pilaitės seniūnijos gyventojus teikti idėjas, o vėliau balsuoti už labiausiai patikusį variantą.

    Gyventojų įtraukimas į pavadinimo parinkimą, savivaldybės teigimu, turėtų padėti naujai ugdymo įstaigai įgyti rajono tapatybę. Siūlymus galima pateikti užpildžius specialią formą ir patvirtinus tapatybę SMS žinute, o tai gyventojui papildomai nekainuoja.

    „Norime, kad darželis turėtų rajono savitumą atspindintį vardą, tad kviečiu pilaitiškius pačius jį išrinkti“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Planuojama, kad moderniame 16 ugdymo grupių darželyje galės ugdytis 320 vaikų. Projekte numatytas vidinis kiemelis su terasa, universali sporto ir aktų salė, taip pat vaikams skirtas baseinas.

    Lauko erdvėse planuojamos žaidimų zonos, sporto aikštelės ir edukacinis daržas. Savivaldybė pabrėžia, kad pastatas projektuojamas taip, jog būtų patogus ir vaikams, ir darbuotojams, o U formos tūris apjuostų uždaresnį vidinį kiemą.

    „Jūsų pasiūlymai gali tapti gražia naujos ugdymo įstaigos istorijos pradžia“, – sakė Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.

    Darželio statybas planuojama užbaigti iki 2027 metų pavasario. Savivaldybė nurodo, kad siūlyti galima kelis pavadinimų variantus, tačiau pasiūlymą pateikti ir balsuoti leidžiama po vieną kartą.

  • Vilniuje dėl filmavimo vakare uždarys Mėsinių gatvę: ribos ir pėsčiuosius, ir parkavimą

    Vilniuje spalio 20 dieną vakare planuojami laikini eismo ribojimai Mėsinių gatvėje. Dėl filmavimo nuo 19 iki 24 valandos čia bus draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus vietos gyventojus.

    Tuo pačiu laikotarpiu filmavimo vietoje trumpam bus ribojamas ir pėsčiųjų bei dviratininkų judėjimas. Skelbiama, kad ribojimai vienu metu neturėtų trukti ilgiau nei 7 minutes, tačiau dėl jų galimi trumpi spūstelių susidarymai aplinkinėse gatvėse.

    Ribojimai ir aplinkinėse gatvėse

    Organizatoriai taip pat įspėja, kad spalio 20 dieną nuo 19 iki 20 valandos važiuojamojoje dalyje bus pastatytas keltuvas. Dėl to eismo sąlygos Mėsinių gatvėje gali keistis dinamiškai, priklausomai nuo filmavimo darbų eigos.

    Trumpi ribojimai palies ir kitas aplinkines gatves. Nurodoma, kad iki 5 minučių gali būti stabdomas transporto priemonių eismas Šiaulių, Dysnos ir Ašmenų gatvėse.

    Parkavimas tik su leidimais

    Filmavimo zonoje darbų metu automobilių stovėjimas bus leidžiamas tik su specialiais leidimais, skirtais filmavimo įrangai ir transportui. Vairuotojams patariama iš anksto planuoti maršrutą ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvias parkavimo vietas.

    Gyventojams ir įmonėms išduoti leidimai statyti automobilius mokamose vietose mėlynojoje ir raudonojoje zonose spalio 20 dieną galios ir kitose stovėjimo zonose. Miesto atstovai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir primena, kad filmavimo metu saugumas filmavimo perimetre yra prioritetas.

  • Kalifornija vilioja 3 500 eurų nuolaida, bet tikroji bėda kita: skaičiai atskleidė spragą

    Kalifornija vilioja 3 500 eurų nuolaida, bet tikroji bėda kita: skaičiai atskleidė spragą

    Kalifornija skelbia, kad vienkartinė nuolaida elektromobiliui padeda pritraukti pirkėjus, tačiau didžiausias klausimas išlieka kasdienis įkrovimas. Valstija pabrėžia, kad be patikimos ir patogios infrastruktūros net ir dosnios paskatos nepadės užtikrinti ilgalaikio perėjimo prie elektrinio transporto.

    Pagal programą „MyFirstEV“ nuo 2026 metų rugpjūčio mėnesio iki šiol beveik 12 000 pirmą kartą elektromobilį įsigijusių gyventojų pasinaudojo iki 3 500 eurų nuolaida naujam tinkamam modeliui. Naudotam įkraunamam automobiliui taikoma mažesnė, iki 1 750 eurų, nuolaida, jei jis perkamas per gamintojų sertifikuotų naudotų automobilių programas.

    Valstija šiai schemai skyrė apie 129 000 000 eurų, o gamintojai įsipareigojo prisidėti tokia pat suma, todėl bendra priemonių „pagalvė“ viršija 258 000 000 eurų. Vis dėlto praktika rodo, kad atskiroms markėms skirtos kvotos gali būti išsemiamos labai greitai, todėl pirkėjams svarbus ir laikas, ir aiškios taisyklės.

    Įkrovimo tinklas atsilieka

    Kalifornijos energetikos komisija prognozuoja, kad 2030 metais valstijai reikės apie 478 000 viešų įkrovimo jungčių, kad būtų galima aptarnauti maždaug 6 800 000 elektromobilių parką. Skaičiavimuose įvertinti didėjantys nuvažiuojami atstumai, baterijų talpos, spartaus įkrovimo plėtra ir įkrovimas namuose.

    2026 metų birželio 30 dieną Kalifornijoje buvo 224 438 viešos ir ribotos prieigos įkrovimo jungtys, tai sudaro apie 47 proc. prognozuojamo 2030 metų poreikio. Iš jų apie 23 000 buvo sparčiojo įkrovimo, tačiau statistika neapima maždaug 1 200 000 namų įkroviklių.

    Ribotos prieigos įkrovikliai paprastai skirti konkrečiai grupei, pavyzdžiui, daugiabučio gyventojams ar darbuotojams biuro aikštelėje, todėl jie ne visada padeda keliaujantiems ar neturintiems galimybės krauti namuose. Dėl to valstija vis daugiau dėmesio skiria įkrovimui šalia namų, ypač tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Kodėl vien nuolaidos neužtenka

    Kalifornija išlieka viena pažangiausių JAV rinkų: trečiąjį ketvirtį grynieji elektromobiliai sudarė apie 16,3 proc. naujų automobilių pardavimų, o įskaičiuojant įkraunamus hibridus ir vandenilinius modelius dalis siekė apie 19,1 proc. Tačiau augimas kelia ir infrastruktūros spaudimą, ypač didmiesčiuose bei regionuose, kur žmonės neturi privačių garažų.

    „Automobilį perkate vieną kartą, o krauti jį reikia nuolat, todėl patogumas kasdienybėje tampa svarbesnis už vienkartinę nuolaidą“, – teigiama Kalifornijos institucijų akcentuojamoje žinutėje.

    Valstija taip pat finansuoja spartaus įkrovimo plėtrą: paskatos viešiems greitojo įkrovimo projektams siekia bent apie 25 800 000 eurų, o parama gali padengti iki 100 proc. tinkamų išlaidų, nustatant aiškią „lubų“ sumą vienai jungčiai. Politika vis dažniau orientuojama į tai, kad įkrovimas būtų pasiekiamas ten, kur automobiliai stovi ilgai, o ne reikalautų atskiros kelionės vien tam, kad vairuotojas lauktų prie stotelės.

    Ateities kryptis: ne tik įkrovimas

    Elektromobilių įkrovimo tinklo plėtra vis labiau siejama ir su elektros sistemos lankstumu, kai automobilis tampa ne tik vartotoju, bet ir potencialiu energijos šaltiniu. Europoje sparčiau plintant dvikrypčio įkrovimo sprendimams, valstijos ir reguliuotojai ieško modelių, kaip vairuotojai galėtų prisidėti prie tinklo stabilumo ir dalį kaštų susigrąžinti.

    Kalifornijos atvejis rodo bendrą tendenciją: kainos paskatos padeda pradėti, bet masinę elektrifikaciją lemia infrastruktūra, patikimumas ir įkrovimo patogumas kasdienėje rutinoje. Kuo rečiau įkrovimas tampa atskira, laiką ryjančia užduotimi, tuo labiau elektromobilis tampa įprastu pasirinkimu.

  • „Subaru“ ruošia savus elektromobilius: 510 AG prototipas atskleidė, ko laukti ir kada

    „Subaru“ ruošia savus elektromobilius: 510 AG prototipas atskleidė, ko laukti ir kada

    „Subaru“ siekia mažinti priklausomybę nuo „Toyota“ ir kuria savo elektromobilių platformą, baterijų technologijas bei elektronikos architektūrą. Tai reikštų daugiau gamintojo kontrolės projektuojant tiek važiuoklę, tiek programinę įrangą, o kartu ir aiškesnį „Subaru“ identitetą elektrinėje eroje.

    Technologijos pademonstruotos bandymų poligone netoli Tokijo, kur buvo pristatytas visais ratais varomas prototipas. Skelbiama, kad jis išvysto 510 arklio galių ir iki 100 kilometrų per valandą įsibėgėja greičiau nei per 4 sekundes, tačiau nuvažiuojamo atstumo ir įkrovimo parametrų bendrovė kol kas neatskleidžia.

    Kas slepiasi po kėbulu?

    Prototipas yra vadinamasis bandymų mulas, naudojamas naujiems sprendimams tikrinti, o ne būsimo serijinio modelio patvirtinimas. Išorėje jis primena modifikuotą „Outback“, tačiau „Subaru“ pabrėžia, kad galutinė gamybinio elektromobilio forma gali būti visai kitokia.

    Viena aiškiausių naujos architektūros krypčių yra svorio mažinimas: „Subaru“ taikosi numesti apie 100 kilogramų, palyginti su dabartiniais savo elektriniais modeliais. Gamintojas taip pat perprojektavo priekinę struktūrą, siekdamas geriau apsaugoti keleivius ir bateriją susidūrimo metu.

    Baterijos, varikliai ir tiekėjai

    Skelbiama, kad prototipo elektros varikliai yra mažesni ir lengvesni, o energijos vartojimo efektyvumas, pagal paties gamintojo lyginimą, padidintas apie 30 proc. Kadangi nenurodytas konkretus palyginimo pagrindas, šio skaičiaus tiesiogiai perkelti į realų nuvažiuojamą atstumą kol kas neįmanoma.

    Baterijų bloke, pasak „Subaru“, naudojama apie 4 000 cilindrinių elementų, o pats paketas esą yra maždaug 25 proc. lengvesnis nei ankstesnės kartos sprendimai. Kartu deklaruojamas tikslas pasiekti apie 20 proc. didesnį energijos tankį nei pramonės vidurkis, tačiau talpa, įkrovimo galia ir įkrovimo kreivė neįvardijamos.

    Nors kalbama apie savarankiškesnį kelią, „Subaru“ toliau remiasi partneriais: prototipo pavaros mazgus kūrė „Aisin“, o baterijų partneriu įvardijama „Panasonic Energy“. Tai atspindi rinkos realybę, kai net ir kuriant nuosavą platformą kritinių komponentų grandinė dažnai išlieka tarptautinė.

    Programinė įranga ir DI vaidmuo

    Ne mažiau svarbi dalis yra elektronika ir programinė įranga: „Subaru“ kuria integruotą elektroninį valdymo bloką, kuris apjungtų vairuotojo pagalbos sistemas, važiuoklės ir jėgos pavaros valdymą bei informacinę ir pramoginę sistemą. Teigiama, kad sprendimas kuriamas su „AMD“ lustu, o ateityje numatoma DI funkcijų plėtra „EyeSight“ sistemoje.

    Gamintojas taip pat planuoja palaikyti belaidžius programinės įrangos atnaujinimus, kurie tampa pramonės standartu ir leidžia taisyti klaidas bei tobulinti funkcijas jau eksploatuojamuose automobiliuose. „Subaru“ teigia, kad šį valdymo bloką ketina gaminti pati ir naudoti plačiau savo modelių gamoje, taip mažindama kaštus.

    „Subaru“ užsimena, kad dalis demonstruotos technologijos į serijinę gamybą galėtų ateiti apie 2029 metus, nors konkretaus modelio ar tikslios starto datos dar nepatvirtina. Tuo pat metu bendrovė neketina nutraukti bendradarbiavimo su „Toyota“, tačiau akivaizdu, kad siekia tvirtesnio pagrindo savarankiškiems elektromobiliams ir greitesnio atsako į ypač sparčią pasaulinę konkurenciją.

  • „Rivian“ atrinko vairuotojus: nauja bevairė funkcija ir griežtos taisyklės, kurios nustebins

    „Rivian“ atrinko vairuotojus: nauja bevairė funkcija ir griežtos taisyklės, kurios nustebins

    Elektromobilių gamintoja „Rivian“ pradeda programą, pagal kurią dalis vairuotojų gaus ankstyvą prieigą prie naujausių pagalbos vairuotojui funkcijų. Programa pavadinta Autonomy Early Access Program ir yra skirta išbandyti dar neišleistas sistemos versijas realiomis sąlygomis.

    Pagrindinis planuojamas atnaujinimas – taškas į tašką tipo važiavimas be rankų ant vairo, kai automobilis pats seka maršrutą nuo pradžios iki pabaigos. „Rivian“ nurodo, kad riboto masto paleidimas numatytas 2026 metų pabaigoje, o platesnis diegimas turėtų vykti vėliau.

    Kas gali patekti į programą

    Norint gauti kvietimą, neužtenka vien tik turėti automobilį: atranka siejama su aktyvia Autonomy+ prenumerata. Ši paslauga kainuoja apie 46 eurus per mėnesį arba apie 2 300 eurų už viso naudojimo laikotarpio prieigą, perskaičiavus iš gamintojo nurodytų sumų.

    Nauji „Rivian“ R1S ir R1T pirkėjai įprastai gauna 60 dienų bandomąjį laikotarpį, tačiau bandomoji prieiga į ankstyvosios prieigos programą neįtraukiama. Taip pat netinka pirmos kartos R1T ir R1S, nes jie neturi reikiamos naujesnės aparatinės įrangos.

    Gamintojo teigimu, antros kartos įranga paremta vaizdo sistema ir apima 10 didelės raiškos kamerų bei penkis radarus. Tokia konfigūracija skirta tam, kad automobilis galėtų geriau matyti aplinką ir transporto priemones didesniu atstumu, o tai ypač svarbu diegiant sudėtingesnius vairavimo asistento režimus.

    Kur startuoja ir kaip bus vertinama

    Programa pradedama įtraukiant vairuotojus Kalifornijoje ir Floridoje, vėliau planuojama plėtra į daugiau regionų. Vis dėlto priimti dalyviai galės naudoti ankstyvas funkcijas ne tik savo valstijoje, o bet kuriuose palaikomuose keliuose JAV.

    „Rivian“ žada peržiūrėti paraiškas ir kvietimus pradėti siųsti nuo 2026 metų spalio 15 dienos. Atrankoje, anot bendrovės, bus atsižvelgiama į aktyvų autonominių funkcijų naudojimą ir naujausią saugumo istoriją, įskaitant perspėjimus apie priekinio susidūrimo riziką bei kitus saugos rodiklius.

    Dalyviams keliami ir papildomi reikalavimai: tikimasi reguliariai naudoti bandomąsias funkcijas, fiksuoti trikdžius ir teikti grįžtamąjį ryšį. Taip pat būtina įjungti duomenų rinkimą, įskaitant buvimo vietą ir dalijimąsi kamerų duomenimis, bei pildyti periodines apklausas.

    Ką tai reiškia vairuotojams

    Nors „Rivian“ kalba apie važiavimą be rankų, tai nėra režimas be vairuotojo atsakomybės. Kaip ir kitų gamintojų pažangios pagalbos sistemos, tokie sprendimai paprastai yra be rankų, bet ne be akių principo, todėl vairuotojas turi nuolat stebėti situaciją ir būti pasirengęs perimti valdymą.

    Šiemet „Rivian“ taip pat planuoja įdiegti dvi Autonomy+ funkcijas: automatinį parkavimą ir režimą, leidžiantį važiuoti greitkelyje nuo įvažiavimo iki išvažiavimo laikantis pasirinkto maršruto. Daugiau detalių apie bendrovės planus turėtų būti pristatyta specialiame Autonomy & DI dienos renginyje.